Kaip nurodoma išplatintame pranešime, taip pat penkiems atsargoje esantiems dvasininkams – Vitalijui Mockui, Vladimirui Seliavko, Georgijui Ananjevui, Vitaliui Dauparui ir Gintarui Sungailai – uždrausta eiti kunigo pareigas.

„Metropolitas Inokentijus savo dekretu kunigams, kurie iki šiol buvo buvo atsargoje, (...) sustabdė kunigystės veiklą ir atėmė teisę dėvėti bažnytinius drabužius bei kryžių“, – nurodo Ortodoksų bažnyčia.

Anot jos, jei kunigai ir toliau tęs veiklą, kuri nesiderinama su kanonais ir skaldo Bažnyčią, „jiems gali būti skirtos kitos bažnytinės nuobaudos“.

„Diakonams Viktorui Miniotui ir Georgijui Cyburevkinui dar suteikiama laiko apmąstyti savo antikanoninius veiksmus ir atlikti laukiamą atgailą“, – nurodoma pranešime.

Metropolito Inokentijaus teigimu, „blogiausias dalykas, kurį jie padarė – priesaikos sulaužymas“.

Pasak jo, įšventinami į dvasininko luomą, kandidatai duoda priesaiką, kurioje sakoma: „(...) visais įmanomais būdais stengsiuosi savo tarnystę atlikti pagal Dievo žodį, Bažnyčios taisykles ir vadovybės nurodymus“.

Dvasininko teigimu, kandidatas taip pat prisiekia be vyskupo palaiminimo niekur neišvykti ir savarankiškai niekur nepereiti, galvoti „ne apie savo garbę, interesus ar naudą, o Dievo šlovę, Rusijos Šventosios Ortodoksų Bažnyčios gerbūvį ir savo artimo išganymą“.

„Padarę tokį baisų kanoninį nusižengimą, minėti dvasininkai pasitraukė iš savo Ganytojo pavaldumo, o vėliau sekė ir kiti jų nekanoniniai poelgiai, padidinę jų sunkią nuodėmę prieš Dievą ir Šventąją Bažnyčią“, – teigė Inokentijus.

„Pažeidę kanonines ir procedūrines normas, jie pasuko bažnyčios skaldymo keliu, vykdė įžeidžiančius ir šmeižikiškus išpuolius prieš Šventąją Rusios Ortodoksų Bažnyčią, prieš Lietuvos Ortodoksų Bažnyčią, jos vadovus, klaidino valstybės valdžios atstovus ir visuomenines organizacijas, dangstydamiesi prieškarine retorika“, – pridūrė jis.

Lietuvos ortodoksų bažnyčios vadovas Inokentijus kiek anksčiau iš pareigų atleido tris šiuo metu jau ir suspenduotus kunigus – V. Mockų, G. J. Sungailą ir V. Dauparą, kritikavusius Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams.

Dalis Lietuvos ortodoksų dvasininkų nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.

2018 metų spalį Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas paskelbė negaliojančiu 1686 metais įvykusį Ukrainos stačiatikių prijungimą prie Maskvos patriarchato ir dar kartą patvirtino, kad kaip motininė bažnyčia, Konstantinopolis turi teisę ir tęs procedūras dėl autokefalijos (nepriklausomybės) Ukrainos stačiatikių bažnyčiai suteikimo.

Lietuvos stačiatikių bažnyčia yra viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje. Ji turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos ir Visos Rusios patriarchatui.

LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė BNS informavo, kad, teismo vertinimu, prašymą savivaldybės taryba pateikė pažeisdama Vietos savivaldos įstatymą ir kitus teisinius reikalavimus.

„Teisėjų kolegija nustatė, kad prašymas pateikti išvadą paduotas pažeidus teisines procedūras, nesilaikant teisingų teisinių procesų principų. Tai sudarė pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjų pateiktą prašymą iš esmės bei bylos nagrinėjimą nutraukti“, – sakė ji.

Teismo teigimu, K. Komskiui nebuvo garantuota teisė būti išklausytam nė vienoje iš savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo proceso stadijų iki bylos nagrinėjimo teisme.

Taip pat pažymėta, kad be teisėto pagrindo buvo apribota visuomeninio rinkimų komiteto „Pagėgių krašto vardan“ frakcijos teisė dalyvauti komisijos veikloje tiriant faktus, svarstant ir balsuojant dėl išvados.

Anot teismo, nustatyta ir tai, kad K. Komskio elgesį tyrusios komisijos išvados tekstas buvo papildomas ar keičiamas jau po balsavimo dėl jos.

Teisėjų kolegija nustatė, kad prašymas pateikti išvadą paduotas pažeidus teisines procedūras, nesilaikant teisingų teisinių procesų principų.

„Nutartyje pažymėta, jog faktas, kad išvados tekstas yra keičiamas, papildomas teisiniais argumentais ar teismų praktika, vertintinas kaip kitokio turinio dokumentas (išvada) ir suponuoja naujo Komisijos svarstymo bei balsavimo privalomumą“, –  teigiama pranešime.

Pasak LVAT, tokie tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūros pažeidimai yra esminiai, nes šiam procesui „yra keliami aukšti procedūriniai reikalavimai, kurių yra būtina laikytis ir kurie sudaro pagrindus objektyvaus ir nešališko sprendimo priėmimui“.

Pagėgių tarybos narys: tai esmės nekeičia

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimas dėl išvados apie galimai sulaužytą Pagėgių savivaldybės tarybos nario Kęsto Komskio priesaiką nekeičia esmės dėl šio politiko pažeidimų, teigia kitas tarybos narys, liberalas Vladimiras Gorodeckis.

„Padarėme procedūrinių pažeidimų, bet, mano nuomone, esmės tai neiškraipo“, – BNS trečiadienį sakė specialiai sudarytos tarybos komisijos, ištyrusios galimus K. Komskio pažeidimus, vadovas.

Sutinku, kad buvo padaryta procedūrinių klaidų, buvo netgi pinklės pastatytos, aš sakyčiau, kad Kęstas dėjo dideles pastangas.

Jis sako, kad tolimesnis procesas priklausys nuo tarybos sprendimo.

„Mano nuomone, reikia tęsti tą darbą, bet mes nepatyrę, nedalyvaujame kasdien teismuose. Sutinku, kad buvo padaryta procedūrinių klaidų, buvo netgi pinklės pastatytos, aš sakyčiau, kad Kęstas dėjo dideles pastangas“, – kalbėjo V. Gorodeckis.

„Susirinks taryba ir nuspręs, ką daryti“, – teigė jis.

LVAT trečiadienį atsisakė nagrinėti savivaldybės prašymą pateikti išvadą, ar tarybos narys K. Komskis sulaužė duotą priesaiką, kadangi šis prašymas buvo pateiktas pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymą ir kitus teisinius reikalavimus, teisinės valstybės principus.

Į teismą su prašymu pateikti išvadą, ar K. Komskis sulaužė tarybos nario priesaiką bei nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo, Vietos savivaldos įstatymuose nustatytų įgaliojimų, taryba kreipėsi kovo pabaigoje.

Už kreipimąsi tuomet balsavo 11 iš 17 tarybos narių, trys susilaikė.

K. Komskio įgaliojimų atėmimo procedūrą sausio pabaigoje inicijavo taip pat 11 Pagėgių savivaldybės tarybos narių. Jie teigė, kad K. Komskis savo veiksmais ne kartą pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas, todėl būtina ištirti ir įvertinti, ar jis nesulaužė duotos priesaikos.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pernai gruodį konstatavo, kad K. Komskis supainiojo interesus, kai trylika kartų atstovavo savo valdomai įmonei „Kalibrus“ su Pagėgių savivaldybės administracija 2020-aisiais sudarant sutartis ir susitarimus dėl rangos, kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo, rekonstrukcijos bei kitų darbų atlikimo.

Pagėgių savivaldybės Etikos komisija konstatavo, kad 2019-ųjų rugpjūčio pabaigoje vykusiame tarybos posėdyje K. Komskis nenusišalino nuo klausimo dėl leidimo dirbti su slapta informacija jo broliui, savivaldybės administracijos direktoriui Virginijui Komskiui. Regionų apygardos administracinis teismas pernai gruodžio pabaigoje atmetė V. Komskio skundą dėl šio sprendimo.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ yra pranešęs, kad Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl K. Komskio bei jo sūnaus Algirdo Komskio valdytos įmonės „Agrolira“ bankroto, įtarimai jame yra pareikšti tiek tėvui, tiek sūnui. Šis tyrimas vykdomas dėl galimo turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto ir dokumentų klastojimo.

Taip pat, siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą, prokuratūra yra apribojusi abiejų Komskių nuosavybės teises į jų turimą turtą.

Ir K. Komskis, ir A. Komskis įtarimus atmeta. K. Komskis valdančiųjų veiksmus jo atžvilgiu vadino susidorojimu už kritiką.

Už tokį sprendimą balsavo 11 tarybos narių, trys susilaikė.

LVAT bus prašoma pateikti išvadą, ar K. Komskis sulaužė tarybos nario priesaiką bei nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo, Vietos savivaldos įstatymuose nustatytų įgaliojimų.

Jeigu LVAT konstatuotų, kad tarybos narys sulaužė priesaiką, Pagėgių taryba turėtų balsuoti dėl jo mandato panaikinimo. Kad tarybos narys netektų įgaliojimų, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai vietos politikų.

K. Komskio įgaliojimų atėmimo procedūrą sausio pabaigoje inicijavo dauguma – 11 iš 17 – Pagėgių savivaldybės tarybos narių.

Anot jų, K. Komskis savo veiksmais ne kartą pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas, todėl būtina ištirti ir įvertinti, ar jis nesulaužė duotos priesaikos.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pernai gruodį konstatavo, kad K. Komskis supainiojo interesus, kai trylika kartų atstovavo savo valdomai įmonei „Kalibrus“ su Pagėgių savivaldybės administracija 2020-aisiais sudarant sutartis ir susitarimus dėl rangos, kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo, rekonstrukcijos bei kitų darbų atlikimo.

Pagėgių savivaldybės Etikos komisija konstatavo, kad 2019-ųjų rugpjūčio pabaigoje vykusiame tarybos posėdyje K. Komskis nenusišalino nuo klausimo dėl leidimo dirbti su slapta informacija jo broliui, savivaldybės administracijos direktoriui Virginijui Komskiui. Regionų apygardos administracinis teismas pernai gruodžio pabaigoje atmetė V. Komskio skundą dėl šio sprendimo.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ yra pranešęs, kad Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl K. Komskio bei jo sūnaus Algirdo Komskio valdytos įmonės „Agrolira“ bankroto, siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius ir išplėstinį turto konfiskavimą. Įtarimai kol kas niekam nėra pateikti, nei K. Komskis, nei A. Komskis savo kaltės dėl jokių nusikaltimų nepripažįsta.

K. Komskis valdančiųjų veiksmus jo atžvilgiu vadino susidorojimu už kritiką.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Agnė Bilotaitė, Audronius Ažubalis ir Irena Haase įregistravo tai siūlančias Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas.

Pasak parlamentarų, pasitaiko atvejų, kada savivaldybės tarybos narys sulaužo priesaiką, nes veikia prieš Lietuvą. Dėl to jam pradedama savivaldybės tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūra, nustatyta Vietos savivaldos įstatyme. Tokiu atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia išvadą, kad sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė įstatymuose nustatytų reikalavimų, o savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys neteko savo įgaliojimų, toks narys įgaliojimų netenka. Tačiau netekęs įgaliojimų asmuo vėl gali kandidatuoti į savivaldybės tarybą artimiausiuose rinkimuose.

Siūloma įstatymo pataisa turėtų panaikinti įstatyme esančią spragą ir užkirsti kelią savivaldybės tarybos nariams arba merams, kurių atžvilgiu pradėtas apkaltos procesas, piktnaudžiauti įstatymu jiems suteiktomis teisėmis.

Todėl, A. Ažubalio teigimu, „moraliniu požiūriu vertinant, siūlomas apribojimas būtų tam tikra sankcija asmenims, kurie būdami savivaldybių tarybos nariais ar merais nevykdė kiekvienam politikui keliamų reikalavimų atlikti pareigas tinkamai, sąžiningai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų“.

L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad galimai priesaiką sulaužęs savivaldybės tarybos narys, kuriam pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, nelaukdamas galutinio savivaldybės tarybos sprendimo, gali savo noru atsistatydinti ir vėl kandidatuoti į savivaldybės tarybą artimiausiuose rinkimuose.

„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra paskelbęs, kad tuometinis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Viačeslavas Titovas sulaužė priesaiką, kai apšmeižė partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Tačiau A. Titovas, nelaukdamas galutinio balsavimo taryboje pagal įgaliojimų netekimo procedūrą, Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė atsistatydinimo pareiškimą ir vėl ketina dalyvauti kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose“, - konkretų pavyzdį įvardijo L. Kasčiūnas.

Pasak jo, siekiant užkirsti kelią tokiems prieš Lietuvą veikiančių veikėjų galimiems bandymams išvengti siūlomo apribojimo, įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos narys, kuriam pradėta ir nepasibaigusi įgaliojimų netekimo procedūra, nustatyta Vietos savivaldos įstatyme, negalėtų savo noru atsistatydinti, o Vyriausioji rinkimų komisija negalėtų priimti jo atsistatydinimo pareiškimo.

A.Bilotaitė pabrėžė, kad tokie įstatymo pakeitimai skatintų atsakingesnį vietos politikų požiūrį į keliamus reikalavimus atlikti savo pareigas tinkamai, sąžiningai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų.

„Suprantama, kad savivaldybės tarybos nariams keliami aukštesni atsakomybės, profesionalumo ir etikos standartai, todėl jie privalo atsakingai prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ar pasisakymus“, - teigė A. Bilotaitė.

„Siūloma įstatymo pataisa turėtų panaikinti įstatyme esančią spragą ir užkirsti kelią savivaldybės tarybos nariams arba merams, kurių atžvilgiu pradėtas apkaltos procesas, piktnaudžiauti įstatymu jiems suteiktomis teisėmis, t. y. jiems nebūtų leidžiama atsiimti savo mandato iki kol bus priimtas galutinis sprendimas, o priėmus sprendimą - negalėtų kandidatuoti į šias pareigas dvi kadencijas iš eilės. Manau, kad tokios nuostatos skatintų politikų atsakomybę savo rinkėjams, duotai priesaikai ir turėtų užkardyti manipuliacijas ir piktnaudžiavimą“, - pataisų reikalingumą apibendrino I. Haase.

Į LVAT dėl to kreipėsi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

Anot jos, V. Titovo veiksmai viešai menkinant Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą ir jo atminimą, skleidžiant žinomai neteisingą informaciją apie šį asmenį, prieštarauja Konstitucijai ir pažeidžia etikos kodekse įtvirtintus valstybės politikų elgesio principus.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos manymu, tokie tarybos nario veiksmai gali būti laikomi savivaldybės tarybos nario priesaikos sulaužymu.

Numatoma, kad byla bus išnagrinėta šių metų lapkričio mėnesį, pranešė LVAT.

Apkalta uostamiesčio politikui inicijuota, kai jis viešai pasisakė, kad partizanų vadas A. Ramanauskas-Vanagas žudė nekaltus civilius.

V. Titovas sako rėmęsis sovietų teismo duomenimis ir jaučiasi persekiojamas už pareikštą nuomonę.

Istorikai pabrėžia, kad tiriant Lietuvos partizaninį pasipriešinimą, negalima remtis vien jų budelių – KGB bylomis, nes jose apstu netikrų, juos juodinančių teiginių.

Prokuratūra dėl V. Titovo pasisakymų yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Tarybos prašyme teismui nurodoma, kad praėjusių metų rugpjūčio 31 dieną D. Žižienė per tarybos posėdį naudojosi kitos Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narės kortele ir balsavo už ją priimant sprendimą. Anot tarybos teikimo, taip galėjo būti pažeisti įstatymai ir sulaužyta tarybos nario priesaiką.

Kada vyks teismo posėdis, dar neaišku.

Jeigu LVAT patvirtins, kad priesaika buvo sulaužyta ar nevykdyti įgaliojimai, savivaldybės taryba trijų penktadalių balsų dauguma turės priimti sprendimą, kad tas tarybos narys neteko savo įgaliojimų.

Jeigu neužteks balsų tokiam sprendimui, tarybos narys galės toliau eiti pareigas.

D. Žižienė Švenčionių savivaldybės taryboje atstovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai.

Tai antras kartas, kai savivaldybės tarybos nario mandato panaikinimo klausimas, bus svarstomas LVAT. Pirmą kartą spręsta dėl Raseinių mero „darbiečio“ Algirdo Griciaus įgaliojimų. 2016 metų birželį LVAT paskelbė, kad A. Gricius įstatymų nepažeidė ir priesaikos nesulaužė.

Teismas konstatavo, kad į LVAT kreiptasi ne visos tarybos sprendimu, bet atskiro tarybos nario pasirašytu prašymu dėl išvados teikimo.

Į teismą tarybos atstovai kreipėsi siekdami tęsti mero atstatydinimo procedūrą, kurią pavasarį pradėjo naujai suformuota dauguma Raseinių savivaldybėje.

Tai – pirmoji byla, susijusi su bandymu Lietuvoje atstatydinti iš pareigų tiesiogiai išrinktą merą.

„Byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad Raseinių rajono savivaldybė būtų svarsčiusi ar pritarusi būtent pateiktajam prašymui su visais jo motyvais, spręstina, jog prašymas negali būti nagrinėjamas kaip paduotas siūlytojo, neturinčio teisės jį paduoti, ir paduotas nesilaikant Vietos savivaldos įstatyme nustatytos tvarkos“, - išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą teisme pristatė teisėja Skirgailė Žalimienė.

Teismas informavo, kad tai buvo pirmas tokio pobūdžio prašymas po pernai įsigaliojusių įstatymų pakeitimų, kuriais išvadas dėl tarybos nario ar tarybos nario-mero priesaikos sulaužymo priskirta teikti LVAT.

Meras A.Gricius sprendimą pasitiko džiugiai, tačiau sako neišgirdęs atsakymo, ar teisus jis, ar jį kaltinanti naujoji valdančioji koalicija.

„Sprendimą vertinti gana sudėtinga: atsakymo, kuris teisus, kuris ne, šiandien negavome, gavome tik tai, kad byla yra nutraukiama dėl pažeidimų, kuriuos padarė taryba (...). Aš visiškai neabejoju, kad jei jie turi teisę kreiptis, jie tą ir padarys. Bet tas manęs nė trupučio nejaudina, nes jaučiuosi, kad esu teisus, galvoju, kad tiesa Lietuvoje egzistuoja ir tiesa nugalės“, - žurnalistams po sprendimo sakė A.Gricius.

Į teismą kreipęsis naujosios daugumos atstovas Steponas Nacius sakė esąs nustebintas teismo sprendimo, tačiau kol kas negali pasakyti, ar dar bus bandoma kartoti procedūrą jau visos tarybos vardu.

„Taryba tris kartus priėmė sprendimus tiek dėl sudarymo komisijos (dėl A.Griciaus priesaikos sulaužymo - BNS), tiek dėl kreipimosi į teismą, komisijos išvadų tvirtinimo. Mes kreipėmės kaip tarybos nariai, tam tikrai turėjome teisininkus, kurie dirbo (...). Po viso nagrinėjimo, po beveik keturių valandų diskusijų kaip ir neišgirdome nieko“, - sakė jis.

Anot jo, savivaldybės komisija, kuri sprendžia mero pašalinimo klausimus, dėl išvadų galėjo kreiptis per 60 dienų, o šis laikas jau pradelstas.

„Mano žiniomis, mes neturime vilties kažką koreguoti, nes (...) manau, tas laikas jau tikrai pradelstas. Aš pats kreipiausi ne dėl to, kad esu Steponas Nacius, o dėl to, kad taryba mane įpareigojo pristatyti dokumentus, įpareigojo pristatyti išvadą ir kreipimąsi. Šiandiena sunku paaiškinti, kaip nutiko, kad kreipiausi kaip tarybos narys. Nekvestionuoju teisėjų darbo - gal tikrai suklydome, reikia gilintis. Matote, mes esame linkę dirbti. Ir jei šiandiena galime su meru dirbti, dirbsime toliau su meru“,  - sakė jis, paklaustas, ar toliau sieks mero atstatydinimo.

Tiek S.Nacius, tiek ir meras tikina, kad šiuo metu taryba dirba sklandžiai. Anot mero, daugiau nei pusė tarybos sprendimų priimami vienbalsiai.

„Santykiai su kai kuriais tarybos nariais yra labai geri, kurie balsavo prieš mane, sakysime, dabar, posėdžiai vyksta gana normaliai. Ko gero, niekada dar tarybos nariai nebalsavo taip vieningai, kaip balsuoja dabar“, - situaciją piešė meras.

Vis dėlto A.Gricius pažymėjo, kad naujoji dauguma neturi nei savo deleguoto administracijos direktoriaus, nei vicemero, tad negali vadintis tikra valdančiąja dauguma. O administracijai vadovauja laikinasis administracijos direktoriaus pavaduotojas.

„Todėl ta situacija savivaldybėje yra tokia neapibrėžta“, - teigė jis.

Į teismą kreipėsi Raseinių savivaldybė, kovo 10 dieną tarybai nusprendus, kad meras A.Gricius pažeidė Vietos savivaldos įstatymą, nevykdė jam priskirtų funkcijų, tokiu būdu jis galėjo sulaužyti priesaiką. Jis esą apribojo tarybos kompetenciją ir trukdė iš pareigų atleisti savivaldybės administracijos direktorių, delsė pasirašyti tarybos priimtus nutarimus.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero atstatydinimo procedūrą galima pradėti, jeigu jis sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Iniciatyvą turi pareikšti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.

Įteisinus tiesioginius merų rinkimus buvo apsunkinta ir jų pašalinimo procedūra – nebeužtenka tarybos narių balsavimo, būtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada. Jeigu teismas nusprendžia, kad priesaika nebuvo sulaužyta, įstatymai nepažeisti, atstatydinimo procedūra nutraukiama. Jeigu padaroma priešinga išvada, savivaldybės taryba trijų penktadalių tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad meras neteko savo įgaliojimų. Pritrūkus balsų, meras lieka poste.

Po pernai kovą vykusių savivaldos rinkimų Raseiniuose valdančiąją koaliciją sudarė septyni „darbiečiai“, septyni socialdemokratai ir trys „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai iš 25 tarybos narių. Gruodį dėl nesutarimų iš koalicijos pasitraukus socialdemokratams, suburta nauja dauguma, kurią be socialdemokratų sudaro konservatorių, liberalų, visuomeninių rinkimų komitetų „Rasai“ ir „Tavo Raseiniai“ atstovai.