Norintiesiems atsakingai pasipuošti namus šventėms, atsiranda vis naujų būdų tai padaryti.

Pavyzdžiui, kai kurios įmonės pardavinėja kėnius ir eglutes vazonuose. Šie medeliai parduodami gyvi, su visu šaknynu. Jų kainos siekia apie 30 eurų.

Šventėms pasibaigus, šie medžiai gali toliau žaliuoti gamtoje, jei gyventojai pasirūpins juos persodinti arba perleis šią teisę pardavėjams.

"Užuot medelius tiesiog išmetus, jie bus pasodinti", – teigė įmonės "Eglutės Klaipėdoje" atstovas Jevgenijus Sokolovas.

Norintiesiems persodinti Kalėdų medį, ši paslauga nieko nekainuos. Neturint galimybės to padaryti patiems, žmonės pagalbos gali kreiptis į įmonę.

Vis dėlto eglutės ar kėnio išvežimo paslauga atsieis penkis eurus. Jeigu surinkti medeliai dar bus nenudžiūvę, įmonė užtikrins jų persodinimą tam skirtame sklype.

Idėja parduoti medžius su galimybe juos persodinti kilo dėl susirūpinimo gamtosauga.

"Kitais metais šių persodintų medžių tikrai nekirsime ir nepardavinėsime", – tikino J. Sokolovas.

Ši paslauga bus teikiama visą sausį, tad norintieji kalėdine nuotaika pasidžiaugti ilgiau, galės neskubėti nurinkti girliandas.

Tokios ar panašios iniciatyvos galėtų padėti išvengti įprasto Trijų karalių dienos chaoso.

Kasmet gruodį švenčių maratonas pasitinkamas energingai prekiaujant eglutėmis ir kėniais. Tačiau kelioms savaitėms praėjus, medžiai sugrįžta į gatves jau nudžiūvę ir nebereikalingi.

Pagal tradiciją medeliai nupuošiami dar sausio pradžioje, per Trijų karalių dieną. Dauguma žmonių panaudotas eglutes ir kėnius tą dieną ir išmeta.

Šis vartotojiškas požiūris ir gamtos netausojimas kasmet sukelia diskusijų apie alternatyvas, kaip šventinį laikotarpį praleisti nekenkiant aplinkai.

Įmonės „Gatvių apšvietimas“ darbuotojai ant Manto gatvės žibintų kabino iš girliandų pagamintus tūrinius elementus. Jie taip pat žibės dalyje Taikos prospekto, Liepų, Danės gatvėje, ant Biržos tilto. Papuoštos šiemet bus ir Priestočio, Šaulių gatvės.

Šviečiančios dekoracijos tradiciškai bus kabinamos senamiestyje. Tiltų gatvėje ant atramų nutūps jūros bangos, Turgaus – eglutės, M.Mažvydo alėjoje bei Pirmoji Melnragėje – žvaigždutės. Medžius, Dramos teatro ir Taravos Anikės pastatus papuoš girliandos.

Šiemet mieste bus įžiebtos dvi eglutės. Teatro aikštėje – tikra, o Atgimimo – dirbtinė.

Miesto papuošimui šiemet savivaldybė skyrė daugiau lėšų nei pernai. Šventinis uostamiesčio rūbas atsieis beveik 67 tūkst. eurų. Iš jų kalėdinės eglės nuomai – 12 tūkst. eurų. Likusios lėšos gatvių puošybai. Perskirsčius lėšas, tam numatyta papildomai skirti 107 tūkst. eurų.

Už šias lėšas numatyta įsigyti apie 180 šviečiančių dekoracijų, kurios kabinamos ant gatvių apšvietimo atramų, ir apie 500 girliandų medžiams puošti.

Miestas turi būti papuoštas iki gruodžio 1-osios. Eglutės įžiebimo šventė tradiciškai vyks pirmąjį gruodžio savaitgalį – gruodžio 3-ąją.

Lygiai prieš metus dainininko ir muzikos prodiuserio Lino Adomaičio įsteigtas labdaros ir paramos fondas ištiesė pagalbos ranką likimo nuskriaustiems vaikams, kurie neteko tėvų globos. Šiandien gausus fondo bendraminčių būrys šventiškai padėjo puošti Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ Kūdikių namus Kaune. Visuose trijuose centro aukštuose padedant vaikučiams buvo papuoštos trys eglutės, o mažyliai pamaloninti ypatingomis, kiekvienam specialiai paruoštomis vardinėmis dovanomis.

„Mes tęsiame tradiciją ir Šv. Kalėdų proga vėl drauge su vaikais puošiame eglutes. Visuomet lankantis pas šiuos mažus draugelius, norisi ir verkti, ir juoktis drauge su jais. Iš tiesų sunku suvokti, kad tikrieji tėvai atsisako šių mažutėlių“, – sako labdaros ir paramos fondo direktorė Irma Adomaitienė.

Lino Adomaičio fondo darbuotojai drauge su rėmėjais ir partneriais atvežė visam žiemos periodui obuolių ir natūralių obuolių sulčių, dantų šepetėlių, higienos priemonių, sauskelnių, čiulptukų naujagimiams ir svarbiausia – kiekvienam vaikučiui specialiai parinktą dovaną pagal jo amžių, sveikatos būklę ir svarbiausius poreikius.

Gausus kolektyvas ne tik papuošė eglutes, bet ir surengė improvizuotą koncertą, į kurį buvo įtraukti ir padėties šeimininkai – „Lopšelio“ vaikai. Visi jaukiai susiglaudę, susėdę ant kėdžių ir ant žemės, drauge dainavo „Du gaidelius“, „Išėjo tėvelis į mišką“ „Laimingų šventų Kalėdų“. Kiekviena daina baigdavosi gausiais vaikučių plojimais ir skardžiu juoku.

„Čia apsilankius be galo liūdna. Ir taip pat gera, kad bent trumpam galime suteikti tiek daug džiaugsmo mažoms širdelėms. Patikėkit, kai žvelgi į žmogutį, kuriam vos trys savaitės ir kažkas jį paliko gatvėje – tai yra skaudu. Gaila ir tų mamų, kurios priima tokį sprendimą, bet, kaip sakoma, ne smerkti, o padėti reikia. Mums, Lietuvos žmonėms, ir apskritai viso pasaulio lietuviams reikia pasirūpinti mažutėlių gyvenimais, kol jie patys to nesugeba padaryti“, – ragina tautiečius L. Adomaitis.

Vienas profesionaliausių šalies atlikėjų  savo 15 metų jubiliejaus scenoje koncertinio albumo visą pelną skyrė likimo nuskriaustiems vaikams, o šiemet, lygiai po metų trukusios veiklos, fondo darbuotojai džiaugiasi, kad drauge su fondo partneriais realios pagalbos vaikams yra suteikta daugiau nei už 50 000 litų. Linas džiaugiasi, kad žmonės geri, neabejingi ir gausiai prisideda aukomis prie fondo veiklos.

„Džiugu, kad nuo pernai metų įvaikinimo klausimas pajudėjo į priekį – žymiai daugiau žmonių priima vaikučius į savo šeimas. Lino fondas tiesia pagalbos ranką iš esmės, informuodamas visuomenę apie įvaikinimo klausimus. Kuo daugiau vaikai praleis šeimose, o ne institucinėje aplinkoje – tuo bus geriau jų raidai, pažinimui ir kultūriniam ugdymui.“ – sako „Lopšelio“ darbuotojai.

„Mūsų fondo idėja ir tikslai per tuos metus nuo veiklos pradžios išsigrynino – mažutėliams labai trūksta kultūrinio ir socialaus pažinimo, todėl stengiamės visuose savo žingsniuose atkreipti visuomenės dėmesį, kad mažiausiems mūsų piliečiams labai trūksta tėviškos ir motiniškos meilės, muzikos, dainelių, žaidimų, kelionių ar išvykų po miestą, vaikiškų spektaklių ir t.t. Visi turime suprasti, kad žaislai vaikui patys iš savęs nieko nesako, jei nėra jo sąmonėje sukurtas vaizdinys apie tų daiktų, pvz., mašinų, realų egzistavimą. Jiems būtina organizuoti pažintines keliones. Vaikai juk gyvena pasakų ir istorijų pasaulyje, jiems pasaulis didelis ir įspūdingas, todėl jo pažinimas yra ypač svarbus. Tai geriausiai žmogus patiria šeimoje“, – sako fondo steigėjas L. Adomaitis.

Artimiausi fondo planai yra organizuoti vaikučių išvykas į miestą, lėlių teatrą, taip pat toliau rūpintis pagrindiniais buities reikmenimis – tai sauskelnės, higienos priemonės, vitaminai ir daugelis kitų nuolat kylančių klausimų, kuriuos reikia spręsti kuo greičiau.

Lino Adomaičio fondo misija – remti saugios ir kūrybiškos aplinkos kūrimą tiems vaikams, kurie dėl įvairiausių priežasčių liko be tėvų.

Kviečiame prisidėti: LT67 7300 0101 3366 3395

Lankantieji artimųjų kapus šiomis dienomis sulinkę sodina gyvas gėles, smaigsto dirbtinius žiedus, ir dėlioja žvakutes. Tačiau populiarėja ir kitos paslaugos – patikėti kapaviečių priežiūrą profesionalams.

Kapų priežiūros paslaugas jau šešeris metus teikiančios įmonės „Kapas“ savininkas Artur Borm, sako kad klientų per visą jos veiklos laiką žymiai padaugėjo. Jis nesistebi, kad vis daugiau žmonių kapaviečių priežiūrą palieka samdytai įmonei. Esą vis sunkiau aplankyti nuo gyvenamosios vietos nutolusias kapavietes, ką jau kalbėti apie emigrantus ir senolius, kuriems nuolat lankyti ir tvarkyti kapus pernelyg sudėtinga. Kad tik patiems nereikėtų su kauptuku klūpoti, o artimųjų kapas būtų tvarkingas, kada beaplankytum, gyventojai ryžtasi mokėti pinigus.

„Po mūsų darbo, priežiūros visai nebereikia. Paberiame skaldelę, ir, kaip sakome, nuo Tėvo dienos iki Vėlinių, kapas yra tvarkingas, – sakė A.Borm. – Todėl klientų nuolatos daugėja. Skambina tie, kurie gyvena užsienyje, studentai, neįgalieji, seni žmonės. Nežinau, iš kokių santaupų, bet kad kapai būtų tvarkingi, jie pinigų randa".

Verslininkas pasakojo apie per kelerius metus pasikeitusį lietuvių požiūrį į kapaviečių tvarkymą: anksčiau lietuviai sureikšmino kapo estetinę išvaizdą – įmantrios kompozicijos, augalai, o šiandien jie nusiteikę racionaliai. Kitaip tariant, svarbiausia, kad nereikėtų kuo dažniau vykti aptvarkyti kapo.
„Klientams reikia visų trijų dalykų – praktiškumo, tvarkos ir meniškumo“, – sakė A.Borm. Paklaustas apie kainas, kiek gali kainuoti svetimo kapo tvarkymas, kad tokia paslaugas prieinama ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, jis patikino, kad kaina priklauso nuo kapo ploto, beriamos skaldelės storio, klientų sumanymo ir t.t.

Žvakučių jūros ir kolumbariumuose

Klaipėdoje esantį kolumbariumą valdančios įmonės „Aterna“ darbuotojai teikia ir kitokią paslaugą lapkričio pirmąją negalintiems aplankyti savo artimųjų amžino poilsio vietų. Artimieji internetu per vaizdo transliaciją gali stebėti, kaip papuošiama kripta.

„Įmonės darbuotojai uždega žvakę, pasirūpina gėlėmis prie kriptos ir viską nufilmuoja, gali parodyti artimiesiems per atstumą. Nesvarbu kapinėse, ar kolumbariume, Vėlinės atrodo vienodai ir dėmesys mirusiesiems toks pat, juk ne nuo žvakučių skaičiaus ar gėlių kiekio priklauso pagarba“, – aiškino „K2 LT“ įmonės, valdančios Kėdanių krematoriumą, vadovas Vytenis Labanauskas.

Per šias Vėlines iš tiesų daugiau žmonių prisiminti velionių trauks į 7 Lietuvoje veikiančius  kolumbariumus. V.Labanauskas patikino, kad kremaciją kasmet pasirenka daugiau žmonių,  daugiau ir gyventojų, kurie trišales sutartis su krematoriumu sudaro iš anksto, šiemet – daugiau kaip šimtas.

„Per devynis šių metų mėnesius, iki rugsėjo, kremavome tiek pat žmonių, kiek pernai per visus metus. Keičiasi papročiai, visuomenės požiūris, daug žmonių atvažiuoja apžiūrėti krematoriumo, tai irgi turi įtakos jų apsisprendimui. Žmonės racionaliau žiūri į laidojimo apeigas, trijų dienų gedulą ir kitus dalykus“, – sakė jis.

Anot V.Labanausko, kremuoti palaikus pasirinkusieji yra ne vien jaunesnio amžiaus išsilavinę žmonės iš didžiųjų miestų. Tradicinius lietuviams laidojimo būdus kiti apleidžia dėl problemų pasiekti kapines, kai netoliese nelieka artimųjų ir t.t. Šiandien Lietuvoje veikia 7 kolumbariumai, dar nemažai savivaldybių, V.Labanausko teigimu, projektuoja arba pradeda kolumbariumų statybas. Žinoma, mažesnių miestų kriptos pustuštės, tačiau V.Labanauskas prognozuoja, kad ilgainiui vis daugiau žmonių  rinksis palaikus po mirties kremuoti, todėl platus kolumbariumų tinklas aktualus jau šiandien.

Nuperka milijonus žvakių

Nepaisant skirtingų įpročių, lietuviai, ar patys tvarkydami mirusiųjų kapus, ar patikėdami šį reikalą profesionalams, daug dėmesio skiria kapo estetinei išvaizdai. „Maximos“ prekybos tinklo komunikacijos vadovės Renatos Saulytės teigimu, kelerius metus iš eilės gyventojai labiau sureikšmina Vėlines, apgalvoja, kokius atributus kapams tvarkyti nusipirks.

„Pastaruoju metu pastebime, kad žmonės iš anksto apgalvoja, kaip prieš Vėlines papuoš kapus, netgi parenka vieningą stilių, derina gėlių ir žvakių spalvas, daro kompozicijas, patys susikomplektuoja žvakutes, atskirai pirkdami indelius ir žvakutes. Išties mirusiųjų artimųjų kapų puošimui pastaraisiais metais skiriama daugiau dėmesio ir laiko – kapavietės sutvarkomos, iš anksto apgalvojama, kaip jos bus papuoštos per Vėlines, siekiama laikytis vieningo stiliaus“, – apie dėmesį kapavietėms pasakojo R.Saulytė.

Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė skaičiavo, kad šiemet parduotuvėse parduota beveik dvigubai daugiau gėlių nei pernai – beveik 190 tūkst. Įprastai prekybos tinkle nuperkama daugiau kaip 4 mln. žvakių, iš kurių 1 mln. pirkėjai nuperka Visų Šventųjų ir Vėlinių dieną.