Socialiniuose tinkluose politikai aiškinasi, kokius darbus kiekvienas iš jų nuveikė vadovaudamas ministerijai.

„Neslėpsiu, buvau šokiruotas ministro įrašo. Įspūdis toks, kad iki šiol valstybės saugumu ir kariuomenės stiprinimu nesirūpino niekas. Bet atėjo Anušauskas ir išsprendė visas problemas. Gal netgi Lietuvos kariuomenę sukūrė, o galbūt net Lietuvos valstybę atkūrė“, – pirmadienį „Facebook“ paskyroje rašė R. Karoblis.

R. Karoblis teigė, kad A. Anušauskui perduodamas ministerijos valdymą tikėjosi, kad ji paklius į geras rankas, tačiau dabar dėl to, neslėpė diplomatas, kyla abejonių.

Po 2020 metų rinkimų, tikėjausi, perduodu krašto apsaugos vairą į padorias ir patikimas rankas. Deja…

„Suprantu, kas yra PR’as. Bet blefo ribos irgi kažkokios turi būti. Po 2020 metų rinkimų, tikėjausi, perduodu krašto apsaugos vairą į padorias ir patikimas rankas. Deja…“, - rašė buvęs ministras.

Tuo metu šeštadienį paskelbtame įraše konservatorių į ministrus deleguotas A. Anušauskas tikino, kad perėmus ministerijos valdymą ji nei buvo sukaupusi amunicijos atsargų, nei veikė priešlėktuvinės gynybos sistemos, nei buvo tinkamai finansuojama.

Tačiau R. Karoblis pažymi, kad dalis prieš ketverius metus jo įvykdytų darbų vaisius davė tik dabar. 

„Dėl konkrečių priekaištų, kas nebuvo padaryta iki 2020 metų pabaigos? Tikiuosi, ministrui jo komanda yra informavusi apie terminus, per kiek laiko įvykdomi viešieji pirkimai, sudaroma kontraktai, kiek laiko vyksta gamybos procesas ir kt. Tai yra ilgalaikis procesas, būtinas tęstinumas. Todėl dauguma darbų, kurie vykdyti prieš 2020 m. gruodį, davė rezultatus dabar“, – tikina buvęs ministras.

ELTA primena, kad kariuomenės kūrėjai savanoriai praėjusią savaitę kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen bei premjerę Ingridą Šimonytę. Atvirame laiške jie išreiškė susirūpinimą dėl krašto apsaugos sistemos vadovų sprendimų ir pasisakymų, kurie neva dažnai prieštarauja gynybos bei saugumo poreikiams.

„Susirūpinimą kelia akivaizdūs gynybos priemonių prioritetų ignoravimas, vertinat būtinybę kurį laiką gintis, galimai nesant NATO partnerių teikiamos gynybinės pagalbos. Nepakankamos oro gynybos, toliašaudės artilerijos ir jos šaudmenų atsargų, prioritetą teikiant brangioms ir, kaip rodo karo Ukrainoje pamokos, šiuolaikiniame kare nelabai efektyvioms karo priemonėms, taip pat nepakankamas efektyvių nepilotuojamų karo priemonių įsigijimas ar robotikos vystymas“, – aiškinta laiške.

Į šį laišką ministras A. Anušauskas atsakė šeštadienį savo „Facebook“ paskyroje. Įrašę ministras pažymėjo, kad perėmus krašto apsaugos valdymą situacija buvo prasta. Ministerija neturėjo sukaupsi amunicijos, neturėjo tinkamo finansavimo, nebuvo imtasi veiksmų, kad Rukloje iškiltų logistikos bazė ar kareivinės.

„O štai atviro laiško autoriams norėčiau padėkoti už suteiktą progą parodyti kas padaryta ir daroma. Gal net kariuomenė neatsisakytų kai ką autoriams (esant jų norui) parodyti, kas faktais paneigtų kai kuriuos išankstinius įsitikinimus“, – rašė ministras.

„2020 m. pabaiga. Šeši metai po Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios. Ką matau tuo metu? Gal sukauptos amunicijos atsargos? Ne. Tiesą sakant, nėra ir kur kaupti – tais metais pradėtas statyti vienintelis naujas amunicijos sandėlis. Gal jau veikė įsigyta vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos NASAMS sistema? Ne. Ji net nebuvo perduota kariuomenei. Kita vertus, be raketų ji buvo neveiksni. Gal gavus pirmas ir vieninteles tuo metu 20 pėstininkų kovos mašinų buvo pareikalauta iš gamintojų ištaisyti broką, kad šios mašinos veiktų? Dėl to ir vėlavimo nepakeista nei sutartis, nei imtasi kokių nors veiksmų. Gal įgyvendintas 2017 m. duotas pažadas NATO kovinei grupei įrengti infrastruktūrą? Ne. Nebuvo nė pirštas pajudintas, kad Rukloje iškiltų sutarta logistikos bazė ir kareivinės. (…) Gal pastatyta nors vienos naujos kareivinės, karinės technikos remonto bazės? Gal sudaryta bent viena sutartis lietuviškų kovinių dronų vystymui? Ne. Ir dar kartą ne“, – rašė A. Anušauskas.

Prieš keletą mėnesių pradėtas eiti viceministro pareigas buvęs krašto apsaugos ministras iškeis į ES delegacijos Tadžikistane vadovo kėdę. Tai paaiškėjo ES saugumo politikos vyriausiajam įgaliotiniui paskelbus sąrašą asmenų, kurie skiriami ES delegacijų vadovais. Trečiadienį Lietuvos URM padėkojo viceministro pareigose neužsibuvusiam diplomatui už spėtus padaryti darbus.

„ES konkursuose R. Karoblis pradėjo dalyvauti prieš metus. O į ES delegacijos Tadžikistane vadovo poziciją paraišką pateikė rugsėjo mėn., turėdamas visišką ministro paramą ir palaikymą. Taip pat dar prieš skiriant R. Karoblį viceministru buvo žinoma, kad sprendimai Briuselyje praktiškai yra priimti. R. Karoblis yra aukščiausio lygio profesionalas, kurio buvo paprašyta terminuotam laikui – iki galutinių ES sprendimų – prisijungti prie politinės komandos itin įtemptu laikotarpiu, pačioje Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje. Esame dėkingi, kad labai sudėtingu metu diplomatas sutiko savo žiniomis ir ilgamete patirtimi prisidėti prie politinės URM vadovybės veiklos“, – Eltai perduotame komentare teigė G. Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.

Užsienio reikalų viceministru R. Karoblis pradėjo dirbti kovo 4-ąją. Jis pakeitė Lietuvos nuolatiniu atstovu Europos Sąjungai (ES) paskirtą buvusį viceministrą Arnoldą Pranckevičių.

Iki pradedanti eiti šias pareigas R. Karoblio pavardė buvo atsidūrusi valdančiųjų ir Prezidentūros ginčuose. S. Skvernelio Vyriausybėje ministrų pareigas ėję R. Karoblis, kaip ir Linas Linkevičius, nebuvo paskirti į Lietuvai itin svarbias ambasadas. Viešojoje erdvėje kalbėta, kad R. Karoblis buvo pretendentas užimti Lietuvos nuolatinio atstovo ES postą. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda su tokiu paskyrimu nesutiko. Šalies vadovas argumentavo, esą buvusios Vyriausybės ministrams būtinas „politinis atšalimas“. Praėjus metams G. Nausėda pareiškė, kad jis yra pasirengęs svarstyti buvusio ministro R. Karoblio kandidatūrą į Lietuvos ambasadorius ES. Tačiau ši kandidatūra, valdantiesiems ir Prezidentūrai toliau ginčijantis nebebuvo svarstoma.

R. Karoblis buvo Lietuvos krašto apsaugos ministras 2016-2020 metais, prieš tai ėjo Lietuvos nuolatinio atstovo ES, nuolatinio atstovo prie Pasaulio prekybos organizacijos pareigas. Taip pat ėjo Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento bei Užsienio prekybos politikos departamento direktoriaus pareigas.

„Proveržis yra tikrai nedidelis, nekritinis. (...) Kyla įvairių minčių dėl vertybinių dalykų, dėl noro kai kurių šalių gyventi taip, lyg nieko nebuvo, kad karas ne mūsų“, – žurnalistams trečiadienį sakė politikas.

Europos Sąjunga jau kurį laiką diskutuoja apie Kremliaus gamtinių išteklių importo stabdymą, tačiau tam priešinasi nuo rusiško iškastinio kuro stipriai priklausančios Bendrijos šalys.

Europos Komisija prieš kelias savaites parengė šeštojo sankcijų Rusijai paketo projektą, kuriuo siekiama dar labiau ją nubausti Maskvą dėl karo Ukrainoje.

Tačiau kelios ES valstybės narės, tarp kurių labiausiai išsiskiria Vengrija, pasisako prieš ketinimus iki šių metų pabaigos atsisakyti rusiškos naftos.

Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai pasiūlyta leisti toliau importuoti rusišką naftą iki 2024 metų pabaigos, tačiau Budapeštas siekia penkerių metų trukmės pereinamojo laikotarpio rusiškos naftos atsisakymui, ir jam reikia naujo naftotiekio su Kroatija teikimui per jos uostus, taip pat tokio projekto finansavimo garantijų.

Proveržis yra tikrai nedidelis, nekritinis. Kyla įvairių minčių dėl vertybinių dalykų, dėl noro kai kurių šalių gyventi taip, lyg nieko nebuvo, kad karas ne mūsų.

Be kita ko, šalys taip pat nori pagalbos užsitikrinant naujus naftos tiekimo šaltinius bei pertvarkant savo naftos perdirbimo gamyklas.

2021-aisiais Rusija patenkino 30 proc. ES žaliavinės naftos ir 15 proc. naftos produktų poreikio.

Vis dėlto pirmadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pasidžiaugė pažanga, pasiekta per naujausias derybas su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu.

R. Karoblio teigimu, ateityje turėtų būti plečiamas ir sankcionuojamų asmenų sąrašas, į jį įtraukiant už ukrainiečių trėmimus atsakingus žmones.

Ukraina teigia, kad iš užimtų rajonų ukrainiečiai masiškai deportuojami į Rusiją, siunčiami į specialias stovyklas, iš jų atimami dokumentai, draudžiama išvykti, taip siekiant juos nutildyti dėl Kremliaus pajėgų vykdomų karo nusikaltimų.

„Tam reikia surinkti įrodymus. (...) Sankcionuojamų asmenų sąrašas turėtų plėstis“, – kalbėjo viceministras.

„Pereinamųjų darinių neturėtų būti“

R. Karoblio teigimu, Ukrainai turi būti suteiktas kandidatės statusas, o „pereinamųjų darinių neturėtų būti“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) šią savaitę pareiškė, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į Europos Sąjungą, ir pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.

Šią idėja anksčiau sukritikavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, nurodęs, kad tokiais siūlymais mėginama pridengti politinės valios trūkumą suteikti kandidatės į ES statusą Ukrainai.

„Ne pirmą kartą idėjų tokių yra, kad būtų tam tikri pereinamieji formatai, dėl kurių kyla klausimas, ką jie duotų. Jau dabar Ukraina turi gilią Asociacijos sutartį“, – kalbėjo diplomatas.

„Didesnė nauda gali būti narystė ar bent didesnė narystės perspektyva jau po kandidatės statuso suteikimo, pradedant realius procesus“, – pridūrė jis.

Lietuva yra viena iš aktyviausių ES valstybių, raginančių kitas nares paspartinti Ukrainos stojimo procedūras, tarp kurių – ir greitesnis kandidatės statuso suteikimas. Šis klausimas politinėje darbotvarkėje tapo dar aktualesnis po Rusijos invazijos pradžios.

Vis dėlto didžiosios Bendrijos narės skeptiškai vertina tokią galimybę, mat tai gali paskatinti greitesnio priėmimo tikėtis ir kitas eilėje laukiančias šalis. Šiuo metu kandidatės į ES statusą turi Turkija, Serbija, Juodkalnija, Albanija ir Šiaurės Makedonija.

Be to, kritikės šalys pabrėžia, jog demokratinės reformos po 2014 metų revoliucijos Ukrainoje ir taip vyko per lėtai, o prasidėjus Rusijos invazijai apskritai sustojo.

Įstatymas atnaujinamas, nes Europos Sąjungai (ES) taikant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl karo Ukrainoje, reikia spręsti, kaip bus valdomas sankcionuotų įmonių turtas.

Už balsavo 93 Seimo nariai, o susilaikė šeši. Toliau pataisos Seime bus svarstomos ketvirtadienį – prieš tai jas įvertins Ekonomikos komitetas.   

Pataisos numato, kad turėtų būti skiriamas laikinasis administratorius juridiniams asmenims ir jų turtui, kuriam taikomos sankcijos. Be to, siūloma, kad įšaldytas turtas galėtų būti realizuojamas paverčiant jį pinigais ir lėšas saugant depozitinėse sąskaitose.  

Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis tvirtino, kad sutartis su įmonių administratoriais sudarys Finansų ministerija, jos turėtų turėtų būti individualios ir priklausys nuo konkrečios įmonės veiklos.

„Kadangi sprendimai turės tokiais atvejais būti skubūs, administratorių atlyginimai bus skiriami atsižvelgiant į rinkos kainą. Kitų stebuklų nerasime“, – teigė viceministras

R. Karoblis sako, kad tokių administratorių bus „ne per daugiausiai“, o juos prižiūrėtų Finansų ministerija. 

Pasak pataisas pristačiusio viceministro, ministerija taip pat spręs, ar administratorius tik prižiūrės sankcionuotą įmonę, ar taps jos vadovu. Tokiu atveju jis spręstų, ar pasilikti esamą komandą, ar rinktis kitą.  

Energetikos ir darnios plėtros komisijoje dirbanti demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė klausė, kokie bus laikinųjų administratorių atlyginimai. Ji, be kita ko, priminė bankrutavusio banko „Snoras“ atvejį, kai administratoriai gavo itin didelius atlygius, o vienas jų leido bankui finansines operacijas atlikti jau sustabdžius veiklą.

„Kokias funkcijas atliks laikinasis administratorius, nes parašėte, kad jas turės atlikti apdairiai ir sąžiningai?“ – teigė  parlamentarė.

„Tikiuosi, ne visos patirtys, kurios buvo pritaikytos „Snorui“, bus pritaikytos šiuo įstatymo taikymu“, – pridūrė „darbietis“ Viktoras Fiodorovas.  

Užsienio reikalų komiteto (URK) narys konservatorius Audronis Ažubalis piktinosi, kad kaip pagrindinis pataisas svarstys ne URK, o kitas komitetas: „Užsienio reikalų komiteto visada svarstydavo sankcijas“.  

R. Karoblis BNS yra sakęs, kad laikinasis administratorius galėtų aukcione realizuoti greitai gendantį ar nuvertėjantį turtą, o pasibaigus sankcijoms būtų nuspręsta, ką su juo daryti.

Sprendimas, be kita ko, bus aktualus Kėdainių fosforo trąšų gamybos įmonei „Lifosa“, kurios veikla sutriko po to, kai ES kovo 9-ąją paskelbė sankcijas netiesioginiam jos savininkui Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai, o įmonės sąskaitos buvo įšaldytos. 

URM teigimu, per pastarąjį mėnesį ES įvedus sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei Lietuvoje pradėjus jas įgyvendinti, pastebėta, kad būtina tobulinti ir efektyvinti sankcijų įgyvendinimą, stiprinti koordinavimą.

Diplomatas naujas pareigas pradės eiti nuo penktadienio, jis pakeis Lietuvos nuolatiniu atstovu Europos Sąjungai (ES) paskirtą buvusį viceministrą Arnoldą Pranckevičių.

R. Karoblis kuruos ES politikos formavimo ir įgyvendinimo, santykių su ES institucijomis klausimus bei dvišalius santykius su Europos šalimis, Lietuvos užsienio prekybos politikos, strateginės komunikacijos klausimus, taip pat pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.

„R. Karoblis jungiasi prie Užsienio reikalų ministerijos politinės komandos itin sudėtingu laikotarpiu. Nuolatinis glaudus ryšis ir strateginės konsultacijos su partneriais Briuselyje bei kitose Europos sostinėse – šiandien mums tikriausiai viena svarbiausių užduočių“, − pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

R. Karoblis 2016–2020 metais ėjo Lietuvos krašto apsaugos ministro pareigas, prieš tai – Lietuvos nuolatinio atstovo ES, nuolatinio atstovo prie Pasaulio prekybos organizacijos pareigas.

Jis taip pat yra vadovavęs URM Ekonomikos departamentui bei Užsienio prekybos politikos departamentui.

Pasibaigus krašto apsaugos ministro kadencijai, R. Karoblio kandidatūra svarstyta į ambasadorius ES, tačiau tuomet prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad tiek jam, tiek buvusiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis.

Pernai spalį G. Nausėda nurodė, jog yra pasirengęs rimtai svarstyti R. Karoblio kandidatūrą, mat nuo Seimo rinkimų praėjo metai.

Galiausiai ambasadoriumi šią savaitę paskirtas A. Pranckevičius.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno nuomone, ambasadoriaus ES skyrimo klausimas toliau išlieka įšalęs, visų pirma, dėl to, kad Lietuvos užsienio politiką formuojančios institucijos nesugeba efektyviai tarpusavyje derinti sprendimų. Vis tik politologas pabrėžia, kad R. Karoblio paskyrimas į šias pareigas stringa ne tik dėl procedūrinių priežasčių, bet ir dėl to, kad ambasadoriaus ES postas tapo galios svertu santykiuose tarp Prezidentūros ir Vyriausybės.

„Tai greičiausiai reiškia, kad mūsų užsienio politikos formavimo institucijos iš tikrųjų praranda galimybę greitai ir efektyviai derinti sprendimus. Ir šis ambasadoriaus užstrigęs reikalas yra vienas iš tų ženklų, kad ta informacinė apytaka ir sprendimų derinimas tikrai yra kažkur užstrigęs“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.

Vis tik politologas atkreipia dėmesį, kad sprendimų derinimo problemos tarp Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos ir Seimo ryškėja jau kurį laiką.

„Ambasadoriaus skyrimas tikrai nėra vienintelis dalykas, dėl ko trūksta sutarimo tarp Prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos ir Seimo Užsienio reikalų komiteto. Tai tarp visų šių institucijų tikrai labai labai reikėtų didesnio ir geresnio sutarimo bent jau tokiais, sakyčiau, svarbiausiais klausimais, kad nebūtų paskui išsiskiriančios pozicijos tiek ir viešumoje, tiek ir paskui kažkokio aiškinimo, kas kaltas arba kodėl trūksta vieniems ar kitiems kažkokios informacijos“, – akcentavo profesorius.

Tai greičiausiai reiškia, kad mūsų užsienio politikos formavimo institucijos iš tikrųjų praranda galimybę greitai ir efektyviai derinti sprendimus.

„Tai kol nėra tokio bendro, funkcionuojančio mechanizmo, tol aišku, kad mes ir neturėsime greitų tokių rezultatų, įskaitant ir ambasadorių skyrimą“, – pridūrė jis.

T. Janeliūnas mano, kad įstrigęs R. Karoblio skyrimas į ES ambasadoriaus pareigas labiau yra nulemtas politinių, o ne procedūrinių priežasčių. Politologas svarsto, kad Prezidentūros apsisprendimas svarstyti R. Kandidatūrą jau yra pavėluotas, nes gali būti, kad Vyriausybė per pastaruosius metus, kai vyko R. Karoblio „atšalimas“, į šias pareigas rado savo priimtinesnį asmenį.

„Aš manau, kad tai nėra tik procedūrinis klausimas. Tai yra ir politinis klausimas, nes kiekviena iš šitų institucijų bando išlaikyti kažkokius galios svertus ir bando naudotis kitos pusės kažkokiomis silpnesnėmis vietomis. Gali būti, kad Vyriausybė ar Užsienio reikalų ministerija jau turėjo savo kandidatą ir tiesiog norėjo įsiūlyti Prezidentūrai kitus favoritus. Ir R. Karoblio grąžinimas į diskusijas, į darbotvarkę jau yra gerokai pavėlavęs dalykas. Tai yra pavėlavęs tam, kad būtų galima pasiekti tinkamą kompromisą tarp skirtingų institucijų“, – sakė politologas.

„Galbūt prieš metus, jeigu būtų teikiama, tai būtų kitokia reakcija. Dabar, kai yra galbūt jau svarstyti kiti kandidatai, to paties žmogaus teikimas jau gali būti vertinamas visiškai kitaip. Tai aš manyčiau, kad čia labai svarbus politinės galios elementas, kada ambasadoriaus prie ES pozicija tapusi tokia lyg įkaito pozicija, kada bandoma iki galo nepriimti sprendimų vien tam, kad būtų galima dar išlaikyti kažkokią galios poziciją ar įtaką šiuo klausimu“, – pažymėjo jis.

Keičiantis užsienio reikalų ministrui, šis klausimas galėtų dar labiau įstrigti

Profesorius taip pat atkreipia dėmesį, kad ambasadoriaus ES skyrimo klausimas gali dar labiau užstrigti, jei premjerei atsistatydinimo raštą dėl baltarusiškų trąšų skandalo įteikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis realiai pasitrauktų iš einamų pareigų.

„Nėra aišku kol kas apskritai dėl užsienio reikalų ministro likimo. Tai, jeigu, pavyzdžiui, keistųsi užsienio reikalų ministras, tai natūralu, kad naujasis ministras taip pat turėtų savo kažkokią poziciją, ir tai dar galėtų atidėti ambasadorių skyrimo laiką. Visa tai kol kas dar neleidžia aiškiai prognozuoti, kada bus išspręstas šis klausimas“, – atkreipė dėmesį politologas.

T. Janeliūnas įsitikinęs, kad, vykstant sklandžiam kandidatūros derinimui institucinių lygmeniu, R. Karoblis ambasadoriumi ES būtų buvęs paskirtas per kelias savaites.

„Jeigu viskas vyktų sklandžiai, tai užtektų kelių savaičių, mėnesio galbūt. Ir tos procedūros tikrai nėra tokios sudėtingos. Manau, kad per kelias savaites galima priimti, suderinti sprendimą tarp visų institucijų, sulaukti oficialaus agremano ir jokių daugiau klausimų kaip ir nekiltų. Tai viskas, aš manau, yra užstrigę mūsų Lietuvos institucijų lygiu“, – teigė profesorius.

ELTA primena, kad pagal Konstituciją ambasadorius skiria ir atšaukia prezidentas Vyriausybės teikimu bei Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu. Lietuva nuolatinio vadovo ambasadoje ES neturi nuo 2020 metų rugpjūčio, kai baigėsi Jovitos Neliupšienės kadencija.

„Prezidentas vis dar laukia Vyriausybės apsisprendimo“, – ketvirtadienį LRT sakė ji.

Prezidentūroje spalio pabaigoje įvyko neskelbtas šalies vadovo G. Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio susitikimas dėl R. Karoblio skyrimo ambasadoriumi.

Susitikimas surengtas po to, kai G. Nausėda žiniasklaidai pareiškė, kad rimtai svarstytų R. Karoblio kandidatūrą į ambasadorius ES.

Metų pradžioje jis yra sakęs, kad tiek R. Karobliui, tiek buvusiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis, todėl nematė galimybės juos skirti ambasadoriais Vašingtone ir Briuselyje.

Lietuva ambasadoriaus ES neturi nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai šias pareigas baigė eiti Jovita Neliupšienė. Prezidentui ir Vyriausybei nesutarus dėl kandidatūrų, šiuo metu Lietuvos atstovybei ES laikinai vadovauja Simonas Šatūnas.

Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

„Ponas Pavilionis nederino su manimi tokio sprendimo. Nežinau, ar yra daug pagrindo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą. Esu anksčiau pasakęs, kad praktika viešai, per žiniasklaidą diskutuoti apie dar nepaskirtų ir galimai skiriamų kandidatų pavardes nėra teisingiausias dalykas. Aš sau taikysiu kitas taisykles“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, Ž. Pavilionis, kaip Seimo narys, turi teisę pasirinktu būdu kelti klausimus.

„Jis yra išrinktas politikas, Seimo narys. Matyt, jis vertina tai, kad turi labai plačias erdves politinei saviraiškai. Jis tai daro taip, kaip mano, kad yra tinkama. Jeigu tai yra pagal Seimo nario etiką ir įstatymus, tai jis turi tam teisę“, – pridūrė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad šalies vadovas G. Nausėda pastarąją savaitę užsiminė, jog rimtai apsvarstytų buvusio krašto apsaugos ministro R. Karoblio kandidatūrą, dėl kurios anksčiau buvo išsakęs „politinio atšalimo“ poreikį.

Prezidentui G. Nausėdai pareiškus, kad jis yra pasirengęs svarstyti buvusio ministro R. Karoblio kandidatūrą į Lietuvos ambasadorius ES, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis užsiminė, kad šį klausimą reikėtų „uždaryti“ kaip įprasta – „tyliųjų derybų“ būdu. Tačiau prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė nebemano, kad „tyliosios derybos“ yra įmanomos.

„Ambasadoriaus ES pozicija jau seniai buvo tiek politizuota, kad tyliųjų derybų būdu turbūt neįmanoma to toliau tęsti – taip pat ir konservatorių partijos pajėgomis. Turbūt visiškai normalu, kad apie tas kandidatūras, apie kurias metai laiko jau visi kalba, galima kalbėti ir viešai“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.

Šią savaitę Ž. Pavilionis pranešė žadąs kreiptis į VSD, kad būtų inicijuotas tyrimas dėl galimo tarnybinės paslapties paviešinimo. Politiko teigimu, viešai aptarinėdama galimą R. Karoblio skyrimą ambasadoriumi ES, Prezidentūra pažeidė diplomatinės tarnybos įstatymą.

„Taip, aš kalbėjausi ir kandidatas tikrai nusiteikęs būtų vykdyti šitą garbingą misiją“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pareiškė, kad rimtai svarstytų šią kandidatūrą. Metų pradžioje jis yra sakęs, kad tiek R. Karobliui, tiek buvusiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis, todėl nematė galimybės juos skirti ambasadoriais Vašingtone ir Briuselyje.

Kandidatas tikrai nusiteikęs būtų vykdyti šitą garbingą misiją.

Pasak A. Skaisgirytės, dabar minėtas laikotarpis tiek vienam, tiek kitam eksministrui jau yra praėjęs.

„Kai beveik prieš metus, iš karto po rinkimų, užsienio reikalų ministras atėjo su pono Karoblio kandidatūra, niekas neturėjo tai kandidatūrai priekaištų profesine prasme: buvęs ministras, tačiau taip pat ir diplomatas, dirbęs įvairiuose postuose, jo kompetencija nebuvo abejojama. Buvo abejojama tuo, kad ką tik atstovavęs Krašto apsaugos ministerijai „valstiečių“ Vyriausybėje, jis iš karto, be jokio perėjimo, būtų skiriamas jau kartu su nauja Vyriausybe“, – kalbėjo patarėja.

„Tai buvo nepriimtina ir prezidentas pasiūlė šiek tiek palūkėti, palaukti. Dabar, po metų, yra grįžtama prie šitos kandidatūros ir prezidentas sako, kad jis būtų pasirengęs ją svarstyti, jeigu Vyriausybė ją pasiūlytų“, – sakė ji.

Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui trečiadienį pastebėjus, kad tokius klausimus įprasta derinti ne per spaudą, prezidento patarėja teigia, jog ši pozicija jau buvo politizuota ir tylios derybos yra sunkiai įmanomos.

„Ambasadoriaus Europos Sąjungoje pozicija jau seniai buvo tiek politizuota, kad tyliųjų derybų būdu turbūt neįmanoma to toliau tęsti – taip pat ir konservatorių partijos pajėgomis“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Todėl, jos teigimu, yra normalu apie kandidatūras, kurios jau ne kartą buvo minėtos, kalbėti ir viešai.

Lietuva ambasadoriaus ES neturi nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai šias pareigas baigė eiti Jovita Neliupšienė. Prezidentui ir Vyriausybei nesutariant dėl kandidatūrų, šiuo metu Lietuvos atstovybei ES laikinai vadovauja ambasadorius Simonas Šatūnas.

Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

„Pripažįstu, kad tokia situacija, kokia yra šiuo metu, nėra normali. Todėl norėdamas demonstruoti paramą ir pagalbą ieškant tinkamo kandidato ambasadoriaus Europos Sąjungoje pozicijai užimti, aš grįžtu prie to trumpojo sąrašo, kuris man buvo pateiktas ir sakau, kad esu pasirengęs rimtai svarstyti pono Raimundo Karoblio kandidatūrą Ambasadoriaus Europos Sąjungoje užimti“, – spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Jis savo pasirinkimą motyvavo tuo, jog „nuo paskutinių rinkimų, be kita ko, jau praėjo vieni metai“.

„Ir mes turime rasti geros valios savyje ir pasirengimo kompromisui, kad kartu su valdančiąja koalicija priimtumėme reikalingus sprendimus ir baigtumėme šį vakuumą, kuris šiuo metu susidaręs“, – tvirtino G. Nausėda.

Šių metų pradžioje prezidentas yra sakęs, kad tiek R. Karobliui, tiek buvusiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis, todėl nematė galimybės juos skirti ambasadoriais Vašingtone ir Briuselyje.

„Jeigu mes tikrai ne žodžiais, o darbais ir savo veiksmais norime siekti diplomatinės tarnybos depolitizavimo, tai mes tokį politinio atšalimo laikotarpį turėtume taikyti“, – tuo metu sakė prezidentas.

Lietuva ambasadoriaus ES neturi nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai šias pareigas baigė eiti Jovita Neliupšienė. Prezidentui ir Vyriausybei nesutariant dėl kandidatūrų, šiuo metu Lietuvos atstovybei ES laikinai vadovauja ambasadorius Simonas Šatūnas.

Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.