„Bijau, kad jie dabar po savivaldos rinkimų matant rezultatus, spręs klausimus, susijusius su savo partijų reikalais, su ateitimi, ir ta reforma gali nepavykti, de facto gali pritrūkinėti balsų ir entuziazmo nebuvimas iš opozicijos yra vien dėlto, kad mes nesuprantame, kaip jie nori tai padaryti“, – penktadienį Žinių radijui teigė R. Karbauskis.

Pasak jo, balsų pritrūks ir jeigu verslo bendruomenė nepalaikys Finansų ministerijos inicijuojamos pertvarkos. 

„Jeigu visuomenės, šiuokart verslo visuomenės palaikymo nebus, valdanti koalicija pritrūks balsų“, – teigė R. Karbauskis.

Pasak jo, dėl pakeitimų reikia rasti sutarimą, o sprendimai negali būti daromi staigiai.

„Tai galų gale sulauks protestų ir baigsis tuo, kad nepriims tos reformos. Pirma, reikia sutarti su profsąjungomis, su verslo asociacijomis, bandyti sutarti su opozicija, jeigu jiems reikia balsų“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Pasak jo, kai kurie siūlymai dėl individualių pajamų apmokestinimo gali būti svarstomi, tačiau jis piktinasi, kad reformos svarstymą valdančioji dauguma pradėjo nuo mokesčių mokėtojų įžeidinėjimo juos išvadinusi „gyvulių ūkiu“: „Čia negera pradžia“.

Finansų ministerija siūlomą mokesčių pertvarką pristatė antradienį ir tris savaites lauks vertinimų, bent dalį naujos tvarkos tikimasi priimti Seimo pavasario sesijoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda reformoje sako įžvelgiantis „gerų elementų“ dėl mokesčių progresyvumo, tačiau kritikuoja ketinimus papildomai apmokestinti individualia veikla užsiimančius asmenis, taip pat  – nekilnojamojo turto mokesčio siūlymus.

Spaudos konferencijoje pirmadienį jis tikino, kad šie rinkimų rezultatai leidžia tikėtis, jog Seimo rinkimuose įvyks vertybinis poslinkis ir „turėsime nebe liberalų valdžią Lietuvoje“.

Antrajame ture išrinkti septyni LVŽS merai – partija su vienu pirmajame ture išrinktu meru iš viso turės aštuonis savivaldybių vadovus.

„Mums tas rezultatas nėra netikėtas, jisai yra tiesiog įrodymas, kad per anksti iš tikro nurašinėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjungą“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Pasak jo, partija įrodė, jog nesusilpnino pozicijų po to, kai nuo jos atsiskyrė ekspremjero Sauliaus Skvernelio įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

„Mes rezultatu šituo įrodėme, kad po to skilimo, kuris vyko, mes ne tik nesusilpninome savo pozicijų, bet mes trim merais turime dabar daugiau“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Pasak jo, gera žinia „valstiečiams“ yra didelis komitetų palaikymas.

„Tai yra mūsų partneriai ir nacionaliniuose rinkimuose mes turime didelį palaikymą iš žmonių, kurie savivaldybių rinkimuose palaiko komitetus, dėl to praktiškai, matyt, kad teks su mumis skaitytis Seimo rinkimuose“, – sakė politikas.

R. Karbauskis teigė, jog partija galėtų paremti visus rinkimų komitetus, laimėjusius merų postus.

„Aš manau, kad mes turėtume ir galėtume padėti visiems komitetams, kurie Lietuvoje laimėjo rinkimus į merus ir tai būtų labai logiška būtent dėl to, kad vertybiškai tie komitetai yra labai panašūs į mūsų vertybines pažiūras, jie nėra liberalūs“, – kalbėjo jis.

„Vertybinis lūžis“

„Valstiečių“ lyderio teigimu, šių rinkimų metu įvyko vertybinis lūžis, kai didesnės paramos sulaukė tradicinių vertybių, o ne liberaliosios jėgos.

„Manau, kad įvyko didelis poslinkis vertybinis: nuo liberalų link tradicinių vertybių – tai matosi ir balsuose, ir merų asmenybėse. Tai džiuginantis dalykas, tikiuosi, kad sekantys Seimo rinkimai statys viską į savo vietas ir mes turėsime jau nebe liberalų valdžią Lietuvoje“, – teigė R. Karbauskis.

Jis taip pat teigė, jog šie rinkimai galutinai įrodė, jog S. Skvernelis „nebuvo tas faktorius, dėl ko „valstiečiai“ buvo stiprūs ir dėl ko jie lieka stiprūs“.

„Dabar padėtas taškas toje istorijoje. Mes paprasčiausiai ir be S. Skvernelio galime būti labai konkurencingi ir, tikėkimės, būsime“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Pasak jo, artėjančiuose Seimo rinkimuose „svarbiausias uždavinys yra pabaigti šitą liberalų valdymą keturis metus“. Jis tikisi, kad „valstiečiai“ galės tapti valdančiaisiais ir tęsti darbus, pradėtus ankstesnę kadenciją.

Jis kaip naudingą partijai įvardijo konservatorių pergalę Vilniaus mero rinkimuose, nes, pasak „valstiečių“ lyderio, „nusivylimas vilniečių konservatoriais tik padidės“.

Jo pirmasis pavaduotojas Aurelijus Veryga teigė, jog gauti balsai ir laimėtos merų pozicijos rodo, kad „tai yra rimta labai tendencija, ne kažkoks atsitiktinumas“.

„Jeigu po pirmo rinkimų turo sakė, kad juos laimėjo socialdemokratai, tai po antro turo turbūt galima sakyti, kad juos laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bent jau pagal merų laimėjusiųjų skaičių“, – kalbėjo Seimo narys.

Partnerius vertins pagal pažiūras

Kalbėdamas apie galimą bendradarbiavimą savivaldoje, R. Karbauskis sakė, jog partija nesieks braižyti raudonų linijų ir leis dėl koalicijų spręsti patiems skyriams, nes jie geriausiai žino savivaldybėje dirbančių asmenų politines pažiūras.

„Mes galime rasti situaciją, kada nacionaliniame lygyje socialdemokratai jau yra liberalai ir jie tą aiškiai rodo balsuodami, bet vietiniame lygyje jie yra ne liberalai, jie yra tradicinių vertybių atstovai, jų merai visiškai nesiskiria pažiūromis ir jų komandos nesiskiria su mūsų vertybiniu pagrindu, tai praktiškai koalicijos su socdemais realiai įmanomos“, – sakė R. Karbauskis.

Jis teigė, kad neatmeta ir bendradarbiavimo su S. Skvernelio bendražygiais, jeigu jų pažiūros bus vertybiškai artimos „valstiečiams“.

R. Karbauskio teigimu, Klaipėdoje „valstiečiams“ jungtis prie laimėjusio kandidato į merus Arvydo Vaitkaus koalicijos būtų „loginis sprendimas“.

Anykščių rajono meru sekmadienį išrinktas „valstiečių“ kandidatas Kęstutis Tubis – jis prieš antrąjį turą buvo kelioms dienoms pašalintas iš rinkimų kovos dėl bausmės, skirtos už prekybą poveikiu.

„Mūsų darbas atsipirko ir svarbiausia, kad anykštėnai patikėjo, patikėjo mumis, labai džiaugiuosi jų sąmoningumu“, – spaudos konferencijoje sakė politikas.

A. Verygos teigimu, „valstiečiai“ ypač džiaugiasi šia pergale, nes „buvo tikrai labai sudėtingi, sunkūs rinkimai ir nepaisant visų trukdymų, (...) žmonės visgi sugeba atsirinkti, pasirinkti“.

Tuo metu Visagine rinkimus laimėjo „valstiečių“ kandidatas Erlandas Galaguzas, bet po teismų sprendimų į kandidatus grąžinta jo konkurentė Dalia Štraupaitė paskelbė skųsianti rezultatus.

R. Karbauskis sakė, jog šios situacijos nėra panašios, nes „Anykščiuose jau buvo prasidėjęs išankstinis balsavimas už kitą kandidatą, ne Kęstutį Tubį“, o Visagine „tokios situacijos nebuvo“.

„Valstiečių“ lyderis taip pat svarstė, jog D. Štraupaitei tekęs dėmesys kaip tik galėjo išeiti į naudą.

Jis sakė, kad partija gerbs teismo sprendimą, jeigu Visagine bus nuspręsta skelbti naujus rinkimus.

„Aš nemanau, kad nauji rinkimai ką nors kito duotų Visagino savivaldybėje. Visagino meras ir komanda dirbo tikrai gerai. Aš manau, kad jeigu būtų tie rinkimai, jeigu teismas taip nuspręstų, tokiu atveju jie juos vėl galėtų laimėti“, – sakė R. Karbauskis.

Jis pats buvo išrinktas į Šiaulių rajono tarybą, tačiau teigė į kandidatų sąrašą įsirašęs „rodydamas solidarumą“ ir nesantis apsisprendęs, ar joje dirbs.

„Kiek žinau, jeigu aš pasitraukinėčiau, į tarybą pateks jaunas treneris, jaunas tarybos narys būtų. Ten yra, jeigu aš neklystu, keturi jauni žmonės, kurie pirmą sykį taptų tarybos nariais, tai yra labai svarbu partijoje auginti žmones, – kalbėjo R. Karbauskis. – Tai jeigu skyrius – aš pats nesu didelis šalininkas dalyvauti, pats asmeniškai nemanau, kad man reikėtų būti tarybos nariu, kad padėti tarybai. Ten yra daug patirties, daug paprasčiausiai žmonių, kurie nebe pirmą kadenciją yra.“

Autor

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
     

„Kaip partija, kurią ilgą laiką bandė palaidoti, mes pakankamai neblogai pasirodėme. Mandatų šiek tiek sumažėjo, bet jų sumažėjo ir Lietuvoje. Jeigu šnekėti apie merus antruose turuose, turime dešimt kandidatų, manau, kad panašų skaičių išlaikysime, gal ir geresnį  turėsime, nei turėjome anksčiau“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė R. Karbauskis.

„Šiuo atveju paprasčiausiai nuotaikos mūsų pakankamai geros, nes jau pusantrų metų beveik mus laidoja, nepavyko, tai matyt, nacionaliniuose rinkimuose bandysime šnekėtis apie tai, ar liberalus pasaulis Lietuvoje įsigalės, ar grįšime prie tų darbų ir vertybių, kurias atstovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, – sakė partijos lyderis.

Anot jo, vienas iš partijos bandymų buvo kviesti žmones aktyviai dalyvauti, o sekmadienio rinkėjų aktyvumo duomenys rodo, kad „žmonės išgirdo tą kvietimą“.

Pasak R. Karbauskio, pirmajame ture dalį balsų iš „valstiečių“ perėmė rinkimuose dalyvavusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Vilniuje šiek tiek nustebino rezultatas, nes toks vaizdas, kad Vilnius visai nereaguoja į nacionalinę politiką valdžios.

Nė vienam „valstiečių“ kandidatui į merus nepasiekus pergalės pirmajame ture, R. Karbauskis teigė, kad rinkimai parodė, jog gerai dirbantys merai gauna pakankamai didelį palaikymą, o Klaipėdos ir Šiaulių rajonuose partijos kandidatams pritrūko nedaug balsų iki pergalės pirmajame ture.

„Ten, kur dalyvavo mūsų buvęs meras, pavyzdžiui Klaipėdos rajone, Bronius Markauskas, jam pritrūko kelių šimtų balsų, Šiaulių rajone taip pat. Tiesiog reikia pasakyti tai, kad šie rinkimai, kaip ir ankstesni, parodė, kad ten kur gerai dirba merai, jie pakankamai didelį palaikymą gauna“, – sakė R. Karbauskis.

Nuvylė rezultatai Vilniuje

„Vilniuje šiek tiek nustebino rezultatas, nes toks vaizdas, kad Vilnius visai nereaguoja į nacionalinę politiką valdžios, bet kitas klausimas, žmonių sprendimas, jų valia, kiekvienas žmogus pasirenka“, – kalbėjo jis.

Kalbėdamas apie galimas koalicijas, R. Karbauskis sakė, kad tuo užsiims skyriuose esantys partijos nariai.

„Neturime raudonų linijų ir jų niekada nedarėme savivaldoje, žmonės vietoje vieni kitus gerai pažįsta ir tik miestuose turbūt gali būti, kad politikai apie vienas kitą žino mažiau, bet kaimiškose savivaldybėse tikrai visi nuo pat gimimo tikriausiai vienas kitą pažįsta, susitars jie tarpusavyje, nepriklausomai, kokioms partijoms reikės tartis“, – teigė jis.

„Rekomendaciją vienintelę darysime, kad negriauti tų daugumų, neiti į revoliucinius pokyčius, o dirbti stabiliai“, – kalbėjo jis.

Kauno miesto mero rinkimuose kandidatavęs „valstietis“ Aurelijus Veryga teigė, jog siekta, kad Kaune būtų antrasis rinkimų turas, tačiau tikėtina, kad žmonės, kurių nemaža dalis pagal apklausas buvo neapsisprendę, visgi atėjo į rinkimus ir balsavo už Visvaldą Matijošaitį. 

L. Balandžio / BNS nuotr.

Džiaugiasi frakcija Kaune

„Bet šiaip rezultatas neblogas, turėsime keturis žmones savivaldybės taryboje, atsiras frakcija, kurios iki tol nebuvo. Kaune įžengėm į savivaldą, ko anksčiau neturėjome“, – sakė A. Veryga.

Jis taip pat teigė, kad pirmajame ture dauguma žmonių balsavo už savo kandidatus, o balsų „prieš“ buvo vos vienas kitas.

Rekomendaciją vienintelę darysime, kad negriauti tų daugumų, neiti į revoliucinius pokyčius, o dirbti stabiliai.

„Vienas kitas galbūt atkeliavo kaip protesto balsas man, bet manau, tiek konservatoriai, tiek liberalai, kiti, kas dalyvavo rinkimuose, jie turėjo savo kandidatus, už juos, manau, dauguma ir balsavo. Jei būtų buvęs antras turas, tada, manau, būtų suveikusi ta logika, būtų buvę daug balsavimo ne už kažką, bet prieš dabartinį merą“, – sakė A. Veryga.

Jis taip pat sakė, kad neplanuoja jungtis prie „Vieningo Kauno“.

„Sudarius koaliciją reikia derinti klausimus, ieškoti bendrų sprendimų, juolab, koaliciją sudarinėjant kiekvienas koalicijos parneris nori įgyvendinti savo programinius tikslus, tai nemanau, kad „Vieningas Kaunas sutiktų su tuo, ką pasiūlėme, manau, tai nelabai realistiškas scenarijus“, – sakė A. Veryga.

LVŽS sekmadienį rinkimuose sulaukė 9,21 proc. rinkėjų palaikymo, prieš ketverius metus rinkimuose už partiją balsavo 11,16 proc. rinkėjų.

Klaipėdoje žada paramą A. Vaitkui, Vilniuje palaikytų A. Zuoką

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis R. Karbauskis Klaipėdos miesto mero rinkimuose žada paramą buvusiam Klaipėdos uosto vadovui Arvydui Vaitkui, Vilniuje partija, anot jo, palaikytų Artūrą Zuoką.

„Jei ponas Vaitkus kreipsis į mane, aš tikrai jį paremsiu“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė R. Karbauskis.

„Jam reikės paramos antrame ture, ta parama turbūt bus reikalinga ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatės, ir mūsų tarybos narių po to formuojant daugumą Klaipėdos taryboje“, – kalbėjo jis.

Politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ lyderis A. Vaitkus surinko beveik 24 proc. balsų, jo konkurentas antrajame ture konservatorius Audrius Petrošius – 20,43 proc. balsų.

Tuo metu Vilniuje R. Karbauskis sakė, kad svarstytų dėl paramos „Laisvės ir teisingumo“ kandidatui Artūrui Zuokui, susikausiančiam antrajame ture su konservatoriumi Valdu Benkunsku.

„Vilniuje situacija paprastesnė, nelabai galėtume konservatorių kandidato palaikyti prie tos situacijos, kokia yra valstybėje, o kitas kandidatas mums nėra savo pažiūromis artimas labai, bet jis ne konservatorius, tai gimsta tokia logika. Jei reikės nacionalinės paramos, jei kreipsis Zuokas, mes tai svarstytume“, – sakė R. Karbauskis.

„Bet matyt mūšis bus ne tame, matyt vienysis visos partijos, kurios šiandien valdžioje, prie jų prisijungs tie, kurie liberalai savo esme ir nacionaliniu mastu, socialdemokratai, tai Zuokui bus tikrai nelengva“, – pridūrė jis.

      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
      Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

„Stiprūs kandidatai ir miestuose mūsų, ir Kaune vienas iš favoritų – Aurelijus Veryga, ir Klaipėdoje favoritė Ligita Girskienė. Tikrai stiprių kandidatų turime į merus, tikrai stiprūs sąrašai“, – žurnalistams Kaune sakė ketvirtadienį iš anksto savivaldos rinkimuose balsavęs R. Karbauskis.

Pasak jo, ar šiems parlamentarams pasiseks patekti į antrąjį turą ir laimėti rinkimus priklausys „tik nuo aktyvumo“.

„Mums be abejonių didelis aktyvumas naudinga, nes konservatoriams 35 proc. tikriausiai naudinga, mums naudinga 50 procentų, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis. – Kuo daugiau rinkėjų ateis, tuo, aišku, daugiau gaus partijos, kurios nepriklauso dabartinei valdžiai“.

Jis teigė, jog keliaudamas per regionus susitikti su rinkėjais jautė „valstiečiams“ didelį palaikymą.

Mums be abejonių didelis aktyvumas naudinga, nes konservatoriams 35 proc. tikriausiai naudinga, mums naudinga 50 procentų.

„Važiuojant per savivaldybes rinkimų metu matėsi, kad palaikymas yra didelis, žmonės labai nusivylę dabartine valdžia, be galo nusivylę. (...) Aš tikiuosi, kad žmonės vis dėlto ateis į rinkimus ir rezultatai bus įtikinamai ta prasme, kad valdžia gaus atsakymą, kad jos dabartinė politika, tie visi skandalai ir negebėjimai, turėtų baigtis kuo greičiau ir kad valdžia turi reaguoti į žmonių nuomonę“, – kalbėjo R. Karbauskis.

„Rinkimai ta prasme labai svarbūs – jie kaip tokia protesto forma galėtų tapti“, – pridūrė jis.

Su A. Veryga Kaune savo balsą atidavęs „valstiečių“ lyderis mano, jog jų kandidato stiprybė prieš šiuo metu miestui vadovaujantį Visvaldą Matijošaitį yra atvirumas.

„Aurelijus Veryga būtų toks meras, kuris kiekvieną žmogų priimtų, su kiekvienu žmogumi pašnekėtų“, – teigė R. Karbauskis.

Kaune norėtų koalicijos

Kalbėdamas apie lūkesčius Kauno tarybos rinkimuose jis teigė, jog norėtų, „kad būtų koalicija“.

„Partija, kuri viena valdo miestą yra be saugiklių prieš korupciją, tai manau, kad koalicija būtų gerai, kad ji būtų, o ar mes būsime toje koalicijoje, ar ne, bus matyti pagal rezultatus“, – kalbėjo „valstiečių“ vadovas.

T. Biliūno / BNS nuotr.

A. Veryga taip pat teigė besitikintis, kad „valstiečiai“ turės frakciją naujos kadencijos Kauno taryboje, o pats viliasi susigrumti su V. Matijošaičiu antrajame ture merų rinkimuose.

Pasak jo, galimi rinkimų rezultatai išlieka migloti dėl neapsisprendusiųjų rinkėjų Kaune dalies. Anot politiko, partijos užsakytos apklausos rodė, kad jų dabar yra apie penktadalis.

Aurelijus Veryga būtų toks meras, kuris kiekvieną žmogų priimtų, su kiekvienu žmogumi pašnekėtų.

„Valstietis“ teigė, kad rinkimų rezultatams įtakos turės tai, jog V. Matijošaičiui priklausanti „Vičiūnų grupė“ dar nepasitraukė iš Rusijos rinkos.

„Kaunas, aišku, jis visada garsėjo kaip tautiškas, patriotiškas miestas ir manau, kad geopolitika, karas Ukrainoje ir mero verslai Rusijoje turės įtakos (rinkimų rezultatams – BNS). Kokios įtakos, pamatysime tik sekmadienį naktį“, – kalbėjo A. Veryga.

Pasak jo, blogiausia „Vičiūnų“ istorijoje yra tai, kad apie jų pasitraukimą buvo pridalinta pažadų, kurie galop nebuvo išpildyti.

„Jeigu neplanuojama išeiti, taip turbūt reikėtų ir pasakyti. Tai būtų sąžiningiau miestiečių atžvilgiu“, – tvirtino „valstiečių“ kandidatas į Kauno merus.

Jis neatsakė į klausimą, ar atsisakytų Seimo nario mandato, jeigu būtų išrinktas tik į tarybą. Anot parlamentaro, tai priklausytų nuo politinių galių pasiskirstymo po rinkimų, „valstiečių“ frakcijos dydžio.

A. Veryga taip pat nekomentavo, ar dirbtų su „Vieningu Kaunu“ valdančiojoje koalicijoje. Pasak jo, dabar svarbu, kad koalicijos Kaune apskritai reikėtų.

„Tai jau įneštų daugiau demokratijos į miestą“, – sakė politikas.

Ministerija tikina, jog visa ES parama skirstoma tik vertinant, ar paraiškos atitinka reikalavimus, o jas vertino Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), rašoma penktadienį išplatintame pranešime.

Pasak jo, kvietimas teikti paraiškas paskelbtas pernai liepos pabaigoje, tam buvo numatyta 22,2 mln. eurų, gautos aštuonios paraiškos, iš kurių dvi neatitiko reikalavimų, viena buvo atsiimta. Likusiems penkiems teigiamai įvertintiems projektams ministras Dainius Kreivys praėjusį trečiadienį skyrė 14,35 mln. eurų europinį finansavimą. 

Konservatorių deleguotam D. Kreiviui skyrus paramą „Agrokoncerno biometanui“, buvęs valstiečių premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad tai ne pirmas kartas, kai R. Karbauskis vertybes iškeičia į pinigus, penktadienį rašo portalas „Lrytas“.

Jis tvirtino, kad R. Karbauskio veiksmai jam sukėlė įtarimų, kai šis piestu stojo prieš neeilinę Seimo sesiją, kur bandyta aiškintis galimo ikiteisminio tyrimo informacijos nutekėjimo eksparlamentarui Kristijonui Bartoševičiui aplinkybes.

R. Karbauskis atmeta S. Skvernelio priekaištus kaip nepagrįstus. Jis tikina, kad paramos biometano dujas gaminsiančiai jo įmonei istorija tęsiasi jau daugiau kaip metus ir su neeiline Seimo sesija niekaip nesusijusi. Anot „valstiečių“ lyderio, pernai įmonės paraiška dėl paramos buvo atmesta.

Valstiečių lyderis kartojo, kad dabartinė valdžia esą padarytų viską, kad tik atmestų „Agrokoncerno“ prašymą, bet tai praktiškai neįmanoma, nes procesą kontroliuoja ne Lietuva, bet Europos Sąjunga.

BNS ketvirtadienį pranešė, kad 14,35 mln. eurų parama paskirstyta penkiems biometano dujų gamybos projektams: įmonei „Engerta“ skirta 2,475 mln. eurų, Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovei – 3,518 mln. eurų, Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei „Ekoternum“ – beveik 2 mln. eurų, Širvintų rajono įmonei „Citronė“ – 3,992 mln. eurų, Kauno rajono Babtų įmonei „Agrokoncerno biometanas“ – 2,368 mln. eurų.

Pasak jo, ši politika turėtų būti aiškesnė, nes Rusija daug uždirba iš grūdų ir kitų resursų eksporto.

„Rusijos ekonomika praktiškai nesusitraukė – tik 2 proc. sumažėjimas, kas yra netikėta, nors  Europos Komisija planavo, kad susitraukimas bus virš 10 proc. Tai rodo, kad sankcijos, paliekant galimybę eksportuoti žaliavas, net įvedus lubas naftai ir dujoms, nelabai pakeitė situacijos ir pajamos (Rusijos – BNS) išlieka labai didelės“, – penktadienį Žinių radijui sakė R. Karbauskis. 

„Manau, kad visi dabar vėl pasižiūrės į sankcijas ir galvos, ką daryti toliau, nes karui pinigų Rusijoje kaip ir nemažėja“,  – pridūrė jis.

R. Karbauskio teigimu, iki šiol trūksta sankcijų Rusijai politikos aiškumo.

Manau, kad visi dabar vėl pasižiūrės į sankcijas ir galvos, ką daryti toliau, nes karui pinigų Rusijoje kaip ir nemažėja.

„Norėtųsi, kad sankcijų politika būtų aiškesnė kai kuriais atvejais, nes, kaip aiškėja dabar, Rusija labai daug uždirba iš grūdų eksporto, iš kitų savo resursų eksporto“, – pridūrė R. Karbauskis, valdantis žemės ūkio ir prekybos grupę „Agrokoncernas“.

Verslininkas ir politikas pabrėžė su rusiškomis ar baltarusiškomis trąšomis jokių reikalų neturintis, o jo žiniomis, verslo ryšius nutraukė ir kitos Lietuvos trąšų prekybos įmonės.

„Mes visi, kurie turėjom kažkokį santykį su rusų arba baltarusių trąšomis prieš karą, dabar jokių tokių ryšių nebeturime, nė viena iš kompanijų, kiek man žinoma, neturi. Tai yra moralės klausimas, o ne verslo“, – tvirtino R. Karbauskis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis JK leidiniui „The Guardian“ ketvirtadienį sakė, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų apsvarstyti galimybę paskirti nuolatinį komisarą, kuris prižiūrėtų sankcijų rengimą ir vykdymą, kad jas būtų galima veiksmingai panaudoti reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje.

Susitikime su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu G. Landsbergis yra atkreipęs dėmesį į Rusijos manipuliavimą informacija dėl ES sankcijų tariamo poveikio maisto saugumui, įskaitant pasaulinėms trąšų kainoms.

Jungtinės Valstijos žada paskelbti naujas plataus masto sankcijas pagrindiniams Rusijai sektoriams, iš kurių gaunama pajamų.

„Ta linija raudona, į kurią mes reaguotume, šioje vietoje nėra pažeista. Stasys bet kokiu atveju mano, kad Rusijos valdžia yra teroristinė“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas.

Pasak jo, partijos kandidatas savo pasisakymais išreiškė nuomonę.

„Stasys pasižymi savo nuomone, jis ją visą laiką turi. Jis nėra sąjungos narys ir neprivalo jos derinti kaip bendros“, – sakė politikas.

Ta linija raudona, į kurią mes reaguotume, šioje vietoje nėra pažeista. Stasys bet kokiu atveju mano, kad Rusijos valdžia yra teroristinė.

S. Jakeliūnas interviu LRT portalui teigė, kad „karas Ukrainoje yra neteisėtas, bet iš dalies išprovokuotas. Rusija buvo išprovokuota“.

Pasak R. Karbauskio ši situacija skiriasi nuo buvusiosios Šilutėje, kai kandidatų į merus debatuose tuomet LVŽS kandidatas į merus Robertas Kuncaitis pareiškė, kad Krymo pusiasalis priklauso Rusijai.

Dėl tokių pasisakymų „valstiečiai“ jį pašalino iš partijos.

„Mūsų reakcija buvo greita ir aiški“, – kalbėjo R. Karbauskis.

LVŽS vadovas teigė pats nemanantis, kad karas Ukrainoje buvo išprovokuotas.

„Aš manau, kad šitoje situacijoje Rusijai jokios provokacijos nebuvo reikalingos, ji planavo labai seniai tai“, – kalbėjo pirmininkas.

Rusija pernai vasario 24 dieną pradėjo ir beveik metus tęsia plataus masto karą Ukrainoje, tačiau Kyjivo pajėgos aktyviai priešinasi invazijai ir rengia kontratakas, siekiant atsikovoti užimtas teritorijas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) sausio 31-ąją atmetė bendrovės skundą – ji bandė paneigti muitinės laboratorijos išvadas apie trąšų sudėtį remiantis privačių tyrimų duomenimis, prašė muitinės sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

„Muitinės laboratorija yra specialioji muitinės įstaiga, kurios tyrimo išvadomis teisės aktų nustatyta tvarka remiasi visos muitinės įstaigos ir kiti asmenys“, – rašoma nutartyje.

Ginčas kilo dėl 2017 metais į Lietuvą iš Rusijos įvežtų amonio-nitrato trąšų, kurias „Agrokoncernas“ neteisingai deklaravo, o muitinei nustačius kitą produkcijos klasifikaciją nurodyta sumokėti 11,1 tūkst. eurų antidempingo muito.

Prievolė jį mokėti atsirado gavus muitinės laboratorijos išvadas, jog trąšose esantis amonio nitrato kiekis sudarė daugiau kaip 80 proc. masės.

Pernai kovą kitoje byloje VAAT atmetė „Agrokoncerno“ skundą dėl Muitinės departamento sprendimo mokėti daugiau kaip 2 mln. eurų antidempingo mokesčių už iš Rusijos importuotas trąšas ir 370 tūkst. eurų baudą.

„Tai yra teisėsaugos institucijų darbas, teisėsauga, kovodama su korupcija ir visokiais kitokiais dalykais, ji turi teisę ir galimybę tai daryti. (...) Jei mes įvesime kokią nors sistemą, kurioje visa tai nebeveikia, tai įvesime sistemą, kuri neturės nieko bendro su demokratija“, – penktadienį Žinių radijui sakė R. Karbauskis.

Anot partijos lyderio, susidaro įspūdis, kad šie pokyčiai sugalvoti tam, kad galėtų būti kontroliuojami neparankūs politikai.

„Juokavome, kad jei ta tvarka įsigaliotų nuo kitos kadencijos, galbūt ji galėtų būti. Vaizdas toks, kad tai sugalvota tam, kad galėtų būti spaudžiami, šantažuojami ir taip toliau tie politikai, kurie valdžiai yra nemalonūs, vienaip ar kitaip neparankūs. Jei tai įsigaliotų nuo kitos kadencijos, kada tie, kurie, mūsų įsivaizdavimu, yra valdžioj, jų valdžioj nebus, įdomu, ar jie patys balsuotų už tai“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Seime kelią skinasi Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisa, kuri sudarytų galimybę aukščiausiems valstybės vadovams – prezidentui, Seimo pirmininkui ir premjerui – suteikti detalesnės kriminalinės žvalgybos informacijos. Tam turėtų būti pateiktas motyvuotas rašytinis prašymas.

Dabar valstybėms vadovams dažniausiai pateikiama apibendrinta informacija.

Tačiau Kriminalinės žvalgybos įstatyme yra numatyta, kad institucijos bei valstybės vadovai kriminalinės žvalgybos informaciją gali gauti esant motyvuotam prašymui raštu, jeigu pateiktos susipažinti apibendrintos kriminalinės žvalgybos informacijos yra nepakankamai.

Liepą „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis nedalyvavo parlamentinių partijų vadovams pasirašant susitarimą, nes, anot jo, valdantieji neatsisakė planų svarstyti visuomenę skaldančių projektų.

Politiko teigimu, per partijos tarybos posėdį penktadienį nutarta prisidėti prie susitarimo matant valdančiųjų ginčus dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.

„Mes dalyvavome rengiant šį susitarimą, o jo nepasirašėme dėl to, kad ten yra parašai žmonių, kuriais negalime pasitikėti, kurie Lietuvai daro labai daug žalos savo liberaliais sprendimais, užsienio politika. Aš nepasirašysiu šalia jų, o pasirašysiu dokumentą atskirai ir jį galės padėti šalia“, – penktadienį BNS sakė R. Karbauskis.

Aš nepasirašysiu šalia jų, o pasirašysiu dokumentą atskirai ir jį galės padėti šalia.

Planuojama, kad LVŽS pirmininko parašas bus ant atskiro lapo su prierašu, jog partija remia susitarime išdėstytoms pozicijoms.

„Jeigu jie norės, galės pridėti tai kaip priedą, nenorės, galės nepridėti. Bet niekas nebegalės manipuliuoti, kad mes neva galbūt nepalaikome kokių nors sprendimą dėl krašto apsaugos“, – pabrėžė R. Karbauskis.

Anot jo, būtent „valstiečių“ sprendimai lėmė, kad pirmą kartą krašto apsaugai buvo skirtas 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimas.

Susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo liepą pasirašė aštuonių parlamentinių partijų atstovai.

Pagal jį įsipareigota krašto apsaugai išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių, spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Naujasis susitarimas galios iki 2030 metų.