Politikas teigia, kad Lietuvos diplomatijos vadovas jį nepagrįstai įžeidė, kai komentavo jo viešą kreipimąsi į Seimo narius, raginant susivienyti ir ginti tradicines vertybes.

Kaip rašė portalas „Delfi“, G. Landsbergis „Žinių radijo“ laidoje paragino R. Karbauskį prieš bandant apsaugoti Lietuvos šeimas, pradėti nuo savosios.

„Aš pasirašiusiajam laišką pirmas dalykas, ką labai rekomenduočiau, tai pirmiausia pradėti nuo savos šeimos saugojimo ir užsiimti tuo, o po to jau pažiūrėti, ką galima padėti kitam“, – „Žinių radijuje“ kalbėjusį G. Landsbergį citavo „Delfi“.

„Jeigu sureaguočiau į Gabrieliaus Landsbergio, kaip užsienio reikalų ministro, teiginį – tai labai nuvilia, jei reaguočiau į jo, kaip konservatorių partijos pirmininko teiginį, – tai dar labiau nuvilia. Tačiau jeigu reaguočiau į Gabrieliaus Landsbergio, kaip asmens, teiginį, – tai nėra neįprasta man. Ketverius pastaruosius metus aš girdėjau pastovias pastabas savo atžvilgiu. Jos buvo patyčių lygio. Dabar eilinį sykį tai buvo padaryta“, – teigė R. Karbauskis.

„Į klausimą, kuris buvo labai rimtas, apie tai, ar mes ginsime valstybėje tradicines šeimos vertybes, atsakymas yra įžeidimas mano atžvilgiu. Įžeidimas, neturintis jokio pagrindo, nes, skirtingai nuo Gabrieliaus Landsbergio, aš turiu anūkų, ne tik vaikų. Tad nelabai suprantu, ką jis turi galvoje. Aš kalbėjau apie tradicinės šeimos vertybes, kuri turi vaikus ir taip toliau“, – aiškino R. Karbauskis.

Savo ruožtu G. Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė teigė, kad užsienio reikalų ministras tikrai nenorėjo įžeisti R. Karbauskio. Pasak jos, radijo eteryje G. Landsbergis kalbėjo bendrai, o ne apie „valstiečių“ lyderį.

Tokie šnekėjimai apie teisėsaugos institucijų kišimąsi yra bandymas užtildyti diskusiją, diskusija niekada nėra blogai.

„Ši G. Landsbergio citata buvo bendrinė ir tikrai niekaip negali būti priskirta verslininkui R. Karbauskiui“, – sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai V. Šmaižytė.

Tačiau R. Karbauskiui nerimą kelia ne tik šie G. Landsbergio komentarai. „Valstietis“ įtariai žvelgia ir į konservatorių lyderio išsakytą nuomonę, kad teisėsauga turėtų sekti įsismarkavusias diskusijas dėl Stambulo konvencijos ar partnerystės įstatymo.

ELTA primena, kad G. Landsbergis antradienį  po susitikimo su prezidentu pažymėjo, jog būtina įvertinti tai, jog viešojoje erdvėje įžeidimų ar net grasinimų susilaukė tiek vieną, tiek kitą poziciją dėl Stambulo konvencijos ginantys asmenys. Tad, sakė užsienio reikalų ministras, teisėsauga turėtų sekti diskusiją, kurioje neretai pasigirsta ir grasinimų.

„Man kelia nerimą asmeniškumai. Jie kartais perauga į grasinamą toną. Todėl tikrai tai reikėtų stabdyti. Kai kuriais atvejais (tą daryti galėtų – ELTA) gal ir teisėsauga. Nereikia leisti įsibėgėti diskusijai, kad ji taptų pilietiniu karu“, – antradienį žurnalistams teigė G. Landsbergis.

Tuo tarpu R. Karbauskis šiame G. Landsbergio nuogąstavime įžvelgė įspėjimą tiems, kurie priešinasi Stambulo konvencijos ratifikavimui. „Valstiečių“ šešėlinio premjero teigimu, apskritai nėra pagrindo raminti diskusiją, nes ji, akcentuoja politikas, nėra blogai.

„Tokie šnekėjimai apie teisėsaugos institucijų kišimąsi yra bandymas užtildyti diskusiją, diskusija niekada nėra blogai“, – teigė R. Karbauskis.

ELTA žurnalistui pažymėjus, kad užsienio reikalų ministras savo pasisakyme greičiau reiškė susirūpinimą dėl atvejų, kuomet viešojoje diskusijoje dėl Stambulo konvencijos dalyvaujantys asmenys ėmė grasinti kitaip mąstantiems, R. Karbauskis teigė, kad G. Landsbergio komentaras dėl tradicinės šeimos verčia tuo abejoti.

„Landsbergis vakar pasako, kad reikia diskutuoti, o šiandien atviru tekstu įžeidinėja kitos partijos vadovą. Man atrodo, kad jis į šį klausimą nepažiūri giluminiai ir jo mintis yra ne ta“,– teigė R. Karbauskis.

„Jeigu yra nusikaltimas, teisėsauga ir be politikų raginimų turi tirti nusikaltimus ir reaguoti į juos. Tad į šį Landsbergio pasakymą reaguoju kaip į bandymą pasakyti visuomenei – užsikimškite, nes tuoj jūsų pokalbius vertins teisėsauga“, – sakė R. Karbauskis.

„Šiandien Lietuva stovi ant svarbių vertybinių pasirinkimų slenksčio. Jūsų sprendimas lems, kaip valstybė vystysis toliau. Jūs spręsite, ar valstybė rems ir stiprins šeimą, kurią sudaro vyras, moteris ir jų vaikai, ar valstybėje bus pakeista šeimos samprata taip, kad ji apimtų ir tos pačios lyties poras. Jūs balsuosite ir dėl Stambulo konvencijos. Pastaroji, prisidengusi kilniais moterų apsaugos nuo smurto tikslais, į mūsų teisės sistemą atneštų prieštaringą „socialinės lyties“ sampratą. Kai tuo tarpu daugiau užkardyti smurtą, jo priežastis, geriau suteikti smurto aukoms savalaikę pagalbą, o smurtautojams – skirti labiau elgesį koreguojančias bausmes bei sudaryti kitas sąlygas jų elgesio korekcijai yra įmanoma ir tobulinant jau egzistuojančias nacionalinės teisės normas“, – laiške rašo R. Karbauskis.

Jis taip pat ragina Seimo narius atkreipti dėmesį į naujausius sociologinius tyrimus, kurie patvirtina, jog absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma nepritaria šeimos sampratos pokyčiams ir pasisako už vyro ir moters sukurtą šeimą.

Jūs balsuosite ir dėl Stambulo konvencijos. Pastaroji, prisidengusi kilniais moterų apsaugos nuo smurto tikslais, į mūsų teisės sistemą atneštų prieštaringą „socialinės lyties“ sampratą.

„Ir mes, kaip politikai, o ypač tie, kurie išpažįstame tradicines vertybes, šio savo žinojimo negalime ignoruoti. Turime veikti drauge, peržengti mūsų nesutarimus, politines priešpriešas, partines ambicijas, skirtingų frakcijų sienas ir susivienyti ginant tradicines vertybes, savas daugumai Lietuvos piliečių. Tai mūsų pareiga ir pagrindinė šios kadencijos atsakomybė“, – laiške Seimo nariams teigia LVŽS pirmininkas. 

R. Karbauskis teigia, kad tradicinė šeima yra valstybės pamatas ir ji Lietuvoje turi būti gerbiama bei puoselėjama.

LVŽS lyderis sako, kad LVŽS taip pat supranta, jog homoseksualių asmenų poroms svarbu užtikrinti joms reikalingą teisinę apsaugą ir spręsti praktines problemas, pavyzdžiui, finansų tvarkymo, paveldėjimo, turto dalybų skiriantis, atstovavimo sveikatos ir kitais klausimais. Dėl to šešėlinė Vyriausybė, anot jo, šiam Seimui siūlo svarstyti alternatyvų projektą, kuriuo homoseksualios poros netampa šeima, tačiau gyvendami kartu vienos lyties partneriai galėtų kartu spręsti turtinius klausimus, sužinoti informaciją vienam iš jų atsidūrus ligoninėje ir pan.

„Valstiečiai“ tikisi, kad šis projektas įvairioms frakcijoms priklausančių tradicinėms vertybėms atstovaujančių Seimo narių siūlymu bus įtrauktas į pavasario sesijos darbų programą.

ELTA jau skelbė, kad  vasario pabaigoje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašydami į komiteto darbotvarkę įtraukti dar 2017 metais registruotą projektą, kuriuo buvo siūloma įteisinti sutartį dėl bendro gyvenimo.

„Gerbiant demokratiškai mus į Seimą išrinkusios tautos valią, būtina Seimo nariams sudaryti galimybę sąžiningai ir skaidriai balsuoti dėl tokį sprendimą siūlančio ir pateikimo stadiją Seime jau praėjusio įstatymo projekto“, – rašoma Seimo pirmininkei adresuotame dokumente.

2017 m. gegužės pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė siūlymui Civiliniame kodekse įteisinti atskiros rūšies sutartį – susitarimą dėl bendro gyvenimo.

Už tokį „valstiečiams“ atstovaujančios Seimo narės Agnės Širinskienės tuomet pateiktą projektą po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 17 parlamentarų. Parlamentarai taip pat pritarė lydinčiam Paveldimo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, primena ELTA.

Civilinio kodekso pakeitimo projektu buvo siekiama sureguliuoti visų kartu gyvenančių ir bendrą namų ūkį vedančių asmenų teisinius santykius, dėl kurių kylančios praktinės problemos (paveldėjimas, informacija ligos atveju ir pan.) iki šiol nesulaukė įstatymų leidėjų dėmesio.

Pagal projektą, šio susitarimo šalimis gali būti veiksnūs pilnamečiai asmenys. Daugiau reikalavimų sutarties šalims projektas nenumatė, todėl juo pasinaudoti galėtų visi asmenys, kurie gyvena kartu, bet nenori ar negali sukurti šeimos (skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenys, giminaičiai ir kt.). Numatoma, kad tokia sutartis gali būti žodinė ar numanoma iš asmenų veiksmų (bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo), tačiau gali būti sudaroma ir raštu, o norint panaudoti ją prieš trečiuosius asmenis, privaloma notarinė forma.

2017 m. birželio 15 d. Seimas atmetė Liberalų sąjūdžio frakcijos inicijuotas Civilinio kodekso pataisas, kurias priėmus būtų įteisinta nesusituokusių porų partnerystė Lietuvoje, partnerystę galėtų registruoti ne tik vyrai ir moterys, bet ir tos pačios lyties asmenys.

R. Karbauskis būgštauja, nes, pasak jo, konservatorių iniciatyva keisti nusistovėjusią atstovavimo EVT tvarką šiuo metu kelia riziką Lietuvos politiniame gyvenime iškreipti esamą galių pusiausvyrą. „Valstiečio“ manymu, jei konservatorių dominuojamai Vyriausybei tektų dar ir atstovavimo EVT galimybė, dabartinė valdančiosios daugumos turima galia pasidarytų nebeadekvati jos realiems gabaritams.

„Šioje situacijoje, kai mes matome, kokia yra silpna valdančioji dauguma, kaip jiems sunkiai sekasi dirbti, kaip žmonių nuotaikos keičiasi į neigiamą pusę, labai svarbu išsaugoti kuo didesnį valdžių pasidalinimą. Negalime leisti, kad mes atsidurtume situacijoje, kai mažuma – o taip gali atsitikti – turės absoliučią valdžią ir visus svertus savo rankose“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

„Aš tai sakau, nes jie Seime turi labai menką daugumą. O dar girdime įvairius gandus, kad jau greitai valdantieji gali virsti mažuma. Taigi, neskaitlinga dauguma bando pasiimti be galo daug valdžios. Todėl tai yra tiesiog neadekvatu“, – samprotavo R. Karbauskis ir tikino, kad be menkiausių abejonių „valstiečiai“ palaikys G. Nausėdos poziciją.

„Valstiečių“ šešėliniu premjeru paskelbto politiko teigimu, vien dėl stabilumo ir saugumo šalyje, atstovavimas EVT toliau turi likti prezidento prerogatyvoje. 

„Aš galiu aiškiai pasakyti, mes bet kuriuo atveju palaikysime prezidento poziciją šioje situacijoje. Mes tikrai stosime į prezidento pusę. Nė sekundei nesuabejosime“, – tikino R. Karbauskis.

R. Karbauskis pernelyg nesureikšmino to, kad „valstiečių“ sąrašą kelis pastaruosius Seimo rinkimus vedęs ekspremjeras Saulius Skvernelis turi kitokią poziciją ir viešai pasisako, kad reikia būtinai Vyriausybei deleguoti atstovavimo EVT funkcijas. „Valstiečių“ lyderio teigimu, tai yra tik S. Skvernelio, kaip buvusio premjero, nuomonė. Tuo tarpu LVŽS frakcija Seime – net neabejoja R. Karbauskis – palaikys jo išsakomą poziciją dėl EVT.

„Saulius sako tai, ką jis asmeniškai mano. Aš suprantu, kad jis kalba, kaip buvęs premjeras. Jis mano, kad šioje situacijoje tai būtų naudingiau. Bet tai yra jo asmeninis manymas. Jei mes kalbėtume apie valstiečių žaliųjų frakciją ir jos daugumą – tai ji taip tikrai nemanytų“, – sakė buvęs Seimo narys.

Galiausiai politikas neabejojo, kad konservatoriai toliau tik dar intensyviau spaus prezidentą, jog jis perleistų turimas atstovavimo EVT funkcijas Vyriausybei. Anot R. Karbauskio, lieka neatsakytas tik klausimas, ar G. Nausėda atsilaikys.

„Aš nežinau būdų, kaip jie spaudžia prezidentą.... Gal jie šantažuoja, gal prezidentas atsitrauks... Kalbos apie interpeliacijas plinta“, – teigė jis.

„Aš suprantu, kad prezidentas yra atsidūręs labai sunkioje situacijoje, nes ir patarėjų korpuse, ir išorinis spaudimas iš kitų valdžios institucijų, jam yra didžiulis. Aš tikrai nepavydžiu prezidentui“, – pesimistine gaida apibendrino R. Karbauskis.

Pastaruoju metu klausimas, ar prezidentas turėtų toliau tęsti atstovavimą EVT, sukėlė nemažas diskusijas tarp Prezidentūros ir kai kurių konservatorių atstovų. Pastarieji tvirtina, kad į EVT turėtų važinėti premjerė, nes, pasak jų, ten sprendžiami labiau Vyriausybės prerogatyvoje esami klausimai.

I. Šimonytė trečiadienį teigė su prezidentu pirmadienį aptarusi tolesnio atstovavimo EVT klausimą. Pasak politikės, Lietuvoje būtų galima vėl grįžti prie sistemos, kuomet aukščiausi vadovai dalijosi atstovavimo EVT funkcijomis.

Tuo tarpu Prezidentūra nepritaria premjerės išsakytai pozicijai. Pasak šalies vadovo vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, prezidentas G. Nausėda nesutinka keisti nusistovėjusios atstovavimo EVT sistemos. Maža to, akcentuoja patarėja, pastaruoju metu vis dažniau keliamas klausimas, ar premjerei nereikėtų iš prezidento perimti atstovavimo EVT funkcijų, yra primestas ir tiesiog neadekvatus pandemijos sukeltos krizės sąlygomis.

Taučiau, tvirtina šešėlinis „valstiečių“ premjeras, jis iniciatyvą asmeniškai palaiko ir netgi pats parašą po organizuota iniciatyva būtų padėjęs, jei tik tokia proga būtų pasitaikiusi.

R. Karbauskis pripažįsta vertinąs tai, kad Laisvės partijai priklausančiu komiteto pirmininku nepatenkinti asmenys surinko daugiau nei 300 tūkst. parašų. Politiko teigimu, tai įpareigoja „valstiečius“ iniciatyvą tęsti ir kartu su kolegomis opozicijoje Seimui ruošti rezoliuciją, kuria būtų siekiama atstatydinti T. V. Raskevičių iš einamų pareigų komitete.

Eltai duotame komentare politikas įvardino tai, kas jam asmeniškai kelia nerimą dėl esamo Žmogaus teisių komiteto pirmininko ir kodėl „valstiečiai“ neruošė rezoliucijos, kai 700 kultūros atstovų kreipėsi į Seimą reikalaudami, kad homofobiška retorika pasižymintis parlamentaras Petras Gražulis nebūtų įtrauktas į Kultūros komitetą.

„Valstiečiai“ iniciatyvai pritaria, bet parašų rinkti nepadėjo

R. Karbauskis, atsakydamas į V. Čmilytės-Nielsen išsakytus įtarimus, esą „valstiečiai“ galėjo padėti rinkti parašus dėl T. V. Raskevičiaus, tvirtino, kad apie pačią iniciatyvą jis sužinojo tik šiai akcijai pasibaigus.

„Aš apskritai apie parašus sužinojau, kada jie jau buvo surinkti. Girdėjau, kad jie renkami, tačiau aš nebuvau matęs net teksto. Jį pamačiau, kai parašai jau buvo surinkti“, – Eltai teigė R. Karbauskis.

Aš apskritai apie parašus sužinojau, kada jie jau buvo surinkti. Girdėjau, kad jie renkami, tačiau aš nebuvau matęs net teksto. Jį pamačiau, kai parašai jau buvo surinkti.

Pasak politiko, apskritai iniciatyva dėl T. V. Raskevičiaus jis susidomėjo tik pastarąją savaitę, kai surinktų parašų visuomenininkais prisistatantiems asmenims nepavyko asmeniškai perduoti Seimo pirmininkei.  

„Aš tuomet nustebau: kodėl Seimo pirmininkė nepriima tokio skaičiaus parašų? Tada aš ir susidomėjau, koks čia tekstas. Pagalvojau, kad gal ten kažkas yra negerai. Tuomet tektą pažiūrėjo teisininkai – nes aš jį skaitydamas jokių problemų neradau. Pavyzdžiui, kad būtų homofibija ar panašiai. Teisininkai tai patvirtino, kad ten nieko tokio nėra ir tuomet šį klausimą įtraukėme į šešėlinės Vyriausybės darbotvarkę. Siekėme parodyti, kad mums tai yra svarbu“, – sakė R. Karbauskis, prisipažindamas, kad ir pats asmeniškai po šia diskusijas sukėlusia iniciatyva būtų padėjęs parašą, jei tik būtų turėjęs galimybę.

„Aš asmeniškai, jeigu man būtų reikėję pasirašyti ar ne – aš būčiau pasirašęs. Drąsiai būčiau tai pasirašęs, nes aš visiškai remiu tai, kas ten yra parašyta“, – teigė R. Karbauskis, vėliau pokalbyje pažymėjęs, kad nėra ir niekada nebus homofobas.

O parašus, kad T. V. Raskevičius būtų atstatydintas iš komiteto pirmininko pareigų rinkę asmenys teigė, kad seksualinės orientacijos neslepiantis politikas diskredituoja Konstitucijos saugomą iš vyro ir moters susidedantį šeimos institutą, kad atstovauja tik vienai interesų grupei ir t.t.

Kaip nerimą keliantį dalyką R. Karbauskis įvardino ir Seimo tualetų klausimą. Esą būtent T. V. Raskevičius inicijavo kalbas, kad parlamente būtų galima įrengti lyties atžvilgiu neutralius tualetus.

Tuo tarpu, kad rūpestį keltų T. V. Raskevičiaus darbas organizuojant komiteto posėdžius Žmogaus teisių komitete, R. Karbauskis neužsiminė.

Jau rengia rezoliuciją dėl T. V. Raskevičiaus

R. Karbauskis sutiko su Seimo pirmininke V. Čmilyte-Nielsen, kad bent jau formaliai surinkti parašai dar nieko nereiškia. Tačiau, pasak jo, parašais įprasminta iniciatyva tarsi įpareigoja Seimo politikus apsispręsti, ar tam tikroms visuomenės grupėms neįtinkantis T. V. Raskevičius gali likti parlamento komiteto vadovo poste.

„Valstiečių“ lyderio teigimu, Seimo nariai šiuo klausimu galėtų priimti rezoliuciją.

„Mūsų nuomone, reikia paruošti rezoliuciją, dėl kurios Seime būtų balsuojama. Rezoliucija reikštų, kad tas žmogus turi pasitraukti iš posto“, – sakė jis.

Mūsų nuomone, reikia paruošti rezoliuciją, dėl kurios Seime būtų balsuojama. Rezoliucija reikštų, kad tas žmogus turi pasitraukti iš posto.

Kaip teigė R. Karbauskis, „valstiečių“ ir „darbiečių“ frakcijos jau yra pradėjusios ruošti tokios rezoliucijos projektą.

„Prie šių dokumentų dirba mūsų frakcijos žmonės, kiek žinau ir Darbo partijos žmonės. Tai yra teisinis kelias, kuriuo gali eiti Seimas. Jei Seimo dauguma mano, kad viskas yra gerai, ji balsuos, kad ši rezoliucija būtų atmesta. Bet jei įvyks kitaip – rezoliucija bus priimta. Galiausiai visuomenė matys Seimo narių apsisprendimą šiuo klausimu“, – teigė R. Karbauskis.

Paaiškino, kodėl neruošė rezoliucijos dėl P. Gražulio

Šešėliniu „valstiečių“ premjeru paskelbtas R. Karbauskis pripažino, kad iniciatyvos dėl T. V. Raskevičiaus atstatydinimo iš komiteto pareigų „valstiečiai“ imsis, nes iniciatyvinė grupė surinko kelis šimtus tūkstančių parašų.

Tačiau paklaustas, kodėl analogiško veiksmo nesiimta, kuomet 700 kultūros atstovų kreipėsi į Seimą reikalaudami, kad ekscentriškas ir homofobiška retorika pasižymintis parlamentaras Petras Gražulis nebūtų įtrauktas į Kultūros komitetą, teigė manąs, kad tai sunkiai palyginami klausimai. Mat, pasak R. Karbauskio, kalbant apie tai, ar P. Gražulio pasisakymai nežeidžia ir nediskriminuoja atskirų visuomenės grupių, būtina atkreipti dėmesį į kelis svarbius niuansus.

Mes galėtume šnekėti apie atvirkštinį dalyką – tai žmogus, kurį dėl savo įsitikinimų dabartinė pozicija yra linkusi žeminti.

Pirmiausia, pažymėjo R. Karbauskis, valdantieji patys yra linkę diskriminuoti P. Gražulį.

„Mes galėtume šnekėti apie atvirkštinį dalyką – tai žmogus, kurį dėl savo įsitikinimų dabartinė pozicija yra linkusi žeminti“, – teigė R. Karbauskis.

Kita vertus, aiškino R. Karbauskis, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ne tik P. Gražulio pasisakymai gali piktinti Kultūros srities atstovus ar įžeisti atskiras visuomenės grupes. Pasak jo, tiek jis, tiek apskritai „valstiečiai“ būdami valdžioje patyrė patyčias iš asmenų, kurie kaip tik ir reiškia pasipiktinimą dėl P. Gražulio retorikos.

„Kai kurie politikai mus ir rinkėjus gandragalviais vadino. Pavadinti 300 tūkst. „valstiečių“ rinkėjų gandragalviais – tai tikriausiai įžeidimas. Reikia turėti vienodus standartus. Pas mus yra dvigubi standartai. Kai tik kas nors paliečia... Aš neginu Gražulio pasisakymų, kurie galbūt ir yra homofobiški. Bet reikia šioje vietoje prisiminti, kad tie patys politikai, kurie jį kaltina, taip pat pasisako vienaip ar kitaip, kad jie patys kitų atžvilgiu yra ne mažiau įžeidūs“, – paaiškino R. Karbauskis.

ELTA primena, antradienį Seimo pirmininkei visuomenininkais prisistatantys asmenys įteikė internetu surinktus parašus dėl T. V. Raskevičiaus pašalinimo iš pirmininko pareigų Žmogaus teisių komitete. Jie teigia surinkę šią iniciatyvą remiančių 365 tūkst. parašų.

Pirmadienį vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinės Vyriausybės posėdyje keltas klausimas dėl T. V. Raskevičiaus likimo užimame poste. Šešėlinis Ministrų Kabinetas kone vienbalsiai sutiko, kad reikia pagelbėti visuomenininkais prisistatantiems asmenims, kurie reikalauja seksualinės orientacijos neslepiančio Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko atsistatydinimo.

Todėl politikas akcentuoja, kad būtina priimti politinius sprendimus dėl karantino atlaisvinimo remiantis ne tik statistiniais skaičiavimais, tačiau ir protingumo kriterijumi.

„Tos priemonės, kurios Vyriausybės buvo manomos kaip teisingos, jos vis dėlto reikiamo efekto neduoda, o nuostoliai mūsų ekonomikai yra jau aiškiai milžiniški. Jeigu šnekėtume apie žmonių stresą, sveikatos problemas, jos, aišku, sunkiau apibrėžiamos arba apčiuopiamos, bet jos yra irgi nemažos“, – šešėlinės Vyriausybės posėdyje pirmadienį teigė R. Karbauskis.

„Valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės premjeras pripažino, kad epidemiologinė situacija dėl plintančio koronaviruso ima pamažu vėl blogėti tiek Europoje, tiek Lietuvoje, tačiau politikas akcentuoja, kad nepaisant to būtina priimti sprendimus dėl karantino laisvinimo, siekiant sudaryti sąlygas saugiai veikti įstaigoms ir verslui.

R. Karbauskio teigimu, priimant sprendimus dėl tolesnio karantino ribojimų keitimo, negalima remtis tik skaičių scenarijais, tačiau, pasak jo, būtina priimti politinius sprendimus.

„Politinė valia šiuo atveju negali remtis tik skaičiumi, kuris reiškia paprasčiausiai matematinę sandaugą ar kažkokią kitą išraišką. Mes turime šnekėti apie tai, kad vis dėlto artėja pavasaris, artėja vasara, ir tie skaičiai, jeigu šnekėsime apie absoliučius skaičius, tuos skaičius, kuriuos mes matome kasdieną skelbiamus spaudoje, mes galime atsidurti situacijoje, kada daug kas pas mus neatsidarys iki rudens“, – teigė R. Karbauskis.

Reikia galų gale vadovautis protu, o ne tik skaičiais. Ir šioje vietoje sveikas protas sako, kad mes esame padėtyje, kuri kaip tik šią savaitę rodo, kad pasirinktas Vyriausybės kelias yra neteisingas.

„Mes tęsiame savo karantino pasekmių mažinimo gairių papildymą, bandome jį siųsti Vyriausybei, bandome sakyti, kad reikia diskutuoti, reikia girdėti, reikia galų gale vadovautis protu, o ne tik skaičiais. Ir šioje vietoje sveikas protas sako, kad mes esame padėtyje, kuri kaip tik šią savaitę rodo, kad pasirinktas Vyriausybės kelias yra neteisingas“, – pažymėjo jis.

Savo ruožtu šešėlinis ekonomikos ir inovacijų ministras Deividas Labanavičius šešėlinės Vyriausybės posėdyje atkreipė dėmesį į sudėtingą sporto klubų situaciją pandemijos metu. Jo teigimu, sporto klubai jau būtų visiškai pasiruošę priimti klientus ir užtikrinti reikiamas saugos sąlygas.

„Mano siūlymas būtų šešėlinei Vyriausybei svarstyti ir suformuoti gaires, kuriomis sporto klubai galėtų pradėti veikti, bei kokią finansinę paramą teikti šiems klubams, kad jie galėtų nevaržomai startuoti. Ir tada su šiomis gairėmis kreiptis į Vyriausybę“, – pažymėjo D. Labanavičius.

Politikas taip pat atkreipė dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria ne maisto prekėmis prekiaujantys verslininkai. D. Labanavičiaus teigimu, jiems taip pat reikėtų leisti atnaujinti veiklą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gavo anonimo skundą, anot kurio, V. Pranckietis klaidino rinkėjus.

V. Pranckietis visai Lietuvai tapo žinomas 2016 metais. Išrinktas į Seimą, jis tapo Seimo pirmininku. „Valstiečiai“ jį pristatė kaip žinomą mokslininką, profesorių.

„Ramūnas Karbauskis ir visi kiti jo bendražygiai jį vadino profesoriumi“, – teigia Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Dabar R.Karbauskis sako taip: „ Ne tiek mes šį vardą naudojome, kiek jis pats. Mes nežinome, kodėl žmogus save vadina profesoriumi“.

O pats V. Pranckietis sako, kad iš jo bandoma pasityčioti.

Opozicinės socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas tvirtina, kad „valstiečių“ užmojai tėra skambūs, nieko apčiuopiamo neduosiantys, pareiškimai.

„Socialdemokratai yra politikos, o ne šou verslo atstovai. Aš manau, kad šešėlinė Vyriausybė daugiapartinėje sistemoje apskritai yra nonsensas. Taip, sutinku, vienas ar kitas žmogus specializuojasi ir turi daugiau žinių vienoje ar kitoje srityje. Bet tai nereiškia, kad jis ruošiamas būti būsimu ministru. Juk daugiapartinėje sistemoje neaišku, kokia bus koalicija. Juk gali į tą patį postą pretenduoti kokie penki ministrai. Tai yra žaidimas siekiant daugiau atkreipti dėmesį. Suprantu, jei toks dalykas būtų daromas dvipartinėje sistemoje – tada viskas būtų aišku“, – Eltai sakė A. Sysas.

Sudėliojęs šiuos argumentus politikas teigė abejojantis, ar ketvirtadienį savo veiklą pradėjusi „valstiečių“ suformuota šešėlinė Vyriausybė sukurs reikšmingų permainų tiek opozicijos darbe, tiek visuomenės gyvenime. Apskritai, neslėpė manąs socialdemokratas, „valstiečių“ užmojis formuoti šešėlinį Ministrų Kabinetą veikiausiai kyla iš politinio nepatyrimo.

„Jie, išskyrus praėjusią kadenciją, praktiškai neturėjo frakcijos Seime. „Valstiečiai“ (ankstesniuose Seimuose – ELTA) turėjo vieną kitą parlamentarą, o 2016 m. jie iškart pateko į poziciją. Tačiau kaip partija opozicijoje ji niekada nedirbo. Galbūt dėl to jie ir galvoja, kad jei sudarys šešėlinę Vyriausybę, kažkas pasikeis. Statutas labai aiškiai apibrėžia opozicinių frakcijų veiklą ir galimybę teikti įstatymus, kalbėti ir t.t. Tad jei pasivadinsi, kad kalba šešėlinis ministras – vargu ar nuo to kažkas keisis“, – samprotavo politikas.

Konservatorius „valstiečių“ sumanymą sveikina

Tuo tarpu principiniams oponentams – konservatoriams – atstovaujantis pirmasis Seimo pirmininkės pavaduotojas Jurgis Razma „valstiečių“ užmojus dėl šešėlinės Vyriausybės vertina kur kas pozityviau. Jis pažymėjo, kad patys konservatoriai, būdami opozicijoje, buvo sudarę šešėlinį Kabinetą ir tai, pasak jo, davė naudos. Tad, svarstė politikas, galbūt tai taps prielaida ir kokybiškesniam opozicinių „valstiečių“ darbui. 

„Esame mes patys formavę šešėlinę Vyriausybę. Iš dalies tai pasiteisino. Nėra blogai, kai šešėliniais ministrais įvardinti konkretūs politikai tarsi įgauna papildomą atsakomybę gilintis į atskiras sritis nuosekliau ir įdėmiau prižiūrėti veikiančios Vyriausybės ministrų veiklą. Bet viskas priklauso, kaip ta šešėlinė Vyriausybė veiks“, – Eltai teigė J. Razma.

„Nemažai pliusų, jei bus konstruktyvus nusiteikimas, o ne tik formalumas, kad kiekvienu atveju šešėlinis ministras būtinai viską kritikuos ir skelbs kokius nors politizuotus pareiškimus“, – pridūrė konservatorius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinė Vyriausybė į pirmąjį posėdį renkasi ketvirtadienį. Kaip teigė R. Karbauskis, tai bus pirmoji šešėlinė Vyriausybė šalyje, kuri dirbs nuolatos, pagal patvirtintą darbo reglamentą ir programą.

Pasak R. Karbauskio, pirmojo posėdžio metu ministrai tarsis dėl Nacionalinio susitarimo dėl švietimo, priims memorandumą dėl kovos su COVID-19 pandemija valdymo Lietuvoje bei teiks savo pasiūlymus, kaip spręsti kitus Lietuvai aktualius klausimus.