Tai, kad karas Rytų Europoje yra tikėtinas scenarijus akcentuoja ir už Lietuvos užsienio politiką bei valstybės saugumą atsakingi politikai. Opozicinių partijų atstovai sutaria, kad tokią retoriką valdantieji renkasi sąmoningai, jog įbaugintų visuomenę. Pasak jų, tai yra politinis instrumentas, naudojamas siekiant sutelkti visuomenę turint tam tikrų politinių interesų.  Jie taip pat įsitikinę, kad eskaluojant karo temą yra bandoma nukreipti gyventojų dėmesį nuo kitų aktualių vidaus politikos problemų.

G. Paluckas: konservatoriai sąmoningai gąsdina visuomenę

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas kritikuoja, pasak jo, aštrią konservatorių retoriką dėl įtampų, tvyrančių tarp Ukrainos ir Rusijos.

„Mano siūlymas valdantiesiems yra tiesiog nustoti karksėti, nes tai, ką jie šneka garsiomis antraštėmis, jie šneka nuo 2018 metų. Ir jeigu pažiūrėsime atgal, tai dėl bet kokių pratybų buvo gąsdinama kartu. Nepaisant to, kad aplinkybės yra tikrai labai stipriai pasikeitusios, bet ir mūsų elgesys yra pakitęs, ir mūsų užsienio politikos „rezultatai“ yra akivaizdūs“, – Eltai teigė G. Paluckas.

„Jeigu mes dar vos prieš porą metų galėjome šnekėti, kad Baltarusija yra neutrali šalis, tai yra ji buvo paskelbusi neutralitetą, tai šiandien mes matome, kad jie jau aktyviai dalyvauja kartu su Rusija tose vadinamosiose pratybose, kurios telkia kariuomenes ir didina tą psichologinį spaudimą tiek Ukrainai, tiek Vakarų bendruomenei“, – taip pat pažymėjo jis.

G. Paluckas pripažįsta, kad tam tikros rizikos dėl Rusijos pajėgų telkimo Ukrainos pasienyje yra. Tačiau, pasak jo, konservatorių pasirinkta retorika yra savotiškas „mėgavimasis situacija“.

„Kalbant apie realybę, jos, aišku, nereikia ignoruoti, reikia viską matyti ir blaiviai vertinti, bet kalbant apie tai, ką daro kolegos konservatoriai dabar, tai yra karksėjimas. Tiesiog man susidaro įspūdis, kad tas kalbėjimasis yra mėgavimasis situacija. Ir taip, kaip aš girdžiu, kaip kartais pasisako tiek ponas Arvydas Anušauskas, tiek ponas Gabrielius Landsbergis, tai man susidaro toks įspūdis, kad jie tiesiog labai nusiviltų, jeigu nebūtų jokio didesnio konflikto“, – akcentavo G. Paluckas.

Socialdemokrato nuomone, taip konservatoriai sąmoningai bando įbauginti visuomenę.

„Čia yra klasikinė, tradicinė prekyba baime ir grėsme. Tai yra politinis instrumentas, kuris yra naudojamas tam, kad būtų įaudrinta ir išgąsdinta visuomenė ir siekiant sutelkti aplink savo tam tikrus politinius siekius. Tai yra klasika ta prasme, kad kolegos konservatoriai tai daro dešimtmečius“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas.

„Todėl aš sakau dar kartą, neneigdamas situacijos rimtumo, kad taip, kaip elgiasi ir taip, kaip visuomenę audrina, kokiomis formuluotėmis šneka konservatoriai, tai yra sąmoningas veikimas“, – pridūrė politikas.

G. Palucko teigimu, savo pasirinktomis formuluotėmis apie įtampą Ukrainoje Lietuvos politikai išsiskiria ir tarptautiniame kontekste. O tokie jų veiksmai, pasak jo, trikdo visuomenę.

„Prancūzija svarsto, galvoja, kokį pasiūlyti deeskalacijos planą, kaip sumažinti įtampą, ką padaryti. Vokietija, nors mūsų karštos galvos puolė kritikuoti, kaip čia draudžia estams siųsti, bet ji irgi galvoja, kaip išspręsti situaciją diplomatiniu keliu“, – teigė G. Paluckas.

„Tai aš nematau pastangų dedamų, kad tas galimas karinis konfliktas ar kažkokia invazija neįvyktų, aš to nematau“, – atkreipė dėmesį Seimo narys.

LSDP frakcijos seniūnas taip pat pabrėžia, kad socialdemokratai nemato galimybės, kad Rusijos keliamą grėsmę galima užkardyti ekonominėmis sankcijomis.

„Tai yra keli dalykai, kurie išskiria požiūrius konservatorių ir socialdemokratų. Mes aiškiai matome situaciją. Nejaugi Rusija tampa agresyvesnė dėl to, kad ji turtėja ir geriau gyvena? Akivaizdu, kad ne. Tai jeigu mes turime valstybę, kuri turi vis mažiau ką prarasti, kur gyventojai įtikinti propagandos, kad priešai puola, tai mes turime pagrindą tam agresyvumui formuoti. Iš to kelias būtų, ar tai būtų Makrono siūlomas, ar Vokietijos diplomatijos pastarąjį 50 metų puoselėjamas kelias, kad tos šalys, kurios dabar yra agresyvios, turėtų ką prarasti ir nenorėtų to padaryti“, – pabrėžė jis.

R. Karbauskis: mes tokia retorika tik erziname Rusiją ir Ukrainą

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos valdančiųjų retorika smarkiai skiriasi nuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastarojo meto teiginių.

„Šiandien buvo paskelbtas pasisakymas Ukrainos prezidento Zelenskio. Ir Ukrainos prezidentas, kaip šalies, kuri patiria tam tikrą karo riziką, jis elgiasi visiškai priešingai negu elgiasi mūsų valdžia. Tai yra jis aiškiai sako, kad grėsmė egzistuoja, bet ji egzistuoja labai seniai – Ukrainoje karo padėtis jau yra daugybę metų“, – sakė R. Karbauskis.

„Jo teigimu, nėra dabar paruoštos kažkokios karinės grupuotės, kuri būtų pasiruošusi atakai konkrečiai į Ukrainą. Jis šneka apie tai, ką konkrečiai žino, nes jis vadovaujasi, matyt, Ukrainos žvalgybos duomenimis“, – taip pat pažymėjo jis.

Tuo tarpu Lietuvos valdžia, pasak jo, elgiasi visiškai atvirkščiai. R. Karbauskio teigimu, už Lietuvos užsienio politiką atsakingi asmenys savo pareiškimais tik erzina Rusiją ir Ukrainą.

Mes tik erziname Rusiją, erziname Ukrainą ir visus erziname.

„Man tai, kas vyksta Lietuvoje, yra visiškai nesuvokiama. Mūsų valdžia elgiasi kažkaip labai keistai, nes toks vaizdas, kad mes esame ne Lietuva, o mes esame JAV ar kažkas panašaus ir mes dabar gąsdiname Rusiją, mes ruošiamės kažkokioms deryboms ir t.t. Žinome, kad niekas jokių derybų tarp Lietuvos ir Rusijos dėl Ukrainos neves“, – sakė R. Karbauskis.

„Tai kodėl mes taip elgiamės, aš nesuprantu. Mes tik erziname Rusiją, erziname Ukrainą ir visus erziname“, –– taip pat pabrėžė jis.

Politikas svarsto, kad galbūt gąsdindami žmones valdantieji bando nukreipti visuomenės dėmesį nuo kitų vidaus politikos problemų.

„Atsakymas yra toks: kuo labiau išgąsdinti tautą, tuo mažiau tauta prisimins apie didėjančias kainas, energetiką, šildymą. Galų gale, jeigu kažkas išeis į gatvę protestuoti, tada pasakys: čia jau grynai prorusiškos jėgos“, – teigė R. Karbauskis.

„Valdžiai, kadangi nesiseka labai, ji susidirbo labai su savo vertybine politika, mes dabar patiriame vis daugiau ir daugiau problemų ir ekonomikoje ir visur kitur. Tai šioje situacijoje tas karo naratyvas leidžia kaip ir pabėgti nuo visų tų temų“, – pridūrė jis.

R. Karbauskis įsitikinęs, kad Rusijos keliamą grėsmę galima sumažinti tik derybų būdu. Pasak jo, grasinimais jokie pokyčiai nėra pasiekiami.

„Aš tikrai labai įdėmiai stebiu įvykius ir matau, kad yra derybinis procesas tarp Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, ko nebuvo labai ilgą laiką. Tai yra proaktyvu, nes tai mažina karo grėsmę. Ir jeigu kalbėtume apie tai, kas buvo gruodžio viduryje ir dabar, po mėnesio, tai grėsmė yra sumažėjusi. Kad ir kaip rėktų kas iš mūsų atstovų, realiai pati karo grėsmė yra sumažėjusi, nes vis dėlto jau prasidėjo kalbėjimas, derybos“, – sakė politikas.

R. Karbauskis taip pat mano, kad neįmanoma Rusijos pažaboti ir ekonominėmis sankcijomis.

„Jeigu mūsų dabartinė Lietuvos valdžia turi šiek tiek proto, jie supranta, kad energetiškai Europos Sąjunga priklauso nuo Rusijos labai stipriai. Ir mūsų politinės pastangos atsiremia į Vokietijos interesą pirkti pigiai dujas iš Rusijos“, – teigė R. Karbauskis.

Politikas pritaria tam, kad Lietuva Ukrainai teiktų pagalbą.

„Aš pritarčiau visiems veiksmams, kurie yra suderinti su NATO ir ES. Tai yra, jeigu karinė pagalba su NATO yra suderinta, o aš manau, kad tai yra suderinta, tai, be abejonių, mes tai turime daryti. O jeigu kalbėtume apie diplomatines pastangas, tai aš šiandien nematau pajėgių derybininkų, nebent prezidentas imtųsi tos funkcijos kažkuria prasme ir rodytų iniciatyvą, kviestųsi Rusijos ambasadorius ar kažką. Bet tai tikrai ne Gabrielius Landsbergis, tikrai ne tie žmonės“, – pažymėjo jis.

„Nuostolis dėl konflikto su Kinija bus milijardinis, mes tuoj pat patirsime didžiausių užsienio kompanijų išėjimą iš Lietuvos. Šnekant apie Taivano investicijas, tai yra labai mažos sumos. Aš šioje vietoje nenoriu kalbėti apie savo darbą, kurį dabar darau nebūdamas Seime, bet aš galiu pasakyti, kaip pavyzdį: „Agrokoncerno" investiciniai planai per artimiausius 15 metų yra 1,6 mlrd. eurų. Tai yra vienos nedidelės Lietuvos įmonės investiciniai planai 15-ai metų. Tai, kai man sako keli šimtai milijonų, arba milijardas ir kad tai išspręs Lietuvos problemas (neįtikina – ELTA). Nuostoliai dėl to, kad išeis užsienio verslas, kuris jau yra čia, nuostoliai dėl to, kad Lietuvoje nebegali vystytis verslas, nuostoliai dėl to, kad į Lietuvą niekas nebeateis, ir nuostoliai tiesioginiai dėl to, kad Kinijos rinka uždaryta, dėl to, kad mes iš Kinijos nieko nebegalime gauti“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.

R. Karbauskio teigimu, nuostolius dėl pašlijusių santykių su Kinija netiesiogiai patirs visi šalies gyventojai.

„Netiesiogiai mes visi patirsime, sumokėsime daug daugiau mokesčių 2023 m., 2024 m., negu mes sumokėtume, jeigu Lietuva gautų normalias pajamas. Mes realiai tapsime valstybe, kurią apeidinės verslas“, – tikino LVŽS pirmininkas.

ELTA primena, kad antradienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė nuotoliniu būdu susitiko su Taivano nacionalinės plėtros tarybos ministru Ming-Hsin Kungu. Taivano ministras A. Armonaitę informavo, kad jo šalis artimiausiu metu atidarys 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams. Praėjusią savaitę Taivanas paskelbė, kad įsteigs 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę.

Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.

„Baisiausias dalykas, kuris yra šiandien Lietuvoje, tai, kad nė viena partija Lietuvos nesiekia 11 procentų pagal reitingus. Faktas yra tas, kad valdžia, besirisdama į visišką dugną, kartu traukia ir opoziciją, kadangi opozicija nesugeba nieko pakeisti. Realiai pakeisti negali, nes neturi balsų“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.

Tokią nuomonę jis išsakė komentuodamas paskutines DELFI skelbtas gyventojų apklausas, kurių duomenimis, dar oficialiai neįkurta partija „Vardan Lietuvos“ galėtų pritraukti gausesnes rinkėjų gretas nei tą šiuo metu sugebėtų padaryti „valstiečiai“.

„Žmonės paprasčiausiai vertina taip: valdžia ritasi, valdžia yra beviltiška, bet opozicija to negali pakeisti (...). Ir žmonės yra teisūs, mes negalime pakeisti, mes dėl to pikti, ir tai veikia mūsų reitingus taip pat“, – pridūrė LVŽS pirmininkas.

Visgi į klausimą, ar valstiečiai, norėdami padidinti vsiuomenės pasitikėjimą, ketina keisti politinę strategiją, R. Karbauskis atsakyti nelinkęs. LVŽS pirmininko teigimu, frakcija ir toliau tęs darbą, kurį yra pradėjusi.

„Mes turime dirbti tą darbą, kurį dirbome ir mes tą darysime toliau. Mes vieninteliai Seime iš parlamentinių partijų giname iš tikrųjų tradicines vertybes“, – į klausimą apie pokyčius frakcijoje atsakė R. Karbauskis.

ELTA primena, kad DELFI užsakymu gruodžio 13-25 dienomis atlikta „Spinter tyrimai“ gyventojų apklausa parodė, kad ekspremjero Sauliaus Skvernelio kuriama politinė jėga „Vardan Lietuvos“ jau galėtų pritraukti gausesnes rinkėjų gretas nei „valstiečiai“.

7,2 proc. respondentų nurodė, kad galėtų balsuoti už formaliai dar nesusikūrusią Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. „Valstiečiai“ gruodžio mėnesio reitingų lentelėje rikiuojasi už būsimos politinės jėgos: 2021 metų pabaigoje LVŽS palaikė 6,7 proc., lapkričio mėnesio duomenimis tokių buvo 8,9 proc.

LVŽS šešėlinė Vyriausybė ragina nedelsiant inicijuoti komunikacijos kampaniją, atsakant į visuomenei kilusius klausimus dėl pandemijos, grįžti prie vakcinacijos metu kilusios atlyginimo žalos klausimo bei atsisakyti bet kokių svarstymų dėl galimybių paso vaikams taikymo.

„Aš, būdamas skiepų sąjungininkas, pasakau aiškiai savo poziciją, kad skiepyti vaikus ir įvesti galimybių pasą yra kvaila. Tai sprendimas, kuris yra neteisingas bet kuria prasme, nei sveikatos, nei kita prasme. Tai yra bandymas parduoti kuo daugiau vakcinų arba panaudoti tų, kurios yra nupirktos. (…) Kai mes šnekame apie vaikus, mes neturėtumėme pradėti skaičiuoti komercinių interesų arba galimybių išplatinti didesnį kiekį vakcinų“, – penktadienį vykusiame LVŽS šešėlinės Vyriausybės posėdyje kalbėjo šešėlinis premjeras Ramūnas Karbauskis.

„Padaryti žingsniai yra beprasmiai, jie iš tikrųjų galbūt naudingi verslui, šiuo atveju tiems, kurie gamina vakcinas, bet niekaip nesuprantu, kokią naudą tai gali duoti vaikams“, – pridūrė R. Karbauskis.

Padaryti žingsniai yra beprasmiai, jie iš tikrųjų galbūt naudingi verslui, šiuo atveju tiems, kurie gamina vakcinas, bet niekaip nesuprantu, kokią naudą tai gali duoti vaikams.

Kaip rašoma šešėlinės vyriausybės pranešime dėl kreipimosi, valstiečiai ragina kurti pandemijos valdymo kampaniją, kuri atsakytų į kilusius klausimus be visuomenės supriešinimo.

„Raginame nedelsiant inicijuoti komunikacijos kampaniją, kurioje be žeminimo ir menkinimo būtų atsakyta į visuomenėje baimę ir netikrumą keliančius klausimus dėl vakcinacijos. Ją organizuoti taip, kad būtų atsakyta į labai skirtingus poreikius turinčių grupių (vaikų, tėvų, pagyvenusių žmonių ir kt.) klausimus. Nustoti kaltinti ir priešinti visuomenę“, – rašoma pranešime.

Pranešime taip pat teigiama, kad vertėtų sugrįžti prie skiepijimo metu kilusios žalos atlyginimo klausimo.

„Raginame nedelsiant grįžti prie žalos, kilusios vakcinacijos metu, atlyginimo klausimo. Seime skubos tvarką gavęs įstatymo projektas iki šiol nepriimtas, o Vyriausybė savo siūlymuose ragina siaurinti žalos atlyginimo apimtis. Tokioje situacijoje tai yra nepriimtina ir mažina pasitikėjimą ne tik pandeminėmis, bet ir skiepų kalendoriuje esančiomis vakcinomis“, – konstatuojama LVŽS išplatintame pranešime.

Valstiečiai taip pat kvestionuoja A. Dulkio kompetenciją, todėl premjerė raginama sveikatos apsaugos ministrą atstatydinti.

„Raginame premjerei neatidėlioti sprendimo dėl sveikatos apsaugos ministro keitimo, nes dabartinė situacija, kuomet pandemiją valdo ir priemones siūlo Vidaus reikalų ar Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rodo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos lyderystės ir kompetencijos nepakanka, o tai kelia labai rimtas rizikas pandemijos valdyme“, – rašoma pranešime.

„Nėra jokių diskusijų dėl pačios atstovybės įsteigimo, tai buvo labai svarbu Lietuvai, tai buvo labai svarbu Taivanui ir tai nesukėlė problemų, kurias šiandien svarstome. Mūsų sprendimai niekaip nekvestionuoja klausimo dėl pačios atstovybės, bet yra klausimas, kodėl pasirinktas toks pavadinimas, kuris sukėlė bangą ir tapo Kinijos pasipiktinimo priežastimi. Tai klausimas, kuris turi būti sprendžiamas“, – penktadienį vykusiame LVŽS posėdyje kalbėjo R. Karbauskis.

R. Karbauskis pabrėžė, kad parama Taivanui privalo būti pareikšta, tačiau Lietuva tai turėtų daryti pagalvojant apie padarinius šalies ekonomikai.

„Šnekėjimas apie tai, kad mes sugebėsime perkalbėti visas kitas pasaulio šalis pakeisti atstovybių pavadinimus, man iš tikrųjų yra neįtikėtinas variantas. Kitos šalys, kiek mes suprantame, imasi visai priešingos politikos, bandydami padėti Taivanui išvengti karo su Kinija ir išsaugoti savo demokratinę sistemą. (...) Mes einame visiškai priešingu keliu, negu eina daugelis kitų šalių, kurios galvoja apie savo ekonomikas. Visi sutariame, kad ekonomikai grėsmės dėl santykių su Kinija yra labai didelės“, – teigė R. Karbauskis.

Mes einame visiškai priešingu keliu, negu eina daugelis kitų šalių, kurios galvoja apie savo ekonomikas. Visi sutariame, kad ekonomikai grėsmės dėl santykių su Kinija yra labai didelės.

Kaip teigiama LVŽS šešėlinės vyriausybės pranešime dėl Lietuvos Respublikos santykių su Kinijos Liaudies Respublika normalizavimo, siekiant ištaisyti klaidą, Taivaniečių atstovybė privalo būti pervadinta į Taibėjaus misiją arba atstovybę.

„(LVŽS šešėlinė vyriausybė – ELTA) atkreipdama dėmesį į tai, kad neatsakingą Taivaniečių atstovybės atidarymą Lietuvoje nevienareikšmiškai įvertino Respublikos prezidentas, politikai, politologai, ekonomistai ir verslo bendruomenė, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir reikalauja ištaisyti savo klaidą pervadinant atstovybę taip, kaip ją vadina Vakarų šalyse – Taibėjaus misija arba atstovybe”, – rašoma LVŽS šešėlinės vyriausybės pranešime dėl Lietuvos Respublikos santykių su Kinijos Liaudies Respublika normalizavimo.

Pranešime pabrėžiama, jei dabartinė Vyriausybė nepriims sprendimo inicijuoti šį pakeitimą, spręsti problemą įsipareigos LVŽS šešėlinė vyriausybė, deleguojant iniciatyvą Seimo vadovybei, Užsienio reikalų komitetui ar Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupei.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda antradienį teigė, kad su juo nebuvo suderintas Lietuvoje atidarytos Taivaniečių atstovybės pavadinimas. Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad klaida buvo pasirinktas ir santykius su Kinija atšaldęs atstovybės pavadinimas.

Tačiau užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kitą dieną pareiškė, kad Taivaniečių atstovybės įkūrimo veiksmai buvo intensyviai koordinuojami.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad jai apmaudu dėl prezidento G. Nausėdos nuomonės, jog Užsienio reikalų ministerija padarė klaidą, leidusi Taivaniečių atstovybei pavadinime vartoti Taivano vardą.

Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.

„Valdantieji apsimeta, kad viskas daroma gerai. Jie vis dar nesupranta, jog jų klaidos tampa didele žala valstybei. Šiandien svarbiausi du klausimai, kuriais valdantieji ne tik toliau skaldo visuomenę, bet ir kenkia valstybės ekonomikai – Lietuvos santykiai su Kinija ir pandemijos valdymas segregacijos, žmogaus teisių pažeidimų principais“, – sako R. Karbauskis.  

Penktadienį vyksiančiame nuotoliniame šešėlinio kabineto ir LVŽS frakcijos išplėstiniame posėdyje bus svarstomi ir Vyriausybei įteikti pareiškimai „Dėl Lietuvos Respublikos santykių su Kinijos Liaudies Respublika normalizavimo“ ir „Dėl pandemijos valdymo“. Su pareiškimų turiniu bus supažindintas ir prezidentas. Išplėstiniame šešėlinės Vyriausybės posėdyje dalyvaus Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas prof. Rimantas Rudzkis, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovai.

Valdantieji apsimeta, kad viskas daroma gerai. Jie vis dar nesupranta, jog jų klaidos tampa didele žala valstybei.

Šešėlinis užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys sako, kad valdantieji privalo ištaisyti savo klaidą dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Pasak jo, akivaizdu, kad valdantieji nesuvokia klaidos kainos masto – kelių milijonų nepakaks padengti verslo.

Šešėlinė vyriausybė taip pat su ekspertais aptars užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio padarytos klaidos žalos mastą. Vėliau posėdyje numatyta aptarti Vyriausybės klaidas pandemijos valdyme.

Šešėlinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pažymi, kad matant viešąją Vyriausybės komunikaciją susidaro įspūdis, kad ji neturi jokio plano ir jokios strategijos pandemijai valdyti.

„Pasirinktas vienintelis skaičius – intensyvios terapijos lovų užimtumas, rodo tik tai, kad stokojama proaktyvumo, bandymo įtraukti visuomenę, o pasirenkama reaktyvi, supaprastinta ir visuomenei nepriimtina strategija. Taip pat negalima ignoruoti fakto, kad didžioji dalis visuomenės nepritaria galimybių paso įvedimui vaikams. Vyriausybė pasirinko klaidingą veikimo būdą. Užuot tinkamai komunikavus ir atsakius į skiepyti raginamų vaikų mamų klausimus, viešumoje eskaluojamas nuomonė apie tai, kad vaikai patys galėtų pasirinkti vakcinaciją, jei tėvai nesutinka.

Tokiu būdu siekiama ne kalbėtis, o supriešinti net šeimų narius. Be to, iki šiol Vyriausybėje ir sveikatos apsaugos ministerijoje iš esmės nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad greičiau įgyvendinti infekcinių ligų klasterio projektus, o institucijų, atsakingų už sveikatos srities ekstremalių situacijų valdymą, veiklos vizija išlieka neaiški“, – sako A. Veryga.

Pasak politiko, „valstiečiai“ aiškiai pasisakys, kad, turėdami galimybę, bematant pervadintų Pekino rūstybę užtraukusią Taivaniečių atstovybę Vilniuje.

„Šešėlinės vyriausybės posėdyje mes planuojame priimti sprendimus, kreipimąsi bei pasakymą Kinijai, kad mes visada rėmėme ir remsime Taivano teisę į apsisprendimą, bet kartu gerbiame ir vienos Kinijos principą. Šioje vietoje mes aiškiai sakome, kad ši valdžia priėmė neteisingą sprendimą, kad mes jį atšauksime, jei pasikeis politinė situacija ir mes galėsime formuoti valdančiąją daugumą. Tai padarysime dėl to, kad Kinijoje būtų suprantama, kad tai nėra visos Lietuvos politika, kad yra šešėlinė vyriausybė, opozicinės partijos turi kitą požiūrį“, – Eltai ketvirtadienį sakė R. Karbauskis. Politikas neabejojo, kad tokie pareiškimai, lygiai kaip ir antradienį išsakyta prezidento Gitano Nausėdos nuomonė Taivaniečių atstovybės pavadinimo atžvilgiu, yra svarbūs.

Kartu, tikino R. Karbauskis, „valstiečiai“ pažymės, kad būtina atkurti Lietuvos ir Kinijos diplomatinius santykius ir atstatydinti iš pareigų užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Politikas neslėpė suprantąs, kad visos trys „valstiečių“ intencijos greičiausiai ir liks tik deklaracijų lygmenyje, tačiau, pažymėjo jis, ir tokie vieši pareiškimai yra geriau nei visai nieko nedaryti. 

„Suprantame kad ir viena, ir antra, ir trečia gali neįvykti, bet mes padarome tai, ką galime. Šioje vietoje nieko nedaryti yra pats blogiausias dalykas“, – teigė R. Karbauskis.

Politikas pernelyg nesibaimino, kad tokie gausiausios opozicinės partijos pareiškimai gali pasitarnauti komunistinės Kinijos propagandai. Kaip teigė R. Karbauskis, svarbiausia, kad patys „valstiečiai“ žino, ką šiuo atveju daro.

„Aš suprantu, kad Kinija propagandai gali panaudoti ką tik nori, bet svarbiausia, kad mes žinome, ką mes darome“, – tikino politikas. 

„Valstiečio“ teigimu, jo vedamos partijos šešėlinio ministrų kabineto pareiškimais neturėtų nusivilti ir entuziastingai Lietuvos sprendimą dėl atstovybės pavadinimo pasitikę Taivano gyventojai. R. Karbauskis samprotauja, kad Taivanas turėtų būti suinteresuotas ne tiek išlaikyti išskirtinį savo atstovybės Lietuvoje pavadinimą, kiek išsaugoti ekonominiu bendradarbiavimu grįstus Vakarų ir Kinijos santykius. Todėl, pažymėjo R. Karbauskis, geri Lietuvos ir Kinijos santykiai šiuo atveju turėtų būti ir Taivano interesas.

„Mūsų nuomone, geri Lietuvos ir Kinijos santykiai yra naudingi Taivanui. Taivanas yra saugus tada, kada ES ir JAV ekonominiai santykiai su Kinija yra puikūs. Tada kinai neturi jokio intereso ir motyvo sugriauti visa tai, padaryti karinį konfliktą su Taivanu (...). Bendradarbiavimas su Kinija apsaugo Taivaną“, – loginę seką sudėliojo R. Karbauskis.

Akcentavo pasiūlymą G. Nausėdai:  turi būti labai aišku, kad prezidentas nepasitiki G. Landsbergiu

„Valstiečių“ pirmininkas taip pat teigė manąs, kad ir prezidentas G. Nausėda galėtų prabilti apie nepasitikėjimą G. Landsbergiu. Nepaisant to, kad, akcentavo R. Karbauskis, tai užsienio reikalų ministro kėdės veikiausiai neišjudintų, viešojoje erdvėje bei užsienio partnerių akyse būtų aiškiai perskirstyta atsakomybė dėl priimamų sprendimų.

„Visuomenei turi būti labai aišku, kad prezidentas nepasitiki šiuo ministru, ir tada formuojant toliau užsienio politiką būtų galima labai aiškiai atskirti užsienio partneriams – tai yra Vyriausybės, kuri konfrontuoja su mūsų užsienio politiką vedančiu asmeniu – prezidentu, politika... Tada būtų galima kai kuriuos padarinius kompensuoti, sakant, kad tiesiog turime tokią vykdomąją valdžią, kuri nesiskaito su prezidentu ir visuomenės nuomone“, – teigė R. Karbauskis.

Anot politiko, kitų galimybių pareikalauti atsakomybės iš valdančiųjų nėra. Jo manymu, nėra prasmės kalbėti ir apie dar vieną interpeliaciją. 

„Aš negalėčiau patikėti, kad valdančioje daugumoje atsirastų kas nors, kas bandytų atstatydinti iš dabartinės Vyriausybės vienos iš valdančiųjų partijų lyderį. Kaip galimo aš neįsivaizduoju tokio dalyko. Taip pat aš suprantu, kad ir prezidentas neturi jokių realių galių tą situaciją pakeisti. Tiesiog pats nepasitikėjimo paskelbimo faktas jam reikštų, kad valdančioji dauguma atsidurtų padėtyje, kad Vyriausybė ir ta pati Šimonytė turėtų prisiimti absoliučiai visą atsakomybę“, – apibendrino R. Karbauskis.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda antradienį teigė, kad su juo nebuvo suderintas Lietuvoje atidarytos Taivaniečių atstovybės pavadinimas. Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad klaida buvo pasirinktas ir santykius su Kinija atšaldęs atstovybės pavadinimas.

Tačiau ministras G. Landsbergis kitą dieną pareiškė, kad Taivaniečių atstovybės įkūrimo veiksmai buvo intensyviai koordinuojami.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jai apmaudu dėl prezidento G. Nausėdos nuomonės, jog Užsienio reikalų ministerija padarė klaidą, leidusi Taivaniečių atstovybei pavadinime vartoti Taivano vardą.

Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.

„Prezidente, ministras Gabrielius Landsbergis turi būti atstatydintas, kol dar ne vėlu“, – feisbuko paskyroje trečiadienį rašė R. Karbauskis.

Pasak „valstiečio“, prezidentas padarė klaidą, kiek daugiau nei prieš metus patvirtindamas Ingridos Šimonytės Ministrų Kabineto sudėtį, kurioje užsienio reikalų ministrų portfelis atiteko konservatorių lyderiui. Dabar, pažymėjo jis, G. Nausėda turi galimybę klaidą ištaisyti.

„Prezidentas Gitanas Nausėda turi galimybę ištaisyti klaidą, kuri akivaizdžiai padaryta teikiant Seimui ministrų kandidatūras“, – teigė politikas.

Akcentuodamas Kiniją užrūstinusį sprendimą, Lietuvoje atidaryti Taivaniečių atstovybę, R. Karbauskis konstatavo – G. Landsbergiui vadovaujant šalies diplomatijai buvo padaryta labai daug žalos valstybei.

Per vienerius metus užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pridarė tiek žalos Lietuvai, kad reikės ne vienerių metų tos žalos pasekmėms pašalinti.

„Per vienerius metus užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pridarė tiek žalos Lietuvai, kad reikės ne vienerių metų tos žalos pasekmėms pašalinti“, – rašė R. Karbauskis.

Politikas neslėpė neturįs tiek vaizduotės, kad galėtų suvokti, kokia žala šaliai būtų padaryta, jei G. Landsbergis dar trejus metus vadovautų Užsienio reikalų ministerijai.

„Įsivaizduoti dar trejus metus Gabrielių Landsbergį Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo poste yra sudėtinga. Tai neįmanoma. Mūsų valstybė nėra tiek stipri ir didelė, kad galėtų susipykti su visu likusiu pasauliu ir atlaikyti tokią ekonominę žalą, kurią dėl to patirs“, – teigė jis.

„Valstiečių“ lyderio teigimu, Lietuva turi normalizuoti pašlijusius santykius su Kinija ir tai pradėti daryti reikėtų nuo G. Landsbergio atstatydinimo.

„Santykių su Kinija normalizavimą reikėtų pradėti nuo Gabrieliaus Landsbergio atstatydinimo iš užsienio reikalų ministro posto. Skirtingai, nei mano konservatoriai, geri Lietuvos santykiai su Kinija yra didesnės Taivano saugumo garantijos. Tai supranta visas likęs pasaulis, deja, to nesugeba suprasti dabartinis Lietuvos užsienio reikalų ministras“, – rašė R. Karbauskis.

R. Karbauskis: Lietuvą naudoja kaip eksperimentinį triušį

Politikas savo įrašę dėmesio skyrė ir prezidento bei užsienio reikalų ministro santykių peripetijoms. R. Karbauskio teigimu, kiek daugiau nei prieš metus užsienio reikalų ministru paskyrus G. Landsbergį, tik laiko klausimas buvo kada šis ims siekti perimti iš prezidento iniciatyvą Lietuvos diplomatijoje.

„Užsienio reikalų ministru patvirtinus konservatorių partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį buvo akivaizdu, kad tik laiko klausimas, kada pastarasis bandys iš Prezidento Gitano Nausėdos perimti užsienio politiką. Gerbiu Prezidento Gitano Nausėdos pasirinkimą, tačiau esu tikras, jog buvo klaidinga užsienio reikalų ministru rinktis žmogų, kurio ambicijos, arogancija, savimeilė akivaizdžiai disonuoja su diplomatijos vadovo pareiga tarnauti Lietuvos interesams. Gabrieliaus Landsbergio teiginiai apie vertybinę užsienio politiką pasirodo neturi nieko bendra nei su vertybėmis, nei su valstybės interesais“, – samprotavo R. Karbauskis.

„G. Landsbergis vykdo viso labo savo partijos programines nuostatas, kuriose priešų kūrimas ir kova su jais yra svarbiausias uždavinys. Tai būdinga valdžioms, kurios yra per silpnos imtis konstruktyvios ir naudingos visuomenei politikos. Savo nesėkmes visada bando pateisinti priešų gausa, intrigomis ir skandalais. Jiems nesvarbu, kad tai kenkia valstybei ir jos žmonėms.

Konservatorių priešų sąrašas ilgas, pradedant Rusija, Baltarusija, Kinija, Latvija. Į tą sąrašą tuoj bus sugrąžinta Lenkija. Iki 2016 metų ji ten buvo ir tik mūsų pastangomis pavyko Lietuvos ir Lenkijos diplomatinius santykius kuriam laikui atšildyti“, – teigė R. Karbauskis.

„Konservatorių draugai tėra kažkas JAV Kongrese, kurie tiesiog naudoja Lietuvą, kaip eksperimentinį triušį, tikrinant Kinijos reakciją į neadekvačius Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sprendimus“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, į uostamiesčio vadovus 2019 m. „valstiečių“ keltas politikas vyksiančiuose rinkimuose, ko gero, dalyvaus jau su atskiru rinkimų komitetu. R. Karbauskis tikina, kad LVŽS turi kur kas geresnę kandidatę ir šis faktas, pažymi politikas, buvo pokyčių uostamiesčio taryboje priežastis.

„Su manimi tai suderinta. Tai visiškai ne tokia pati situacija, kokia buvo dėl Sauliaus Skvernelio išėjimo“, – Eltai teigė R. Karbauskis.

Pasak jo, tolesnį bendradarbiavimą su A. Vaitkumi šiek tiek pakoregavo naujos aplinkybės – supratimas, kad „valstiečių“ parlamentarė Ligita Girskienė yra stipriausia kandidatė į Klaipėdos mero postą.

„Mes turėjome dilemą, nes mes turime stipresnę kandidatę nei Vaitkus. Tai yra partijos vicepirmininkė Ligita Girskienė“, – teigė „valstiečių“ lyderis, pažymėdamas, kad šią dilemą narpliojo kartu su A. Vaitkumi.

„Mes su Vaitkumi diskutavome, kaip šioje vietoje reikėtų pasielgti. Mes diskutavome apie tai, kokie galėtų būti sprendimai. Jie supranta, kad jų elektoratą šiek tiek išplėstų pozicionavimasis kaip nepartinių. Tačiau mes su Ligita būsime labai stiprūs. Ji tikrai yra vienas iš rinkimų favoritų Klaipėdoje į merus. Ji alternatyvi kandidatė visiems, kurie kiek nors susiję su verslu. Ji yra Klaipėdos žmonių balsas“, – aiškino politikas.

Tuo tarpu su „valstiečiais“ pastaruosiuose savivaldos rinkimuose dalyvavęs A. Vaitkus, R. Karbauskio teigimu, kitąmet vyksiančiuose rinkimuose greičiausiai dalyvaus su atskiru komitetu.

„Kaip aš suprantu, Vaitkus dalyvaus kaip komiteto atstovas, o būsimas frakcijos vardas ir bus komiteto vardas. Ir šioje frakcijoje mes paliekame du savo narius, nes jie atskiros frakcijos nesukurtų, ir tai yra mūsų bendraminčiai bet kuriuo atveju“,– sakė R. Karbauskis.

Be to, politiko teigimu, A. Vaitkus ir toliau, ko gero, liks jo vadovaujamoje „valstiečių“ šešėlinėje Vyriausybėje.

„Jis man nesakė, kad nori pasitraukti iš ten ir aš tam nematau jokios prasmės“, – tikino R. Karbauskis.

Trečiadienį Klaipėdos miesto tarybos posėdyje pranešta, kad savo veiklą nutraukė opozicijoje veikusi „valstiečių“ frakcija.

„Pranešame, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija nuo gruodžio 22 d. nutraukia savo veiklą Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje“, – jau buvusios „valstiečių“ frakcijos Klaipėdos miesto taryboje pranešimą skaitė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Kaip nuotoliniu būdu vykusiame posėdyje teigė meras, pranešimą pasirašė buvusios frakcijos pirmininkas Arvydas Vaitkus ir dar 6 buvusios frakcijos nariai.

„Mus visus vienija ne noras naudos sau, o tos vertybės, dėl kurių mes esame kartu. Šitoje situacijoje, kada mus laidoja, bando palaidoti, bando džiaugtis kažkas iš šalies, aš visada sakau, kad šitos partijos laidoti nereikia. Šita partija po pralaimėjimų neišsibėgioja“, – šeštadienį suvažiavime partiečiams kalbėjo politikas.

Jis teigė nesureikšminantis dalies politikų pasitraukimo tiek iš partijos, tiek iš frakcijos Seime. Politiko teigimu, taip įvyko „valstiečių“ apsivalymas.

Spalio viduryje LVŽS frakciją Seime paliko nepartinis Saulius Skvernelis ir dar 12 parlamentarų, kurie pranešė steigiantys centro kairės partiją „Vardan Lietuvos“.

Šitoje situacijoje, kada mus laidoja, bando palaidoti, bando džiaugtis kažkas iš šalies, aš visada sakau, kad šitos partijos laidoti nereikia.

Gruodį prie ekspremjero kuriamos politinės jėgos nusprendė jungtis ir „valstiečių“ Lazdijų rajono skyriaus nariai, tarp jų – ir rajono merė Ausma Miškinienė.

„Tarp mūsų vis mažiau žmonių, kuriems nerūpėjo tai, kas mus vienija. Tokių, pasirodo, buvo. Ne visą laiką tai pastebėjom, tokių žmonių labai mažai mūsų tarpe, – dėstė R. Karbauskis. – Aš nežinau kitos partijos, kurios pirmininkas turėdamas tribūną galėtų pasakyti, kad jo kolegos, bičiuliai, bendraminčiai yra tokių pat pažiūrų.“

Politikas teigė, kad LVŽS „pakėlę galvas gali žiūrėti žmonėms į akis“ dėl to, ką pavyko pasiekti būnant valdžioje.

Įtampos su „valstiečių“ Vyriausybe

R. Karbauskio teigimu, partija „sugebėjo išsaugoti savo grynumą“, o iki pernai vykusių Seimo rinkimų – ir valdančiąją daugumą.

Vis dėlto jis teigė, jog tarp Seimo valdančiųjų ir Vyriausybės kildavo įtampų.

„Aš galiu pasakyti tai, ko negalėjau pasakyti praėjusius ketverius metus. Nebuvo lengvas darbas daugumos ir Seimo nariai, kurie buvo praeitoje kadencijoje, o dabar yra opozicijoje, gali patvirtinti, kad mes turėjome labai daug įtampų su Vyriausybe, be galo daug įtampų“, – kalbėjo politikas.

„Kartais kritiškų įtampų, bet mes žinojome vieną dalyką – to negalime išnešti į viešumą. Dėl to, kad tai nieko nekeis, tik sukels žmonių įtampą“, – pridūrė jis.

Teigia negerbiantis S. Skvernelio

R. Karbauskio teigimu, būnant valdančiojoje daugumoje S. Skvernelis nenorėjo, kad aukštus postus užimtų „valstiečių“ partijos nariai.

„Mums buvo sakoma, kad politrukų nereikia, kad LVŽS narių niekur valdžioje būti neturi, čia Sauliaus žodžiai, čia citata“, – sakė jis.

Politiko teigimu, 2019 metais vykusių prezidento rinkimų metu dėl S. Skvernelio buvo padarytas „didžiulis darbas“.

„Tarybos posėdyje mums buvo pasakyta: jūs nevykėliai. Ne ačiū pasakyta, o jūs nevykėliai. Mes sumokėjome už tą rinkimų kampaniją 550 tūkst. eurų“, – aiškino R. Karbauskis.

Vis dėlto jis pabrėžė tikėjęs S. Skverneliu: „Mes tikime kitais žmonėmis, kai jie sako į akis kažką.“

Anot R. Karbauskio, buvę kolegos iš „valstiečių“ frakcijos pasitraukė nebūdami atviri dėl sprendimo priežasčių.

„Mane labai nuvylė, kad M. Mažvydo bibliotekoje pristatinėjo kolegos, ką jie ruošiasi daryti. Jie sakė, kad iš frakcijos išeina dėl A. Širinskienės ir taip toliau. Visa tai buvo melas“, – dėstė politikas.

„Kada manęs klausia, ar tu gerbi S. Skvernelį, šiai dienai pasakysiu – aš jo negerbiu kaip žmogaus, nes žeminti moterį, Seimo narę meluojant, kad ji buvo kalta... Ne ji buvo kalta, kalti yra paprasčiausiai buki, paprasti interesai, apskaičiavimas“, – pridūrė jis.

Kritika ir valdantiesiems, ir buvusiems bendražygiams

„Valstiečių“ lyderis dabartinę politiką vadino „kažkokiu košmaru“.

„Kažkokia netikra tikrovė. Kaip smėlio dėžėje pešasi tie, kurie yra valdžioje. (...) Mes tą darėme už uždarų durų“, – dėstė R. Karbauskis.

LVŽS pirmininko teigimu, šiuo metu valdžios postus užima žmonės, kurie nėra jų verti, todėl vykdoma politika žmones ir nuvilia.

„Kada valdžioje, ministrų postuose yra žmonės, kurių vienintelis pasiekimas gyvenime yra tai, kad jis yra anūkas, vaikas, dėdė, didelis viršininkas politinis, jeigu tai yra tai, dėl ko jie yra ministrais, tai kitaip būti ir negali“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.

R. Karbauskis kritikavo ir Lietuvos socialdemokratų partiją, jog ši tampa liberalių pažiūrų politine jėga.

„Jinai tampa tokia pat, kokios yra visos socialdemokratų partijos Europoje. Socialdemokratų partijos lyderė balsuoja kaip liberalė Europos Parlamente: balsuoja už LGBT pasiūlymus ir taip toliau, – aiškino politikas. – Tai yra tai, ko ji nenori pripažinti Lietuvoje. Kita vertus, frakcija balsuoja ir taip, ir taip. Dėl to, kad jie nėra vienijami vertybių.“

Pasak jo, „valstiečiai“ pagal partinę demokratiją yra toli nuo kitų politinių jėgų „gerąja prasme“.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi per 4,3 tūkst. narių ir antrą pagal dydį 21 nario frakciją Seime.