R. Karbauskio strategija paprasta – palaukti, kol paaiškės, ar „Tvarkai ir teisingumui“ ir toliau vadovaus be frakcijos paliktas ir Seimo „tvarkiečių“ kritikuojamas R. Žemaitaitis. Jei pastarasis trauktųsi ar būtų pašalintas iš partijos pirmininko pareigų – situacija susitvarkytų pati.

R. Žemaitaitis teigia įžvelgiantis tokioje strategijoje logiką, tačiau kartu pabrėžia, kad pats trauktis, net ir po barnių su įtakingais „tvarkiečiais“, nežada. Politiko teigimu, yra tik viena priežastis, galinti lemti savanorišką jo traukimąsi iš einamų „Tvarkos ir teisingumo“ vadovo pareigų – jei jo vedama partija ir toliau liktų su tuo pačiu pavadinimu.

„Tvarkiečių“ lyderis Eltai sakė, kad vyksiančio partijos kongreso metu pats iniciatyvos pasitikrinti, ar partiečiai jį vis dar nori matyti pirmininko pareigose, nerodys.

„Kol kas aš dar vaikštau, esu gyvas, tad tikrintis dar nėra reikalo. Bet jeigu iškils toks klausimas (pasitikėjimo pirmininku. – ELTA), tai tikrai drąsiai bus galima jį kelti kongreso, kuris vyks gruodžio mėnesį, darbotvarkėje“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Jo teigimu, šiuo metu jis gali užtikrinti tik tai, kad, jei „tvarkiečiai“ nesutiks pakeisti partijos pavadinimo, – jis neabejotinai trauksis ne tik iš pirmininko posto, bet iš partijos apskritai.

„Jeigu nesulaukiu kongrese pritarimo dėl partijos pavadinimo keitimo ir dėl partijos atsinaujinimo, tą pačią dieną atsistatydinsiu“, – tikino R. Žemaitaitis, pridurdamas, kad antradienį frakciją sugriovę „tvarkiečiai“ galutinai diskreditavo korupcijos byloje minimos partijos vardą.

„Po šio antradienio įvykių, jeigu taryba ir kongresas nenorės keistis ir nenorės suvokti, kad šį („Tvarkos ir teisingumo“. – ELTA) pavadinimą galutinai sumovė mūsų kolegos antradienį, tai aš sunkiai suvokiu, kad per ateinančius Seimo rinkimus mes galime kažką padaryti. Tam aš esu ir naują partijos pavadinimą – „Vieninga Lietuva – Suvereni Lietuva“ – užregistravęs“, – kalbėjo R. Žemaitaitis, pridurdamas, kad apie tokią galimybę trauktis iš pirmininko pareigų užsiminė ir R. Karbauskiui.

R. Žemaitaitis teigė, kad esamą situaciją aptardamas su „valstiečių“ lyderiu supratęs, kad R. Karbauskis laikosi koalicinės sutarties sąlygų ir jam šiuo metu priklausančio Seimo vicepirmininko posto nespaudžia perleisti naujai įkurtai frakcijai „Lietuvos gerovei“.

„Ramūnas laikosi sutarties, ir Ramūnas laikosi tvarkos. Tai gerbtinas dalykas, nes mes vadovaujamės tam tikrais teisiniais dalykais. Yra susitarimas, tai vienas dalykas, galiausiai yra procedūros ir jų reikia laikytis“, – kalbėjo R. Žemaitaitis. Jo teigimu, iš vicepirmininko posto jis pasitrauktų, jei nebebūtų susaistytas su pasirašyta koalicine sutartimi.

„Jeigu kažkas keičiasi, tą pačią dieną atsisakau posto. Tačiau šiandien dienai reikia vadovautis esamomis žaidimo taisyklėmis“, – apibendrino R. Žemaitaitis.

Ketvirtadienį Seime iš sugriuvusios frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“, „socialdarbiečių“ frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės pasitraukę politikai įregistravo naują frakciją, kuriai suteikė pavadinimą „Lietuvos gerovei“. Frakcijos seniūnu tapo „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius.

Pastarasis tik paskelbus apie frakcijos darbo pradžią deklaravo, kad R. Žemaitaitis, subyrėjus „tvarkiečių“ frakcijai, turėtų trauktis iš užimamo Seimo vicepirmininko posto. Naujos frakcijos steigimą pabrėžtinai lydėjęs kalbomis, kad į jokius postus nėra taikomasi, ketvirtadienį V. Kamblevičius teigė, kad galimybę užimti Seimo vicepirmininko kėdę frakcija svarstytų.

„Yra tokia patarlė – duoda imk“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė V. Kamblevičius. Politiko teigimu, kol kas derybos dėl galimybės frakcijai „Lietuvos gerovei“ užimti Seimo vicepirmininko postą nevyksta, tačiau, pabrėžė jis, tokia perspektyva būtų svarstoma.

V. Kamblevičiaus teigimu, R. Žemaitaitis turėtų pats trauktis iš Seimo vicepirmininko pareigų, nes, tvirtino politikas, tą patį daryti jis ragino Seimo vadovą Viktorą Pranckietį.

„Po jo pareiškimų, kuriuos jis eskalavo apie gerbiamą Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, tai akivaizdu, kad jam atėjo laikas... jis turi padaryti pats, ką deklaravo ir ką nurodinėjo Pranckiečiui“, – kalbėjo V. Kamblevičius. 

Naują frakciją sudaro 7 nariai: V. Kamblevičius, iš „socialdarbiečių“ pasitraukęs ekspremjeras Algirdas Butkevičius, „tvarkiečių“ frakcijai priklausę Juozas Imbrasas, Ona Valiukevičiūtė, Algimantas Dumbrava, Kęstutis Bartkevičius bei Mišriai Seimo narių grupei priklausęs Rimas Andrikis.

„Šiandien galime konstatuoti, kad opozicija yra atsakinga už Seimo pirmininką šioje situacijoje, nes valdančioje daugumoje jis tikrai nebeatstovauja. Kiek girdžiu, ir opozicija vis tą patį sako, kad „ne, jis nėra mūsų atstovas“. Tai kieno jis tuomet atstovas? Tai jei valdantiesiems ir opozicijai neatstovauja, tai atstovauja Seime pats sau. Manau, artimiausiu metu ir opozicija pradės šioje situacijoje galvoti, kad šią absurdišką situaciją reikia spręsti. Manau, tą absurdą mums reikia visiems nutraukti (...) Šiandien užtektų ir valdančiosios daugumos balsų tai pabaigti. Bet mes iš tiesų norėtume, kad subręstų ir opozicija tam suvokimui, kad nebūtų daroma taip, kaip buvo šnekama, kad opozicija nedalyvaus balsavime“, – Eltai sakė V. Pranckietis.

„Kai V. Pranckietis pasitraukė iš valdančiosios partijos, mes atsakomybės už jo veiklą jokia forma prisiimti negalėtume. Jeigu nutiktų kažkas tokio, atsakomybė kristų visam Seimu, bet taip pat mes, kaip valdantieji, pirštu rodytume ir į opoziciją. Jeigu jie nedalyvavo balsavime, o mums pritrūko vieno ar kito balso ir jo nepakeitė. Tai kas tada prisiima atsakomybę? Opozicija“, – teigė R. Karbauskis.

R. Karbauskis tikina, kad opozicijos priimta pozicija dėl Seimo pirmininko reikšti nepasitikėjimą, nebent paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl parlamentarės Irinos Rozovos situacijos, taip pat neteisinga.

„Bet ar I. Rozovos situacija būtų buvusi ar nebuvusi, vis tiek opozicija pasakytų, kad Seimo pirmininkas jai neatstovauja. Aš tai garantuoju. Kaip atrodo opozicijai žmogus, kuris niekam neatstovauja ir už nieką atsakomybės neprisiima, niekam neatskaitingas? (...) Darant teorinę išvadą, tarkim, po I. Rozovos tyrimo V. Pranckietis nieko nepažeidė, o ką tai keičia? Jis nuo to pradeda atstovauti valdančiajai daugumai? Nepradeda. Lieka lygiai tas pats klausimas. Todėl klausimą dėl V. Pranckiečio reikia spręsti ne dėl to, kad su I. Rozova buvo problemos ar nebuvo, o, pirmiausia klausimą reikia sieti, kam jis atstovauja“, – teigė R. Karbauskis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimo pirmininkas V. Pranckietis patvirtino, kad oficialiai traukiasi iš LVŽS. Įtampa tarp LVŽS pirmininko R. Karbauskio ir V. Pranckiečio atsirado pastarajam nesutinkant savanoriškai pasitraukti iš Seimo pirmininko posto.

R. Karbauskio teigimu, V. Pranckietis turi užleisti poziciją „socialdarbiečiams“, nes taip yra numatyta valdančiosios koalicijos sutartyje. Pats V. Pranckietis tokį spaudimą vadina šantažu ir asmeninėmis R. Karbauskio ambicijomis. Dėl viešų V. Pranckiečio pasisakymų LVŽS lyderis ir partijos valdyba apskundė V. Pranckietį partijos etikos sargams, kurie Seimo pirmininko elgesyje pažeidimų neįžvelgė.

Vėliau, kilus skandalui dėl Seimo narės I.Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais, R. Karbauskis Seimo pirmininką kritikavo neperdavus informacijos Seimo valdybai. Jis taip pat pareiškė viltį, kad balsavimas Seime dėl nepasitikėjimo parlamento vadovu įvyks rugsėjį. Valdančiajai koalicijai, LVŽS lyderio manymu, turėtų pakakti balsų inicijuoti V. Pranckiečio atstatydinimą, tačiau jis neatmetė ir varianto, kad balsavimo dėl nepasitikėjimo Seimo vadovu metu atstatydinimą galėtų palaikyti ir opozicija.

„Koalicinė sutartis pasirašyta tarp partijų, partijos pirmininkas yra Žemaitaitis. Tvarkos ir teisingumo frakcija subyrėjo ir atsirado nauja frakcija. Naujoje frakcijoje yra TT partijos narių, kurie sako iš partijos neišeiną. Yra paradoksali situacija, kad ir ten, ir Mišrioje grupėje, ir frakcijoje yra TT partijos narių. Gruodžio mėnesį bus partijos suvažiavimas, kuriame, matyt, bus kažkokių pokyčių. Bus sprendžiami TT partijos vidaus klausimai. Šie vidaus klausimai užgulė dabar ir valdančiąją koaliciją. Dabar pasakysiu savo asmeninę nuomonę, tai dar nebuvo niekaip aptarta. Geriausia būtų, jeigu dabar mes iki gruodžio mėnesio nedarytume jokių sprendimų Žemaitaičio atžvilgiu ir pačios koalicinės sutarties atžvilgiu“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

R. Karbauskis patikino, kad koalicinės sutarties su TT partija tikrai nenutrauks. LVŽS lyderis viliasi, kad tiek naujosios frakcijos nariai, tiek R. Žemaitaitis sutiks palaukti iki gruodžio mėnesio TT pirmininko rinkimų. Taip, pasak R. Karbauskio, nenukentėtų koalicinė sutartis.

Geriausia būtų, jeigu dabar mes iki gruodžio mėnesio nedarytume jokių sprendimų Žemaitaičio atžvilgiu ir pačios koalicinės sutarties atžvilgiu.

„Aš suprantu, kad tas laikas iki gruodžio mėnesio labai greitai praeis. Todėl nenorėčiau siūlyti ir nesiūlysiu tikrai nutraukinėti koalicinės sutarties su TT partija, nes gali būti, kad jie savo problemas išsispręs ir mes vėl turėsime šios partijos frakciją. Mes nežinome, kas bus, ir geriausia būtų rasti sprendimą bendradarbiauti su naująja frakcija pasirašant tarpfrakcinę sutartį, kokią mes su TT anksčiau ir turėjome, dar prieš dabartinę koaliciją. Taip laikinai nedarant jokių sprendimų partijos pirmininko atžvilgiu. Tai būtų mano toks siūlymas, kurį aš teiksiu koalicijai kaip savo asmeninį siūlymą. Manau, tai mažiausiai konfrontacijos sukeliantis siūlymas, nes eina kalba tik apie kelis mėnesius, po kurių viskas sustos į savo vietas“, – sakė R. Karbauskis.

Ketvirtadienį Seime iš sugriuvusios frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“, „socialdarbiečių“ frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės pasitraukę politikai įregistravo naują frakciją, kuriai suteikė pavadinimą „Lietuvos gerovei“. Frakcijos seniūnu tapo „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius.

„Asmeninis kerštas ir žmonių stumdymas kaip šaškių lentoje yra svarbiau nei stabilumas valstybėje ir svarbių darbų atlikimas. Tame kontekste, be abejonės, aš kenkčiau tam siekiui, kurį turi premjeras, kad valstybėje būtų stabili valdanti dauguma. Aš nenorėjau kenkti būsimos frakcijos kūrėjams ir tokiu būdu priėmiau sprendimą nesijungti“, – žurnalistams Seime sakė M. Puidokas.

M. Puidokas sureagavo į R. Karbauskio pasisakymus, kad jei naujoje frakcijoje bus iš Mišrios Seimo narių grupės buvusių „valstiečių“, tai su naująja frakcija bendradarbiavimo nebūtų.

Asmeninis kerštas ir žmonių stumdymas kaip šaškių lentoje yra svarbiau nei stabilumas valstybėje ir svarbių darbų atlikimas.

„Didžiausios frakcijos lyderis pasako, kad jis tokiu būdu nematytų galimybės su ta frakcija bendradarbiauti. Tai kaip jūs įsivaizduojate konstruktyvų darbą tokiu atveju su pačia valdančiąja dauguma. Šitoje vietoje aš nenoriu būti kliuvinys ir aš noriu būti už stabilumą valstybėje“ , – teigė jis.

Ketvirtadienį Seime iš sugriuvusios frakcijos „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“, „socialdarbiečių“ frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės pasitraukę politikai įregistravo naują frakciją, kuriai suteikė pavadinimą „Lietuvos gerovei“.

Vienas iš naujos frakcijos iniciatorių Tvarkos ir teisingumo partijai priklausantis Vytautas Kamblevičius užims ir frakcijos seniūno kėdę.

Naują frakciją sudaro 7 nariai: V. Kamblevičius, iš „socialdarbiečių“ pasitraukęs ekspremjeras Algirdas Butkevičius, „tvarkiečių“ frakcijai priklausę Juozas Imbrasas, Ona Valiukevičiūtė, Algimantas Dumbrava, Kęstutis Bartkevičius bei Mišriai Seimo narių grupei priklausęs Rimas Andrikis.

Tarp tokių žmonių jis minėjo ir buvusius „valstiečių“ frakcijos narius.

„Viena baimė, kurią aš turiu šituo klausimu, tai kad prie pokyčių, tie žmonės, kurie yra Mišrioje grupėje dabar, pavieniai Seimo nariai, kurie turi labai asmeninių interesų, ambicijų, kad jie dabar tuo nebandytų naudotis ir tų žmonių, kurie atsijungė nuo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, nebandytų įvelti į žaidimą“, – trečiadienį LRT laidoje „Dienos tema“ sakė R. Karbauskis.

„Visiškai neaišku, ar mes su ta naująja frakcija, jeigu jinai atsirastų, derėsimės, nes jeigu joje atsirastų žmonių, kurių požiūris į valstybę yra ne toks, koks mūsų, kurie galvoja tik apie savo asmeninius interesus, mes su tokia frakcija dirbti negalėsime. Net jei joje bus jeigu dalis tu žmonių, kurie išėjo iš „Tvarkos ir teisingumo“ partijos“, – pridūrė jis.

Pasak R. Karbauskio, jeigu susikurs frakcija, su kuria bus įmanoma bendradarbiauti, – tikėtina, kad valdančioji koalicija su ja pasirašys bendradarbiavimo sutartį, kokia buvo pasirašyta su  „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.

Naują politinę grupę Seime kuria antradienį apie pasitraukimą iš „tvarkiečių“ frakcijos pranešę parlamentarai Vytautas Kamblevičius, Ona Valiukevičiūtė, Juozas Imbrasas ir Algimantas Dumbrava.

V. Kamblevičius pranešė, kad naujoje frakcijoje bus mažiausiai aštuoni nariai, apie jos susikūrimą Seime ketinama paskelbti ketvirtadienį.

Tarp naujos frakcijos steigėjų minimas ir „socialdarbiečius“ paliekantis ekspremjeras Algirdas Butkevičius, buvęs „tvarkietis“ Rimas Andrikis.

Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis naująjį parlamentinį darinį pakvietė prisidėti prie valdančiosios daugumos.

Valdančiąją koaliciją pagal liepą pasirašytą sutartį sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

„Mes kalbėjomės apie tai, kodėl LVŽS negali įstoti į Europos žaliųjų partiją. Paprasčiausiai požiūris į šeimą mūsų visiškai neįmanomai skiriasi: mes esame už tradicinę šeimą, Europos žaliųjų partijos yra teiginiai tokie, kurių mes negalime niekaip priimti“, – žurnalistams po Kauno rajone penktadienio popietę vykusio tarybos posėdžio sakė R. Karbauskis.

Jis pabrėžė, kad „valstiečiai“ su šia partija toliau bendradarbiaus ir dirbs frakcijoje Europos Parlamente.

Žiniasklaidoje paviešinta prieš šį posėdį užfiksuota R. Karbauskio užrašų knygelė. Joje politikas buvo užsirašęs kai Europos žaliųjų partijos teiginius apie siekį užtikrinti LGBT asmenų lygybę.

„Aš kaip tik buvau susikonspektavęs sau lietuvių kalba – ten angliškas dokumentas – kodėl derybos su Europos Žaliųjų partija dėl stojimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos yra neįmanomos“, – sakė jis.

Europos žaliųjų partija vienija nacionalines partijas, kurias vienija požiūris į žmogaus teisių stiprinimą, siekis spręsti klimato kaitos problemas, demokratiškos Europos kūrimą ir kitus klausimus.

Europos žaliesiems priklauso Latvijos ir Estijos žaliųjų partijos. Lietuvoje jiems nepriklauso nė viena partija.