Per šią ceremoniją judėjams vienoje švenčiausių vietų per vadinamąjį Šventikų palaiminimą (Birkat akohanim) žydai iš Kohenų šventikų kastos palaimina minią; šis ritualas žinomas nuo biblinių laikų.

Šimtai kohenų, apsigaubusių tradiciniais baltais maldos šalikais, stovėdami nugara į sieną ir iškėlę rankas laimina minias, kartodami žodžius iš Šventojo rašto Skaičių knygos.

Palaiminimą gali teikti tik tie žydai vyrai, kurie laikomi tiesioginiais Aarono, Mozės brolio, palikuoniais pagal tėvo liniją.

Šis palaiminimas yra dalis kasdienių pamaldų pasaulio sinagogose, bet prie masiniai sambūriai prie Raudų sienos rengiami nuo praeito amžiaus 8-o dešimtmečio dukart per metus – per Pesachą ir rudenį švenčiamą Sukotą (Palapinių šventę), taip pat trunkantį ištisą savaitę.

Vakarų siena yra Antrosios Jeruzalės šventyklos, kurią sugriovė senovės romėnai 70-aisiais mūsų eros metais, atraminės sienos liekana netoli Al Aksos mečetės komplekso Rytų Jeruzalėje.

Žydai tiki, kad Al Aksos mečetės komplekso vietoje, kurią jie vadina Šventyklos kalnu, anksčiau stovėjo Antroji Jeruzalės šventykla, laikoma judaizmo švenčiausiąja vieta.

Musulmonams Al Aksos kompleksas yra trečia labiausiai gerbiama vieta po Mekos ir Medinos Saudo Arabijoje. Žydams leidžiama lankytis mečetės komplekse, tačiau draudžiama jame melstis, kad nebūtų provokuojama įtampa. Jie meldžiasi prie Vakarų sienos – paskutinių antrosios šventyklos liekanų.

Dėl politinių ir religinių interesų, susijusių su šia vieta, buvo kilę daug susirėmimų tarp žydų ir musulmonų.

Minimas kompleksas užima 14 ha plotą pietrytiniame Jeruzalės senamiesčio pakraštyje; palestiniečiai baiminasi, kad žydai gali perimti jo kontrolę. Visą senamiestį Izraelis užėmė per 1967-ųjų šešių dienų karą, o vėliau jį aneksavo, ko niekada nepripažino tarptautinė bendruomenė.

J. Bolsonaro kartu su premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) apsilankė prie Raudų sienos, esančios Rytų Jeruzalėje, okupuotoje Izraelio per 1967 metų Šešių dienų karą ir vėliau aneksuotoje, nors šio žingsnio tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino.

Tokie vizitai gali būti laikomi nebyliu Izraelio pretenzijų į Šventojo miesto rytinę dalį parėmimu. Vienas Izraelio užsienio reikalų ministerijos atstovas sakė, kad J. Bolsonaro yra pirmasis pareigas einantis valstybės vadovas, apsilankęs toje vietoje kartu su žydų valstybės premjeru.

Abu lyderiai lietui lyjant neilgam priėjo prie Raudų sienos ir priglaudė delnus prie jos akmenų.

Kovo 21 dieną panašų vizitą surengė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas), kuris tapo pirmuoju JAV aukšto rango pareigūnu, apsilankiusiu prie Raudų sienos drauge su Izraelio premjeru.

J. Bolsonaro reiškė tvirtą paramą Izraeliui ir sakė, kad jį sujaudino krikščioniška piligriminė kelionė prie Jordano upės, į kurią jis leidosi prieš porą metų.

Jis taip pat pažadėjo pasekti JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pavyzdžiu ir perkelti Brazilijos ambasadą Izraelyje į Jeruzalę, bet kol kas to nepadarė.

D. Trumpas 2017 metų gegužę tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, apsilankiusiu prie Raudų sienos, tačiau jo tuomet nelydėjo jokie Izraelio lyderiai.

J. Bolsonaro ir M. Pompeo prie Raudų sienos apsilankė prieš balandžio 9-ąją įvyksiančius Izraelio rinkimus, kuriuose premjerui B. Netanyahu rimtą iššūkį meta centristų kandidatas, buvęs kariuomenės vadas Benny Gantzas (Benis Gancas).

Šie apsilankymai suteikė Izraelio premjerui progą akcentuoti svarbų savo kampanijos argumentą, kad jis yra nepakeičiamas Izraelio valstybininkas.

Izraelio moterų maldos grupė „Women of the Wall“ jau 30 metų reikalauja pakeisti taisykles, pagal kurias moterys negali vadovauti maldoms prie Raudų sienos.

Policijos pranešime sakoma, kad prasidėjus naujam žydų mėnesiui pagal Mėnulio kalendorių priešais Raudų sieną buvo susirinkę daug tikinčiųjų.

„Per maldas tarp tikinčiųjų, tarp jų „Women of the Wall“, kilo trintis, įskaitant keiksmus ir įvairius komentarus“, – sakoma pranešime.

Laikraščio „Haaretz“ paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti ultraortodoksų vyrų minia, šaukianti ir bandanti pasiekti moterų grupę.

Naujienų agentūros AFP fotografė matė, kaip prie puolimo prisidėjo autobusais atvežtos jaunos ultraortodoksų moterys.

Pasak jos, policija suformavo koridorių „Women of the Wall“ moterims, kad jos galėtų saugiai pasitraukti.

„Kad palaikytų viešąją tvarką, policija atskyrė abi šalis ir areštavo vieną 20 metų vyrą, kuris bandė užpulti policininką“, – sakoma policijos pareiškime.

Miesto mero Niro Barkato pranešime sakoma, kad „100 kg sveriantis akmuo nukrito šalia vienos besimeldusios moters... bet jos nekliudė“.

Meras pridūrė, kad tik dėl „didelio stebuklo“ per šį incidentą niekas nebuvo sužeistas.

N. Barkato pranešime sakoma, kad jis apsilankė įvykio vietoje kartu su miesto vyriausiuoju inžinieriumi ir saugos pareigūnais. Jie paskelbė, kad minėta vieta yra pavojinga ir uždraudė joje lankytis, kol bus atlikti tolesni patikrinimai.

Sekmadienį dešimtys tūkstančių žydų maldininkų buvo susirinkę melstis – vyrai ir moterys atskirai – pagrindinėje aikštėje prie Vakarų sienos. Per šias kasmetines pamaldas judėjai mini biblinių laikų Jeruzalės šventyklos sugriovimą.

Pirmadienį incidentas įvyko prie mažiau lankomos sienos dalies, kur vyrams ir moterims leidžiama melstis kartu, nors tai prieštarauja žydų ortodoksų praktikai.

Vakarų siena, esanti Izraelio aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, yra švenčiausia vieta, kur žydams leidžiama melstis.

Judėjai tiki, kad šis statinys yra Jeruzalės 2-osios šventyklos, sugriautos Romėnų 70-aisiais mūsų eros metais, viena iš atraminių sienų.

Virš sienos stūkso vadinamasis Šventyklos kalnas – švenčiausia judaizmo vieta, gerbiama kaip vieta, kur kadaise stovėjo abi biblinės žydų šventyklos.

Musulmonai šią vietą vadina Kilniąja šventove (al Haram al Sharif). Šis kompleksas yra trečia švenčiausia islamo vieta po Mekos ir Medinos; jai taip pat priklauso Aksos mečetė ir Uolos Kupolo šventovė.

Rastas antspaudas yra iš pirmosios žydų šventyklos laikų. Saliamono šventykla buvo pastatyta prieš 3 000 metų ir 586 metais prieš Kristų sugriauta babiloniečių.

Archeologė Schlomit Weksler-Bdolach sakė: „Biblijoje minimi du Jeruzalės gubernatoriai, ir šis radinys rodo, kad šių pareigų mieste prieš 2 700 metų iš tikrųjų būta“. Archeologė teigė mananti, kad molinis antspaudas buvo naudojamas kaip savotiškas logotipas arba mažytis suvenyras. Antspaude pavaizduotos ir dvi figūros, stovinčios viena prieš kitą.

„Malda gali pagelbėti“, – visuomeniniam radijui sakė ceremoniją organizavęs žemės ūkio ministras Uri Arielis (Uris Arielis).

Pamaldose dalyvavo abu vyriausieji Izraelio rabinai – europiečių kilmės aškenaziams vadovaujantis Davidas Lau ir iš Artimųjų Rytų kilusių žydų sefardų dvasinis lyderis Yitzhakas Yosefas (Icchakas Josefas).

Izraelio meteorologijos tarnyba prognozuoja, kad regiono laukia dar viena sausringa žiema. Sinoptikų teigimu, egzistuoja 65 proc. tikimybė, kad gruodį, sausį ir vasarį, kurie paprastai būna drėgniausi mėnesiai, kritulių bus nepakankamai.

Kovą Izraelio vandens ūkio valdyba paskelbė, kad Galilėjos ežeras, pagrindinis šalies gėlojo vandens šaltinis, nuseko labiausiai per pastarąjį šimtmetį.

Vis dėlto izraeliečiams neteko riboti vandens vartojimo, nes šalis naudoja penkias gėlinimo įmones, pastatytas Viduržemio jūros pakrantėje.

Gėlinimo įmonės tiekia trys ketvirtadalius geriamojo vandens, suvartojamo Izraelio namų ūkių.

Raudų siena yra švenčiausia vieta, kur šiuo metu leidžiama melstis žydams.

Ji yra Jeruzalės rytinėje dalyje, Izraelio okupuotoje per 1967 metų Šešių dienų karą ir vėliau aneksuotoje, nors šio žingsnio tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino.

Didingo statinio mūrus archeologai atrado visai neseniai, kasinėdami po Raudų sienos tuneliais - antikinių požeminių koridorių labirintu, išraustu netoli Jeruzalės šventyklos, kurią I a. prieš Kristų pastatė karalius Erodas.

Kasinėjimams vadovaujantis Izraelio senovės paveldo valdybos (IAA) atstovas, archeologas, Joe Uzielis (Džo Uzielis) pirmadienį sakė, kad teatrą primenantis statinys mena II arba III amžių, kai romėnai sugriovė Jeruzalę ir atstatė ją kaip savo koloniją. Anot archeologo, statinys galimai iškilo valdant imperatoriui Adrianui.

J. Uzielis spėja, kad nebaigtas statyti puslankio formos teatras turėjo būti odeonas - muzikos ir teatro pasirodymams skirta erdvė.

Popiežius ragina užtikrinti galimybę netrikdomai lankyti Jeruzalės šventąsias vietas

Maldininkams turi būti užtikrinta nevaržoma prieiga prie šventųjų vietų Jeruzalėje, pirmadienį pareiškė popiežius Pranciškus, aplankęs visų trijų abraomiškųjų religijų šventąsias vietas šiame Izraelio mieste.

Tačiau pontifikas taip pat ragino „griežtai atmesti“ nepakantumą, demonstruojamą maldos vietoms – turėdamas omenyje kelis pastaruoju metu įvykdytus žydų ekstremistų vandalizmo išpuolius, įvykdytus musulmonų ir krikščionių šventvietėse.

„Kaip gera, kai piligrimai ir gyventojai džiaugiasi galimybe laisvai lankyti šventąsias vietas ir gali laisvai dalyvauti religinėse apeigose“, – Pranciškus sakė viešėdamas Izraelio prezidento Shimono Pereso (Šimono Pereso) rezidencijoje.

Popiežius pasmerkė Holokausto „bedugnę“

Popiežius Pranciškus pirmadienį Jeruzalėje lankydamasis Holokausto muziejuje „Yad Vashem“ pasmerkė nacių vykdyto genocido „bedugnę“, kuri pareikalavo 6 mln. žydų gyvybių.

Po susitikimo su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis per ceremoniją Atminimo salėje jis kalbėjo apie „beribę Holokausto tragediją“, kurią pavadino „neišmatuojama bedugne“.

Toje ilgoje, tamsiu akmeniu išklotoje salėje Pranciškus kalbėjo nuo pakylos šalia didžiulės marmurinės plokštės su užrašytais 22 nacių stovyklų, kuriose Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta milijonai žmonių, pavadinimais.

Per ceremoniją juodai ir geltonai apsirengusių moksleivių choras sudainavo kelias garsias Izraelio dainas, tarp jų – dainą pagal jaunos žydės, kuri buvo nužudyta per Vengrijos žydų gelbėjimo misiją, eilėraštį.

Popiežius netikėtai aplankė memorialą išpuolių Izraelyje aukoms

Popiežius Pranciškus pirmadienį Jeruzalėje lankydamasis nacionalinėse kapinėse, neplanuotai sustojo prie memorialo civiliams Izraelio gyventojams, žuvusiems per palestiniečių išpuolius.

Prie akmens paminklo su juodo marmuro lentelėmis žuvusiųjų atminimui, esančio Izraelio nacionalinėse kapinėse ant Herclio kalno, Pranciškus nuėjo padėjęs vainiką ant šiuolaikinio sionizmo pradininko Theodoro Herzlio (Teodoro Herclio) kapo.

Popiežius pasimeldė prie Raudų sienos Jeruzalėje

Popiežius Pranciškus pirmadienį, apsilankęs Al Aksos mečetės komplekse, pasimeldė prie netoliese esančios Raudų sienos Jeruzalėje – švenčiausioje žydų maldų vietoje.

Padėjęs dešinę ranką ant senovinių akmenų, jis kelias minutes stovėjo nulenkęs galvą, įkišo raštelį į sienos plyšį, o tada emocingai apsikabino su dviem jį kelionėje lydinčiais artimais draugais – judėju ir musulmonu.

Popiežius, įžengdamas į Uolos kupolo šventovę nusiavė batus

Popiežius Pranciškus pirmadienį, trečią ir paskutinę savo piligriminės kelionės Artimuosiuose Rytuose dieną, įžengė į Uolos kupolo šventovę, stovinčią trečioje pagal svarbą šventoje islamo vietoje.

Pontifikas nusiavė batus žengdamas į šią šventovę aukso kupolu, stovinčią virš akmens, nuo kurio, kaip tiki musulmonai, pranašas Muhammadas (Muhamadas) pakilo į dangų.

Šis mečetės kompleksas, kurį musulmonai vadina Kilniąja šventove, o žydai – Šventyklos kalnu, yra atsidūręs teritorinių ir religinių ginčų tarp Izraelio ir jo kaimynų arabų centre.

Pranciškus susitiko su Jeruzalės didžiuoju muftijumi Mohamedu Husseinu (Mohamedu Huseinu), o tada pasimels švenčiausioje žydų maldų vietoje – prie Raudų sienos, kuri vienintelė liko iš biblinės Antrosios šventyklos.

Vėliau jis aplankys Izraelio nacionalines kapines ant Herclio kalno ir Holokausto memorialą „Yad Vashem“.

Po to jis turi susitikti su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) ir aukoti mišias Paskutinės Vakarienės menėje, kur, kaip tiki krikščionys, įvyko Jėzaus Paskutinė vakarienė.