Vis tik „Keliauk Lietuvoje“ Turizmo rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Dovilė Seliukė tvirtina, kad informacijoje yra pateikiama ne „Michelin“ atstovų apsilankymo kaina, o šiuo atveju paskelbta bendra viešojo pirkimo – sutarties suma, kurios galiojimas yra 3 metai.

„Nurodyta suma yra numatoma 3 metams, po tuo slepiasi tiek vertinimas, tiek viešinimas tiek kiti papildomi veiksmai, kurie gali nutikti per būsimus trejus metus. Norime akcentuoti, kad viešojo pirkimo suma, nėra lygi sutarties sumai ar kainai, tai yra skirtingi dalykai“, – ELTAI teigė D. Seliukė.

Norime akcentuoti, kad viešojo pirkimo suma, nėra lygi sutarties sumai ar kainai, tai yra skirtingi dalykai.

 

„Kaip jau minėjome, šioje sumoje slepiasi visi su „Michelin“ atėjimu susiję klausimai artėjantiems 3 metams”, – pažymėjo ji.

D. Seliukė tikino, kad konkretūs susitarimai ir sutartys kol kas vis dar yra konfidencialumo stadijoje, taip pat informacija dėl „Michelin“ atėjimo į Lietuvą vis dar negali būti atskleista.

„Akivaizdu, kad procesai vyksta, tačiau nieko konkretinti dar negalime. Tikėkimės, kad šiais metais galėsime pasidžiaugti rezultatais”, – sakė „Keliauk Lietuvoje“ atstovė.

„Kalbant apie patį pirkimą, šiuo metu yra rengiami pirkimo dokumentai, viešasis pirkimas dar nėra pradėtas, tačiau yra įtrauktas į planuojamų pirkimų suvestinę. Pirkimą planuojame pradėti antrojo ketvirčio pradžioje, todėl šiai dienai, niekas dar nėra paskelbta, tiesiog įtrauktą į sąrašą”, – aiškino ji, pažymėjusi, kad dėl konfidencialumo daugiau informacijos suteikti negali.

ELTA primena, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė praeitų metų pabaigoje sakė, jog Lietuvoje 2024 m. turėtų atsirasti pirmasis restoranas su „Michelin“ įvertinimu. Jos teigimu, tokio restorano atsiradimas paskatintų atvykstančiųjų turistų srautus grįžti į priešpandeminį lygį.

„Michelin“ gidas, tai – prestižinis geriausius pasaulio restoranus įvertinantis leidinys, nuo 1900 m. leidžiamas Prancūzijoje.

Trijų restoranų Vilniuje savininkas Arvydas Valeika kalbėjo, kad prie pakilusio PVM prisideda ir atlyginimų augimas. Jis tvirtino, kad nei viena maitinimo įstaiga savo noru kainų tikrai nekelia.

„Brango žaliavos, brango energija, kyla atlyginimai. Patikėkite, restoranai tikrai nenori kelti kainų. Kainų kilimas reiškia srautų sumažėjimą, taigi ir nepatenkintus lankytojus. Restoranai nori kelti atlyginimus darbuotojams dėl to, kad šie turi šeimas, įsipareigojimus bankams“, – teigė pašnekovas.

Anot jo, restoranų verslas yra tarsi pagautas – augant kaštams ir išlaidoms, privalu kelti kainas ir rizikuoti klientūra.

„Atsiduriame tarp žemės ir dangaus – norime, kad visiems būtų gerai, bet norime ir patys išgyventi“, – kalbėjo A. Valeika.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Vyras pateikė pavyzdžius, kaip brango patiekalai jo vadovaujamuose restoranuose.

„Pavyzdžiui, džiovintos menkės spurgytės anksčiau kainavo 11 eurų, dabar kainuoja 12 – tai nepilni 10 procentų. Įdaryti kalmarai kainavo 14 eurų ir tebekainuoja tiek pat. Nenorime nuvilti savo lankytojų, tad kiek įmanoma laikomės senų kainų“, – pasakojo pašnekovas.

A. Valeikos nuomone, norint prisivyti pakilusį PVM teks viską branginti maždaug dešimtadaliu. Kaip bus toliau, jis spėlioti nenori.

„Reikia pastebėti, kad visuose trijuose restoranuose, kuriuos valdome, srautai mažėja. Žmonės yra jautrūs kainų kilimui, visi klausinėja, kaip čia bus ir kada“, – guodėsi pašnekovas.

Apie tai, su kokiais sunkumai susiduria PVM lengvatą praradę restoranai bei kaip verslai išgyvena padidėjusius kaštus pasakojo „KK2“ komanda.

– Kokių pokyčių numatoma maitinimo įstaigoms ir kokių iššūkių laukia šiais metais panaikinus lengvatinį 9 proc. PVM?

– Apart 9 proc. PVM, yra pasiektas dugnas ekonomikoje. Palūkanų naštos augimas, minimalios algos augimas 10 proc., kas automatiškai persiskaičiuoja dažnai iki 40 proc. sudarančių sąnaudų restoranams, ir nuomos, kurios dažniausiai būna skaičiuojamos pagal infliaciją, tad gali vėl siekti 8 proc. augimą. Net jei ir nebūtų didinamas PMV, būtų tikrai nelengvas laikotarpis, o dabar valdžia tokią papildomą dovanėlę mums davė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, sako, tai buvo karantino laikotarpiui.

– Nebuvo, nereikia meluoti. PVM aiškinamajame rašte aiškiai parašyta, kad galima taikyti ir pasibaigus karantino laikotarpiui. Čia tik taip interpretuojama, nes tie patys konservatoriai taikė šią PMV pataisą dar kol nebuvo pandemijos ir kol jie buvo opozicijoje.

– Kaip maitinimo verslas šioje situacijoje gelbėsis? Ar darbuotojų sąskaita, ar visos papildomos sąnaudos, kaštai bus perkeliami ant vartotojo pečių? Kokie yra galimi scenarijai?

– Yra įvairių galimų scenarijų. Kai mums buvo sumažintas PVM mokestis, darbuotojai išsirikiavo eilėje su reikalavimu didinti atlyginimus, tačiau atgal panaudoti motyvą, kad mums padidintas PVM mokestis ir jums bus mažinami atlyginimai, bus sunku. Labai įvairiai spręs tas problemas restoranų savininkai, bet bus tikrai sunku. Bus ir masinių bankrotų. Mūsų skaičiavimais, per vienus metus bus kaip per įprastus ketverius metus – toks bankrotų skaičius gali būti. Iš tikrųjų yra tų, kurie jau ruošiasi, jau yra užsidarančių restoranų. Pas mus 58 proc. yra smulkių restoranų. Jie supras, ką reiškia PMV padidėjimas, vasario 25 d., kai bus vykdomas PVM mokėjimas už sausio mėnesį.

Dabar valdžia tokią papildomą dovanėlę mums davė.

– Ar kalbate apie jauną verslą, kuris nuo 2020 m. susikūręs?

– Ne tik jauną, bet apskritai paprastą verslas, kuriame dominuoja 4–5 žmonės. Mažas restoranas, pamatęs, kad kiekvieną mėnesį sąskaitoje pinigų mažėja, reikia ką nors daryti, didina kainas. Tokį šoką jie gaus vasario 25 d. Vakar sutikau jauno verslo atstovą, valdantį dvejus metus veikiantį restoranėlį, sako: „Mano apyvarta 25 tūkst. eurų, kiek man daugiau reikės mokėti?“. Sakau: „Vidutiniškai 2,5 tūkst.“ Sako: „Oi, aš atlyginimo sau tiek neišsimoku, tai ką man daryti?“. Tai va, reikės atsakyti jam į šį klausimą, ką daryti.

– Kokio kainų augimo galime tikėtis?

– Faktoriai, kad augo minimali alga ir nuoma, net ir be PVM augimo, turėjo lemti 8 proc. kainų augimą. Dabar skaičiuojame 15 proc. Ir tai nereiškia, kad pakėlus kainas 15 proc. baigsis visos problemos. Mes turime ir konkurentų, ir „Maximą“, „Rimi“. Žmonės kainas lygins ir greičiausiai padidėjus kainoms kris vartojimas, dalis nueis ir į šešėlį.

Įmonių atstovai kartoja, kad vėl grąžinti 21 proc. PVM nereikėjo: jos dar neatsigavo po pandemijos, dujų bei elektros, žaliavų kainų šuolio. Tuo metu valdančiųjų atstovai teigė, kad lengvatinis PVM buvo skirtas tik padėti nuo pandemijos nukentėjusiam verslui, kuris jau atsigavo, ir tikisi į biudžetą papildomai gauti apie 140 mln. eurų.

Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis mano, kad dalis verslo pasitrauks į šešėlį, žmonės dažniau vyks pramogauti į kitas šalis.

Tuo metu darželiuose ir mokyklose maitinimo situacija nevienoda – maitinimas brangs, jeigu šios paslaugos perkamos iš išorės tiekėjų, o jei įstaigos pačios gamina maistą, dėl didesnio PVM pietūs nebrangs, nes jos nėra PVM mokėtojos.

2021 metų liepą įvestą laikiną – iki 2022 metų pabaigos galiojusią – lengvatą Seimas vėliau pratęsė iki 2023-ųjų pabaigos. Dalis opozicijos parlamentarų pernai siūlė ir toliau ją taikyti ar net palikti nuolat, bet tokias iniciatyvas Seimas atmetė.

Kainos augs dėl PVM, didesnės MMA, brangstančios nuomos 

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių grupių „Amber Food“, valdančios restoranus „Charlie pizza“, „Katpėdėlė“, „La crepe“ ir kitus, savininkas ir vadovas G. Balnis prognozuoja, kad pirmąjį pusmetį kainos pakils apie 15 procentų.

„Kainos kils ne tik dėl PVM didėjimo, bet ir dėl minimalios algos auginimo 10 proc., nuoma iki 10 proc. didės“, – BNS teigė G. Balnis.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos, kuri vienija beveik keturias dešimtis viešbučių ir restoranų, prezidentė Laura Taučiūtė taip pat sako, jog kainas kelti vers ne tik didesnis PVM, bet ir padidėję alkoholio akcizai, minimali alga.  

„Galutinis vartotojas jaus kainų augimą, nes verslas negalės išsilaikyti. Palangos verslininkai stengiamės kiekvienais metais teikti paslaugas ištisus metus, o kai mažesni žmonių srautai, dar sunkiau. Mokesčiai apsunkina situaciją“, – BNS sakė L. Taučiūtė.

Tačiau ji neatmetė, kad dalis restoranų padidėjusias sąnaudas dar kiek laiko dengs iš rezervų.  

„Bus pereinamasis laikotarpis. Kiek jis (verslas – BNS) paveš? Palanga negali kelti kainų tiek, kiek brangsta žaliavos, energetika, komunalinės paslaugos. Turime būti konkurencingi su kitais kurortais. Kelti kainas yra didelis iššūkis, nes galime išgąsdinti tuos, kurie planuoja pasirinkti Palangą atostogoms“, – svarstė asociacijos vadovė.   

Pasak G. Balnio, PVM tarifo atstatymas yra antras po pandemijos iššūkis maitinimo sektoriui, todėl, jo žodžiais, valdžia jį žlugdo: „2024-ųjų planas yra išgyventi iki kitos valdžios“.

Jis neatmeta, kad sektoriaus atstovai imsis „kažkokių veiksmų“, o dalis verslo pasitrauks į šešėlį. Pasak G. Balnio, brangesnis maitinimas skatins lietuvius vykti pramogauti į kitas šalis, atgrasys atvykti užsieniečius. 

Restoranai nėra pilnai atsigavę po kovido – dar kabo didžiulės skolos – bei po karo pasekmių, kai brango elektra, dujos, žaliavos, o paskui dėl infliacijos.

Jis taip pat pabrėžė, kad iš laikinai sumažinto PVM restoranams nepavyko sutaupyti, nes žaliavų tiekėjai brangino produkciją, o maitinimo įstaigos kainas kėlė mažiau nei brango žaliavos.

L. Taučiūtė sako, kad kai kurie kurorto restoranai jau svarsto glaimybę stabdyti veiklą.

„Labai didelis iššūkis, nes restoranai nėra pilnai atsigavę po kovido – dar kabo didžiulės skolos – bei po karo pasekmių, kai brango elektra, dujos, žaliavos, o paskui dėl infliacijos“, – BNS teigė L. Taučiūtė. 

Mokinius ir darželinukus maitinančių įmonių laukia liūdni sprendimai

Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos, vienijančios 7 įmones, maitinančias daugiau negu 30 tūkst. vaikų ir moksleivių, vadovės Eurikos Turonienės teigimu, maitintojai, kurie yra ir PVM mokėtojai, nebeturi galimybių įsigyti pigesnių žaliavų.

„Nebeturime kur pigintis, nebeturime kur prastinti valgiaraščių iki nežinia kokio pigumo produktų, nes tokio pigumo jų nebeegzistuoja rinkoje, kad būtų galima pagaminti maisto už 2,1 euro“, – BNS kalbėjo E. Turonienė. 

Asociacijos vadovė, be kita ko, pabrėžė, kad neseniai Seimo įteisinta trumpoji žemės ūkio produktų tiekimo grandinė nenaudinga, nors ir leis perkančiosioms organizacijoms įsigyti maisto produktų tiesiai iš smulkių ūkininkų ar ūkių.

„Dauguma maitintojų yra privačios įstaigos ir mūsų neriboja viešieji pirkimai. Jau dabar esame atsirinkę pačius geriausius kainos ir kokybės prasme pardavėjus“, – sakė E. Turonienė.

Anot jos, nuo pandemijos kai kurie maisto produktai pabrango 60 proc., dalis – net 90 procentų.

E. Turonienės teigimu, nė vienas mokyklų maitintojas dar nėra nutraukęs veiklos, bet įsigaliojus standartiniam PVM tarifui laukia „daug labai žiaurių ir liūdnų sprendimų“ – kai kurie maitintojai ketina atsisakyti arba jau nebetiekia maisto mokykloms, o pasiliko aptarnauti tik darželius, įmones – taip siekiama diferencijuoti veiklą.

Be kita ko, ji apgailestauja, kad dalis savivaldybių dar nėra patvirtinusios lėšų didesnėms kainoms kompensuoti už nemokamą vaikų maitinimą darželiuose ir mokyklose: „Tai labai neatsakinga iš savivaldos, nežinioje maitintojai, negali pirkti žaliavų“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija BNS nurodė, kad šiemet nemokamam mokinių ir vaikų maitinimui papildomai skirta 400 tūkst. eurų, iš jų beveik 200 tūkst. eurų – dėl didesnio PVM. Ministerijai pavaldžių ikimokyklinio ugdymo įstaigų maitinimo kainas, remdamiesi produktų kainomis, kurios negali viršyti 7 proc. bazinės socialinės išmokos, nustato jų direktoriai.

„Kainos skirtingos, kadangi produktus vieni darželiai įsigyja iš ūkininkų, kiti – iš prekybininkų“, – komentare BNS teigė ministerija.

Pasak jos, nuo 2024 metų mokinių maitinimo norma padidinta 25 proc.: „Maitinimo normos padidintos mokinių nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti.“ 

Ne PVM mokėtojų padėtis iš esmės nesikeičia

Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė pranešė, kad tarybos sprendimu vienos dienos vieno mokinio nemokamam maitinimui skiriamos lėšos yra didesnės nei švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyti dydžiai.

„Pokyčių miesto ugdymo įstaigų maitinimo organizavime nenumatoma“, – BNS teigė S. Sėrikovienė.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus patarėja Sandra Verenkaitė-Bubliauskienė BNS nurodė, kad PVM dydis neturės įtakos vaikų maitinimo kainai miesto švietimo įstaigose, nes beveik visos jos maitinimą organizuoja pačios, jos nėra PVM mokėtojos.

Pasak jos, iš 64 švietimo įstaigų mieste maitinimo paslaugą perka tik trys.

Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro direktorė Inga Tamosinaitė BNS sakė, kad didesnis PVM tarifas įtakos neturės, nes maisto produktai perkami per viešuosius pirkimus ir jiems taikomas 21 proc. PVM.

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Eglės Andriuškienės, jau rengiamas įsakymas, kuriuo bus didinamos lėšos nemokamam maitinimui mokyklose ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose.

Planuojama, kad ikimokyklinukų ir 1-4 klasių auklėtinių pietums numatyta suma didės 25 centais iki 2,4 euro, vyresnių klasių mokiniams – 35 centais iki 2,6 euro. Pusryčių, pavakarių išlaidų pokytis bus nežymus.

„Pagal sutartinius įsipareigojimus su savivaldybe maisto tiekėjai turi teisę nemokamo maitinimo kainas taikyti ir tėvelių apmokamam mokinių maitinimui. Tikėtina, kad dėl šių priežasčių mokamo maitinimo kaina gali taip pat atitinkamai padidėti“, – BNS sakė E. Andriuškienė.

Tuo metu Kauno darželiuose vaikų maitinimas organizuojamas kitaip – savivaldybė produktus perka centralizuotai.

„Darželiai aprūpinami produktais už palankią kainą, todėl čia pokyčių neturėtų būti“, – teigė E. Andriuškienė. 

Iki Naujųjų Metų likus šiek tiek daugiau nei dviem savaitėms, sparčiai tirpsta vietos viešbučiuose. Skaičiuojama, kad Vilniuje beliko tik 150 skirtingų apartamentų.

„Dar šiek tiek vietų yra likę viešbučiuose. Aišku, labai nedaug, tad visus kviečiu ilgai negalvoti, rezervuotis ir sutikti naujametinę naktį Vilniaus senamiestyje. Restorane vietų taip pat dar yra. Šiais metais siūlome labai prabangią vakarienę su mūsų šefų atrinktais, šiai nakčiai specialiai pagamintais patiekalais“, – sakė „Pacų“ direktorė Rūta Pulkauninkaitė-Macikė.

Kiek reikėtų pasiruošti išleisti už naujametinę naktį viešbutyje? „Vakarienė su šampano taure kainuoja 300 eurų žmogui, su priderintais vynais reikėtų pridėti dar 150 eurų. Kambario kaina, aišku, priklauso nuo kategorijos. Standartinis kambarys kainuotų apie porą šimtų eurų. Kuo aukštesnė kategorija, tuo brangiau“, – teigė R. Pulkauninkaitė-Macikė.

Kiek kainuotų brangiausias kambarys? „2 tūkst. eurų“, – sakė R. Pulkauninkaitė-Macikė.

„Žmonės praeitą savaitę pradėjo planuoti Naujųjų Metų vakarą. Pastebėjome, kad rezervacijos suaktyvėjo tiek „Booking“ platformoje, tiek ir tiesiogiai. Kol kas mūsų viešbučio užimtumas siekia 70 proc. Dar galime pasiūlyti apie 30 kambarių. Pastebime, kad žmonės ieško vietos šeimos pasibuvimui tiek kalėdiniu laikotarpiu, tiek ir Naujųjų Metų vakarą. Laikome konkurencingą kainą. Esame naujas viešbutis, todėl kaina mūsų viešbutyje yra šiek tiek mažesnė. Mūsų tikslas dabar yra pasirodyti ir prikviesti kuo dagiau naujų svečių“, – sakė „Conti“ viešbučio vadovė Monika Karužė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kokia būtų kaina Naujųjų Metų išvakarėse? Kiek kainuotų pigiausias ir brangiausias kambarys? „Standartinis kambarys kainuotų apie 120 eurų be pusryčių. Liukso klasės apartamentai kainuotų 360 eurų“, – sakė M. Karužė.

Didelį susidomėjimą lemia viešbučiuose siūloma šventinė programa.

„Turime paketus, kur įskaičiuotas apgyvendinimas ir šventinė vakarienė su muzika. Šiuo metu jaučiamas didesnis kambarių poreikis, bet, tikiu, kad per šią ir kitą savaitę suaktyvės ir restorano rezervacijos“, – teigė M. Karužė.

Štai, „Pacuose“ pigiausiai apsistoti galima už 284 eurus, „Kempinskyje“ – už 330 eurų, - „Ambertone“ – už 253 eurus, o „Stikliuose“ kambarys kainuotų 504 eurus. Kaip bebūtų keista, būtent pigiausių kambarių dar likę. Išgraibstyti brangiausiai kainavę kambariai. Vis dėlto, tikėtina, kad ir jų neliks.

„Yra žmonių, kurie planuoja iš anksto. Jie jau prieš pusę metų rezervuoja kambarį. Yra žmonių, kurie kaip studentai, ieško paskutinę minutę. Visada Naujųjų Metų naktį sulaukiu ir skambučių, ir žinučių su klausimu, ar galbūt dar yra kokia laisva vieta. Neabejoju, kad ir šiais metais sulauksiu tokių skambučių“, – sakė R. Pulkauninkaitė-Macikė.

Anot Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovės, Naujųjų Metų tendencijos keičiasi.

„Dabar labai populiaru užsakyti rezervacijas paskutinę minutę. Tai labai apsunkina situaciją verslui. Niekada negali planuoti. Kadangi turiu progą viešai pakalbėti, tai kviečiu visus registruotis kuo anksčiau ir užsisakyti tai, ko nori, o ne tai, kas lieka. Kalbėjau su nariais, tai Birštonas, Druskininkai, Palanga pildosi. Žmonės ima ilgiau, pasiima ir procedūrų. Gal bus šiek tiek kuklesnės programos, nes vis tiek yra pakankamai brangu. Viskas nusėda į tą naujametinę kainą. Taupydamas žmonių pinigus, verslas prisitaiko ir daro jau nebe tokias prabangias programas kaip seniau. Prieš kokią savaitę Vilnius buvo jau užsipildęs apie 65 proc. Reikia skambinti į norimą vietą ir teirautis, kad paskui nebūtų nusivylimų. Manau, kad bus ir tokių restoranų, kurie ims nedidelę rezervaciją. Manau, kad dabar visi leidžia paskutinius pinigus, o sausis, vasaris bus šiek tiek kūdesni. Smagu, kad nuotaika gera. Artėja pačios gražiausios šventės“, – sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Tikimasi pralenkti ir įspūdingą praėjusių metų turistų skaičių.

„Praėjusiais metais gruodį Vilnius sulaukė 90 tūkst. turistų, kurie apsistojo apgyvendinimo įstaigose. Maždaug du trečdalius sudarė užsieniečiai. Šiais metais laukiame dar didesnio turistų srauto. Pas mus atvyksta užsieniečiai iš kaimyninių šalių, iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos. Viešbučiai sako, kad jau dabar yra užsakyta apie 80 proc. kambarių. Labai džiugu, kad viešbučiai siūlo ne tik nakvynę, bet ir šventinę vakarienę. Būna speciali šefo paruošta vakarienė bei muzikinė programa. Kainos panašios kaip ir pernai, tačiau priklauso, kokia konkreti programa siūloma. Dar tikrai galima rasti dvivietį, standartinį kambarį trijų žvaigždučių viešbutyje naujametinei nakčiai iki 100 eurų. Jei viešbutis arčiau Centro, tada kaina būtų apie 130 eurų. Jei norisi prabangesnio varianto, tai penkių žvaigždučių viešbučiuose galima rasti nakvynę už 300 eurų. Šventiniu laikotarpiu kainos būna labai įvairios, priklausomai nuo to, kas įeina į konkretų pasiūlymą. Labai džiugu, kad lietuviai aktyviai naudojasi šiais pasiūlymais ir šventes sutinka ne namuose, o arčiau miesto Centro“, – kalbėjo „GO Vilnius“ turizmo skyriaus vadovė Vilma Daubarienė.

„Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti toks įspūdis, kad renkasi vieniši žmonės sutikti, tačiau realybėje tai anaiptol neatsispindi. Pastebim, kad ateina poros, šeimos, artimieji. Paprasčiausiai, manau, juos visus vienija bendras noras nebeskirti tiek daug laiko pasiruošimui ir tvarkymuisi po to“, – teigė Sanatorijos rinkodaros vadovė Rasa Burbė.

Restoranai jau dėlioja ir kokie Kūčių valgiai ant stalų guls.

„Mūsų restoranas labai išsiskiria įdomesniais užkandžiais, žinoma, daug žuvies patiekalų. Bet tokie gal… na, ne silkė, bet otas, rizotas“, – su meniu trumpai supažindino R. Burbė.

Prieš septynerius metus pirmasis Kūčių vakarienes pradėjęs rengti žuvų restoranas pripažįsta nė nesitikėjęs, kad jos taps tokios populiarios.

„Tą vakarą darom uždarą. Bandom parduot iš anksto ir visada pavyksta. Šiandien dienai mes jau neturim nė vienos vietos. Šiais metais, pavyzdžiui, mes turim vieną stalą vienuolikos žmonių, kitą – dvylikos. Jie ar iš užsienio grįš, ar ką, namuose nespėja ar nenori. O šiaip ir po du, ir po keturis žmones, tiesiog žmonės. Gal ne jaunimas, sakyčiau“, – sakė restorano savininkė Rūta Sakalauskienė.

Visgi iš pradžių buvo nemažai skeptikų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mums verslo prasme pasiteisino. Žmonės patys pasirenka. Negali žmogaus priversti ateiti ar neiti. Vienas smerkia, kitas nori. Mes tiesiog gražiai, tvarkingai padarom tradicinius patiekalus, nes, kaip pastebėjau, žmonės daro ir lašišas – tokių mes nedarom. Mes jau stintą, žiobrį, tuos pačius grybus džiovintus, burokėlius, kūčiukus“, – pasakojo R. Sakalauskienė.

Kūčių vakarienė žmogui Palangoje kainuos nuo 30 iki 50 eurų. Nemažai tautiečių kurorte turi ir antrąjį būstą, tad prie Kūčių stalo sės namie. Tarp tokių populiaru valgius ne gaminti, o užsisakyti. Kūčioms ir Kalėdoms nemažai ir viešbučių rezervuota – iki 60 proc. kambarių.

„Palanga siūlo, kad yra ir apgyvendinimas, ir vakarienė už tą pačią kainą, kad pritraukti kuo daugiau svečių į Palangą, kad svečiai galėtų kuo labiau pasimėgauti“, – sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Laura Taučiūtė.

Nakvynę su vakariene galima rasti ir už 130 eurų, ir dukart brangiau.

Naujųjų sutiktuvės į Palangą jau tradiciškai pritraukia dar daugiau žmonių. Kai kurie viešbučiai Naujiesiems yra rezervavę net 90 proc. kambarių. Verslininkai pastebi, kad dalis žmonių į kurortą atvyksta ir ilgiau pabūti.

Nebūtinai eiti į restoranus. Čia pasaka, užtenka prie jūros nueiti, saulė šviečia ir tu jautiesi kaip danguj.

„Tas klientų tipas, kurie pasirenka atvykti šventiniu laikotarpiu, tai jie paprastai renkasi ir Kūčių, ir Kalėdų, dažnai ir Naujųjų metų periodą“, – teigė  Sanatorijos rinkodaros vadovė.

Tik norintiems Naujuosius sutikti Palangoje kainos didesnės – nuo 160 iki 450 eurų už dvi naktis dviem. Tačiau yra ir kur kas brangesnių pasiūlymų.

„Skirtingos kategorijos skirtingai ir kainuoja. Penkių žvaigždučių viešbuty vakarienė su pilna programa gali kainuoti ir 200 eurų, kitam viešbuty ar restorane gali kainuoti 100-110 eurų asmeniui“, – aiškino L. Taučiūtė.

Bet kai kas sako, kad Palangoje per šventes tiesiog smagu pasklisti kurorto gatvėmis ar eiti gėrėtis jūra.

„Tai yra vieta, kuri per šimtmečius pritraukia poilsiautojus, kurie nori sveikatintis arba kitaip švęsti“, – sakė praeivė.

„Labai myliu Palangą ir labai gerai jaučiuosi. Nebūtinai eiti į restoranus. Čia pasaka, užtenka prie jūros nueiti, saulė šviečia ir tu jautiesi kaip danguj“, – kalbėjo moteris.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Etnokultūros centro Etnokultūrinės veiklos koordinatorės Jolitos Vozgirdienės, dabartinis laikmetis diktuoja savo taisykles, ir jaukios ilgametės tradicijos blėsta.

„Su laiku mums reikšminga ir miela tradicija praranda svarbumą, nes žmonės aptingo, jie visada visur skuba, neturi laiko, todėl dabar labai patogu, kai tiesiog į namus gali užsisakyti ne tik mėsainį, bet ir Kūčių vakarienę ant stalo“, – teigė J. Vozgirdienė.

Kaip pasakojo etnokultūrinės veiklos koordinatorė, Kūčių vakarienės metu svarbu yra ne visus patiekalus paragauti, o susirinkti kartu su visa šeima.

Kūčių vaišės nuo seno išlieka ritualinė vakarienė, į kurią, kaip tikima, sukviečiami ne tik gyvieji, bet ir mirusieji.

Begaminant galima tradicijas perduoti iš lūpų į lūpas ir jas tęsti, juk šventės nenusipirksi.

„Reikia nepamiršti, kad Kūčios – tai ne tik laikas, kai susirenkame pavalgyti. Tai – laikas, kai susirenka visa šeima pabūti kartu. Nuo seno buvo tikima, kad prie stalo rinkdavosi ne tik gyvieji, bet ir mirusieji, todėl visada padėdavome šalia lėkštutę, kuri buvo skirta būtent mirusiesiems. Tai yra ne tik advento, bet ir visų metų kulminacija, kai žmonės prie stalo aptaria savo nuveiktus darbus, įvykius, juos apmąsto ir užkalba sėkmei artėjančius metus“, – kalbėjo J. Vozgirdienė.

Dabar neretai vietoj šeimyniško jaukumo žmonės renkasi pobūvį restoranuose su draugais, taip užsimiršdami apie buitinę namų ruošą ir maisto gaminimą.

J. Vozgirdienė pabrėžė, kad būtent Kūčių stalo patiekalų gaminimas sustiprina tarpusavio šeimos ryšį ir praturtina vakarą.

„Manau, jog dabar žmonės restoranus pasirenka dėl to, kad anksčiau jų giminėje nutrūko tradicijos tęstinumas arba sovietiniu laikotarpiu buvo sunku ir niekas neišmokė gaminti ar neteikė tam daug reikšmės. Bet tas gaminimo procesas suvienija ir yra svarbus, begaminant galima tradicijas perduoti iš lūpų į lūpas ir jas tęsti, juk šventės nenusipirksi“, – kalbėjo J. Vozgirdienė.

Kavinės ir restoranai dirba išsijuosę ruošdamiesi šventiniam bumui, tačiau viskas gali pasikeisti po Naujųjų metų. Gyvenimas ne tik maitinimo įstaigoms, bet ir klientams apkars.

„Maitinimo sektorius būtų spaudžiamas iš abiejų pusių“, – sakė restorano „Sushi Lounge“ savininkė Daiva Breivė.

Restoranai skaičiuoja, kad panaikinus PVM lengvatą, kainos gali kilti net iki 25 proc.

„Visi privalės kelti kainas. Nebelabai bus, kur jau mažinti darbo užmokesčio, tai nukentės vartotojai“, – teigė D. Breivė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Didelis nuostolis restoranams. Be to, yra ir kitų neigiamų poveikių restoranams. Tai didins kainas“, – kalbėjo viešbučio ir restorano „Best Western Santaka“ generalinis direktorius Zigmantas Dargevičius.

Visgi, gyventojai sako, kad ir kiek kainuotų maistas, restoranas yra lyg pramoga, už kurią negaila pinigų.

„Dabar nebėra pasirinkimo. Anksčiau būdavo pigių ir brangių vietų. Dabar gal žinau tik vieną vietą, kur dar pigu“, – sakė vyras.

„Restoranuose tikrai nepigu. Kadangi labai mėgstu juose lankytis, tai teks eiti“, – kalbėjo mergina.

„Į restoranus nueisime retkarčiais. Ką gi mums daryti, pagyvenusiems žmonėms? Dainuoti, šokti ir į kavines“, – sakė senjorė.

Seimo nariai nubalsavę prieš PVM pratęsimą sako, kad nėra prasmės laikyti lengvatos, kai maitinimo sektorius jau atsistojo ant kojų.

Jau suskaičiuota, kiek kitais metais pilnės biudžetas, kai maitinimo įstaigos mokės standartinį PVM.

„Kitiems metams yra įskaičiuota apie 170 mln. eurų į planuojamas gauti pajamas. Jei eitų kalba apie dar ilgesnį pratęsimą, tai reikėtų svarstyti, kokiai sričiai sumažinti tą sumą“, – sakė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Iš viso biudžetas per visą lengvatos egzistavimo laikotarpį neteko trečdalio milijono eurų. Seimo opozicija siūlė lengvatą palikti dar trejiems metams.

„Pajusime visi. Tai liečia ne tik restoranus, bet ir visas maitinimo įstaigas“, – sakė Seimo narė Aušrinė Norkienė.

Sausį prognozuočiau didelę krizę.

Pasak opozicijos, lengvatos naikinimas paskatins naujų bankrotų bangą.

„Dalis bankrutuos arba lįs į šešėlį. Manau, kad valstybė patirs didesnes išlaidas išmokant socialines išmokas netekusiems darbo. Europos Sąjungoje iš 27 šalių 23 šalys taiko šią PVM lengvatą“, – sakė A. Norkienė.

Tam pritaria ir verslininkai.

„Sausį prognozuočiau didelę krizę. Ir šiaip yra žmonių sumažėjimas, o jei dar būtų ir PVM padidinimas“, – sakė D. Breivė.

Tačiau M. Lingė sako, kad naudos, neskaitant didėjančio verslininkų pelnų, PVM lengvata neatnešė. Iš visų sektorių maitinime kainos augo labiausiai.

Kainos kavinėse ir restoranuose turėtų kilti po sausio 1 d.

Kiekvienas, bent retkarčiais valgantis kavinėje ar restorane, galėtų prisiminti aptarnavimo kuriozų. Ir K. Česlevičienė jų patiria bene kasdien – stalo etiketo ir aptarnavimo ekspertė pastebi net mažiausias klaidas, tačiau turi taisyklę viešumoje nebambėti ir neauklėti padavėjų.

„Mano vyras – virėjas. Tad galite įsivaizduoti, kokį egzaminą galėtume surengti restorane! Tačiau prieš atverdami duris vienas kitam primename susitarimą patylėti, kad ir kas nutiktų“, – juokiasi Kristina, lankytojų aptarnavimo profesijos mokytoja.

Apie aptarnavimo kultūrą kalbanti šmaikšti pedagogė perfrazuoja senovės lietuvių posakį: „Maisto netrūko, tik raginimo valgyti pritrūko. Kitaip tariant, pagarbos svečiui nebuvo“. Ji turi mintyje viską: ir stalo serviravimą, ir padavėjo žinias bei sugebėjimą komunikuoti su svečiais, ir svečių elgesį prie stalo. Tai reikalinga kiekvienam ir praverčia visur, teigia K. Česlevičienė, drauge su mokymo centro socialiniais partneriais – stalo tekstilės studija „Evaday“ rengianti edukacijas ir mokymus tiek restoranų verslo atstovams, tiek visuomenei.

Kristina Česlevičienė / Asmeninio archyvo nuotr.

– Nesusipratimus restoranuose esate linkusi nutylėti, tačiau kokiais pavyzdžiais mokote studentus, kad šie galėtų pasimokyti iš svetimų klaidų?

– Prisimenu daugybę kuriozų, kurie kartais skamba neįtikėtinai, todėl gali būti pasakojami kaip komiški nutikimai, o ne pasikartojančios klaidos. Štai viename elegantiškame Trakų restorane mane su svečiais aptarnavo vyras baltais marškiniais, kurie buvo giliai prasegti, ir matėsi gausiai apžėlusi krūtinė. Gal reikėjo suprasti, kad ežerų kraštas, karšta, na, bet lankėmės restorane, o ne paplūdimio bare.

Sostinės senamiestyje po koncerto vasarą norėjome prisėsti lauke, po lietaus oras net kvepėjo gaiva. Tačiau iš kavinės išpuolusi padavėja pasakė, kad dėl mūsų stalų nešluostys, paragino eiti į vidų.

Nepamiršiu ir Kaune patiekto plokštainio – mano svečiui vienoje kavinėje atnešė plokštainį su kiaulės ausyje styrančiais šeriais. Tačiau labiau nei tie šeriai nustebino padavėjos atsakymas, kai paprašėme pakeisti patiekalą. Mergina teisinosi, kad visos jų turimos kiaulių ausys yra su šeriais…

Žiauriausia, kai maitinimo įstaigos aplaidžiai žiūri į higieną. Aplenkiu restoranus, kai matau, jog virtuvės darbuotojai ar padavėjai sėdi prie durų ant grindinio ir peša dūmą. Matau jų nešvarias ir tabaku persismelkusias prijuostes ir įsivaizduoju, kad jie neplauna rankų. O juk higiena – svarbiausia tiek restoranui, tiek kukliai kavinukei.

Rekomenduoju užsukti į nepažįstamos kavinės ar restorano tualetą – jei ten švaru ir tvarkinga, galima tikėtis, kad tvarka rūpinamasi ir virtuvėje, ir svečių salėje.

Mokiniams primenu ir svarbią taisyklę – užsirašyti. Ne viename restorane padavėjai niekaip negali prisiminti, ką užsisako vos trijų ar keturių asmenų kompanija, arba vis užmiršta vaikus – nepaserviruoja jiems stalo, neatneša patiekalų drauge su visais.

Arbatpinigiai – tai įvertinimas. Tačiau ne visi tai supranta. Daug kas palieka jų dėl šventos ramybės.

Vieno restorano vadovas taikliai pasakė: turime padavėjus ir turime bliūdnešius. Bliūdnešys – tai tas vienadienis vasaros personažas, kuris dviem rankom atnešė, padėjo ant stalo ir dar padažą nuo pirštų lyžtelėjo. Iš jo ir negali tikėtis daugiau. O profesionalus padavėjas papasakos, kaip patiekalas pagamintas, pasiūlys, kokį vyną gali priderinti.

– Padavėjais dažnai dirba jauni, mokslų nebaigę žmonės, tikėdamiesi greito ir nesunkaus uždarbio. Sakote, kad padavėjui neužtenka sugebėti tvarkingai nunešti svečiui lėkštę?

– Tikrai taip, net ir lėkštes toli gražu ne visi padavėjai moka nešioti. Kai paima abiem rankom ir sukiša pirštus į padažą arba čiumpa taurę ne už kojelės. Nežino, iš ko pagamintas vienas ar kitas restorano patiekalas, kaip derinamas vynas, neskiria stalo įrankių. Galiausiai, kai ateina prie staliuko surūgęs ir piktas, bendrauja atsainiai, o jei dar netvarkingi padavėjo nagai, nešvari prikyštė…

Tai atrodo elementaru, tačiau geru padavėju vien žiūrėdamas į kolegų pavyzdį, kaip dabar dažnai daro likimo valiai paliekami jauni nepatyrę darbuotojai, netapsi.

Aptarnavimo taisyklių pagrindai reikalingi absoliučiai visiems, nes etiketas – tai pagarba svečiui. Lietuvos visuomenė jau bręsta ir nebetoleruoja to, į ką anksčiau net dėmesio nekreipdavo. Daug straipsnių, kad štai maistas – puikus, bet jau aptarnavimas... Taigi, kas supranta, tikrai įvertina, kada svečiai iš tiesų laukiami ir gerbiami.

Restorane: priimant užsakymą iš gausesnės valgytojų kompanijos, pravartu užsirašyti, nes ne visi padavėjai gali pasigirti gera atmintimi. / freepik.com nuotr.

– Maitinimo verslų vadovai skundžiasi, kad aptarnaujančio personalo trūksta, jis dažnai nori dirbti tik vasarą, migruoja, gal todėl yra priversti samdyti bet ką ir net patys suktis su lėkštėmis salėje? Kalti per maži atlyginimai?

– Mokslus baigęs diplomuotas padavėjas iš tiesų kainuoja brangiau. Jam nebegali mokėti minimalaus atlyginimo. Tad čia ir prasideda pasirinkimas, kiek pagarbos rodysime savo svečiui – ar tikrai mūsų svečią aptarnaus tas, kuris nežino, iš kurios pusės reikia prieiti, kaip pastatyti lėkštę ir taurę, prie svečio dezinfekantu purkš ir valys stalą, o atnešęs patiekalus niekaip negalės prisiminti, ką kuris svečias užsisakė arba apskritai, vieną jų pamirš ir paliks alkaną.

Padavėją motyvuoja ne tik piniginis atlygis, bet ir lankstus darbo grafikas, galimybė tobulėti. O juk tikrai gerai atlikdamas savo darbą gali tikėtis ir gausesnių arbatpinigių, kurie neretai sudaro didžiąją uždarbio dalį.

– Ar pamačiusi aptarnavimo klaidų, paliekate arbatpinigių?

– Ne. Arbatpinigiai – tai įvertinimas. Tačiau ne visi tai supranta. Žinau, kad daug kas palieka jų dėl šventos ramybės. Taigi, restoranuose vis dar sumokame ir už blogą aptarnavimą.

Dažnai aptarnauja jauni žmonės, kurie visko nori čia ir dabar, ir nesupranta, kad arbatpinigiai – tai padėka, paskatinimas ir toliau puikiai dirbti. Kartą net šyptelėjau kavinėje, kai man už nugaros vienas kitam guodėsi studentiško amžiaus padavėjai, kad prie gretimo stalo sėdėję užsieniečiai nepaliko nė vieno euro. Apie savo darbo kokybę jie nekalbėjo.

Ir aš negaliu palikti arbatpinigių padavėjai, kuri plika ranka nubraukė trupinius nuo stalo ir neatnešė servetėlių, nors čia pat man profesionaliai pristatė rekomenduojamus vynus. Jau seniai praėjo laikai, kai rodai padavėjui musę sriuboje, o šis apsimeta, kad nemato, ir išdidžiai nueina. Dabar svečias yra karalius.

Tačiau tikrai, kartais svečio aptarnavimo nuoširdumas pranoksta visas klaidas ir maisto kokybę. Tuomet palieki arbatpinigių ir išeini laimingas, nors ir matai, kad padavėjas dar daug ko nežino, bet stengiasi atsakyti į kiekvieną tavo klausimą, skuba pasitikslinti į virtuvę, šypsosi.

– Kaip atpažinti ne šiaip gerą, bet profesionalų padavėją?

– Profesionalus padavėjas yra nepastebimas – ne per daug įkyrus, bet visada pastabus. Kas esate susidūrę, kai gėrimo taurę ant stalo tyliai papildo nepastebima ranka arba vos nusisukus į kaimyną dingsta nešvari lėkštė, supras, ką turiu omeny.

Žinoma, padavėjas turi būti komunikabilus ir žinantis, kur jis dirba ir ką siūlo svečiui. Niekas nenori traukti po žodį ir „tardyti“ padavėjo apie vieną ar kitą patiekalą.

O jei plačiąja profesine prasme, padavėjas turi išmanyti daugybę dalykų: nuo stalo serviravimo, higienos normų, meniu, psichologijos niuansų, pavyzdžiui, kaip išvengti konfliktų, iki apskaitos ir inventorizacijos klausimų. Tokį tikrai netrumpą teorijos kursą išklauso ir praktikos mokymus baigia, egzaminus laiko mūsų mokiniai. Jie praktikuojasi mokymo centro restorane ir viešbutyje, kurie veikia Kauno centre.

– Tačiau ką daryti tam atidžiam, besistengiančiam padavėjui, jei restorano vadovui – „ir taip viskas gerai“?

– Iš tiesų, padavėjų komandos ir virtuvės personalo darbo kokybė priklauso nuo restorano savininko ar vadovo požiūrio ir rūpesčio. Jei jam nerūpi, retam padavėjui ar virėjui pavyksta atsilaikyti, jei visiems „ir taip viskas gerai“.

Ne vienam maitinimo verslo atstovui tenka priminti ir apie darbo kokybės ir krūvio balansą. Vienas padavėjas negali kokybiškai aptarnauti visos salės – šimto žmonių. Juk dažnai matome, kaip padavėjai laksto net suplukę, kokios etikos ir estetikos ten gali tada reikalauti?

Restoranai kviečia mane surengti mokymus, po kurių pasikalbame su vadovais. Kartą vienas jų pasakė, kad nusivylė, nieko gero iš tų mokymų. Kodėl? Todėl, kad dabar aptarnaujantis personalas per daug žino ir per daug reikalauja, išlaidų padaugėjo.

Čia jiems ir staltiesių reikia, ir kokybiškų servetėlių, ir padėkliukų po gėrimų taurėmis, kad stalas nerasotų, ir stalo įrankių desertui, ir lėkštes įskilusias reikalauja pakeisti. Tad gal iš tiesų pigiau net nežinoti? Po to pokalbio mokymus sutinku rengti tik su sąlyga, kad juose dalyvaus ir restorano vadovai. Tačiau ir tai ne visada gelbsti.

Pasikviečia mane kito Lietuvoje gerai žinomo restorano direktorius pamokyti kolektyvą aptarnavimo subtilybių. Tačiau matau, kad visi stengiasi dėl manęs – lektorė atvažiavo, lektorė viską išmano – pasirodykime gerai! Pavyzdžiui, man karštą maistą neša uždengtą gaubtu, nors paprastai taip nedaro. O po mokymų, kai susėdame pietauti, restorano vadovas kalba pilna burna, iš kurios skraido ryžiai, ir elgiasi atsainiai lyg savo namų virtuvėje.

Tada suprantu, kad vargu ar kas nors tokiame restorane pasikeis. Taip nutinka, kai restoranus kuria kas tik užsigeidžia – nieko apie šį verslą neišmanantys žmonės, kurie nesidomi, nenori mokytis ir negali rodyti pavyzdžio – iškelti aptarnavimo kartelės savo personalui.

Tad mes, pedagogai, ne tik išleidžiame į gyvenimą puikiai paruoštus aptarnavimo specialistus, bet ir drauge su socialiniais partneriais stengiamės kasdien šviesti ir edukuoti visuomenę.

Sonata Andriuškevičienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Ši profesija – mėgstantiems bendrauti

Sonata Andriuškevičienė, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorė:

Padavėjo ar barmeno profesiją renkasi mėgstantys bendrauti žmonės. Šio amato gali mokytis mokiniai, baigę 10 klasių, kartu įgydami vidurinį išsilavinimą, pabaigę 12 klasių (studijos trunka 1,5 metų), taip pat persikvalifikuoti norintys kitų sričių specialistai. Baigę šią programą, mokiniai geba ir išmano: stalo serviravimo taisykles ir etiketo principus; gaminti ir kurti įvairius kokteilius; paruošti įvairių skonių kavą; aptarnauti pobūvių svečius ir konferencijų dalyvius, viešbučio svečius, baro lankytojus; derinti gėrimus su patiekalais, patiekti patiekalus ir gėrimus svečiams. Taip pat išmoksta vykdyti pardavimų apskaitą, sudaryti baro asortimentą, mokosi gėrimų, kokteilių, nesudėtingų šaltųjų ir karštųjų užkandžių gamybos ypatumų, mokosi bendrauti su lankytojais, laikantis etikos ir psichologijos reikalavimų, svečių aptarnavimo ypatumų, susijusių su įvairių šalių kultūra ir papročiais.