Aukštupio savivaldybių ir VVKD pasirašytas memorandumas, kuriuo šalys susitarė bendradarbiauti plėtojant vidinę ir tarptautinę laivybą, įgauna pagreitį. 2023 m. rudenį pradėti valymo darbai Nemuno aukštupyje, atkarpoje ties Alytumi, o šią savaitę pasirašyta sutartis su Druskininkų savivaldybe dėl valymo darbų Nemune Druskininkuose. Bendra planuojamų darbų vertė – 270 848 tūkst. eurų be PVM.

„Didžiausios mūsų upės – Nemuno – atgaivinimas ir pritaikymas laivybai yra vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų vidaus vandens transporto srityje. Dėl to itin džiugina svarbus naujas etapas, kuris pagerins ne tik laivybą Nemunu, bet ir susisiekimą Druskininkuose. Tai nuoseklus kitas žingsnis baigus ypatingos reikšmės strateginį projektą – 200 km ilgio laivybos kelio Nemunu modernizavimą. Esame dėkingi Druskininkų ir kitoms savivaldybėms už bendrą darbą“, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Kelias: valymo darbai bus vykdomi šviesiuoju paros metu vidaus vandens transporto priemone – savaeige žemsiurbe (žemkase) „Nemunaitis“. Partnerio nuotr.

„Dirbame, kad pritaikytume laivybai visą vandens kelią Nemuno aukštupyje. Šio ruožo problema – upė atskirose atkarpose ne tik sekli, bet ir akmenuota. Būtina pašalinti akmenis iš vandens kelio zonos, atlikti seklumų šalinimo darbus. Pernai jau baigti valymo darbai Nemuno aukštupyje ties Birštonu ir praktiškai iš karto pradėti Alytuje, o šiuos metus pradedame sukirsdami rankomis dėl Druskininkų ruožo pritaikymo laivybai“, – komentavo VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Pasak jo, siekiama sukurti laivybos sąlygas šiuo metu dar neeksploatuojamuose, bet laivybai patraukliuose keliuose, kur dar niekada nebuvo vykdyti seklumų ir kitų kliūčių šalinimo darbai, padidinant eksploatuojamų vandens kelių ilgį.

Džiaugiuosi, kad Druskininkų svajonė išsipildė – Nemuno upė bus pritaikyta pramoginei ir keleivinei laivybai.

 

Valymo darbai bus vykdomi šviesiuoju paros metu vidaus vandens transporto priemone – savaeige žemsiurbe (žemkase) „Nemunaitis“ ir ją aptarnaujančiu laivu, į pagalbą bus pasitelkta ir kitų techninių priemonių. Darbai bus vykdomi nuo Lipliūnų (Švendubrės upių pasienio kontrolės punto) iki Varėnos rajono savivaldybės ribos. Planuojama pradėti darbus iš karto, kai tik bus pabaigti vandens kelio darbai Alytuje. Pirmame etape darbai bus vykdomi nuo 233,3 km iki 225,0 km Druskininkuose, antrame etape – nuo 225,0 km iki 215,6 km ties Varėnos rajono savivaldybės riba. Valymo darbų ruožo ilgis – 17,7 km, plotis – 20 m. Visą ruožą planuojama išvalyti iki 2025 m. vasaros sezono. Po darbų užbaigimo VVKD įsipareigoja pradėti eksploatuoti sutvarkytą ruožą: jį žymėti bujomis, pagal poreikį atlikti pakartotinius valymo darbus, stebėti gylį, skelbti atnaujintą gylio informaciją ir kt.

Partnerio nuotr.

„Džiaugiuosi, kad Druskininkų svajonė išsipildė – Nemuno upė bus pritaikyta pramoginei ir keleivinei laivybai. Su VVKD pasirašėme sutartį, planuojama, kad darbai Druskininkų savivaldybės teritorijoje startuos jau šią vasarą. Mums, kaip kurortui, tai atvers naujų turizmo rinkų ir perspektyvų“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus Vandenų kelių sistema.

 

Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema. 2023 m. vasaros pabaigoje pabaigtas trejų metų trukmės projektas – modernizuotas laivybos kelias Nemunu. Šios upės 200 km ilgio ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visu laivybos sezonu. Tvarkant Nemuno vagą, iš viso bus pastatyta ar rekonstruota 553 bunos. Jos reikalingos, kad Nemuno vanduo pats valytų ir tiesintų vagą irlaivakelio gylis būtų didesnis.

2024–2025 m. patvirtintas Nemuno aukštupio valymo darbų planas, įrengiant vandens kelią Alytuje, Druskininkuose, gavus finansavimą, ateityje juos sujungiant su Birštonu.

„Per dešimtmetį tikimės iš esmės pratęsti Nemuno vandens kelią, pastatydami šliuzą ties hidroelektrine Kaune, – sakė V. Vinokurovas. – Tai sukurtų daug ilgesnį – 500 km – vandens kelią. Taip pat turime didelio potencialo Neries upę. Vilnius ir Kaunas tiesiog privalo būti sujungti vandens keliu. Kada nors Lietuvoje galėtume turėti iki 1 tūkst. km laivybai tinkamų vandens kelių.“

Vandens kelias Nemunu per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kuršių marias – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.

„Kuo daugiau renginių Druskininkuose, tuo smagiau“, – BNS sakė meras.

Pernai Vilnius atšaukė LŠS išduodą leidimą organizuoti renginį Vingio parke.

„Vilnius nedomina, mes miestas visiems, o ne gaujelei ar šutvelei“, – teigė R. Malinauskas. 

Renginys Druskininkuose, Gineikos parke turėtų vykti gegužės 13 dieną. Pateiktame savivaldybei prašyme nurodyta, kad planuojamas dalyvių skaičius yra 50, numatomas renginio žiūrovų skaičius gali siekti nuo kelių šimtų iki 3 tūkstančių.

LŠS tarybos pirmininkas Raimondas Grinevičius BNS teigė, jog šiųmetė vieta pasirinkta spontaniškai ir natūraliai. 

„Natūraliai, spontaniškai, be jokio svarstymo, pasiruošimo, iš druskininkiečių narių iniciatyvos, – sakė R. Grinevičius. – Būtent Druskininkų mero geranoriškumas, kuris į mūsų žodinį užklausimą atsakė teigiamai ir gavome teigiamą atsakymą“.

Anot jo, tai nebus politinis renginys, o kiek dalyvių galėtų susiburti viešame renginyje neprognozuojama. 

„2021 metais vyko gegužės maršo užfiksavimas. Jau pirmais metais buvom pasakę – kad renginys taptų kasmetiniu ir virstų ne politiniu, o būtent šeimos dienos paminėjimu“, – kalbėjo R. Grinevičius.

„Pagrinde važiuos mūsų nariai, bet tai viešas renginys, šeimų šventė, kas atvažiuos, tas atvažiuos“, – teigė pirmininkas. 

Pernai negavęs leidimo renginiui sostinėje LŠS jį organizavo privačioje erdvėje Kauno rajone. 

Pirmą kartą „Didysis šeimos gynimo maršas“ buvo surengtas prieš porą metų, 2021-ųjų gegužę Vilniuje. Į jį automobilių kolonos vyko iš įvairių šalies miestų.

Organizacija teigia pasisakanti už tradicines šeimos vertybes, prigimtinę šeimą ir konstitucines piliečių teises.

Pernai rudenį iki tūkstančio žmonių Vilniuje rinkosi į Lietuvos šeimų sąjūdžio protesto mitingą, kurio dalyviai pabrėžė ginantys Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Tuomet asociacijos „Lietuvos šeimų sąjūdis“ interneto svetainėje buvo nurodoma, kad mitingo dalyviai pasisako prieš Civilinės sąjungos įstatymą, Vyriausybės politiką smarkiai išaugus energijos kainoms.

Galima korupcija byloje kaltinami nuo pareigų nušalintas Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs šio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, buvęs Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Tarp kaltinamųjų – ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo padėjėjas, šio teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnus Airingas Kartanas.

Jis kaltinamas, kad, būdamas teisėjų padėjėju, rinko informaciją apie bylas ir teisėjus, kuriuos būtų galima papirkti.

„Kaltę pripažįstu, parodymus duosiu apie man žinomas aplinkybes“, – teisme sakė kaltinamasis.

Byloje – epizodai dėl „Vijūnėlės dvaro“

Byloje dėl „Vijūnėlės dvaro“ statybos aplinkybių bus teisiamas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas bei jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas. Nė vienas iš jų kaltės nepripažino.

„Tikrai ne“, – sakė Druskininkų meras, paklaustas, ar pripažįsta davęs 60 tūkst. eurų kyšį, kad būtų priimti palankūs sprendimai vadinamojo Vijūnėlės dvaro byloje ir pastatas nebūtų nugriautas.

Nelegaliu pripažintas pastatas nugriautas 2019-ųjų spalį, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, jog tai turi būti padaryta. Druskininkų valdžia toliau dėjo pastangas, kad pastatas būtų išsaugotas.

R. Malinauskas yra patvirtinęs, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras buvo statomas jam, nors oficialiai jo savininkas buvo bičiulis verslininkas Žilvinas Povilonis. Iš jo meras ketino planavo baigtą pastatą perpirkti.

E. Laužikas savo ruožtu neigė už kyšį priėmęs palankų sprendimą sustabdyti šio pastato griovimą.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

V. Kažys teisme sakė, kad nors kai kurios kaltinime minėtos aplinkybės vyko, kaltės nepripažįsta.

„Kad būčiau padaręs nusikalstamą veikimą, aš šito nepripažįstu, tačiau kai kurias kaltinime įvykdytas veikas pripažįstu, kad tokios buvo“, – teismui sakė jis.

V. Kažys kaltinamas už palankių sprendimų priėmimą paėmęs 8 tūkst. ir 15 tūkst. eurų kyšius.

K. Gurinas taip pat sakė atmetantis jam pateiktus kaltinimus.

Tuo metu H. Jaglinskis, kaltinamas tarpininkavęs, jog būtų papirktas teisėjas, nagrinėjęs vadinamojo Vijūnėlės dvaro bylą, bei dėl neteisėto praturtėjimo, teigė kaltę pripažįstantis iš dalies, tačiau ne dėl neteisėto praturtėjimo.

Bylos duomenimis, jis susitarė su tuometiniu advokatu Drąsučiu Zagrecku, kad išsiaiškins galimybes ir paveiks minėtą skundą nagrinėjantį teisėją bei jį papirks, jog šis priimtų R. Malinausko pageidaujamą sprendimą dėl pastato.

Kyšis perduotas nebuvo, kadangi bylą dėl „Vijūnėlės dvaro“ nagrinėjęs teisėjas atsisakė jį priimti.

Siekė palankių sprendimų

Likę kaltinamieji byloje yra advokatų klientai, įtariamos korupcijos grandinės tarpininkai.

Tai – Arūnas Blažaitis, Ernestas Sakalauskas, Laimonas Vaškevičius, Oksana Sakalauskienė, Rolandas Vasiliauskas, Romutis Stočkūnas, Vasilijus Menkovas ir Egidijus Galatiltis.

Bylos duomenimis, nusikalstamos veikos vykdytos per buvusį advokatą D. Zagrecką. Jis yra atleistas nuo baudžiamosios bylos, nes bendradarbiavo su teisėsauga.

Posėdžio metu pradėtas garsinti kaltinamasis aktas ir pagarsintos nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinami kai kurie kyšininkavimo grandinės tarpininkai. Jo duomenimis, A. Blažaitis tarpininkavo duodant kyšį R. Malinausko ir A. Kadziausko naudai, siekiant palankaus sprendimo vadinamojoje Vijūnėlės dvaro byloje.

A. Blažaitis, pasak teisėsaugos, pažadėjo perduoti H. Jaglinskiui kyšį, kad šis priimtų pageidaujamą sprendimą. Jis pinigus perdavė O. Sakalauskienei, o ši – D. Zagreckui.

Panaši schema naudota ir kito kaltinamojo – R. Stočkūno byloje, kai jis, pasak teisėsaugos, siekė per tarpininkus papirkti teisėją V. Kažį.

Dėl šio ir kitų inkriminuojamų epizodų A. Blažaitis kaltę pripažino.

E. Galatiltis šioje byloje taip pat kaltinamas veikęs Druskininkų mero naudai ir per D. Zagrecką siekęs papirkti H. Jaglinskį, kad šis paveiktų bylą nagrinėjančius teisėjus.

Bylos duomenimis, iš R. Malinausko per A. Kadziauską jis gavo 60 tūkst. eurų. Pusę šios sumos pasidalijo tarpininkai, o 30 tūkst. eurų D. Zagreckas perdavęs H. Jaglinskiui.

E. Galatiltis taip pat kaltinamas minėtame epizode dėl V. Kažio papirkimo: šis, vykdydamas susitarimą, byloje priėmė R. Stočkūnui palankų sprendimą.

E. Galatiltis taip pat kaltinamas siekęs bendrovei „VVM Servis“ ir V. Menkovui naudingo sprendimo civilinėje byloje. Už tai sutarta teisėjui K. Gurinui duoti 10 proc. civilinio ieškinio vertės siekiantį kyšį.

Šis kaltinamasis kaltės nepripažino.

„Aš kaltės nepripažįstu, nes „turėjo tarpininkauti“ pagal lietuvių kalbos taisykles reiškia „netarpininkavo“, – pareiškė kaltinamasis.

Prašė papildomų įrodymų

Penktadienio posėdyje V. Kažys pateikė prašymus išreikalauti ir pridėti į bylą papildomus įrodymus. Jis prašė pateikti jo pajamų ir turto vertinimą, nes jo byloje šiuo metu nėra.

V. Kažys taip pat prašė į bylą pateikti vaizdo kameromis užfiksuotus įrašus apie tyrimo medžiagoje minimus jo susitikimus viešose vietose – teisme, sporto klube ir degalinėje. Teisėjas teigė suprantantis, kad šių įrašų greičiausiai nebėra išlikę, tačiau teigė manantis, jog tuomet į bylą turėtų būti pateikti duomenys, kad jie iš tiesų neišliko.

Aš kaltės nepripažįstu, nes „turėjo tarpininkauti“ pagal lietuvių kalbos taisykles reiškia „netarpininkavo“.

Jis taip pat tvirtino, kad vieno kaltinime esančio susitikimo metu jis vyko į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) tikslinti deklaracijos, todėl prašė duomenis apie savo tos dienos veiksmus pateikti į bylą.

V. Kažys prašė pateikti medžiagą apie D. Zagrecko parodymus kitose bylose, kurios buvo atskirtos nuo pagrindinės. Kaltinamasis argumentavo, jog D. Zagrecko parodymai šiose bylose yra identiški parodymams, liečiantiems jį patį, todėl svarbu juos vertinti drauge.

„Manau, kad to paties asmens parodymai turi būti vertinami nuosekliai, vienodai ir neprieštaringai“, – kalbėjo buvęs teisėjas.

Prokuroras Aleksandras Kazakovas laikėsi pozicijos, kad šie prašymai neturėtų būti tenkinti. Pasak jo, V. Kažiui nėra inkriminuojami nusikaltimai, kuriems būtų aktuali informacija apie jo turtą, o jo lankymasis VMI nėra svarbi bylai informacija.

Prokuroro vertinimu, akivaizdu, jog vaizdo įrašai nėra išlikę, todėl prašymas dėl jų taip pat neturi prasmės, o situacijos, apie kurias parodymus davė D. Zagreckas, yra labai skirtingos.

Teismas visus prašymus atmetė.

Kitas posėdis byloje numatytas sausio 23-iąją, jame toliau bus skaitomas kaltinamasis aktas.

Per ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai sako surinkę duomenų, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, kaip įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus.

Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje.

K. Gurinas kaltinamas dėl kyšininkavimo, kad būtų priimtas vienam juridiniam asmeniui palankus sprendimas.

H. Jaglinskis kaltinamas tarpininkavęs, jog būtų papirktas teisėjas, nagrinėjęs vadinamojo Vijūnėlės dvaro bylą bei dėl neteisėto praturtėjimo.

Kauno apygardos teismui penktadienį nagrinėjant didelės apimties baudžiamąją bylą, skaitomas kaltinamasis aktas.

Teismo posėdyje H. Jaglinskis teigė kaltę pripažįstantis iš dalies, tačiau ne dėl neteisėto praturtėjimo.

Galima korupcija byloje taip pat kaltinami nuo pareigų nušalintas Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Tarp kaltinamųjų – ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo padėjėjas, šio teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnus Airingas Kartanas. Jis kaltinamas, kad, būdamas teisėjų padėjėju, rinko informaciją apie bylas ir teisėjus, kuriuos būtų galima papirkti.

Byloje dėl Vijūnėlės „dvaro“ statybos aplinkybių bus teisiamas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas bei jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

A. Kadziauskas kaltės dėl tarpininkavimo perduodant kyšį „Vijūnėlės dvaro“ nepripažįsta.

Likę kaltinamieji byloje yra advokatų klientai, įtariamos korupcijos grandinės tarpininkai.

Tai – Arūnas Blažaitis, Ernestas Sakalauskas, Laimonas Vaškevičius, Oksana Sakalauskienė, Rolandas Vasiliauskas, Romutis Stočkūnas, Vasilijus Menkovas ir Egidijus Galatiltis.

Bylos duomenimis, nusikalstamos veikos buvo vykdomos per buvusį advokatą Drąsutį Zagrecką. Jis yra atleistas nuo baudžiamosios bylos, nes bendradarbiavo su teisėsauga.

Posėdžio metu pradėtas garsinti kaltinamasis aktas ir pagarsintos nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinami kai kurie kyšininkavimo grandinės tarpininkai. Jo duomenimis, A. Blažaitis tarpininkavo duodant kyšį R. Malinausko ir A. Kadziausko naudai, siekiant palankaus sprendimo vadinamojoje Vijūnėlės dvaro byloje.

A. Blažaitis, pasak teisėsaugos, pažadėjo perduoti H. Jaglinskiui kyšį, kad šis priimtų pageidaujamą sprendimą. Jis kyšio sumą perdavė O. Sakalauskienei, o ši – D. Zagreckui.

Panaši schema buvo naudojama ir kito kaltinamojo – R. Stočkūno byloje, kai jis, pasak teisėsaugos, siekė per tarpininkus papirkti teisėją V. Kažį.

Dėl šio ir kitų jam inkriminuojamų epizodų A. Blažaitis teigė prisipažįstantis.

E. Galatiltis šioje byloje taip pat kaltinamas veikęs Druskininkų mero naudai ir per D. Zagrecką siekęs papirkti H. Jaglinskį, kad šis paveiktų bylą nagrinėjančius teisėjus.

Aš kaltės nepripažįstu, nes turėjo tarpininkauti pagal lietuvių kalbos taisykles reiškia netarpininkavo.

Bylos duomenimis, iš R. Malinausko per A. Kadziauską jis gavo 60 tūkst. eurų. Pusę šios sumos pasidalijo tarpininkai, o 30 tūkst. eurų D. Zagreckas perdavęs H. Jaglinskiui.

E. Galatiltis taip pat kaltinamas minėtame epizode dėl V. Kažio papirkimo: šis, vykdydamas susitarimą, byloje priėmė R. Stočkūnui palankų sprendimą.

E. Galatiltis taip pat kaltinamas siekęs bendrovei „VVM Servis“ ir V. Menkovui naudingo sprendimo civilinėje byloje. Už tai buvo sutarta teisėjui K. Gurinui duoti 10 proc. civilinio ieškinio vertės siekiantį kyšį.

Šis kaltinamasis savo kaltės nepripažino.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

„Aš kaltės nepripažįstu, nes turėjo tarpininkauti pagal lietuvių kalbos taisykles reiškia netarpininkavo“, – pareiškė kaltinamasis.

Per ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai sako surinkę duomenų, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, kaip įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus.

Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje. 

Kaip sakė teisėja Danutė Giačaitė, nagrinėjimas atidedamas atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis, kurio gynėjas serga, nesutiko pradėti nagrinėjimo ir išklausyti kaltinamojo akto nedalyvaujant gynėjui.

„Kadangi (kaltinamasis) nesutinka, tokia yra jo teisė, nieko daugiau nelieka, kaip išklausius teismo posėdį atidėti“, – posėdyje sakė teisėja.

Prieš tai posėdyje nustatytos kaltinamųjų tapatybės.

Šioje byloje kaltinimai pateikti 16 fizinių asmenų ir vienam juridiniam – bendrovei „VVM Servis“.

T. Biliūno/BNS nuotr.

„Iš esmės asmenys siekė sau naudingų teismų sprendimų, pasinaudodami tarpininkų paslaugomis, kurie turėjo pažintis, ieškojo pažinčių su teisėsaugos institucijų darbuotojais ir siekė tų sprendimų priėmimo, žinoma, už pinigus“, – žurnalistams po posėdžio sakė prokurorė Vilma Vidugirienė.

Kitas posėdis byloje numatytas gruodžio 23 dieną.

Galima korupcija byloje kaltinami nuo pareigų nušalintas Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs šio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, laikinai nušalintas Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Labai daug viešųjų ryšių sukelta tuščioje vietoje.

V. Kažys žurnalistams po posėdžio teigė manantis, jog jam pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti, nes „kaltinama tuo, ko nebuvo“.

„Labai daug viešųjų ryšių sukelta tuščioje vietoje“, – sakė jis.

V. Kažys sakė manantis, jog išnagrinėjus bylą paaiškės, kad nė vienas iš teisiamų teisėjų „nėra nė vieno euro gavę to kyšio“.

Tarp kaltinamųjų – ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo padėjėjas, šio teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnus Airingas Kartanas.

Byloje dėl „Vijūnėlės“ dvaro statybos aplinkybių bus teisiamas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas bei jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas.

Į posėdį atvykęs R. Malinauskas bylą vadino „politiniu užsakymu“.

„Pirmas dalykas, tai labai džiaugiuosi, kad pagaliau po ketverių metų jau galėsime apie tuos žmones ir kas iš tikrųjų padarė nusikaltimus, o šita byla – kaip prasidėjo prieš 12 metų politinis užsakymas, taip jis tęsiasi. Nieko naujo“, – žurnalistams prieš posėdį sakė jis.

Paklaustas, apie kokius nusikaltimus kalba, Druskininkų meras pasiūlė skaityti apie tai jo knygoje.

T. Biliūno/BNS nuotr.

Jis teigė nežinantis kuo yra kaltinamas: „narkotikai jau atkrito, prostitucija atkrito, kontrabanda atkrito, nelegalus praturtėjimas atkrito, dabar turbūt liko papirkimas tų žmonių, apie kurių egzistavimą gyvenime nesu žinojęs“.

Klausiamas, ar pripažįsta kuriuos nors iš jam pateiktų kaltinimų, R. Malinauskas klausė, kaip galėtų „ką nors derinti, spręsti su tuo, kurio net nežinai, kad jis gyvena ant šito svieto?“

Likę kaltinamieji byloje yra advokatų klientai, įtariamos korupcijos grandinės tarpininkai.

Tai Arūnas Blažaitis, Ernestas Sakalauskas, Laimonas Vaškevičius, Oksana Sakalauskienė, Rolandas Vasiliauskas, Romutis Stočkūnas, Vasilijus Menkovas ir Egidijus Galatiltis.

Per ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai sako surinkę duomenų, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, kaip įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus.

Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje. 

Į posėdį, kuriame dalyvauti galėjo tik bylos šalys, dalis kaltinamųjų ir jų gynėjų susirinko gyvai, kiti prie posėdžio prisijungė nuotoliniu būdu.

Vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje kaltinimai pateikti 16 fizinių asmenų ir vienam juridiniam asmeniui – „VVM Servis“.

Kaip anksčiau pranešė teismas, ketvirtadienio posėdis organizuojamas „siekiant užtikrinti sklandų baudžiamosios bylos nagrinėjimą ateityje“.

Jame sprendžiami organizaciniai klausimai, tokie kaip bylos nagrinėjimo grafiko sudarymas, kardomosios priemonės.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

„Rišamoji grandis“ – buvęs advokatas

Į posėdį atvykęs vieno iš kaltinamųjų advokatas Adomas Liutvinskas sakė, jog byloje, pradėjus ją nagrinėti, laukia „daug įdomių dalykų“.

Jo vertinimu, byla sudaryta iš „visiškai atskirų epizodų“, tarp kurių bendra tik tai, kad juose figūruoja buvęs advokatas Drąsutis Zagreckas.

„Čia visiškai atskiri epizodai – visiškai, – BNS ketvirtadienį sakė advokatas A. Liutvinskas. – Nieko bendro neturintys, išskyrus tai, kad ten visur figūravo advokatu tuo metu buvęs D. Zagreckas. Tai čia jis rišamoji grandis“.

Šiam buvusiam advokatui taip pat buvo pareikšti įtarimai, tačiau jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nes bendradarbiauja su teisėsauga atskleidžiant kitus korupcinius nusikaltimus.

Ten visur figūravo advokatu tuo metu buvęs D. Zagreckas. Tai čia jis rišamoji grandis.

A. Liutvinsko vertinimu, byloje yra „daug niuansų tokių, kurie kaltinimui nėra palankūs“.

Galima korupcija byloje kaltinami nuo pareigų nušalintas Apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs šio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, laikinai nušalintas Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Tarp kaltinamųjų – ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo padėjėjas, šio teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnus Airingas Kartanas.

Byloje dėl „Vijūnėlės“ dvaro statybos aplinkybių bus teisiamas ir Druskininkų meras Ričardas Malinauskas bei jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas.

Kiti kaltinamieji bei jų advokatai, ketvirtadienį atvykę į Kauno apygardos teismą, bendrauti su žiniasklaida atsisakė, teigdami, jog šioje proceso stadijoje dar anksti kažką komentuoti.

Tarp kaltinamųjų – advokatų klientai, tarpininkai

Likę kaltinamieji byloje yra advokatų klientai, įtariamos korupcijos grandinės tarpininkai.

Tai Arūnas Blažaitis, Ernestas Sakalauskas, Laimonas Vaškevičius, Oksana Sakalauskienė, Rolandas Vasiliauskas, Romutis Stočkūnas, Vasilijus Menkovas ir Egidijus Galatiltis.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

R. Stočkūno gynėjo A. Liutvinsko teigimu, jo kaltinamasis šioje byloje atsidūrė dėl vieno pokalbio telefonu.

„Mano ginamasis apskritai šitoje byloje, pagal mane, niekuo dėtas. Tiesiog jis pakalbėjo telefonu – tuo viskas ir baigėsi“, – tvirtino jo gynėjas.

Pasak advokato, R. Stočkūnas su žmona buvo pripažinti kaltais Šiaulių apygardos teismo, tačiau vėliau tiek Apeliacinio, tiek Aukščiausiojo Teismo išteisinti.

„Tai dabar neva jis norėjo papirkti kolegiją Apeliacinio teismo, nors pagal bylos medžiagą, jis nei papirko, nei jam reikėjo papirkinėti, nei jis davė pinigų – iš tų pokalbių turinio aišku“, – teigė gynėjas.

A. Liutvinskas sakė nesuprantantis, kam reikėjo šį epizodą pridėti prie minėtos bylos.

Kauno apygardos teismui šią bylą perdavė Lietuvos apeliacinis teismas. Jis buvo nutaręs, kad rezonansinę galimos korupcijos teisinėje sistemoje bylą turi nagrinėti Šiaulių apygardos teismas, tačiau paaiškėjo, kad jo Baudžiamųjų bylų skyriuje nėra pakankamai teisėjų, iš kurių galėtų būti sudaryta privaloma trijų teisėjų kolegija – bylą galėtų nagrinėti tik viena šio skyriaus teisėja.

Esant tokiai situacijai Apeliacinis teismas konstatavo, kad proceso operatyvumo ir teisingumo principai geriausiai bus užtikrinti bylą perdavus nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Per ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai sako surinkę duomenų, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, kaip įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus.

Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje. 

Kaip praneša teismas, tarp kaltinamųjų – buvęs Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas Egidijus Laužikas, buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, šiuo metu laikinai nušalintas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys, buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, šiuo metu laikinai nušalintas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys, Druskininkų savivaldybės meras bei Tarybos narys Ričardas Malinauskas ir kiti asmenys.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, kaip įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus. Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3  iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje. 

Byla paskirta nagrinėti trijų teisėjų kolegijai – Danutei Giačaitei (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Odetai Gruodienei ir Daivai Jankauskienei – kompiuterine programa, t. y. automatizuotu atrankos būdu. Šio būdo esmė – užtikrinti atsitiktinį bylų skyrimą teisėjams, laikantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų.

Dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir per vieną mėnesį, – jeigu kaltinamasis yra laisvėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 240 straipsnio 1 dalis). BPK 240 straipsnio 2 dalis numato, kad byla teisiamajame posėdyje turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teisėjo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.

Sudėtingos ar didelės apimties bylos, taip pat bylos, nagrinėjamos pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką, turi būti pradėtos nagrinėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.

Tai trečiadienį nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.

Anksčiau jis buvo nutaręs, kad rezonansinę galimos korupcijos teisinėje sistemoje bylą turi nagrinėti Šiaulių apygardos teismas.

Kaip skelbia Apeliacinis teismas, paaiškėjo, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje nėra pakankamai teisėjų, iš kurių galėtų būti sudaryta privaloma trijų teisėjų kolegija – bylą galėtų nagrinėti tik viena Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja.

„Nustatyta, kad trys teisėjai negali nagrinėti baudžiamosios bylos, nes ikiteisminio tyrimo metu atliko tam tikrus procesinius veiksmus, du teisėjai negali nagrinėti šios didelės apimties baudžiamosios bylos, nes iki jų, kaip teisėjų, įgaliojimų pabaigos liko mažiau nei vieni metai, vienas teisėjas nusišalino nuo bylos ir jo nusišalinimas buvo patvirtintas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas įvertino ir tai, kad dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartyje nurodytų aplinkybių dėl dviejų teisėjų asmeninių ir kolegiškų santykių su kai kuriais bylos kaltinamaisiais sukuriama situacija, kai bet kuriam pašaliniam stebėtojui iš anksto nesant konkretaus pagrindo sukeliama abejonių dėl šių teisėjų nešališkumo.

Esant tokiai situacijai Apeliacinis teismas konstatavo, kad proceso operatyvumo ir teisingumo principai geriausiai bus užtikrinti bylą perdavus nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra neskundžiama.

Vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje kaltinimai pateikti 16 fizinių asmenų ir vienam juridiniam asmeniui.

Kaltinimai dėl galimos korupcijos pateikti nuo pareigų nušalintam Apeliacinio teismo teisėjui Viktorui Kažiui, buvusiam šio teismo teisėjui Konstantinui Gurinui, buvusiam Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, buvusiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui Henrichui Jaglinskiui, laikinai nušalintam Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėjui Robertui Rainiui.

Tarp kaltinamųjų – ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo padėjėjas, šio teismo teisėjos Audronės Kartanienės sūnus Airingas Kartanas.

Joje dėl „Vijūnėlės“ dvaro statybos aplinkybių bus teisiamas ir Druskininkų meras, jo padėjėjas.

Likę kaltinamieji yra advokatų klientai, korupcijos grandinės tarpininkai.

Per ikiteisminį tyrimą STT pareigūnai sako surinkę duomenų, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, kaip įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus.

Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3000 iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje.

Iki šių metų liepos nuo pagrindinio ikiteisminio tyrimo buvo atskirtos ir teismui jau yra perduotos 15 baudžiamųjų bylų, jose kaltinimai pateikti 30 asmenų. Devyni iš jų  pripažinti kaltais, du išteisinti (jų ir dar vieno asmens atžvilgiu teisminis nagrinėjimas vyksta apeliacinės instancijos teismuose).

Teismo skirtų baudų suma – beveik 90 tūkst. eurų, vienam kaltinamajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Du įtariamieji atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dar septyniose baudžiamosiose bylose teisminis nagrinėjimas tebevyksta.

Byla Šiaulių apygardos teismui perduota iš Vilniaus apygardos teismo, nes didelė dalis pastarojo teismo teisėjų yra susiję su byla – dalyvavo ikiteisminiame tyrime, dirbo su kaltinamaisiais.

Apeliacinis teismas tenkino Vilniaus apygardos teismo pirmininkės prašymą baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai įvairių korupcinio pobūdžio bei kitų veikų padarymu pareikšti šešiolikai asmenų ir vienai bendrovei, perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį paskelbtoje nutartyje pažymėjo, kad trys Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai, kuriems buvo paskirta nagrinėti ši baudžiamoji byla, nuo jos pagrįstai nusišalino.

Be to, nustatyta, kad daugiau nei pusė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atliko įvarius procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, tad negali nagrinėti baudžiamosios bylos, du teisėjai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu.

Likę keturi teisėjai dirbo kartu su vienu iš kaltinamųjų Vilniaus miesto apylinkės teisme, taip pat Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirba teisėjas, kuris yra įtrauktas į apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašą, o vienas iš kaltinamųjų daug metų dirbo Vilniaus apygardos teisme teisėju.

Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, vien tai, kad teisme dirba asmuo, kuris įrašytas į apklaustinų teisiamajame posėdyje asmenų sąrašą, ar kad kai kurie teisėjai yra dirbę su kaltinamaisiais, savaime nėra pagrindas nušalinti visą teismą nuo bylos nagrinėjimo, tačiau šiuo atveju nustatytų aplinkybių visuma gali sukelti abejonių dėl nešališkumo, o tai yra pagrindas bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Pasak Apeliacinio teismo pranešimo, kadangi šių metų pirmąjį pusmetį pagal pirmąja instancija išnagrinėtų baudžiamųjų bylų kiekį Šiaulių apygardos teismo darbo krūvis buvo mažesnis už Klaipėdos ir Panevėžio apygardų teismų darbo krūvį, baudžiamoji perduota nagrinėti būtent Šiaulių teismui.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra neskundžiama.

Minima byla teismui buvo perduota liepos pradžioje, tarp kaltinamųjų joje yra Druskininkų meras R. Malinauskas, jo padėjėjas Aivaras Kadziauskas, taip pat buvę teisėjai.

Kaltinimai šiems asmenims yra susiję su vadinamojo „Vijūnėlės“ dvaro byla. 

Pareigūnai sako, kad didelę šios baudžiamosios bylos dalį sudaro duomenys apie nusikalstamas veikas, kuriomis 2018 metų vasarą galimai siekta kyšiu paveikti įvairių instancijų teisėjus ir neteisėtai priimtais sprendimais bandyti išsaugoti šiuo metu jau nugriautą statinį Druskininkuose, viešai žinomą „Vijūnėlės dvaro“ pavadinimu.

Teismui iš viso perduota šešiolika fizinių asmenų ir vienas juridinis asmuo.

Kaltinimai dėl galimos korupcijos pateikti nuo pareigų nušalintam Apeliacinio teismo teisėjui Viktorui Kažiui, buvusiam šio teismo teisėjui Konstantinui Gurinui, buvusiam Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, buvusiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui Henrichui Jaglinskiui, laikinai nušalintam Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėjui Robertui Rainiui.

Tarp kaltinamųjų – ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo padėjėjas Airingas Kartanas.

Likę kaltinamieji yra advokatų klientai, galimos korupcijos grandinės tarpininkai.

Kaltinimai Druskininkų merui, jo padėjėjui ir kai kuriems teisėjams susiję su „Vijūnėlės“ dvaro byla. 

Pareigūnai sako, kad didelę šios baudžiamosios bylos dalį sudaro duomenys apie nusikalstamas veikas, kuriomis 2018 metų vasarą galimai siekta kyšiu paveikti įvairių instancijų teisėjus ir neteisėtai priimtais sprendimais bandyti išsaugoti šiuo metu jau nugriautą statinį Druskininkuose, viešai žinomą „Vijūnėlės dvaro“ pavadinimu.

Teismui iš viso perduota šešiolika fizinių asmenų ir vienas juridinis asmuo.

Kaltinimai dėl galimos korupcijos pateikti nuo pareigų nušalintam Apeliacinio teismo teisėjui Viktorui Kažiui, buvusiam šio teismo teisėjui Konstantinui Gurinui, buvusiam Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, buvusiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui Henrichui Jaglinskiui, laikinai nušalintam Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėjui Robertui Rainiui.

Tarp kaltinamųjų – ir buvęs Aukščiausiojo Teismo teismo teisėjo padėjėjas Airingas Kartanas.

Likę kaltinamieji yra advokatų klientai, korupcijos grandinės tarpininkai.

„Ikiteisminio tyrimo metu STT pareigūnų surinkti duomenys rodo, kad suinteresuoti bei jiems tarpininkavę asmenys, kaip įtariama, planuodavo, tardavosi ir perduodavo įvairaus dydžio piniginius kyšius, siekdami neteisėtais būdais užsitikrinti pageidaujamus teismų sprendimus“, – rašoma prokuratūros pranešime.

83 tomų perduota Vilniaus apygardos teismui.

Tyrimo medžiagoje nurodomos galimai duotų ir priimtų kyšių sumos siekia nuo 3000 iki 60 tūkst. eurų. Dalis kaltinamųjų kaltinami veikę bendrininkaudami, dalis – organizuotoje grupėje.

Pasak prokuratūros, neteisėtuose susitarimuose dalyvavę asmenys kartais patys atsisakydavo galimybės siūlyti kyšį tam tikriems teisėjams atsižvelgdami į nepriekaištingą šių teisėjų reputaciją.

Įvertinus perduotoje teismui baudžiamojoje byloje esančius duomenis, buvusiam teisėjui H. Jaglinskiui taip pat pateiktas kaltinimas neteisėtu praturtėjimu dėl daugiau nei 51 tūkst. eurų. Šie pinigai rasti per kratas ir nebuvo deklaruoti ar patvirtinti juridinę galią turinčiais dokumentais.

Laikinai nušalintas teisėjas R. Rainys kaltinamas ir neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis – dujiniu revolveriu, pistoletu bei keletu vienetų skirtingo tipo šovinių.

Jie, tyrimo duomenimis, liko jo darbo kabinete esančiame seife po 1996 ir 1997 metais šio teisėjo išnagrinėtų baudžiamųjų bylų.

Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios surinkta medžiaga iš viso sudaro 226 tomus.

Iki šių metų liepos nuo pagrindinio ikiteisminio tyrimo buvo atskirtos ir teismui jau yra perduotos penkiolika baudžiamųjų bylų, jose kaltinimai pateikti 30 asmenų. Devyni iš jų yra pripažinti kaltais, du išteisinti (jų ir dar vieno asmens atžvilgiu teisminis nagrinėjimas vyksta apeliacinės instancijos teismuose).

Teismo skirtų baudų suma – beveik 90 tūkst. eurų, vienam kaltinamajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Du įtariamieji buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dar septyniose baudžiamosiose bylose teisminis nagrinėjimas tebevyksta.