Renovavus Raudondvario dvarą, čia renkamasi švęsti ne tik Vasario 16-ąją, bet ir Liepos 6-ąją, Kovo 11-ąją – valstybei svarbiausias datas. Prisimenamos ir pasikartojamos istorinės pamokos, o Lietuvos valstybės atkūrimo ir Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienų proga nusilenkiama nūdienos pakaunės kūrėjams ir puoselėtojams.

„Visų Lietuvos istorijos laikotarpių jungiamoji grandis buvo ir išlieka kova už laisvę. Apie laisvę mes kalbame su džiaugsmu ir pasididžiavimu, tačiau kartu – su ypatingu jauduliu ir rūpesčiu. Juk laisvė yra nepaprastai trapi: ją reikia puoselėti, saugoti, ginti, o neretai dėl jos tenka ir aukotis. Šiandien apie laisvę kalbame su ypatingu nerimu ir širdgėla, nes matome, kaip kraujuoja mūsų sesė Ukraina, ir jaučiame, kaip imperinės jėgos vėl kvėpuoja mums į veidą. Todėl ir susirinkome čia, kad prisimintume, kaip iššūkius įveikdavo mūsų tėvai ir seneliai, kad pasisemtume jų išminties ir stiprybės“, – tokiais žodžiais iškilmingą renginį vasario 15-ąją popietę pradėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Šventinę nuotaiką kūrė KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“, operos solistai Andrius Apšega ir Ingrida Kažemėkaitė, vedėjas Egidijus Stancikas, o labiausiai jaudinanti dalis, kaip visada, buvo apdovanojimų teikimas.

Į sceną pagerbti kviesti devyni asmenys. Politikė, įmonės vadovas, pedagogė, floristas, ansamblio vadovė, alternatyviosios medicinos puoselėtojas, visuomeninės organizacijos vadovas, medikė, seniūnaitis – tokia apdovanotųjų įvairovė liudija, kad pakaunėje gyvena ar dirba gausybė garsių, gabių ir charizmatiškų žmonių.

Akcentai: šventinę nuotaiką kūrė KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“. / J. Kinderytės, E. Mališausko nuotr.

Du aukščiausi apdovanojimai

Pirmojo lygio garbės ženklai įteikti bendrovės „Hegelmann Transporte“ generaliniam direktoriui Tomui Jurgelevičiu ir Kauno rajono savivaldybės tarybos narei Reginai Lukoševičienei.

Floristui Marijui Gvildžiui už profesionalaus meno sklaidą apdovanojimas buvo suteiktas pernai minint Valstybės dieną, tačiau nominantas tuomet negalėjo dalyvauti šventėje.

T. Jurgelevičiui aukščiausio lygio apdovanojimas komisijos sprendimu skirtas už verslo plėtrą ir sporto vystymą Kauno rajone. Nominanto vadovaujama įmonė yra pagrindinė Kauno rajono sporto klubo „Hegelmann“, kurį sudaro vyrų ir moterų futbolo komandos, rėmėja. Pernai buvo įsteigta vyrų salės futbolo komanda ir „Hegelmann“ vaikų futbolo akademija, kurioje įgūdžius formuoja 150 Kauno rajono jaunųjų talentų. T. Jurgelevičius aktyviai dalyvauja Kauno rajono trišalės tarybos, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos veikloje, prisideda prie rajono socialinių akcijų ir bendruomenių rėmimo.

R. Lukoševičienė įvertinta už nuoširdų darbą ir aktyvią veiklą Kauno rajono savivaldybės bendruomenėje, rūpestį pakaunės žmonėmis, pagalbą sprendžiant jų problemas ir nuopelnus kuriant ir stiprinant savivaldą. Taryboje politikė darbuojasi jau šeštą kadenciją, yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė.

Tradicija: garbės ženklai teikiami jau penkiolika metų. / J. Kinderytės, E. Mališausko nuotr.

Du sidabriniai ženklai

Antrojo lygio – sidabro spalvos – garbės ženklais pasipuošė Asta Račkauskienė ir Marijus Gvildys. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos chemijos mokytoja A. Račkauskienė apdovanota už profesionalią pedagoginę veiklą. Floristui Marijui Gvildžiui už profesionalaus meno sklaidą apdovanojimas buvo suteiktas pernai minint Valstybės dieną, tačiau nominantas tuomet negalėjo dalyvauti šventėje.

44 metai – toks yra A. Račkauskienės pedagoginio darbo stažas. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje mokytoja dirba nuo pat jos įsteigimo (tuo metu tai buvo Garliavos 3-ioji vidurinė mokykla), yra viena iš jos kūrėjų ir puoselėtojų. A. Račkauskienė išleido ne vieną auklėtinių klasę, išugdė daug mokinių, kurie aukščiausiais įvertinimais laikė brandos egzaminus, atstovavo gimnazijai Kauno rajono ir Lietuvos olimpiadose, tarptautiniuose konkursuose. Neseniai mokytoja inicijavo biotechnologijų mokymo organizavimą gimnazijoje, parengė reikiamas programas ir su mokiniais vykdo plačią edukacinę ir mokslinę-tiriamąją veiklą. 2009 m. A. Račkauskienė išrinkta Kauno rajono Metų mokytoja, o nuo 2018 m. yra Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros švietimo konsultantė-mokytojų praktinės veiklos vertintoja.

Vieno garsiausių Lietuvos floristų M. Gvildžio kuruojami projektai įgyvendinami ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Savo floristiniais darbais menininkas puošia Kauno rajoną, ypač daug širdies ir darbo jis yra įdėjo Raudondvario dvaro sodyboje.

Reikšmė: Vilkijos bendruomenė didžiuojasi įvertintu kraštiečiu. / J. Kinderytės, E. Mališausko nuotr.

Bronzinis trejetukas

Trečiojo lygio garbės ženklai įteikti trims nominantams: Gražinai Gutmanienei, Mariui Lasinskui irVytautui Žymančiui.

Ilgametei folkloro ansamblio „Samylų senoliai“ vadovei Gražinai Gutmanienei apdovanojimas skirtas už nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimą ir sklaidą. Jos iniciatyva išleistos trys kompaktinės plokštelės su dainomis iš marių dugno. Viena iš jų – „Dainos iš marių dugno. Užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija“ – 2019 m. įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

VDU Žemės ūkio akademijos lektorius M. Lasinskas įvertintas už alternatyviosios medicinos puoselėjimą ir sklaidą Kauno rajono bendruomenėje, o Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas V. Žymančius – už sklandų bendradarbiavimą ekstremalios situacijos metu ir patriotinį jaunimo auklėjimą.

Medaliu (pasižymėjimo ženklu) apdovanoti Rimas Antanaitis ir Irena Bartašienė. Garliavos seniūnaičiui R. Antanaičiui medalis (pasižymėjimo ženklas) įteiktas už ilgametę aktyvią veiklą Garliavos bendruomenėje, o vaikų ligų gydytojai I. Bartašienei – už profesionalią veiklą medicinos srityje.

R. Antanaitis seniūnaičiu išrinktas jau penktą kartą, trečią kadenciją – seniūnaičių sueigos pirmininku. Gydytoją I. Bartašienę šiltu žodžiu mini ne viena Vilkijos ir jos apylinkių vaikučių ir jų tėvelių karta.

Nors Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022 jau baigėsi, tačiau palikimas ir tęstinumas išlieka. Linksmakalnyje gatvės meno kūriniai, nuolat judanti angelo skulptūra, suoliukas, o Rokuose  – skulptūra „Paukštis Rokas. Pradžia…“, svajonių medis su 100 bendruomenės molinių varpelių, „Molio kelias“. Tai ilgalaikiai meno kūriniai, kurie liko seniūnijose kaip „gyvas priminimas“, kad čia vyko „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektas. Seniūnijos kurdamos meninius projektus atsižvelgė į vietos kontekstą – tradicijas, istoriją. O finansuojant Kauno rajono savivaldybei tęsia vietos kuriamas istorijas: Linksmakalnis bei Rokai ir dabar eksperimentuoja, nagrinėja svarbias temas.

Linksmakalnio teatralizuotoje ekskursijoje – pora valandų po angelo sparnu

Prieš penkis metus šiuolaikinio cirko artistams Linksmakalnyje atradus „Radijo angelus“ pradėta plėtoti nauja miestelio istorija. O jau šį sekmadienį (rugsėjo 3 d.) bus sukurtas nepakartojamas, pilnas naujų potyrių ir išgyvenimų reginys.

Linksmakalnio gyventojai jau nuo birželio mėnesio kartu su scenografe Joana Bulotiene kuria autentiškas dideles lėlės-angelus, kurios taps renginio „Angelų paliesti“ pagrindiniu akcentu. Šiuolaikinio cirko artistai balansuojantys virš tvenkinio, gatvės šokio muzikiniai pasakojimai, dviračių šou iš Rygos, meno eksperimentai didžiulėje drobėje – tai teatralizuotos ekskursijos fragmentai Linksmakalnyje. Dienos pabaigoje po angelų sparnais leis lengviau atsikvėpti grupės „Baltos varnos“ koncertą.

Rokai kviečia kartu žengti „Molio keliu“

Molis ir keramika – neatsiejama Rokų istorijos bei tapatybės dalis, todėl jau penktąjį kartą rudenį pasitinka jau tradiciniu tapusiu renginiu „Molio kelias: ugnies šviesa“. Šią kelionę rokiečiai pradėjo 2019 metais, kuomet Kaunas 2022 komanda pakvietė tapti kultūrinio vyksmo bei projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalimi. Tiek Rokų, tiek Panemunės seniūnijoje įsikūrusios institucijos bei vietos gyventojai tapo projekto „Molio kelias“ dalyviais ir kasmet dalyvauja kūrybinėse dirbtuvėse, kurių rezultatai iškilmingai pristatomi baigiamojo renginio metu.

Šiais metais plėtojama šviesos bei ugnies tema, glaudžiai susijusi su Rokų išskirtinumu bei istorija, su gamtos medžiaga – moliu. Nuo gegužės mėnesio kiekvienas Rokų gyventojas turėjo galimybę dalyvauti kūrybinėse mozaikos, keramikos, linoraižinio dirbtuvėse bei savo rankomis sukurti žvakides, kurios taps šventės ašimi – bendra instaliacija.

Rugsėjo 8 dieną į mistišką Rokų vakarą vilios rokiečių sukurta šviesos instaliacija, unikali lauko paroda integruota Algimanto Šlapiko skulptūroje „Paukštis Rokas. Pradžia…“. Kiekvienas galės išbandyti vietos menininkų kūrybines dirbtuves ir kartu nuvykti į muzikinę kelione su grupe „Baltasis Kiras“. Daugiau mistikos paskleis įspūdingas ugnies šou.

Kartu su profesionaliais menininkais Romantu Daugėla ir Roberta Daugėlaite, Samylų kultūros centro komanda jaunuoliai nėrė į kūrybines garso laboratorijas. „Projektas suintrigavo, nes iš anksto nežinojome, ką galėsime atrasti. Kartu su vietos jaunimu kasdieniuose garsuose pavyko įžvelgti muzikos detalių ir jas sujungti į visumą. Drauge su Romantu garso takelių įrašuose atradome autentiškų motyvų, kurie klausytojams suteiks galimybę praplėsti vaizduotės ribas“, – pasakojo R.Daugėlaitė.

Instaliacija „Kaip skamba erdvės?“ pirmiausia įgavo pavidalą Prienų jaunimo performansų vakare „Po grindim“, o Raseinių jaunimo centre atrado naujų spalvų. Sustiprėjusi sugrįžo namo, į Kauno rajoną, ir kartu su muzikantais R.Daugėlaite, Giedriumi Balbieriumi, pantomimos meistru Viačeslavu Čistovu-Jaseliūnu ir jaunimu pateikė atsakymą į klausimą „Kaip skamba erdvė, kurioje gyveni?“

Projekto autoriai kitąmet ieškos partnerių ir savo eksperimentų rezultatus pristatys platesnei auditorijai. Dėl Kauno rajono savivaldybės ir Lietuvos kultūros tarybos finansuoto projekto audiovizualinė instaliacija „Kaip skamba erdvės?“ atsidurs netikėtose vietose ir vėl džiugins klausytojus.

Tekdavo ir užnešti

Iki šiol medikai dirbo tik poliklinikos Rokų poskyrio antrajame aukšte. Atvykusieji į vizitą pas gydytoją ar net paprasčiausio kraujo tyrimo į antrą aukštą turėdavo lipti laiptais. Žmones, turinčius judėjimo negalią, tekdavo užnešti.

Atlikus pirmojo aukšto kapitalinį remontą, pastatas pritaikytas neįgaliesiems: įrengtas pandusas, platesnės įeigos į patalpas, atskiras jiems pritaikytas tualetas. „Dabar žmogui, judančiam neįgaliojo vežimėliu, patogiau tiek patekti į Rokų poskyrio pastatą, tiek judėti jame. Įrengti šeimos gydytojų-slaugytojų kabinetai, erdvus laukiamasis, procedūrų kabinetas, kitos pagalbinės patalpos. Taip pat įrengta šalto ir karšto vandens nuotekų sistema, radiatoriai, kitos inžinerinės sistemos: elektroniniai ryšiai, gaisro ir apsauginė signalizacija, vėdinimo bei kondicionavimo sistema“, – pokyčius Rokų poskyryje vardijo KMP direktorius Paulius Kibiša.

KMP Šančių padalinio vadovė Rasa Marija Denisenko atkreipė dėmesį, kad patekti į šį poskyrį ir judėti jo patalpose tapo patogiau ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, bet ir mamoms su vaikais vežimėliuose. Judėjimo negalią turintiems asmenims paprasčiau įvažiuoti į naujai įrengtą procedūrų kabinetą. „Džiaugiamės, kad kapitaliai suremontavus pirmojo aukšto patalpas, paimti kraują tapo paprastačiau. Nebereikia galvoti, kaip judėjimo negalią turintys žmonės galės pasiekti procedūrų kabinetą. Kraujo tyrimui atlikti nupirkome ir specialią kėdę, kurioje patogu sėdėti pacientui, slaugytojai – paimti kraujo“, – pasakojo padalinio vadovė.

Rokų poskyrio patalpos tapo erdvesnės, patogesnės ir pacientams, ir medikams. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Visiems tapo patogiau

Atlikus pirmojo aukšto kapitalinį remontą, KMP Šančių padalinio Rokų poskyrio naudojamas plotas padidėjo 174 kv. m ir šiuo metu jis iš viso sudaro 405 kv. m. Pagerėjo darbo sąlygos medicinos personalui: įrengtas poilsio kambarys, trys šeimos gydytojos ir su jomis dirbančios slaugytojos įsikūrė erdvesniuose atskiruose kabinetuose. „Prireikus slaugytojos gali dirbti ir kartu su gydytoja, ir atskirai. Prieš einant į konsultaciją pas šeimos gydytoją, dabar pacientas užeina į slaugytojos kabinetą. Būna atvejų, kad žmogui net nereikia šeimos gydytojo konsultacijos – viską sutvarko slaugytojos. Juk jos gali savarankiškai, t.y. nedalyvaujant gydytojui, skirti skiepų, išrašyti medicinos priemonių, tokių kaip sauskelnių ir pan. Karantino metu jos galėjo dviem mėnesiams pratęsti anksčiau žmogui skirtų vaistų receptus“, – priminė R.M.Denisenko.

Ji pateikė ir kitų pavyzdžių, kai užtenka slaugytojos kompetencijos: slaugytoja gali skirti profilaktinių, prevencinių programų, įvertinti jų atsakymus ir, jeigu reikia, nusiųsti pas gydytoją. Slaugytoja taip pat gali paskirti tam tikrų tyrimų prieš operaciją, kai kuriuos tyrimus – ir įvertinti. Jei nustatoma tam tikra patologija, tyrimų rezultatus turi vertinti gydytojas.

Visos trys čia dirbančios šeimos gydytojos turi ir šeimos gydytojo, ir pediatro licencijas. „Prie Rokų poskyrio yra prirašyta daug vaikučių – dažnu atveju šeimos gydytoja dirba su visa šeima“, – pasak KMP Šančių padalinio vadovės, šios gydytojos paprastai žino visą savo pacientų šeimos sveikatos istoriją.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Viena Rokų poskyrio šeimos gydytoja dirba neplaninių konsultacijų kabinete. „Ji dirba tam, kad kuo skubiau pakonsultuotų žmogų, kuris tą dieną pasijuto blogai ir nėra iš anksto užsiregistravęs į vizitą pas šeimos gydytoją. Jis konsultuojamas, jam atliekami tyrimai, pagal jų atsakymus skiriamas gydymas“, – pastangas išskirtiniais atvejais kuo skubiau suteikti šeimos gydytojo konsultaciją vardijo R.M.Denisenko.

Atnaujintose KMP Šančių padalinio Rokų poskyrio patalpose veikia procedūrų kabinetas, laboratorija, kur atliekami kai kurie tyrimai. Čia atliekamos kardiogramos, imamas kraujas. Pvz., C reaktyvinio baltymo nustatymo, šlapimo tyrimai. Kraujo ėminiai čia imami visiems svarbiausiems kraujo tyrimams. „Tiems tyrimams, kuriems atlikti neturime įrangos, paimti mėginiai vežami į KMP Dainavos padalinį, kur veikia didžioji mūsų poliklinikos laboratorija. Jų atsakymus matome e.sistemoje. Kai kurių kraujo tyrimų, atliekamų vietoje, atsakymus sužinome per 10 minučių, kaip, pvz., C reaktyvinio baltymo. Šio tyrimo atsakymai svarbūs šeimos gydytojams, sprendžiant, ar reikia skirti antibiotikų, ar ne“, – pasakojo pašnekovė.

Planuoja įdarbinti specialistų

Kapitaliai suremontavus pirmojo aukšto patalpas, antrajame Rokų poskyrio aukšte toliau dirba gydytojas odontologas. Čia veikia ir masažo kabinetas – dirba masažo specialistas, slaugytoja atlieka fizinės medicinos reabilitacijos procedūras, pvz., šildymus.

Šis KMP poskyris – nedidelis, prie jo yra prisirašę beveik 2,5 tūkst. gyventojų. „Kaunas auga, plečiasi ir į Rokų pusę. Dabar, kai šio poskyrio patalpos tapo kur kas patrauklesnės, tikimės sulaukti ir daugiau pacientų. Mes tikrai neskirstome pacientų į miesto ir rajono gyventojus, prie mūsų poliklinikos padalinių gali prisirašyti visi“, – sakė P.Kibiša.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Dar šiais metais poliklinikos vadovai planuoja pradėti remontuoti pastato antrojo aukšto patalpas. Galėtų būti teikiamos ir gydytojų specialistų konsultacijos. „Galėtume įdarbinti gydytoją neurologą ir kardiologą. Žmonėms, kuriems reikia šių specialistų konsultacijų, nereikėtų niekur važiuoti. Paslaugos jiems būtų suteiktos vietoje. Viliamės įdarbinti ir kineziterapeutą. Rokuose bus visa komanda, reikalinga fizinės reabilitacijos paslaugoms teikti“, – planavo R.M.Denisenko.

KMP Šančių padalinio Rokų poskyrio pirmojo aukšto kapitalinis remontas kainavo 121 tūkst. eurų. Iš jų 69 tūkst. eurų sudaro ES struktūrinių fondų lėšos. Ši parama skirta pagal projektą „Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas Kaune“.

Nebereikia galvoti, kaip judėjimo negalią turintys žmonės galės pasiekti procedūrų kabinetą.

„Ateityje ieškosime galimybių Rokų poskyrio pastatą apšiltinti. Tada gal ir bendruomenės reikmėms čia būtų galima įrengti salę“, – apie planus šį poliklinikos poskyrį atverti visai Rokų bendruomenei užsiminė P.Kibiša.

„Atsinaujinanti Kauno miesto poliklinika – geras pavyzdys, kad efektyvi vadyba duoda apčiuopiamų rezultatų. Prieš kelerius metus, atskirus juridinius vienetus sujungus į vieną įstaigą, Kaunas kėlė pagrindinį tikslą – sudaryti orias sąlygas ten dirbantiems medikams. Optimizavus administracinį aparatą, gerokai sumažinus su medicina nesusijusio personalo skaičių, lėšos perskirstytos gydytojų atlyginimams, patalpų remontui, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. – Dabar matome šio nuoseklaus darbo rezultatą. Poliklinikos filialuose auga pacientų gretos, kabinetuose daugėja patyrusių savo srities profesionalų. Džiaugiuosi, kad nuo šiol Rokų gyventojai turės kokybiškesnių sveikatos priežiūros paslaugų. Tikiu, kad tokių pozityvių pokyčių Kaune bus ir daugiau.“

Kaip portalo kauno.diena.lt žurnalistus informavo Kauno policijos budėtojas, pranešimas apie Marijampolės plente, šalikelėje, nutūpusį lėktuvą gautas nebuvo, tačiau šį įvykį pastebėjo pro šoną važiavę pareigūnai. 

Policijos duomenimis, lėktuvas nusileisti buvo priverstas dėl gedimo.

Įvykio metu žmonės nenukentėjo.

Pasak Kauno apskrities pareigūnų, pranešimas apie nelaimę buvo gautas birželio 27 d. 12.57 val.

Informuota, kad susidūrė du automobiliai: „Toyota“ ir „Jeep“. „Toyota“ vairavo moteris, gimusi 1972 metais, o „Jeep“ – vyras, gimęs 1985 metais.

Per avariją nukentėjo „Toyota“ vairuotoja. Ji buvo perduota į medikų rankas ir išvežta į ligoninę.

„Jeep“ vairavusiam vyrui nustatytas 1,58 promilės girtumas.

Kauno rajono Rokų bendruomenė, tapusi "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" projekto "Šiuolaikinė seniūnija" dalimi, ėmėsi ieškoti Rokų tapatybės išraiškų, mokėsi vietos istorijos, pažino molio paslaptis ir galias.

Suvienijo bendruomenę

Pasak Samylų kultūros centro Rokų laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorės Justės Vasilionytės-Stašaitienės, bendruomenės ėmė vienytis, kai pradėta rengti paraiška "Šiuolaikinės seniūnijos" projektui laimėti.

"Paaiškėjus, kad esame tarp septynių seniūnijų nugalėtojų, su bendruomene ėmėme gilintis, kaip galėtume atrasti miestelio tapatybę. Ją išgryninome lengvai, supratome, kad Rokai – tai molis. Todėl nusprendėme šiuo molio keliu ir keliauti, prie mūsų prisijungė ir menininkė Ieva Bertašiūtė-Grosbaha, papasakojusi apie skirtingas molio rūšis ir ką su juo galima nuveikti", – prisiminė J.Vasilionytė-Stašaitienė.

Rokų gyventojai tyrinėjo vietovę, keliavo Jiesios pakrante, žengė senųjų karjerų keliais. Prie ekskursijų prisijungė ir vyresni kaimynai, papasakoję įdomių miestelio istorijų. Viena šios istorijos dalių – dabar jau nebeveikianti "Rokų keramika", neatsiejama miestelio ir jo tapatybės dalis, kurioje bendruomenė pamatė vienintelę Lietuvoje žiedinę krosnį.

Susipažinę su molio savybėmis, rokiškiai nusprendė pasimokyti, ką būtų galima iš jo nulipdyti. "Šį etapą mes pavadinome "Vieni Rokai – šimtas bliūdų", o visą rugsėjį vyko menininkės Ievos vedamos šešios dirbtuvės – lipdymo užsiėmimai, kuriuose buvo galima sukurti ar svajonių varpelį, ar pasigaminti patį gražiausią indą, iš kurio valgysime šventinės vakarienės metu. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Keramikos ir porceliano katedroje savo pasigamintus indus išdeginsime ir glazūruosime, kad jie būtų tinkami naudoti", – pasakojo organizatorė.

Svarbiausia – bendravimas

Nors Rokų bendruomenės finalinis projekto renginys – bendruomenės vakarienė bus iš tiesų įspūdinga, ant stalo puikuosis 100 pačių gyventojų nulipdytų ir glazūruotų indų, ant svajonių medžio kabės 200 vaikų ir suaugusiųjų nulipdytų varpelių, o šventės dalyvius stebins ugnies šou bei deganti molio skulptūra.

"Man pačiai buvo labai maloni staigmena tada, kai į keramikos dirbtuves atėjo trylika metų viena šalia kitos gyvenusios, bet buvusios nepažįstamos kaimynės. Nors jos gyveno viena šalia kitos daug metų, susipažino tik prie darbo stalo. Tai galėtų būti gražus bendruomeniškumo pavyzdys. Manau, per šį indų lipdymą vyksta bendruomenės susivienijimas. Svarbiausia yra tai, kad prie vieno stalo sėda skirtingi žmonės ir skirtingos kartos", – džiaugėsi J.Vasilionytė-Stašaitienė.

Svarbiausias procesas

"Molio keliu" rokiškius vedė menininkė Ieva Bertašiūtė Grosbaha. Projektas iš tiesų tapo keliaujantis, nes dirbtuvės vyko kiekvieną kartą kitoje gyvenvietėje ar sodyboje.

Man pačiai buvo labai maloni staigmena tada, kai į keramikos dirbtuves atėjo trylika metų viena šalia kitos gyvenusios, bet buvusios nepažįstamos kaimynės.

"Žmonės labai buvo aktyvūs ir domėjosi tiek savo miesteliu, tiek moliu, buvo smagu tą susidomėjimą jausti. Su žmonėmis apkeliavome visas vietas, kuriose tas molis yra. Dirbtuvės keliauja, prisijungia vis kiti žmonės, stengėmės įtraukti žmones ir iš Rokų miesto, ir kaimo dalies", – pasakojo I.Bertašiūtė-Grosbaha.

Pasak menininkės, nors šventinio renginio pavadinimas "Vieni Rokai – šimtas bliūdų", pagamintų indų jau dabar yra daugiau. "Prie 100 jau galėtume prirašyti vieną nulį, nes žmonių aktyvumas yra didžiulis. Nors jie lipdo indus šventiniam renginiui, šis projektas yra ne apie lipdymą. Lipdymo metu anksčiau nebendravę kaimynai atranda vienas kitą, kuriama bendruomenė", – sako menininkė.

Šventinis renginys "Vieni Rokai – šimtas bliūdų" vyks spalio 5 d. 19 val. Rokų laisvalaikio salės kiemelyje (Nemuno g. 14, Rokai). Jo metu vyks bendruomenės pagamintų indų ekspozicija, svajonių varpelių medis, keramikos ir ugnies tramdymo dirbtuvės, ugnies šou., degančios molio skulptūros atidarymas. Šventės režisierė – Eglė Valadkevičiūtė.

Kaip pranešė vietos policija, per gaisrą apdegė durys, išdužo laiptinės langų stiklai. Nuostolis nustatinėjamas.

Per gaisrą nukentėjo 1991 metais gimęs vyras, jis dėl kūno nudegimų paguldytas į ligoninę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikino ar sugadinimo. Kol kas įtarimai niekam nepateikti. 

Paliko likimo valiai

"Kauno dienai" Rokų gyventojai pasakojo, kad jų gyvenimo kokybė pablogėjo, kai ties Rokais buvo baigti europinės geležinkelio vėžės "Rail Baltica" tiesimo darbai.

Lygiagrečiai Suvalkėlių ir A.Rimkos gatvėms nutiesta naujoji europinė geležinkelio vėžė. Vietos gyventojai pasakojo, kad seniau tarp geležinkelio ir gyvenamųjų namų augo medžiai, pieva, o dabar čia suversta statybinių atliekų krūva.

"Pažiūrėkite, visą kalną betoninių atliekų, armatūros primėtė, o juk čia ir vaikai vaikšto", – rodydamas į paliktą netvarką rodė vietos gyventojas Viktoras. Jo teigimu, atliekas po langais paliko europinės vėžės tiesėjai.

Dar didesnį gyventojų susirūpinimą kelia ir šalia supiltos žemės, kurios liko pakeitus pabėgius. Žmonės stebisi, kad mazutu užterštas gruntas nebuvo išvežtas.

"Čia juk daug metų ties bėgiais kaupėsi mazutas. Darbininkai viską pakeitė, iškasė tą gruntą ir supylė čia į krūvą. Negana to, šalia bėgių buvo nutiesta kanalizacija. Tai ir fekalijų neišvežė. Dabar tik žemėmis užpylė ir išvažiavo. Darbininkų jau kurį laiką nėra", – stebėjosi vyras.

Nerimas dėl vandens

Kiti vietos gyventojai baiminosi, kad mazutas neužterštų vandens, nes visai netoli atliekų krūvos yra šuliniai.

"Tam kalne – vien fekalijos. Viską užlygino, kad nebūtų matyti. Kvapas buvo toks, kad neįmamoma kieme būti. Be to, juk per gruntą viskas patenka į vandenį, o mes juo ir daržus laistome, ir patys naudojame", – pasakojo A.Rimkos gatvės gyventoja.

Žmonės ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas, bet jokios pagalbos nesulaukė. "Kauno dienai" pradėjus domėtis šia situacija, gyventojai pradėjo pastebėti pokyčius. Kai žurnalistai atvyko į vietą, sunkiasvorė technika jau lygino iš statybinio "Rail Baltica" grunto supiltą kalną. Gyventojai teigė, kad iki tol jokių veiksmų nebuvo.

Po kelių dienų Rokų gyventojai dar kartą susisiekė su žurnalistais ir informavo, kad buvo atvykę darbininkai ir išsivežė dalį betoninių ir metalo atliekų. Taip pat buvo atvykę aplinkosaugininkai ir paėmė grunto mėginius. Bus tikrinama, ar žemė nėra užteršta.

Sugadintos gatvės

Statybinių atliekų krūva – ne vienintelė problema, likusi po "Rail Baltica" tiesimo darbų. Dabar gyventojai į namus turi keliauti sugadintomis gatvėmis.

Kai vyko intensyviausi europinės vėžės statybų darbai, Rokų gyventojai turėjo kęsti nuolatinį triukšmą ir dulkes.

Žmonės vylėsi, kad, baigus tiesti geležinkelį, viskas bus sutvarkyta. Deja, darbininkų technika sugadino gatvių dangą.

"Buvo normalios gatvės, bet dabar čia – vienos duobės. Važiuodavo daug sunkvežimių, visą asfaltą sulaužė. Prašėm, kad sutvarkytų, tai tik pabėrė skaldos į duobes ir atsakė, kad viskas gerai", – rodydamas Suvalkėlių, A.Rimkos ir Mėnulio gatves, stebėjosi Viktoras.

"Buvo iškasti normalūs lietaus nubėgimo grioviai, bet dabar viską užvertė. Kai palyja, viskas skęsta", – antrino kita gyventoja.

Apie sugadintas gatves jie ne kartą pranešė miesto savivaldybės atstovams, tačiau niekas nepasikeitė

"Rokai yra kaip Kauno šašas. Prijungti prie miesto, bet rūpintis nereikia. Pažiūrėkite, dalis A.Rimkos gatvės niekada nebuvo asfaltuota, o aiškina, kad čia asfaltas yra, todėl nieko netvarkys. Net tos dalies, kurią sugadino tiesiant "Rail Baltica", sutvarkyti nenori, pasnargliavo skalda ant duobių ir sako, kad bus gerai. Pagrindinė Rokų gatvė – irgi baisi, šuliniai iškilnoti, asfaltas sutrūkinėjęs.

Žadėjo gatvę tvarkyti, kai bus sutvarkytas Marijampolės plentas, bet dabar tokios kalbos nutilusios. Tvarko kažkokias nereikšmingas gatveles, kur, matyt, gyvena kokie pažįstami", – piktinosi Viktoras.

Sklindantis triukšmas

Vietos gyventojai stebisi ir tuo, kad nėra įrengta garsą slopinančių sienelių. Gyventojai tikino, kad, pagal projektą, sienelės turėjo būti, tačiau dabar jiems buvo atsakyta, kad traukinių garsas esą neviršija ribinių normų.

"Čia labai dažnai važiuoja traukiniai. Žadėjo, kad įrengs tas sieneles, tačiau nieko nepadarė ir išvažiavo. Pas mane namuose buvo pastatę prietaisus, kurie matuoja triukšmo lygį. Po kelių savaičių paskambino ir pasakė, kad įrangą pasiims. Taip ir nesupratau, kaip jie galėjo atlikti matavimus, kai tuo metu buvo išardyti bėgiai ir traukiniai nevažiavo. Absurdiškas skaičiavimas", – stebėjosi vietos gyventoja.

Įpareigos sutvarkyti?

"Kauno diena" dėl Rokų gyventojų iškeltų aplinkosaugos ir infrastruktūros problemų susisiekė su įvairiomis institucijomis.

Aplinkos apsaugos departamento specialistai atsiuntė lakonišką atsakymą, kad paimti grunto mėginiai ir bus tiriama, ar tikrai tas kalnas, kurį nurodė gyventojai, yra užterštas.

Darbininkai viską pakeitė, iškasė tą gruntą ir supylė čia į krūvą.

"Lietuvos geležinkelių" Komunikacijos departamento projektų vadovas Domas Jurevičius dienraščiui aiškino, kad teritorija, esanti tarp geležinkelio vėžės ir Suvalkėlių bei A.Rimkos gatvės, yra privati, tad šeimininkai joje gali elgtis, kaip išmano.

"Jūsų minimos teritorijos, mūsų žiniomis, priklauso rangovui bendrovei "Hidrostatyba", todėl gyventojai dėl jų sutvarkymo turėtų kreiptis į juos tiesiogiai. Mes informavome rangovą apie nusiskundimus. Rangovas teigė, kad šiuo metu teritorija tvarkoma", – sakė specialistas.

Anot jo, garso sienelės įrengtos visur, kur jų reikėjo, tačiau nepaaiškino, kodėl triukšmo lygis pas gyventojus namuose buvo matuotas tuomet, kai buvo nuardyta dalis bėgių ir realaus triukšmo nebuvo.

"Atsižvelgiant į projekto rengimo metu atliktą triukšmo modeliavimą, techninio projekto apimtyje gyvenamiesiems namams apsaugoti numatytos yra įrengtos visos apimties aplinkosaugos priemonės. Teritorijos, kuriose ribinis triukšmo lygis pagal atliktus skaičiavimus neviršijamas, aplinkosaugos priemonės akustinei situacijai pagerinti nebuvo numatytos", – aiškino D.Jurevičius.

Jis patikslino, kad ruože Rokai–Jiesia darbai vyko iki 2018 m. spalio. Darbai pradėti 2017 m. pradžioje.

"Pagal mūsų sutartį su rangovais, visa infrastruktūra ir teritorijos, kuriomis buvo naudojamasi atliekant darbus, turi būti atstatyta į prieš darbų pradžioje buvusią padėtį", – pridūrė "Lietuvos geležinkelių" atstovas.

Remonto nesulauks

Kauno miesto savivaldybės atstovai teigė, kad sugadintas gatves turi atstatyti geležinkelio tiesimo darbus vykdžiusios bendrovės, tačiau neketina imtis iniciatyvos, kad pažadai būtų įgyvendinti.

"Piliakalnio, Plytinės ir Rokų gatvėse atliekamas projektavimas jau pasiekė baigiamąją stadiją. Asfaltuotose ar žvyruotose gatvėse numatomas tik einamasis remontas", – apie tai, kokias gatves miestas ruošiasi tvarkyti Rokuose, komentavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Jis nurodė, kad jei gyventojai pastebėjo pavojingą duobę, apie situaciją visą parą galima pranešti bendrovės "Kauno švara" Miesto avarinei tarnyba nemokamu tel. 8 800 20 000 arba e.paštu miesto.dispecerine@svara.lt. Tokios duobės ar avarinės situacijos pagal galimybes ir pavojingumą tvarkomos skubos tvarka.

Dėl galimos grunto taršos miestas konkrečios pozicijos taip pat neturėjo ir paragino gyventojus kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą.

Skaitytojas Saulius rašė, kad šiuo metu yra asfaltuojamos Bernardinų-Plytinės ir J. Borutos gatvės.

„Tačiau jau vietomis patiesus asfaltą gatvė vėl gadinama. Ties naujai statomu kotedžu Bernardinų Plytinės g. 19D, „bobcat'o brigada“ perkasinėja gatvę“, – nurodė vyras, pridūręs, kad šalia nesimato kelią asfaltuojančios įmonės atstovų, o rokiečiams kyla natūralus klausimas ar vykdomi „bobcato brigados“ darbai bus atlikti kokybiškai?

Jis svarstė, ar Rokų gatvės vėl nepavirs „amerikietiškais kalneliais“, keliančiais grėsmę saugiam eismui bei transporto priemonėms.

Portalas kauno.diena.lt kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės atstovus. Pasiteiravome, kokie darbai atliekami minėtose gatvėse? Ar gatvė ardoma teisėtai? Jeigu taip, kodėl perkasama jau atnaujinta gatvė?

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Jakutė informavo, kad minėtoje vietoje „žemės kasimo darbai buvo vykdomi be leidimo“. „Bernardinų Plytinės g. remonto darbai vis dar vykdomi“, – komentavo specialistė.