Šią pinigų sumą pernai spalį priimtu nuosprendžiu R. Skaisgiriui iš prokuratūros priteisė Lietuvos apeliacinis teismas.

Lietuvoje galioja įstatymo norma, jog išteisintiems asmenims apmokamos advokato išlaidos.

„Sumokėjo visą sumą. Aš esu dukart išteisintas, dviejų teismų. Tie pinigai, kurie sumokėti prokuratūros, vadinkim valstybės, už mano advokato išlaidas, absoliučiai yra š... ir niekas, kiek aš esu apš...  ne kai kurių žurnalistų ir ne kai kurių....pačios valstybės iš principo. Mano moraliniam veidui, mano moraliniams dalykams buvo nepataisoma žala padaryta“, – BNS penktadienį sakė R. Skaisgiris.

Mano moraliniam veidui, mano moraliniams dalykams buvo nepataisoma žala padaryta.

Jis tai pat svarsto galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės 2019 metais metiniame pranešime paminėtą „Pirk dramblį“ bylą vertina kaip spaudimą teismams.

Prodiuseris sako, kad dėl kaltinimų patyrė stiprų sukrėtimą, mano, kad baudžiamasis persekiojimas prisidėjo prie jo šeimos iširimo.

Prokuratūra su nuosprendžiu nesutinka

Tuo metu Generalinė prokuratūra su Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą, juo prašoma grąžinti bylą atgal į Apeliacinį teismą, prokuratūra mano, kad kriminalinės žvalgybos būdu šioje byloje surinkti duomenys turi būti pripažinti įrodymais.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad kriminalinės žvalgybos surinkti duomenys fiksuojant asmenų telefoninius pokalbius, taip pat asmenų pokalbius Rimanto Antano Ručio darbo vietoje, restoranuose, kuriais grindžiami kaltinimai, yra gauti neteisėtu būdu, neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, todėl – ir įrodymams keliamų reikalavimų.

„Todėl negali būti laikomi įrodymais byloje ir jais negali būtų grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Kasacinius skundus Aukščiausiajam Teismui taip pat pateikė kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas buvęs partijos atsakingasis sekretorius R. A. Ručys bei verslininkas Vytautas Banys, jie prašo nutraukti jų bylą.

„Skundai priimti nagrinėti, posėdis dar nepaskirtas“, – BNS sakė Aukščiausiojo Teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Priėmė kyšius už pagalbą viešuosiuose pirkimuose

Buvęs Seimo narys R. A. Ručys byloje pripažintas kaltu už tai, kad pažadėjo paveikti tuometinius Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijų valstybės tarnautojus, kad jie sudarytų išskirtines sąlygas laimėti nurodytoms įmonėms organizuojamus viešuosius pirkimus.

Partija taip pat pripažinta kalta už tai, kad pažadėjo paveikti Vidaus reikalų ministerijos tarnautojus, kad jie nurodytoms įmonėms padėtų laimėti ministerijai pavaldaus Turto valdymo ir ūkio departamento ir vienos valstybės įmonės viešuosius pirkimus.

„Tvarkai ir teisingumui“ buvo skirta beveik 113 tūkst. eurų bauda, iš jos konfiskuota daugiau kaip 279 tūkst. eurų.

Ikiteisminis tyrimas šio byloje buvo pradėtas 2014-ųjų pabaigoje, kilus įtarimams, kad 2013 metų rudenį privačios bendrovės padengė dalį partijos „Tvarka ir teisingumas“ remiamo renginio „Pirk dramblį“ sąnaudų.

Tiesa, žemesnės instancijos teismo teigimu, šis renginys negali būti laikomas kyšiu, tad jį organizavęs verslininkas R. Skaisgirys buvo visiškai išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Visi kaltinamieji šioje byloje anksčiau savo kaltę neigė ir stebėjosi teisėsaugos veiksmais.

Prokurorai teigė, kad iš kyšių ar neteisėtai iššvaistyto turto galbūt gautus daugiau nei 350 tūkst. eurų (1,2 mln. litų) „Tvarka ir teisingumas“ panaudojo savo veiklai viešinti.

Lapkričio mėnesį kino teatruose pasirodysiančios kriminalinės komedijos „Kunigo naudą velniai gaudo“ scenaristų gretose – netikėtos pavardės. Naująjį kino filmo scenarijų rašė buvęs krepšininkas, dabar kino ir televizijos prodiuseris Rolandas Skaisgirys. Kartu su juo – jauna ir perspektyvi scenaristė Justina Dirsė.

Sukūrė kelias dešimtis scenarijų televizijai

Kriminalinė komedija bus pirmasis R. Skaisgirio kurtas kino scenarijus. R. Skaisgirys nesikuklindamas sako, jog yra sukūręs ar sumanęs ne vieną dešimtį scenarijų televizijos serialams ir įvairiems projektams. O dabar prodiuseris džiaugiasi subrendęs kinui.

„Su kinu, žinoma, yra kiek sunkiau. Serialuose istorija vystosi daugybėje serijų, o štai kine turi mažiau nei dvi valandas. Nėra lengva koncentruotai, įdomiai ir įtraukiančiai papasakoti istoriją“,- pasakoja R.Skaisgirys.

Paklaustas, kokia yra pagrindinė šio filmo žinutė žiūrovui, lietuviškų serialų ir laidų prodiuseris R. Skaisgirys paaiškino: „Iš pirmo žvilgsnio gal taip ir neatrodys, bet pagrindinė žinutė yra ta, kad net ir pačiose kvailiausiose, sunkiausiose situacijose, nereiktų užmiršti, kad visgi pirmiausia, mes esame žmonės. Savyje reikia atrasti žmogiškumo. Ir, kad ir kaip juokingai daug kam tai skamba iš mano lūpų – ne viskas matuojama tik pinigais“.

Įkvėpimas kuriant scenarijus

Rolando kolegė, scenaristė bei „Videometros“ viešųjų ryšių specialistė Justina Dirsė teigia, jog įkvėpimo rašyti scenarijams semiasi iš gyvenimo: „Dažnai būna labai juokingų ir neįtikėtinų situacijų, kurios pavirsta scenarijais ar knygomis. Todėl, kad ir kaip banalu būtų, sakau: idėjos ateina iš kasdienybės ir gyvenimiškos patirties. Kartais geros, kartais blogos patirties. Žinoma, įkvėpimą ne retai suteikia tos pačios knygos, kelionės ar draugų pasakoti nuotykiai“.

Kas žmones masina eiti į kino teatrus? Klausimas paprastas, tačiau atsakymo, panašu, dar niekas nerado. Justina pripažino, kad recepto, kaip sudominti žiūrovus, nėra. Geriausiu atveju, tik kelios gairės.

„Žiūrovas yra įnoringas padaras, kuris kine tikisi patirti nuotykius, kurių gyvenimas jam pagailėjo. Arba atvirkščiai – tai, ko išgyventi savo skūra visai nesinorėtų. Negalima generalizuoti, kas būtent jam yra šie dalykai. Aišku viena – scenaristas turi parašyti  istoriją, kuri būtų įtikinamai „užlankstyta“ ir turėtų netikėtų posūkių“, - sakė J. Dirsė.

Sėkmingam scenarijui, pripažįsta ji, reikalingas ne vienas geras scenaristas. J. Dirsė tikino, kad du scenaristai – beveik būtinybė.: „Geras scenaristas yra labiau mitologinė būtybė nei egzistuoja iš tiesų, - juokiasi ji. – Dažniausiai geri scenaristai iš tiesų yra gera komanda, kurią sudaro kaip minimum 2 žmonės. Man pasisekė, kad pirmasis mano kino scenarijus yra sukurtas kartu su Rolandu. Nors jam, kiek žinau, tai irgi debiutas kine, skirtumas tas, kad jis jau parašė ne vieną dešimtį TV serialų scenarijų“.

Aktuali problema Lietuvoje

R. Skaisgirys ir J. Dirsė filmo „Kunigo naudą velniai gaudo“ scenarijų rašė to paties pavadinimo Žemaitės apsakymo motyvais. Scenaristė pripažįsta, kad atsigręžti į šią praeities istoriją nusprendė Rolandas.

„Būčiau kvėša, jei dirbdama „Videometroje“, Lietuvos serialų kalvės širdyje, nenorėčiau būti šio veiksmo dalimi. Žinoma, moterys dažniausiai trokšta būti aktorėmis, bet aš tenorėjau rašyti scenarijus. Viena dieną, tarsi iš giedro dangaus, Rolandas pasakė man: „Tu su manimi rašysi filmo scenarijų“. Nereikia net sakyti, kad tai išgirdus teko atsisėsti ir „pavirškinti“. Rolandas, prisimenu, tada išdėstė mintį, apie ką tas scenarijus galimai bus. Kol prisiruošėme jį rašyti liko tik, o motyvai pasikeitė gal kelis kartus. Ilgų debatų metu nusprendėme – reikia antram gyvenimui prikleti Žemaitės apysaką“, - pasakojo J. Dirsė.

Justina patikina, kad dar ir dabar sulaukia klausimų, ar nebus ši istorija morališkai pasenusi. Visiems skeptikams ji nesidrovėdama atkerta: „Juokaujate?“.

„Žemaitę, kaip ir kiekvienas, skaičiau dar mokykloje. Privaloma literatūra, suprantate, nebuvo kaip nuo jos pabėgt. Tais laikais man ji visiškai nepatiko. Antrą kartą paėmusi jos apsakymų rinkinį į rankas aš giliai atsidusau ir pagalvojau sau: „Valios ugdymo valandėlė“. Mano didžiam nustebimui, įvyko priešingai. Skaitydama aš kartais net kvatojau balsu. Pasirodo, Žemaitė rašydama atvirai sarkastiškai šmaikštavo. To aš iš jos tiesiog nesitikėjau. Jos aprašoma istorija, moralinės vertybės, personažų elgsena yra beveik nenutolusi nuo šių dienų. Trumpiau tariant, susiklosčius teisingoms aplinkybėms, visi užriečia nagus į save. Ir taip per amžius“, - paaiškino viena iš filmo scenaristų Justina.

Nuotykiai šiuolaikiniame kaime

Kriminalinė komedija „Kunigo naudą velniai gaudo“ jau šių metų pabaigoje kino teatro žiūrovus žada nustebinti linksma ir įtraukiančia istorija. Ji nukels į vieną šiuolaikinį, jaukų, šienu kvepiantį, tačiau jau šiuolaikinį kaimą.

Persekiojamas įtartinos reputacijos verslininko Aleksandro į gimtą kaimą atklysta pagrindinis filmo herojus Remigutis. Čia jo laukia ir senmerge paniškai bijanti tapti mylimoji, ir mirštantis tėvas. Kaip tik tuo metu, po tragiškos vietos klebono žūties, kaime prasideda tikras kriminalas – per gyvenimą sukauptas dvasininko turtas tampa visų miestelėnų taikiniu. Užverda begėdiškos, tačiau itin komiškos kunigo turtų dalybos, tačiau niekas nežino, kur prieš mirtį klebonas paslėpė pinigus...

Ką prisidirbo Remigutis, kad mafijozai taip trokšta jį pribaigti? Kur slypi klebono sukrauti turtai? Ar išdegs visų planai pasipelnyti? Kas šioje istorijoje išloš, o kas liks nieko nepešęs?

Filmo kūrėjai teigia, jog juoktis iki ašarų priversianti kriminalinė komedija „Kunigo naudą velniai gaudo“, įkvėpta to paties pavadinimo Žemaitės apsakymo, parodys, ne tik koks gražus yra šių dienų kaimas, kiek nuotykių jame vyksta, bet ir tai, kad amžinos vertybės visuomet yra ir bus. Nesvarbu, ar tu gyveni 2015 m., ar 1903 m.

Antradienį, švęsdama savo 24-ąjį gimtadienį, prodiuserio, verslininko ir buvusio krepšininko Rolando Skaisgirio žmona, prodiuserių bendrovės "Videometra" komunikacijos vadovė Vaida Skaisgirė sau palinkėjo vieno – gyventi negalvojant, ką apie tave galvoja kiti žmonės.

– Kalbamės per jūsų gimtadienį. Rolandas ryte jau kažką dovanojo? – pasveikinę su gimtadieniu pasiteiravome tą dieną švytinčios V.Skaisgirės.

– Taip. Bet nekorektiška kalbėti apie daiktus. Tokią dieną geriau kalbėti apie artimųjų ir brangiausių žmonių skiriamus jausmus, šilumą, emocijas, dėmesį – tai didžiausia dovana. Viskas šiandien labai gražu, net saulė nušvito.

– Diplomatiškai išsisukote? Vyro dovana – tokia didelė ar pikantiška?

– (Juokiasi). Pikantiška, didelė, brangi ar maža – tai neturi jokios reikšmės. Apie tai pasakoti negražu ir neetiška. Nekeliu ir dovanų nuotraukų į socialinį tinklą "Facebook". Švelniai tariant, tai keista.

– Tai dvelkia tuštybe?

– Juokinga. Bet žmonės – įdomūs sutvėrimai. Vieną dieną gali iš ko nors juoktis, kitą – vėl elgtis taip pat. Kadaise juokiausi, kai merginos darydavosi asmenukes, tačiau pastaruoju metu ir aš taip dariau. Gal kitais metais įkelsiu ir savo gimtadienio dovanų nuotraukas? Gyvenimas neprognozuojamas.

– Mes negalime prognozuoti nelaimės, ligos, loterijos laimėjimo, bet nejaugi negalime prognozuoti tokių savo pokyčių?

– Dar prieš ketverius metus net nemaniau, kad 22-ejų tapsiu mama, šeimos židinio sergėtoja, nes galvojau apie karjerą ir tvirtą pagrindą po kojomis. Tuštiems dalykams negaištu laiko. Bet imčiau ir pasiduočiau tuštybei, tikiuosi, artimieji pasakys: "Liaukis, Vaida!"

– O daug draugių į akis pasakė: "Vaida, tu bendrauji su 21 metais vyresniu vyru – liaukis?!"

– Reikėtų laiko mašina nukeliauti į praeitį. Žinoma, tokių kalbų buvo. Pasakysiu, ko beveik niekam nepasakojau. Kai susipažinau su Rolandu, daugiau nei prieš ketverius metus, pamaniau: "O ką pagalvos žmonės?" Ir santykiams neleidau plėtotis. Dėl tokių minčių, nors žmonės mane laiko drąsia, esu atsisakiusi ne vieno karjeros projekto, kai kurių poelgių. Netikiu likimu, bet po pusmečio su Rolandu vėl susitikome. Ir tuomet nusprendžiau: tegul apkalba, aš noriu gyventi savo gyvenimą. Džiaugiuosi, kad taip pasielgiau. Ir šiandien, per gimtadienį, dar kartą sau palinkėjau gyventi savo gyvenimą. Taip, visuomenėje negali gyventi atsiskyręs ir elgtis egoistiškai, vertindamas viską pagal save. Tačiau nuolat jaudintis, ką pagalvos kiti, yra didelė klaida.

– Ir, kaip daugelis plaka liežuviais, pasirinkote turtingą, žinomą vyrą?

– Oi, tokių kalbų buvo ir bus. Jau mums pradėjus bendrauti kalbėjo, kad po pusmečio viskas bus baigta.

– Vienas jaunesnę žmoną turintis verslininkas kartą priminė filmą "Elegija" su Benu Kingsley ir Penélope Cruz. Filmo herojus atstūmė daug jaunesnę mylimąją. Paskui ji grįžo atsisveikinti, sirgdama mirtina liga. Jis tarė: "Geriau būsiu laimingas šiandien, nors ir nežinau, kiek tai truks, nei nelaimingas rytoj."

– Mačiau šį filmą. Taip, niekas nežino, kiek gyvens, todėl reikia džiaugtis gyvenimu, o ne reaguoti į apkalbas. Ir nieko negali planuoti.
Dabar mes graži šeima, turime puikų sūnų, laimingai gyvename. Nors patiriame išbandymų, bet juos kartu įveiksime. Ir tai, kas vyksta tarp mūsų, yra atsakymas tiems liežuvautojams, kurie manė, kad jauna mergina ir turtingas vyras – tik trumpi mainai.

– Kilus partijos "Tvarka ir teisingumas" finansiniam skandalui ir sulaikius R.Skaisgirį, viešai parašėte: "Daug kam tai netikėta žinia naujienų sraute, kai kam – proga džiaugsmingai patrinti delniukais. Man tai – košmaras, kurį privalau ištverti stoiškai. Šalia – mažas vaikas. Širdyje – tikėjimas."

– Nesmerkiu žiniasklaidos, nes esu glaudžiai su ja susijusi ir suprantu žurnalistų darbą. Reikia naujienų, todėl parašiau viską apgalvojusi, kad nereikėtų kartoti visiems tų pačių žodžių.

– "Mano mylimas vyras – ambicingas, sumanus, garbingas žmogus", – rašėte. Bet dauguma protingų vyrų nuo savo žmonų daug faktų slepia.

– Arba nori jas apsaugoti. Labai gerai pažįstu savo vyrą ir žinau, kad dėl mano gerovės jis taip pasielgtų. Bet šiuo atveju ranką prie širdies pridėjus galiu pasakyti – jis ne nusikaltėlis ir nieko blogo nepadarė. Neetiška purvais drabstyti teisinę sistemą, juolab mano mama teisėja. Bet kai kada, kaip puikiai suprantate, vyksta vienokie ar kitokie veiksmai, kurių teisingumu galima stipriai abejoti.

– Apie kokius veiksmus kalbate?

– Nesuprantate? Kaip čia diplomatiškai pasakyti? Konkurencija, kažkieno tikslai, kažką nori išstumti iš kelio. Gyvenime vyksta intrigos ir dėl smulkmenų. Įsivaizduokite, kokios intrigos vyksta valdžioje, jėgos struktūrose? Bet nenoriu kištis į politiką.

– Beje, kuo, jei ne pinigais, Rolandas jus nuginklavo?

– Atkaklumu, dėmesiu, subtilumu. Jis labai gražiai mokėjo padaryti taip, kad pasijusčiau svarbi. Galvoje sukosi daug klausimų, o jis mokėjo parodyti, kad mane vertina nepaviršutiniškai. Pradėjus vystytis santykiams leido suvokti, kad aš – ne trumpalaikė pramoga ar gražus priedas prie automobilio.

Mes labai įdomiai gyvename. Dar draugystės pradžioje jis pasakė: "Su manimi bus sunku, bet labai įdomu." Mes ne iš tų porų, kurios sėdi apsikabinusios ir tirpsta iš meilės.

Mes ir pykstamės. Bet greitai susitaikome po trumpų emocijų proveržių, kurių reikia kaip žibalo. Meilė iš pirmo žvilgsnio – banalus posakis, tačiau nuo pažinties pradžios mano ir jo gyvenimas eina gera linkme. Ir aš leidau sau užmiršti, ką pagalvos žmonės.

– Kodėl sūnų pavadinote Atu? Kažkuriam iš jūsų labai patiko Aleksandras Diuma ir muškietininkai?

– Visi žiūrėjome "Tris muškietininkus", nuo vaikystės esu neabejinga literatūrai. Bet juk kiekvieną vardą galime su kuo nors susieti. Norėjome žaismingo, trumpo. Kilo mintis apie Atą, o gimus sūnui nusprendėme, kad jis puikiai jam dera.

– Pradėjote dirbti praėjus keliems mėnesiams, kai tapote mama. Norėjote įrodyti sau ir kitiems, kad nesate turtingo vyro išlaikytinė?

– Neslėpsiu – taip. Žinau supermamų judėjimus, kuriuose kalbama, kad pradėjusi dirbti augindama mažą vaiką nieko nematysi, nespėsi, pyksiesi su vyru. Tokios kalbos erzino ir motyvavo. Grįžau mokytis į universitetą, kibau į darbus. Taip, pranašumas buvo tas, kad darbus galėjau derinti su mokslu.

– Jūsų mama, kaip minėjote, teisėja, mėgote serialus "CSI kriminalistai", "Ely Makbyl" ir svajojote tapti teisėja, netgi mokėtės teisės. Bet patyrėte pralaimėjimą?

– Tai nebuvo pralaimėjimas. Mokiausi metus, mačiau, kiek daug dirba ir kokius emocinius iššūkius išlaiko mama ir nusprendžiau, kad tai – ne man. Šis kelias lėtai veda iki viršūnės. Esu maksimalistė, buvau devyniolikos ir nemačiau savęs šioje srityje. Be to, nenorėjau aukoti jaunystės metų nemėgstamam darbui. Dirbau modeliu, svajojau apie žurnalistiką, tačiau grįžusi iš Milano nespėjau pateikti dokumentų. Tada pasirinkau Vilniaus universiteto Užsienio kalbų institute mokytis anglų ir ispanų kalbas. Ir nesigailiu.

– Anglų kalba – suprantama, bet kodėl ispanų, o ne portugalų? Esate didelė futbolo ir Portugalijos rinkinės gerbėja.

– (Juokiasi) Lietuvoje nėra portugalų kalbos studijų. Na gerai, yra. Bet populiaresnės kalbos mokėjimas gali atverti daugiau durų. Norėjau išmokti dar vieną pasaulyje aktualią kalbą. Maniau, kad reikėtų mokytis kinų kalbos, bet ši atrodė pernelyg sunki. Ispanų kalbos dvejus metus mokiausi mokykloje, turėjau pagrindus, šia kalba kalbama Europoje, JAV, beveik visoje Lotynų Amerikoje. Tiesa, kai gyvendavau su modeliais brazilėmis, maniau, ispaniškai jas pakalbinsiu, bet portugalų ir ispanų kalbos labai skiriasi, tad vienos kitų nesupratome. Laimė, daugelis moka angliškai.

– O kam reikėjo to modelio darbo? Daugelis numos ranka: blizgučiai, tuštybė, karjeros per lovą, narkotikai, vakarėliai.

– Ir mano mama tam priešinosi! Nuo vaikystės spirgėjau, lankiau daug būrelių, paaugusi užsimaniau save išbandyti modelio darbe. Ir džiaugiuosi, kad padirbau. Šis darbas mane nuleido ant žemės: pamačiau, kad yra dešimtys tūkstančių už mane gražesnių merginų. Ir kad svarbu ne tik išorė. O modelio darbe galima rasti ne tik tuštybės – daug ką lemia ir asmeninės savybės, kantrybė, valia, darbštumas. Tačiau atėjo riba, kai nebemačiau šiame darbe prasmės.

– O futbolas? Tai ne Rolando įtaka, nes šią sporto šaką labai mėgote dar prieš susipažindama su juo.

– Tėčio įtaka. Jam buvo labai sunku su keturiomis moterimis – žmona ir trimis dukterimis. Nuolatinis moteriškas klegesys namie. Turbūt norėjo sūnų išmokyti kirviu skaldyti malkas, – juokiasi. – Bet įpratino mus prie futbolo. Iš pradžių su sese sutikdavome eiti į stadioną, nes tėtis nupirkdavo ledų, saldumynų. Bet tai išaugo į didelį susidomėjimą futbolu, pagarbą jam. Lietuvoje niekam garsiai nesakau, bet futbolas daug įdomiau už krepšinį.

– Po pasaulio čempionato Rolandas, didelis Vokietijos rinktinės gerbėjas, triumfavo, o jus erzino dėl portugalų fiasko?

– Jis matė, kad nereikia pilti druskos ant žaizdos ir, žinoma, buvo labai laimingas. Bet dėl futbolo mes nekonfliktuojame.

– Esate kaunietė. Kaip ištveriate, kai Vilniuje tarkuoja mūsų gimtą miestą? Rolandą įtikinote, kad tai nėra degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos?

– (Juokiasi) Galėčiau apsilankyti ir dažniau, nes Kaunas – širdies miestas ir visada čia gera. O į vilniečių ir kauniečių konfliktą nereaguoju.

– Esate prasitarusi, kad televizijoje daug banalybių, bet prisidedate prie jų kūrimo.

– Žmogus yra laisvas ir turi pasirinkimą. Taip, daugelis laidų neturi išliekamosios vertės. Bet ne visada norime filosofijos, rimtų dalykų po sunkios darbo dienos. Jei esi protingas, tavęs jokia laida nepadarys buko, jei esu bukas, žiūrėdamas TV, netapsi protingas.

– Bet jaunos asmenybės dar nesusiformavusios. Mes galime rinktis –  šviesti, formuoti vertybes ar bukinti.

– Pagrindą duoda šeima, o geriausias auklėjimas – pavyzdys. Man tėvai sugebėjo įdiegti vertybes, paaiškinti, kas kvaila, kas protinga. Slapta nuo tėvų žiūrėdavau "Radijo šou", bet nepradėjau keiktis.

– Neseniai tinkle "Facebook", įkėlusi asmenukę be makiažo, parašėte: "Prieš miegą reikia nusiimti kaukes." O gal mums nereikia kaukių?

– Deja. Su vyru, draugais, artimaisiais, darbe, kitoje aplinkoje – aš skirtinga. Ir tai nėra veidmainiavimas. Aplinka formuoja elgesį. Dirbau su "Scanorama" festivalio projektu ir kitais, anaiptol ne tik bukinančiais projektais. Skirtingoje aplinkoje būname skirtingi. Tie, kurie būna tiesmuki ir neva nuoširdūs, pralaimi. Nuoširdumas – gerbtina savybė, tačiau reikia būti protingam. Kitaip gali prisileisti į sielą tų, kurių nereikia. Esu Skorpionė, pakankamai uždara, iki sielos gelmių prisileidžiu labai mažai žmonių. Bet žmonės – skirtingi. Aš renkuosi vienokį, kiti – kitokį gyvenimą.

– Vis dėlto dirbdama su paviršutiniškais serialais ir projektais ironizuojate tuštybę. Pavyzdžiui, parašiusi dėl Vaidos Židonytės: "Pranešimas spaudai visiems LT portalams apie suplyšusį implantą ir jo pakeitimą? Seriously?"

– Taip, nusistebėjau, nors pati kasdien darbe parašau ar inicijuoju po kelis pranešimus spaudai. Pranešimas apie plyšusį implantą man nuskambėjo įdomiai (juokiasi). Tačiau nesipiktinu, tik neskaitau tokių naujienų, užtenka jų antraščių, nes turinys – niekinis. Bet džiaukimės, kad turime laisvę, nepatinka – neskaityk.

– Bet tai dvelkia abejingumu. Taip vieną dieną prabusi ir bus įteisinta pedofilų sąjunga, bus rengiami realybės šou, kaip gaudomi ir šaudomi benamiai.

– Šnekėjau tik apie pramogas. Yra ribos, apie kurias net negali būti kalbos. O pramogų pasaulis mūsų gyvenime užima didelę dalį – juk visi žino, kas yra Mantas Petruškevičius ir ką jis veikia, nors teigia, kad nežiūri laidų apie jį, neskaito tokių  naujienų. Kartais nereikia apgaudinėti savęs.

– Jūs skaitote straipsnį, kurio antraštė klausia, ar Vaida Skaisgirė pasididino krūtis, arba praneša, kad renginyje buvo sunku atitraukti akis nuo gilios jos iškirptės?

– (Kvatojasi). Paskaitau. Anksčiau – ir komentarus. Juk peržvelgdami seną mokyklinę nuotrauką pirmiausia akimis ieškome savęs. O pasididino ar pasimažino – į tokius klausimus niekam neatsakau.

– Tačiau vyrus mėgstate provokuoti giliomis iškirptėmis. Įveskite savo pavardę ir vardą į "Google" paieškos langelį.

– Aš? Na štai, įvedžiau "Vaida Skaisgire" – nuotrauka su chalatu. A, reikia rašyti lietuviškai, "Skaisgirė"? O, – reakcija, išvydus, kad keturios skirtingos jos nuotraukos su giliomis iškirptėmis. – Na, esu Skorpionė. Ir visaip užeina. Turbūt Mėnulio fazė.

– Zoologijos sodui paaukojote 500 litų, kvietėte užjausti gyvūnus, laikomus nevisavertėmis sąlygomis. O galbūt reikia ne aukoti, padedant išlikti Zoologijos sodui, bet kovoti su įstaiga, įkalinančia gyvūnus narvuose?

– Radikalu. Nors gyvūnų, kurie nelaisvėje tampa žmonių pramoga, labai gaila. Galbūt nesu dar tiek brandi, kad žvelgčiau giliau. Nesu radikali kai kuriais klausimais.

Septynerius metus nevalgau mėsos – smarkiai apsinuodijau ir organizmas tvirtai tarė mėsai "ne". Esu vegetarė, tačiau niekam to neperšu. Nepasakoju, kad mėsa pūva skandyje, kaip tai šlykštu. Savo vaiką maitinu ir mėsa. Reikia turėti savo nuomonę, neplaukti pasroviui. Laukiausi vaikelio, užteko geležies, nebuvo problemų dėl mažakraujystės. Pasirinkimas nevalgyti mėsos man buvo labai naudingas, nors kitam gal būtų priešingai. Savo pažiūrų niekam neperšu.

– Savo socialinio tinklo paskyroje rašėte: "Sustok akimirka žavinga!" Kokią akimirką norėtumėte sustabdyti?

– Vakaras po intensyvios darbo dienos. Grįžtu namo, vaikas apsiveja rankytėmis mano kaklą, kartu su Rolandu žiūrime serialą, vakarieniaujame, išgeriame po taurę vyno, ramybė...

– O aš maniau, kad ta akimirka – sūnaus gimimas, apie kurį sakėte, kad savo didžiausią ir brangiausią dovaną jau gavote: "Tai – mano viską draskantis, niokojantis ir plėšantis sūnus. Aš jį be galo myliu!"

– Galvojau apie dabartinę akimirką. Bet iš gyvenimo neišskirčiau ir akimirkos, kai gimė sūnus. Nors nėštumas, gimdymas yra natūralūs procesai ir niekada nesupratau supermamyčių svaičiojimų apie nežemišką būseną.

Vaiko gimimas moteriai – labai sunku. Gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis ne tik emociškai. Sunku vaikščioti, sėdėti, gulėti, skauda skrandį. Nebuvo jokios romantikos. O gimdymas, kaip sakė gydytoja: "Ne tu pirma, ne tu paskutinė – pagimdai ir varai namo."

Bet kai pirmą kartą paimi ant rankų savo vaikelį, pajunti stebuklą. Gyvenime buvo labai daug gražių akimirkų. Tikiuosi, kad dar bus.

– Dar vienas jūsų įrašas: "Šiandien galvojau, ko aš dar galiu norėti. Turiu gražią šeimą, mylintį vyrą, be galo gražų ir sveiką mažylį, darbą... Kol kas gyvenime viskas klostosi taip, kaip svajojau..." Ko sau dar galima palinkėti?

– Ko man reikia šiandien? Galima svajoti apie dar vieną vaiką, didesnį namą, bet dabar planai susiję su darbu. Svarbiausia, kad viskas toliau eitų ta linkme. Ir labai svarbu puoselėti jau sukurtą laimę, kad ji nesugriūtų. Arba kad kas nors kitas nesugriautų.