Poilsį jaukia orai

Kurortinė Palanga sulaukia gausaus būrio lankytojų ne tik vasaros sezono metu, bet ir per žiemos šventes, tačiau Klaipėda, kaip didmiestis, sulaukia mažesnio susidomėjimo.

Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, taip yra dėl to, kad Palangoje jūros ir kavinių išdėstymas yra patogesnis.

„Palanga yra mažesnis miestas ir labai patogus tuo, kad šalia – jūra, kavinės pramogos, žmonėms nereikia toli vaikščioti, viskas – šalia“, – teigė R. Savickienė.

Tačiau direktorė pabrėžė, kad šaltuoju metų laiku kurortai tampa tik savaitgalio lokacija dėl sunkiau prognozuojamų orų ir mažesnių veiklos galimybių.

„Ne sezono metu visi kurortai tampa tik savaitgalio atvykimo vieta, retai poilsiautojai atvažiuoja savaitei ar daugiau, taip pat dirba ne visos įstaigos. Žmones atbaido ir oro sąlygos, dažniausiai prie jūros sniegas greitai ištirpsta ir lietingomis dienomis tenka sėdėti namie“, – aiškino R. Savickienė.

Pandemija pakeitė požiūrį

Nors Klaipėdos regionas dėl jūros ir įstabios gamtos traukia poilsiautojus, po pandemijos lietuvių požiūris į poilsiavimą pasikeitė, jie keliauja trumpiau, bet daugiau kartų.

„Mūsų regione matome daug pasikeitimų, nors po pandemijos keliautojų srautai atsistato, pastebime, kad lietuviai atvyksta ne tik į mūsų regionus, bet ir svečiuojasi kitur. Tauta išmoko judėti daugiau, savaitgaliais aplanko vis skirtingus miestus, dalijasi idėjomis, ką dar galima pamatyti, tarsi iš naujo pažįsta Lietuvą“, – kalbėjo turizmo centro direktorė.

Klaipėdą renkasi mažiau lietuvių ir, jeigu čia atvažiuoja, ilgai neužsibūna.

Situacija kasmet keičiasi, pasak R. Savickienės, ir šiuo metu matoma tendencija, kad vis mažiau lietuvių renkasi Klaipėdą arba atvažiuoja čia trumpesniam laikui.

Aktualu lieka ir tai, kad žmonių požiūriai skirtingi. Vieni puoselėja šeimų tradicijas, kiti pakeičia Palangą į Klaipėdą dėl mažesnių kainų ar net įsigyja būstą pajūryje.

„Pastebime, kad Klaipėdą renkasi mažiau lietuvių ir, jeigu čia atvažiuoja, ilgai neužsibūna, tačiau kiekvienais metais – skirtingai. Pavyzdžiui, vieni lietuviai yra tradicijų puoselėtojai – važiuoja ten, kur atostogaudavo jų tėvai, kiti keičia atsibodusias vietas ir vietoj Palangos važiuoja į Klaipėdą, nes čia ir kainos žemesnės. Buvo atvejų, kai poros pasakojo, kad Palangoje vaikai pavargsta eiti ir tas 20 minučių iki paplūdimio, o Klaipėdoje automobiliu galima privažiuoti arčiau jūros“, – kalbėjo R. Savickienė.

Trūksta laisvalaikio pramogų

Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorės, uostamiestis nėra kurortinis miestas, dėl to poilsis prie jūros Klaipėdoje skiriasi.

Kad miestas taptų traukos centru net ir šaltuoju metų laiku, trūksta laisvalaikio erdvių, pramogų vaikams ir jaunoms šeimoms, tačiau R. Savickienė pastebi, kad miestas auga, tvarkomos viešos erdvės.

„Kalbant būtent apie poilsį, Klaipėda kol kas neturi visko šalia jūros kaip Palanga, bet miestas auga, tvarko parkus, manau, jeigu atsiras daugiau viešų erdvių ir paslaugų, kur galima praleisti laisvalaikį kitaip, tada mes tapsime labiau lankomu miestu net ir per žiemos šventes“, – teigė R. Savickienė.

Vakar, lapkričio 20 d., stendas buvo ne tik sutaisytas, bet ir pakeista informacija – vietoj žemėlapio nuo šiol klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės pasiskaityti istorinius faktus apie Klaipėdą.

Dar penktadienį, lapkričio 17 d., stendas nebuvo sutvarkytas. Tačiau informacija apie jį jau veikiausiai buvo pasiekusi Klaipėdos savivaldybę.

Stendą pastebėjo ne tik klaipėdiečiai, bet ir Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė, kuri teigė pranešusi savivaldybei apie problemą.

„Mačiau, kad pusė jo yra nuskelta, perdaviau savivaldybei“, – sakė R. Savickienė.

Klaipėdos savivaldybės atstovai vakar patvirtino, kad informaciją apie stendą gavo praėjusią savaitę.

Pirmadienį po pietų Miesto tvarkymo skyriaus specialistai informavo, kad stendas – jau sutvarkytas. Jį sutvarkyti kainavo 485 eurai.

Praėjusią savaitę apie sugadintą stendą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Tvarkau Klaipėdą“ taip pat pranešė ir vienas klaipėdietis. Gyventojai jam pasiūlė užregistruoti problemą savivaldybės tinklalapyje.

Paskutinė galimybė pailsėti?

Uostamiesčio ir Palangos paplūdimiai – sausakimši, juose žmonių apstu nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro.

Tai galima pastebėti ir vykstant prie jūros automobiliu, kadangi keliuose, ypač šią savaitę, pastebimos nuolatinės spūstys.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (KTKIC) direktorė Romena Savickienė atkreipė dėmesį, kad ši vasara tikrai gana intensyvi.

O išaugusius srautus paskatino ilgasis šventinis savaitgalis, nes daugeliui tai – paskutinė galimybė pailsėti prieš pradedant ruošti vaikus į mokyklą ar užsiimant darbine veikla.

Savaitgaliai – įtempti

„Vasara – aktyvus sezonas, mes visą jį turėjome nemažai svečių. Negalėtume pasakyti, daugiau ar mažiau, palyginus su praėjusiais metais. Buvo ilgasis savaitgalis, tad logiška, kad tokiu metu visada mūsų kurortai Palanga, Neringa perpildyti, lygiai taip pat ir Klaipėda buvo pilna. Nežiūrėjau viešbučių užimtumo tuo metu, bet manau, kad tikra buvo visiškai užimti. Tai, kiek žmonių prie paplūdimių ar visur kitur, rodė, kad tų svečių turėjome labai nemažai. Bet tai buvo tiesiog ilgojo savaitgalio sindromas“, – tikino R. Savickienė.

Savo atostogas žmonės pasiskirsto įvairiai, dalį jų skiria kelionėms į užsienį, o trumpesnes, tokie kaip ilgieji savaitgaliai, išnaudoja poilsiui Lietuvoje.

„Tiek Lietuvos, tiek užsienio turistai tikrai myli Lietuvos pajūrį ir Palangos kurortą. Kai tik pasitaiko ilgesnis savaitgalis, „automatiškai“ žmonių srautas – didesnis. Šių metų tendencija turbūt ir būtų tokia, kad savaitgaliai labiau įtempti“, – sakė Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė.

Romena Savickienė. Vytauto Liaudanskio nuotr. 

Mėgaujasi malonumais

Į pajūrį atvykę poilsiautojai užsiima tiek aktyvia, tiek pasyvia veikla.

„Jeigu tai Lietuvos turistai, pagrindinė priežastis atvykti į Lietuvos pajūrį – pajūris ir poilsis prie jūros. Ten papoilsiavę dalį dienos, užsiima pačiomis įvairiausiomis veiklomis – pasivažinėjimu dviračiais, plaukiojimu banglentėmis, irklentėmis, vandens dviračiais, pasivaikščiojimu po miestą, lankymusi kultūriniuose renginiuose ir kitose lankomose vietose“, – pasakojo R. Savickienė.

Palangoje turistų veikla – panašaus pobūdžio.

„Jeigu geras oras, poilsiautojai dieną ilsisi, džiaugiasi saulės voniomis, pliažo malonumais, o vakarėjant mėgaujasi įvairių virtuvių patiekalais, ieško pramogų. Pramogas siūlome įvairias – pradedant muziejų ekspozicijomis, edukacinėmis programomis, ekskursinėmis programomis ir visais kitais malonumais, kuriuos gausiai šiemet siūlo Palangos kurortas“, – pažymėjo R. Kmitienė.

Veikla: turistai ne tik deginasi ir maudosi, bet ir užsiima įvairiomis pramogomis, pavyzdžiui, mokosi plaukti banglentėmis. Vytauto Petriko nuotr.

Padaugėjo skandinavų

Daugiausia užsienio turistų Klaipėdoje sulaukiama iš Vokietijos, taip pat padaugėjo ir skandinavų.

„Jeigu kalbėtume apie turistus iš užsienio šalių, pirmoje vietoje lieka vokiečiai – kaip anksčiau, taip ir dabar. Išskirtinumo turi tai, kad padaugėjo skandinavų – tiek danų, tiek švedų. Matyt, skandinavai juda iš savo šalies ir pradeda atrasti mus. Tai labai džiugina“, – pastebėjo R. Savickienė.

Palangoje lankosi svečiai iš kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos, taip pat iš Vokietijos ir Skandinavijos šalių.

„Padidėjo srautai iš Prancūzijos, Danijos, Čekijos, turime svečių ir iš tolimesnių šalių – Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Afrikos tam tikrų valstybių“, – kalbėjo Palangos turizmo informacijos centro vadovė R. Kmitienė.

Užsieniečiai, užsukę į turizmo centrus, klausia, ką galėtų aplankyti, kur nueiti, kur paragauti gardėsių ir net lietuviško alaus.

„Pagrindiniai Klaipėdoje užduodami klausimai – ką jie gali pamatyti mieste. Tam yra parengti visi mūsų maršrutai, su žemėlapiu, lankomais objektais, trumpais aprašymais“, – teigė R. Savickienė.

Braškės ir šis savaitgalis

Anot R. Savickienės, pagal booking.com platformą, kurioje galima matyti viešbučių užimtumą, artėjantį savaitgalį – nuo rugpjūčio 18 iki 20 d., Klaipėdoje jau užimta 82 proc. visų apgyvendinimo įstaigų, Palangoje – 84 proc., Neringoje – 94 proc.

Klaipėdoje yra 130 apgyvendinimo vietų, Neringoje – 26, o Palangoje – 218.

„Savaitgalį buvo apie 98 proc. užimtumas. Savaitgalis buvo labai įtemptas. Tikimės, kad ir artėjantis bus ne ką prastesnis“, – vylėsi R. Kmitienė.

Turistaujantis žmogus yra pasiruošęs atverti piniginę.

Išaugę žmonių srautai teigiamai atsiliepia ir vietos verslininkams.

„Kuo didesnė paklausa, tuo didesnė būna ir pasiūla. Tikėkimės, kad mūsų verslui šie metai tikrai nebus prastesni negu pernai, ir viskas bus gerai“, – pažymėjo R. Kmitienė.

R. Savickienė priminė, kad verslininkai turėtų pasistengti dėl turistų ir tinkamai jiems įteikti paslaugą.

„Turistaujantis žmogus yra pasiruošęs atverti piniginę. Visada sakiau ir pakartosiu – nereikia išradinėti dviračio, reikia tiesiog pasižiūrėti, kaip mes patys elgiamės kelionės metu. Jeigu mums kažkokioje šalyje pasiūlo paragauti ko nors tokio, ko neturime ar nematėme, tai ir darome. O jeigu pamatėme kokį nors daiktą, kuris atrodo patraukliai, mes jį įsigyjame. Atostogaujantis žmogus pasirengęs išbandyti, išragauti, eksperimentuoti, degustuoti ir visa kita daryti todėl, kad jis atostogauja ir jam reikalingos teigiamos emocijos ir gera nuotaika“, – kalbėjo R. Savickienė.

Tradicijos: itin karšto antradienio vakarą daugybė poilsiautojų plūdo ant jūros tilto stebėti saulėlydžio, kuris tądien buvo įspūdingas. K. Butautienės nuotr.

Sezonas baigsis rugsėjį

Kainų šuolis dėl metų pradžioje išaugusių elektros energijos ir kitų įkainių irgi juntamas.

„Kainos keičiasi ir keičiasi jos kasmet. Bet kuriuo atveju, verslas turi reaguoti ir kainas koreguoti“, – sakė R. Savickienė.

„Kainų lyginti neįmanoma. Kiekvieną dieną išoriniai veiksniai lemia kainas – kiekvienas verslininkas sudarinėja savo kainodarą“, – tikino R. Kmitienė.

Turistinis sezonas uostamiestyje, kaip ir beveik visoje Europoje, turėtų išsikvėpti Pasaulinę turizmo dieną – rugsėjo 27-ąją.

„Tuomet tarsi ir baigsis mūsų sezonas, bet liks labai daug dalykų, kurie priklausys nebe nuo mūsų, o nuo to, kokie bus orai. Jeigu spalį, lapkritį – puikūs orai, lietuviai keliaus prie jūros ne tik pasideginti, bet ir pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, aktyviai pabūti“, – sakė KTKIC direktorė.

Sudėtingiausias numatomas lapkritis ir gruodžio pradžia. Tačiau ir per tuos mėnesius lauks renginiai – Moliūgų, Martyno šventės, eglutės įžiebimas.

„Verslininkai dabar kalba ir apie „Oktoberfestą“ Klaipėdoje. Tokios šventės atsiradimas pritrauktų turistus atvykti į mūsų miestą. Šventės, tokios kaip Šviesų festivalis, Valentino diena ar kitos, pritraukia į miestą svečių. Paskui sudėtingesnis bus vasaris, kovas, o po to – vėl lauks vasara“, – kalbėjo R. Savickienė.

Kažkas liko nepatenkintas

Kai į miestą atplaukia didesnis kruizinis laivas, vienas traukinukas, kuris paprastai Smiltynėje vežioja žmones į Jūrų muziejų, persikelia per marias ir dirba mieste.

„Yra ir dar vienas panašus traukinukas, tai – privataus verslo iniciatyva, jie siūlo savo paslaugas ir kruiziniams turistams, kai koks keleivinis laineris atplaukia pas mus. Mes jiems turime šiek tiek pastabų, bet, manau, tai išspręsime“, – teigė Klaipėdos turizmo informacijos centro (TIC) vadovė Romena Savickienė.

Ji pabrėžė, kad turistai, vykstantys į tokią ekskursiją, norėtų puikiai girdėti gido pasakojimus.

Tačiau esą traukinukai neturi audioįrangos, garsas paleidžiamas per kolonėlę.

Todėl TIC pasiekė atsiliepimai, kad dalies kalbų turistai negirdėjo ar nesuprato ir liko nepatenkinti.

Džiaugiamės, kad tokios paslaugos atsiranda, kad turistai turi daugiau galimybių nuvažiuoti į miestą.

Kaip atverti piniginę?

„Tiesa, mes patys dar nepatikrinome, kas ten yra pasakojama važinėjant tais traukinukais. Ketiname artimiausiu metu tai padaryti. Be to, jiems trūksta estetikos. Mūsų manymu, reikėtų juos kažkaip nudažyti. Nepaisant to, mes džiaugiamės, kad tokios paslaugos atsiranda, kad turistai turi daugiau galimybių nuvažiuoti į miestą, tik norėtųsi, kad ta paslauga būtų kokybiška, juolab kad už 35–45 min. pasivažinėjimą prašoma po 15 eurų žmogui“, – kalbėjo R. Savickienė.

Ankstesniais metais, atvykus kruiziniams turistams Klaipėdoje, savo paslaugas siūlydavo ir važnyčiotojai.

„Kol kas karietos į Klaipėdą nesugrįžo. Nežinau, ar važnyčiotojai planuoja šiemet teikti šią paslaugą. Verslininkai skaičiuoja, jei neapsimoka, paslaugų nesiūlo“, – kalbėjo R. Savickienė.

TIC vadovė akcentavo, jog turistai pirmiausia yra atostogaujantys žmonės, ir kad jie atvertų piniginę ir pasinaudotų kokiomis nors paslaugomis ar prekėmis, reikia juos sudominti.

Viskas – pagal planą

Šį sezoną jau atvyko 12 keleivinių lainerių iš 44, suplanavusių keliones į Klaipėdą šiais metais.

Rytoj, birželio 16 d., atplauks dar vienas.

Pikas bus rugpjūtį – paskutinį vasaros mėnesį vizitus pas mus suplanavę 16 kruizinių laivų.

„Viskas vyksta pagal planą. Net dangus mums padeda, nes prastų orų lig šiol nebuvo, dabar iš viso orai tiesiog fantastiški. Be to, ir šventės mieste vyksta, dabar štai surengta mugė Dangės krantinėje. Tai traukia turistus. Džiugu, kad jų skaičius laivuose didėja, pavyzdžiui, antradienį atplaukusiame laive buvo 2,6 tūkst. keleivių, laivas buvo beveik maksimaliai užpildytas“, – džiaugėsi R. Savickienė.

Domina net atlyginimai

Anot Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (KTKIC) direktorės Romenos Savickienės, žiemą atvykėlių būna mažiau, bet vasarą jų sulaukiama daugybė. Ir užduodamų klausimų būna pačių įvairiausių, susijusių ne tik su pačiu uostamiesčiu, bet ir su šalies kultūra.

„Domina atlyginimai, švietimo procesas, mokyklos, darželiai, medicinos įstaigos, socialiniai draudimai, rūšiavimas. Pas mus užeina ir tie, kuriems reikia medicininės pagalbos, kiti atvažiuoja kemperiu ir klausia, kur susiremontuoti, kur nusipirkti meškerę arba megztinį, striukę, kai yra šalta. Mes esame tikras informacijos centras, kuriame klausimai užduodami apie viską. Skambučiai būna ne vien iš turistų, bet ir iš pačių klaipėdiečių, kurie ieško vienos ar kitos įstaigos“, – pasakojo pašnekovė.

Esame turėję pačių įdomiausių istorijų.

Ieškojo paslėpto lobio

„Laikomės principo, kad pasakyti „ne“ negalima. Bandome ieškoti atsakymų. Kai kurie atvyksta ieškoti savo šaknų ir žino, kad seneliai gyveno tokioje gatvėje, tokiame name. Jeigu negalime surasti senuosiuose žemėlapiuose, siunčiame į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, ten kolegos noriai padeda surasti vienus ar kitus dalykus“, – sakė R. Savickienė.

Ji pasakojo, kad dėl šeimos istorijos daugiausia kreipiasi vokiečių kilmės žmonės, kurių seneliai gyveno Klaipėdoje.

„Esame turėję pačių įdomiausių istorijų. Atvykusieji sakė, kad vieno namo sienoje yra užmūrytas lobis, senoviniai indai ar dar kažkas, bet po to paaiškėjo, kad to namo jau seniai nebėra, jis nugriautas“, – kalbėjo KTKIC direktorė.

Į Klaipėdą atvykę vokiečiai visuomet nori aplankyti Taravos Anikę, nes domisi ir žino jos istoriją.

Romena Savickienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Uostamiestis – privalumas

Atvykėlius domina ir burlaivis „Meridianas“, piliavietė, molas, paplūdimiai, kruizinė krantinė, pats uostas, Danės skveras, Klaipėdos universiteto komplekso architektūra, o ateityje tikimasi, kad sudomins ir buvusio pašto pastatas.

„Mums niekada nereikėtų lygintis su Paryžiumi ar Londonu. Klaipėdai sudėtinga lygintis ir su Ryga, Talinu, nes esame ne sostinė, o uostamiestis. Turime kitų privalumų. Esame mažas senamiesčio miestas. Žmonės pasidžiaugia, kad gali ramiai apeiti visą senamiestį, susirasti visus objektus, kad nereikia kažkur toli keliauti. Neturime pilių ar ypatingų bažnyčių, įspūdingų monumentų, tad esame sudarę maršrutus, kur jie galėtų pasivaikščioti“, – pažymėjo R. Savickienė.

Turistus džiugina ir tai, kad pajūryje išlaikomas gamtinis natūralumas, kad jis nėra urbanizuotas.

Taip pat jiems patinka, kad Klaipėda – švarus miestas, kuriame yra pakankamai žalumos, o žmonės – geranoriški, kalba užsienio kalbomis ir visuomet noriai padeda.

Apie darbą

Ne aš viena, o visas mūsų turizmo informacijos centras stengiasi, kad kiekvienas Klaipėdos svečias jaustųsi čia kaip namie, kad sulauktų atsakymo į jiems rūpimus klausimus, pradedant nuo to, kur skaniai pavalgyti, baigiant tuo, kaip klaipėdiečiai rūšiuoja šiukšles arba kaip rasti buvusį senelio namą. Mūsų įstaigoje nėra žodžio „nežinau“, kiekvieną stengiamės pasitikti su šypsena. Savanoriauti pradėjau per pandemiją. Pačioje jos pradžioje skirsčiau į viešbučius ir apgyvendinimo vietas iš užsienio parvykstančius žmones, kai jie visi turėjo 14 dienų karantinuotis. Daugiau nei du mėnesius dirbau visą parą, žinojau visų lėktuvų ir keltų atvykimo grafikus. Teko imtis ir psichologo misijos. Kad ir kaip pavargau, ir dabar tai daryčiau. Panašiai atsitiko ir prasidėjus karui Ukrainoje. Susitikę pagalbos ukrainiečiams centre Audros gatvėje dažnai kalbėdavome, kad savanorystė leido pabėgti nuo didelio streso ir poreikio gaudyti kiekvieną žinią apie karą. Nuo pat pirmų karo minučių netilpau savyje, man reikėjo kažką daryti. Turizmo informacijos centro kempinge buvo apgyvendintos karo pabėgėlių šeimos. Ėmėme jomis rūpintis kaip savomis. Kai kurios šeimos išvažiavo į Ukrainą ar Norvegiją, bet iki šiol su šiais žmonėmis bendraujame, turime net savo atskirą paskyrą. Žinome apie jų vargus ir džiaugsmus. Labai jaudinomės, kai vienos mūsų bičiulės sutuoktiniui nutraukė ranką, padėjome gydytojai pasitvirtinant licenciją, kitoms – rasti darbą.

Apie šeimą

Man šeima – aš ir dukra. Dukra gyvena ir dirba Vilniuje, jos sritis – gyvybės mokslai, dalyvavo pasauliniame sintetinės biologijos konkurse, ji buvo vienoje pirmųjų komandų. Turiu brolį. Džiaugiuosi plačia gimine: iš tėčio pusės turiu 25 pusseseres ir pusbrolius, iš mamos – 13 tokių artimųjų.

Apie pomėgius

Pagrindinis mano pomėgis yra kelionės. Mėgstu būti prie jūros visais metų laikais. Be galo mėgstu saulėlydžius ir debesų "žemėlapius". Be to, turiu sodą.

Apie Klaipėdą

Klaipėdoje gimiau, augau, čia gyvenu. Tai yra mano miestas visomis prasmėmis: su mano laiku, darbais, siekiais, pomėgiais. Džiaugiuosi, kad esame mažesnė bendruomenė nei sostinės, daugelis vieni kitus pažįstame. Labai smagu, kai eini gatve ir vis sveikiniesi su sutiktais žmonėmis.

Gyvenimo kredo

Man labiausiai tinka ir patinka I. Simonaitytės žodžiai: „Gyvenimas yra gražus, jei iš jo neprašai daugiau, negu jis gali duoti.“

Apie „Metų klaipėdietę“

Yra daug vertesnių Metų klaipėdietės vardo moterų už mane. Gal lengviausia išrinkti turtingiausią, bet renkant sėkmingiausią, protingiausią, geriausią yra labai daug subjektyvumo. Visos nominuotos moterys yra tokios skirtingos. Todėl manau, kad kiekviena jų yra Metų klaipėdietė.

Vokiečiai keliavo atsargiau

Šiųmetis kruizinių laivų sezonas prasidėjo vykstant karui Ukrainoje.

Kaip tai paveiks keleivinę laivybą Baltijos jūroje, pradžioje buvo sunku prognozuoti, nes Vokietija iškart rekomendavo savo piliečiams susilaikyti nuo kelionių į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Dėl to buvo atšaukti visi keturi šiemet planuoti vokiečių kompanijos kruizinio laivo "Aida" vizitai į Klaipėdą.

Jų kelionės buvo su tokiu savotišku saugikliu.

"Vis dėlto vokiečių turistai šią vasarą pas mus lankėsi, bet ne grupėmis, o rinkosi keliauti individualiai, atvykdavo keltais ar savo automobiliais, kad jei kas nutiktų, turėtų galimybę greičiau grįžti. Jų kelionės buvo su tokiu savotišku saugikliu", – pastebėjo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Kol kas žvelgiant į kitais metais į Klaipėdą nusiteikusių atvykti 53 keleivinių laivų sąrašą lainerio "Aida" pavadinimo nematyti.

Tačiau kitų metų sąrašas dar negalutinis, paprastai registracija vizitams baigiama kovo mėnesį.

Tikimasi, kad viskas sugrįš į savo vietas, kai tik situacija Ukrainoje kiek stabilizuosis.

Romena Savickienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Daugiau, nei tikėtasi

Metų pradžioje kruizinių laivų, pageidavusių atvykti į Lietuvos uostą, buvo 59, tačiau, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, laivybos kompanijos pradėjo keisti maršrutus, kad aplenktų Rusijos uostus, tad laineriai buvo nukreipti į Baltijos šalis.

Pirmojo keleivinio laivo turistai Klaipėdoje šiemet išlipo balandžio 11-ąją, tad šių metų sezonas truko lygiai pusmetį.

Klaipėdai tai labai geras rezultatas.

R.Savickienės teigimu, kruizinių laivų sezonas finišavo keliomis dienomis anksčiau, nei planuota, nes paskutinysis laineris "Mein Schiff 4" dėl oro prognozių Baltijos jūroje pakoregavo savo vizitą ir atvyko į Klaipėdą praeitą savaitgalį, o ne spalio 13-ąją, kaip buvo numatyta.

"Labiausiai norėčiau pasidžiaugti, kad po dvejų metų pertraukos tas sezonas įvyko. Sulaukėme 61 laivo. Jais atplaukė apie 50 tūkst. kruizinių turistų. Klaipėdai tai labai geras rezultatas. Aišku, buvo ir iššūkių, nes vyko įvairūs gatvių remontai. Labai džiaugiamės, kad tiek uosto direkcija, kuri remontavo krantines, tiek ir savivaldybė, turėjusi pradėti Teatro gatvės atnaujinimo darbus, juos nukėlė vėlesniam laikui, atsižvelgę į kruizinį sezoną", – kalbėjo R.Savickienė.

Jei krantinių ir senamiesčio pagrindinių gatvių remontai būtų vykę per patį sezono įkarštį, turizmo agentūroms būtų buvę dar sudėtingiau dirbti.

Iššūkių vis tiek netrūko

Vienas šio sezono išskirtinumų – kruiziniai laivai atvykdavo nepilni.

"Tai ir mus pačius kiek nustebino, bet buvo dvi priežastys – dar iki galo neatsigavęs kruizinis turizmas dėl COVID-19 pandemijos ir, žinoma, Rusijos agresija Ukrainoje. Karo grėsmė turėjo įtakos renkantis keliavimo būdą", – teigė R.Savickienė.

Nepaisant to, kruizinio sezono rezultatais Klaipėdos agentūros ir Turizmo informacijos centro darbuotojai patenkinti.

"Ko dar reikėtų? Per tuos dvejus pandemijos metus atpratome, kad kai kurioms įstaigoms reikėtų pradėti anksčiau dirbti. Be to, turizmo agentūroms teko nuolat kovoti, kad būtų kur pastatyti autobusus, nes jiems skirtas vietas Danės gatvėje savo automobiliais būdavo užstatę gyventojai. Bet iš esmės tiek verslas, tiek visas regionas džiaugėsi, kad sugrįžo kruizinė laivyba", – kalbėjo R.Savickienė.

Dar vienas iššūkis, anot R.Savickienės, ko anksčiau niekuomet nebūdavo, – per sezoną keitėsi ir laivų sąrašai, ir jų atvykimo grafikai.

Laivybos kompanijos nuolat stebėjo geopolitinę situaciją, kad, reikalui esant, galėtų atšaukti vizitus.

Tai nauja praktika turizmo agentūroms, kurios vos ne per parą, pasikeitus aplinkybėms, turėdavo žaibiškai surasti ir autobusus, ir gidus.

Sezoną užbaigs laivas „Mein Schiff 4“, kurio vizitas penkiomis dienomis paankstintas dėl stiprėjančio vėjo Baltijos jūroje pakoregavus maršrutą, BNS teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

„Spalio 13 dieną turėjo šis laivas atvykti, bet atvyksta penkiomis dienomis anksčiau dėl to, kad gauti duomenys – bus vėjas Baltijos jūroje ir pati kruizinė linija pakaitaliojo maršrutą pagal vėją: susidėliojo, kur galima anksčiau nueiti, šiek tiek kitaip uostai buvo sudėlioti“, – teigė ji.

Kruizų sezonas Klaipėdoje šiemet prasidėjo balandžio 11-ąją, tikėtasi sulaukti 80 laivų, tačiau dalis vizitų buvo atšaukta, kai kurie iš jų dėl karo Ukrainoje keitė maršrutus aplenkdami Baltijos šalis ir vietoje jų pasukę į Skandinaviją.

Dėl koronaviruso pandemijos pernai Klaipėdoje apsilankė tik du kruizų laivai, 2020 metais – nė vienas.

Naujos patirties iššūkiai

Kai antrąją karo Ukrainoje savaitę į Klaipėdą staiga plūstelėjo didžioji pabėgėlių banga – per dieną po šimtus šeimų – miesto vadovai ne tik kreipėsi į klaipėdiečius, prašydami priglausti atvykėlius, bet ir patys ieškojo laisvų patalpų mieste.

Nors buvo tik kovo pradžia ir dar gana šaltoka, ukrainiečius nuspręsta apgyvendinti ir Girulių kempingo vasarvietėse.

12 keturviečių stacionarių namelių, kuriuose paprastai įsikurdavo turistai tik vasaros sezonu, prisiglaudė savo tėvynę priversti palikti karo pabėgėliai.

Savotiškais jų globėjais tapo kempingą valdantys Klaipėdos turizmo informacijos centro darbuotojai, kurie lig šiol daugiausia dirbo tik su turistais, atvykstančiais į Klaipėdą.

Tad ši nauja patirtis – priimti ne šiaip svečius, o didelės nelaimės ištiktus žmones – jiems irgi tapo nemenku išbandymu.

"Pirmųjų atvykėlių sulaukėme kovo pradžioje, per visą laikotarpį mūsų nameliuose gyveno per 30 šeimų. Jos keitėsi. Vieni gyveno truputį ilgiau, laukdami socialinio būsto, kiti – trumpiau, treti, kiek pagyvenę, išvyko į kitus Lietuvos miestus ar atgal į Ukrainą", – pasakojo R.Savickienė.

Grįžę neišvengė nelaimės

Su kai kuriais jų, nusprendusiais grįžti namo nepasibaigus karui, R.Savickienės teigimu, ryšys išliko.

Kempinge gyvenusi močiutė su dviem anūkėm ir dar viena globojama mergaite išvyko atgal į Kijevą ir dar viena šeima grįžo į Chersono regioną, į Apostolovą.

Su Apostolove gyvenančia Natalija R.Savickienė palaiko ryšį nuolatos.

Kartą per savaitę, o kartais ir dažniau, kalbasi telefonu.

"Mums labai rūpi, kaip jiems ten sekasi, o ir jiems to bendravimo ir moralinio palaikymo labai reikia. Nes ne taip seniai juos ištiko nelaimė. Natalijos vyras yra ūkininkas, augina javus, saulėgrąžas, tai juos abu laukuose dirbančius sužalojo atsitiktinio sprogmens skeveldros. Vyrui stipriai sumaitota ranka, buvo sužeista ir pati Natalija. Mes labai džiaugiamės, kad jie bent jau gyvi", – kalbėjo Romena.

Jie visi nori namo

Nors kempingo nameliuose ukrainiečiai gyveno gana neilgai, nes jau vasarą čia įsikūrė poilsiautojai, o karo pabėgėliai susirado būstus kitur, su pirmaisiais savo globėjais iš Turizmo informacijos centro ukrainiečiai ir toliau nuoširdžiai bendrauja.

"Praėjusį sekmadienį vakare su keliomis ukrainietėmis buvome pasivaikščioti prie jūros, paskambinome Natalijai į Apostolovą. Ir ji patvirtino, kad būdama Klaipėdoje ilgėjosi Ukrainos, o kai grįžo namo, ilgisi Lietuvos, Klaipėdos, žmonių, kuriuos čia sutiko. Jai antrino ir kitos ukrainietės, jos neabejoja, kad, išvykusios iš mūsų miesto, jos labai jo ilgėsis", – šypsojosi R.Savickienė.

Bendros pabėgėlių nuotaikos yra kone identiškos – jie kiekvieną dieną nori namo, nors čia jau įsidarbino, leidžia vaikus į mokyklą, bet kasdien galvoja ir kalba, kaip važiuos namo, į Ukrainą.

Natalija į Klaipėdą buvo atvykusi su dviem savo dukromis, kurios grįžusios įsiliejo į savo kariaujančios tėvynės realybę.

Vyresnioji mergaitė baigė vidurinę mokyklą ir tapo studente Kijeve, kita dukra moksleivė, tačiau, kadangi Apostolove visos mokyklos susprogdintos, mergaitė mokosi nuotoliniu būdu ir su meile prisimena tas dienas, kai teko laikinai prisiglausti Klaipėdoje.

Dar viena ukrainiečių šeima, gyvenusi kempinge, išvyko į Norvegiją, nors Klaipėdoje jiems viskas tiko ir patiko, bet jie nusprendė laikinai prisijungti prie artimų giminaičių, įsikūrusių Norvegijoje.

"Kaip tik šią savaitę gavau žinutę iš Aleksandro, šeimos tėvo, jis labai džiaugėsi, kad jų miestelis ir namai Ukrainoje išvaduoti nuo okupantų. Tai jo žmonos tėvai iš okupuotos teritorijos Charkovo apskrityje bandys persikelti į tą jų namą ir jame įsikurti. Bendros pabėgėlių nuotaikos yra kone identiškos – jie kiekvieną dieną nori namo, nors čia jau įsidarbino, leidžia vaikus į mokyklą, bet kasdien galvoja ir kalba, kaip važiuos namo, į Ukrainą", – pasakojo R.Savickienė.

Ryšys: po Joninių R.Savickienė subūrė bendram susiėjimui visus Klaipėdoje likusius ukrainiečius, kurie pirmosiomis karo savaitėmis prieglobstį rado kempinge Giruliuose. R. Savickienės asmeninio archyvo nuotr.

Vaikai – visų svarbiausi

Klaipėdietę, iš pat pradžių įsiliejusią į veiklą, sprendžiant pabėgėlių problemas, itin nustebino ypatingas ukrainiečių rūpestis savo vaikais.

Jie stengėsi, kad tik nenutrūktų vaikų mokymasis, tad vos atvykę vieni jų pradėjo mokytis Klaipėdos mokyklose, kiti iškart jungėsi prie nuotolinių pamokų Ukrainoje.

Tėvai ieškojo ir būrelių, kad tik jų vaikai ką nors veiktų, nesėdėtų namie, slegiami slogių minčių, ne pagal amžių per sunkių vaikams.

Išgirdę netoliese važiuojantį traukinį, šoko iš lovų, nes galvojo, kad karas prasidėjo ir čia.

"Jie atvykę iš Mariupolio, iš Charkovo apylinkių, iš okupuotų teritorijų, jiems teko namus palikti labai sudėtingais keliais, kai kuriems – per Rusiją, kiekvieno jų istorija labai dramatiška. Ir patys tėvai iškart ieškojo darbo, kad tik nebūtų išlaikytiniais. Jie mums nuolat siūlo, gal gali kuo padėti, jie nori būti naudingi. Jie netgi vengia imti Raudonojo Kryžiaus produktų krepšelį, nes tikina, kad jau patys uždirba", – kalbėjo R.Savickienė.

Šiems žmonėms, kol pasiekė saugią vietą, teko tokie išbandymai, kad sunku net įsivaizduoti.

"Yra pas mus dvi mamos iš Nikolajevo, atvykusios su trimis vaikais. Jos iki šio karo nebuvo išvykusios į užsienį. Maža to, ne itin tvirtus vairavimo įgūdžius turinčios moterys buvo priverstos sprukti nuo apšaudymų ir važiuoti per kelias valstybes, kol pasiekė Lietuvą ir Klaipėdą. Visų jų istorijos labai skirtingos ir skaudžios", – teigė R.Savickienė.

Iš namų išginti svetimos kariuomenės atakų, po sudėtingos kelionės pasiekę Lietuvos pajūrį, apgyvendinti Giruliuose, pirmosiomis dienomis pabėgėliai patyrė dar vieną šoką.

"Net įsivaizduoti negalėjome, kad juos taip išgąsdins važiuojančio traukinio gaudesys. Atvykome iš ryto jų aplankyti ir pamatėme išsigandusias akis. Klausiame, kas atsitiko? Jie prasitarė, kad, išgirdę netoliese važiuojantį traukinį, šoko iš lovų, nes galvojo, kad karas prasidėjo ir čia. Teko labai daug pastangų įdėti, kad jie ilgainiui nurimtų ir pasijustų saugūs", – tvirtino R.Savickienė.

Atsisveikinimas: ukrainietė Natalija iš Apostolovo, Chersono regione, nuoširdžiausiai dėkojo už klaipėdiečių svetingumą, bet nusprendė grįžti namo, nes reikėjo rūpintis savo ūkiu, kur ji visai neseniai buvo sužeista atsitiktinių skeveldrų. R. Savickienės asmeninio archyvo nuotr.

Bičiuliai visam gyvenimui

Vis dėlto ne visi turės, kur grįžti Ukrainoje. Yra kelios šeimos iš Mariupolio, kurį rusų kariauna pavertė milžinišku kapu.

"Panašu, kad bent jau viena šeima iš Mariupolio bandys kurtis Klaipėdoje. Pas mus buvo dar viena šeima iš ten, abu publicistai, rašytojai, jie tolesniam gyvenimui pasirinko Vokietiją. Buvo sukurtas dokumentinis filmas apie Mariupolį, tai mūsų Girulių kempingo gyventoja – viena pagrindinių herojų toje juostoje", – pasakojo R.Savickienė.

Girulių kempinge buvo apgyvendinta ir šeimyna iš Luhansko, šių ukrainiečių dukra šiemet baigė vidurinę mokyklą, įstojo į universitetą Kaune, studijuoja anglų kalbą.

Merginos mama yra ukrainiečių kalbos mokytoja ir Klaipėdoje ji dirba mokytoja.

Ši šeima sugrįžti į savo tėvynę svarstys tik tuo atveju, jei Luhanskas bus išlaisvintas iš okupantų.

"Ką jie kalba apie Rusiją, rusus, užpuolusius jų šalį? Keikia. Jie patys neslepia, kad tai tautai atleisti jie negalės. Ir aš juos suprantu. Paradoksalu, bet dauguma atvykėlių yra rusakalbiai ukrainiečiai, rusų kalba buvo nuolat kalbama jų šeimose, darbe ir kitur, tačiau dabar kalbėdami jie įterpia daug ukrainietiškų žodžių. Manau, kad jie ilgainiui pereis prie ukrainiečių kalbos", – teigė R.Savickienė, netikėtai tapusi mažos karo pabėgėlių, su kuriais ryšys užsimezgė visam gyvenimui, brolijos dalimi.

Sprendimas – šį rytą

Uostamiesčio viešbučiuose dar liko laisvų, nerezervuotų kambarių. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės teigimu, kainos šiemet tikrai prieinamos.

"Balandžio 16–18 d. 124-ios Klaipėdoje veikiančios apgyvendinimo įstaigos dar turi pakankamai vietų. Kambarių kainos – pačios įvairiausios. Pavyzdžiui, keturių žvaigždučių viešbutyje už vieną naktį liukso kambaryje gali tekti sumokėti apie 100 eurų. Jeigu žiūrėsime kitus viešbučius, viena naktis kainuotų 40, 50 arba 100 eurų. Apartamentų, kuriuose yra miegamasis, svetainė, trys didžiulės lovos ir yra tinkami penkiems žmonėms, kaina nakčiai siekia 45 eurus. Kiti apartamentai su sūkurine vonia kainuotų jau apie 200 eurų. Tačiau nėra taip, kad kainos labai "kandžiotųsi". Už 50 eurų tikrai įmanoma surasti kambarį tiek viešbutyje, tiek apartamentuose", – tikino R.Savickienė.

Klaipėdoje itin didelio antplūdžio veikiausiai nebus. Tikėtina, kad dalis žmonių sprendimą dėl ilgojo savaitgalio pajūryje priims tik penktadienio rytą.

"Manau, Velykos bet kuriuo atveju yra šeimos šventė. Dauguma žmonių važiuoja pas savo artimuosius. Kitas dalykas, jeigu planuoja išvykas kažkur savaitgaliui, atsižvelgia į oro sąlygas. Galbūt penktadienį sulauksime daugiau užsakymų. Pastarieji dveji COVID-19 metai pakeitė mūsų žmonių įpročius – Lietuvoje visos apgyvendinimo įstaigos užsakinėjamos paskutinę minutę. Penktadienį ryte atsikėlei, pasiskaitei, kad pajūryje dešimt laipsnių šilumos, šviečia saulė, o vakare sėdai ir išvažiavai", – pasakojo pašnekovė.

Pastarieji dveji COVID-19 metai pakeitė mūsų žmonių įpročius – Lietuvoje visos apgyvendinimo įstaigos užsakinėjamos paskutinę minutę.

Visi dabar nori SPA

Skirtingai negu į uostamiestį, į Palangą plūs gerokai daugiau žmonių. Iki penktadienio spėta rezervuoti iki 90 proc. viešbučių.

"Vieni užimti apie 80–90 proc., kiti rezervuoti 100 proc. Susidomėjimas yra, nes tai – velykinis laikotarpis. Daugelis planuoja Velykas praleisti Lietuvos pajūryje, būtent Palangoje. Bendraujame su viešbučiais, turime užklausų. Ypač populiarūs viešbučiai, kurie turi papildomų SPA arba sveikatinimo paslaugų. Daugelis nori ne tik pernakvoti, bet ir turiningai praleisti laiką, pasisemti jėgų iš gamtos. Būtent todėl atvažiuoja ir planuoja savo šventinį laikotarpį praleisti Palangoje", – sakė Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė.

Pasak jos, paskutinės minutės laukti nepatartina, nes vietų gali visai nelikti.

"Vieni planuoja likti pajūryje ne tik savaitgaliui, o ir visam velykiniam laikotarpiui. Gal kiti atvažiuos sekmadienį. Kiek žinau, viešbučiai yra pasirinkę, kad nuolaidų pasiūlymas galiotų užsakantiesiems dvi nakvynes. Kainos – įvairios. Jeigu liks laisvų kambarių, galbūt bus siūlomos paskutinės minutės nuolaidos. Tačiau to tikėtis nereikėtų, nes iš skambučių, užklausų tikrai matome, kad nakvynių skaičius Palangoje tirpsta. Vis dar lieka tendencija, kad didžiąją lankytojų dalį sudarys Lietuvos gyventojai", – pastebėjo Palangos turizmo informacijos centro vadovė.

Atvyko iš Meksikos

Neringoje šventinį savaitgalį planuoja praleisti ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir svečiai iš kitų šalių.

Viešbučius jau rezervavo pusė lietuvių ir pusė užsieniečių.

Pasak Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" direktorės Editos Lubickaitės, turizmo informacijos centras pastarąją savaitę sulaukė pavienių keliautojų iš Vokietijos, Ispanijos, Meksikos ir Lenkijos.

Tačiau, žvelgiant į viešbučių kambarių rezervaciją, Velykų savaitgalis beveik niekuo nesiskiria nuo įprasto savaitgalio.

"Viešbučiuose, poilsio namuose užimtumas svyruoja nuo 30 iki 90 proc. Kainos šį savaitgalį poilsio namuose ir viešbučiuose už dvivietį kambarį – nuo 50 iki 369 eurų. Pastebima, kad intensyviau rezervuoti viešbučiai, teikiantys SPA paslaugas, prisistatantys kaip aukštos paslaugų kokybės objektai. Jų užimtumas – 50–90 proc. Visus metus butus nuomojantys savininkai pažymi, jog šį savaitgalį rezervacijos vyksta net vangiau nei įprastą savaitgalį. Pasirinkimą atvykti ir likti nakvoti Neringoje nulemia žemos kainos. Patrauklus ir paklausus pasiūlymas – galimybė už 56 eurus apsistoti bute keturiems asmenims", – teigė E.Lubickaitė.

Anot viešbučių atstovų, dauguma svečių nakvynes viešbučiuose rezervuoja vienai ar kelioms naktims, bet ne visam ilgajam savaitgaliui, tačiau yra dalis svečių, kurie apsistos nuo šeštadienio iki pirmadienio.

Romena Savickienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Traukia baseinai ir pirtys

Kretingos rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja turizmui Rita Beržanskienė patikino, kad šventinį savaitgalį Kretingą ir Kretingos rajoną poilsiui pasirinko daug svečių. Žibininkuose esančiame poilsio ir sveikatinimo komplekse "Atostogų parkas" laisvų vietų nebebuvo jau savaitės viduryje.

HBH poilsio ir pramogų komplekse trečiadienį jau buvo užsakyta 99 proc. vietų.

Ant Kašučių ežero kranto įkurtoje Kalniaus sodyboje laisvų vietų taip pat nebėra.

Kretingoje esančiame motelyje "Smagratis" savaitės viduryje šventėms jau buvo užsakyta 70 proc. turimų nakvynės vietų. Kaimo turizmo sodybos "Vienkiemis" darbuotojai teigė, kad buvo užimta apie pusė visų nakvynės vietų, bet iki savaitgalio laisvų kambarių gali ir nebelikti.

Vis dažniau žmonės pramogų ir atokvėpio nuo kasdienybės savaitgaliais ieško ir Drevernoje.

Pasak "Drevernos uosto" administracijos, dar šios savaitės pradžioje buvo rezervuota maždaug pusė visų poilsio namelių.

"Panašu, kad daugiausia lankytojų sulauksime penktadienį ir šeštadienį. Po pramogų Drevernoje daugelis Velykų švęsti važiuos namo. Didžioji dalis rezervacijų atliktos gerokai anksčiau, ko gero, žmonės apie šventines dienas galvoja dar metų pradžioje. Paprastai daugiau poilsiautojų pas mus plūsteli šiltuoju metų laiku, bet dabar, kai jau turime baseiną ir pirtis, pramogauti žmonės atvyksta ir šaltuoju metu", – teigė "Drevernos uosto" administracijos vadovė Liudmila Juknienė.

Pramogos – pačių reikalas

Panašu, kad masinių linksmybių Palanga, kaip ir Klaipėda bei Nida, per Velykas nesiūlys. Velykos yra šventė, kurią dera švęsti su šeima. Šios taisyklės nori laikytis ir kultūros darbuotojai bei renginių organizatoriai.

Kurorto svečiai leis laiką tradiciškai: vaikštinės J.Basanavičiaus gatve, grožėsis margučių alėja, kuri šiemet – kiek kitokia, ji skirta Palangos savivaldybės tarptautiniam bendradarbiavimui paminėti, todėl didieji margučiai papuošti miestų-partnerių šalies tradiciniais raštais ir simboliais.

Savaitgalį numatoma parodyti du spektaklius.

Vienintelis viešas renginys kurorte vyks pirmadienį, balandžio 18-osios vidurdienį – centrinėje Šventosios aikštėje numatoma tradicinė margučių ridenimo šventė.

Nidoje šeštadienį ukrainiečių bendruomenė Nidos bendruomenės namuose rengia koncertą ir filmo peržiūrą, tikėdamasi surinkti lėšų nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms.

Vilionė: Darbėnų žmonės papuošė miestelio aikštę velykiniais akcentais. "Facebook" paskyros "Darbėnų seniūnija" nuotr.

Vilios miesteliai

Kai nusibos pasivaikščiojimai, fotografavimasis prie didžiųjų margučių, pietūs kavinėse, į pajūrį ilgojo savaitgalio praleisti atvažiavę Lietuvos žmonės galės pramogų ir įdomybių paieškoti ir aplinkui.

Antai Kretinga šeštadienį vilios Rotušės aikštėje vyksiančia velykine muge. Kaip įprasta, joje bus galima įsigyti ne tik skanėstų vaišių stalui, bet ir tautodailininkų bei amatininkų dirbinių.

Darbėnų žmonės gyvenvietės centrą papuošė iš šakelių nupintu didžiuliu margučiu, velykinėmis puokštėmis bei zuikučiais.

Seniūnijos darbuotojai teigė, kad vietos žmonės miestelio aikštę papuošė pintinėmis su sudaiginta pavasarine žaluma ir margučiais, jais darbėniškiai nukabinėjo ir medžių šakas.

Švėkšna yra atokiau nuo kurortų, bet šiemet ji vėl stebina margučių medžiu, kuris jau nemažai metų sutraukia daugybę smalsuolių.

Ekskursijų nepanoro

Per Velykų šventes Klaipėdoje ekskursijų neužsakyta. Tuoj po švenčių, atšilus orams ir plūstelėjus didesniems atvykėlių srautams, tikimasi, kad ekskursijų vadovai bus graibstomi.

Kol kas daugiausia į ekskursijas registruojasi ne užsieniečiai, o lietuviai.

"Velykos nėra priežastis užsieniečiams atvykti į Lietuvą, į Klaipėdą. Galbūt tam tikri objektai gali būti aplankomi viešnagės metu. Manau, kad tiek lietuviai, tiek kiti, būdami čia, mūsų regione, planuoja apsilankyti tose vietose, kuriose daugiau papuošimų ar kitokių išskirtinių dalykų, susijusių su Velykomis. Čia, Klaipėdoje, mes tokių neturime. Specialių ekskursijų šiam savaitgaliui nėra planuojama. Dar neprasidėjo sezonas, kad kiekvieną savaitgalį vyktų ekskursijos. Jos yra rengiamos, bet nesurenkamos iš pavienių asmenų, gidą užsisako grupės atvykstančiųjų ar mokyklų klasės. Artėjant vasarai, maždaug nuo gegužės mėnesio, atsižvelgus į srautus, planuosime rengti ir surenkamąsias ekskursijas", – kalbėjo R.Savickienė.