„Sekę akląsias perklausas turbūt pastebėjo, koks jautrus – tiek muzikaliai, tiek istorijų prasme – yra šis jubiliejinis, 10-asis sezonas. Dvikovose, kaip ir priklauso, emocijų bus dvigubai daugiau“, – pasakoja „Lietuvos balso“ kūrėjai. Viena iš labiausiai jaudinančių šio sekmadienio dvikovų: lietuvio Luko Bartaškos ir Ukrainoje paskutinį dešimtmetį praleidusio bei ją savo antraisiais namais vadinančio Anyanyos Udongwo pasirodymas.

Dešimt metų ir tūkstančiai kilometrų link muzikos

Iš pirmo žvilgsnio kauniečio Luko ir Kenijoje gimusio Anyanyos istorijos gali pasirodyti visiškai skirtingos. Tačiau patys dvikovos priešininkai mano, kad jos – be galo panašios, nes tiek Anyanya, tiek Lukas link savo svajonės būti didžiojoje scenoje ėjo daugiau nei dešimt metų. „2009 metais atvykau į Ukrainą studijuoti medicinos – tuo metu dainuodavau tik sekmadieniais, bažnyčioje. Tačiau baigęs mokslus ir kelis metus padirbęs chirurgu supratau, kad negaliu be muzikos – ji yra tai, kam noriu atiduoti visą, o ne tik dalį savęs“, – pasakoja Anyanya.

Jam pritaria ir Lukas, kuris „Lietuvos balso“ projekte dalyvauja trečią kartą – pirmasis buvo prieš dešimt metų. „Per tiek laiko supratau, kad muzika man yra viskas – kad nebegaliu jos palikti antrame plane. Deja, tik iš muzikos gyventi yra nelengva, todėl dažnai savo svajonę apleisdavau, pasiduodavau, bet su laiku supratau, kad jeigu nori kažko pasiekti, turi kūrybai ir scenai atiduoti visą save, kompromisams nelabai yra vietos“, – atvirauja Lukas.

Vienas unikaliausių balsų Lietuvoje

Lukas Bartaška ir Anyanya Udongwo susitiko  Beno Aleksandravičiaus-Ba komandoje. Benas prisipažįsta, kad nematydamas Luko, dar prieš atsisukdamas jis galvojo, kad Lukas, galbūt, taip pat yra juodaodis. „Jis turi tikrai unikalų balsą, tokie mūsų krašte yra labai reti“, – pastebi Benas, o jam pritaria ir projekto vokalo mokytoja Rosita Čivilytė. „Pasiklausyk, Lukai,  argi čia ne tu...?  – skambant „Grammy“ laimėjusios grupės „Black Pumas“ vokalisto balsui Luko klaus Rosita. „Taip, žinau, kad turiu unikalią dovaną –  labai noriu su ja gyvenime dar kažką nuveikti. Ir... nebegaliu laukti: man jau 32 metai, metas pilnai pasinerti iš muziką, gyventi iš jos, nešvaistyti savo talento“, – atviraus ir pats Lukas.

Abu muzikantus Benas Aleksandravičius vadina vienais gabiausių, unikaliausių ir sunkiausiai dirbančių savo komandoje. Deja, ruošiantis dvikovoms muzikai pasišventę talentai patirs ir nenumatytų iššūkių: Anyanyai bandant atvykti į antrąją repeticiją jis strigs Ukrainos pasienyje, todėl repeticija vyks nuotoliniu būdu iš degalinės, kurioje Anyanyai teks nakvoti.

Kaip duetui seksis šiuos iššūkius įveikti ir kaip atrodys dviejų Beno Aleksandravičiaus favoritų pasirodymas, bus galima pamatyti jau šį sekmadienio vakarą, „Lietuvos balse“, 19.30 val., per LNK.

Iš Vilniaus kilusi, bet jau daugelį metų su šeima Airijoje gyvenanti Iveta vokalo mokosi pas vieną profesionaliausių vokalo trenerių šalyje Rositą Čivilytę, kuri didžiulį mergaitės talentą pastebėjo dar prieš trejus metus.

„Ivetą pas mane prieš tris metus atvedė jos mama Jelena, susirūpinusi vokalo pedagogų trūkumu Airijoje. Kai ji padainavo, supratau, kad tai išskirtinių prigimtinių gabumų mergaitė, kuri užsimerkia ir susilieja su muzika dainuodama... Gal tada jai dar trūko gaidų aukštame registre, gal nedrąsiai transliavo savo emocijas, bet prigimtis šaukte šaukė – aš noriu, aš viską padarysiu! Pamaniau – ir vėl man nusišypsojo sėkmė. Dirbti su tokia mokine – vienas malonumas“, – apie Ivetą atsiliepia jos mokytoja R. Čivilytė.

Vokalo trenerė pasakoja, jog vos sužinojusi apie Ivetos norą dalyvauti projekte Airijoje, neabejojo, jog mergaitės talentą teisėjai taip išgirs. Rosita pasakoja, jog pasirodymui, išgarsinusiam Ivetą, jos ruošėsi ne vieną mėnesį.

„Gan ilgai ruošėmės pirmam pasirodymui. Nekantravom dėl rezultato. Kai gavau Ivetos mamos Jelenos žinutes su šauktukais ir šypsenom, jog ją nusiuntė tiesiai į finalines kovas, nesupratau pirmą minutę ar tikrai skaitau tai, ką skaitau“, – emocijomis dalinasi R. Čivilytė.

Nors Iveta gyvena Airijoje, Rosita sako, jog tai siekti didelių tikslų kartu ir mokytis vokalo technikų netrukdo. Rosita su Iveta pasirodymams ruošiasi ir vokalą tobulina technologijų pagalba.

„Iveta retai aplanko Lietuvą, todėl jos mama pasiūlė darbą „Skype“ programa. Kadangi neturėjau tokios patirties, pradžioje vyko atmetimo reakcija – juk privalau matyti jos akis, reakcijas, jausti kvėpavimą, kūno darbą, be to ir darbo su mokiniais netrūko. Po kelių apsilankymų pamokose Vilniuje nusprendėme pabandyti bendrauti ir dainuoti šiuolaikinių technologijų dėka“, – pasakoja R. Čivilytė, patikindama, jog  toks metodas tikrai pasiteisino, o pamokos per atstumą atnešė didžiulį rezultatą.

Iškart po sėkmingo starto „Ireland‘s Got Talent“ projekte R. Čivilytė jau ruošia Ivetą naujam pasirodymui ir tiki, jog merginos balsas ir daina, kurią ji atliks didžioje scenoje Airijoje, nukels ją į super finalą.

Kelerių pastarųjų savo gyvenimo metų etapą ji įvardija kaip vieną iš visavertiškiausių. 

Jau kuris laikas dainininkę dažniau galima pamatyti ne scenoje ar televizijos muzikiniuose projektuose, o prie fortepijono su jaunaisiais talentais. Vokalo garsi scenos moteris moko rudenį įkurtoje Kūrybos talentų akademijjoje. Ir prisimena nelengvą savo gyvenimo laikotarpį, kai nuo jos nusisuko net artimieji.

„Pradėjau siekti scenos nesąmoningai, tik dėl to, kad labai anksti tapau mama ir turėjau kažkaip save realizuoti, pateisinti sudėtingą gyvenimo momentą. Tuomet tėvai manęs nesuprato, nusisuko. Giminės, visi artimieji pradėjo mane peikti už ankstyvąją motinystę“, – prisimena R. Čivilytė, neslepianti, jog tuomet turėjusi kažkaip reabilituotis ir tiesiog nusipelnyti būti scenoje. 

Sutapimas Rositą atvedė į tuometį „Lietuvos“ viešbutį. Kad ir koks tai buvo sudėtingas periodas, po kelerių naktiniame klube dainuotų metų muzikinės karjeros ratas įsisuko rimtai ir profesionaliai.

„Būdavo tokių momentų, kai norėdavosi viską mesti ir eiti ieškoti kitokios profesijos. Nuo malonumo dainuoti esi kartais pakylėtas iki dangaus, o kartais nutėkštas žemėn be jokio gailesčio taip, kad, nesusitvarkydamas su emocijomis, galvoji, dieve, gal ką paprastesnio, gal ką žemiškesnio reikėjo išsirinkti, kad nereikėtų taip išgyventi po koncertų, po darbo, kuri mes ištverdavom“, – prisipažįsta R. Čivilytė.

Tačiau ištverti Rositai irgi nebuvo taip paprasta. Scena ir buitis labai nedera, ir to dainininkė nė nemano slėpti. „Jeigu turi antrąją pusę, suprantančią, kad šiandien tau reikia ilgiau pamiegoti, nevesti vaikų į darželį, yra kitaip, bet man asmeniškai buvo labai sudėtinga. <…> Bėga pienas per visus drabužius, o aš stoviu ir akomponuojant orkestrui dainuoju „Ave Marija“… viskas laša, varva“, – dabar jau juokdamasi dainininkė prisimena laikus, kai per koncertų pertrauką lėkdavo maitinti dukros, po to grįždavo nutekėjusiu makiažu. Sako, toks yra žvaigždės ir su šypsena patikslina – Lietuvoje gimusios žvaigždės – gyvenimas.

Tačiau ši žvaigždė sukaupė ir kitos nelengvos patirties. Asmeniniai jos santykiai kolstėsi ne itin sėkimingai, o dainuoti kartais būdavo taip liūdna, kad akys išduodavo širdies skausmą: „Man dažnai sakydavo: Rosita, ko tu tokia susirūpinusi, kodėl nesišypsai? O meluoti nenoriu. Vidinė drama ilgą laiką manyje gyveno. Ir muzika siejosi su mano gyvenimu, su mano patirtimi. Viskas buvo viename.“

Ilgą laiką šeimos darnos troškusi dainininkė galiausiai nebeištvėrė. Dabar prisipažįsta: sukurti tobulų santykių jai nepavyko.

„Man nepavyko būti paklusnia moterimi, kuri dėl vyro aukoja viską, pameta galvą, darbą, užsiima buitimi, vaikais. Deja, nesutikau žmogaus, kuris galėtų mane pajusti taip, kaip derėtų pajusti moterį, kuri dirba sceninį darbą“, – atvirai sako R. Čivilytė, pripažįstanti ne tik savo klaidas. „Jie puikūs žmonės buvo, bet, negaudami atgal medalio, kartais peržengdavo tam tikras ribas, kuomet mūsų gyvenimas jau virsdavo į „buitiaką“, kai vaikų akivaizdoje nesiskaitai su savo žmona, nesiskaitai su savo vyru… Tai kam tada tai, kas  niekam neteikia laimės.“

Atviras pokalbis su dainininke R. Čivilyte – apie santykį su žmonėmis, scena, jausmais ir gyvenimo kokybės paieškas „Stiliuje“ balandžio 7 d. 19.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ su Violeta Baubliene.

Šį kartą naujasis atlikėjos koncertas "Neparduodu laisvės" nuskambės visiškai kitaip nei kasmet, rašoma organizatorių pranešime. Akompanuojant "Vilniaus Bigbendui", kuris iki sielos gelmių mylimas ir pažįstamas R. Čivilytės atliekamas dainas leis išgirsti nauju funk‘o ritmu.

„Koncerte skambės geriausios visų laikų dainos iš tolimos praeities, kai pirmą kartą žengiau į nedidelę, bet jaukią sceną, apšviestą kelių ryškių lempų, kurios trumpam apakindavo, bet suteikdavo tiek virpesio ir jaudulio“,  – apie naująjį koncertą su nostalgija prisimindama pirmuosius žingsnius scenoje pasakoja R. Čivilytė.

Atlikėja neslepia, jog šie pirmieji kartai scenoje buvo kartu dar su tuometiniu mylimuoju bei pirmuoju vyru Česlovu Gabaliu. „Su Č. Gabaliu dainavom įvairiomis kalbomis, įvairaus žanro dainas... Viena iš jų išliko mano atminty, kurią bus tikras malonumas atlikti akompanuojant bigbendui, tai grupės "Tower of power" funk stiliaus daina "Soul with a capital S“,– senus laikus prisimena Rosita, tuo pačiu atskleisdama, jog pagrindinis svečias šiame koncerte po ilgos pertraukos bus Č. Gabalis.

Daug laiko praleisdavom scenoje kartu. Atrodė, kad visos dainos sudainuotos, sceniniai drabužiai sudėvėti, visi žodžiai išsakyti, bet...

Atlikėja sako, jog mintis savo koncerte pasirodyti kartu su buvusiu scenos ir gyvenimo partneriu nekilo spontaniškai – reikėjo nemažai laiko, kad Rosita pajustų, jog jų duetui vėl atėjo laikas sugrįžti. „Daug laiko praleisdavom scenoje kartu. Atrodė, kad visos dainos sudainuotos, sceniniai drabužiai sudėvėti, visi žodžiai išsakyti, bet... Laikui bėgant supratau, kad vis gi yra, ką aptarti muzikinėje erdvėje“, – apie atsinaujinusius ryšius su Č. Gabaliu, nesileisdama į asmenines detales, užsimena R. Čivilytė.

Žinomas atlikėjas nebus vienintelis svečias koncerte – kartu su R. Čivilyte scenoje pasirodys ir kiti žinomi atlikėjai, kurie pačią atlikėją privers atsidurti visiškai netikėtame muzikiniame amplua. Šiuos žmones Rosita kol kas laiko paslaptyje, tačiau patikina, jog koncerte ji nustebins ne tik naujomis dainų aranžuotėmis, bet ir atsinaujinusiu stiliumi.

Profesionaliausias muzikinis projektas išlaiko kokybės tradicijas, ir būtent R. Čivilytė jau penktąjį kartą taps šio projekto vokalo trenere. Tuo metu projekto užkulisius atskleis ir visas dalyvių emocijas fiksuos šio projekto trečiame sezone išgarsėjusi ir interneto guru tapusi vlogerė ir renginių vedėja Agnė Juškėnaitė.

Didžiulę muzikinę patirtį sukaupusi ir puikiai projekto virtuvę pažįstanti Rosita žino, ko reikia, kad aklosiose perklausose dalyvis sulauktų lemtingo mokytojų kėdžių atsisukimo.

Neįdomus kopijavimas kažkieno jau atliktos dainos. Įdomu yra autentiška interpretacija, improvizavimas.

„Su maloniu virpuliu visi laukiame aklųjų perklausų, kuomet spengianti tyla palydi nedrąsiai žingsniuojančius dalyvius į scenos vidurį, o kėdėse nusisukę mokytojai, įjautrinę savo klausos aparatus, širdimi bando nuspėti, pajusti balse skambančius virpesius ir adrenalino pliūpsnius. Sujaudins ar nuvils? Įkvėps ar nustebins? Tai nėra paprasta, kai tavęs nemato. Atsisukimą lemia ne tik balso tembras, tipas, rūšis, aukštis, muzikalumas ir intonacija, bet ir teksto perteikimas, geidulingumas transliuojant dainos mintį. Todėl dalyviai turėtų ruoštis intensyviam ir netrumpalaikiam darbui balso lavinime, kūno kalboje, stiliaus pojūtyje iš anksto, o ne atėjus į renginį“, – patarimais dalinasi R. Čivilytė.

Įstabiu balso valdymu pasižyminti scenos profesionalė pabrėžia, jog pirmame dalyvių prisistatyme itin svarbu ir pasirinkta daina – ši turi atitikti balso stiprumą, aukštį, o jos atlikimas neturi būti aklai nukopijuotas nuo originalo. „Neįdomus kopijavimas kažkieno jau atliktos dainos. Įdomu yra autentiška interpretacija, improvizavimas. Ruošiant pirmąją dainą, svarbus individualus išgyvenimas“, – pataria Rosita.

Pirmosios dalyvių atrankos įvyks jau gegužės 13–14 dienomis, o projekto prodiuseriai žada jau nuo kitos savaitės padėti dalyviams pasiruošti dar geriau. Kiekvieną savaitę, „Lietuvos balso“ feisbuko paskyroje bus rengiamos „Live“ konferencijos, kuriose R. Čivilytė, praėjusių sezonų favoritai bei vykdomoji komanda atsakys į visus būsimiems dalyviams rūpimus klausimus.

Lietuva ir San Marinas buvo vienintelės "Eurovizijoje" dalyvavusios šalys, konkurso finale Rusijos atstovei neskyrusios nė taško. Paaiškėjo, kad telefonais balsavę Lietuvos gyventojai rusę matė geriausiųjų trejetuke, bet vertinimo komisija turėjo priešingą nuomonę.

Šeštadienį vakare telefonais balsavę lietuviai pirmą vietą skyrė Latvijos, o antrą – Švedijos atstovams. Muzikos mylėtojų nuomone, trečia vieta turėtų priklausyti rusei Polinai Gagarinai, bet "Eurovizijos" taisyklėse nurodyta, kad balsavimo telefonais rezultatai sudaro tik pusę galutinio balo. Kita pusė susideda iš specialios nacionalinės komisijos balsų. Mūsiškės komisijos nuomone P.Gagarinai turėjo atitekti tik 20-a vieta. Sudėjus komisijos ir balsavusiųjų nuomonę paaiškėjo, kad Lietuvoje rusė užėmė vienuoliktą vietą. Balsai skiriami dešimčiai geriausių atlikėjų.

Net du komisijos nariai – prodiuseris ir muzikos vadybininkas Lauras Lučiūnas bei muzikos tekstų autorė Jurga Čekatauskaitė – rusei skyrė pačią paskutinę 26-ą vietą.

"Manau, kad komisijos nariai politikavo", – portalui atvirai pareiškė kita komisijos narė atlikėja Rosita Čivilyte. Ji P.Gagarinai skyrė dešimtą vietą. Niekas iš kitų lietuvių komisijos narių taip aukštai rusės neįvertino. Dainininkas Jurgis Brūzga P.Gagarinai skyrė devynioliktą vietą, "Liepaičių" choro vadovė Jolita Vaitkevičienė – tryliktą.

Socialiniuose tinkluose užvirė diskusijos, kad komisijos narių nuomonei didžiausią įtaką turėjo ne muzika, o politika. Su komisijos pirmininku L.Laučiūnu susisiekti nepavyko. O J.Čekatauskaitė pripažino, kad balsavimui įtakos politinė padėtis tikrai galėjo turėti.

"Ar turėjo įtakos politika? Gal ir turėjo. Širdžiai neįsakysi. Pavyzdžiui, man geriausi buvo norvegai", – sakė J.Čekatauskaitė.

Ji tikino, kad komisijai niekas nenurodinėjo, kaip balsuoti – kiekvienas vadovavosi savo galva.

"Šalia sėdėjo notarė, kuri fiksavo, kad viskas vyktų pagal taisykles. Niekas šalia su automatu nestovėjo ir nevertė balsuoti vienaip ar kitaip", – teigė J.Čekatauskaitė.

"Asmeniškai esu nustebusi, kad rusė užėmė antrą vietą. Gal taip žiūrovus paveikė jos emocijos? Muzikiniu požiūri ji tebuvo viena iš daugelio", – pridūrė J.Čekatauskaitė.

"Tikrai niekas nenurodinėjo, kaip balsuoti, bet klausimų, kodėl Rusijai skyriau tiek daug taškų, sulaukiau. Manau, kad politinių dalykų nereikia čia tapatinti. Daina buvo puiki, aranžuotė puiki, atlikimas buvo geras", – kalbėjo R.Čivilytė. Tiesa, ir ji pridūrė mananti, kad balsavusieji lietuviai rusei simpatijų skyrė per daug.

"Komisijos ir tautos nuomonė visada gali skirtis. Mes skirtingai jaučiame, skirtingai vertiname dainą. Profesionalas pasižiūri giliau", – kalbėjo atlikėja.

Net ir maksimalus galimas balų skaičius (12) iš Lietuvos rusei laimėti nebūtų padėjęs. 40 konkurse balsavusių šalių įvertino, kad geriausiai šiais metais "Eurovizijoje" skambėjo Švedijos atstovo Manso Zelmerlowo daina "Heroes" – ji surinko 365 balus. P.Gagarina surinko 303 balus.

"Eurovizijos" dainų konkurse antrąją vietą užėmusiai Rusijai Lietuva neskyrė nė taško, nes ypač žemais balais dainą įvertino konkursui sudaryta komisija, rodo sekmadienį paskelbti rezultatai.

Lietuvos žiuri Rusijai skyrė 20 vietą iš 26 vertintų šalių, o Lietuvos žiūrovai - trečiąją. Atsižvelgiant į tai, galutiniame vertinime Rusija liko vienuolikta. Taškus gauna dešimt šalių.

Paskutinę vietą Rusijai skyrė du komisijos nariai - prodiuseris ir muzikos vadybininkas Lauras Lučiūnas bei muzikos tekstų autorė Jurga Čekatauskaitė. Devynioliktą vietą Rusijos atlikėjai skyrė Jurgis Brūzga, tryliktą - „Liepaičių“ choro vadovė Jolita Vaitkevičienė, dešimtą - dainininkė Rosita Čivilytė.

Tiek Lietuvos žiūrovai, tiek komisija aukščiausiais balais įvertino Latviją.

Lietuvą Eurovizijos lentelėje kilstelėjo aktyviai balsavę žiūrovai tose šalyse, kur gausios lietuvių bendruomenės. Pagal žiūrovų balsus Lietuva užėmė pirmąją vietą Britanijoje ir Airijoje, trečiąją - Norvegijoje ir Latvijoje. Britanijoje ir Airijoje pagal žiūrovų balsus antri liko lenkai.

Komisiją nei žiūrovus Monikos Linkytės ir Vaido Baumilos duetas labiau sužavėjo Gruzijoje, kur komisija skyrė šeštą, o žiūrovai - devintą vietas. Danijoje komisijos balsavime lietuviai liko devinti, pagal žiūrovų balsus užėmė tryliktą vietą. Estijos žiūrovai Lietuvai skyrė devintą vietą, komisija - dešimtą.

Lietuva "Eurovizijos" dainų konkurse užėmė 18 vietą.

Žymūs Lietuvos muzikai ir atlikėjai, dalyvavę dainininkų į „Eurovizijos“ konkursą atrankos komisijoje, nenusivylė Vaido Baumilos ir Monikos Linkytės pasirodymu Vienoje ir tiki, kad jų pasirodymas finale bus dar geresnis.

„Vaido ir Monikos pasirodymas pusfinalyje buvo geras. Jiems pavyko išlaikyti džiaugsmingą nuotaiką iki pat dainos pabaigos. Tačiau stiprios ir kitų šalių atlikėjų dainos, todėl finale konkurencija bus didelė ir mūsų duetui nebus lengva,“ – mano Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Gintaras Rinkevičius.

Prisimindamas Vaido ir Monikos pasirodymus, vykstant atrankai į „Eurovizijos“ konkursą, maestro pasidžiaugė, kad duetas smarkiai ūgtelėjo, įgavo daugiau pasitikėjimo savimi, o jų daina tapo dar stipresnė ir įtaigesnė.

„Labai gerai, kad pasirodymo pusfinalyje metu jie viso to neprarado, sugebėjo suvaldyti ir emocijas, ir jaudulį, ko tokiose didelėse scenose sunku išvengti“, – gyrė duetą žinomas dirigentas.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Vytautas Lukočius prisipažino negalįs savęs laikyti geru „Eurovizijos“ konkurso ekspertu ir vertintoju, nes po pirmojo pusfinalio iškrito tie atlikėjai, kurie jam labiausiai patiko: „Apie mūsų atlikėjus galėčiau pasakyti tik pačius geriausius žodžius – jie puikiai tarpusavyje dera,  matosi, kad, kaip duetas, jau susikristalizavo. Ir jų bučiniai, kaip matėme, pataikė į dešimtuką.“

Finalo baigties dirigentas prognozuoti nesiėmė. Jo įsitikinimu, tai, kad Lietuvos duetas pateko į finalą, jau yra puikus pasiekimas. „Viskas priklausys, nuo to, kiek prie televizorių ekranų šiandien vakare sėdės Lietuvos kaimynų, draugų, kaip tarpusavyje susitars konkurse dalyvaujančios šalys. Bet nebursiu“, – su optimizmo gaida kalbėjo V. Lukočius.

Žinoma dainininkė Rosita Čivilytė, stebėjusi ir vertinusi Vaido ir Monikos pasirodymus nuo pat „Eurovizijos“ atrankos pradžios, irgi negailėjo jiems komplimentų: „Neabejojau jais ir Lietuvoje, ir Vienoje, nors per generalinę repeticiją buvau šiek tiek sunerimusi, nes jų veiduose ir balsuose jautėsi nuovargis. Pusfinalyje laikiau kumščius. Bet jie – šaunuoliai! Pasirodę pirmieji, jie sugebėjo užkaitinti salę.“

Dainininkė taip pat teigė mananti, kad Vaidas ir Monika, kaip jau profesionalūs dainininkai, jaučia menkiausius salės palaikymo ar nusivylimo niuansus, kas irgi turi įtakos pasirodymo kokybei.

„Bet jie „Eurovizijoje“ jaučiasi daug geriau, nei Lietuvoje. Ir palaikymas, ir supratimas Europoje – kur kas aukštesnio lygio. Mūsų duetas Vienoje susilaukė daug gražių žodžių, buvo pelnytai įvertinti, ko mes, deja, dar ne visada mokame padaryti Lietuvoje, amžinai saviškius „skalpuodami“, peikdami ir ieškodami neigiamų, o ne teigiamų dalykų“, – sakė dainininkė.

Svarstydama, kas galėtų laimėti šių metų „Eurovizijos“ konkursą, R. Čivilytė prisipažino, kad jai moteriška nuojauta kužda, jog Vaidas ir Monika pateks į geriausiųjų atlikėjų dešimtuką: „Jų daina – iš tikrųjų eurovizinė. Jeigu šitos Europa neišgirs... Bet, kaip matome, jau išgirdo. Kita vertus, nereikėtų pamiršti, jog šiame konkurse, renkant geriausiuosius, turi įtakos ir geografiniai, ir politiniai aspektai. Juk „Eurovizija“ – dainų mugė, į kurią atlikėjai važiuoja pristatyti savo šalį. Tų rungtynių, žinoma, nestinga ir konkurso kuluaruose.“

Kad ir kaip pasibaigtų „Eurovizija“ mūsų šalies atlikėjams, R. Čivilytė atkreipė dėmesį, jog ir Vaidas su Monika, ir daugelis kitų Lietuvos atlikėjų sugeba atstovauti Lietuvai, dainuodami europietiškai ir tikrai ne blogiau, o gal net geriau už senųjų Europos šalių atlikėjus.

„Niekada neabejojau, kad mes turime puikių dainininkų, tik reikia juos labiau mylėti, labiau ugdyti ir padėti jiems. Gal nereikėtų taip skeptiškai vertinti ir tos „Eurovizijos“ dainų mugės. Gal atvirkščiai – reikėtų ją labiau sureikšminti, o Lietuvos valdžiai derėtų turėti daugiau ūpo bei noro, kad mūsų atlikėjai ten pasirodytų geriau, įspūdingiau, nes šis konkursas turi ir politinę, ir kultūrinę potekstę. Kultūros kalba – viena svarbiausių žmonių kalbų ir suprantamiausių tarp skirtingų tautų“, – teigė R. Čivilytė.