Jis sakė, kad žemyno saugumas priklauso nuo Maskvos agresijos prieš jo šalį baigties.

„Kartu galime sustabdyti tuos, kurie nori genocido Europoje“, – sakė V. Zelenskis Rumunijos parlamente, parodęs parlamentarams Bučos gatvėse gulinčių kūnų su civilių drabužiais vaizdus.

Ukrainos lyderis lankėsi mieste, neseniai atkovotame Ukrainos pajėgų, kur jis pasmerkė Rusijos armijos veiksmus kaip „karo nusikaltimus“, kurie bus „pripažinti genocidu“. Vakarai paragino ištirti „karo nusikaltimus“, kuriais kaltinami Rusijos kareiviai, bet Maskva tai neigia.

„Ukraina nėra paskutinis Rusijos agresijos taikinys“, – sakė V. Zelenskis. Maskva „nori okupuoti Odesą, o tada lieka tik vienas žingsnis iki Moldovos“, – kalbėjo jis Rumunijos įstatymų leidėjams ir ragino šalį „ginti savo nepriklausomybę ir suverenitetą“. „Būtent Ukrainoje sprendžiamas Vidurio Europos ir Juodosios jūros regiono likimas, todėl Ukrainos ir ukrainiečių laisvės gynimas prilygsta visos Europos saugumo gynimui“, – pridūrė V. Zelenskis.

Jis taip pat paragino įvesti naujas sankcijas Rusijai, kad ji „netektų visų išteklių“. "Uždarykite savo uostus Rusijos laivams, sustabdykite prekių tranzitą į Rusiją ir iš jos, nebeimportuokite išteklių iš Rusijos“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.

F. Citu kabinetui buvo pritarta 260 deputatų balsais prieš 186.

„Mano vyriausybė turės du didelius uždavinius: įveikti sveikatos krizę ir vėl užkelti ant bėgių ekonomiką“, – kreipdamasis į abejų parlamento rūmų narius sakė 48 metų F. Citu.

Rumunijos, kuri yra viena neturtingiausių Europos Sąjungos narių, ekonomikai COVID-19 pandemija sudavė skaudų smūgį.

Sekmadienį šalyje, kaip ir visoje Bendrijoje, pradedama skiepijimo nuo koronaviruso programa.

Ankstesnėje vyriausybėje F. Citu dirbo finansų ministru. Jis yra baigęs ekonomikos studijas Ajovos universitete Jungtinėse Valstijose.

Prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) antradienį pavedė jam formuoti vyriausybę, kai trys centro dešiniosios partijos per anksčiau šį mėnesį vykusius rinkimus visos kartu užsitikrino daugumą parlamente ir suformavo koaliciją.

Dvidešimt ministrų portfelių buvo proporcingai padalytos tarp F. Citu's Nacionalinė liberalų partijos (PNL) naujai įkurtu reformų šalininkų aljansu USR-PLUS ir nedidelės Rumunijos vengrų demokratinės sąjungos (UDMR).

Kabinete bus tik viena moteris – jai paskirtas darbo ministrės portfelis.

Teisių grupės nedelsdamos pasmerkė nepakankamą atstovavimą moterims naujojoje vyriausybėje.

240 iš 465 parlamento narių palaikė mažumo vyriausybę, kurios premjeru taps Nacionalinės liberalų partijos (PNL) pirmininkas Ludovicas Orbanas.

„Mūsų tikslas yra atkurti mūsų euroatlantinių partnerių pasitikėjimą Rumunija“, – prieš balsavimą PNL ir keturių mažų partijų, su kuriomis bus formuojama naujoji vyriausybė, parlamentarams sakė L. Orbanas.

Ankstesnė socialdemokratų (PSD) vyriausybė, kurią krėtė protestai dėl kontroversiškai vertinamų teismų reformų ir nesugebėjimo pažaboti korupcijos, žlugo spalio 10 d., kai parlamentas balsavime išreiškė ja nepasitikėjimą.

56-erių buvęs transporto ministras L. Orbanas tikisi artimiausiu metu pateikti eurokomisaro kandidatūrą.

Būsimoji Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, norinti naujos sudėties Komisijos darbą pradėti jau nuo gruodžio 1 d., paragino nedelsiant Rumuniją pasiūlyti eurokomisarą.

Sekmadienį Rumunijoje vyks prezidento rinkimai, kuriuose favoritu laikomas dabartinis šalies vadovas Klausas Iohannis – buvęs PNL lyderis.

PSD pirmininkė Viorica Dancila taip pat dalyvaus prezidento rinkimuose, tačiau jos galimybės laimėti rinkimuose yra gana miglotos.

Nuo 2016-ųjų, kai pradėjo dirbti, PSD vyriausybė susidūrė su protestais šalies viduje ir kritika iš Briuselio dėl teismų reformų, kurios, kaip manoma, gali padėti politikams išvengti realių bausmių už korupcinius nusikaltimus.

Mažai žinoma Viorica Dancila yra jau trečioji Rumunijos premjerė per septynis mėnesius. Šiame poste ji pakeitė Mihai'ų Tudose'ę, kuris atsistatydino po vidaus nesutarimų Socialdemokratų partijoje (PSD).

54-erių politikė pažadėjo toliau laikytis kairiųjų pažiūrų partijos programos, kurioje numatoma didinti pensijas ir viešojo sektoriaus darbuotojų algas bei stiprinti ryšius su Europos Sąjunga (ES).

Tačiau apie Briuselio pareikštus nuogąstavimus dėl prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų, kurias gruodį patvirtino PSD vadovaujama koalicija, ji neužsiminė.

Siūlomi pokyčiai apribos tiek Rumunijos tiriamojo kovos su korupcija organo (DNA) galias, tiek prezidento teisę blokuoti vyriausybės pasiūlytų aukšto rango prokurorų skyrimą.

Tokios priemonės šalyje paskatino masinius protestus, įskaitanti sausio 20 dieną Bukarešte vykusią demonstraciją, kurioje dalyvavo 30 tūkst. žmonių.

Naujasis premjeras pažadėjo sustabdyti tūkstantinę rumunų emigraciją, tiesti kelius, skatinti vidaus produktų vartojimą ir sukurti, anot jo, „normalią Rumuniją“.

Prieš laimėdamas patvirtinimą 295 balsais prieš 133, S.Grindeanu sakė norįs tokios šalies, „kurios žmonės turėtų tokias pat laisves ir teises kaip dauguma Europos piliečių“.

26 narių koalicinėje vyriausybėje buvusi kandidatė į premjerus Sevil Shhaideh (Sevil Šhaidė), kuri būtų buvusi pirmoji moteris ir musulmonė šios Europos Sąjungos narės vyriausybės vadovo poste, užims vicepremjerės postą.

Rumunijos parlamente antradienį nepakako balsų pareikšti nepasitikėjimą korupcija įtariamam vyriausybės vadovui Victorui Pontai (Viktorui Pontai), pranešė šaltiniai.

V.Ponta yra pirmasis Rumunijos vyriausybės vadovas, kuriam teks stoti prieš teismą tebeeinant premjero pareigas.

Visų trijų partijų, priklausančių V.Pontos valdančiajai koalicijai, deputatai nebalsavo.

Opozicijoje esantiems liberalams, kurie vylėsi, kad jiems pavyks palenkti į savo pusę kažkiek perbėgėlių iš valdančiųjų stovyklos, nepavyko užsitikrinti 275 balsų, reikalingų premjerui nušalinti, nurodė šaltiniai.

„Opozicijos siūlymas pareikšti nepasitikėjimą nebuvo patvirtintas. Nė vienas deputatas iš valdančiųjų partijų nebalavo“, - telefonu iš parlamento sakė valdančiosios koalicijos įstatymų leidėjas, pageidavęs neviešinti savo pavardės.

Kitas šaltinis parlamente nurodė: „Balsavimas dėl nepasitikėjimo pareiškimo žlugo. Mes visi susilaikėme“.