„Sutarties galiojimo laikotarpiu „Hoptrans projects“ teikė tarpininkavimo paslaugas – sudarė galimybę bendrovei „TransContainer“ atsiskaityti su „Lietuvos geležinkelių“ bendrove už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra“, – antradienį panešė bendrovė.

„TransContainer“ krovinius tranzitu per Lietuvą veža antrinė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) bendrovė „LTG Cargo“.

Pasak „Hoptrans“, kitos jos grupės bendrovės sutarčių su „TransContainer“ neturėjo.

Europa Sąjunga ir Lietuva kol kas nėra pritaikiusios sankcijų „TransContainer“.

Naujausioje ataskaitoje pranešama, kad šiaurinėje Rusijos dalyje, Aliaskoje, Kanadoje nykimas didžiausias. 

Šia tema – interviu su Ieva Budraite, Žaliųjų partijos pirmininke.

– Ar šie duomenys skamba kaip dar vienas dramatiškas pareiškimas apie pasaulio ateitį?

– Tai skamba kaip dar vienas įrodymas tų krizės pasekmių, kurios vyksta nuolat nepaisant nei karo, nei infliacijos. Klimato kaita tikrai vyksta, o tai, kad nukenčia ne tik tropikų miškai, bet ir šiaurėje esantys, mums sako, kad temperatūra kyla.

Dėl augančios temperatūros, dėl sausėjančio oro kyla miškų gaisrai. Tai – pagrindinė priežastis, dėl kurios ypač didele dalimi netekome Rusijoje taigoje augančių miškų. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kuo šie miškai, esantys šiaurėje, svarbūs planetai?

– Visi miškai, tiek esantys tropiniame klimate, tiek šiaurėje, yra planetos plaučiai. Žinoma, esantys atogrąžose sugeria daugiau anglies dvideginio. Šia prasme jie – efektyvesni, bet ne ką mažiau svarbūs ir likę miškai.

Jie atlieka anglies kaupimo funkciją, augdami jie sugeria anglies dvideginį. Taigi, jei gaisrų metu netenkame šių medžių, natūralu, kad šitaip išleidžiame į atmosferą užrakintą anglį. O tokiu būdu dar labiau spartinama klimato kaita.

Tai – vienas aspektas. Kitas aspektas – visuose miškuose, įskaitant taigos, gausi bioįvairovė. Ten – vabalų, žinduolių, paukščių namai. Kiekvienas ekosistemos dalyvis yra kažkurio kito mitybos grandinės dalis. Netekus vieno, subyra visa sistema, nukenčia ir žmogus.

Jau dabar mokslininkai sako, kad galime stebėti šeštąjį, masinį rūšių nykimą. Pavyzdžiui, vabzdžiai per metus išnyksta apie 2,5 proc. Jeigu toks tempas išsilaikys, planetoje po 100 metų išvis gali nebelikti vabzdžių. Tai būtų katastrofa viskam, kas yra žemėje.

– Ką toks medžių nykimas minėtuosiuose kraštuose reiškia Lietuvai?

– Prognozuojama, kad mūsų šalyje spygliuočiams gali tapti per šilta augti ir juos pamažu keis lapuočių miškai. Kartu tai reiškia, kad keisis ir parazitai bei įvairios ligos gali užplūsti medžius ir šitaip juos naikinti.

Taigi, mūsų kraštus tai taip pat liečia, turime už tai prisiimti atsakomybę.

Jeigu toks tempas išsilaikys, planetoje po 100 metų išvis gali nebelikti vabzdžių. Tai būtų katastrofa viskam kam, kas yra žemėje.

– Ar reikia prie to prisitaikyti, ar bandyti šį procesą sustabdyti? Nes dalis šio proceso jau gali būti nebesustabdoma…

– Iš dalies taip, bet mes dar turime daug įrankių, ką galime padaryti. Pirmiausia, sodinti miškus ir leisti jiems augti. Lietuvoje yra paskaičiuota, kad vidutinis medžio amžius siekia 53 metus, nors realiai, pagal mūsų geografines sąlygas, medžiai galėtų sulaukti ir 200–300  metų. Tai reiškia – mes juos kertame per dažnai ir per daug. O tiksliau – per daug kertame ir per mažai sodiname.

– Ar šie dalykai, kuriuos dabar pasakojate, atsispindi politikoje, ES gairėse?

– Taip, mes užsibrėžę pasodinti milijonus medžių artimiausioje perspektyvoje. Europoje yra užbrėžtas tikslas padidinti saugomas teritorijas iki 30 proc., kai dabar rodikliai siekia tik 18 proc. Taigi, tikslai yra, klausimas – kaip seksis juos įgyvendinti?

– Ar tai priklauso nuo politikų ar nuo verslo?

Taigi, jei gaisrų metu netenkame šių medžių, natūralu, kad šitaip išleidžiame į atmosferą užrakintą anglį.

– Nuo visų: nuo politikų, kurie užbrėžia verslui taisykles, kaip veikti, nuo verslo atsakomybės, nuo tų pačių gyventojų, kiek jie ko vartoja.

– Ar kiekvieną kartą matydami kertamus miškus galime sakyti, kad tai blogas dalykas?

– Ne, taip sakyti nebūtų teisinga. Juo labiau kad tuo pačiu žaliuoju kursu siekiama sumažinti betono, cemento gamybą įrengiant naujus pastatus. Taip pat siekiama pakeisti šias medžiagas mediena. Taigi, turėsime sureguliuoti visą miškų politiką taip, kad ten, kur miškai itin seni, kur daug bioįvairovės, mes juos paliksime, o kirsime tuos, kurie pasodinti specialiai ūkinėms reikmėms.

Siūloma pagal tam tikrus kriterijus leisti tiekėjus vertinti pačioms perkančiosioms organizacijoms.

„Tikiuosi, kad Seime tą projektą greitai apsvarstysime. Rengdamas pirmojo posėdžio darbotvarkę (kovo 10-osios – BNS) tarp kitų svarbių klausimų esu įrašęs šias pataisas“, – BNS teigė J. Razma.

„Bent jau viešieji pinigai per viešuosius pirkimus nenukeliaus į Rusiją ar Baltarusiją. Valstybė tuo turi pasirūpinti. Valstybės kontroliuojamos įmonės turi nutraukti tuos pirkimus. Turėtų susiprasti, kad ir brangiau kainuotų, bet pirkti iš kitų“, – pridūrė jis.

Bent jau viešieji pinigai per viešuosius pirkimus nenukeliaus į Rusiją ar Baltarusiją. Valstybė tuo turi pasirūpinti.

Vyriausybė paėjusią savaitę pritarė kelių įstatymų pataisoms, leisiančioms mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties metu vandentvarkos, energetikos, transporto, pašto ir kai kurių kitų paslaugų įmonėms lanksčiau spręsti, kada jos gali atmesti pasiūlymus ir nutraukti jau pasirašytas sutartis, kai to reikia norint sumažinti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Reguliavimas būtų taikomas institucijoms, kurios dirba nacionalinio saugumo, gynybos srityje, priklauso saugiam tinklui ir ypatingos svarbos. Būtų vertinami technologiniai, programinės įrangos pirkimai, kurie gali kelti riziką, be to, būtų draudžiama pirkti iš grėsmę keliančių valstybių.

Dabar vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija kiekvieną atvejį vertina individualiai. 

„Planuojama, kad po dalyvavimo pratybose karinės vadovybės ir kariai į nuolatines dislokacijos vietas sugrįš iki spalio vidurio“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Penktadienį prasidėję mokymai vyks iki rugsėjo 16-osios dienos devyniuose Rusijos poligonuose, Baltijos jūros vandenyse, taip pat penkiuose poligonuose Baltarusijoje.

Rusų Gynybos ministerijos duomenimis, pratybose be maždaug 200 tūkst. karių dalyvauja apie 80 lėktuvų ir sraigtasparnių, iki 760 vienetų karinės technikos, įskaitant 290 tankų, 240 pabūklų ir iki 15 laivų.

Maskva anksčiau patvirtino, kad į Baltarusiją dalyvauti pratybose buvo išsiųsta apie 2,5 tūkst. Rusijos karių.

Lygiagrečiai su „Zapad“ Arktyje prasidėjo plataus masto Rusijos Šiaurės laivyno manevrai. Juose dalyvauja apie 50 laivų, 120 lėktuvų bei sraigtasparnių ir maždaug 8 tūkst. karių.

Trečiadienį rusų kariuomenė pranešė, kad Kurilų salose prasidėjo mokymai dalyvaujant daugiau kaip 500 karių, taip pat tankams ir artilerijai.

Karius pagyrė A. Lukašenka

Stebėdamas didžiules bendras Baltarusijos bei Rusijos karines pratybas, nerimą sukėlusias ne vienai Europos Sąjungos narei, Aliaksandras Lukašenka pagyrė savo šalies ir rusų karių pasirengimą ginti abi valstybes.

Kalbėdamas poligone netoli Baranovičių miesto, esančio vakarinėje Baltarusijos dalyje, A. Lukašenka sakė, kad abi valstybės yra pasirengusios atremti Vakarų „hibridinę agresiją“.

„Jūsų veiksmai šių pratybų metu gyvai patvirtino aukštą mūsų šalių kariuomenių ir Baltarusijos žmonių pasirengimą bendrai užtikrinti suverenumą bei nepriklausomybę“, – kalbėjo karinę uniformą vilkintis A. Lukašenka, pridurdamas, kad pratybose dalyvavo ir kariai iš Kazachstano.

Tuo metu Lenkija prie rytinės savo sienos įvedė nepaprastąją padėtį. Tokios priemonės lenkai ėmėsi pirmą kartą nuo komunizmo žlugimo.

„Po Lietuvos teisingumo ministro išsiųsto laiško Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkui, komiteto koordinatoriai sutarė surengti diskusiją šiuo klausimu komiteto posėdyje“, – BNS informavo Europos Parlamento spaudos tarnyba.

Rusija pernai liepą paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Lietuvos teisėjų ir prokurorų, prisidėjusių prie Sausio 13-osios bylos nagrinėjimu. Maskva juos kaltina neteisėtu Rusijos piliečių persekiojimu.

Lietuvos teisingumo ministerija siūlo, kad Europos Parlamentas pasmerktų Rusijos veiksmus, kurie sudaro prielaidas persekioti teisėjus ir prokurorus, atliekančius konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą Lietuvai ypač svarbioje byloje.

Vilniaus apygardos teismas šiemet kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jiems už akių skirtos laisvės atėmimo bausmės.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.