Pasak jų, 20-metis Dylanas Earlas (Dilanas Erlas) yra susijęs su Rusijos samdinių grupuote „Wagner“, kurią Jungtinės Karalystės vyriausybė yra paskelbusi uždrausta teroristine organizacija.

Jis įtariamas sukčiavimu, tikslinės ir žvalgybinės informacijos rinkimu bei bandymu verbuoti kitus asmenis padėti užsienio specialiosioms tarnyboms.

„Į įtariamą veiklą buvo įtrauktas ir dalyvavimas planuojant padegimo išpuolį prieš su Ukraina susijusį komercinį objektą kovo mėnesį“, – teigė Karūnos prokuratūros (CPS) kovos su terorizmu skyriaus vadovas Nickas Price'as (Nikas Praisas).

Įtariama, kad praėjusio mėnesio pabaigoje D. Earlas planavo ir sumokėjo kitiems asmenims, kad šie padegtų du pramoninius objektus Rytų Londone.

D. Earlas yra pirmasis asmuo, kuriam pateikti kaltinimai pagal praėjusių metų Nacionalinio saugumo įstatymą.

Dėl šios bylos kaltinimai pateikti dar keturiems vyrams.

22 metų Jake'as Reevesas (Džeikas Rivsas) buvo apkaltintas materialinės naudos priėmimu iš užsienio žvalgybos tarnybos ir padegimu sunkinančiomis aplinkybėmis.

22-ejų Dmitrijus Paulauska apkaltintas tuo, kad turėjo informacijos apie teroro aktus.

Kaltinimai padegimu sunkinančiomis aplinkybėmis pareikšti 60-mečiui Paului Englishui (Polui Inglišui) ir 21-erių Nii Mensahui (Ny Mensahui).

Devynių įtariamų „teroristinės grupuotės“ narių, kaltinamų dėl dalyvavimo sąmoksle, teismo procesas prasidės gegužės 21 dieną, pranešė miesto teismas.

Tarp kaltinamųjų yra du asmenys, kurie, kaip įtariama vadovavo sąmokslui – tai Frankfurto aristokratas ir verslininkas princas Heinrichas XIII Reussas (Heinrichas XIII Roisas) ir buvęs karininkas, įvardijamas kaip Ruedigeris (Riudigeris).

Birgit Malsack-Winkemann (Birgit Malzak-Vinkeman), Berlyno teisėja ir buvusi parlamentarė, atstovavusi kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), taip pat stos prieš teismą.

Frankfurto teismo procesas, kuris truks mažiausiai iki 2025-ųjų pradžios, yra tik viena iš didelės apimties bylos prieš įtariamus sąmokslininkus dalių.

Iš viso 26 asmenys, kaltinami priklausymu visoje šalyje veikusiam ekstremistų tinklui, kurio centre buvo Heinrichas XIII Reussas, o viena moteris kaltinama rėmusi šią grupę.

Pirmieji devyni įtariami sąmokslo organizatoriai bus teisiami balandžio 29-ąją Štutgarte.

Birželio 18 dieną Miunchene prasidės atskiras teismo procesas prieš dar aštuonis grupuotės narius.

Radikalėja

2022 metų gruodį policija surengė reidus visoje Vokietijoje.

Kaltinimai buvo pateikti praėjusių metų pabaigoje.

Vadinamasis „Reicho piliečių“ judėjimas, kaip manoma, buvo suorganizavęs tarybą, kuri turėjo perimti valdžią po planuoto pučo, o pareigūnai perspėjo, kad pasirengimas jau buvo toli pažengęs.

„Reicho piliečių“ judėjimui priklauso kraštutiniai dešinieji ekstremistai ir ginklų entuziastai, kurie nepripažįsta šiuolaikinės Vokietijos respublikos teisėtumo.

Jos pasekėjai paprastai tiki, kad iki Pirmojo pasaulinio karo egzistavęs Vokietijos reichas toliau gyvuos kaip monarchija, o kelios grupės yra paskelbusios savo valstybes.

Pastaraisiais metais „Reicho piliečių“ judėjimas vis labiau radikalėja ir yra laikomas vis didesne grėsme saugumui.

Sausį P. Omarovui JAV buvo pateikti kaltinimai kartu su dar dviem nariais gaujos, kuri, kaip įtariama, rengė Teherano remiamą sąmokslą nužudyti iraniečių ir amerikiečių žurnalistę Masih Alinejad (Masih Alinedžad).

Sausį Čekijos policija sulaikė Sakartvelo pilietybę turintį azerbaidžanietį P. Omarovą.

„Manau, kad Polado Omarovo ekstradicija Jungtinėms Valstijoms... yra teisingas sprendimas, priimtas įvertinus visas aplinkybes“, – socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė Čekijos teisingumo ministras Pavelas Blažekas.

Čekijos žiniasklaida nurodė, kad P. Omarovas gali būti išduotas per keletą dienų.

Kiek ankščiau JAV teisingumo departamentas teigė, kad P. Omarovas ir numanomas gaujos lyderis Rafatas Amirovas, gyvenantis Irane, pernai vadovavo sąmokslui nužudyti M. Alinejad jos namuose Niujorke.

Jie nurodė JAV piliečiui Khalidui Mehdiyevui (Chalidui Mechdijevui) įvykdyti žmogžudystę ir už tai jam išsiuntė 30 000 JAV dolerių (26 670 eurų).

2022-ųjų liepą K. Mehdiyevas buvo sulaikytas netoli žurnalistės namų Niujorke su užtaisytu automatiniu šautuvu AK-47.

Šių metų pradžioje JAV buvo sulaikytas R. Amirovas.

Šie trys asmenys buvo apkaltinti užsakytu nužudymu, sąmokslu ir pinigų plovimu, už tai jiems gresia iki 40 metų kalėjimo.

M. Alinejad yra 46-erių aktyvistė turinti dvigubą JAV ir Irano pilietybę. Ji ir anksčiau yra tapusi Teherano rengtų sąmokslų taikiniu.

2021 metų liepą JAV valdžios institucijos pareiškė kaltinimus keturiems Irano žvalgybos agentams ir vienam JAV gyventojui dėl sąmokslo pagrobti ją ir nugabenti į Iraną.

„Tiesioginio karinio pavojaus Moldovai šiuo metu nėra, tačiau yra kitokio pobūdžio pavojų, kurie daro įtaką šalies saugumui – hibridinis karas“, – sakė A. Nosatii.

Kurdama „dezinformaciją, įtampą mūsų visuomenėje“, Rusija bando „pakeisti politinę tvarką, destabilizuoti ir nuversti valstybės valdžią“, – sakė 50-metis ministras po savaitgalį šalyje įvykusio dar vieno antivyriausybinio protesto.

Proeuropietiška Moldova ne kartą kaltino Maskvą, kad ji rengia sąmokslą smurtu nuversti jos vyriausybę pasitelkdama diversantus, apsimetusius antivyriausybiniais protestuotojais. Rusija tai neigia.

„Didžiausias iššūkis šiuo metu yra provokacijos, kuriomis Rusijos Federacija bando destabilizuoti padėtį“, – teigė A. Nosatii.

Moldovos policija sekmadienį pranešė, kad prieš antivyriausybinį protestą suėmė Maskvos organizuoto tinklo, siekiančio destabilizuoti padėtį šalyje, narius.

Pareigūnai teigė, kad ėmėsi veiksmų „gavę informacijos apie Rusijos specialiųjų tarnybų organizuojamus destabilizuojančius veiksmus mūsų teritorijoje per demonstracijas“.

Baltieji rūmai penktadienį apkaltino Rusiją, kad ji siekia destabilizuoti padėtį Moldovoje, siekdama įkurti prorusišką vyriausybę.

Jungtinės Valstijos sakė, kad su Moldovos vadovais intensyviau dalijosi informacija, „kad jie galėtų atlikti tolesnį tyrimą“ ir „sužlugdyti Rusijos planus“.

Moldovą, anksčiau priklausiusią Rusijos įtakos sferai, dabar valdo valdžios institucijos, kurios tvirtai siekia europinės integracijos.

Tačiau Kišiniovas turi reikalų su separatistiniu Uždniestrės regionu, kurio valdžia ketvirtadienį paragino Jungtines Tautas ištirti tariamą planą užpulti kelis aukščiausio rango pareigūnus, dėl kurio kaltina Kyjivą.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU iš karto pasmerkė šiuos kaltinimus kaip „Kremliaus surengtą provokaciją“.

J.Stalino terminologija kalbant, svarbu, kad tik būtų kam, o straipsnį tai jau surasti bus ne problema. Nors anuomet neretai ir BK vartyti nesivarginta. Dabar gi laikai kiti.

Net mozaikinės psichopatijos kamuojamas nemarusis bulvinis tėtušis ir tas suvokia, jog į Vilnių siųsti galvažudžius, kad tie nudaigotų akiplėšą Sviatlaną, būtų ne lygis. Todėl atsivertė BK ir rado tiesiog idealų šiam reikalui punktą, pagal kurį opozicijos lyderiams S.Cichanouskajai ir P.Latuškai iškėlė baudžiamąją bylą "dėl pareigūno rango ar įgaliojimų prisiskyrimo".

J.Stalino terminologija kalbant, svarbu, kad tik būtų kam, o straipsnį tai jau surasti bus ne problema.

"Kaltinamieji, derindami veiksmus su kitais sąmokslo dalyviais, pažeisdami Baltarusijos Konstitucijos reikalavimus, sukūrė BR valstybinės valdžios, valdymo ir atstovavimo pseudoorganus užsienyje", – per valstybinę TV pareiškė šalies Tyrimų komiteto atstovas.

Tiesa, šiems "sąmokslininkams" labiau pasisekė, nei vasarį į kalėjimą Rusijoje patekusiam A.Navalnui. Nors jau iš pradžių buvo akivaizdu, jog pusantrų metų bus tik preliudija. Tad prieš kelias savaites radosi nauji kaltinimai, dabar jau "dėl vadovavimo ekstremistinei organizacijai", todėl už grotų jam gali tekti praleisti dar iki 10 metų.

S.Cichanouskajai ir P.Latuškai "už rango ir įgaliojimų prisiskyrimą" gi numatoma maksimali bausmė – laisvės atėmimas tik iki dvejų metų.

Akivaizdu, jog nuo diktatorių įniršio gali neišgelbėti net Nobelio taikos premijos laureato statusas. Štai Filipinų vyriausybė pro sukąstus dantis pagaliau pasveikinusi ją gavusią žurnalistę M.Ressą, priminė, kad šiai vis dar gresia baudžiamieji kaltinimai šalyje. Kitaip tariant, BK straipsnis tironijose nėra problema.

Šeštadienį A. Lukašenka apsilankė Poleskio radiaciniame-ekologiniame draustinyje, kur atsakė į žurnalistų klausimus apie valdžios atskleistą sąmokslą.

„Valstybės vadovo teigimu, sąmokslininkai parengė kelis scenarijus. Iš pradžių jie planavo pašalinti prezidentą per gegužės 9 dienos paradą. Tačiau tokio sumanymo realizavimą Baltarusijoje sunku įsivaizduoti, todėl jie atsisakė pirminės idėjos“, – šeštadienį paskelbė valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Vėliau svarstyta užpulti prezidento kortežą. Šiam tikslui buvo nupirkti ir į Baltarusiją atgabenti granatsvaidžiai, pareiškė A. Lukašenka. Jo teigimu, įgyvendinti tokį sumanymą taip pat nepavyko: saugumo sumetimais kortežo automobiliai važiuoja itin greitai, todėl tikimybė pataikyti yra itin maža.

Pasak A. Lukašenkos, pagal trečiąjį scenarijų ginkluoti asmenys turėjo užpulti prezidento užmiesčio teritoriją. Jos sunaikinimui kartu su valstybės galva skirta 10 mln. JAV dolerių, o snaiperiui – 1 mln. JAV dolerių.

„Tai mes jau seniai matėme. Manote, kad mes tą operaciją Maskvoje įvykdėme iš niekur nieko? Mes juos sekėme“, – pareiškė A. Lukašenka.

Jo teigimu, tarp sąmokslininkų buvo ir specialiųjų tarnybų darbuotojas, kuris atliko parsidavusio generolo vaidmenį. „Tai buvo mūsų agentas. Šaunuolis. Ačiū vaikinui, jis mums labai padėjo, nepabijojo. Jie jo padedami norėjo sukelti armiją“, – sakė jis.

Pasak A. Lukašenkos, po perversmo opozicija norėjo prašyti Baltarusijoje įvesti NATO pajėgas ir tai būtų tramplinas pulti Rusiją.

„Jiems reikėjo parai esą ateiti čia į valdžią ir pareikšti, kad esame valdžioje. Kam? Tam, kad galėtų paprašyti įvesti NATO pajėgas į Baltarusijos teritoriją ir išdėstyti jas prie rytinės sienos prie Smolensko. Tai buvo tramplinas – aš jums visad sakiau – užpulti Rusiją. Tai buvo pirmas žingsnis“, – sakė A. Lukašenka.

Jis pareiškė, kad „maištininkai tikėjosi padedami kariuomenės blokuoti Minską kartu su mieste esančiomis OMON, vidaus kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijos ir KGB pajėgomis“.

Pasak prezidento, iš viso Baltarusijos pareigūnų, kuriuos esą naujoji valdžia ketino internuoti, yra daugiau nei 30 žmonių. „Štai jų politika. Neduok Dieve, būtų atėję į valdžią. Jų ir arti prie valdžios leisti negalima“, – sakė A. Lukašenka.

Jis priminė, kad anksčiau Baltarusijoje buvo sulaikytos kelios teroristinės grupuotės. Apie kai kurias skelbė žiniasklaida, o kitos nebuvo „nušviestos“, tačiau ir jos, anot A. Lukašenkos, jau teikia parodymus ir pripažįsta kaltę. Visa tai, jo teigimu, yra vienos grandinės grandys.

Kiek anksčiau Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pranešė, kad padėjo užkirsti kelią perversmui Baltarusijoje.

„Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba, bendradarbiaudama su Baltarusijos Respublikos valstybės saugumo komitetu, specialios operacijos metu užkardė neteisėtą dvigubą JAV ir Baltarusijos pilietybę turinčio Jurijaus Leonidovičiaus Zenkovičiaus ir Baltarusijos Respublikos piliečio Aliaksandro Jiosifovičiaus Fedutos veiksmus. Jie planavo Baltarusijoje surengti karinį perversmą ir pagal atidirbtą „spalvotųjų revoliucijų scenarijų įtraukti vietos ir Ukrainos nacionalistus, o taip pat fiziškai pašalinti prezidentą A. Lukašenką“, – žurnalistams pranešė FSB Viešųjų ryšių centras.

Specialiųjų tarnybų duomenimis, J. Zenkovičius ir A. Feduta konsultavosi su JAV ir Lenkijos atstovais. „Verta paminėti, kad karinio perversmo įvykdymo data opozicionieriai pasirinko Pergalės parado dieną Minske šių metų gegužės 9-ąją“, – nurodė FSB.

Galutinis perversmo tikslas buvo keisti konstitucinę santvarką panaikinant prezidento postą ir perduodant šalies valdymą „Nacionalinio susitaikymo komitetui“. „Be to, J. Zenkovičius planavo tapti šalies parlamento ir teisinės sistemos „kuratoriumi“, o A. Feduta norėjo užsiimti politine reforma ir ideologiniu darbu“, – nurodė FSB.

Įtariamuosius sulaikė Rusijos saugumo tarnybos ir perdavė Baltarusijos partneriams.

Vėliau Baltarusijos KGB pareiškė, kad J. Zenkovičius buvo susijęs su JAV specialiosiomis tarnybomis.

„Baltarusijos Respublikos teritorijoje jis ieškojo ir mėgino verbuoti bei papirkti Baltarusijos karinių pajėgų karius ir teisėsaugos pareigūnus, kurie būtų pasirengę už piniginį atlygį dalyvauti nuverčiant dabartinę valdžią smurtiniu būdu“, – per televiziją ONT sakė Valstybės saugumo komiteto Tyrimų skyriaus vadovas Konstantinas Byčekas.

Assadollah Assadi (Asadola Asadis), kuriam dabar 49-eri, dirbo Irano misijoje Austrijoje, kai parūpino sprogmenų planuotai atakai. Užkirtus kelią atakai jis 2018 metų liepą buvo areštuotas Vokietijoje, kur neturėjo diplomatinės neliečiamybės.

Trys bendrininkai, turintys Irano ir Belgijos pilietybes, buvo nuteisti kalėti nuo 15 iki 18 metų; iš jų atimama Belgijos pilietybė.

2018 metų birželio 30-osios mitinge Vilpente netoli Paryžiaus dalyvavo išeivijoje veikiančios iraniečių opozicinės Nacionalinės Irano pasipriešinimo tarybos (NCRI) aukšto rango lyderiai ir garsūs šalininkai, tarp jų buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) advokatas Rudy Giuliani (Rudis Džulianis).

Byla suteikė informacijos apie Teherano tarptautines operacijas, Iranui kaip tik viliantis, kad naujojo JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija švelnins sankcijas jo atžvilgiu.

A. Assadi buvo teisiamas Belgijos Antverpeno uostamiestyje drauge su kitais trimis atsakovais, taip pat areštuotais policijai sužlugdžius sąmokslą.

Diplomatas buvo apkaltintas „teroristinio pobūdžio pasikėsinimais nužudyti“ ir „dalyvavimu teroristinės grupės veikloje“.

Belgijos ir Irano pilietybes turintys sutuoktiniai, 36 metų Nasimeh Naami (Nasimė Nami) ir 40 metų Amiras Saadouni (Amiras Sadunis), paėmė iš A. Assadi pusę kilogramo sprogmenų TATP (acetono peroksido arba tricikloacetono peroksido) ir sprogdiklį.

N. Naami paskirta 18 metų įkalinimo bausmė, o A. Saadouni turės kalėti 15 metų.

Belgijoje gyvenantis iraniečių poetas Mehrdadas Arefani (Mehrdadas Arefanis) buvo A. Assadi bendrininkas ir turėjo nuvesti sutuoktinius į mitingą. Jam paskirta 17 metų įkalinimo bausmė.

Belgų pareigūnai mitingo dieną sustabdė poros automobilį, kuriame buvo bomba, ir užkirto kelią tam, kas, kaip sakė NCRI advokatai, turėjo būti skerdynės.

Vėliau tais pačiais metais Prancūzijos vyriausybė apkaltino Irano žvalgybą stovint už šios operacijos, bet Teheranas tai kategoriškai neigia.

„Teisiamas“ Irano režimas

Byla pakurstė įtampą tarp Europos galių ir Teherano, o NCRI šalininkai pasinaudodami ja spaudė Irano režimą.

„Šiame teisme teisiamas visas šis režimas – kalbama apie valstybinį terorizmą“, – prieš teismo sprendimą naujienų agentūrai AFP sakė grupės lyderė Maryam Rajavi (Marjam Radžavi).

Vėliau ji tviteryje parašė, kad nuosprendžiai sudavė „didelį smūgį režimui Irane“ ir „jo terorizmo eksporto strategijai“.

NCRI yra iraniečių opozicijos grupės „Mujahedeen-e-Khalq“ (MEK), dar vadinamos „Irano liaudies mudžahidų organizacija“ (PMOI), politinis sparnas.

Per 1979 metų revoliuciją, kai buvo nušalintas šachas Mohammadas Reza Pahlavi (Mohamadas Reza Pahlavis), MEK rėmė ajatolą Ruhollah Khomeini (Ruholą Chomeinį), bet greit susipyko su naująja valdžia.

Per 1980–1988 metų Irano ir Irako karą grupė palaikė Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) Iraką, ir tūkstančiams įtariamų jos narių buvo įvykdytos egzekucijos per negailestingą kampaniją Irane.

Dabar MEK prieš Iraną veikia išeivijoje ir laiko save svarbiausia opozicine grupe už Irano ribų.

Irano kritikams ir daugeliui Teherano vyriausybės neremiančių iraniečių MEK yra kone kultinė grupė. Vakarai vienu metu ją laikė teroristine organizacija.

Ji yra uždrausta Irane, bet ją remia keli garsūs buvę JAV ir Europos pareigūnai, taip pat režimui nepritariančių Irano išeivių tinklas.

Centro dešinės partijos „Tėvynė“ pirmininkas Arturas Vanecianas buvo areštuotas šeštadienį, iškvietus jį į Armėnijos saugumo pajėgų būstinę, sakė advokatai Lusinė Sahakian ir Jervandas Varosianas.

Jie sulaikymą pavadino persekiojimu ir neigė įtarimus, kad jų klientas rengėsi po premjero Nikolo Pašiniano nužudymo užgrobti valdžią.

N. Pašinianui pasirašius taikos susitarimą su Azerbaidžanu, kuriuo buvo užbaigtos rugsėjį kilusios kovos dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, kilo smurtiniai gatvių protestai, be to, premjeras sulaukė tūžmingos Armėnijos politinės opozicijos kritikos.

Technologiškai pranašesnės Azerbaidžano pajėgos padarė didelių nuostolių Armėnijai ir N. Pašinianas, norėdamas sustabdyti karo veiksmus, sutiko atiduoti dideles daugiausia krikščionių armėnų gyvenamo regiono dalis Azerbaidžanui, kurio gyventojų daugumą sudaro musulmonai.

Buvęs Nacionalinio saugumo tarnybos vadovas A. Vanecianas, turintis ryšių su Rusija, taip pat trumpam buvo sulaikytas praėjusią savaitę per antivyriausybinius protestus, drauge su kitomis svarbiomis opozicijos figūromis. Premjeras per tuos protestus buvo vadinamas išdaviku.

Armėnijos saugumo tarnybos vėlai šeštadienį paskelbė areštavusios kitą „antivyriausybinių pažiūrų“ vyrą, kuris turėjo „daug ginklų“, bet jo pavardės nenurodė.

Jis esą rengė „bandymą nužudyti vieną viešą figūrą ir užgrobti valdžią“ derindamas veiksmus su „antivyriausybinių pažiūrų politikais ir jų šalininkais“.

Projektas strigo netikėtai

Pasirodo, po klaipėdiečių kojomis glūdi ne tik gintaro klodai, bet ir nemenkas durpių sluoksnis.

Tai paaiškėjo, kai Marių gatvės gale, prie Karinių jūrų pajėgų, pradėtas statyti laivyno bazės sandėlis.

Projekto užsakovas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) sutartį su generaliniu statybų rangovu bendrove "Žibai" pasirašė dar pernai lapkričio viduryje.

Įmonė įsipareigojo pastatyti laivyno bazę – 2,3 tūkst. kv. m ploto ir beveik 15 m aukščio pastatą.

Tačiau dar ankstyvą pavasarį, statybvietę aptvėrus tvora ir paklojus dalį trinkelių, viskas staiga sustojo.

Nėra ekspertų išvadų

Vietos gyventojai, kasdien matantys piktžolėmis užželiantį sklypą, greitai padarė išvadą, kad statybos strigo todėl, jog iš KVJUD pareigų atleistas A.Vaitkus.

Vis dėlto šie du įvykiai nesusiję.

Pavasarį buvo pradėti tik paruošiamieji statybos darbai, kuriems esą nereikėjo darbo projekto.

Tolimesniems darbams vykdyti jau buvo reikalingas darbo projektas, kurį turėjo parengti bendrovė "Žibai".

Tačiau iki šios dienos rangovas uostui esą nėra pateikęs darbo projekto su teigiama ekspertizės išvada, dėl to ir statybos darbai negali būti vykdomi.

Dėl visko kaltos durpės?

Susisiekus su bendrovės "Žibai" direktoriumi Steponu Kazlausku, paaiškėjo, kad šiuo atveju dėl stringančių statybų kalti ne rangovai, o statybvietės sklype, maždaug 6–9 m gylyje, glūdinčios durpės.

"Iki šiol niekaip negimsta darbo projektas, nes atlikus papildomus geologinius tyrinėjimus paaiškėjo, kad sklype 6 ir 7, taip pat 9 metrų gylyje yra durpių ir dabar niekaip nesusitaria ekspertai su užsakovais, ką toliau daryti. Dabar rengiamas papildomas darbo projektas su papildomais skaičiavimais, kur pasitelkti ir mokslininkai, kad būsimas pastatas stovėtų ant stabilaus grunto ir vėliau neatsirastų statinio įtrūkimų. Jei viskas būtų vykę sklandžiai, objektą jau būtume atidavę vertinti šiomis dienomis", – kalbėjo S.Kazlauskas.

Jis mano, kad iki gruodžio pradžios problemos bus išspręstos, ir statybos pajudės.

Rangovai uosto direkcijai yra įteikę prašymą, kad sutartį pratęstų dėl ne dėl jų kaltės atsiradusių aplinkybių.

Pagal pirminį susitarimą sutarties pabaiga numatyta 2020 m. gegužės 1 d.

„Užkirtome kelią planui, kurį asmeniškai organizavo ta velnio marionetė, mane nužudyti“, – tūkstančiams šalininkų Karakase pareiškė N. Maduro, turėdamas omenyje J. Guaido, kurį daugiau nei 50 šalių yra pripažinusios laikinuoju Venesuelos valstybės vadovu.

Venesuelos prezidentas teigė, kad su JAV susimokiusi kaimyninė Kolumbija esą prisidėjo prie sąmokslo. Anot N. Maduro, buvo suimtas neįvardijamas Kolumbijos kariškis, kuris esą „duoda parodymus“.

N. Maduro vyriausybė tariamo sąmokslo detales paskelbė per valstybinę televiziją.

Informacijos reikalų ministras Jorge Rodriguezas (Chorchė Rodrigesas) pareiškė, jog „už dideles pinigų sumas“ buvo pasamdyti „samdomi žudikai“ iš Salvadoro, Gvatemalos ir Hondūro, kurie prieš misijas Venesueloje, kur turėjo įvykdyti „tikslines žmogžudystes“ ir „sabotažą“, buvo nusiųsti į Kolumbiją.

J. Rodriguezas J. Guaido administracijos vadovą Roberto Marrero (Robertą Marerą) apkaltino gavus pinigų iš Jungtinių Valstijų ir esant vienu pagrindinių šios tariamos operacijos organizatorių.

49 metų teisininkas R. Marrero ketvirtadienį buvo sulaikytas savo namuose Karakase. Tai sukėlė Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos ir daugumos Pietų Amerikos šalių, kurios pripažįsta J. Guaido laikinuoju Venesuelos prezidentu, pasipiktinimą. Šalys pareikalavo nedelsiant jį paleisti.

Sulaikymo metu R. Marrero vienam savo kaimynui (opozicijos atstovui parlamente) sušuko, kad jį sulaikantys žvalgybos SEBIN pareigūnai pakišo jo namuose du automatus ir granatą. Po kelių valandų N. Maduro vyriausybės paskelbė nuotraukų, kuriose užfiksuoti minėti ginklai, ir pareiškė, kad jie buvo rasti namuose ir kad R. Marrero priklauso „teroristų grupei“.

JAV griežtina sankcijas

J. Rodriguezas eterio metu paleido įrašų, kurie, jo teigimu, buvo padaryti per J. Guado ir R. Marrero pokalbius „WhatsApp“ programėlėje. Tų pokalbių metu esą buvo kalbėta apie JAV įšaldytų Venesuelos lėšų panaudojimą finansuoti ginkluotas grupes, remiamas Kolumbijos prezidento Ivano Duque (Dukės).

Šie kaltinimai buvo pakartoti netrukus po to, kai N. Maduro kreipėsi į tūkstančius savo rėmėjų sostinėje. Jo vyriausybė teigia, kad Jungtinės Valstijos įšaldė Venesuelos turto už 30 mlrd. JAV dolerių, įskaitant lėšas banko sąskaitose.

J. Rodriguezas pareiškė, kad minėtam sąmokslui surengti buvo panaudotos lėšos iš sąskaitų bankuose „Bank of America“ ir „Banesco Panama“.

Opozicijos kontroliuojamai asamblėjai vadovaujantis J. Guaido paragino tarptautinę bendruomenę daryti dar didesnį spaudimą N. Maduro vyriausybei.

Jungtinės Valstijos jau ne kartą sugriežtino sankcijas Venesuelai ir panaikino vizas 300-ams venesueliečių, kurie, kaip manoma, yra artimi režimui, bei apsunkino galimybes valstybinei naftos kompanijai PDVSA veikti ar skolintis tarptautinėse rinkose.

Balandžio 28 dieną sankcijos bus dar labiau sugriežtintos – bus įvestas embargas naftos eksportui.

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija ne kartą perspėjo N. Maduro nesuimti ar nebauginti J. Guaido ir jo padėjėjų ir pagrasino neįvardijamomis pasekmėmis.

Pasak D. Trumpo, Venesuelos atveju galimi „visi variantai“. Netiesiogiai net užsimenama apie galimus karinius veiksmus.