Tikslas – paraginti žmones sakyti vieni kitiems gerų žodžių

M. Matukaičio teigimu, tarptautinis socialinės „Gero žodžio galios“ kampanijos įvertinimas buvo maloni staigmena.

„Iniciatyvos idėja tikime visu šimtu procentų, džiaugiamės, kad ji buvo pastebėta ir įvertinta tarptautiniu mastu. Šių metų rugpjūtį inicijavome gyventojų nuomonės tyrimą, ir jis parodė, kad 85 proc. žmonių komplimentai gerina nuotaiką ir įkvepia, o 71 proc. jie suteikia pasitikėjimo savimi ir didina savivertę. Prie „Gero žodžio galios“ kampanijos dirbo didelė komanda, tad noriu padėkoti kolegoms, mūsų darbuotojams ir partneriams – komunikacijos agentūrai „Adverum“, reklamos agentūrai TBWA ir žiniasklaidos planavimo agentūrai „Dentsu Lithuania“, – kurie patikėjo idėja ir padėjo pasiekti tokius rezultatus. Labai malonu būti taip įvertintiems“, – teigė M. Matukaitis.

Pasak jo, „Gero žodžio galios“ kampanijos tikslas – inicijuoti pokyčius kasdienėje bendravimo kultūroje, skatinant žmones dažniau sakyti vieni kitiems teigiamų žodžių.

„Su šia socialine iniciatyva startavome liūdniausią metų dieną, vadinamąją Blue Monday. O kampanijos idėja kilo pasaulinių negandų kontekste. Pajutome, kad visuomenėje įsivyravo baimė ir nerimas, padaugėjo negatyvumo. Turime palaikyti vieni kitus, todėl pamanėme, kad geri žodžiai bent šiek tiek praskaidrins kiekvieno mūsų dieną ir prisidės prie geresnės emocinės savijautos tokiu sudėtingu laikotarpiu. Pozityviomis naujienomis dalijomės ir Lietuvos žiniasklaidoje, specialiai geroms žinioms skirtuose didžiųjų portalų polapiuose. Prie iniciatyvos prisijungė ir mūsų darbuotojai – jie įsiamžino socialinio eksperimento vaizdo įraše“, – pasakojo M. Matukaitis.

Partnerio nuotr.

Kvietė darbuotojus klausytis pagyrimų

Bendrovės atstovas teigia, kad teigiamų žodžių galią norėta įprasminti ir bravoro aplinkoje, todėl sukurtas gerų žodžių galios socialinio eksperimento vaizdo įrašas.

„Jame filmavome savo darbuotojus ir stebėjome jų reakcijas, kai jiems sakomi gražūs žodžiai. Filmavime savanoriškai sudalyvavo dešimt bravoro darbuotojų. Kolegos susirinko į filmavimo studiją, tačiau iki pat filmavimo pradžios nežinojo, kas jų laukia. O mes buvome paruošę jiems staigmeną – klausytis jiems sakomų gerų žodžių, pagyrimų ir komplimentų iš kolegų“, – pasakojo M. Matukaitis.

Pasak jo, klausydamiesi pagyrimų, darbuotojai pradžioje jautėsi šiek tiek nejaukiai, tačiau vėliau jų veidus nušvietė plačios šypsenos.

„Buvo labai gera stebėti šį pokytį. Žmonės, išgirdę jiems sakomų gerų žodžių, tiesiog nušvito, pradėjo labiau savimi pasitikėti, atsiskleidė. Tai tik dar kartą parodė, kokią galią turi nuoširdūs žodžiai. Net ir vienas teigiamas komentaras gali motyvuoti, pakeisti žmogaus nuotaiką ar gyvenimą. Manau, kiekvienas turime ką gražaus pasakyti šalia esančiam žmogui. Tik kažkodėl ne visada išdrįstame arba taupome tuos gerus žodžius išskirtinei progai. Tačiau laukti tikrai neverta, kai galima pradžiuginti žmogų čia ir dabar. Juk pasakyti gerų žodžių nieko nekainuoja“, – įsitikinęs M. Matukaitis.

PRGN yra tarptautinis nepriklausomų komunikacijos agentūrų tinklas, vienijantis 54 komunikacijos agentūras iš 34 pasaulio valstybių Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Viduriniuose Rytuose, Afrikoje, Australijoje ir Azijoje. Nuo 1999 m. veikiantis PRGN yra vienas didžiausių tarptautinių ryšių su visuomene tinklų pasaulyje.

Tai pirmasis JAV ir Kinijos prezidentų susitikimas akis į akį po metų pertraukos.

Pranešama, kad didžiausių pasaulio ekonomikų vadovai, didėjant įtampai dėl tokių klausimų kaip Taivanas, sankcijos ir prekyba, surengs mažiausiai tris valandas truksiančias derybas rezidencijoje miesto pakraštyje.

Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimas prasidės oficialiu rankos paspaudimu 10 val. 45 min. vietos (20 val. 45 min. Lietuvos) laiku, po to vyks dvišalės derybos už uždarų durų ir dalykiniai pietūs.

80-metis J. Bidenas derybų išvakarėse ištiesė alyvmedžio šakelę 70-mečiui Xi Jinpingui, tvirtindamas, kad Jungtinės Valstijos nesiekia atsiriboti nuo Kinijos ir iš tikrųjų nori geresnių santykių.

Tačiau vėliau per lėšų rinkimo vakarienę JAV prezidentas nesugebėjo susilaikyti nepasakęs, kad valdant komunistų lyderiui Xi Jinpingui Kinija susiduria su realiomis problemomis ir tvirtino, kad „Amerika atgauna lyderystę pasaulyje“.

Kinija per Užsienio reikalų ministerijos atstovę spaudai atsakė, kad visos šalys, įskaitant JAV, turi problemų, ir pareiškė, kad palankiai vertina aukščiausiojo lygio susitikimą.

„Raktas į Kinijos ir JAV santykių stabilizavimą ir gerinimą yra abiejų šalių bendradarbiavimas, o svarbiausia sąlyga – abipusė pagarba“, –  sakė atstovė spaudai Mao Ning.

Tai sudėtingi, konkurenciniai santykiai, kurie lengvai gali peraugti į konfliktą ar konfrontaciją, jei nebus tinkamai kontroliuojami.

Sekimo balionas

Abu lyderiai asmeniškai nebuvo susitikę nuo 2022 metų lapkričio, kai surengė derybas Balyje, o santykiai pašlijo po to, kai šių metų vasarį Jungtinės Valstijos numušė įtariamą Kinijos sekimo balioną.

Vienas iš opiausių dvišalių santykių klausimų – Taivano, savivaldžios demokratinės salos, į kurią pretenzijas reiškia Pekinas ir neatmeta galimybės ją užgrobti jėga, ateitis.

Tikimasi, kad J. Bidenas įspės Kiniją nesikišti į po dviejų mėnesių Taivane vyksiančius rinkimus, dėl ko galėtų padidėti įtampa.

„Tai sudėtingi, konkurenciniai santykiai, kurie lengvai gali peraugti į konfliktą ar konfrontaciją, jei nebus tinkamai kontroliuojami“, – pirmadienį sakė J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).

Pastaraisiais mėnesiais tarp Pekino ir Vašingtono vyko intensyvi aukšto lygio diplomatija, o likus mažiau nei savaitei iki aukščiausiojo lygio susitikimo buvo paskelbta apie Xi Jinpingo atvykimą.

Ypatingai svarbių pranešimų tikriausiai nebus, tačiau abi šalys užsiminė apie keletą galimų susitarimų per pirmąjį Xi Jinpingo vizitą JAV teritorijoje nuo 2017 metų, kai jį priėmė tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

Vienas iš J. Bideno pagrindinių tikslų – atkurti abiejų šalių karinę „karštąją liniją“, kurią Pekinas nutraukė po to, kai 2022 metais Taivane apsilankė tuometinė Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi), sakė aukšto rango JAV administracijos pareigūnas.

Pareigūnas taip pat išreiškė viltį, kad bus padaryta pažanga siekiant apriboti Kinijos vykdomą fentanilio sudedamųjų dalių eksportą. Priklausomybė nuo šio narkotiko sukėlė krizę įvairiuose Amerikos miestuose, įskaitant San Fransiską,

Be to, tikimasi, kad abu vadovai aptars Izraelio ir „Hamas“ konfliktą bei karą Ukrainoje.

Aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse Kinija ir Jungtinės Valstijos taip pat įsipareigojo glaudžiau bendradarbiauti kovos su klimato kaita srityje ir bendrame pareiškime nurodė, kad klimato krizė yra vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių.

Ekonomikos skatinimas

Xi Jinpingas gali siekti nutraukti prekybos apribojimus ir sankcijas, skatindamas Kinijos ekonomikos augimą po griežtos nulinio COVIDo politikos.

Po aukščiausiojo lygio susitikimo Kinijos vadovas surengs vakarienę su JAV įmonių vadovais, norėdamas pademonstruoti, kad Kinija vis dar yra gera vieta investuoti, sakė amerikiečių pareigūnas.

Antradienį J. Bidenas ir Xi Jinpingas nusileido San Fransiske, kur tūkstančiai žmonių išsirikiavo gatvėse mojuodami raudonos ir auksinės spalvos Kinijos vėliavomis ir nešdami transparantus, sveikinančius Kinijos prezidentą.

Abiejų valstybių lyderiai tikisi pasinaudoti beveik pusantro dešimtmečio senumo asmenine istorija.

Jie susipažino, kai 2011 metais buvęs JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) tuometiniam viceprezidentui J. Bidenui nurodė susitikti su XI Jinpingu, kuris tuo metu Kinijos hierarchijoje buvo antras pagal svarbumą asmuo.

Šį kartą tarp svečių bus ne tik sąjungininkai, bet ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), taip pat – Rusijos atstovas.

J. Bidenas San Fransiske pasveikins 20 kitų Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo, sukurto prieš tris dešimtmečius, kai JAV politikai buvo įsitikinę, kad aktyvi prekyba suartins Ramiojo vandenyno regioną, narių.

Ši optimistinė vizija baigėsi, nes J. Bideno administracija APEC forsuoja tik ribotą ekonominį paktą, o pastaraisiais mėnesiais griežtina sankcijas Kinijai, kuri laikoma pagrindine JAV varžove.

Tačiau ir JAV, ir Kinija yra išreiškusios viltį, kad bus užtikrintas didesnis stabilumas. Vizitui į Vašingtoną esant politiškai neįmanomam ir iki Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų likus vieneriems metams, APEC yra unikali galimybė Xi Jinpingui ir J. Bidenui susitikti JAV teritorijoje.

Tikimasi, kad trečiadienį įvyksiančiame J. Bideno ir Xi Jinpingo susitikime – pirmajame po prieš beveik metus įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Balyje – bus aptarti įvairūs nesutarimai, įskaitant Taivaną, kurio rinkimai po dviejų mėnesių gali sukelti naują įtampą santykiuose su Pekinu.

Kinija reiškia pretenzijas į šią savarankišką demokratinę salą ir neatmeta galimybės ją užgrobti jėga.

Pirmadienį Pekinas teigė, kad susitikime Kinijos lyderis ir JAV prezidentas aptars „pasaulinę taiką ir vystymąsi“.

„Dviejų valstybių vadovai nuodugniai bendraus strateginiais, bendraisiais ir krypties klausimais, susijusiais su Kinijos ir JAV santykiais, taip pat svarbiausiais klausimais, susijusiais su pasauline taika ir vystymusi“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

„Kinija nebijo konkurencijos, bet mes prieštaraujame Kinijos ir JAV santykių apibūdinimui konkurencijos kalba“, – pridūrė ji.

Vienas JAV pareigūnas išreiškė viltį, kad Xi Jinpingas ir J. Bidenas užmegs naujus ryšius, JAV norint atkurti abiejų kariuomenių bendravimą, kuris laikomi ypač svarbiu krizei dėl Taivano suvaldyti.

APEC kitiems San Fransiske susirinksiantiems lyderiams gali pasirodyti kaip antraeilis dalykas po J. Bideno ir Xi Jinpingo susitikimo, tačiau tikėtina, kad pats susitikimas jiems taip pat atneš palengvėjimą, teigė Kinijos politikos ekspertas Jude'as Blanchette'as (Džudas Blanšetas) iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS).

„Net ir tos regiono šalys, kurios itin nerimauja dėl didėjančios Kinijos agresijos, vis dar turi glaudžius ekonominius ryšius su Kinija ir iš esmės pirmenybę teiktų stabiliems JAV ir Kinijos santykiams, o ne nestabiliems“, – sakė jis.

Vėl susirinksiantys sąjungininkai

Priešingai nei diplomatinės amerikiečių pastangos, kuriomis siekiama išvengti konflikto su Kinija, JAV šalinasi Rusijos – APEC narės – dėl jos invazijos į Ukrainą.

Kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderį, vyks į San Fransiską, niekas ir nesitikėjo, o JAV aiškiai nurodė, kad jis yra nepageidaujamas.

Kinija nebijo konkurencijos, bet mes prieštaraujame Kinijos ir JAV santykių apibūdinimui konkurencijos kalba.

Maskvai atstovaus ministro pirmininko pavaduotojas Aleksejus Overčiukas, kuris vis dar yra aukščiausio lygio Rusijos svečias JAV nuo plataus masto karo pradžios.

J. Bidenas, aiškiai rodydamas priešingą požiūrį nei jo pirmtakas ir varžovas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), sutelkė dėmesį į sąjungų stiprinimą, įskaitant naujas formas, pavyzdžiui, trišalį karinį paktą su Australija ir Jungtine Karalyste.

Nepaisant Kinijos dalyvavimo, Jungtinės Valstijos ir toliau bendradarbiaus su APEC sąjungininkais, kad „atremtų bet kokias pastangas pažeisti tarptautines taisykles ir normas“, naujienų agentūrai AFP sakė vyriausiasis amerikiečių pareigūnas, atsakingas už APEC, Mattas Murray'us (Metas Murėjus).

Jis teigė, kad ši organizacija yra tinkama vieta J. Bideno ir Xi Jinpingo aukščiausiojo lygio susitikimui, nes APEC yra neįpareigojanti, todėl nesutariančios šalys gali kalbėtis.

Tarp APEC dalyvaujančių JAV sąjungininkų bus Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis), kuris per pastarąjį mėnesį lankėsi ir Vašingtone, ir Pekine, taip pat Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) ir Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas).

Prieš išskrisdamas į San Fransiską, J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose pasveikins kadenciją baigiantį Indonezijos prezidentą Joko Widodo (Džoką Vidodą), Jungtinėms Valstijoms siekiant konkuruoti su Kinija dėl didžiulių šio salyno nikelio atsargų, gyvybiškai svarbių elektrinių automobilių gamybai.

Postūmis dėl prekybos susitarimo

San Fransiskas buvo pasirinktas dėl istorinių ryšių su Azija ir kertinio vaidmens pasaulinių technologijų srityje, tačiau mažai tikėtina, kad APEC susitikimas leis atsikvėpti nuo klausimo, kuris jau mėnesį įsitaisęs J. Bideno dėmesio centre – Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo.

Tarp APEC narių yra ne tik Indonezija, didžiausia iš šalių, kuriose musulmonai sudaro daugumą, bet ir kaimyninė Malaizija, kurios ministras pirmininkas Anwaras Ibrahimas (Anvaras Ibrahimas) sulaukė opozicijos raginimų boikotuoti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl JAV paramos Izraeliui.

Neįprasta, kad APEC, kurioje narės vadinamos ne šalimis, o ekonomikomis, priklauso ir Kinija, ir Taivanas.

Taivanui atstovauja ne politikas, o verslininkas – Morrisas Changas (Morisas Čangas), svarbi Taivano puslaidininkių pramonės figūra.

Vašingtone laisvosios prekybos susitarimai tapo neparankūs, D. Trumpui pasitraukus iš besiformuojančios Ramiojo vandenyno regiono šalių partnerystės, kurią Azijos sąjungininkėms siūlė jo pirmtakas Barackas Obama (Barakas Obama).

Vietoj to J. Bidenas pasiūlė Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono ekonominę programą (Indo-Pacific Economic Framework, IPEF) kuri nesuteikia galimybės patekti į rinką, tačiau ja siekiama palengvinti verslo sąlygas 14 šalių, įskaitant Japoniją, Indiją, Australiją, Pietų Korėją ir didžiąją dalį Pietryčių Azijos, bet ne Kiniją.

Derybos dėl vienos iš trijų IPEF dalių – tiekimo grandinių – jau baigtos, o dėl kitų dviejų, prekybos ir švarios energijos, APEC gali padaryti išvadas, sakė Wendy Cutler (Vendi Katler), buvusi JAV prekybos derybininkė, dabar – Azijos visuomenės politikos instituto viceprezidentė.

Vienmotoris propelerinis lėktuvas „Beechcraft Bonanza“ nukrito į Pusmėnulio įlanką į pietus nuo San Fransisko.

Antrojo lėktuvo pilotas skubiai pranešė apie nelaimę JAV Pakrančių sargybai ir skraidė ratu virš įvykio vietos.

Gelbėtojų sraigtasparnis iškėlė nukritusio lėktuvo pilotą ir keleivį. Nė vienas jų nebuvo sužeistas.

Pilotas Davidas Leshas (Deividas Lešas) sakė televizijai KGO-TV, kad per šį skrydį ketinta filmuoti jo naujai įsigytą lėktuvą, skraidant virš Auksinių Vartų tilto ir San Fransisko įlankos.

Tačiau lėktuvo variklis sugedo, tad D. Leshui, skridusiam kartu su draugu, teko leistis ant vandens.

Miesto teritorijoje bus uždrausta pardavinėti visų rūšių elektronines cigaretes, neturinčias JAV maisto produktų ir medikamentų kokybės sanitarinės priežiūros valdybos išduoto saugumo sertifikato. CNN pabrėžia, kad iki šiol tokio leidimo negavo nė viena kompanija, gaminanti elektronines cigaretes. Draudimas bus taikomas tiek jų pardavimui parduotuvėse miesto gatvėse, tiek užsakymams San Fransisko adresu interneto parduotuvėse.

Prieš balsavimą miesto merė L. Breed pareiškė visiškai pritarianti šiam sprendimui. „Mes turime imtis priemonių , kad apsaugotume San Fransisko jaunimo sveikatą ir apgintume būsimas miestiečių kartas nuo šio pražūtingo įpročio“, – pabrėžė ji.

„Google“ žada skirti pagrindinį dėmesį dirbtiniam intelektui ir „besimokančioms“ sistemoms, atlikdama savo pagrindinę užduotį – surūšiuoti pasaulio informaciją ir padaryti ją prieinamą visiems, per vieną renginį San Fransiske pareiškė už paiešką atsakingas „Google“ viceprezidentas Benas Gomesas.

Atnaujintas paieškos variklis itin pritaikytas mobiliesiems įrenginiams ir, kaip ir socialinis tinklas „Facebook“, skatina vartotojus įsigilinti į patikusias istorijas ir temas. Didesnis dėmesys nuo šiol skiriamas vaizdams ir vaizdo įrašams, o paieškos rezultatai tampa individualesni.

„Paieška nėra tobula ir neturime jokių iliuzijų, kad kad ji yra tokia“, – sakė B. Gomesas.

„Tačiau duodame jums žodį, kad kasdien ją tobulinsime“, – pridūrė jis.

Pasak B. Gomeso, atnaujinta paieškos sistema padės vartotojui rasti informacijos, net jei šis tiksliai nežino, kaip suformuluoti užklausą. Be to, turėtų pagerėti ir paieška naudojant vaizdus.

Vizualinė paieška

Buvo atnaujinta ir „Google“ vaizdų paieška – dabar jį pasitelkia „Lens“ technologiją, leidžiančią patikslinti paieškos parametrus, priklausomai nuo to, kas vaizduojama paveikslėliuose.

Tuo tarpu naujosios „veiklos kortelės“ leis vartotojams tęsti ankstesnę paiešką, tokiu būdu pašalinant būtinybę peržiūrėti naršyklės istoriją.

Atnaujintas paieškos variklis taip pat leis vartotojams saugoti interneto turinį specialiose „kolekcijose“ ir galės rekomenduoti panašią medžiagą, kuri gali būti įdomi vartotojui.

Be to, „Google“ naujienų srautas, kuriuo kas mėnesį naudojasi per 800 mln. žmonių, dabar vadinamas „Discover“ ir pritaikytas teikti vartotojams informaciją, kuri gali būti jiems naudinga, nors jie apie tai dar sąmoningai nepagalvojo.

Ši funkcija buvo apibūdinta kaip „paieška, kuri leidžia jums sužinoti naujų dalykų neuždavus klausimo“.

Anot „Google“, bendrovė taip pat stengiasi pagerinti su įvairiais darbais susijusius paieškos rezultatus, kuriuose neturkus turėtų atsirasti išsamesnės informacijos, kaip įgyti reikiamų įgūdžių.

„Informacija ir kalba yra mums kaip žmonėms gyvybiškai svarbios“, – pabrėžė B. Gomesas.

„Mūsų darbas niekada nebus užbaigtas“, – pridūrė „Google“ viceprezidentas.

Privatumas ir politika

Prieš 20 metų paleista „Google“ paieška iš tiesiog patogesnio būdo naršyti internete peraugo į tokį kasdienišką skaitmeninį įrankį, kad iš jo pavadinimo buvo sudarytas veiksmažodis (guglinti).

Interneto paieškos atsiradimo dienomis algoritmai tiesiog ieškodavo įvestų žodžių ar tikslių frazių atitikmenų tinklalapių turinyje, taigi netikslios ar klaidingos užklausos dažniausiai neduodavo rezultato.

„Google“ nuolat atnaujina savo paieškos sistemos algoritmus, laikomus paslaptyje, ir pasitelkdama dirbtinį intelektą analizuoja, ko ieškoma internete. Pritaikydama šiuos duomenis bendrovė siūlo vartotojams jiems aktualesnius paieškos rezultatus.

Dėl savo įtakos ir milžiniško vartotojų skaičiaus „Google“ atsidūrė kontrolierių taikinyje, ypač kalbant apie Europą – nuogąstaujama, kad kompanija piktnaudžiauja savo paieškos variklio, reklamos ir operacinės sistemos „Android“ dominavimu rinkoje.

Be to, pastaruoju metu vis dažniau nerimaujama, kad jos patronuojanti bendrovė „Alphabet“ labiau suinteresuota pasipelnyti iš žmonių asmeninių duomenų, o ne jų privatumo apsauga.

Neseniai „Google“ sulaukė didžiulės privatumo gynėjų kritikos už pakeitimą, po kurio stalinio kompiuterio naršyklės „Chrome“ vartotojai buvo automatiškai prijungiami prie „Google“ paskyros, prisijungdami prie bet kurių kitų bendrovės teikiamų paslaugų, tokių kaip elektroninis paštas „Gmail“.

Atnaujindama savo paslaugų teikimo sąlygas, interneto milžinė pabrėžė, kad per „Chrome“ renkami paieškos duomenys nesinchronizuojami su „Google“ serveriais, nebent vartotojas pats įsijungia tokią funkciją.

„Google“ taip pat yra viena iš technologijų bendrovių, sulaukusių raginimų ryžtingiau kovoti su dezinformacijos skleidimu internete. Ją ne kartą kritikavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kuris drauge su daugybe kitų įtakingų respublikonų tvirtina, jog „Google“ paieškos rezultatuose tyčia nesureikšminamos konservatorių pažiūros.

„Google“ švenčiant jubiliejų, internautai pastebimai dažniau naudojasi skaitmeniniais padėjėjais, kurie reaguoja į balso komandas.

Siatle įsikūręs prekybos gigantas „Amazon“ praėjusią savaitę pristatė virtinę naujų produktų ir partnerysčių, kuriais siekiama suteikti didesnį vaidmenį žmonių kasdieniniame gyvenime virtualiam padėjėjui „Alexa“.

Šio politiškai liberalaus Kalifornijos miesto Prižiūrėtojų taryboje už draudimą prekiauti balsavo 10 narių, o „prieš“ – nė vieno.

Ne pelno organizacija „Humane Society International“ (HSI) sveikino balsavimą ir sakė, kad jis yra „nuostabus ir istorinis ne tik gyvūnams, bet ir užjaučiančiam vartotojiškumui“. Organizacija išreiškė viltį, kad „pasaulis stebi“.

Du mažesni Kalifornijos miestai – Vest Holivudas ir Berklis – jau anksčiau uždraudė pardavinėti kailius.

Draudimai pardavinėti ir importuoti kailius egzistuoja Indijoje ir Brazilijos San Paulo mieste, nurodoma HSI tinklaraštyje.

Dveji italų mados namai, „Versace“ ir „Furla“, spaudžiami HSI neseniai paskelbė, kad nebenaudos kailių. Anksčiau tai yra pažadėję „Armani“, „Calvin Klein“, „Hugo Boss“, „Ralph Lauren“, „Michael Kors“ ir „Gucci“.

San Fransisko Prižiūrėtojų tarybos narė Katy Tang (Keti Tang) sakė, jog kiekvienais metais maždaug 50 mln. gyvūnų „yra žiauriai nugalabijami, kad mes galėtume nešioti jų kailius ir atrodyti madingai“.

„Tikiuosi, kad tai pasiųs įtaigią žinią likusiai pasaulio daliai“, – laikraščiui „San Francisco Chronicle“ sakė ji.

Mažmenininkai sakė nerimaujantys dėl draudimo, įsigaliosiančio sausio 1 dieną.

„Mums Sąjungos aikštės (rajone) tai didelis verslas. Tai mus rimtai paveiks“, – sakė Karen Flood (Karen Flud), vadovaujanti San Fransisko Sąjungos aikštės verslo skatinimo rajonui.

JAV geologijos tarnyba (USGS) nurodė, kad „aukų ir nuostolių tikimybė yra maža“.

Požeminių smūgių, pasireiškusių 6 val. 49 min. vietos (16 val. 49 min. Lietuvos) laiku, židinys buvo už 157 km į vakarus nuo Ferndeilio, Kalifornijoje, 10 km gylyje, pažymi USGS.

„Šiame regione gyventojai yra įsikūrę virš tokių struktūrų, kurios labai atsparios drebinimui, nors kai kur yra ir jautrių struktūrų“, – sakoma pranešime, kuriame dar nurodoma, kad žuvusiųjų tikimybė tėra menka.

Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centras pranešė, kad didesnio masto cunamio dėl šio įvykio nelaukiama, nėra grėsmės ir Havajams.

Ši naujovė padės Kalifornijos valstijoje esančiam miestui 2020 m. tapti pirmuoju didmiesčiu, kuriame bus naudojami tik atsinaujinančios energijos šaltiniai. Miesto administracija dėl privalomų saulės kolektorių nutarė praeitą savaitę anoniminiu balsavimu. Reikalavimas pradės galioti nuo 2017 m. sausio. Jis galios visiems naujiems pastatams – architektai turės suprojektuoti stogus taip, kad bent 15 proc. ploto būtų skirta saulės energijai išgauti.

„Asmenys, kurie stato pastatus San Fransiske, bet kuriuo atveju galvoja apie saulės energiją, nes tai turi ir aplinkosauginę, ir ekonominę naudą“, – CNN teigė vietinės saulės kolektorių kompanijos „Luminalt“ prezidentė Jeanie Cotter.

Tai nėra vienintelis JAV didmiesčio sumanytas būdas tausoti gamtą. Anksčiau miestas įvedė anglies dioksido išmetimo mažinimo standartus.

Panašu, kad šlapintis ant San Frasisko sienų artimiausiu metu bus nebe taip paprasta, kaip buvo iki šiol.

Mat San Fransisko pastatų sienos intensyviai dažomos hidrofobiniais dažais nuo šlapimo – mėginantieji nusičiurkšti ant tokios sienos rizikuoja, kad visas šlapimo pūslės turinys nuo sienos atšoks kaip žirniai ir permerks besišlapinančiojo kelnes, blauzdas, apavą.

Šlapinimasis viešose erdvėse – įsisenėjusi San Fransisko bėda. Miesto savivaldybė už šlapinimąsi gatvėse griežtai bausti pradėjo nuo 2002 m. Už šios taisyklės pažeidimą (pagavus nusikaltimo vietoje) buvo skiriama bauda nuo 50 iki 500 JAV dolerių. Tačiau laikas parodė, kad tokia priemonė mažai veiksminga – šlapimas San Fransisko gatvėse ir toliau liejosi laisvai.

Vis dėlto nuleisti rankų miesto valdžia neketina. Problemą mėginama spręsti pasitelkiant technologijas. Kaip rašo "San Francisco Gate", miesto komunalinio ūkio tarnybos darbuotojai devynių pastatų pirmojo aukšto sienas padengė hidrofobine plėvele – nuo tokio paviršiaus šlapimas tyška atgal ant hidrodiversanto. Netrukus planuojama hidrofobiniais dažais nudažyti ir daugiau miesto sienų.

Šią idėją San Fransiskas nusižiūrėjo iš Hamburgo (Vokietija) – ten hidrofobinės technologijos sėkmingai sutramdė gausias organizmo skysčių perteklių viešoje vietoje nulieti nesidrovinčių alaus gėrėjų gretas.

Tiesa, ar toks receptas bus veiksmingas San Fransiske, dar nežinia. Mat šio miesto gatves ir sienas dažniausiai laisto ne alaus mėgėjai, o ribotų sanitarinių galimybių benamiai – jų San Fransiske yra ypač daug.