Jai dūriai buvo mirtini. Vėliau puolė ir prie mokinių – šie paklaikę ėmė bėgti. Trylikametis išsigelbėjo per plauką – skuodė kaip galėjo.

„Jis sakė draugams, kad tai padarys, bet niekas tuo netikėjo. Kai buvome klasėje, jis atėjo su juoda kauke, vaizduojančia kaukolę, su peiliu ir staiga dūrė mokytojai į nugarą ir į galvą“, – pasakojo mokinys.

„Kol šukavausi plaukus, įsijungiau televizorių, ir ten buvo rodomos žinios apie tai, kas čia dedasi. Puoliau bėgti čia“, – kalbėjo gyventoja Maria Livramento.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kliuvo ir kitiems. Jaunasis užpuolikas dar tris mokytojus sužeidė. Nukentėjo ir du berniuko klasiokai. Viena mergaitė – šoke, jaunuolis sužalotas nesunkiai. Visi penki nukentėjusieji gydomi ligoninėje. Jų būklė – stabili.

Jei ne jos drąsa, tragedija tikrai būtų buvusi daug didesnė.

Deja, 71-erių mokytojos gyvybė užgeso ją vežant greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Po dūrių sustojo širdis. „Kuo galime padėti? Net nežinau, – didžiulis šokas. Tokia mokytoja nužudyta. Ji mylėjo savo darbą ir buvo gerbiama“, – sakė žurnalistų kalbinta moteris.

Aiškėja kad skerdynių aukų galėjo būti kur kas daugiau, bet siautėjantį žudiką sustabdė fizinio ugdymo mokytoja. Ji su kita kolege iš paauglio atėmė peilį. „Ji buvo ta, kuri atėmė iš jo peilį. Jei ne jos drąsa, tragedija tikrai būtų buvusi daug didesnė“, – teigė saugumo sekretorius Guilherme Derrite.

San Paulo gubernatorius pranešė, kad užpuolikas sulaikytas. Išpuolį tiria dar ir karo policija.

„Tiek sambos mokyklos, tiek karnavalo „blocos “(gatvių karnavalo grupės) supranta, kad nerealu organizuoti karnavalą kitų metų vasarį“, – spaudos konferencijoje sakė miesto meras Bruno Covasas (Brunas Kovasas).

Panašų žingsnį svarsto ir Rio de Žaneiras, kurio karnavalas – didžiausias Brazilijoje ir vienas garsiausių pasaulyje.

Brazilijoje patvirtinta per 2,3 mln. koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, 85 tūkst. žmonių mirė. Pagal šiuos rodiklius šalis yra antra pasaulyje po Jungtinių Valstijų.

Beveik ketvirtadalis visų Brazilijoje registruotų mirčių nuo koronaviruso buvo užregistruotos San Paule. Rio de Žaneiras taip pat smarkiai nukentėjo nuo pandemijos.

San Paulo meras naujos karnavalo datos nepaskelbė, Anot jo, tai galėtų būti „gegužės pabaiga arba liepos pradžia“.

San Paulo karnavalas, nors ir ne toks garsus kaip Rio de Žaneiro, pastaraisiais metais tapo masiniu įvykiu, į 12 mln. gyventojų turintį miestą pritraukiančiu dešimtis tūkstančių pramogautojų.

Sausakimšose gatvėse pandemijos metu šėlstantis karnavalas tikriausiai būtų tikras košmaras epidemiologams.

San Paule jau atšauktas birželį turėjęs įvykti gėjų paradas – vienas didžiausių tokių renginių pasaulyje, iš liepos į lapkritį perkeltas milijonus žmonių kasmet sutraukiantis „Maršas už Jėzų“. 

San Paulo valstijos valdžia penktadienį paskelbė dar dviem savaitėms – iki rugpjūčio 10 dienos – pratęsianti karantino priemones. 

Po išpuolio Suzane esančioje mokykloje užpuolikai nusižudė, informavo policija.

Pasak San Paulo valstijos gubernatoriaus Joao Doria (Žuauno Dorijos), du jauni vyrai, užsimaukšlinę ant galvų gobtuvus ir turėję ne vieną ginklą, pradėjo šaudyti vienoje pietinėje Brazilijos dalyje esančioje mokykloje, nužudė aštuonis žmones ir patys nusižudė.

„Aštuoni žmonės mirė įvykio vietoje, įskaitant du nusižudžiusius užpuolikus, – sakė valstijos karo policijos atstovas. – Du sužeistieji mirė nuvežti į ligoninę.“

Incidentas įvyko San Paulo priemiestyje Suzane esančioje Raulio Brazilo valstybinėje mokykloje.

Manoma, kad užpuolikams buvo 20–25 metai, nurodė J. Doria. Pasak gubernatoriaus, pareigūnai nemano, kad anksčiau mokėsi šioje įstaigoje.

Tarp žuvusiųjų yra du mokytojai ir šeši mokiniai. Dar keletas sužeistų žmonių buvo paguldyti į ligonines, informavo J. Doria.

Ataka įvyko apie 9 val. 30 min. vietos (14 val. 30 min. Lietuvos) laiku, kai daliai moksleivių buvo pertrauka, sakė pareigūnai.

Karo policijos pulkininkas Marcelo Salesas (Marselu Sališas) sakė, kad užpuolikai prieš įžengdami į mokyklą taip pat „šovė į degalinės savininką“. Pastarasis dabar gydomas ligoninėje.

Pasak M. Saleso, užpuolikai naudojosi ".38 kalibro revolveriu ir kažkokiu viduramžišku ginklu, atrodžiusiu kaip lankas ir strėlės“.

Žudikai pirmiausiai paleido ugnį į moksleivius kieme, po to „patraukė į kalbos centrą“, kur buvo pasislėpę keli mokiniai, ir „nusižudė koridoriuje“, pridūrė M. Salesas.

Televizija „Globonews“ taip pat parodė filmuotų vaizdų, kuriuose matyti iš išpuolio vietos sprunkantys mokiniai, perlipę sieną.

Tinklalapis G1 paskelbė neryškų vaizdo įrašą, esą nufilmuotą mokyklos viduje. Jame girdėti, kaip išsigandę mokiniai klykiai, pamatę negyvus bendramokslius.

Nors šioje didžiausioje Pietų Amerikos šalyje kasmet įvykdoma daugiausiai žmogžudysčių pasaulyje, tačiau šaudynės mokyklose yra retos. 

2011 metų balandį vienas buvęs mokinys nužudė 12 moksleivių ir dar daug sužeidė, kol galiausiai nukreipė ginklą į save vienoje mokyklos Rio de Žaneiro priemiestyje.

2017 metais Brazilijojs buvo užregistruota 64 tūkst. žmogžudysčių, o 100 tūkst. gyventojų teko beveik 31 nužudymo auka. Tai triskart viršija pagal Jungtinių Tautų kriterijus apibrėžiamą išplitusio smurto ribą.

Naujasis Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru) neseniai paskelbė dekretą, švelninantį dabar galiojantį ginklų įstatymą ir leisiantį lengviau įsigyti šaunamųjų ginklų.

Kanalas „TV Band“ pranešė, kad Ricardo Boechatas (Rikardu Buešatas) žuvo grįždamas iš Kampinaso miesto universiteto, kai jo sraigtasparnis rėžėsi į sunkvežimį viename San Paulo greitkelyje. Vietos policija patvirtino, kad per incidentą žuvo ir orlaivio pilotas.

Kaip sakė policijos kapitonas Augusto Paiva (Augustu Paiva), sunkvežimio vairuotojas buvo nesunkiai sužalotas.

66 metų R. Boechatas vedė pagrindines „TV Band“ vakaro žinias, turėjo radijo laidą ir rašė skiltį žurnale „IstoE“. Vyras taip pat dažnai vesdavo savo kanalo rengiamus politinius debatus.

R. Boechatas buvo įvertintas trimis prestižiškiausiais Brazilijos žurnalistikos apdovanojimais už savo straipsnius apie korupciją. Jis taip pat garsėjo savo pomėgiu pašiepti įvairius šalies politikus.

Vyras turėjo šešis vaikus.

„Sraigtasparnis bandė nusileisti ant privažiavimo kelio prie rinkliavos posto. Bet tada atvažiavo sunkvežimis ir jie susidūrė. Dėl susidūrimo kilo gaisras“, – pasakojo policijos kapitonas A. Paiva.

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru), dažnas R. Boechato kritikos taikinys, socialiniame tinkle „Twitter“ išreiškė užuojautą dėl žurnalisto žūties.

Prie šio pietų Brazilijos miesto ekonominio ir demografinio augimo praėjusio amžiaus I-oje pusėje prisidėjo ir per 40 tūkst. į Braziliją emigravusių lietuvių.

Praėjusiais metais, vasario 16 dienos vakarą, puoselėdamas draugystę su Lietuva ir su Brazilijos lietuviais, San Paulas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga geltonai-žaliai-raudonai apšvietė penkis svarbiausius miesto objektus. Penktadienį Lietuvos generalinio konsulato San Paule pastangomis šį miestą pasiekė dovanos iš Vilniaus - video sveikinimas San Paului, pranešė Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.

Masinės šaudynės – retas reiškinys didžiausioje Lotynų Amerikos valstybėje – įvyko iškart po vidurdienio mišių Kampinaso katedroje. Šis miestas yra nutolęs apie 100 km į šiaurę nuo San Paulo.

„Labai liūdna, – sakė arkivyskupijos atstovas Wilsonas Cassante (Vilsonas Kasantė). – Sunku įsivaizduoti, kokį skausmą tai sukėlė.“

Praėjus kelioms valandoms po to, kai medikai iš bažnyčios išgabeno žuvusiųjų kūnus ir sužeistuosius, pareigūnams pavyko nustatyti įtariamojo tapatybę. Pranešama, kad šaudė 49 metų Euleras Fernando Grandolpho (Euleras Fernandu Grandolfas), gyvenęs Valinjoso mieste San Paulo valstijoje.

Pasak pareigūnų, sistemų analitiku dirbęs vyras nebuvo tos bažnyčios narys. Pranešama, kad E. F. Grandolpho yra užėmęs įvairias pareigas valstybinėse įmonėse; be kita ko, jis yra dirbęs prokuroro asistentu Viešųjų reikalų ministerijoje San Paule.

Pareigūnai sako dar neišsiaiškinę užpuoliko motyvų. Šalia vyro kūno rastoje kuprinėje buvo jo dokumentų, tačiau joje neaptikta jokio raštelio ar kitų daiktų, kurie padėtų nustatyti motyvus, sakė policijos tyrėjas Jose Henrique Ventura (Žozė Enrikė Ventura).

„Įsikišus policijai, pavyko išvengti didesnės“ nelaimės, pridūrė jis. Pasak pareigūno, keturių sužeistųjų būklė yra stabili.

Televizijai EPTV Danielle Coutinho (Daniel Kotinjo) pasakojo, kad po mišių ji sėdėjo bažnyčioje ir šnekučiavosi, kai kažkas ėmė šaudyti. Moteris sakė, kad buvo pašautas netoli jos sėdėjęs vyras, o ji ir kiti maldininkai pasigirdus šūviams pabėgo.

„Mačiau, kaip šaudė į žmones. Negaliu išmesti to iš galvos, – ašarodama pasakojo liudininkė. – Buvo siaubinga.“

Brazilija jau seniai kovoja su ginkluotu smurtu ir jau kuris laikas yra viena smurtingiausių šalių pasaulyje. Praėjusiais metais šalyje užregistruotas rekordinis skaičius – 63 880 – nužudymų.

Išrinktasis prezidentas, buvęs armijos kapitonas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru), žadėjo susidoroti su smurtu sušvelnindamas ginklus reglamentuojančius teisės aktus, kad daugiau civilių galėtų apsiginkluoti.

Vis dėlto masinės šaudynės Brazilijoje yra gana retas reiškinys.

Policijos tyrėjas Hamiltonas Caviola Filho (Hamiltonas Kaviola Filjas) naujienų portalui G1 sakė, kad pareigūnai peržiūrėjo katedros stebėjimo kamerų įrašus.

Šaulys „atėjo į katedrą, atsisėdo ant suolo, turėjo laiko pagalvoti, tada atsistojo ir ėmė šaudyti“, nurodė tyrėjas.

H. Caviola Filho taip pat sakė, kad prieš paleisdamas kulką sau į galvą, įtariamasis buvo pašautas atvykusios į įvykio vietą policijos. Iš viso įtariamasis paleido mažiausiai 20 šūvių, teigė policijos tyrėjas.

Mišias antradienį laikęs tėvas Amaury Thomazi (Amori Tomazis) savo ruožtu pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame pasakojo apie chaosą, kilusį po to, kai maldos namuose pasigirdo šūviai.

„Niekas nieko negalėjo padaryti ar kaip nors padėti“ sustabdyti šaudynes, sakė kunigas. Jis ragino žmones melstis už žuvusiuosius, sužeistuosius ir šaulį.

Vietos žiniasklaida nurodė, kad pastate buvo savavališkai apsigyvenusios dešimtys benamių šeimų. Vis dėlto kol kas žinoma tik apie vieno žmogaus žūtį.

San Paulo ugniagesių departamentas nurodė: „Vis dar negalime patvirtinti aukų skaičiaus.“

Gaisras įsiplieskė anksčiau naktį ir sparčiai išplito, o pastatas virto liepsnojančiu pragaru.

Ugniagesių per „Twitter“ paskelbtose dramatiškose nuotraukose matosi visą daugiaaukštį apėmusi ugnis. Galiausiai pastatas sugriuvo.

Televizijos reportažuose matyti, kad taip pat buvo apgadinta šalimais esanti bažnyčia.

Į įvykio vietą buvo pasiųsto 57 mašinos ir 160 ugniagesių, nurodė priešgaisrinis departamentas.

San Paulas, Brazilijos finansų sostinė ir daugiausiai gyventojų turintis Lotynų Amerikos miestas, kenčia dėl didžiulės ekonominės nelygybės. Jame vargingai gyvenančios šeimos dažnai įsikuria nebenaudojamuose pastatuose arba žemės sklypuose.

San Paulo valstijos gubernatorius Marcio Franca (Marsiju Franka) sakė, kad „buvo galima numatyti, kad ištiks kokia nors tragedija... Šiame pastate nebuvo nei menkiausių sąlygų gyventi. Valstija neturėjo leisti, kad jis būtų užimtas.“

Tai San Paulo miesto savivaldybės pastatas Edificio Matarazzo, pagrindinis miesto centro viadukas Viaduto do Chį, miesto vizitine kortele tapęs tiltas Ponte Estaiada, taip pat per Tiete upę vedantis Vėliavų tiltas Ponte das Bandeiras bei šalia didžiausio miesto parko Ibirapuera esantis paminklas vėliavoms Monumento ąs Bandeiras.

„San Paulo miesto, turinčio per 12 mln. gyventojų, dalyvavimas Lietuvos šimtmečio šventėje - puikiausias draugiškų dvišalių santykių, kuriuos aktyviai puoselėja prieš penkerius metus San Paule įsteigtas Lietuvos generalinis konsulatas ir antra pagal dydį (po Čikagos) lietuvių bendruomenė, įrodymas“, - teigia Lietuvos generalinė konsulė San Paule Laura Tupe.

Anot Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, šimtmečio minėjimui skirti renginiai, kuriuos Lietuvos generalinis konsulatas Brazilijoje rengia kartu su Brazilijos lietuvių bendruomene bei Jurgio Didžiulio projektu „To Be LT“ San Paule vyks visą sekmadienį, vasario 18 dieną, lietuvių istoriniame Vila Zelina rajone.

Įvairiausio amžiaus dalyviai, kurių daugelis buvo su ryškiais perukais, po didžiule vaivorykštės vėliava vieną pagrindinių miesto gatvių, „Avenida Paulista“, pavertė spalvota žmonių jūra, užtvindžiusia daugiau kaip 10 kvartalų. Organizatoriai tikėjosi, kad 21-ajame San Paulo gėjų parade dalyvaus 3 mln. žmonių, bet karo policija apskaičiuoto dalyvių skaičiaus nepaskelbė.

Per paradą koncertavo „Grammy“ laureatė Daniela Mercury (Daniela Merkuri) ir Brazilijos popmuzikos žvaigždė Anitta (Anita).

Pasak organizatorių, šiemetinis paradas akcentuoja pasaulietiškumą ir tai, kad jokia religija nėra įstatymas, nepriklausomai nuo žmonių individualių įsitikinimų.

Organizatorė Claudia Regina (Klaudija Regina) renginio oficialiame feisbuko puslapyje sakė, kad „mūsų pagrindiniai priešai šiandien yra religiniai fundamentalistai“, ir perspėjo, jog kai kurios grupės atkakliai smerkia LGBT žmones ir „naikina jau įgytas teises“.

Suteikdami politinį toną, kai kurie dalyviai laikė plakatus, kuriuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo pavaizduoti kaip transvestitai.

Daugelis parado dalyvių sakė jaučiantys, kad religiniai fundamentalistai kelia grėsmę teisėms. „Jie tiesiog turi leisti mums turėti teisę gyventi, turėti teisę būti laimingiems“, – sakė šeštąją dešimtį metų įpusėjęs transvestitas Sheila Star (Šila Star).

San Paulo miesto pareiškime sakoma, kad dėl parado į infrastruktūrą buvo investuota daugiau kaip 400 tūkst. dolerių (360 tūkst. eurų). Dalyvauti parade atvyko turistai iš visos Brazilijos ir Lotynų Amerikos.

„Matome, kad religingiems tėvams daug prietarų (trukdo) priimti savo pačių vaikus“, – sakė organizacijos „Motinos už įvairovę" koordinatorė Andrea Carvalho (Andrėja Karvalju), į paradą atskridusi iš Santa Katarinos.

Susitikime dalyvavo garbės konsulai iš Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus ir Čilės, juos sveikino San Paule viešintis Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius.

„Įvertinus tai, kad šiame regione neturime reziduojančių ambasadorių, jūsų darbo svarba tampa dar didesnė  nei įprastai – galime sakyti, kad jūs esate mūsų ambasadoriai Lotynų Amerikos ir Karibų šalyse“, - pranešime cituojamas M.Bekešius.

Užsienio reikalų viceministras pabrėžė garbės konsulų įtaką plėtojant dvišalius Lietuvos santykius su jų rezidavimo valstybėmis, telkiant lietuvių bendruomenes ir padedant Lietuvos piliečiams, kai jiems nutinka nelaimės ir prireikia suteikti konsulinę pagalbą. Tai neretai daroma neatlygintinai, savo asmeninėmis lešomis.

Viceministras M.Bekešius paragino Lietuvos garbės konsulus skleisti informaciją apie Lietuvos siūlomas sąlygas plėtoti  verslą ir lietuviškų prekių eksporto potencialą, siūlomas turizmo ir studijų galimybes. Pasak pareigūno, Lietuvos universitetai ir kolegijos suteikia aukštos kokybės švietimą ir studentai iš Lotynų Amerikos ir Karibų šalių yra šalyje laukiami.

Lietuvos interesams Lotynų Amerikoje ir Karibuose be finansinio atlygio atstovauja garbės konsulai Argentinoje, Brazilijoje, Čilėje, Dominikos Respublikoje, Haityje, Kolumbijoje, Meksikoje, Peru, Salvadore, Urugvajuje ir Venesueloje.