Naujausius pirmojo šių metų pusmečio II pakopos išmokų duomenis apdorojusi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) konstatuoja, kad kaupiamos lėšos pamažu taps vis reikšmingesne senjorų pajamų dalimi.

„Pensija yra pagrindinės senjorų pajamos, kurios vis dar yra nedidelės. Paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, 90,3 proc. 65-69 metų amžiaus žmonių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo pensija, o 70 metų ir vyresnių gyventojų grupėje – net 97,6 proc. Papildomoms pajamoms tenka vos trečiaeilis vaidmuo: išskyrus pensijas ir darbo pajamas, nė vienas kitas pajamų šaltinis apskritai nėra statistiškai reikšmingas. Taip yra dėl įvairių priežasčių: ribotų pajamų, žinių trūkumo, nenoro prisiimti rizikos, silpnų asmeninių finansų planavimo įgūdžių. Gaila, bet nepanašu, kad situacija iš esmės keistųsi“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Privačių pensijų fondų valdytojus vienijančios asociacijos skaičiavimais, birželio 30 dieną vidutinė išmoka iš II pakopos pensijų fondų siekė 2,3 tūkst. eurų, arba 126 eurais daugiau, nei metų pradžioje. Neįtraukiant išmokų II pakopos dalyvio mirties atveju, išėjusių į pensiją gyventojų išmokų vidutinis dydis buvo beveik 2,5 tūkst. eurų, arba 77 eurais didesnis.

Pasak Š. Ruzgio, pajamų nelygybę ir pensinį amžių pasiekusių žmonių gyvenimo lygį iš esmės nulemia „Sodros“ finansinės galimybės. Tenka pastebėti, kad gyventojų supratimas apie pačią trijų pakopų pensijų sistemą, nors ir gerėja, tačiau dar nėra pakankamas, taip pat norėtųsi tikėtis ir didesnio asmeninio įsitraukimo į planavimą, iš kokių pajamų teks gyventi išėjus į pensiją.

„Išsamiausią ir tiksliausią vaizdą apie mūsų šalies senjorų finansinę kasdienybę pateikia ir paskutinis gyventojų surašymas. Jis parodė, kad jei 65-69 metų amžiaus grupėje 7,4 proc. gyventojų pagrindiniu pajamų šaltiniu yra darbas, tai tarp vyresnių dirba jau tik apie 1 proc. senjorų. Nedidelėmis procento dalimis skaičiuojami pensininkai, gaunantys pagrindines pajamas iš verslo, nuosavybės bei investicijų. Iš žemės ūkio išsilaiko po 500-600 žmonių kiekvienoje amžiaus grupėje, tačiau su amžiumi, deja, tik daugėja pašalpų gavėjų, auga valstybės ar artimųjų išlaikymo poreikis“, – teigia asociacijos vadovas.

Pasak Š. Ruzgio, atsižvelgiant į nedžiuginančius demografinius pokyčius ir faktą, kad mūsų visuomenė sparčiai sensta kaip ir kitose Vakarų šalyse, verta persvarstyti vartojimo bei kaupimo pensijai balansą.

Pirmąjį šių metų pusmetį vykstant II pakopos pensijų reformai, prie jos prisijungę nauji dalyviai arba kaupę minimaliai galėjo pasirinkti startinę 1,8+0,3 formulę, kai nuo algos pensijai skiriama 1,8 proc., o valstybės paskata sudaro 0,3 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Laipsniškai per penkerius metus šios įmokos išaugs iki 3+1,5, tačiau nelaukiant to pasididinti kaupimo tempą ir gauti maksimalią valstybės paskatą galima tik iki šių metų liepos 31 d.

„Pensijos amžių pasiekusius Lietuvos gyventojus išmaitina arba darbas, arba pensija ir kitų apčiuopiamų alternatyvų kol kas nelabai yra. Turint omenyje, kad pakeitimo norma, arba pensijos santykis su gautu atlyginimu, turi tendenciją apčiuopiamai mažėti, neprotinga tiesiog užsimerkti ir ignoruoti situaciją“, – teigia Š. Ruzgys.

Lietuvoje II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. šalies dirbančiųjų – jie savo pensijai jau sukaupė beveik 3,5 mlrd. eurų.

Balandžio pabaigoje II pakopoje pensijai kaupė iš viso 1,31 mln. dalyvių, iš jų 633 tūkst. – maksimaliu arba dar didesniu tempu.

„Akivaizdu, kad didžioji dalis žmonių, kuriems vykdoma reforma yra aktuali, jau priėmė norimą sprendimą. Palyginti su piku sausį, kuomet judėjimas buvo aktyviausias, dabar per mėnesį vienokį ar kitokį sprendimą priima nusistovėjęs skaičius II pakopos dalyvių. Gali būti, kad birželį gyventojai gali aktyviau kreiptis dėl vieno ar kito sprendimo, bet ryškių, kardinalių pokyčių nebeturėtų įvykti“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Jo vertinimu, keičiantis teisės aktams nerimas yra natūralus – jis atsispindėjo ir užklausų sraute. Visiems norintiesiems buvo išsamiai paaiškinta reformos esmė bei laukiantys pokyčiai ir absoliuti dauguma II pakopos dalyvių apsisprendė pensijai kaupti toliau.

Vien balandį, palyginti su kovu, maksimaliai kaupiančių II pakopos dalyvių skaičius augo apie 500 ir kaupti maksimaliai pasirinko 9,9 tūkst. žmonių. Tuo tarpu nuo metų pradžios kaupti sparčiau apsisprendė iš viso 68,8 tūkst. žmonių.

Š. Ruzgio teigimu, kaip ir sąžiningas mokesčių mokėjimas valstybei, taip ir aktyvus asmeninis įsitraukimas į savo finansinės ateities planavimą reiškia socialinę atsakomybę.

„Daug kalbama apie tai, kad mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomas viešasis sektorius teikia gyvybiškai būtinas paslaugas – tai ir sveikatos apsaugos, ir švietimo, ir kitos sistemos. Tačiau žinant, kad tai yra einamieji mūsų visų, kaip piliečių mokėjimai, taip pat ir einamosios išlaidos, klausimas dėl valstybės galimybių išlaikyti pensininkus ateityje lieka atviras. Valstybės sukurtu įrankiu turėti realių, apčiuopiamų santaupų gyvenimui pensijoje naudojasi daugiau kaip 80 proc. mūsų šalies dirbančiųjų ir tai yra aukštas rodiklis, nusakantis pasitikėjimą sistema“, – teigia Š. Ruzgys.

Balandį stabdyti įmokas, bet likti II pakopos klientais, nutarė 14,9 tūkst. gyventojų – 14 proc. mažiau negu kovą.

Į „Sodrą“ grįžtančių gyventojų skaičius praėjusį mėnesį smuko apie 28 proc. iki 2,9 tūkst. gyventojų. Š. Ruzgys atkreipia dėmesį, kad nuo pat sausio pradžios tarp atgal į „Sodrą“ migravusių II pakopos dalyvių didesnę dalį sudarė kaupiantieji minimaliai.

„Mes visuomet raginame išnaudoti II pakopą maksimaliai, nes tik taip pasimato jos visos naudos – santaupos didėja, galima pasinaudoti visa finansinių paskatų apimtimi. Žinoma, rezultatas neatsiejamas ir nuo gaunamo atlyginimo dydžio. Pasyvumas šiuo klausimu nėra pats geriausias sprendimas, planuojant savo pajamas išėjus į pensiją“, – teigia LIPFA vadovas.

Antroje pensijų pakopoje atidedant po 3 proc. algos kas mėnesį galima pasinaudoti ir valstybės mokama maksimalia 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio paskata, kuri per metus sudaro apie 200 eurų, pervedamų į asmeninę pensijų sąskaitą.

Balandžio pabaigoje II pensijų pakopoje buvo 590 tūkst. gyventojų, kurie kaupė minimaliu režimu.

Išankstiniais duomenimis, būsimųjų pensininkų balandžio pabaigoje sukauptas turtas priartėjo prie 3,5 mlrd. eurų ir sudarė 3,457 mln. eurų.

„Asmeniui, uždirbančiam minimalų mėnesinį atlyginimą - 555 eurus (bruto), įmoka nuo algos į II pakopos pensijų fondą siekia 16,7 euro. Valstybė prie jo kaupimo prisideda dar beveik tokia pačia suma - 16,4 euro. Vadinasi, net be investicinės grąžos vien valstybės parama atneša beveik dvigubą naudą“, - banko pranešime cituojamas Š. Ruzgys.

Pasak jo, valstybės paskata visiems, kaupiantiems maksimaliai, išlieka tokia pati.

„Pavyzdžiui, dirbančiojo, kurio užmokestis „ant popieriaus“ siekia 1000 eurų, įmoka yra 30 eurų, valstybė jam taip pat prideda 16,4 euro. Taigi valstybės paskata santykinai mažesnė nei uždirbančiam mažiau. Todėl galima sakyti, kad valstybė, prisidėdama prie kaupimo II pakopoje, užtikrina naudą visiems dalyviams, bet mažiau uždirbantiems tai itin vertinga, nes ta paskata yra proporcingai didesnė“, - sako Š. Ruzgys.

Pagal pranešimą, asmenys, kurie iki šiol nekaupė pensijai, bet dar nėra sulaukę 40 metų, nuo šių metų yra įtraukiami į II pakopą laipsniškai. Jiems yra priskiriama viena iš pensijų fondus Lietuvoje valdančių bendrovių ir kaupimas prasideda nuo liepos mėnesio. Pirmuosius metus įmoka sudarys 1,8 proc. iš dirbančiojo lėšų ir 0,3 proc. iš valstybės, o 3 proc. ir 1,5 proc. įmokos dydžius nuosekliai pasieks per 5 metus.

„Maksimalų kaupimą galima pasirinkti ir iš karto. Svarbu tai padaryti iki liepos 31 dienos. Rekomenduojame iš karto rinktis kaupimą pagal formulę 3+1,5, nes tai užtikrina didžiausią naudą tiek dėl valstybės paramos, tiek dėl investicinių rezultatų. Kuo ilgesnis kaupimo periodas, tuo daugiau galima sukaupti ir uždirbti, be to, nekaupiant maksimaliai, valstybės parama taip pat yra mažesnė“, - teigia Š. Ruzgys.

Jo teigimu, kaupiant pensijai, lėšos yra investuojamos į įvairius finansinius instrumentus, kurie per ilgą laikotarpį padeda išauginti turto vertę ir užtikrinti didesnes pensijos pajamas.

„Skaičiuojama, kad kokybiškam gyvenimui senatvėje reikia per mėnesį gauti apie 70-80 proc. dabartinių pajamų. Tačiau pati „Sodra“ pripažįsta, kad jos mokama I pakopos pensija sieks tik apie 30-40 proc. gyventojo pajamų“, - sako Š. Ruzgys.

Todėl, pasak Š. Ruzgio, likusią dalį asmuo turi užsitikrinti pats - tiek II pakopoje, kurioje kaupiant valstybė finansiškai prisideda, tiek III, kur kaupiant savarankiškai taip pat galima gauti papildomos naudos pasinaudojant gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) išankstiniais duomenimis, sausį-kovą savo pensijai maksimaliai kaupė 634 tūkst. gyventojų, o minimaliu režimu – 605 tūkst. gyventojų. Bendras II pakopos klientų skaičius siekia 1,313 mln., o jų turtas – 3,35 mlrd. eurų.

„Galime fiksuoti teigiamą pirmojo ketvirčio balansą. II-oji pakopa toliau išlieka reikalinga net 90 proc. visų šalies dirbančiųjų. Be to, net beveik 59 tūkst. jų pirmąjį šių metų ketvirtį nutarė padidinti kaupimo greitį ir kaupti maksimaliu režimu – ne po 1,8 proc., o po 3 proc. nuo atlyginimo, atitinkamai pasinaudojant ir didesne valstybės teikiama paskata“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Jo vertinimu, vietoje momentinio vartojimo spartesnio kaupimo alternatyvą besirenkantys gyventojai gerai supranta demografinius iššūkius valstybei bei elgiasi socialiai atsakingai, stengdamiesi patys pasirūpinti savo ateitimi.

Nuo metų pradžios 59 tūkst. II pakopos dalyvių nutarė stabdyti įmokas į savo asmenines pensijų sąskaitas ir perėjo į savotišką pasyvųjį režimą, kuomet jų lėšos liko pensijų fonduose ir yra toliau investuojamos.

„Pastebime, kad dalis susistabdančių įmokas pereina kaupti į III pakopą, yra linkę migruoti sistemos viduje. Tačiau kaupimas III pakopoje reikalauja didesnės disciplinos iš paties kaupiančiojo“, – teigia Š. Ruzgys.

Tuo tarpu 15,9 tūkst. gyventojų sausį-kovą nutarė grįžti į „Sodrą“ ir ten persivesti savo santaupas mainais už atstatytas teises į „Sodros“ mokamą pensiją. LIPFA skaičiuoja, kad į „Sodrą“ daugiausiai grįžo kaupusieji minimaliai ir savo sąskaitose turėję sąlyginai nedideles santaupas, vidutiniškai apie 2,5 tūkst. eurų.

Anot Š. Ruzgio, intensyviausias buvo sausis, kuomet startavo pensijų reforma ir įsigaliojo nauja kaupimo formulė.

„Pasibaigus sausiui susidomėjimo banga akivaizdžiai nuslopo. Vasario ir kovo mėnesiais judėjimo apimtys daugiau-mažiau nusistovėjo. Dabar per mėnesį sudaroma apie 4 tūkst. naujų sutarčių, o lyginant su sausio rezultatais, į „Sodrą“ grįžtančiųjų kovo mėnesį turime 30 proc. mažiau, taip pat šį mėnesį sumažėjęs ir stabdančiųjų įmokas klientų skaičius. Absoliuti dauguma kaupiančiųjų toliau nuosekliai atsideda savo pensijai”, – atkreipia dėmesį jis.

Palyginti su 2018 metų sausio mėnesiu, kuomet į pensijai kaupiančių II pakopos dalyvių sąskaitas buvo pervesta 29,9 mln. eurų, šiemet sausį pervedimai pasiekė 34,1 mln. eurų ir buvo 14 proc. didesni.

Antroje pensijų pakopoje atidedant po 3 proc. algos kas mėnesį galima pasinaudoti ir valstybės mokama maksimalia 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio paskata, kuri per metus sudaro apie 200 eurų, pervedamų į asmeninę pensijų sąskaitą.

LIPFA nuotr.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pastebi, kad išaugo jaunų žmonių susidomėjimas II pakopos pensija – beveik 80 proc. naujų klientų yra žmonės iki 40 metų amžiaus. Taip pat pastebimai padaugėjo klientų, nusprendusių kaupti maksimaliai – prašymus pasididinti kaupimą nuo 1,8 proc. iki 3 proc. pateikė beveik 50 tūkst. žmonių.

Naujausiais duomenimis, vien per vasarį pensijų fondai sudarė beveik 9,5 tūkst. sutarčių su naujais klientais, kurių dauguma pasirinko iškart pradėti kaupti maksimaliai ir naudotis visa valstybės finansine paskata.

„Į II pakopą įsilieja jauni darbingo amžiaus žmonės, kurie supranta individualaus kaupimo reikšmę ir būtinybę turėti tikslinių santaupų, atsižvelgiant į tai, su kokiais demografiniais iššūkiais susiduria valstybė. Sąmoningas pasiryžimas atsidėti dalį pajamų taupymui, vietoj panaudojimo momentiniam vartojimui, rodo, kad dirbantieji galvoja ir rūpinasi savo finansine ateitimi“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Išankstiniais duomenimis, sustabdyti kaupimą paliekant pensijų fonduose sukauptas lėšas toliau investuoti nutarė mažiau nei 3 proc. (41,9 tūkst.), o į „Sodrą“ grįžti – mažiau nei 1 proc. (11,8 tūkst.) II pakopos dalyvių.

Pasak LIPFA vadovo, vertinant nuo 2019 metų sausio pradėtos pensijų kaupimo reformos pradžią kol kas sudėtinga daryti visa apimančias išvadas.

Jau vasarį pastebimai sumažėjo kaupiančiųjų, kurie nutraukė sutartis ir sukauptas lėšas pervedė į Sodrą skaičius. Tuo tarpu tam tikras kaupimo atostogas imantys ir kaupimą stabdantys dalyviai dažniausiai palieka savo santaupas II pakopoje, kad jos būtų toliau investuojamos. Šie klientai bet kuriuo metu kaupimą savo būsimai pensijai gali atnaujinti.

Kaupimą nutraukiančius ir visą sukauptą turtą „Sodrai“ pervedančius pensijų fondų dalyvius keičia naujai prisijungusieji, norintys pasirūpinti finansiškai saugia senatve.

„Sukaupti apčiuopiamą santaupų sumą, nuo atlyginimo atsidedant vos keletą procentų ir dar skatinant valstybei – tam II pakopa iš tikrųjų yra unikalus savų finansų planavimo instrumentas. Vis dėlto pastebime, kad žmonės nežino esminių dalykų, kad kaupiami pinigai yra investuojami, kad jie gali būti paveldimi ir pan.“, – sako Š. Ruzgys.

Vasario pabaigoje II pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas siekė 3,306 mlrd. eurų ir per pirmuosius pora šių metų mėnesių išaugo daugiau kaip 6 proc.

Antroje pensijų pakopoje atidedant po 3 proc. algos kas mėnesį galima pasinaudoti ir valstybės mokama maksimalia 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio paskata, kuri per metus sudaro apie 200 eurų, pervedamų į asmeninę pensijų sąskaitą.

II pensijų pakopoje dalyvauja apie 90 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų.

„Per visą 15 metų pensijų fondų veiklos istoriją 2018-ieji tėra trečiasis kartas po 2008 ir 2011 metų, kai fondų investicinis prieaugis nepadidėjo, tuo tarpu vidutinė istorinė viso laikotarpio sistemos grąža po visų atskaitymų sudaro apie 4,2 proc. Taigi, net ir didžiosios 2008 metų ekonominės krizės poveikis per ilgąjį laikotarpį buvo panaikintas“, - teigia LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Pasak jo, tokiuose ilgalaikio finansavimo instrumentuose kaip visą darbingą laikotarpį trunkantis kaupimas nuosavai pensijai, reikšmingas yra bendras galutinis rezultatas. Per tiek laiko kiekvienas žmogus, kaupia jis pensijai ar ne, neišvengiamai išgyvena ne vieną ekonominį ciklą, todėl 2018 metų rezultatą LIPFA nariai vertina santūriai teigiamai.

Konservatyvios investavimo pakraipos pensijų fondų rezultatas pernai buvo -0,4 proc., investuojančių į akcijas sudaro -6,3 proc.

„Praėję metai rinkoms netapo lengvo pasivaikščiojimo metais. Pasaulio akcijų kainų dinamiką atspindintis Pasaulio akcijų indeksas per praėjusius metus smuko 5,6 proc. - tai tik parodo, jog Lietuvos pensijų fondai judėjo labai panašiai ir atspindėjo nervingas akcijų rinkų reakcijas“, - sako Š. Ruzgys.

Jo teigimu, beveik dešimtmetį kilusių rinkų augimas natūraliai prislopo, prie to prisidėjo ir tam tikras neapibrėžtumas supervalstybių santykiuose: aštresnė JAV užsienio politika prekybos srityje su Kinija, Europos laukiantis išbandymas „Brexitu“ bei kraštutinių pažiūrų politikų atėjimas į valdžią skirtingose šalyse, taip pat - palūkanų kėlimas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, vien pernai II pakopos pensijų fondai dirbančiųjų santaupas padidino 106,4 mln. eurų. Nuo veiklos pradžios pensijų fondai jau uždirbo 571,2 mln. eurų. Visų pensijų fondų svertinė 2017 metų grąža siekė 4,51 procento, akcijų pensijų fondai uždirbo net 9,17 proc. grąžą.

Prie II pensijų pakopos pernai prisijungė 43,5 tūkst. naujų dalyvių ir dabar pensijai kaupia beveik 1,3 mln. žmonių. Nuo veiklos pradžios II pakopos pensijų fondai 113,1 mln. eurų jau yra pervedę išėjusiems į pensiją arba paveldėtojams.

„2017 metai buvo stabilūs ir investicijoms palankūs metai – vidutinė ilgalaikė grąža yra teigiama. Geriausiai sekėsi pensijų fondams, daugiausiai investuojantiems į akcijas, tuo tarpu konservatyviausių pensijų fondų rezultatai pernai buvo kuklesni. Tai atspindi dabar esančio ekonomikos augimo ciklo fazę: didžiausią grąžą generuoja akcijos, tuo tarpu ypatingai saugus investavimo instrumentas obligacijos vis dar yra rekordiškai žemų palūkanų zonoje. Tarptautinė ilgametė investavimo patirtis rodo, kad bet kokie neigiami pokyčiai, kaip, pavyzdžiui, matėme 2008 metais, vėliau yra su kaupu kompensuojami“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Konservatyviausiuose, vyriausio amžiaus žmonėms rekomenduojamuose II pakopos pensijų fonduose, preliminariais duomenimis, taupo apie 8 proc. klientų, o vien tik akcijų fonduose – beveik 19 proc. Mišrius akcijų ir obligacijų fondus yra pasirinkusi dauguma – apie 73 proc. klientų. Tai parodo, kad žmonės nėra linkę prisiimti kraštutinių rizikos lygių nei į konservatyvią, nei į pernelyg aktyvią pusę.

„Taip pat pastebime, kad tarp II pakopos pensijų fondų klientų daugėja jaunų žmonių, kurie sutinka prie kaupimo prisidėti ir savo lėšomis. Tai suprantama, nes prastėjant šalies demografiniams rodikliams ir senstant visuomenei jau nebesitikima, kad asmeniškai nesirūpinant pensija bus galima oriai pragyventi“, – sako Š. Ruzgys.

Kadangi dalyvavimo II pensijų pakopoje rezultatai priklauso nuo kaupimo laiko ir įneštų lėšų, jauni žmonės joje turi geriausias galimybes, nes kaups pakankamai ilgai. LIPFA vadovas tikisi, jog  valdžios atstovai išgirs socialinių partnerių nuomonę dėl pensijų sistemos Lietuvoje, kad nebūtų pakartota trumpalaikė ir, kaip rodo situacija, neefektyvi priemonė esamus pensininkus gelbėti būsimų sąskaita, kaip buvo pasielgta per 2008 metų krizę.

„Pasiekę senjoro amžių dauguma dirbančiųjų neišvengiamai pasitrauks iš darbo rinkos ir nebeturės galimybių užsidirbti einamosioms išlaidoms bei užsitikrinti įprastą gyvenimo lygį, todėl yra ypač svarbus valstybės įsipareigojimų vykdymo stabilumas. Deja, kai kurių valdžios atstovų požiūrio kol kas negalima laikyti tvariu. Stabilumas yra tai, ką apklausose pabrėžia šalies gyventojai, nes jie nori planuoti savo ateitį ir nėra nusiteikę nei dažnoms, nei radikalioms pensijų reformoms“,  – teigia LIPFA vadovas.

II pakopa buvo sukurta siekiant balansuoti pensijų išmokas ir mažinti „Sodrai“ tenkančią naštą.

2016 metais Lietuvoje vienam pensininkui teko 3,5 dirbančiojo, tačiau jau 2030 metais šis santykis sumažės iki 2,1.

„ERGO Life Insurance SE“ Lietuvoje antros pakopos pensijų fondų veiklą perleidžia UAB „DNB investicijų valdymas“. Šis sprendimas įsigaliojo šių metų liepos 29 d., pritarus Lietuvos bankui, o procesą planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos. 

Bendrovės  teigimu, pensijų fondų perleidimas nesukels jokių nepatogumų pensiją kaupiantiems gyventojams, esminių pokyčių dėl šio strateginio žingsnio nepajus ir darbuotojai.

„Sprendimas atsisakyti antros pakopos pensijų fondų veiklos priimtas atsižvelgiant į ERGO planus Baltijos šalių rinkose labiau susikoncentruoti į gyvybės draudimo verslą ir draudimo veiklą apskritai. Tokiu būdu ERGO tikisi dar labiau sustiprinti savo pozicijas šalies gyvybės draudimo rinkoje ir pasiūlyti klientams aukštesnę aptarnavimo kokybę. ERGO Lietuvoje ir toliau siūlys produktus, kurie leis gyventojams užsitikrinti didesnę pensiją“, – teigia Aistė Rudžinskytė, Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ Gyvybės draudimo departamento direktorė Baltijos šalyse.

Jos teigimu, gyventojai ir toliau galės kaupti pensijai savarankiškai, naudojantis draudimo paslaugomis, o pensinio amžiaus sulaukę II pakopos pensijų fondų dalyviai – įsigyti mūsų bendrovėje pensinius anuitetus. Šiuo metu „ERGO Life Insurance SE“ yra vienintelis pensinių anuitetų teikėjas Lietuvoje.

„Mūsų tikslas – teikti Lietuvos gyventojams kokybiškas pensijų fondų valdymo paslaugas, todėl džiaugiamės, kad su ERGO pasirašyta sutartis padės mums išlaikyti bendrovės „DNB investicijų valdymas“ veiklos efektyvumą nežiūrint į mažėjančius leidžiamus atskaitymus valdant antrosios pakopos pensijų fondus.“ – sako bendrovės „DNB investicijų valdymas“ vadovas Šarūnas Ruzgys.  

Šiai dienai savo pensijai „ERGO Life Insurance SE“ Lietuvoje valdomuose II pakopos pensijų fonduose kaupia apie 38 tūkst. gyventojų. Paskutiniais duomenimis, juose sukaupta apie 181,9 mln. litų. Birželio pabaigoje bendrovės „DNB investicijų valdymas“ valdomas antrosios pakopos pensijų fondų turtas sudarė 522 mln. litų.

ERGO Life Insurance SE Lietuvoje pensijų fondų dalyvius apie pokyčius informuosime individualiai, tačiau jau dabar norime užtikrinti, kad pensijai kaupiantiems gyventojams dėl fondų pardavimo nereikės atlikti kažkokių papildomų veiksmų, nesikeis ir pensijų kaupimo sutarčių sąlygos. Žinome, kad naujasis fondų valdytojas yra nemažiau patyręs ir bendru darbu patikrintas partneris“, – sako A. Rudžinskytė.

Antros pakopos pensijų fondai sudarė palyginus nedidelę „ERGO Life Insurance SE“ Lietuvoje vystomo verslo dalį. „ERGO Life Insurance SE“ pensijų fondų veiklą pradėjo 2004 metais. 

ERGO, stiprindama savo pagrindines verslo kryptis, Estijoje šiuo metu taip pat vykdo pensijų fondų pardavimo procesą. Šioje šalyje valdyti pensijų fondai perleidžiami finansinių paslaugų grupei „Nordea“.