„Esame viena iš nedaugelio Europos šalių, kuriose vis dar yra šauktinių. Tai reiškia, kad mūsų mokymo sistema yra labai išvystyta“, – sakė prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) spaudos konferencijoje su savo kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu per netikėtą vizitą Kyjive.

„Jie kasmet priima naujokus, juos apmoko. Mes turime labai kokybiškus mokymus ir patalpas stažuotojams“, – pridūrė jis.

Europos sąjungininkai spaudžia Vokietiją leisti eksportuoti savo tankus „Leopard“, kuriuos naudoja kelios ginkluotosios pajėgos visame pasaulyje, įskaitant Suomiją.

S. Niinisto pabrėžė, kad vyksta diskusijos ne tik dėl atskirų tankų, bet ir dėl „didesnio dalinio“ ir „kaip jį sukurti“.

„Galiu tik pažadėti, kad šiame dalinyje esame konstruktyvūs“, – sakė jis.

Anot Suomijos lyderio, yra „įvairių galimybių“, kaip Suomija galėtų prisidėti prie šios paramos.

Tuo metu V. Zelenskis teigė, kad jiedu aptarė „atskiros platformos sukūrimą, siekiant sustiprinti Ukrainą šarvuota technika, įskaitant tankus“.

„Labai džiaugiuosi, kad Suomija ten užims svarbią vietą“, – sakė jis.

S. Niinisto sakė, kad klausimas, ar Suomija tieks Ukrainai kai kuriuos savo tankus „Leopard“, tebėra atviras, nes dėl ilgos sienos su Rusija Šiaurės šalis šį klausimą turi svarstyti atsakingai.

Suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) praėjusią savaitę pareiškė, kad tikisi, jog „sprendimas (pristatyti „Leopard“ tankus) bus įgyvendintas, ir Suomija tikrai yra pasirengusi prisidėti prie šios paramos“.

Antradienį Vokietija pareiškė, kad sąjungininkai galėtų pradėti mokyti Ukrainos pajėgas naudotis „Leopard“, tačiau nesuteikė leidimo jų siųsti į Ukrainą.

Berlynas pabrėžė, kad sprendimas yra neišvengiamas.

Suomijos gynybos ministerija penktadienį paskelbė apie 400 mln. eurų karinės pagalbos Ukrainai paketą – didžiausią iki šiol ir apimantį sunkiąją artileriją bei amuniciją.

„Kalbant apie branduolinį ginklą, mes šio klausimo Suomijoje dar neaptarėme. Žinoma, tos diskusijos įvyks, jos vyks visais klausimais, kuomet mes tapsime nare. Tačiau mano paties nuomone, mintis, kad Suomijoje galime turėti dislokuotą branduolinį ginklą, man skamba visiškai nepažįstamai“, – spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį teigė S. Niinisto.

Leidinys „Newsweek“, remdamasis Suomijos laikraščiu „Iltalehti“, šią savaitę pranešė, kad Suomijos užsienio reikalų ir gynybos ministrai Pekka Haavisto (Peka Havisto) ir Antti Kaikkonenas (Antis Kaikonenas) liepą prisiėmė įsipareigojimus NATO, jog jie nesieks „apribojimų ar nacionalinių išlygų“, jei Suomija bus priimta į Aljansą.

Tai, pasak suomių žiniasklaidos šaltinių, reiškia, kad NATO branduoliniai ginklai galėtų būti gabenami per Suomijos teritoriją arba būti joje dislokuoti, taip pat nebūtų taikomi draudimai steigti NATO bazes Suomijos teritorijoje.

Kalbant apie branduolinį ginklą, mes šio klausimo Suomijoje dar neaptarėme.

Turkijos prieštaravimai

Gegužę Suomija ir Švedija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos. 

Helsinkio ir Stokholmo narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių, to nepadarė tik Vengrija ir Turkija.

Budapeštas sprendimą žada priimti dar šiemet, tuo metu Ankara tikslių datų neįvardijo.

Turkija kaltina šias dvi šalis, ypač Švediją, teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos.

Pasak S. Niinisto, Ankarai daugiau problemų kelia Stokholmas, o ne Helsinkis, tačiau jis pabrėžė, kad Helsinkiui „labai svarbu eiti koja kojon su Švedija“.

Siekiant įtikinti Turkiją ratifikuoti Suomijos ir Švedijos narystę NATO, Ankaroje šią savaitę lankosi Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas, kitą savaitę planuoja atvykti ir Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas).

„Pažiūrėkime, ką tai atneš. (...) Esu optimistas, galiausiai Turkija ratifikuos mūsų narystę. Tikiuosi, kad tai įvyks kuo greičiau“, – sakė S. Niinisto.

Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad ratifikavimo procesas „negali būti vienodas visose šalyse“.

„Liko tik dvi šalys. Manau, kad ratifikavimas neturėtų užtrukti be galo ilgai“, – sakė Lietuvos vadovas.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Ragina spręsti pagal veiksmus

Anksčiau šią savaitę Lietuvoje apsilankęs Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) apkaltino Turkiją Ukrainos kare aiškiai nepasirenkant pusės.

„Turkija aprūpina Ukrainą ginklais, tačiau taip pat tenkina Rusijos ekonominius interesus“, – sakė Graikijos premjeras.

Jungtinės Valstijos ir ES spaudžia Ankarą laikytis sankcijų, kurias jos įvedė Maskvai dėl šios invazijos į Ukrainą.

Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) nesutinka ir siūlo savo šalį kaip neutralią vietą galimoms deryboms dėl paliaubų. Jis taip pat patvirtino įvairius susitarimus, dėl kurių eksporto į Rusiją vertė pastaraisiais mėnesiais išaugo daugiau nei dvigubai.

Tuo metu G. Nausėda penktadienį sakė, kad kalbant apie Ankarą reikia vertinti „ne retoriką, o konkrečius veiksmus“.

„Niekas negalėtų suabejoti, kad Turkija vaidina svarbų vaidmenį, stabdant Rusijos agresiją Ukrainoje. Tiek karine prasme, tiek ir sprendžiant humanitarines problemas“, – sakė G. Nausėda.

Kaip pavyzdį jis įvardijo humanitarinį koridorių Ukrainos grūdams išvežti.

Su Suomijos vadovu susitiks Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalių vadovai dvišaliame susitikime aptars saugumo situaciją Europoje, Suomijos narystės NATO ir dvišalio bendradarbiavimo klausimus. Jiedu taip pat kalbėsis apie bendradarbiavimą Europos Sąjungoje, energetiką.

S. Niinisto vizitas į Lietuvą planuotas pernai lapkritį, bet dėl jo ligos buvo atidėtas.

Gegužę Suomija ir Švedija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas netruks ilgai, tačiau Turkija jau kurį laiką jį vilkina.

Ankara kaltina šias dvi šalis, ypač Švediją, teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).

Birželį trys šalys pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusį kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į Aljansą.

Helsinkio ir Stokholmo narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių. Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.

Ankara spalio pradžioje perspėjo nepatvirtinsianti šių dviejų šalių narystės, kol nebus ištesėti jai duoti pažadai.

„Smerkiame visų formų terorizmą ir aktyviai kovojame su juo“, – sakė S. Niinisto žurnalistams, stovėdamas šalia JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno), kuris ryžtingai palaikė Suomijos ir Švedijos siekį įstoti į NATO.

„Esame pasirengę atvirai ir konstruktyviai aptarti visus jums susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su mūsų naryste“, – sakė S. Niinisto, kreipdamasis į Turkiją, kuri kaltina Šiaurės šalis teikiant prieglobstį teroristinėms grupuotėms, įskaitant uždraustus kurdų kovotojus.

„Džiaugiuosi, kad einame tuo pačiu keliu ir galime tai daryti kartu“, – antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste) sakė M. Andersson.

„Pokalbis buvo tiesus ir atviras, jis vyko be perlenkimų. Laikytasi pozicijos, kad svarbu vengti įtampos“, – prezidentūra citavo S. Niinisto ir pridūrė, kad pokalbį inicijavo Suomijos vadovas.

S. Niinisto nurodė, kad dar per pirmąjį jųdviejų susitikimą 2012 metais V. Putinui sakė, kad „kiekviena nepriklausoma valstybė siekia maksimaliai užsitikrinti savo saugumą“.

„Taip yra ir dabar. Įstojusi į NATO Suomija padidins savo saugumą ir prisiims atsakomybę“, – pareiškė suomių lyderis.

Jis pabrėžė, kad Suomija, nepaisydama planų įstoti į NATO, nori ir toliau dvišaliu pagrindu spręsti su Rusija „praktinius klausimus, kylančius dėl kaimynystės pasienyje“. Helsinkis taip pat tikisi „profesionaliai“ bendradarbiauti su Maskva, pridūrė prezidentas.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.

Ketvirtadienį S.Niinisto ir Suomijos premjerė Sanna Marin (Sana Marin) pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.

Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad kaimyninės Suomijos planai įstoti į NATO „neabejotinai“ sukels grėsmę Rusijai, ir pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.

Švedija, kuri, kaip ir kaimyninė Suomija, tradiciškai laikydavosi neutralumo politikos, artimiausiomis dienomis turėtų taip pat paskelbti apie siekį jungtis prie Vakarų aljanso.

Pasak Helsinkio, S. Niinisto V. Putinui išdėstė, „kaip radikaliai 2021 metų pabaigoje Rusijos pateikti reikalavimai, skirti užkirsti kelią šalims įstoti į NATO, taip pat Rusijos masinė invazija į Ukrainą 2022 metų vasarį, pakeitė saugumo aplinką Suomijoje“.

Ketvirtadienį S. Niniisto pareiškė Maskvai: „Jūs tai sukėlėte. Pažiūrėkite į veidrodį.“

Sekmadienį Helsinkis turėtų oficialiai paskelbti apie savo ketinimus stoti į Aljansą. Tokiu atveju tolesnes diskusijas šiuo klausimu pirmadienį surengs parlamentas.

Helsinkis neabejoja, kad pavyks įtikinti Turkiją nebeprieštarauti Suomijos narystei NATO

Helsinkis neabejoja, kad pavyks rasti „sprendimą“, galintį įtikinti Ankarą nebeprieštarauti Suomijos ketinimui stoti į NATO, šeštadienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas).

Kalbėdamas prieš Berlyne rengiamas derybas su Aljanso narėmis, įskaitant Turkiją, P. Haavisto sakė esąs „tikras, kad galiausiai rasime sprendimą, o Suomija ir Švedija taps NATO narėmis“.

Atkreipdamas dėmesį į suomių prezidento inicijuotą pokalbį telefonu su Rusijos kolega V. Putinu, ministras pabrėžė, jog „labai svarbu, kad bendrautume su savo kaimyne“, nors ir „neprašome jokio leidimo mūsų politiniams žingsniams“.

Ankara: Turkija pasirengusi aptarti su Suomija ir Švedija planus stoti į NATO

Turkija šeštadienį leido suprasti, kad yra pasirengusi aptarti Suomijos ir Švedijos planus stoti į NATO, nors ir kaltina šias valstybes suteikiant prieglobstį kurdų „teroristinėms organizacijoms“.

„Didžioji dauguma Turkijos žmonių nepritaria teroristinę organizaciją PKK remiančių šalių narystei... Tačiau šiais klausimais, žinoma, turime kalbėtis su mūsų NATO sąjungininkais, taip pat su šiomis šalimis“, – sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čahušohlu).

Tokį pareiškimą jis padarė atvykęs į Berlyną derybų su kolegomis iš NATO, taip pat su Suomijos ir Švedijos atstovais.

PKK yra Kurdistano darbininkų partija, Jungtinėje Karalystėje, Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose uždrausta kaip ekstremistinė organizacija.

Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl abiejų Šiaurės valstybių galimybės įstoti į NATO dėl numanomų ryšių su kurdų organizacijomis.

Kremlius: V. Putinas Suomijos sprendimą atsisakyti neutraliteto laiko „klaida“ 

Rusijos prezidentas šeštadienį savo kolegai suomiui S. Niinisto pareiškė, kad Suomijos ketinimai atsisakyti karinio neutraliteto būtų „klaida“, pranešė Kremlius.

„Putinas pabrėžė, kad tradicinės karinio neutraliteto politikos pabaiga būtų klaida, kadangi Suomijos saugumui niekas negresia“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Prognozuojama, kad Helsinkis sekmadienį paskelbs teiksiantis paraišką įstoti į NATO.

„Toks šalies politinės orientacijos pasikeitimas gali daryti neigiamą poveikį per daug metų susiklosčiusius Rusijos ir Suomijos santykius, grindžiamus geros kaimynystės ir partnerių bendradarbiavimo dvasia“, – sakoma Kremliaus pareiškime.

Abu lyderiai taip pat aptarė padėtį Ukrainoje, kur nuo vasario 24 dienos Maskva tęsia karinį puolimą.

V. Putinas informavo S. Niinisto apie Rusijos ir Ukrainos derybų padėtį. Kremliaus vadovas teigė, kad derybų procesas yra „beveik sustabdytas Kyjivo, nerodančio jokio suinteresuotumo konstruktyviu ir rimtu dialogu“, sakoma Maskvos pranešime.

Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.

Reikėjo laiko užmegzti glaudžius tarptautinius ryšius su NATO ir jos valstybėmis narėmis, taip pat su Švedija.

„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – priduriama jame.

Pareiškime taip pat sakoma, kad reikėjo duoti laiko parlamentui ir visuomenei išsakyti savo poziciją šiuo klausimu.

„Reikėjo laiko užmegzti glaudžius tarptautinius ryšius su NATO ir jos valstybėmis narėmis, taip pat su Švedija“, – nurodoma jame.

Šio sprendimo išvakarėse Suomijos prezidentas S. Niinisto pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė invaziją į Ukrainą vasarį pradėjusi Rusija perspėjo to nedaryti.

Jis atkreipė dėmesį, kad saugumo padėtis Europoje iš pagrindų pasikeitė, nes Maskva anksčiau laikydavo prie jokių karinių blokų nesišliejusias Suomiją ir Švediją „stabilizuojančiu“ veiksniu Baltijos jūros regione.

„Tačiau tuomet, praeitų metų pabaigoje, jie pareiškė, kad Suomijai ir Švedijai negalima įstoti į NATO. Jie pareikalavo, kad NATO nepriimtų naujų narių. Rusija iš tikrųjų pareiškė, kad jūs neturite savo valios“, – aiškino S. Niinisto.

Tai buvo „milžiniškas pokytis“, pažymėjo prezidentas.

Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos politikų ir visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas tokiam žingsniui viršijo 70 proc., nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę NATO remdavo tik apie 20–30 proc. gyventojų.

Visuomenės nuomonė smarkiai pakito po vasario 24-osios.

NATO reikalų ekspertė Iro Sarkka (Iro Serkė) iš Helsinkio universiteto prieš ketvirtadienį paskelbtą pareiškimą naujienų agentūrai AFP sakė, kad nors S. Niinisto viešai neatskleidė savo pozicijos, jis pateikė tam tikrų užuominų, rodančių, kad prezidentas linkęs pritarti stojimui.

„Prezidentas nebekalba apie ES gynybos variantą ar Suomijos, kaip tarpininkės tarp Rytų ir Vakarų, vaidmenį“, – sakė ji.

Kiti žingsniai

Labai tikėtina, kad iki metų pabaigos ji taps nare.

Trečiadienį Suomijos parlamento Gynybos komitetas taip pat priėjo prie išvados, kad narystė NATO būtų „geriausias pasirinkimas“ šalies saugumui garantuoti, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pablogėjus saugumo padėčiai Europoje.

Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių pritaria narystei Aljanse.

„Suomija 100 proc. pateiks paraišką, ir labai tikėtina, kad iki metų pabaigos ji taps nare“, – prieš ketvirtadienį paskelbtą pareiškimą AFP sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto tyrėjas Charly Saloniusas-Pasternakas (Šarli Salonijus-Pasternakas).

Kaimyninė Švedija taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Aljanso, todėl tikimasi, kad abi šalys vienu metu pateiks paraiškas dėl narystės. Švedijos valdančioji partija poziciją dėl stojimo į NATO paskelbs sekmadienį.

Kitas Suomijos žingsnis – sekmadienį numatytas prezidento ir ministrų užsienio ir saugumo politikos komiteto – institucijos, kurią sudaro prezidentas, vyriausybės vadovas ir ne daugiau kaip šeši ministrai – posėdis.

Komitetas turi priimti oficialų sprendimą pateikti paraišką, o tada šis pasiūlymas bus pateiktas parlamentui.

Kai šalis oficialiai pateiks paraišką dėl stojimo į NATO, ją turės ratifikuoti visų 30 Aljanso valstybių narių parlamentai. Šis procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) antradienį sakė manąs, kad Suomija visateise NATO nare galėtų tapti ne anksčiau kaip spalio pradžioje.

„NATO generalinis sekretorius yra sakęs, kad šis procesas užtruks nuo keturių iki dvylikos mėnesių. Mano asmenine nuomone, terminas būtų artimesnis keturiems, o ne dvylikai mėnesių“, – sakė P. Haavisto.

Volodymyras Zelenskis sveikina Suomijos pasirengimą

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ketvirtadienį telefonu pasikalbėjo su Suomijos prezidentu ir pasveikino jo šalies pasirengimą stoti į NATO.

Kaip skelbia agentūra „Reuters“, apie tai „Twitter“ pranešė pats V. Zelenskis. Pasak jo, abu lyderiai pokalbio metu taip pat aptarė Ukrainos euroointegraciją ir gynybos klausimus.

Suomija ir Švedija – kol kas nepriklausančios jokiai karinei organizacijai – svarsto galimybę siekti narystės NATO kaip atgrasymo nuo potencialios Rusijos agresijos po to, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje.

Tačiau šalių vadovai pripažino, kad Šiaurės šalys gali būti neapsaugotos nuo Rusijos kibernetinių atakų ar teritorinių pažeidimų kelis mėnesius, kol jų narystės siekis būtų ratifikuotas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje sakė esąs „įsitikinęs, jog esama būdų pereiti šį tarpinį laikotarpį, kad būtų pakankamai paranku ir tiktų tiek Suomijai, tiek Švedijai“.

Vėliau J. Stoltenbergas telefonu kalbėjosi su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste).

„Stoltenbergas dar kartą stipriai palaikė Suomijos sprendimą“, – sakoma S. Niinisto pareiškime. Daugiau informacijos apie vykusį pokalbį jame nepateikiama.

S. Niinisto taip pat nurodė, kad ateityje planuojamas jų abiejų susitikimas.

Suomijos parlamentas balandžio 20 dieną pradėjo diskusijas dėl stojimo į NATO, Rusijos invazijai į Ukrainą paskatinus visuomenę ir politikus pakeisti savo nuomonę dėl paramos stojimui į Aljansą.

Dauguma ekspertų mano, kad sprendimą dėl stojimo šalių lyderiai priims gegužės viduryje. Tai leistų prašymą dėl narystės pateikti iki birželį numatyto NATO lyderių susitikimo.

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad privalome atsižvelgti į neeilines aplinkybes ir tokį statusą suteikti kuo greičiau. Žinau, kad Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui tai labai svarbu. Ukrainos žmonėms – taip pat.

Prieš agresorių kovojantiems ukrainiečiams tokia žinutė galėtų tapti dar vienu arba nauju impulsu, paskatinimu aktyviai kovoti toliau, iki pat pergalės“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentas taip pat paragino toliau plėsti Rusijai taikomas sankcijas. Pasak šalies vadovo, jos turi paliesti kuo daugiau atsakingų Rusijos asmenų, visus ekonomikos sektorius, suspenduoti Rusijos veiklą visose tarptautinėse organizacijose.

„Kalbant apie SWIFT – nuo šios sistemos turi būti atjungta ne dalis bankų, o visos Rusijos finansinės institucijos“, – pabrėžė šalies vadovas.

Helsinkis suskubo pasmerkti Maskvos sprendimą pripažinti prorusiškų separatistinių Donecko ir Luhansko apsišaukėliškų respublikų nepriklausomybę.

Spaudos konferencijoje atsakydamas į klausimą, ar būgštavimai dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą priartino Helsinkį prie stojimo į JAV vadovaujamą gynybinį aljansą, S. Niinisto atsakė, kad to nežino.

Tačiau „pas mus vyksta gyvos diskusijos dėl narystės NATO, ir jos tikrai dar labiau suaktyvės, jei Rusija suteiks tam priežastį“, – sakė jis.

„Suomija tvirtai palaiko Ukrainą ir ukrainiečius“, – pridūrė Suomijos lyderis.

Pastaraisiais mėnesiais augant įtampai Vakarų santykiuose su Maskva S. Niinisto reguliariai palaikydavo kontaktus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Suomija ir kaimyninė Švedija nėra NATO narės, tačiau abi šalys yra Vakarų gynybinio aljanso partnerės.

Maskvai iškėlus reikalavimą, kad NATO nesiplėstų į rytus, Helsinkis ir Stokholmas pareiškė pasisakantys prieš bet kokį Rusijos kišimąsi į jų saugumo politiką.

Suomija ir Švedija gavo NATO pažadą, kad Aljanso durys joms lieka atviros, nors abiejų šalių valdžioje esantys socialdemokratai neplanuoja jungtis prie šio bloko.

Tačiau Suomija, priešingai nei Švedija, oficialiai svarsto „galimybę“ teikti narystės prašymą.

Bet, pasak S. Niinisto, net jeigu šalis nuspręstų teikti tokį prašymą, stojimo procedūra būtų ilga, o narystei dar turėtų pritarti kitos NATO narės.

„Žaibiško proceso nėra“, – sakė jis.

1809–1917 metais Rusijai priklausiusi Suomija su šia rytine savo kaimyne turi ilgesnę nei 1,3 tūkst. km bendrą sieną.

Šiai Šiaurės šaliai teko atremti didžiosios kaimynės agresiją per 1939–1940 metų Žiemos karą. Suomija taip pat kovojo su Sovietų Sąjunga nuo 1941 metų birželio iki 1944 metų rugsėjo.

Šaltojo karo metais Suomijos lyderiai nusprendė nesijungti prie Vakarų gynybinio bendradarbiavimo, kad išvengtų sovietų invazijos.