„Šiandien pasaulį pasveikino nuostabus mažas žmogutis – Elžbieta. Mamytė Solveta ir mažoji jaučiasi puikiai ir siunčia visiems linkėjimus!“ – savo feisbuko paskyroje rašė jaunas ir be galo laimingas tėvelis.

Rugsėjo 25-ąją socialiniame tinkle A. Pikžirnis irgi neslėpė savo džiaugsmo.

„Prieš 730 dienų rašiau: „Žinot, o man labai pasisekė!“ Pasirodo, kad nė neįtariau, kaip iš tikrųjų man nuskilo!“ – atviravo jis.

A. Pikžirnio feisbuko nuotr.

Tai, kad pora laukia šeimos pagausėjimo, nebuvo jokia paslaptis. Arnoldas su  Solveta neslėpė ir nelaikė po devyniais užraktais žinių apie džiugias gyvenimo permainas. Savo feisbuko paskyroje Arnoldas buvo paviešinęs nuotrauką, kurioje matyti apvalėjantis jo žmonos pilvukas.

„Ką ir kolegos kalba Seime iš opozicinių frakcijų, mes tikrai tarsimės, matyt, kai bus priimtas ar nepriimtas biudžetas, dėl galimybės skelbti nepasitikėjimo procedūrą visai Vyriausybei“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras.

Pagal Seimo statutą, Seimo sesijos metu ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų (29), gali pateikti nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą.

Per nepasitikėjimo procedūrą galima klausti visų ministrų, po to iš karto balsuojama dėl nepasitikėjimo Vyriausybe. Toks nutarimas priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 71.

Pasak S. Skvernelio, procedūrai pasisekus, galimi įvairūs variantai – taip pat ir galimybė tai pačiai daugumai formuoti naują Vyriausybę.

„Niekas nekvestionuoja rinkimų rezultatų Seimo, bet Vyriausybė nebūtinai turi būti sudaroma iš šitų ministrų, kurių praktiškai kiekvieną galima interpeliuoti – arba didžiąją daugumą“, – kalbėjo Demokratų lyderis.

Pasak jo, valdantiesiems nepavykus susitarti, galimybė sudaryti Vyriausybę galėtų būti siūloma didžiausiai Seimo frakcijai – konservatoriams.

Vyriausybė nebūtinai turi būti sudaroma iš šitų ministrų, kurių praktiškai kiekvieną galima interpeliuoti.

„Paprastai toks pavedimas yra daromas didžiausiai frakcijai ir kas bebūtų, interpeliacijai pavykus, vis tiek didžiausia frakcija Seime yra konservatoriai, jie turėtų turėti galimybę sudaryti naują Vyriausybę, kitą vyriausybę. Jeigu nepavyktų, tada jau kitos dėlionės yra, kas koaliciją sudarinėtų“, – sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, bet kokia kita Vyriausybė būtų geresnė nei esama, nes joje „dauguma ministrų tikrai yra ne savo vietose“.

„Manau, kad toje pačioje konservatorių frakcijoje Seime yra žmonių, kurie galėtų tikrai būti tvirtais, sėkmingais ir gerais ministrais ir pakeisti savo kolegas, kurie neaišku kokiais kriterijais ir kokiais būdais į tas pozicijas pateko“, – tvirtino buvęs premjeras.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija ketvirtadienį paskelbė surinkusi parašus dėl interpeliacijos užsienio reikalų ministrui, konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui.

Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrui gali inicijuoti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per dvi savaites į juos atsakyti raštu.

Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.

Opozicija šio Ministrų kabineto nariams inicijavo kelias interpeliacijas, jos visos žlugo. Interpeliacijos procedūra G. Landsbergiui būtų ketvirtoji.

Rugsėjį Seimo opozicijai nepavyko atstatydinti energetikos ministro Dainiaus Kreivio dėl išaugusių energijos kainų. 2021-ųjų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos interpeliacijos sulaukė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiemet birželį dėl problemų žemės ūkyje – žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Abu ministrai irgi pareigas išsaugojo.

„Galime pasakyti, jeigu kas nors galvoja, kad valstybė pradės subsidijas dalinti arba remti, pakeisti vartotojus ir valstybė taps vartotoju, taip tikrai nebus, bet su atskirom šakom vyksta pokalbiai, (...) identifikuojamos rizikos ir yra svarstoma, kaip palengvinti naštą“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

„Jeigu atsirastų nedarbo problema, mes irgi tam esame pasiruošę, jei atsirastų problemos įmonėms su prievolių vykdymų, tai galiu pabrėžti labai atsakingai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija į kiekviena faktą žiūrės individualiai, su visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis – prievolių atidėjimas, grafiko išdėstymas, tikrai nebus taip, kad šitoj situacijoj įmonės, kurios dėl koronaviruso susiduria su ekonomikos sunkumais, patirtų sankcijas, nepatogumus ar persekiojimą“, – pridūrė jis. 

Premjeras taip pat užsiminė, kad Vyriausybė turi planus, kaip, atsiradus poreikiui, reikėtų skatinti šalies ekonomiką, vidinį vartojimą, bet detaliau jų neįvardijo.

„Kol kas nėra apie ką ir kalbėti, šalies ekonomika tvirta, finansai taip pat pakankamai labai gerai suvaldomi“, – sakė S. Skvernelis.

Jis pabrėžė, kad kalbėti apie ekonominę krizę nėra jokio pagrindo, o Lietuva esą yra pasiruošusi visiems iššūkiams.

Pasak S. Skvernelio, ketvirtadienį Vyriausybėje planuojamas posėdis, kuriame ketinama sugriežtinti kai kurias prevencijos priemones.

Visame pasaulyje registruota 126,3 tūkst. koronaviruso atvejų, 4,6 tūkst. žmonių mirė, daugiau kaip 68,2 tūkst. – pasveiko.

„Aš manau, kad dėl nekilnojamo turto, ko gero, mes bandysime grįžti. Nes prabangaus nekilnojamo turto mokestis yra įvestas, o apie antrą būstą tai, manau, kad tai irgi yra tam tikro šešėlio mažinimas“, – laidoje „LRT forumas“ sakė S. Skvernelis.

Vyriausybė yra siūliusi 0,3 proc. apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus turimus būstus, tačiau Seimo pavasario sesijoje tam nepritarta.

Premjeras tuomet teigė, kad NT mokesčio išplėtimui dabar nėra tinkamas metas. 

„Jeigu 2020 metų Seimo rinkimai jau įvyktų ir mes turėtume galimybę nesvarbu, kur esame, kiekvienas Lietuvos pilietis pasinaudoti tokia balsavimo galimybe kaip alternatyva, aš manau, kad tai būtų didelis žingsnis į priekį“, – šeštadienį žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Pasak jo, po kibernetinių išpuolių prieš kitų valstybių informacines sistemas, atsirado proga pasimokyti iš šių klaidų ir panaikinti baimes dėl galimų tokio balsavimo grėsmių.

„Aš norėčiau, kad balsavimas internetu jau būtų įvykęs per šiuos Seimo rinkimus“, – sakė premjeras.

Vyriausybė šią savaitę paskelbė planus per šią kadenciją įteisinti balsavimą internetu. Vyriausybė prognozuoja, kad 2020-aisiais internetu savo valią galėtų pareikšti penktadalis balsuojančių rinkėjų.

Balsavimo internetu iniciatyvos Lietuvos Seime svarstomos nuo 2007 metų, šiuo metu diskutuojamas jau penktasis įstatymo projekto variantas. Po kelių mėnesių jis turėtų atsidurti Vyriausybės darbotvarkėje, o pavasario arba rudens sesijoje laukiama Seimo sprendimo. Vyriausybė priemonių plane numatyta, kad informacinė sistema būtų sukurta 2018 metų antrąjį ketvirtį.

Nacionaliniu mastu balsavimas internetu visų lygių rinkimuose šiuo metu yra įteisintas tik Estijoje, kitose šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje, jam taikomi skirtingi apribojimai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas sakė, kad pensijos nuo sausio 15 eurų didėja dėl buvusios valdžios numatyto pensijų indeksavimo, o 5 eurais - naujos valdžios iniciatyva.

Didesnes pensijas gaus apie 593 tūkst. senatvės pensininkų, 202 tūkst. netekto darbingumo arba invalidumo pensijų  gavėjų ir 7,4 tūkst. išankstinės pensijos gavėjų.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jei valstybės pajamos augs, pensijos dar 23 eurais galėtų didėti ir 2018 metais.

„20 eurų anksčiau laiko mes pradedame - ne politinį sprendimą darome, kas buvo rinkimuose numatyta - 40 eurų nuo kitų metų liepos, bet paleidžiame indeksavimo mechanizmą. Pagal tuos ekonomikos augimo rodiklius, kokie yra prognozuojami realūs, nuo 2018 metų sausio dar 23 eurais galėtų kilti pensijos. Bendra suma yra ta pati - 40 eurų“, - žurnalistams yra sakęs premjeras.

Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad pensijas numatoma didinti 2018 ir 2019 metais - atitinkamai 6,9 proc. ir 6,8 procento. 

„Valstiečiai“ yra žadėję iki 2017 metų liepos pensijas padidinti vidutiniškai 40 eurų, tokia galimybė numatyta ir Vyriausybės programoje, tačiau 2017 metų biudžete apie tai nekalbama. Finansų ministras Vilius Šapoka BNS yra sakęs, kad šio pažado įgyvendinimui reikėtų papildomai 120 mln. eurų.

Paskutinį kartą pensijos vidutiniškai 8 eurais didėjo nuo 2016 metų sausio, tam reikėjo papildomai apie 74 mln. eurų.

Po savaitės vizito Kinijoje grįžęs premjeras Algirdas Butkevičius pirmiausia ėmėsi vidaus reikalų ministro klausimo. „Tvarkos ir teisingumo“ partija pareikalavo atstatydinti pačių deleguotą ministrą Saulių Skvernelį, kuris pasirinko būsimuose Seimo rinkimuose dalyvauti su „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“. Seimas praėjusią savaitę skubos tvarka priėmė įstatymo pataisas laikinai nustatančias minimalias pieno supirkimo kainas, kurios jau dabar kelia daugybę diskusijų.  Apie visa tai – pokalbis su premjeru A. Butkevičiumi, laidoje „Dėmesio centre“.

– Šiandien paaiškėjo, kad ministras S. Skvernelis traukiasi iš pareigų. Dar praėjusią savaitę jūs sakėte nematantis priežasčių dėl ko jis turėtų trauktis, po to kai viešai buvo paskelbta, kad jis eina į Seimo rinkimus kartu su „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“. Šiandien jūsų pozicija jau kitokia. Kodėl?

– Gal dėl to, kad aš buvau Kinijoje, aš pasakiau, kad galėtų dirbti, nes artėja rinkimai ir nereikėtų blaškytis. Bet taip pat aš pasakiau, kad dar kalbėsiu su Rolandu Paksu, nes ministras yra jų deleguotas. Taip pat sakiau, kad kalbėsiu ir su vidaus reikalų ministru, kaip jis įsivaizduoja darbą vyriausybėje. Niekas nežinojo, kad vienas mūsų pokalbis įvyko dar prieš mano vizitą į Kiniją. Jis buvo atėjęs kartu su ponu Ramūnu Karbauskiu ir tada aiškiai pasakė, kad dalyvaus su „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, bus partijos vedliu, eis pirmuoju numeriu. Apkalbėjome kitus dalykus ir tuo metu jau buvo sutarta, kad mes tos informacijos niekur neviešiname iki tol, kol bus oficialiai pranešta, kad prasideda rinkiminė kampanija. Tuomet aiškiai pasakytume, kokia yra ministro pozicija ir gal net politinėje taryboje aptartume dėl tolimesnių darbų, kadangi būnant ministru būtų sunku vykdyti rinkiminę kampaniją. Tokio pokalbio, kad jis 100 proc. galėtų dirbti, tikrai nebuvo. Šiandien aš galiu drąsiai pasakyti, kad tas sprendimas, kai buvo reikalaujama, kad jis būtų atleistas ir laikinai vaduotų kitas ministras, man netinka.

– Dabar jūs lauksite, kol „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlys kitą kandidatą ir jei jis tiks jums ir prezidentei, tai tik tokiu atveju bus siūloma S. Skvernelį atleisti?

– Vis dėlto, aš, kaip ministras pirmininkas, turiu išlaikyti tam tikrą stabilumą, tiek vyriausybėje, tiek valstybėje. Ir kai kada aš atsiriboju nuo tam tikrų politinių, emocinių niuansų, nes puikiai suprantu kokia dabar yra situacija Europoje ir pasaulyje. Taip pat puikiai suprantu, kokia yra vidaus reikalų ministro atsakomybė kalbant apie emigraciją, vidaus ir išorės sienų stiprinimą, apie tai, kokios priemonės yra  numatytos ir pradėtos įgyvendinti užtikrinant žmonių saugumą. Pasakyti, kad vidaus reikalų ministras turėtų būti atleistas jau nuo šiandien, ar kaip buvo pasakyta, kad jis turi apsispręsti iki Velykų, tai aš negaliu priimti tokio sprendimo. Iš vienos pusės tai būtų politinis sprendimas, bet aš manau, kad nieko neatsitiks, jei aš tą sprendimą priimsiu tada, kai matysiu, jog yra pasiūlytas tinkamas kandidatas. Tas kandidatas turės pereiti teisėsaugos institucijų patikrinimą, paskui šitą kandidatą derinsiu su prezidente ir tik po visų tų procedūrų bus priimtas galutinis sprendimas.

– Partija, kuri yra įtariama baudžiamojoje byloje, kaip juridinis asmuo, deleguoja žmogų vadovauti vidaus reikalų ministerijai. Jums tai atrodo normalu? Situacija pasikeitė nuo to laiko, kai sudaryta koalicijos sutartis. Partija oficialiai įtariama.

– Jūsų keliamas klausimas yra labai teisingas. Aš prisiimu tam tikrą atsakomybę, labai atsakingai parenkant tą žmogų. Pirmas žingsnis, ką aš padariau, yra tas, kad aš neskubėjau priimti politinio sprendimo ir nesivadovavau emocijomis, neskubėjau jo atleisti, nors kai kas to labai norėjo ir pageidavo. Kandidatas bus parinktas labai atsakingai. Jis pirmiausia turi suprasti, kad mes nenorime perrašyti koalicinės sutarties. Buvo toks pasiūlymas, kad vidaus reikalų ministro kompetencijos klausimą atiduoda spręsti socialdemokratams, o mes jiems turime atiduoti kažkurią kitą mūsų ministeriją, kuri pagal koalicijos sutartį mums numatyta. Bet tai labai užsitęstų. Aš prisiimu atsakomybę, kad tas žmogus, kuris bus deleguotas į vidaus reikalų ministrus, neturės jokių minčių padėti partijai. Neužbėkime įvykiams už akių, dar tik pareikšti įtarimai, bet tas žmogus turės tą suprasti. Taip pat, jei iškiltų kažkokie kitų partijų interesai dėl galimų kažkokių piktnaudžiavimų, nes aš matau, kad artėjant rinkimams tam tikri politiniai burbulai gali būti kuriami.

– Įsivaizduokime hipotetinę situaciją. Jūs teikiate kažkurio Seimo frakcijos nario, „Tvarkos ir teisingumo“ nario, kandidatūrą prezidentei. O prezidentė atsisako skirti žmogų, priklausantį partijai, kuri, kaip juridinis asmuo, įtariama baudžiamojoje byloje. Kas tada? Gali būti tokia pozicija?

– Gali būti įvairios pozicijos, bet vis dėl to, pirmiausia, tai priklausys nuo mano teikimo. Aš tikrai neteiksiu Seimo nario, kuris neatitiks mano keliamų reikalavimų. Manau, kad būtų išmintinga ir partija „Tvarka ir teisingumas“ taip pasielgs, kad iš savo frakcijos žmogaus nedeleguos. Jei taip padarytų, vėl sukurtų tam tikrą aplinką, palankią tam tikroms spekuliacijoms. Aš manau, kad blaivus protas nugalės ir bus pasiūlytas žmogus, kuris galbūt nepriklauso jų partijai.

– Kaip ir S. Skvernelio atveju? Paskirtas nepriklausomas žmogus techniškai užbaigti kadenciją. Tai jūs siūlote „Tvarkai ir teisingumui“?

– Ponas S. Skvernelis irgi nėra partijos narys. Kai jis buvo pasiūlytas, tą pačią dieną, net girdint R. Paksui, paskambinau prezidentei ir pasiteiravau dėl šitos kandidatūros. Tam, kad paskui nebūtų viešų svarstymų dėl kandidatūrų. Ji pasakė, kad tinkamas. O kadangi ji kažkur turėjo išvykti, tai dekretas per pusę dienos buvo priimtas.

– Jūs užstojote S. Skvernelį konflikte su Seimo pirmininke, o dabar nusivylėte, kad jis eina į Seimo rinkimus su kita partija?

– Ne, aš tikrai nenusivyliau.

– Bet tikėjotės, kad jis bus socialdemokratų sąraše?

– Pokalbis vyko, bet nebuvo labai stipriai įkalbinėjamas. Buvo atvirai pasakyta, kad jis kalbasi ir su kitomis partijomis, kokios vietos jam siūlomos. Jį tenkino mano pasiūlymai, aš jį išklausiau, bet 100 proc. sutarimo nebuvo. Kažkas bandė aiškinti, kad jis buvo prižadėjęs, bet to tikrai nebuvo. Aišku, iš kitos pusės, vertinant kaip politiką, kai jo reitingai išaugo ir jis dabar populiariausias politikas Lietuvoje, atsiranda tam tikras noras išbandyti, tam tikrą partiją vesti į rinkimus. Aš žiūriu per šitą prizmę, ką jis ir pasirinko.

– Kaip manote, būtų galima su šia Ramūno Karbauskio ir S. Skvernelio vedama partija sudaryti koaliciją po rinkimų?

– Manau, kad po rinkimų būtų galima kalbėti apie koalicijos sudarymą, nes dalies „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos“ rinkėjų yra panašūs, kaip ir socialdemokratų.  Jei žiūrėtume į Seimo narius, kurie yra renkami rajonuose, tai mūsų rinkėjas yra panašus. Aš poną S. Skvernelį gerai pažįstu, nes mes dirbę daug metų, įgyvendinę bendras programas man būnant susisiekimo ministru ir tai politikas, su kuriuo dabar tenka dirbti kabinete. Vidaus reikalų ministerija nėra lengva sistema. Kai buvo kalbama apie darbo užmokesčio pakėlimą, tai kabinetas priėmė teigiamą sprendimą, nes jaunas policijos darbuotojas negali dirbti gaudamas 350 eurų per mėnesį, išlaikyti šeimą, įsikurti ir taip toliau. Tai manau, kad tam tikros kryptys, kurios buvo įgyvendintos, atitiko vyriausybės programą ir manau, kad tai žmogus, kuris sugeba ieškoti kompromisų.

– S. Skvernelio ateitį parodys rinkimai. Pakalbėkime apie jūsų vizitą Kinijoje. Netrukus turėtų atsiverti pieno eksporto keliai į Kiniją. Lenkija tai jau daro kelerius metus, Latvija – daugiau nei metus. Prieš laidą kalbėjau su pieno perdirbėjais, jie sako, kad rinka labai sudėtinga. Nors valstybė didelė, jie importuoja tik apie 70 tūkst. tonų pieno produktų kasmet. Rusija, gyventojų skaičiumi būdama vos ne dešimt kartų mažesnė, iki embargo importuodavo du kartus daugiau. Naujosios Zelandijos gamintojai yra žymiai arčiau, jų savikaina mažesnė ir t.t. Ko jūs pats tikitės? Ypač esant dabartinei, įtemptai situacijai pieno rinkoje. Kokios pieno perdirbėjų galimybės?

– Mano tikslas nebuvo vien rinkos atidarymas pieno perdirbėjams. Bet tai buvo vienas iš tikslų. Aš su Kinijos ministru pirminku susitikau per pusmetį jau antrą kartą ir turėjau puikią galimybę ilgai su juo pasikalbėti. Aš tikiu, kad pieno perdirbėjams nebus taip paprasta ir lengva.

– Nes rinka nėra tuščia?

Nepamirškime, kad biurokratinė sistema yra labai didelė. Perdirbėjai turi suprasti, kad turi turėti partnerius Kinijoje, vienoje ar kitoje provincijoje. Pavyzdžiui Šandongo provincijoje, kur buvome susitikę su verslo atstovais, gyvena 97 mln. gyventojų. Tai jei sugebės įeiti į rinką – situacija pagerės ir jie turės galimybes produkciją eksportuoti. Jie turi akcentuoti mūsų pieno produktų kokybę. Dalis Kinijoje gyvenančių žmonių jau pradėjo orientuotis į kokybiškus produktus, nes jų pajamos tą leidžia.

– Tęsiant temą apie pieną – minimalios pieno supirkimo kainos nustatymas. Kas gali prieštarauti Europos teisei ar net Konstitucijai. Kaip jūs tai vertinate?

– Kai su žemės ūkio ministre paskutinį kartą vykau į Briuselį, kur buvome susitikę su pačiu žemės ūkio komisaru, kalbėjome apie tam tikrą mokestinių dalykų reguliavimą pieno produktams. Tada jis pasakė, kad jei mūsų įstatymai neprieštaraus Europos Sąjungos teisei, galime kalbėtis apie tam tikrą pinigų skyrimo sumą Lietuvai. Tuo metu atsakymas buvo aiškus, joks įstatymas, kuris reguliuotų kainų politiką pieno produktams, nebuvo priimtas. Taigi buvo padaryti tolimesni žingsniai ir skirtos lėšos. Šiandien mes vėl sukūrėme tokią situaciją, kur aš manau, kad ūkininkams bus skiriama dalis ES lėšų. Jeigu mes turėsime tokį įstatymą, tai mums lėšų skyrimas bus pristabdytas. Jie praktiškai neturi kitų instrumentų. Jie turi finansinius instrumentus, kuriais gali suvaržyti ES valstybes, pažeidusias Europos Sąjungos teisę.

– Tai koks jūsų siūlymas? Prezidentei vetuoti Seimo sprendimą?

– Kiek žinau, duotas pavedimas pačiai vyriausybei nustatinėti kainas. Tai jis yra neįgyvendinamas.

– Jūs tiesiog jų nenustatysite.

– Mes teisiškai to negalime padaryti. Neįsivaizduoju, kokiais teisės aktais remiantis, mes tą galėtume padaryti.

– Kitaip tariant įstatymas priimtas, bet nebus įgyvendintas.

– Manau, kad jis yra paskubėtas. Dar nemačiau to įstatymo turinio.

– Bet jūs esate prieš kainų reguliavimą?

– Mes negalime grįžti į praeitį, turime ieškoti kitų instrumentų, kaip padėti ūkininkams, kaip padengti dalį nuostolių, bet tik ne per kainų reguliavimą.