-
Specialistai paaiškino, kodėl mes neištrinsime savo „Facebook“ paskyrų 4
Nepaisant to, viskas bus gerai, įsitikinę komunikacijos specialistai S. Shyamas Sundaras, Bingjie Liu ir Carlina DiRusso, kurių rašinys šia tema skelbiamas žurnale „Live Science“.
Netrukus daugumos „Facebook“ naudotojų, kurių šiuo metu daugiau kaip du milijardai, pyktis atlyš. Didžioji jų dalis grįš lygiai taip, kaip grįžo prieš tai, ir lygiai taip, kaip grįžo jau daug kartų prieš tai. Santykiuose, kurie yra grįsti piktnaudžiavimu, skriaudžiamoji pusė yra smarkiai priklausoma nuo skriaudėjo. Taip ir dauguma mūsų – paprasčiausiai negalime palikti „Facebook“, net ir suvokdami, kad būti kartu –kažkaip negerai, skelbiama tekste.
Mes mėgstame žiniasklaidą, žiniasklaida mėgsta mus
Ne vieną dešimtmetį trunkantys tyrimai rodo, kad mūsų ryšys su įvairių rūšių žiniasklaida yra simbiotinis: žmonės mėgsta žiniasklaidą, nes ją „vartodami“ gauna tam tikrą pasitenkinimą. Žiniasklaida suteikia žmonėms galimybę bent trumpam atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, atsipalaiduoti, susirasti bendraminčių. Taip jau yra, kad kuo daugiau žiniasklaida naudojamasi, tuo daugiau pasitenkinimo ieškoma ir atrandama.
Kalbant apie socialinę žiniasklaidą, viskas yra šiek tiek kitaip. Naudodamasis socialiniais tinklais, žmogus jų kūrėjams suteikia tam tikros informacijos apie save. Turėdamas šią informaciją, turinio kūrėjas gali pasirūpinti, kad naudotojo patirtis internete būtų kuo geresnė. Šiuo tikslu, siekiant kuo labiau atsižvelgti į asmeninius psichologinius naudotojų poreikius, atidžiai išstudijuojami jų elgsenos modeliai.
„Facebook“ siūlomos interaktyvios priemonės leidžia mums paprasčiau patenkinti smalsumą, ištransliuoti mintis, viešai puikuotis savo įvaizdžiu, megzti draugystes ir pelnyti taip trokštamą aplinkinių pripažinimą.
Vis dėlto „Facebook“, „Twitter“, „Google“ ir visa kita interaktyvioji medija mums siūlo ne tik turinį. Kartu mums atveriama begalė naujų veikimo galimybių, galinčių išpildyti daugybę bet kuriam iš mūsų būdingų troškimų.
„Facebook“ siūlomos interaktyvios priemonės leidžia mums paprasčiau patenkinti smalsumą, ištransliuoti mintis, viešai puikuotis savo įvaizdžiu, megzti draugystes ir pelnyti taip trokštamą aplinkinių pripažinimą. Socialinė žiniasklaida, naudodamasi bendrosiomis mūsų psichologinėmis ypatybėmis, priverčia mus nepaliaujamai spragsėti pele. Kuo daugiau atliekame spragtelėjimų, tuo daugiau informacijos apie save atskleidžiame. Toliau straipsnio autoriai paaiškina, kodėl mums, socialinių tinklų naudotojams, taip sunku ištraukti laidą iš rozetės kartą ir visiems laikams.
Susikuriame tokį įvaizdį, kokį tik norime
Kuo daugiau atsiveriame, tuo daugiau šansų, kad kažkas mus įvertins teigiamai. Tyrimai rodo, kad strateginis savęs populiarinimas yra pagrindinis naudojimosi „Facebook“ veiksnys. Savo internetinę tapatybę formuojame visiems pranešdami, į kokį koncertą einame ir su kuo, kokias pažiūras remiame, kur dalyvaujame ir t. t. Šitaip kuriame savąjį internetinį „aš“ ir iš dalies nulemiame, kokį įspūdį apie mus susidarys aplinkiniai. Tikrovėje to daryti taip dažnai ir taip preciziškai būtų, ko gero, neįmanoma, o internete galime visą laiką puikuotis tobula savojo „aš“ versija.
Gausiname socialinius išteklius
Kuo daugiau atsiveriame, tuo didesnė mūsų socialinio tinklo vertė. Ką gali žinoti – gal visaip save populiarindamas vieną dieną sulauksi darbo pasiūlymo per „LinkedIn“? Ir ne tik tai. Galbūt tai padės tau atnaujinti ryšį su senu klasės draugu. Tyrimai rodo, kad aktyviai naudojantis „Facebook“ auga žmogaus socialinis kapitalas, nesvarbu, ar tas žmogus paprastas studentas, ar senjoras, norintis artimiau bendrauti su šeimos nariais ar atnaujinti ryšius su seniai matytais draugais. Aktyvumas socialiniuose tinkluose siejamas su didesniu pasitikėjimu savimi ir subjektyviu gerovės suvokimu.
Plečiame savo bendraminčių ratą
Kuo daugiau kartų spragtelime pele, tuo labiau esame „ant bangos“. Kaskart, kai spragtelime, norėdami pasidalyti kokia nors istorija ar parodyti, kad mums patinka vienas ar kitas produktas ar paslauga, mes prisidedame prie tam tikros tendencijos kūrimo. Įvairūs vertinimai, kuriais demonstruojama parama, kaip antai kokios nors prekės įvertinimas penkiomis žvaigždutėmis internetinės prekybos platformoje „Amazon“, yra gana paveikūs – iš dalies dėl to, kad jie atspindi bendrą nuomonę. Tai leidžia mums tapti internetinės bendruomenės, besiburiančios aplink konkrečias idėjas, renginius, judėjimus, istorijas ir produktus, dalimi ir sustiprinti savo priklausomybės grupei jausmą.
Turime galimybę pasireikšti ir būti įvertinti
Kuo daugiau atsiveriame, tuo daugiau įgyjame galios. Kad ir kas tai būtų – keli žodžiai „Twitter`yje“, įrašas „Facebook`e“ ar ištisas straipsnis tinklaraštyje, tai yra mūsų saviraiškos produktas, kuriuo mes prisidedame prie socialinės žiniasklaidos diskurso formavimo. Tokio pobūdžio saviraiška mums gali suteikti nemažos jėgos. Visi įvertinimai, kuriais kiti žmonės reiškia mums paramą, pavyzdžiui, paspaudimai „patinka“ arba įvairūs šypsniukai, gali reikšmingai padidinti mūsų savivertės jausmą, kitaip tariant – patenkinti mūsų įgimtą psichologinį poreikį pelnyti aplinkinių pripažinimą.
Taigi socialinė žiniasklaida atveria daugybę mums labai svarbių galimybių, kuriomis pasinaudoti labai paprasta. Todėl jei galvojate, kad dauguma naudotojų sutiks taip lengvai to atsisakyti vien dėl tikimybės, kad neteisėtai iš jų „Facebook“ paskyrų ištraukti duomenys gali būti panaudoti darant įtaką rinkimų rezultatams, galvokite iš naujo, siūlo straipsnio autoriai.
Algoritmai visada su mumis
Daugumai iš mūsų gal ir nepatinka mintis, kad įvairūs algoritmai „kapstosi“ po mūsų asmeninę informaciją, tačiau esama įsitikinimo, kad ši neišvengiama blogybė vienaip ar kitaip pagerina mūsų patirtį internete. Informaciją apie mus renkantys algoritmai yra tie patys algoritmai, kurie mus skatina būti socialiais, priklausomai nuo mūsų pomėgių, elgsenos ir draugų rato. Jei „Facebook“ nuolat neniuksėtų mums į nugarą, mes veikiausiai nebūtume tokie socialūs. „Facebook“ – tarsi socialiniai klijai: jis nuolat mums siūlo su kuo nors susidraugauti, nuolat informuoja, jei kažkas iš draugų pasako ar padaro tai, kas mums gali būti įdomu.
Pamėginkite išsitrinti savo „Facebook“ paskyrą ir labai greitai suprasite, kokia tai didžiulė jūsų asmeninės ir visuotinės atminties saugykla. Viena iš šio rašinio autorių teigia pabandžiusi tai padaryti. Ji nurodo iškart sulaukusi daugybės įspėjimų, kokie dideli praradimai jos laukia: profilis nebeveiks, prisiminimai išgaruos, ryšys su daugiau kaip 500 draugų nutrūks. Ekrane, pasak jos, išdygo penkių draugų profilio nuotraukos, o šalia jų užrašas: „[tas ir tas] tavęs ilgėsis.“
Rašinio autorių teigimu, tai yra tas pats, kas tiesiai šviesiai paklausti, ar norite sąmoningai visam laikui nutraukti ryšius su visais draugais.
-
Užrašams ant marškinėlių fantazijos žmonės nestokoja
Vasarai įsibėgėjus, miestą nutvieskia ne tik saulė, bet ir į gatves išėję žmonės. Nemažai jų stengiasi išsiskirti iš masės, apsirengdami kiek kitaip nei didžioji dauguma. Dėl šios priežasties, gyventojai vis dažniau renkasi ne tik drabužių parduotuvių siūlomą aprangą, bet ir patys kuria savo stilių, išsirinkdami sau patinkantį dizainą ir jį išspausdindami and medžiagos. Tai ypač paplitę tarp marškinėlius dėvinčių žmonių.
Dauguma jų tikina, kad pagrindinė priežastis, kodėl žmonės vis dažniau renkasi tokį stilių, yra galimybė atskleisti kitiems savo asmenybę, ambicijas bei požiūrį į pasaulį. Juk žmogus, atspausdinęs savo mėgstamą šūkį ar patinkančią citatą tokiu būdu ne tik išskiria save iš kitų, bet ir identifikuoja kaip palaikantį tam tikrą ideologiją.
Nuo visiems gerai žinomų citatų iki gašlių piešinių ar iššaukiančių frazių. Eidamas judria miesto gatve iš tolo pažinsi vakarėlių liūtą, esama politine santvarka nepatenkintą paniurėlį ar lengvai koketuoti mėgstančią merginą. Kiekvienas žmogus išreiškia save per drabužius, kuriuos dėvi. Tiesa, reikėtų pridurti, kad ne visi žmonės drįsta tokiu būdu dėstyti savo įsitikinimus kiekvienam pasitaikiusiam žmogui. Jie mieliau renkasi priklausyti kažkokiai grupei, vienijamai vieno ar kelių panašių bendrų interesų. Pripažinkite - tikrai ne kartą gatvėje prasilenkėte su ištikimu grupės „Metallica“ gerbėju, kurio priklausymą muzikantų gerbėjų ratui išduoda didelis grupės logotipas ant krūtinės ir dar keli smulkūs aksesuarai.
Spauda ant marškinėlių užsiimantis Tomas Augulis tikina, kad drabužiai šiandien yra tapę gerokai daugiau nei aprangos ar stiliaus detalėmis. „Žmonės atranda vis naujų būdų tarpusavyje bendrauti. Nuo senų laikų apranga yra tam tikra komunikacijos forma, juk net prieš keletą dešimtmečių iš apsirengimo stiliaus galėjai atpažinti subkultūrų atstovus. Tendencijos nesikeičia ir šiandien, jos tik įgavo naują formą. Jaunimas atranda naujų saviraiškos būdų, o vienas jų – drabužiai. Manau, kad tai yra puikus būdas ne tik parodyti, už kurią krepšinio komandą sergi, bet ir išreikšti savo emocijas, fantaziją ir pan. Galimybės yra neribotos“, - sako T. Augulis.
Tiesa, derėtų pridurti, kad ne visi sparnuotomis frazėmis „pasipuošę“ žmonės aprangą pasirenka kaip tam tikrą saviraiškos būdą. Kai kurių dėvinčiųjų manymu, tai yra puiki išvaizdos detalė įvairioms progoms, pavyzdžiui, gimtadieniams ar mergvakariams, todėl tokias prekes užsakinėja urmu. Ir nors tikrai ne visi pritartų, kad merginų, kurioms ant krūtinės „šviečia“ užrašas „Ieškau intymaus. Darbo nesiūlyti”, būrys atrodo skoningai ar bent jau padoriai, logotipų ir frazių spausdinimų ant marškinėlių užsiimančių įmonių atstovai tvirtina, kad tokių užsakymų sulaukia ne ką mažiau nei paprastų.
Individualizuotų dovanų gamyba užsiimančios įmonės „PrintShop.lt“ atstovė Jurgita Balašaitienė pasakoja, kad teminio dizaino atributika domisi vis daugiau žmonių. „Tendencijos rodo, kad šiuolaikinėmis madomis domisi ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės. Šie dažniausiai ant drabužių spausdinasi įvairius sveikinimus gimtadienių, jubiliejų ar kitų švenčių progomis. Nors atsiranda ir tokių, kurie nepabijo pasipuošti kokia nors „sparnuota fraze“, - tikina J. Balašaitienė.
Individualizuotų drabužių kaina svyruoja nuo keliasdešimties iki šimto litų, priklausomai nuo drabužio, logotipo, jo dydžio ir panašių niuansų. Visgi, kai kurie fantazijos ir kūrybingumo nestokojantys entuziastai atranda būdų, kaip buitinėmis sąlygomis pasipuošti sau patinkančiu atvaizdu.
Vienas tokių mėgėjų – moksleivis Žygimantas Trakas. Jis taupydamas pinigus pats sau gaminasi marškinėlius, kurie išvaizda nenusileidžia net gamykliniams variantams. Septyniolikmečio teigimu, tereikia apsišarvuoti kantrybe ir išlaisvinti kūrybinį polėkį. „Užtenka paprastoje parduotuvėje nusipirkti pačius paprasčiausius vienspalvius marškinėlius ir tekstilei skirtų dažų. Iš popieriaus išsikerpi trafaretą ir pieši. Nei dizaineris, nei kas nors kitas idėjos tikrai neįgyvendins geriau, nei tu pats. Ir visa tai nekainuos nė dešimties litų“, - žiniomis dalinosi Ž. Trakas.