IŠMANIOJO PAMIŠIMO MADA

Išmanusis idiotizmas suklestėjo taip, kad net tas Vasia Trubačiovas, tuščiais "bambaliais" atakavęs prezidentūrą, šį savo kvailiausią gyvenimo poelgį veikiausiai būtų dedikavęs spiegiančiai "Facebook'o" faunai.

Nieko naujo – ir prieš 20 metų buvo populiaru gatvėje kramsnoti bananą (taip, kaip dabar madinga gerti kavą iš popierinių puodelių).

Ne, ne, jokių čia asociacijų su džiunglėmis ar J.Basanavičiaus gatvės beždžionėmis. Tiesiog tuomet tai buvo ženklas, kad esi šiuolaikiškas ir turtingas. Juk ir visiems žinomame banditų restorane meniu pažiba buvo "Kiauliena su bananais". Tą visuotinį įvaizdžio reiškinį R.Rastauskas tada apibendrino į apyvartą paleisdamas šmaikštų terminą "bananinis jaunimas". Mat tuomet net madingos kelnės, vadintos "banankėmis", buvo panašios į tą džiaugsmingai geidžiamą augalą-vaisių.

Dabar bananą pakeitė prakąstas obuolys, kurio ženklu padabinti ryšio įnagiai jaunimą pavertė išmaniuoju. Naujosios veislės jaunuomenė tais mobiliaisiais galvos kvaršintojais fiksuoja savojoje beprasmybėje pasipainiojusius vaizdus ir kelia juos tiesiai į veidaknygę, kuri kiekvienąkart labai pradžiugina pasaulinį bepročių Internacionalą. Valgau pusryčius, o juos paskyroje jau pamatė tūkstančiai svetimo gyvenimo smulkmenomis norinčių pasigardžiuoti akių, – kas begali būti šiuolaikiškiau?

Net ir beprotybė turi kelti pasigėrėjimą, ypač jei ji yra dar ir išmanioji. Juolab kad čia virtualią teisę reikštis turi visi, kokia to besireiškiančiojo tapatybė bebūtų: pradedant avinėlių tylėjimo tyrinėtojais ir baigiant antkapių frazėmis kalbančiais asmenimis.

Beprotybė šiais laikais tapo mados dalyku, tik tiesiai to niekas nepasako arba tai maskuoja, vadindami visą tą perversijų įvairovę savitumu arba teise į nekliudomą saviraišką.