Už tai buvo penki komiteto nariai, prieš balsavo du ir vienas susilaikė. Tokiai nuostatai dar turės patvirtinti Seimas.

Į vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymą siūloma įrašyti naują ribojimą – kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje bus panaikintas, jeigu jie daugiau kaip kartą per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius vyko į Rusiją ir Baltarusiją ir tuo vykimu kelia grėsmę valstybės saugumui.

Įvesti naują ribojimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pasiūlė keturi Seimo konservatoriai, tačiau NSGK pritarė patobulintam kompromisiam variantui ir pasiūlė dar išimtis, kam minėtas ribotas kelionių skaičius neturėtų būti taikomas.

Anot projekto, dažniau keliauti galėtų ekipažų ir įgulų nariai, krovinių vežėjai, taip pat tie, kas į Rusiją ir Baltarusiją vykti privalėtų dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių ir pateiktų tai patvirtinančius dokumentus.

Pasak vieno iš ribojimo iniciatorių Audroniaus Ažubalio, taip siekiama mažinti šių šalių piliečių kelionių, nes Lietuvos žvalgybos teigimu, toks vykimas kelia grėsmę ir riziką, kad tie asmenys gali būti verbuojami Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų.

„Šiemet nuo sausio 1 dienos iki kovo 19 dienos Lietuvos ir Baltarusijos sieną Baltarusijos piliečiai kirto 422 tūkst. kartų“, – trečiadienį per NSGK posėdį teigė A. Ažubalis.

NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad užtektų leisti ir vieną kelionę per metus į Rusiją ir Baltarusiją.

„Iš tikrųjų kartas per metus tai yra tas kartas, kai jau yra daugiau nei pakankamas, kad padidintų krūvį mūsų žvalgybai“ ,– sakė ji.

„Priėmę šitą sprendimą, mes sakome, kad yra normalu keturis kartus per metus važinėti į Baltarusiją ir Rusiją. Ne, tai nėra normalu. Nes jeigu tai yra žmogus, kuris yra būtent opozicija ir disidentas, jis yra persekiojamas Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybų, tai, be jokios abejonės, jis ten saugiai nuolat važinėti negali. Jeigu jis ten gali laisvai važinėti ir neturi jokių problemų su FSB ar Baltarusijos saugumo tarnybomis, tada akivaizdu, kad su tuo žmogumi mes turime problemą“, – teigė Seimo narė.

NSGK posėdyje dalyvavę Valstybės saugumo departamento pareigūnai irgi pakartojo, jog reikėtų leisti per sieną vykti ne daugiau kaip kartą per metus.

Tuo metu pasiūlymą kritikavo užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas. Jis pripažino, jog nepriimtina, kai net humanitarines vizas turintys Baltarusijos piliečiai dažnai keliauja į tėvynę, tačiau, anot jo, kelionių skaičiaus ribojimas nėra tvarus sprendimas.

Jo teigimu, tokią pačią grėsmę gali patirti į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys kitų valstybių piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje.

Viceministras siūlė verčiau Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatyti galimybę naikinti leidimus gyventi Lietuvoje ne konkrečių šalių piliečiams, o visiems užsieniečiams, per dažnai keliaujantiems į tam tikras valstybes.

„Reikėtų realiai sudaryti galimybes naikinti leidimus gyventi Lietuvoje remiantis ne pagal asmens tautybę, o pagal tai, kur jie vyksta. Juk iš to kyla grėsmė, iš vykimo į konkrečią šalį, o ne dėl vienos ar kitos tautybės“, – sakė jis.

Migracijos departamento duomenimis, laikiną leidimą gyventi Lietuvoje turi 59 tūkst. Baltarusijos piliečių ir 6,8 tūkst. Rusijos piliečių.

Vyriausybė siūlo dar metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl karo Ukrainoje.

Be jau galiojančių ribojimų gauti vizą, leidimus gyventi Lietuvoje, įsigyti turtą, siūloma pasienyje papildomai tikrinti Baltarusijos piliečius dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir spręsti dėl tolesnio išsamaus patikrinimo.

Praėjusią savaitę NSGK pritarė, kad į nacionalinių sankcijų įstatymą dar būtų įrašyta nuostata, jog turi būti stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Taip pat pritarta siūlymui, jog leidimai laikinai gyventi Lietuvoje turėtų būti panaikinti tiems rusams ir baltarusiams, kurie viešai pritarė pripažintam agresijos nusikaltimui, kurie tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją.

Pernai priimtas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas baigs galioti gegužės 2 dieną. Siekiama jo galiojimą pratęsti iki 2025 metų gegužės 2 dienos.

Kaip BNS informavo šiuo metu laikinai komitetui vadovaujantis „valstietis“ Dainius Gaižauskas, planuojama balsuoti dėl valdančiųjų konservatorių teikiamo buvusio kariuomenės vado Arvydo Pociaus kandidatūros.

„Tik Arvydą Pocių turime šiam momentui“, – sakė D. Gaižauskas.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija buvo išsakiusi norą vadovauti NSGK. Į šį komitetą ji nutarė deleguoti Seimo vicepirmininką Vytautą Mitalą.

Tačiau V. Mitalas BNS teigė palaikysiantis A. Pociaus kandidatūrą.

Paklaustas, kodėl Laisvės frakcija atsitraukia nuo savo pageidavimo, politikas tvirtino, jog to klausti reikėtų ne jo.

Buvusį NSGK pirmininką Lauryną Kasčiūną paskyrus krašto apsaugos ministru, komitetas kovo 28 dieną jau bandė surengti pirmininko rinkimus, bet nesėkmingai.

Opozicijos atstovai tuomet posėdyje nedalyvavo, o Laisvės frakcijos narys V. Mitalas nebalsavo, tokiu būdu nesusirinko kvorumas.

Pasak D. Gaižausko, Specialiųjų tyrimų tarnybai ir prokuratūrai konstatavus, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo dėl bandymo daryti poveikį krašto apsaugos pirkimams, opozicija nutarė atnaujinti darbą komitete.

Penki opozicijos atstovai kovo 27 dieną pranešė stabdantys dalyvavimą NSGK darbe, kol teisėsauga neištirs buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginių, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Teisėsauga konstatavo, jog politikų ar valstybės tarnautojų veiksmuose, kviečiant Krašto apsaugos ministerijos atstovus į susitikimus su užsienio valstybės bendrove, nusikalstamų veikų požymių nenustatyta.

NSGK pirmininko pareigos laisvos tapo, buvusį komiteto vadovą L. Kasčiūną prezidentui paskyrus krašto apsaugos ministru.

„Dabar mums užtenka keturių parašų, kad sukviestume posėdį. Taigi, posėdis įvyks pirmadienį, aptarsime keletą darbinių klausimų, taip pat bus ir komiteto pirmininko rinkimai“, – Eltai teigė į NSGK pirmininko postą konservatorių frakcijos deleguotas Arvydas Pocius.

Politikas mano, kad teisėsaugos sprendimas nepradėti tyrimo turėjo išsklaidyti opozicijos atstovams kilusias abejones dėl NSGK narių veiklos.

„Aš manau, kad tai, ką buvo norima išgirsti, yra išgirsta – kelti bylos nėra pagrindo ir tas šešėlis nuo NSGK narių yra nuimtas“, – akcentavo parlamentaras.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat teigia, kad buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pasėtos abejonės dėl viešųjų pirkimų skaidrumo krašto apsaugos sistemoje buvo išsklaidytos.

„Taškas istorijoje jau yra padėtas. Ir kaip dabartinis ministras Laurynas Kasčiūnas sakė, ponas A. Anušauskas bandė paleisti dūmų užsklandą, bet ji pavirto niekuo“, – Eltai teigė S. Skvernelis.

„Tai mes grįšime į darbą, mes niekada nebuvome iš jo išėję, tiesiog buvo logiškas sprendimas – kol šešėlis krenta ant visų narių, negalime rinkti ir pirmininko. O dabar pirmininką per artimiausią posėdį, matyt, išsirinksime“, – patikino jis.

S. Skvernelis teigia palaikysiantis konservatorių frakcijos siūlomą A. Pociaus kandidatūrą.

D. Gaižauskas: prokuratūros paaiškinimas visų abejonių neišsklaidė

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas taip pat tikina, kad prie įprasto NSGK darbo bus sugrįžta. Visgi, pasak jo, Generalinės prokuratūros pateiktas paaiškinimas neišsklaidė visų dėl viešųjų pirkimų krašto apsaugos sistemoje kilusių abejonių. Pasak jo, galima numanyti, kad tam tikri tyrimai, apie kuriuos nėra skelbiama, vyksta.

„Yra nerimo, kad kažkas visgi buvo. Gali būti reagavimo visokiausio – vienas iš jų, kriminalinės žvalgybos tyrimai – apie juos mes nesužinosime. Bet tegu tarnybos šiuo metu ir dirba šia linkme, palinkėsime jiems sėkmės, o komitetas grįš dirbti“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.

A. Pocius padarė labai didelę klaidą, ko nebuvo visos šios kadencijos metu – jis ėmėsi iniciatyvos, apeinant opoziciją, kuri laukė tarnybų nutarimo, bandė pagudrauti.

„Tai iš šio nutarimo supratau vieną dalyką – kad šiuo momentu nusikalstamos veiklos požymių nenustatyta, dėl to ikiteisminis tyrimas nepradėtas. Bet tai dar nereiškia, kad jis nebus pradėtas“, – pabrėžė jis.

Nors „valstietis“ tikina NSGK posėdžių nebeboikotuosiantis, visgi pirmadienį rengiamame posėdyje politikas teigia nedalyvausiąs ir A. Pociaus kandidatūros nepalaikysiąs.

„A. Pocius padarė labai didelę klaidą, ko nebuvo visos šios kadencijos metu – jis ėmėsi iniciatyvos, apeinant opoziciją, kuri laukė tarnybų nutarimo, bandė pagudrauti – bandė sušaukti neeilinį posėdį be opozicijos narių ir save pasitvirtinti vadovu“, – akcentavo jis.

Generalinė prokuratūra trečiadienį paskelbė, kad STT sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje yra pagrįstas ir teisėtas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

Klausimai dėl neskaidrių procesų kilo po to, kai pareigas paliekantis buvęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pareiškė darbo ministerijoje metu susidūręs su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“. Tokias ministro užuominas prezidentas Gitanas Nausėda įvertino kaip labai rimtas ir netrukus susitiko su STT bei Generalinės prokuratūros vadovybe.

Savo ruožtu STT pranešė iki šiol nepradėjusi ikiteisminių tyrimų, susijusių su KAM. Visgi, tarnyba nurodė iš KAM gavusi informacijos apie parlamentarą, liberalų atstovą Raimundą Lopatą.

Po rezonansą sukėlusių pareiškimų STT dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje apklausė patį A. Anušauską, buvusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką ir dabartinį ministrą Lauryną Kasčiūną, Seimo narį R. Lopatą ir buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija į šias pareigas siūlo buvusį kariuomenės vadą Arvydą Pocių.

„Opozicija nedalyvavo išvis tame posėdyje, nes laukia Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų (dėl krašto apsaugos viešųjų pirkimų skaidrumo – BNS), o valdantieji dalyvavo nauja sudėtimi, bet, kaip suprantu, naujas narys V. Mitalas nesudalyvavo balsavime ir balsų pritrūko“, – BNS sakė NSGK narys „darbietis“ Andrius Mazuronis.

NSGK yra 11 narių, penki iš jų – opozicijos atstovai.

„Pritrūko vieno nario, lauksime dabar STT išvadų ir vėl rinksimės jau kartu su opozicija ir spręsime šį klausimą“, – BNS sakė konservatorius A. Pocius.

Anot jo, nėra didelio skirtumo, kada naujas pirmininkas bus patvirtintas – ar prieš Velykas, ar po jų.

NSGK pirmininko pareigos laisvos tapo, buvusį komiteto vadovą Lauryną Kasčiūną prezidentui paskyrus krašto apsaugos ministru.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija praėjusią savaitę išsakė norą vadovauti NSGK, tačiau koalicijos partneriai šio pageidavimo nesvarstė. Į šį komitetą „laisviečiai“ yra delegavę Seimo vicepirmininką V. Mitalą.

Tai BNS ketvirtadienį patvirtino TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

A. Pocius 2009–2014 metais buvo Lietuvos kariuomenės vadu.

NSGK pirmininko pareigos laisvos tapo, buvusį komiteto vadovą Lauryną Kasčiūną prezidentui paskyrus krašto apsaugos ministru.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija praėjusią savaitę išsakė norą vadovauti NSGK. Į šį komitetą ji nutarė deleguoti Seimo vicepirmininką Vytautą Mitalą, tačiau kol kas šis pageidavimas nesvarstytas.

„Kolegos nežinau, kodėl taip sureagavo, pradėjo kalbėti apie kažkokius boikotus. Nieko panašaus nėra. Tiesiog labai logiškas sprendimas yra nedaryti greito sprendimo, kol nebus patikrintos tos aplinkybės“, – NSGK posėdyje kalbėjo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

Pasak jo, šią savaitę prokuratūra turėtų pateikti atsakymą ir komitetas pratęs darbą bei svarstys valdančiųjų siūlomą kandidatą į komiteto pirmininko postą.

„Valdantieji balsų dauguma gali pasiskirti komiteto pirmininką, o jei bus kandidatūra, kuri atlieps opozicijos lūkesčius – mes nematome jokio politikavimo, esame linkę palaikyti tą būsimą vadovą, kuris tęs tas geras komiteto tradicijas“, – teigė S. Skvernelis.

„Nėra čia jokio noro boikotuoti, nes ne mes šią istoriją sukėlėme, sukėlė buvęs ministras su savo pasisakymais“, – pridūrė jis.

Nėra čia jokio noro boikotuoti, nes ne mes šią istoriją sukėlėme, sukėlė buvęs ministras su savo pasisakymais.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad „konstruktyvus darbas būtų sudėtingas esant nepasitikėjimo šešėliui“.

„Skaidrumas ir pasitikėjimas yra svarbiausi dalykai priimant sprendimus, ypač tokioje jautrioje srityje kaip valstybės saugumas“, – sakė D. Šakalienė.

Ji taip pat tikėjosi, kad greitai bus pateikti atsakymai dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje.

„Labai laukiam tų atsakymų“, – teigė D. Šakalienė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas pritarė, kad komitetas negali tęsti darbo, kol nebus išsklaidyti „ant jo mesti šešėliai“.

„Kuriuos uždėjo ne tik (Arvydas – BNS) Anušauskas, bet ir Lietuvos Respublikos prezidentas. Nes jis būtent įvardijo, kad tie asmenys, kurie nerado priėjimo į Krašto apsaugos ministeriją, bet rado priėjimą Seime ir būtent pas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narius“, – dėstė D. Gaižauskas.

Jis teigė, kad reikia laukti atsakymų iš prezidento ir Generalinės prokuratūros, S. Skvernelis ir D. Šakalienė laikėsi nuomonės, kad atsakymo iš Prezidentūros laukti nereikia, juos pateiks prokuratūra.

„Kol nėra aiškumo, mūsų komitetas darbotvarkės netvirtina ir tiek žinių“ – sakė D. Gaižauskas.

NSGK posėdyje nedalyvavo valdančiosios koalicijos atstovai.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka aplinkybių patikslinimą dėl pareigas palikusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai pasakytų žodžių apie galimą korupciją krašto apsaugoje.

Buvęs ministras teigė, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, bet šios rado kelią į Seimą.

Tikslindama aplinkybes, STT kaip liudytojus jau apklausė dabartinį krašto apsaugos ministrą Lauryną Kasčiūną, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, Seimo narį liberalą Raimundą Lopatą, A. Anušauską bei buvusį krašto apsaugos viceministrą Vilių Semešką.

A. Anušauskas NSGK vadovo kėdėje matytų buvusį kariuomenės vadą A. Pocių

NSGK pirmininkui Laurynui Kasčiūnui tapus krašto apsaugos ministru, jo pirmtakas Arvydas Anušauskas NSGK vadovu matytų bendrapartietį, buvusį kariuomenės vadą Arvydą Pocių.

„Komiteto pirmininkas, tikiuosi, neužilgo bus išrinktas. Pats siūliau atsargos generolą Arvydą Pocių. Girdėjau, kad ir kiti jį siūlo ir palaiko“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.

ELTA primena, kad L. Kasčiūnas oficialiai krašto apsaugos ministro pareigas iš A. Anušausko perėmė antradienį.

Atsistatydinimo raštą Vyriausybės vadovei A. Anušauskas įteikė kovo viduryje. Vėliau, susitikęs su prezidentu, A. Anušauskas pripažino iš Vyriausybės vadovės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. A. Anušauskas tikino, kad atsisakė tokios rokiruotės.

Tą pačią dieną daugiau informacijos apie pokyčius Vyriausybėje pateikė ir ministrė pirmininkė. Pasak jos, A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

L. Kasčiūnas iki šiol ėjo Seimo NSGK pirmininko pareigas. Jam tapus ministru, Seimas turės paskirti naują komiteto vadovą. Kol kas realiausiu kandidatu įvardijamas konservatorius, buvęs kariuomenės vadas A. Pocius.

„Rytoj tęsime klausymus, pirmojoje dalyje daugiau dėmesio skyrėme, kaip šaukimo reforma stiprins gynybinį valstybės potencialą, o dabar kalbėsime su studentų organizacijomis, NVO, kurios turi savo nuomonę dėl reformos“, – BNS sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Klausymai rengiami, Seimui svarstant šaukimo į kariuomenę sistemos pertvarką, sudarančią prielaidas į karo prievolę kviesti daugiau jaunuolių.

„Juos tikrai turime išklausyti, pasitarti ir ieškoti bendro supratimo, kaip suderinti šaukimo reformą, didinant šauktinių skaičių, su išsakytais lūkesčiais“, – pažymėjo komiteto vadovas.

Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai. Studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais.

Pasirinkusiems tokią karo prievolės formą studijuojantiems jaunuoliams tarnauti reikėtų kas trečią savaitgalį. Jie taip pat galėtų stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.

Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija ketina po reformos šauktinių skaičių padidinti iki 5 tūkstančių.

„Padiskutuosime, ką galima ten (aerodromų teritorijoje – BNS) vystyti, plėtoti. Paskui eisime į sprendimus“, – trečiadienį sakė komiteto posėdyje sakė jo pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.       

Vienas iniciatyvos aerodromus grąžinti į nacionaliniam saugumui svarbių objektų sąrašą autorių konservatorius Andrius Kupčinskas pabrėžė, kad aerodromai ypač svarbūs dronų bandymams.  

„Lietuvoje dabar nėra poligonų, kur juos būtų galima bandyti, vietos gamintojai skundžiasi, kad dabar visi dronai išbandomi pačioje Ukrainoje“, – komitete teigė jis.

„Iš kariuomenės, aviatorių girdime, kad svarbiausia, kad jie (aerodromai – BNS) būtų apsaugoti, o ne išparceliuoti“, – pridūrė A. Kupčinskas.

Vyriausybė Pociūnų aerodromą Prienų rajone pripažino svarbiu nacionaliniam saugumui, o  Alytaus aerodromo siūlo į šį sąrašą neįtraukti – jis laikomas tinkamu civilinei aviacijai, bet ne kariuomenei.   

Seimas po pateikimo 2023-ųjų rugsėjį pritarė siūlymui grąžinti Pociūnų ir Alytaus aerodromus į nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių ir turto sąrašą, iš kurio jie buvo išbraukti 2018 metais. Projekto iniciatorių teigimu, vykstant karui netoli Lietuvos sienų, šių objektų svarba labai išaugo. 

Krašto apsaugos sistemai dabar priklauso Šiaulių oro uostas ir penki aerodromai – Rukloje, Kazlų Rūdoje, Pajuostyje, Kaune „Dariaus ir Girėno“ ir Šilutėje.

„Turėkim galvoj, kad Rusija nori įbauginti, kalbama ne tik apie Sausio 13-osios, Medininkų bylas, bet yra nauji procesai, karo nusikaltimai Ukrainoje, vaikų grobimas Ukrainoje, kitaip tariant, Rusija pradėdama procesus, teisdama už akių, baugina mūsų pareigūnus“, – trečiadienį po NSGK posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Komitetas uždarame posėdyje aiškinosi, kaip Lietuva užtikrina Rusijoje už akių nuteistų Sausio 13-osios bylos teisėjų, kitų pareigūnų apsaugą. Posėdyje dalyvavo generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, ministerijų atstovai.

Esantiems rizikos zonoje – diplomatiniai pasai

Pasak L. Kasčiūno, viena priemonių, kurių Lietuva ėmėsi siekdama apsaugoti Rusijos persekiojamus esamus ir buvusius pareigūnus – diplomatinių pasų jiems išdavimas.

„Yra dalykų, kurie padaryti – yra aiškios telefonų linijos, kur galima skambinti 24/7, tiek Kriminalinės policijos biure, tiek Užsienio reikalų ministerijoje, taip pat yra palengvintas diplomatinių pasų išdavimas. Šiandien paraginome diplomatinių pasų išdavimą užtikrinti platesnį, t. y. visi, kurie yra rizikos zonoje, manau, kad gavę diplomatinį pasą gali jaustis saugiau. Diplomatinis pasas neapsaugo visiškai, bet kitoje valstybėje jis jau vertinamas kitaip“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Seimo komiteto vadovas teigė tikslaus rizikos lauke esančių pareigūnų skaičiaus negalintis atskleisti, bet, anot jo, kalbama apie kelias dešimtis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžia, kad diplomatinis pasas „pats savaime nėra apsauga“, ir rekomenduoja nepasikliauti vien juo, taip pat įvertinti, į kokią šalį būtų vykstama.

„Diplomatinis pasas pats savaime nėra apsauga, jis yra tam tikra (indikacija – BNS) tam tikrose valstybėse, pripažįstančiose, kad galbūt diplomatinis pasas yra reikšmingesnis dokumentas negu kuris nors kitas. Diplomatai, kurie turi akreditaciją toje valstybėje, apsaugoti, bet kitiems asmenims tai rečiau pritaikoma“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės sakė ministras.

„Neraginčiau pasitikėti tik pasu, o pagalvoti, ar aplinkybės tikrai leidžia keliauti“, – perspėjo ministras.

Nerimas – ir dėl karo nusikaltimus tiriančių pareigūnų

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė po posėdžio komentuodama žurnalistams pažymėjo, kad saugūs nesijaučia Rusijos karo nusikaltimus šiuo metu tiriantys prokurorai.

Lietuva yra pradėjusi tyrimą dėl galimai nusikalstamo Ukrainos vaikų perkėlimo į Baltarusiją, taip pat atlieka tyrimą dėl Rusijos vykdomos agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui.

„Prokurorai negali jaustis saugūs, nes žinome, kad (Sausio 13-osios bylos – BNS) prokurorai persekiojami, ir išduotos galbūt ir paieškos jų. Taip pat negali jaustis saugūs ir tie prokurorai, kurie dabar tiria karo nusikaltimus Ukrainoje. Kiekvienas prokuroras laikosi tų rekomendacijų, žmonėms yra teikiama informacija, kur jie gali ir negali, ir kiekvienas turi atsirinkti ir turim įsivertinti patys, nuo kokių kelionių ir į kokias šalis susilaikyti“, – kalbėjo N. Grunskienė.

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė teigė, kad dėl grėsmės būti sulaikytiems teisėjams suvaržomas ne tik privatus, bet ir profesinis gyvenimas, pvz., dalyvavimas Europos Sąjungos (ES) projektuose.

„Yra ne tik Rusija, yra pilkosios valstybės, kurios, niekada nežinai, ar neįvykdys Rusijos reikalavimų. Mūsų teisėjai aktyviai įsitraukę į ES projektus, kitose, ne ES šalyse, yra teisės viršenybės principo projektai, tačiau yra tokios valstybės, kur klausimas, ar tikrai gali tie žmonės saugiau jaustis ir vykti“, – kalbėjo Teisėjų tarybos vadovė.

Visgi ji sakė komiteto posėdyje sužinojusi apie priemones, kurių ėmėsi Lietuva, tik jų viešai negalinti įvardinti, bet gali teisėjams perduot, kad jie „nėra palikti ir jų saugumu rūpinamasi“.

Prokurorai negali jaustis saugūs, nes žinome, kad prokurorai persekiojami, ir išduotos galbūt ir paieškos jų.

Viceministras: Interpolas informuotas

Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas teigė, kad siekiant užtikrinti Lietuvos pareigūnų saugumą apie galimą politinio pagrindo persekiojimą Interpolas yra informuotas visais lygiais – tiek vadovų, tiek taktiniu, taip pat apie kylančias grėsmes atskirai informuojami patys pareigūnai.

„Mūsų užduotis, kad Interpolo darbiniais kanalais būtų suderinta, kad tai politinis persekiojimas, ir tai nepatenka į Interpolo konstitucijos rėmus. Ta diskusija yra nuolatinė ir mes įvairiuose formatuose šiuos klausimus keliam“, – po komiteto posėdžio sakė V. Dmitrijevas.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos pareigūnams kylančių grėsmių negalima sieti tik su Rusija, nes ji kyla ir Baltarusijos priverstinį lėktuvo nutupdymą, neteisėtą migrantų gabenimą tiriantiems pareigūnams.

„Sutarėm, kad dėl žmonių, kurie gali patekti į akiratį dėl savo priimamų sprendimų Lietuvos vardu, mes paruošime atmintinę, kontaktus, kur tie žmonės gali kreiptis, ir jei kyla nerimo, esant šalyje, kuri gali būti įtrukta į persekiojimą iš Rusijos ar Baltarusijos pusės, gali atsirasti prijaučiančių šalių, kad turėtų tą kontaktą“, – kalbėjo viceministras.

Jis taip pat patvirtino, kad kol kas šiose bylose dalyvaujantis pareigūnai yra sulaukę tik grasinimų, bet situacijų, kuomet juos būtų fiziškai bandyta sulaikyti, nebuvo.

„Ta rizika aktualizuojama tyčia siekiant laikyti tuos žmones tam tikroje žinioje, kad mes jūsų atžvilgiu priėmėme sprendimą, kurs reiškia laisvės atėmimą, tokių asmenų, kurie sulaukia tokio viešo grasinimo iš Rusijos pusės, ar tai būtų tyrimo komitetas, ar propagandiniai kanalai, tokių atvejų tikra yra. Atvejų, kai tai atsitiktų, konkrečiai, įvykis, veiksmai, nėra“, – patvirtino V. Dmitrijevas.

Už akių Rusijoje nuteisti trys Lietuvos teisėjai

Rugpjūtį Maskvos Basmanų apygardos teismas informavo už akių nuteisęs tris Vilniaus apygardos teismo teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje: Ainorą Korneliją Macevičienę, Virginiją Pakalnytę-Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską. Teigiama, kad jiems skirtas areštas, tačiau nuosprendžio ir jo motyvų teismas nedetalizavo.

Rusijos tyrėjai kaltino teisėjus priėmus „žinomai neteisėtą nuosprendį“, už tai numatomas laisvės atėmimas.

Visiems trims teisėjams baudžiamosios bylos Rusijoje inicijuotos 2019-ųjų pavasarį,  kai Vilniaus apygardos teismas tų metų kovą daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už jų vaidmenį per sovietų agresiją 1991 metų sausį. Dauguma iš kaltinamųjų nuteisti už akių.

Rusija anksčiau skelbė pradėjusi baudžiamąs ias bylas ir prokurorams, prisidėjusiems prie Sausio 13-osios bylos nagrinėjimo.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams atakuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.

Lietuvos teisėjų taryba savo ruožtu kreipėsi į prezidentą, Seimo pirmininkę, premjerę, Europos Komisiją, kad būtų užtikrintas Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teismų ir teisėjų visokeriopas saugumas.