Lietuvos rinktinės sirgaliai aktyviai rikiuoja pajėgas šiam susitikimui, todėl šiandien buvo atidarytas antrasis „Siemens“ arenos aukštas.

Krepšininkai gausaus palaikymo sulauks ir Belgijoje. Sirgalių lyderis Tomas Balaišis-Sėkla teigė, kad sirgaliai aktyviai ruošiasi palaikyti rinktinę Mons mieste vyksiančiame susitikime.

„Smagu pranešti, kad sirgaliai nupirko visus bilietus į mums rezervuotą tribūną ir šiuo metu turime apie 250 organizuotų fanų. Tikrai žinau, kad lietuviai gyvenantys Belgijoje ir šalia esančiose šalyse taip pat aktyviai perka bilietus, todėl tikrai nenustebčiau jei turėsime tokį gausų palaikymą kaip ir praėjusių metų rungtynėse Olandijoje“, – teigė T. Balaišis-Sėkla.

Iki 2019 m. pasaulio krepšinio čempionato Kinijoje pradžios liko kiek daugiau nei keturi mėnesiai, tačiau didelė dalis savo komandą palaikyti nusprendusių lietuvių jau turi bilietus į rungtynes. Tarp jų – ir garsiausiu Lietuvos rinktinės sirgaliumi vadinamas Tomas Balaišis-Sėkla.

46-erių prisiekęs antrąja Lietuvos religija vadinamo krepšinio entuziastas jau daugybę metų paskui rinktinę keliauja į kiekvieną čempionatą. Kinijoje rugpjūčio 31 dieną prasidėsiančios pasaulio pirmenybės bus jau ketvirtas tokio tipo turnyras jo gyvenime. Prieš tai vyras matė Lietuvos komandos pralaimėjimą italams 2006 metų ketvirtfinalyje Japonijoje, lietuvių 2010 metais Turkijoje iškovotą bronzą ir liūdesį po pralaimėto mažojo finalo 2014 metais Ispanijoje.

„Didžiausią įspūdį paliko čempionatas Turkijoje, nes ten Lietuva iškovojo geriausią vietą“, – nedaugžodžiauja pašnekovas.

Tačiau per ilgus kelionių paskui rinktinę metus sukaupęs daugybę patirties, Tomas Balaišis-Sėkla turi ką papasakoti. Puikiai jis atsimena ir vienintelį apsilankymą Kinijoje 2008 metais, kai ten vyko Pekino olimpinės žaidynės.

Dabar jis vėl grįžta į Kiniją, tačiau šįkart negali tiksliai pasakyti, kaip pasisuks jo kelionė. Mat jos kryptis pačioje Kinijoje priklausys nuo Lietuvos rinktinės pasirodymo.

„Anksčiau būdavo dvi vietos – nuvažiuoji iš grupės etapo į finalinį etapą ir viskas. Žiūrėsime, kur mus nublokš – iki finalinių varžybų reiks pabuvoti bent jau trijuose miestuose. O dėl atstumų, tai taip, Kinija yra didelė šalis, tačiau atstumų nesumažinsi. Tad galima verkti kiek tik nori, bet požiūris turėtų būti kitoks“, – moko pašnekovas.

Krepšinio sirgaliai ras, kur atsipūsti

Nežinodamas, kur jį nublokš rinktinės pasirodymas, Tomas Balaišis-Sėkla mintimis yra dar tik kelionės į pasaulio krepšinio čempionatą planavime ir grupės etape. H grupės kovas priims 8,3 mln. gyventojų turintis Donguanas, kuriame Lietuvos rinktinė sužais rungtynes su Senegalo (rugsėjo 1 d.), Kanados (rugsėjo 3 d.) ir Australijos (rugsėjo 5 d.) komandomis.

Tiesa, lažybų bendrovių analitikai sėkmės lietuviams čia nežada. Anot jų, didžiausias galimybes nugalėti H grupėje turi Kanados rinktinė – to tikimybė siekia 37 proc. Antroje vietoje pagal šansus grupėje iškovoti pirmąją vietą yra Australija – su 35 proc. Tuo tarpu su 33 proc. tikimybe Lietuvai skiriama trečia vieta.

Tačiau bent jau prieš 6 metus iškilusioje Donguano krepšinio arenoje apsilankę krepšinio sirgaliai neabejotinai turės ką papasakoti kitiems. Mat 16 tūkst. vietų statinys – viena iš svarbesnių vietų mieste. Taip pat inovacijomis garsėjančiame mieste yra ir įdomių muziejų bei parkų, o visai netoli – ir apsilankymo verti miestai. Tad krepšinio sirgaliai tikrai turės kur atsipūsti nuo krepšinio kovų.

„Vieta yra gera. Ir pačiame mieste yra ką pamatyti, ir geografinė padėtis gera – tiek Makao, tiek Honkongas šalia. Tad tikrai bus kur nuvažiuoti. Be to, pietų Kinijoje nesu buvęs, tad bus tikrai įdomi patirtis“, – atvirauja Sėkla.

Kandžiojasi tik kelionės kainos

Tačiau iki ten pirma dar reikia nukeliauti, o kelionė yra išties ilga. Krepšinio sirgalius iš Lietuvos visų pirma keliaus iki Helsinkio (pusantros valandos skrydis), o iš ten laukia dešimties valandų skrydis iki Guangdžou miesto. Po to – dar gera valanda kelio iki Donguano. Balandžio pabaigoje dar buvo galima rasti skrydžių iš Vilniaus oro uosto iki Guangdžou ir atgal, su persėdimu Helsinkyje, vienam asmeniui už 800 eurų.

Ilga kelionė ir jos kaina visai negąsdina krepšinio sirgalių, kurių Kinijoje tikrai bus nemažai.

„Šiuo metu ten iš Lietuvos tikrai keliausiančių žmonių apie 150. Bet dar galutinio skaičiaus nėra, jis bus kur kas didesnis. Be to, tikiu, kad prie rinktinės palaikymo prisidės ir pačioje Kinijoje gyvenantys lietuviai, tad sirgalių skaičius gali išaugti ir kelis kartus“, – tvirtina pašnekovas.

Be to, jau nuvykus kainos nesikandžioja – skaniai papietauti galima ir už mažiau nei tris eurus, o nakvynę surasti už mažiau nei 30 eurų dviem.

Smurto tarp sirgalių grupuočių mažinimo misiją, taikaus klubų palaikymo idėją bei fanų toleranciją vieni kitiems beveik dvejus pastaruosius metus ne tik Lietuvoje, tačiau ir Kroatijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje bei Turkijoje plėtojo projektas „Fanai prieš smurtą“.

Penkiose valstybėse projekto metu vykę užsiėmimai įtraukė 50 fanų grupuočių. Buvo organizuojami fanų turnyrai bei vyko diskusijos tarp daugiau 3000 teisėjų, krepšininkų ir sirgalių. Projektas finišo tiesiąją pasiekė praėjusią savaitę Stambule. Turkijos sostinėje įvyko baigiamoji projekto dalis, kurioje buvo reziumuojami pasiekti rezultatai, apžvelgti nuveikti darbai bei pasiūlytos idėjos ateičiai.

Savo mintimis apie projekto naudą bei santykius tarp sirgalių pasidalino Stambule viešėję krepšinio sirgaliai iš Lietuvos Tomas Balaišis-Sėkla ir Mindaugas Šatkus.

„Tiesa pasakius, smurto tarp sirgalių grupuočių problema Lietuvoje nėra įsišaknijusi, tačiau girdime ir matome idiotiškų chuliganizmo atvejų, kai aršesni vieno ar kito klubo gerbėjai tiesiog važiuoja aiškintis santykių, kurie nėra susiję su sportu. Šis projektas atkreipia dėmesį į tokius dalykus, kuriuos reikia eliminuoti. Lietuvoje yra tik labai varganos fanų smurto užuomazgos, kurias reikia pribaigti, kad jos nebeplistų“, – kalbėjo garsiausiu Lietuvos krepšinio sirgaliumi tituluojamas Sėkla.

Ne vieno „Fanai prieš smurtą“ užsiėmimo metu buvo galima išvysti ir nekasdienį Lietuvoje reiškinį – savo klubų marškinėliais pasipuošusius ir draugiškai besišnekučiuojančius prisiekusius Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ sirgalius M.Šatkų ir Lauryną Dapkevičių.

M.Šatkus – Kauno klubo sirgalių „Green Death“ narys pasakojo apie projekto metu užsimezgusią draugystę su Vilniaus klubą ištikimai palaikančiu L.Dapkevičiumi.

„Mano supratimas apie fanatizmą tarp klubų tapo gerokai tolerantiškesnis priešininkų komandos atžvilgiu per pastarąjį pusmetį. Kalbant apie Europos klubus viskas buvo supranta. Kaip bebūtų, esu „Žalgirio“ fanas ir automatiškai esame didžiausi priešininkai su „Lietuvos ryto“ sirgaliais. Tikrai galiu pasakyti, kad mano požiūris į Vilniaus klubo fanus pasikeitė. Jis pagerėjo. Esame komandų fanai, bet nesame prieš kitą komandą. Šis projektas padeda skleisti žinutę fanų tribūnoms. Projekto metu bendravau ir su „Lietuvos ryto“ sirgaliumi Laurynui. Dabar su juo esame ne tik kolegos, tačiau tapome ir draugais“, – įspūdžiais dalijosi M.Šatkus.

Lietuvoje sutinkami smurto proveržiai tarp sirgalių įgauna visiškai kitokį mąstą Turkijoje. Stambule, kuriame yra vien 7 krepšinio klubai rungtyniaujantis aukščiausiame Turkijos krepšinio divizione, priešprieša tarp sirgalių tampa pavojinga netgi paprastiems, krepšinį mylintiems žmonėms. Tokia patirtimi dalijosi Stambulo „Anadolu Efes“ sirgalių grupuotės „Efes Fanz“ atstovai Tanju Canas ir Serdaras Ocaksonmezas.

„Turkijoje – didžiausia problema tarp sirgalių yra ta, jog turime dvi skirtingas fanų kategorijas. Vieni fanai yra paprasčiausi krepšinio sirgaliai, tokių Stambulo klubų kaip „Anadolu Efes“ ar „Darussafaka“. Tarp šių komandų sirgalių nėra smurto proveržių. Kita vertus, yra tokių komandų kaip „Besiktaš“, „Karsiyaka“ ar „Fenerbahce“ ar „Galatasaray“ sirgaliai. Šių komandų sirgalių pagrindą sudaro futbolo sekcijos sirgaliai. Tokiems sirgaliams neįdomus krepšinis. Jie eina į krepšinio rungtynes ne stebėti žaidimo, o tik palaikyti tik to paties pavadinimo klubą.

Dėl šios priežasties atsiranda smurto proveržiai, nes tokie sirgaliai reiškia didžiulę neapykantą kito klubo vardui. Manau, tai yra didžiausia problema mūsų krepšinio arenose. Viskas prasideda nuo nesantaikos futbole ir tai persikelia į krepšinio arenas. Nesijaučiame saugūs arenose, kuriuose anksčiau jausdavome saugumo jausmą. Tai paveikia didžiulį žiūrovų skaičių. Šeimas, moteris, vaikus. Jeigu yra smurto proveržių, žmonės bijo lankytis tokiose vietose. Jeigu nebus smurto, rungtynes stebėti bus žymiai smagiau.“, – kalbėjo Turkijos krepšinio sirgaliai.

Pokalbio pabaigoje „Anadolu Efes“ sirgaliai reziumavo, jog projekto metu vykdytos veiklos taps geromis pamokomis ateičiai, mažinant nesantaiką tarp nesutaikomų Turkijos klubų grupuočių.

Ebolos virusas kai kurių vyrų spermoje gali išlikti devynis mėnesius po pirminės infekcijos – gerokai ilgiau negu iki šiol buvo manyta, rodo trečiadienį paskelbtos preliminaraus tyrimo išvados.

Pirmoji tokio pobūdžio ilgalaikių tyrimų studija, paskelbta medicinos žurnale „New England Journal of Medicine“, pagrindžia gausėjančius įrodymus, kad Ebolos virusas gali užsilikti organizme, trikdydamas sveikatą daug mėnesių ar netgi metų.

Šios išvados didina susirūpinimą dėl pacientų, persirgusių Ebolos karštine per epidemiją, įsiplieskusią Vakarų Afrikoje 2013 metų pabaigoje ir nusinešusią per 11 tūkst. žmonių gyvybių. Šis Ebolos viruso protrūkis buvo pražūtingiausias nuo jo atradimo 1976 metais.

„Šie rezultatai skelbiami kritiškai svarbiu laiku, primindami mums, kad tuo metu, kai užsikrėtimų Ebolos virusu atvejų toliau mažėja, Ebolos karštine persirgę žmonės ir jų šeimos toliau kenčia nuo šios ligos padarinių“, – sakė Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) specialusis atstovas Ebolos epidemijos reikalams Bruce'as Aylwardas (Briusas Eilvordas).

„Ši studija suteikia tolesnių įrodymų, kad persirgusiesiems reikalingas reikšmingas tęstinis palaikymas tolesnius 6–12 mėnesių, kad būtų atremti šie iššūkiai ir užtikrinta, kad jų partneriai nebūtų potencialiai užkrėsti virusu“, – pridūrė jis.

Kovą tyrėjai paskelbė straipsnį, kuriame išsamiai aprašė atvejį, kai viena liberietė buvo užkrėsta per lytinius santykius su Ebolos karštine persirgusiu vyru, praėjus šešiems mėnesiams po to, kai jam buvo diagnozuota ta liga.

Pirmasis lytinio užsikrėtimo Ebolos virusui giminingu ligos sukėlėju buvo dokumentuotas 1967 metais, kai viena moteris buvo užkrėsta Marburgo virusu, kai santykiavo su savo vyru praėjus šešioms savaitėms po jo pasveikimo, sakė Ebolos viruso ekspertas Armandas Sprecheris (Armandas Šprecheris), dirbantis labdaringoje medicinos organizacijoje „Gydytojai be sienų“ (Medecins Sans Frontieres).

Lietuvos krepšinio federaciją (LKF) ir toliau krečia permainos. Prieš keletą dienų atsistatydinus LKF generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui, savo postą palieka ir LKF viceprezidentas Antanas Guoga. Pastarasis pareiškė savo vietą federacijos vykdomajame komitete užleidžiantis Tomui Balaišiui. Šis, krepšinio pasaulyje labiau Sėklos pravarde žinomas vilnietis, taip pat gali pretenduoti ir į A. Guogos užimtą viceprezidento postą.

T. Sėkla jau ne vienerius metus vadovauja ištikimiausių Lietuvos vyro krepšinio rinktinės sirgalių grupei, su ja rinktinę lydi į visus svarbiausius turnyrus.

„Tai buvo sena Antano mintis dar tuomet, kai jis pradėjo remti rinktinę prieš 2010 metų pasaulio čempionatą Turkijoje. Jis visuomet norėjo, kad sirgaliai dalyvautų federacijos gyvenime, nes mes visi kartu sudarome krepšinį: ir žaidėjai, ir treneriai, ir teisėjai, ir administracijos darbuotojai. Tokius norus žinojau jau senokai, tačiau šiek tiek nustebau, kad tai įvyko taip greitai“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ prisipažino T. Balaišis-Sėkla.

Tuo tarpu M. Balčiūną veikiausiai pakeis Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. Pastarasis vadovavo 2011 metų Europos krepšinio čempionato Lietuvoje organizaciniam komitetui.

Kilus skandalui po Europos čempionato LKF paliko prezidentas Arvydas Sabonis, viceprezidentas Antanas Guoga, vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas, rinktinės durimis ketino trenkti ir vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas. Vis dėlto, M. Balčiūnui atsisakius generalinio sekretoriaus posto, A. Sabonis ir J.Kazlauskas persigalvojo ir nutarė likti, o A.Guoga į LKF grįžo tik kelioms dienoms.

Pirmadienio popietę LKF išplatino tokio turinio paaiškinimą: "Dėl M.Špoko kol kas nėra jokios oficialios informacijos, tik kažkieno šaltinių žinios. Bet kuriuo atveju, naujasis LKF generalinis sekretorius paaiškės tik po artimiausio LKF vykdomojo komiteto posėdžio pačioje spalio pabaigoje. Generalinį sekretorių prezidento teikimu skiria vykdomasis komitetas. Tad kol vykdomasis komitetas nepatvirtins naujo žmogaus, kalbėti oficialiai nėra apie ką.

Dėl A. Guogos ir T. Balaišio. A. Guoga į LKF VK yra deleguotas Nacionalinės moterų krepšinio lygos. A. Guogos įgaliojimai NMKL baigiasi spalio 20 dieną. Po to vyks NMKL visuotinis susirinkimas, kuriame ir bus sprendžiama dėl NMKL atstovo LKF vykdomajame komitete".