Kaip ketvirtadienį pranešė teismas, LAT kolegija tenkino Generalinės prokuratūros prokuroro kasacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2022-ųjų kovą paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį R. Nasyrovui.

Bylos duomenimis, 2019 metais vieno Rusijos banko akcininkas R. Nasyrovas už kyšį siekė gauti daugkartines Šengeno vizas sau ir savo sūnui.

Vilniaus apylinkės teismas užpernai R. Nasyrovą pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyrė jam galutinę 13,7 tūkst. eurų baudą.

Tuo metu Vilniaus apygardos teismas pernai birželį R. Nasyrovą išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis teismas kartu išteisino ir tuomet jau mirusį buvusį Lietuvos ambasadorių Rusijoje Rimantą Šidlauską, kaltintą prekyba poveikiu ir neteisėtu vizų išdavimu dviem Rusijos piliečiams.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

LAT, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis pripažino įrodymais ir jais vadovavosi.

Galutine ir neskundžiama nutartimi Rusijos pilietis lieka nuteistas dėl prekybos poveikiu ir turės sumokėti pirmosios instancijos teismo jam skirtą baudą.

Atitinkamiems pokyčiams pirmadienį pritarė Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai.

Vykdant perėjimą prie vizų proceso skaitmeninimo, besikreipiantiesiems taip pat nebereikės gauti į pasus įklijuojamų lipdukų, o tai reiškia, kad nebeliks būtinybės vykti į konsulatus ar atitinkamų paslaugų teikėjų biurus.

Šie pokyčiai, kurie buvo pristatyti po ilgo teisėkūros proceso, įsigalios praėjus trims savaitėms po to, kai apie juos bus paskelbta ES administraciniame leidinyje, o tai turėtų įvykti netrukus.

Šengeno erdvę sudaro 23 iš 27 ES šalių narių ir asocijuotos kaimyninės valstybės Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.

Internetinė vizų sistema padės „supaprastinti prašymų teikimo procesą keliautojams“, pareiškė ES šiuo metu pirmininkaujančios Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska.

Kai internetinė sistema bus įdiegta, žmonės, besikreipiantys dėl trumpų viešnagių Šengeno erdvėje, turės įkelti dokumentus, duomenis ir savo kelionių dokumentų kopijas su biometrine informacija ir susimokėti mokesčius.

Jei jų prašymai bus patvirtinti, jiems bus suteikiami brūkšniniai kodai, kuriuos bus galima atsispausdinti ar išsisaugoti įrenginiuose.

Tačiau kai kuriems pirmą kartą besikreipiantiems asmenims ar žmonėms, kurie atsinaujino savo pasus ar pasikeitė jų biometriniai duomenys, vis tiek gali tekti atvykti į gyvą susitikimą.

Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Australija, jau turi panašias sistemas, kuriose skaitmeninė viza yra susiejama su asmens pasu ir nėra poreikio klijuoti lipduką.

Daugeliu atvejų piliečiams iš daugiau nei 60 pasaulio šalių, įskaitant Australiją, Jungtinę Karalystę (JK), Kanadą, Naująją Zelandiją ir Jungtines Valstijas, nereikia kreiptis dėl Šengeno vizų, jei jie atvyksta trumpam laikui.

Vis dėlto, netrukus jiems vis tiek reikės internetu kreiptis dėl iš anksto patikrinto įvažiavimo, naudojantis ilgą laiką atidėliota Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), kuri yra panaši į JAV naudojamą ESTA sistemą.

Visiems į ES įvažiuojantiems lankytojams, turintiems vizas ar atvykstantiems pagal bevizį režimą, bus taikoma automatizuota ES atvykimo ir išvykimo sistema (EES), kurios diegimas taip pat buvo atidėliojamas.

Kompiuterizuota sistema EES registruos asmens detales ir biometrinius duomenis bei atvykimo ir išvykimo datas, fiksuojant leistino buvimo laiko viršijimo atvejus ir sprendimus neleisti atvykti.

Sovietinių paminklų šalinimo vajus Lietuvoje buvo dar pavasarį. Dabar – Estijoje. Visi keli šimtai dar ten likusių sovietmečio paminklų netrukus bus išmontuoti. Narvos tankas nuo postamento jau nukeltas.

„Rusija Ukrainoje dabar daro tą patį, ką Sovietų Sąjunga darė 1940–1941 m., todėl šie paminklai ir ypač šis tankas Estijos visuomenei kelia labai skausmingas asociacijas“, – kalbėjo Talino gyventojas Danielis Kurakinas.

Trečias didžiausias Estijos miestas Narva – vos didesnis už Alytų – apie 60 tūkst. gyventojų. Absoliuti dauguma gyventojų – etniniai rusai ir tik apie 4 proc. estų, todėl buvo baiminamasi, kad nepasikartotų 2007-ųjų riaušės, kai Talinas nukėlė sovietinį bronzinį karį.

Tanką demontuojant Narvoje buvo įvesta komendanto valanda, prie jo vedantys keliai uždaryti, budėjo pareigūnai. Mieste išliko ramu, nors vietiniai gyventojai šiam žingsniui ir nepritarė.

„Buvo siūloma pastatyti specialų ženklą, kad daugeliui žmonių nekeltų asociacijų su okupacija, o taptų muziejiniu objektu savo paties vietoje. Tai buvo dar vienas galimas sprendimas. Narvos valdžia už tai kovojo, deja, nepavyko“, – teigė Narvos gyventojas Kirillas Smirnovas.

Prieš karą Narvos gyventojai nuolat važinėdavo į Rusijos miestus – Ivangorodą ar Sankt Peterburgą – jiems ten arčiau nei Talinas. Skaičiuojama, kad kasdien Estijos sieną kirsdavo ir 2,5 tūkst. rusų. Tai pasibaigs. Estija vizų Rusijos turistams nebeduos. Lietuva neduoda nuo kovo pradžios, bet Estija, pirmoji Europos Sąjungoje (ES), eina dar toliau – paskelbė, kad neįsileis ir tų rusų, kurie turi anksčiau Estijos išduotas Šengeno vizas. Draudimas įsigaliojo šiandien.

„Estija, mano žiniomis, ieško būdų, kaip neįleisti rusų su Šengeno vizomis, daro tai vienašališkai. Mes kol kas pasisakome už Europinio sprendimo paieškas, nes jis paprasčiausiai būtų efektyvesnis“, – komentavo G. Landsbergis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dauguma rusų Vladimiro Putino karą Ukrainoje remia, jiems Europa supuvusi, bet jie į ją toliau važinėja paatostogauti. Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, kad atostogos Europoje – ne žmogaus teisė, o privilegija ir ji turi baigtis.

Kiek visa Europa pasiryžusi rusų turistavimą pabaigti, Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmitro Kulebos paklausė žinomas žurnalistas Dmitrijus Gordonas.

„Visa Europa nesutiks“, – sakė jis.

Bet, anot D. Kulebos, užtektų, kad rusų neįsileistų Baltijos šalys, Suomija ir Lenkija, tai yra tos ES valstybės, per kurias rusai pravažiuoja į kitas sąjungos šalis.

„Tai reiškia, kad tu keliautojų srautus į Europą sumažini iki nulio. Lieka vienas būdas – skrendi lėktuvu į Turkiją, ten persėdi, bet tada sumažini keleivių skaičių nuo šimto iki 20, todėl svarbiausia, kad tam pritartų bent šios šalys“, – kalbėjo D. Kuleba.

Tačiau G. Landsbergis nesutinka ir aiškina, kad, jeigu rusas turistas Šengeno vizą gavo, pavyzdžiui, Vokietijoje, jis turi teisę važiuoti tiek per Lietuvą, tiek per Estiją ir kitas ES šalis.

„Šengeno viza, nepaisant to, kad parašyta, kur ji yra išduota, savo esme ji nesiskiria. Geriausia būtų, jeigu tai būtų europinis sprendimas, kuris panaikintų tų vizų galiojimą ir tada visi nustotų išdavinėti“, – dėstė ministras.

Užbaigti rusų turistavimą Europoje ragina ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei dalis bloko šalių. 

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas jau pareiškė, kad nesutinka. Neva, invazija į Ukrainą nėra Rusijos žmonių karas, tai – V. Putino karas, todėl reikia bausti tik jo ratą.

Politologė atkreipia dėmesį, kad sprendimą turėtų priimti visos Šengeno zonos valstybės, o konsensuso šiuo klausimu kol kas nėra.

Kita vertus, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Kęstutis Girnius svarsto, kad tokiu sprendimu galėtų pasinaudoti pats Kremlius. Anot jo, sankcija veikiausiai sudarytų sąlygas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tik dar labiau skleisti propagandą, esą Vakarai siekia izoliuoti visą Rusiją.

M. Šešelgytė: tai labiau vertybinis praktiškai sunkiai įgyvendinamas klausimas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos Sąjungos valstybes uždrausti Rusijos piliečiams išduoti vizas. Reaguodama į tai Čekija praėjusią savaitę nurodė, kad draudimas išduoti vizas rusams galėtų papildyti paskelbtas sankcijas Maskvai. M. Šešelgytės nuomone, nors vertybiškai klausimas abejonių nekelia, vis dėlto toks veiksmas sudarytų sąlygas didesniam propagandos srautui.

„Viena vertus, gali būti poveikis toks, kad Rusija yra ir taip valstybė tvirtovė, kuri visą išorinį pasaulį vaizduoja kaip puolantį ir mobilizuoja gyventojus, siekdama gintis. Tai toks veiksmas gali lemti tikrai didesnę propagandą ir išnaudojimą jos vidiniais tikslais“, – komentavo politologė.

„Bet iš kitos pusės, yra ir vertybiniai klausimai. Tuo metu, kai Ukrainoje žūsta žmonės, rusai gali laisvai keliauti po įvairias Europos valstybes ir netrukdomai džiaugtis gyvenimu“, – svarstė ji.

Visgi, nors klausimas vertybiškai svarbus, M. Šešelgytė atkreipia dėmesį, kad sankcijos pritaikymui būtinas visų šalių pritarimas.

„Nes jei nors viena Šengeno zonos valstybė išduoda vizas, tai leidžia keliautojams keliauti ir po kitas valstybes. Todėl tai būtų daugiau moralinis valstybių, kurios nori uždrausti, ėjimas, o ne praktinis, nes praktiškai sunku tokį dalyką įgyvendinti“, – kalbėjo politologė.

Dar praėjusią savaitę Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė esąs prieš draudimą, mat, įsitikinęs jis, sankcijų veiksmingumas susilpnėtų, „jei jos būtų nukreiptos prieš visus, įskaitant nekaltus žmones. O tokių valstybių kaip Vokietija, pažymi M. Šešelgytė, gali būti ir daugiau.

„Vokietija nėra pats radikaliausias pavyzdys. Vengrija, Kipras taip pat gali turėti kitą nuomonę, tai kol kas konsensuso šiuo klausimu nėra“, – kalbėjo M. Šešelgytė.

Be to, pasirodžius raginimams sankcijas pritaikyti tik tiems Rusijos piliečiams, kurie aiškiai nepalaiko Kremliaus agresijos, M. Šešelgytė vertina taip pat atsargiai.

„Sudėtinga ir daugiau resursų reikalaujanti nei naudos atnešanti idėja. O kas bus tie kriterijai, pagal kuriuos skirstysime? Tai gali atnešti dar daugiau sąmyšio. Reikėtų papildomų patikros priemonių, tai, man atrodo, tai būtų daugiau žaidimas“, – pridūrė politologė.

K. Girnius: V. Putinas galėtų aiškinti, esą Vakarai mėgina izoliuoti visus rusus

Tuo tarpu politologas K. Girnius prasidėjusias diskusijas vertina kiek kritiškiau. Anot jo, sprendimas pritaikyti kolektyvinę bausmę visiems Rusijos gyventojams sudarytų sąlygas tik dar labiau Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įtvirtinti savo režimą. K. Girnius pažymi, kad ši sankcija veikiausiai Kremliuje būtų traktuojama kaip Vakarų siekis sunaikinti Rusiją.

„Aš manau, kad tokia priemonė nėra tikslinga, nes tai būtų kolektyvinė bausmė ir nukentėtų rusai, kurie nepalaiko ir nepritaria karui. Reikia nepamiršti, kad Rusija yra autoritarinė valstybė. Autoritarinės valstybės piliečiai turi mažiau teisių, jie valdžios negali išrinkti, su jais nėra kalbama ir varoma propaganda. Čia yra toks akivaizdus palyginimas su Amerika. Kai buvo Irako karas, nemaža dalis inteligentijos, įtakingi laikraščiai, priėmė kaip tikrą pinigą tą propagandą ir palaikė invaziją. Tai negalime tikėtis iš rusų, kurie vis dėlto negauna informacijos ir kuriems gresia 15 metų bauda, jei tu pasisakai prieš karą. Tai, mano nuomone, nutarimas neišduoti vizų būtų perteklinis žingsnis“, – komentavo K. Grinius.

Kita vertus, politologas atkreipia dėmesį, kad Rusijos oligarchams sankcijos jau yra taikomos.

„Oligarchams jau dabar yra uždrausta, o žmonės keliauja ir gydytis, ir aplankyti šeimas, ir įvairiais kitais sumetimais, kurie nėra piktybiniai. Tai čia būtų nauja geležinė siena, kadaise sovietai neišleido savo piliečių į Vakarus, o dabar Vakarai neįsileistų rusų. Manau, kad tai nebūtų naudinga mums, o tai būtų naudinga V. Putinui, kuris galės aiškinti, kad ES siekia izoliuoti rusus“, – sakė politologas.

Be to, K. Grinius siūlymus vizas išduoti Rusijos piliečiams, nepalaikantiems karo, taip pat vertina kritiškai, mat nustatyti šiuo asmenis, jo teigimu, beveik neįmanoma. Taip pat, anot politologo, sunku įsivaizduoti, kad visos ES šalys galėtų sprendimą palaikyti.

„Baltijos šalyse į karą žiūrima šiek tiek skirtingai. Nustebčiau, jei palaikytų Vokietija, Prancūzija, Ispanija ar Italija. O šios šalys sudaro didžiąją daugumą ES piliečių. Ir kai kurie rusai turistai keliauja ne paplūdimiuose maudytis, o kultūriniais sumetimais. Nematau, kas būtų laimėta šiuo sprendimu, ir tai tik padėtų Putinui. O nepalaikantys karo jaustųsi diskriminuojami Vakarų. Tai nebūtų naudinga ir dar reikia klausti, kiek tai tęstųsi. Jei karas baigtųsi po metų, tai ar po metų jie galėtų keliauti?“ – kėlė klausimus politologas.

Primename, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos Sąjungos valstybes uždrausti Rusijos piliečiams išduoti vizas.

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija pareiškė, kad draudimas galėtų papildyti sankcijas Maskvai. Estijos ir Suomijos vyriausybės paragino kitas Europos Sąjungos šalis uždrausti turistines vizas rusams.

Visgi Europos Komisijos (EK) atstovė ketvirtadienį pabrėžė, kad pagal galiojančius įstatymus visiškai uždrausti turistines vizas net neįmanoma. Pasak jos, kiekvienas prašymas turi būti nagrinėjamas atskirai.

Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.

Viceministras taip pat sakė, kad, Varšuvos nuomone, ES dėl karo Ukrainoje turėtų įvesti naujas sankcijas Rusijai. Tarp jų esą turėtų būti sutarties dėl supaprastinto vizų išdavimo Rusijos piliečiams nutraukimas. „Tačiau tam priešinasi didžiosios narės, įskaitant Vokietiją, Prancūziją ir Nyderlandus“, – sakė viceministras.

Lenkija šiuo metu kalbasi su kitomis šalimis narėmis. Anot P. Wawrzyko, Lenkijos pozicijai be trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – pritaria ir Slovakija bei Čekija.

Estija praėjusią savaitę nusprendė, kad Rusijos piliečiai nuo rugpjūčio 18 d. nebegalės įvažiuoti į šalį su Estijos išduotomis Šengeno vizomis. Išimtis bus taikoma rusams, kurių gimtoji šalis yra Estija arba kurie čia nuolat gyvena. Išimtys galios ir, pavyzdžiui, giminaičių vizitams. Toliau galės atvykti ir Rusijos piliečiai, kuriems vizas išdavė kitos ES narės.

Mėnesio pradžioje Latvijos ambasada Rusijoje pranešė, kad vizų išdavimą rusams stabdo neribotam laikui. „Latvijos ambasada Rusijoje neribotam laikui sustabdė Rusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą, išskyrus atvejus, kai jie vyksta į artimo giminaičio laidotuves“, – rašoma ambasados tviterio žinutėje.

„Šio sankcijos reiškia, kad vizos liks galioti, bet jų turėtojams nebus leista atvykti į Estiją“, – per spaudos konferenciją sakė užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus).

Pasak jo, šis draudimas nebus taikomas asmenims, kuriems taikomos išlygos dėl sankcijų, Rusijos ambasados darbuotojams ir jų šeimų nariams, asmenims, betarpiškai susijusiems su prekių ir keleivių pervežimu, taip pat asmenims, turintiems judėjimo laisvę pagal Europos Sąjungos įstatymus arba kurių atvykimas yra pagrįstas humanitarinėmis priežastimis. Taip pat galės atvykti norintys aplankyti Estijoje gyvenančius sutuoktinius ar kitus giminaičius ir gavusius kvietimą.

Vyriausybė taip pat nutarė išimties tvarka metams pratęsti leidimus gyventi studentams iš Rusijos, kuriems reikia laiko užbaigti studijas Estijos aukštosiose mokyklose.

Sankcijos įsigalios rugpjūčio 18 dieną.

„Pastebėjome, kad labai padaugėjo Rusijos piliečių, vykstančių į Estiją arba per ją, – kalbėjo U. Reinsalu. – Galimybė masiškai lankytis Estijoje ar keliauti per Estiją į Europą neatitinka mūsų nustatytų sankcijų esmės.“

„Nustatydama sankcijas Estija norėjo užtikrinti, kad valstybė agresorė neturėtų galimybės – be kita ko, ir atskirų piliečių lygiu – tęsti savo įprastą gyvenimą tarptautiniu lygiu“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, Rusijos piliečiams taip pat bus panaikintos ankstesnės vizų išdavimo išimtys darbo, studijų ir verslo tikslais.

Tuo metu Vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas (Lauris Lenemetsas) pranešė, kad išimtys bus taikoma studentams, nespėjusiems baigti studijų iki sankcijų įvedimo.

„Daugeliui šių jaunuolių grįžti namo dabartinėmis aplinkybėmis gali būti pavojinga, nes jie pasisakė už Ukrainos gynimą, kritikavo Rusijos agresiją bei režimą. Už tai Rusijoje baudžiama baudžiamąja tvarka, todėl jiems išimties tvarka reikėjo pratęsti leidimus gyventi šalyje, kad jie galėtų baigti studijas“, – sakė L. Laanemetsas.

Konsulinis mokestis už prašymų išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimą padidintas dvigubai – nuo 60 iki 120 eurų.

Tai padaryta atsižvelgus į konsulinio pareigūno patiriamas laiko sąnaudas priimant ir svarstant prašymus dėl nacionalinės vizos išdavimo, teigia sprendimo projektus pateikusi Užsienio reikalų ministerija (URM).

Jos duomenimis, praktikoje tokio prašymo nagrinėjimas vidutiniškai gali užtrukti ir 2-3 valandas, o vidutinis konsulinio pareigūno vienos valandos įkainis siekia apie 43 eurus.

Pagal Vyriausybės sprendimą, asmenims, pateikiantiems prašymą išduoti Šengeno vizą, nuo šiol nustatomas 80 eurų mokestis. Dabar jis siekia 60 eurų.

Anot URM, padidinti vizos kainą įpareigoja pasikeitusi Europos Sąjungos (ES) teisė.

Be to, padidintas Šengeno vizos mokestis vaikams nuo šešerių iki dvylikos metų. Kaina auga nuo 35 iki 40 eurų.

83,8 proc. šių vizų buvo daugkartinės, o nepatenkintų prašymų Šengeno vizų gauti dalis sudarė tik 1,4 procento. Tai vienas mažiausių rodiklių pasaulyje.

Rusijos piliečiams pernai teko beveik ketvirtadalis 2017-aisiais išduotų Šengeno vizų - 16,1 mln., o tai 6,3 proc. daugiau nei užpernai.

Šengeno viza jos turėtojui suteikia teisę vykti į 25 Šengeno valstybes: Austriją, Belgiją, Čekiją, Daniją, Estiją, Graikiją, Islandiją, Ispaniją, Italiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Liuksemburgą, Maltą, Nyderlandus, Norvegiją, Portugaliją, Prancūziją, Slovakiją, Slovėniją, Suomiją, Švediją, Šveicariją, Vengriją, Vokietiją. Taip pat suteikia teisę vykti į Monaką, Andorą, Lichtenšteiną ir San Mariną.

Didžioji Britanija ir Airija Šengeno erdvei nepriklauso.

Kaip pranešė Užsienio užsienio reikalų ministerija, taip siekiama užtikrinti efektyvesnį ir skaidresnį Šengeno vizų paraiškų konsulinėse įstaigose priėmimą, sumažinti administracinę naštą Lietuvos vizų tarnyboms.

Užsienio šalių piliečiai Baltarusijoje dėl Šengeno vizos išdavimo ir toliau galės kreiptis tiesiogiai į Lietuvos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas arba į Vizų centrus, su kuriais bendradarbiauja Lietuvos vizų tarnyba.

Pasak ministerijos pranešimo, tikimasi, kad per pusmetį Lietuvos ir užsienio turizmo organizatoriai prisiderins prie pokyčių ir ieškos alternatyvių būdų skatinti atvykstamojo turizmo į Lietuvą plėtrą bei didesnį užsienio valstybių piliečių susidomėjimą šalimi.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, Smolensko gyventojams, ketinantiems vykti į Lietuvą turizmo ar verslo reikalais, aplankyti giminių bei draugų, Šengeno vizos gavimo procedūra taps paprastesnė – nebereikės vykti į Maskvą dėl vizos. Vizų centre bus teikiamos ir papildomos paslaugos – fotografavimo, kopijavimo, spausdinimo, kurjerio ir kitos.

Už centro valdymą atsakingas išorės paslaugų teikėjas – įmonė „VFS Global“, teikianti paslaugas diplomatinėms atstovybėms visame pasaulyje. Šiuo metu Lietuva, bendradarbiaudama su „VFS Global“, yra atidariusi 17 vizų centrų Rusijoje.