Kaip pranešė renginį organizuojantys Neringos muziejai, festivalis yra puiki proga vienoje vietoje pamatyti ir susipažinti su atgijusia istorija bei sutikti tikrų jos aistruolių: kai kurie iš šventėje pristatomų amatų šiandien gyvuoja tik entuziastų dirbtuvėse ir nemaža dalis kūrybinių praktikų jau yra istorijos dalis.

Kuršių marių krantinėje nuo penktadienio vakaro jau įsikūrė Lietuvos tautodailininkų-amatininkų mugė, kur galima įsigyti gintaro apdirbėjų, keramikų, bitininkų, juvelyrų, audėjų, tapytojų ir kitų meistrų darbų. Mugė veiks iki sekmadienio vakaro.

Šeštadienį Nidos prieplaukos aikštėje savo puoselėjamus amatus demonstruos įvairių sričių amatininkai, vyks ir kulinarinės edukacijos, ruginės duonos kepimas, o desertui – tradiciniai Mažosios Lietuvos vofeliai su kafija.

Programoje laukia ir senųjų miestiečių amatų – batsiuvystės, knygrišystės, monetų kalimo ir kiti pristatymai, viduramžių riterių pasirodymas, kaligrafijos pamokos.

Šeštadienį ir sekmadienį iš anksto užsiregistravusieji nemokamai dalyvaus pažintinėje ekskursijoje Kuršių mariomis burine valtimi, kurėnu „Kuršis“, festivalis baigsis koncertu Nidos prieplaukos aikštėje.

Šventėje dalyvaus muziejininkai ir edukatoriai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus Kaune, Lietuvos liaudies buities muziejaus Rumšiškėse, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Kuršių nerijos nacionalinio parko, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus, Ežerų žvejybos muziejaus Mindūnuose ir kitų.

Dvi dienas amatininkai bei amatų rekonstruktoriai pristatys per dvidešimt amatų, vyks edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės, riterių ir muzikinių kolektyvų pasirodymai, pranešė Trakų istorijos muziejus.

Šiemet renginiuose laukiama daugiau nei 100 dalyvių iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos.

Anot pranešimo, Trakų pilyje atgaivintoje senojoje spaustuvėje bei raštinėje skriptoriume bus galima susipažinti su senosiomis rankų darbo popieriaus gamybos, spausdinimo mechaniniu presu technikomis, įsigyti raštą, skirtą tik šiam renginiui ir antspauduotą personaliniu smalkos antspaudu.

Naudojant senąsias istorines knygrišystės technologijas, priemones ir įrankius, bus įrišama knyga pagal Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemių bei Trakų pilies teismo aktų rankraščius.

Taip pat bus mokoma vitražo kūrimo pagrindų, šiaudinių sodų rišimo, gorčių bei senovinių avilių pynimo ir kitų amatų meistrystės paslapčių.

Renginio dalyviams koncertuos muzikantai iš Čekijos, Nyderlandų, Lietuvos.

Viduramžių kovas bei ginkluotę pristatys senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai“.

Renginio svečiai bus kviečiami išbandyti žaidimus, konkursus bei pramogas vaikams, nusikaldinti monetą, paragauti įvairių skanėstų ar įsigyti suvenyrų atminčiai.

Šventės metu bus galima apžiūrėti Salos pilies ekspozicijas ir lituanistinės sidabrakalystės parodą „Argentea Littera“.

Pasak Neringos savivaldybės, iki sekmadienio greta Nidos uosto įsikurs gyvas muziejus po atviru dangumi su veikiančiomis amatininkų dirbtuvėmis, darbo įrankiais, kūrybiniu procesu, edukacine aplinka. Senuosius amatus demonstruos įgudę meistrai, muziejininkai ir entuziastai, į Nidą atvykę iš visos Lietuvos.

Šventės programoje numatyti ir istoriniai-kariniai žaidimai, lengvai ginkluotų karių pasirodymai, koncertai.

Dėl šventės Nidoje keisis eismo organizavimas.

Šventės „Senųjų amatų dienos Neringoje“ metu įkurtuose "Keturių vėjų" kaimeliuose senuosius amatus demonstruos įgudę meistrai, muziejininkai ir entuziastai, į Nidą atvykę iš visos Lietuvos.

Norintys galės išbandyti verpimą, audimą, stebėti duonos kepimą, keraminių indų gimimą, monetų kalimą, vėžių virimą ant akmenų ir daugelį kitų amatų.

Baltų kieme vyks istoriniai–kariniai žaidimai, lengvai ginkluotų karių pasirodymai, o nepaklusnūs šventės dalyviai bus atiduoti viduramžių budelio „malonei“.

Koncertų pievoje savo pasirodymais džiugins senojo šokio trupė ir folkloro ansambliai.

Rugpjūčio 14-15 dienomis Neringoje, Nidos prieplaukos aiškštėje, vyks gyvosios archeologijos festivalis – Senųjų amatų dienos Neringoje. Jau tradiciniu tapęs renginys – tai muziejus su veikiančiomis amatininkų dirbtuvėmis, darbo įrankiais, kūrybiniu procesu. Šventės svečiai turės galimybę laiko mašina „nusikelti“ į akmens, bronzos, geležies amžius, susipažinti ne tik su priešistorės, bet ir istorinių laikų žmonių gyvensena, papročiais, valgiais ir burtais. Senųjų amatų kaimelyje dvi dienas iš eilės vyks nepakartojama istorinės retrospektyvos fiesta, kurioje bus demonstruojama priešistorės dirbinių iš kaulo, rago, titnago ir odos gamyba, buitinės keramikos žiedimas, duonos kepimas, vėžių virimas ant akmenų, senoji alaus gamyba, veiks monetų kalykla.

Šventės metu Klaipėdos universiteto mokslininkai Gvidas Slach ir Nijolė Strakauskaitė, remdamiesi archeologiniais ir istoriniais duomenimis, bus pasiruošę atskleisti ne tik priešistorės, bet ir industrinės epochos žavesį Kuršių nerijoje. Savo pasirodymais džiugins senovinių šokių kolektyvai Festa Cortese, Viduramžių pasiuntiniai, folkloro ansambliai – Giedružė, Aušrinė, Joldija, senovinės muzikos grupė „Ambera“.

Dvikovose ginklais žvangins bei kraują kaitins kuršiai ir vikingai. „Medžioklės kampelyje“ visi panorėję galės išbandyti savo taiklumą lanku, šaudymu iš timpų, mėtydami kirviu. Kam medžioklė neaktuali – tų lauks šokių pamokos, kuriose senovinio šokio ritmu bus pasiūlyta visiems išjudinti ne tik savo kūną, bet ir sielą. Šventėje veiks tautodailininkų ir amatininkų dirbtuvės, kuriose bus galima įsigyti ne tik rankų darbo gaminių, bet ir paskanauti Lietuvos kulinarinio paveldo produktų. 

Trakų salos pilyje žvanga riterių ginklai, aidi viduramžiška muzika, o amatininkai demonstruoja nagingumą. Šiandien ir rytoj istoriniame Trakų muziejuje jau devintą kartą vyksta Senųjų amatų dienos.

Viduramžiškos pramogos jau nuo renginio pradžios pritraukė gausų lankytojų būrį. Jie, ypač mažieji, ne tik stebi meistrų darbą, bet ir patys noriai išbando vieną ar kitą senovinį įnagį. Pasirinkimas nemažas – į šventę suvažiavo beveik šimtas amato meistrų ir kolektyvų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš valstybių kaimynių.

Štai juvelyras iš Estijos sako, kad į Lietuvą atvyko pirmą kartą, tačiau tikisi, kad ne paskutinį. Amatininkas į šventę atsivežė savo gamintus mažyčius žalvario lydinio šachmatus.
„Juos gaminu pagal Estijoje rastus viduramžiais gamintus šachmatus. Tačiau jų rinkiniai nepilni, trūksta kai kurių figūrėlių. Tad tenka pasitelkti ir savo fantaziją. Pavyzdžiui, žirgo figūra įsikandusi savo skydą“, - šypsojosi estas.

Turbūt labiausiai žmones traukia įsiamžinti prie budelio bei apžiūrėti riterių šarvus. Tarp lankytojų gausu ne tik lietuvių, bet turistų iš svečių šalių.

„Trakų istorijos muziejus vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo organizuoti gyvosios istorijos renginius. Susiklostė tradicija kviesti amatininkus ir iš šalių kaimynių. Šiais metais į renginį suvažiavo beveik šimtas dalyvių iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos“, – pasakojo Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas.

Senųjų amatų entuziastai demonstruoja, kaip mūsų protėviai gamino papuošalus ir peilius, kalė monetas, siuvo drabužius, augaliniais dažais dažė siūlus, pynė iš jų pinikus, drožė medžio rakandus, vėlė vilną, mezgė tinklus, rišo varžas bei bučius. Visą savaitgalį pilies kieme vyks kalvystės, kubildarystės, vitražo bei liepų žievės dirbinių gamybos, gotikinės keramikos lipdymo ant stovylo ir žiedimo pristatymai.

Renginio lankytojai gali apžiūrėti ir gotikos bei Renesanso keramikos ekspoziciją, ją pristato Vilniaus puodžių cechas. Be įvairios paskirties indų, galima pamatyti ir koklių kolekciją, kurių daug rasta ir per kasinėjimus Trakuose. Amatininkai pristato ir gotikinę raugo keramiką, kurios gamybą eksperimentiniu būdu Trakuose jie atkūrė dar 1999-aisiais.

„Kokliai buvo dengiami glazūra. Renesansinės polichrominės glazūros receptūras, remdamiesi senųjų pavyzdžių cheminių tyrimų medžiaga ir XVI a. technologiniais aprašais, pirmieji (ir kol kas vieninteliai) Lietuvoje sėkmingai atkūrė Vilniaus puodžių cecho meistrai“, – teigė cecho meistrė Elena Aleksejeva.

Viduramžių gyvenimo inscenizacijas, riterių kovas bei dvaro šokius istorinėje Lietuvos sostinėje rodo „Kauno karo istorijos klubas“, „LDK Varčiai“, brolija „Viduramžių pasiuntiniai“ bei senovinių šokių ir kultūros klubas „Mysteria mundi“. Du skirtingus pasirodymus renginiui paruošė pirmą kartą renginyje dalyvaujanti Latvijos Bauskės pilies istorinio šokio grupė „Dvor“. Žiūrovus linksmins ir viduramžių muzikos kolektyvų – kauniečių „Hansanova“ bei baltarusių „Cornucopia“ – pasirodymai.

Senųjų amatų dienos Trakuose organizuojamos neatsitiktinai. Viduramžiais amatininkai jungėsi į cechus ir gildijas, o 1495 m. rugpjūčio 23 d. Trakuose pirmąją privilegiją ir cecho statutą, sudarytą Vakarų Europos pavyzdžiu, Vilniaus auksakaliams patvirtino Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras. Tai buvo pirmas Lietuvos teritorijoje amatininkų cechas. Vėliau į cechus jungėsi ir kitų amatų meistrai. Pagrindinis amatininkų jungimosi į cechus tikslas buvo monopolizuoti prekybą ir užtikrinti dirbinių kokybę.