„Mūsų, socialdemokratų, nuomonė dėl galimų pirmalaikių Seimo rinkimų nesikeičia. Jeigu nebus efektyvių žingsnių sprendžiant Vyriausybės valdymo ir reputacijos krizę, esame pasiruošę prisiimti atsakomybę“, – šeštadienį per partijos suvažiavimą sakė Vilija Blinkevičiūtė.

Kaip būtent socialdemokratai prisiimtų atsakomybę, ji nepaaiškino.

Anksčiau LSDP skelbė, kad jei konservatoriai tikrai siekia pirmalaikių Seimo rinkimų, pirmiausia turėtų pasitraukti Ingridos Šimonytės Vyriausybė. Tuo metu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai siūlo priešingą scenarijų – iš pradžių balsuoti dėl pirmalaikių rinkimų, o jeigu jų nepavyksta paskelbti, Ministrų kabinetas atsistatydina.

V. Blinkevičiūtė šeštadienį sakė, kad tęsiantis karui Ukrainoje, artėjant recesijai, būtina imtis greitų ir veiksmingų ekonominių bei socialinių sprendimų.

„Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Susiklosčiusią politinę krizę valdantiesiems reikia išspręsti greitai. Ir taškas“, – kalbėjo socialdemokratų lyderė.

Ji tvirtino, kad LSDP nepriimtina tai, kas dabar vyksta Seime ir Vyriausybėje.

„Gabrielius Landsbergis skelbia nusiteikęs viską sugriauti. Tiesa, gražiau Gabrielius Landsbergis sako: perkrauti. Nori esą perkrauti visą Seimą ir Vyriausybę. Čia man kyla klausimas gal geriau tegu persikrauna savo kompiuterį“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Anot jos, šiuo metu Seime ir valdančiojoje daugumoje girdimos rietenos yra neeilinės.

Užuot pasikalbėję tarpusavyje, koalicijos partneriai svaidosi įžeidimais.

„Užuot pasikalbėję tarpusavyje, koalicijos partneriai svaidosi įžeidimais. (...) Niekas, kaip visada, nieko nežino, kas ten, koalicijoje, realiai vyksta. O tada patys stebisi, piktinasi pamatę rezultatus ar laiškus. Ir tada vėl viskas iš pradžių“, – sakė politikė.

Socialdemokratės teigimu, jei centro dešinės Vyriausybė nebegali ar nebenori dirbti, ji turi atsistatydinti arba tardamasi su prezidentu keisti dabartinės Vyriausybės sudėtį.

„Dabar viskas aukštyn kojomis. Matyt, konservatoriai taip bando laimėti laiko ir sugalvoti, ką daryti toliau“, – svarstė V. Blinkevičiūtė.

„Kol kas atrodo, kad vis tik sąmoningai siekiama politinės suirutės konservatoriams sprendžiant savo bėdas valdžioje. Bandoma dėl krizės Vyriausybėje apeiti prezidentą ir permetama atsakomybė visam Seimui. O Vyriausybė tarsi lieka šešėlyje. Negi joje ir su ja viskas gerai?“ – klausė ji.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo rugsėjo 10 dieną skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, taip siekiant visos politinės sistemos perkrovimo dėl neskaidrių išmokų savivaldoje.

Visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad kai kurie savivaldos politikai transportui, ryšiams, kanceliarinėms prekėms išleido tūkstančius eurų, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami daug skirtingų banko kortelių, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu. Keletas savivaldos politikų yra patvirtinę, jog pateikdavo fiktyvius čekius, kad galėtų gauti išmokas.

Šešėlis dėl neskaidraus lėšų naudojimo mestas ant įvairių politinių partijų narių, tarp jų – ir dabartinių ministrų. Negalėdama dokumentais pagrįsti išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigų pasitraukė konservatorė Jurgita Šiugždinienė.

Paskelbti pirmalaikius parlamento rinkimus gali ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.

Toks sprendimas priimtas ketvirtadienį priimtas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ketvirtadienį sušauktame Seimo frakcijų seniūnų susirinkime.

„Į salę eis pasiūlymas apmokėti savivaldybės tarybos nariams 20 proc. mero darbo užmokesčio, bus mokamas kaip darbo užmokestis. Tos vadinamosios kanceliarinės išmokos, kurios yra aptarnavimo išlaidos, nebus mokamos, jų atsisakoma. Žodžiu, čekučių nereikės nei rinkt, nei sienų tapetuot“, – po pasitarimo sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas liberalas Ričardas Juška.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, jog frakcijai po pateikimo projektui pritars, bet vėliau jam gali būti registruota papildomų siūlymų.

Į salę eis pasiūlymas apmokėti savivaldybės tarybos nariams 20 proc. mero darbo užmokesčio, bus mokamas kaip darbo užmokestis.

„Komitetas padarė rimtus klausymus, atsižvelgė į savivaldybių asociacijos nuomonę, todėl bendra apimtimi pateikimui tikrai pritarsime, bet aš neatmetu galimybės, kad kažkokių siūlymų po susitikimų su mūsų merais gali gimti. Bet su kolegomis sutarėme, kad projektas reikalingas, pateiksime jį ir atversime diskusiją“, – sakė A. Norkienė.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė teigė, jog „dėl bendro principo pritarta“, projektą dar nagrinės frakcijos nariai ir gali teikti siūlymus.

„Kiekvienas įvertins, bet mes pritariame, kad šitą klausimą reikia kuo greičiau spręsti ir suvienodinti tvarkas, kad visose savivaldybėse būtų panašai“, – pažymėjo O. Leiputė.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen po susitikimo su seniūnais žurnalistams sakė, kad projektą registruoti tikriausiai bus galima pirmadienį, o pateikti – kitą ketvirtadienį per nenumatytą posėdį.

„Tikiuosi, kad po projektu bus parašai visų frakcijų atstovų, šiandien nuotaika tikrai buvo konstruktyvi, ir galėtume jį netgi pateikti neeilinio posėdžio metu, kuris planuojamas birželio 1 dieną, ir tada iki birželio vidurio galėtume priimti įstatymo pakeitimą, kuris aiškiau, skaidriau reglamentuotų savivaldybių tarybų narių išmokas“, – sakė parlamento vadovė.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas rengia pataisas, kurios turėtų užtikrinti skaidrų savivaldybių tarybų narių išmokų, kuriomis kompensuojamos su jų kaip tarybos nario veikla susijusios išlaidos, naudojimą..

Savivaldybių politikų kanceliarinių išmokų skaidrumo klausimą iškėlė visuomenininkas Andrius Tapinas. Anot jo, kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti.

Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri galiausiai nusprendė trauktis iš užimamų pareigų. Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kilus klausimų dėl jų išlaidų dirbant Kauno taryboje pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.

Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę siūlo rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jie siūlymą argumentuoja siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins.

Reforma vykdoma EP susidūrus su skandalo, susijusio su tariamu jo narių papirkimu, pasekmėmis, kuriems, kaip teigiama, buvo sumokėta siekiant skatinti Kataro ir Maroko interesus.

Besiplečiančios baudžiamosios bylos epicentre atsidūrė buvęs europarlamentaras iš Italijos Pieras Antonio Panzeri (Pjeras Antonijus Panceris), kuris prisipažino atlikęs svarbų vaidmenį perduodant pinigus parlamentarams.

Tyrimas susijęs su įtariamais Kataro ir Maroko bandymais įgyti įtakos Europos Sąjungos įstatymų leidybos institucijoje, visų pirma bandant sušvelninti kritiką dėl darbo teisių padėties prieš 2022-aisiais Katare rengtą pasaulio futbolo čempionatą.

Todėl jie neturės teisės naudotis prieigos teisėmis ir galimybėmis, suteiktomis jiems kaip buvusiems Europos Parlamento nariams.

Persvarstytose taisyklėse, kurios įsigalios nuo gegužės 1 dienos, nustatomas „atsitraukimo laikotarpis“, per kurį buvusiems nariams bus uždrausta šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos užsiimti lobistine veikla EP.

Buvę nariai, kurie vėliau nuspręs užsiimti lobistine ar atstovavimo veikla Europos Parlamente, „turės užsiregistruoti Skaidrumo registre“, sakoma pranešime.

„Todėl jie neturės teisės naudotis prieigos teisėmis ir galimybėmis, suteiktomis jiems kaip buvusiems [Europos Parlamento] nariams“, – priduriama pranešime, kuriame patikslindama, kad kitos priemonės bus išnagrinėtos artimiausiomis savaitėmis.

Skandalas, liaudyje vadinamas „Katargeitu“, kilo gruodį, kai belgų tyrėjai per virtinę kratų Briuselio rajone paėmė 1,5 mln. eurų grynaisiais.

Europos Parlamentas jau pažadėjo daugybę reformų, kuriomis bus siekiama apriboti užsienio įtaką.

Kataras ir Marokas neigia dalyvavę šiame skandale.

Akivaizdu, kad kalbama apie naujausią Olego Šurajevo skandalą. Norėčiau paklausti Eugenijaus, ką gi tokio pernelyg daug O. Šurajevas sau leido? Juk jis tik priminė mums, kad mėšlas – dvokia.

Dabartinė Seimo opozicija atstovauja homo sovieticus, drįsčiau sakyti, ir vatnikų interesams, ir aš net neabejoju, kad jeigu šiuo metu valdžioje būtų „valstiečių“ ir socdemų frakcija, tokios paramos Ukrainai, kokia yra dabar, nebūtų.

Dar daugiau, aš net neabejoju, kad ta valdžia visomis išgalėmis kenktų Ukrainai padėti norintiems žmonėms ir gal net aptakiai pripažintų Krymo aneksiją.

Kuo remiuosi? Ogi vyriausiojo „valstiečio“ R. Karbauskio verslo Rusijoje ryšiais ir faktu, kad jo brolis Mindaugas iki pat kruvinosios Rusijos avantiūros Ukrainoje užėmė svarbią vietą viename Maskvos teatre, taip pat faktu, kad karbauskininkai vaidino svarbų vaidmenį referendume dėl naujos japoniškos atominės Lietuvoje.

Praėjusiais metais daug kas žvygavo dėl elektros kainų. Dabar įsivaizduokite, kaip būtų buvę, jeigu kadaise būtumėte tarę TAIP naujai atominei.

O. Šurajevas savo kvailais pokštais ir provokacijomis mums tik priminė, kas yra kas (kaip vaikas iš pasakos apie naujus karaliaus drabužius).

Kalbant apie „patyčias“, pasakysiu tik tiek – mažaraščiai ir valstybės priešininkai kiekvieną humoro ar pašaipos apraišką vadina patyčiomis, jiems klaikiai nepatinka, kai šaipomasi iš jų ar jų „gelbėtojų“.

Tačiau kiekvienam sveiko proto žmogui humoras yra paskutinis ginklas, kuriuo galima apsiginti nuo agresyvaus, autoritarinio pobūdžio idiotizmo, kuriam neretai atstovauja dabartinė opozicija.

Jeigu mano minėti asmenys galėtų, jie tuojau pat susidorotų su visais, kurie iš jų juokiasi internete ir televizijoje.

Bėda yra tik tai, kad, baigus „kovą su patyčiomis“, ateitų eilė rimtai žiniasklaidai ir jai tektų rinktis, ką daryti – šlovinti runkelių dievaičius ar susitaikyti su bedarbio (politinio kalinio) dalia.

Pirmadienį skelbiamos apklausos duomenimis, sausį socialdemokratai būtų sulaukę 12,2 proc. rinkėjų palaikymo. Gruodį atitinkamai už partiją būtų balsavę 12,1 proc. rinkėjų.

Antroje reitingų vietoje rikiuojasi opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 12 proc. apklaustųjų palaikymu (9,9 proc. gruodį).

Pasak apklausos, ilgą laiką reitinguose pirmavę Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovai dabar užimą trečią vietą. Konservatoriai sausį būtų sulaukę 11,4 proc. rinkėjų palaikymo, gruodį už šią partiją būtų balsavę 13,5 proc. rinkėjų.

Už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą rinkimuose sausį būtų balsavę 9,1 proc. rinkėjų (6 proc. gruodį), už Liberalų sąjūdį – 6,2 proc. (5,9  proc. gruodį).

Paprašyti įvardinti politiką, kuris geriausiai tiktų užimti premjero postą, 14,8 proc. nurodė dabartinę premjerę, konservatorių atstovę Ingridą Šimonytę (16 proc. gruodį), antras sąraše – demokratų lyderis Saulius Skvernelis su 8,1 proc. rinkėjų palaikymu (8,9 proc. gruodį).

Teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą įvertino 33,3 proc. apklaustųjų (29,9 proc. gruodį), greičiau neigiamai ar neigiamai – 58,5proc. (62,8 proc. gruodį).

Nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atliko sausio 18 – 27 dienomis, jos paklaida siekia 3,1 procento, apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų.

„Kaip asmuo, aš – šokiruotas. Galiu pasakyti tą patį, ką ir praeitą kartą“, – sakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

Pirmą kartą atsakyti į klausimus išėjo generalinė prokurorė. Nida Grunskienė. Ji papasakojo ir aplinkybes. Pasirodo, apie bręstantį kreipimąsi dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės generalinė prokurorė iš anksto pasakė Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. N. Grunskienė mįslingai žurnalistams pridūrė, kad išvadas, – buvo nutekinta informacija, ar ne, – dabar jau gali padaryti patys.

„Šiuo metu yra keturi nukentėjusieji. Ar bus daugiau, jums negaliu atsakyti į šį klausimą. Galbūt atsiras ir daugiau, galbūt kreipsis“, – teigė N. Grunskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ikiteisminio tyrimo duomenys prokurorams leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos K. Bartoševičiui būnant Seimo nariu. Vadinasi, per pastaruosius porą metų. Seimo nario priesaika buvo 2020-ųjų pabaigoje.

„Nesvarbu, kada buvo padaryta, tiesiog tai yra baisūs kaltinimai“, – sakė konservatorė Jurgita Šiugždinienė.

„Nieko man žinomo“, – nedaugžodžiavo G. Landsbergis, žurnalistų paklaustas, ar nebuvo pastebėjęs kokio nors keisto K. Bartoševičiaus elgesio, ypač bendraujant su vaikais.

„Nežinau, ką pasakyti. Taip pat sunkiai reaguoju, kaip ir pirmą kartą išgirdusi informaciją apie šią situaciją. Reaguoju sunkiai. Nesu nei mačiusi, nei pastebėjusi kažkokių keistų jo elgesio ženklų“, – teigė konservatorė Monika Navickienė.

K. Bartoševičiui paskirtos dvi kardomosios priemonės.

Kaip dabar gali žinoti, kad vienas ar kitas žmogus neturi kažkokių tokių dalykų, ar nepapuls štai į tokią situaciją.

„Tai yra rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis. Ir dokumentų paėmimas“, – konstatavo generalinė prokurorė.

Pastaruoju metu buvo daug diskusijų, kas galėjo K. Bartoševičių įspėti. Ir taip galbūt bandė galimos pedofilijos skandalą nuo visuomenės nuslėpti. Be to, už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą turėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė. Dabar generalinė prokurorė patvirtina, kad užpraeitą penktadienį apie planuojamą kreipimąsi pasakė Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.

„Turėdama tikslą išsiaiškinti, ar Seimas ketina šaukti neeilinę Seimo sesiją“, – sakė N. Grunskienė.

Tik V. Čmilytei-Nielsen nepasakė, apie kurį Seimo narį kalbama. Ir nors tyrimas vyko nuo lapkričio  vidurio, K. Bartoševičius prašymą dėl mandato atsisakymą iš Čilės atsiuntė tą patį vakarą. 

„Spėjamas informacijos perdavimas, ką jūs ir šiandien įvardijate. Negaliu tai nei paneigti, nei patvirtinti. Aplinkybes žinote, o išvadas norėčiau, kad pasidarytumėte patys“, – komentavo N. Grunskienė.

Anot generalinės prokurorės, įtarimai pateikti praėjus pusantros savaitės nuo neliečiamybės netekimo todėl, kad apklausos laiką derino su K. Bartoševičiaus advokatu.

„Rasta tinkama data – apklausa įvyko vakar“, – informavo N. Grunskienė.

Iš paties K. Bartoševičiaus apie tyrimą visuomenė, ko gero, neišgirs. Prokurorai jam apie tai kalbėti uždraudė. Esą taip užtikrinamos nukentėjusiųjų teisės. Bet ar taip užtikrinamos įtariamojo teisės prieš visuomenę apsiginti?

„Komentuoti jie gali, tačiau negali atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų“, – paaiškino situaciją generalinė prokurorė.

Iki tol geriau žinomas kaip „Mėslitos“ direktorius, K. Bartoševičius oficialiai nebuvo konservatorių partijos narys, bet į Seimą atėjo su jais. Kas iš konservatorių pasiūlė jį į sąrašą?

„Negaliu dabar atsakyti. Yra procesai, per skyrius vyksta…“ – sutrikęs kalbėjo G. Landsbergis.

Atsisakyti vadinamųjų žvaigždžių kvietimo į rinkimus konservatoriai neplanuoja.

„Kaip dabar gali žinoti, kad vienas ar kitas žmogus neturi kažkokių tokių dalykų, ar nepapuls štai į tokią situaciją“, – svarstė M. Navickienė.

Į klausimus, ar apklausta ir Seimo narių, generalinė prokurorė atsakė, kad tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys ir šiuo metu jų nekomentuos. Tą patį pasakė ir paklausta, ar įtariamasis prisipažįsta ir ar gali būti daugiau įtariamųjų.