Vyriausybė trečiadienį pritarė tam numatančioms Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms. Jei joms pritars Seimas, gerokai sumažės žmonių išlaidos dėl skolų išieškojimo, taip pat institucijų administracinė našta.

Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, projekto tikslas – efektyviai administruoti visas prievoles valstybei.

„Šiuo metu nėra išsamios valstybei skolingų asmenų duomenų bazės, valstybei prievoles administruoja dešimtys skirtingų institucijų, procesai neskaitmenizuoti, o skolų išieškojimo procesas yra brangus. Mūsų siūlomi pakeitimai pagerins prievolių valstybei administravimą ir svarbiausia – sumažins žmonių patiriamas išlaidas“, – pranešime teigė R. Bilkštytė.

Pasak pranešimo , VMI informuos apie skolas, apskaitys prievoles valstybei, įskaitys jas iš mokesčių permokos, išieškos iš sąskaitų, o to nepavykus padaryti perduos išieškojimą antstoliams.

Šiuo metu antstolių įkainiai nedidelėms skolų sumoms (iki 60 eurų) gali viršyti pačią skolą nuo 1,8 iki 10 kartų. Skolas išieškant VMI žmonėms tai kainuotų tik apie 2 eurus – tai yra Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) palaikymo mokesčiai.

Visas skolas ir toliau išieškotų antstoliai, jei jų ieškoti iš sąskaitų nepavyktų per 6 mėnesius, žmogus neturėtų sąskaitų bankuose, bet turėtų turto ar pajamų.

„Pro­jek­to es­mė yra ta, kad kre­di­to­rius, ko­kia nors įmo­nė, kreip­tų­si dėl sko­los ir per­duo­tų sko­los iš­ieš­ko­ji­mą ne iš kar­to sko­lų iš­ieš­ko­ji­mo ben­dro­vėms, bet pir­miau­sia pa­ti bent du kar­tus kreip­tų­si į sko­li­nin­ką ir tik po 60 die­nų perduo­tų sko­lų iš­ieš­ko­ji­mą įmo­nėms. Prieš per­duo­da­ma ji turėtų taip pat in­for­muo­ti sko­li­nin­ką, ko­kius as­mens duome­nis per­duo­da ir ko­kiai ben­dro­vei per­duo­da“, – pateikdamas įstatymo pataisas sakė M. Skritulskas.

Pasak jo, projektu siekiama užkirsti kelią galimam pik­t­nau­džia­vi­mui. Įstatymo pataisas parengusio Seimo nario M. Skritulsko teigimu, pasitaiko tokių atvejų, kai skolų administravimo įmonės piktnaudžiauja, pateikia niekuo nepagrįstus skolos išieškojimo įkainius, kurie neretai viršija kelis kartus pačią skolą.

„Praktikoje pasitaiko piktnaudžiavimo at­ve­jų, kuo­met pra­del­sia­ma po­rą die­nų su­mo­kė­ti ne­žy­mią sko­lą, tar­ki­me, 5 ar 10 eu­rų, o  iš pas­kos at­ei­na ki­tos sko­los iš­ieš­ko­ji­mo ben­dro­vės nie­kuo ne­pa­grįs­tas su­mos dy­dis, pa­vyz­džiui, 30 eu­rų, ke­lis kar­tus ar net de­šimt kar­tų di­des­nė su­ma, ir rei­ka­lau­ja­ma ap­mo­kė­ti. Ypač se­ny­vo am­žiaus žmo­nės, veng­da­mi gin­čų ir nesu­si­pra­ti­mų, tie­siog pa­si­ryž­ta su­mo­kė­ti ir šią nie­kuo ne­pa­grįs­tą su­mą. Tai­gi įsta­ty­mo prin­ci­pas bū­tų toks, kad pir­miau­sia pats kre­di­to­rius ban­dy­tų iš­ieš­ko­ti sko­lą“, – sakė M. Skritulskas.

Jis primena, kad panašios antstolių paslaugos įkainiai yra nustatyti teisės aktais.

Pritardamas projektui Seimo narys Andrius Bagdonas pastebėjo, kad šiuo metu skolų iš­ieš­ko­ji­mas yra ga­na ag­re­sy­vus, žmo­nės yra per­se­kio­ja­mi dėl ke­le­to eu­rų.

„Anks­čiau, pa­na­šu, kad to ne­bu­vo, bet da­bar, jei­gu žmo­gus pra­del­sia ke­le­tą die­nų ap­mo­kė­ti 10 eu­rų, 15 eu­rų są­skai­tą už šil­dy­mą, šal­tą van­de­nį, kar­š­tą van­de­nį, jo duo­me­nys iš kar­to per­duo­da­mi iš­ieš­ko­ji­mui ir žmo­gui ten­ka su­si­mo­kė­ti 10 eu­rų už, pa­vyz­džiui, šal­tą ar karš­tą van­de­nį ir dar pa­pil­do­mai su­si­mo­kė­ti ke­le­tą eu­rų iš­ieš­ko­ji­mo įmo­nei. Man at­ro­do, tas iš­ieš­ko­ji­mas pra­si­dė­jo ga­na ag­re­sy­vus, žmo­nės yra per­se­kio­ja­mi dėl ke­le­to eu­rų. Aš ne­kal­bu apie di­de­les su­mas, bet dėl ke­le­to eu­rų žmo­nės iš tie­sų yra te­ro­ri­zuo­ja­mi. Tą įsta­ty­mais rei­kė­tų tie­siog su­tvar­ky­ti, kad ne­bū­tų pik­tnau­džia­vi­mų“, – sakė A. Bagdonas.

Įstatymo pataisomis siekiama įpareigoti pardavėjus ir paslaugų tiekėjus pirmiausia patiems dėti pastangas išieškoti skolas iš vartotojų, ir nustatyti, kad tik nepavykus, t. y., neatgavus skolos apmokėjimo po dviejų kreipimųsi, ir kai nuo pirmo kreipimosi yra praėję ne mažiau kaip 60 dienų, o nuo antrojo kreipimosi – ne mažiau kaip 30 dienų, jie galėtų perduoti skolos administravimą trečiajam asmeniui.

Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad vartotojas būtų tinkamai informuotas apie jo skolos administravimo perleidimą trečiajam asmeniui, nurodant informaciją apie trečiąjį asmenį, kuriam bus perleistas vartotojo skolos administravimas, vartotojo asmens duomenis, kurie bus perduoti trečiajam asmeniui bei kitą informaciją, susijusią su skolos administravimu.

Už Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas šią savaitę po pateikimo balsavo  55 Seimo nariai, prieš ne­bal­sa­vo nie­kas, su­si­lai­kė 7.  Projektą svarstys Seimo Ekonomikos komitetas. Parlamentarai pritarė Teisingumo ministrės  Ewelinos Dob­ro­wols­kos  pasiūlymui paprašyti Vyriausybės išvadų dėl šio projekto.

Neužteko laiko

Advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“ įkūrėjas ir vadovas, ilgus metus verslo klientus dėl mokesčių optimizavimo konsultuojantis Albertas Kručkauskas sako, kad kiekvienas mokesčių sistemos keitimas yra jautrus tiek socialine, tiek ekonomine plotme, ypač kai tokie pakeitimai susiję su didžiausia mokesčių mokėtojų grupe – gyventojais.

Gausios akademinės patirties sukaupusio eksperto įsitikinimu, planuojami pakeitimai palies kiekvieną ekonomiškai aktyvų Lietuvos gyventoją, o diskusijoms ir vertinimams buvo skirta nepakankamai laiko. „Neišgirdome tokios reformos strateginių tikslų ir siekių, todėl susidaro vaizdas, kad daroma tam tikrų epizodinių apmokestinimo pakeitimų, neįvertinus jų poveikio socialiniams procesams, kokius ekonominius procesus šie pakeitimai stimuliuos ar slopins“, – požiūrį pateikia A. Kručkauskas.

„Be to, numatomi mokesčių pakeitimai įneš daug sumaišties: reikės keisti daug poįstatyminių teisės aktų, mokesčių administravimo procedūrų, pertvarkyti informacines sistemas. Tai nulems padidėjusį klaidų ir pažeidimų skaičių pirmaisiais reformos įgyvendinimo laikotarpiais, kol gyventojai tinkamai supras įstatymų reikalavimus, sugebės planuoti savo finansinę ateitį“, – tęsia jis.

Kryptis: A. Kručkausko nuomone, siekis sulyginti individualia veikla užsiimančio asmens apmokestinimo naštą su darbuotojo demonstruoja valstybės strateginę gairę skatinti žmones rinktis darbą įmonėse, o ne pastangas kurti verslą ir darbo vietas savarankiškai. / A. Kručkausko asmeninio archyvo nuotr.

Socialinis teisingumas?

Bene daugiausia prieštaros viešojoje erdvėje sulaukia siekis suvienodinti pagal darbo sutartis ir individualiai dirbančių gyventojų pajamų apmokestinimą. Kalbama apie socialinį teisingumą, bet ar, žvelgiant teisiškai, tai iš tiesų yra teisingumas?

A. Kručkauskas prisipažįsta visiškai pritariantis nuomonei, kad individuali veikla negali būti lyginama su darbo santykiais. „Individualia veikla užsiimantis asmuo yra paliktas vienas su visais rinkos ir viešojo sektoriaus jam keliamais pavojais, toks asmuo turi savarankiškai pasirūpinti darbo vieta, priemonėmis, rinkodara, apskaita, informacinėmis sistemomis, socialinėmis garantijomis, todėl jis negali būti lyginamas su įdarbintu asmeniu, kuriuo visais paminėtais aspektais pasirūpina darbdavys, skirdamas tam išteklių iš bendrojo pelno“, – sako jis.

Teisininko vertinimu, siekis sulyginti individualia veikla užsiimančio asmens apmokestinimo naštą su darbuotojo demonstruoja valstybės strateginę gairę skatinti žmones rinktis darbą įmonėse, o ne pastangas kurti verslą ir darbo vietas savarankiškai. „Vertinčiau tai kaip stambiojo verslo, darbdavių protegavimą konkurencinėje kovoje dėl darbo jėgos“, – sako A. Kručkauskas.

Jis taip pat pastebi, kad susiduriama su paradoksu, kai, viena vertus, apmokestinimu slopinama individuali veikla, kita vertus, skatinamas mikroverslas įmonėse. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skaičiuoja, kad mokesčių reformoje numatomi pelno mokesčio pakeitimai leistų lengviau augti apie 10 tūkst. smulkiųjų įmonių.

Daugelyje šalių naujam, smulkiajam verslui taikomos pirmų metų vadinamosios mokesčių atostogos. Apie jas politikai daug kalbėjo, bet reformos dokumentuose tokios pelno mokesčio lengvatos nebeliko.

„Be abejonės, smulkųjį verslą reikia skatinti, nes jis susiduria su naujovių versle iššūkiais. Siūlomi pakeitimai tikrai turėtų praplėsti subjektų, kuriems taikomos lengvatos, ratą, tačiau abejonių kelia smulkiojo verslo apibrėžtis pagal apyvartą. Akivaizdu, kad prekybos ar gamybos įmonių apyvarta yra nesulyginama su paslaugų įmonių apyvarta, nes pirmosios patiria didelių sąnaudų, o paslaugų įmonių kaštai yra žymiai mažesni, tačiau pelningumas – didesnis“, – akcentuoja A. Kručkauskas.

„Daugelyje šalių naujam, smulkiajam verslui taikomos pirmų metų vadinamosios mokesčių atostogos. Apie jas politikai daug kalbėjo, bet reformos dokumentuose tokios pelno mokesčio lengvatos nebeliko. Kur kas veiksmingesnis iš siūlymų skatinti smulkųjį verslą yra apyvartos ribos, nuo kurios privalu registruotis PVM mokėtoju, didinimas nuo šiuo metu esančių 45 tūkst. eurų iki 55 tūkst. eurų“, – neabejoja A. Kručkauskas.

Jis įsitikinęs, kad, peržiūrėjus mokesčių reformą, vis dėlto daugiau dėmesio verta skirti būtent pelno mokesčio pertvarkymui. Anot A. Kručkausko, jau tapo akivaizdu, kad šiuo metu Lietuva negali konkuruoti su savo kaimynėmis. „Ypač su Estija, kurioje taikomos lengvatos refinansuotam pelnui, t. y. pelno mokesčiu apmokestinama tik ta pelno dalis, kurią akcininkai išsimoka dividendais. Pastaruoju metu pastebima verslo, ypač verslo virtualiojoje erdvėje, logistikos, tarpininkavimo ir kitų verslų migracija iš Lietuvos į palankesnes apmokestinimo jurisdikcijas. Šiuo metu Lietuva pralaimi konkurenciją mokesčiais, prarandami dideli finansiniai srautai“, – teigia teisininkas.

VMI spaudimas

Vis dar kalbant apie smulkųjį verslą, bet šiek tiek atsitraukiant nuo numatomos mokesčių reformos, A. Kručkauskas taip pat pastebi, kad smulkusis verslas Lietuvoje vis stipriau jaučia pakitusią mokestinių skolų išieškojimo politiką, kuri daugumai smulkiųjų verslininkų gali baigtis netgi verslo žlugimu. Atrodo, jau baigėsi tam tikrų mokestinių lengvatų laikas, kuris buvo tarsi įsivyravęs dėl pandemijos ir kitų ekonomikos šokų.

Eksperto teigimu, verslo aplinkai ne tiek skausmingi patys mokesčiai, kiek nežinomybė dėl jų taikymo procedūrų. „Pandemijos laikotarpiu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ne kartą keitė mokesčių atidėjimo lengvatų taikymo kriterijus ir politiką. Viena vertus, ilgą laiką leido mokesčių nemokėti ir teikė subsidijas, kita vertus, po kurio laiko įjungė griežtus kontrolės mechanizmus, kuriais bandė pritaikytas mokesčių atidėjimo lengvatas panaikinti, įvedė papildomų kriterijų subsidijas gavusiems verslams dėl jų naudojimo, bando išdalytas subsidijas susigrąžinti. Taigi, verslas susidūrė su neapibrėžtumo ir teisinio netikrumo situacija“, – sako jis.

Teisininko vertinimu, VMI smulkiesiems verslams nesuteikia protingo laikotarpio mokesčiams sumokėti: deklaravus mokesčius ir laiku jų nesumokėjus, įmonės jau kitą dieną gali susidurti su nepriemokos išieškojimo priemonėmis.

„Iš esmės pasigendama aiškių principų ir kriterijų, kuriems verslams galima tikėtis mokesčių atidėjimų. Nematome paskelbtų aiškių nuostatų, kas, kada, kokiomis sąlygomis ir kokiam laikotarpiui gali gauti mokestinę paskolą. Iš praktikos galiu pasakyti, kad kiekvienas atvejis vertinamas individuliai ir dažnai priklauso nuo konkretaus VMI inspektoriaus nusiteikimo. Žiūrint istoriškai, būtent ši sritis, mokesčių atidėjimas ir išdėstymas, yra mažiausiai apibrėžta, joje pastebima manipuliavimų keičiant mokesčių administravimo politiką“, – dėsto A. Kručkauskas.

„Nesakyčiau, kad mokestinės paskolos sutartys tapo neįmanomos, tiesiog VMI nuolat keičia kriterijus ir reikalavimus joms sudaryti. Suprantama, kad mokesčius mokėti privalu, bet jei jau įstatymai nustato galimybę juos tam tikrais atvejais atidėti ar išdėstyti, turi būti aiškumas, kas ir kokiomis sąlygomis gali pasinaudoti tokiomis galimybėmis“, – papildo jis.

Įtampa: šiuo metu jau galioja 2022 m. priimti mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai dėl sankcijų už mokesčių teisės pažeidimus sugriežtinimo. Baudos siekia iki 100 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio, kai anksčiau jos siekė iki 50 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio. / T. Urbelionio / BNS nuotr.

Brangstančių kreditų įtaka

A. Kručkauskas taip pat pastebi, kad daugėja atvejų, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui virsta kriminaliniu nusikaltimu, nors anksčiau už atsiskaitymų tvarkos pažeidimus buvo įprasta taikyti administracinę atsakomybę.

„Desperatiškas anksčiau priimtų abejotinų mokesčių administravimo sprendimų taisymas negali būti daromas radikaliais, atvirkščiai proporcingais sugriežtinimais. Laimei, mokesčių administratoriui nesuteikta ikiteisminio tyrimo teisė, todėl tikiuosi, kad situacijų kriminalizavimo iniciatyvas kritiškai įvertins prokurorai, teismai ir jas atitinkamai amortizuos“, – teigia jis.

Anot A. Kručkausko, išaugus kreditų kainoms, verslai susiduria su apyvartinių lėšų stygiumi, išaugusios palūkanos mažina verslo pelningumą. Tokios tendencijos ryškiau pastebimos Nekilnojamojo turto (NT) vystymo sektoriuje, kuriame tiek NT pirkėjai, tiek vystytojai yra tiesiogiai priklausomi nuo kreditavimo sąlygų.

„Šiuo metu situacija ypač nepalanki, nes išaugusios palūkanos ne tik mažina vystomų objektų pelningumą, bet ir neigiamai veikia brangius kreditus gaunančių pirkėjų perkamąją galią. Aišku viena – apibrėžties mažėja, todėl verslas turi labai atsargiai vertinti plėtrą ir finansų pritraukimo galimybes. Jei kalbėsime apie mokesčių atidėjimo perspektyvas, jas mokesčių administratorius siaurina, sąlygos neaiškios, dinamika juda griežtinimo linkme“, – teigia teisininkas.

Ruoštis klaidų periodui

Kokį efektą sukeltų greta VMI politikos permainų pastatyti mokesčių reformos pakeitimai ir ką tai apskritai reikštų smulkiajam verslui iš mokestinės perspektyvos?

Bet kuri reforma visų pirma įneša neaiškumo ateitimi, atsako A. Kručkauskas. „Jei mokesčių reforma bus patvirtinta, pirmieji jos įgyvendinimo laikotarpiai verslui bus iššūkis dėl ateities finansinių rodiklių prognozių, išaugs klaidų dėl pasikeitusių apmokestinimo procedūrų skaičius. Ypač skausmingai tai atsilieps smulkiajam verslui ir gyventojams, kurie turi ribotų galimybių pasitelkti profesionalių specialistų pagalbą“, – neabejoja jis.

Išaugus kreditų kainoms, verslai susiduria su apyvartinių lėšų stygiumi, išaugusios palūkanos mažina verslo pelningumą. Tokios tendencijos ryškiau pastebimos NT vystymo sektoriuje.

„Šiuo metu jau galioja 2022 m. priimti mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai dėl sankcijų už mokesčių teisės pažeidimus sugriežtinimo. Baudos siekia iki 100 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio ir pradėtos taikyti nuo 2023 m. gegužės 1 d. Taigi mokestinės klaidos kainuos dvigubai brangiau nei iki šiol, nes iki šiol bauda siekė iki 50 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio“, – aiškina A. Kručkauskas.

„Mokesčių reformos kontekste tokie pasikeitimai gali labai skaudžiai paveikti verslą, padidinti nemokumo rizikas, todėl mokesčių mokėtojai bus priversti skirti daugiau išteklių pasikeitusiems teisės aktams analizuoti ir mokestinėms situacijoms vertinti“, – pabrėžia teisininkas.

Diskusijos dėl naujo NT mokesčio dizaino

Dėmesio centre dėl vadinamųjų RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano) lėšų įšaldymo atsidūrė ir naujasis Nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Be jau ES įšaldytų 26 mln. eurų, šimtų milijonų eurų RRF paramos Lietuva ir ateityje negautų tuo atveju, jeigu NT įstatymas būtų nepriimtas arba jau priimti šis ir kiti įstatymai nebūtų tinkamai įgyvendinami. Kaip numatoma, parengtas naujas Nekilnojamojo turto mokesčio dizainas turėtų suteikti daugiau pajamų savivaldybėms.

A. Kručkauskas sutinka, kad dėl NT apmokestinimo iš tiesų galima diskutuoti daug. Pasirinktas reformos modelis – praplėsti mokėtojų ratą ir tolygiai apmokestinti NT pagal konkrečių savivaldybių NT verčių medianas. „Vizualiai atrodo pagrįsta, bet ar tai bus labiau teisinga? Mano įsitikinimu, NT mokesčio reforma turi būti tiesiogiai siejama su savivaldybių biudžetų pertvarkymu. Pažangiose NT mokesčių sistemose, pavyzdžiui, JAV, numatyta, kad NT mokesčiai mokami į bendruomenės, kurios ribose yra apmokestinamas turtas, biudžetus ir konkreti bendruomenė jaučia tiesioginę šio mokesčio naudą“, – aiškina teisininkas.

Pasak jo, šis mokestis atrodytų žymiai efektyviau, jei jis būtų skiriamas į konkrečios seniūnijos biudžetą, kurios teritorijoje yra apmokestinamas NT. Iš šio mokesčio būtų finansuojama tos seniūnijos infrastruktūra, konkrečios seniūnijos gyventojai rūpintųsi NT vertės išlaikymu ir mokesčio surinkimo priežiūra.

„Šiuo metu NT mokesčio mokėtojai nejaučia šio mokesčio naudos, nes turto savininkų sumokami mokesčiai keliauja į savivaldybės dalis, kuriose gyventojai nebūtinai tinkamai rūpinasi NT vertės augimu. Tai skatina ieškoti socialinių paslaugų ten, kur šie mokesčiai savivaldybės sprendimu yra naudojami intensyviau, pavyzdžiui, statomos naujos mokyklos, darželiai, ligoninės“, – detalizuoja ekspertas.

„Taip skatinamas intensyvesnis eismas savivaldybėje, vaikai ar pacientai turi ieškoti socialinių paslaugų rajonuose, kurie yra gerokai nutolę nuo jų gyvenamųjų vietų, gyventojai nejaučia įsitraukimo į bendruomenės finansų valdymą. Sumokėtus mokesčius skirsto savivaldybė, kurios teritorijos ir poreikių konkretus NT mokesčio mokėtojas tiesiogiai nejaučia. Aš esu šalininkas idėjos, kad NT mokesčiu turi naudotis konkreti bendruomenė – miestelis, seniūnija ar kadastrinė vietovė, kurios teritorijoje yra apmokestinamas NT“, – teigia A. Kručkauskas.

Šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė įregistravo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimą, kuriuo, pasak jo, būtų šiek tiek keičiamas Vyriausybės pateiktas NT mokesčio modelis, o savivaldybės būtų įgalintos susimodeliuoti mokestį pagal savo prioritetus.

Kartu parlamentaras siūlo įteisinti vienas plačias tiek komercinio, tiek gyvenamojo NT mokesčio tarifų vadinamąsias žirkles – nuo 0,05 proc. iki 4 proc. Vyriausybės siūlymu būstui, kurio vertė siekia 1–2 medianas, būtų taikomas 0,06 proc. mokesčio tarifas, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 proc.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus M. Lingės įregistruotą pakeitimą vadina tik Vyriausybės siūlomo modelio patikslinimu. LB jau anksčiau yra sukritikavęs Vyriausybės planą, esą jis neatitinka pagrindinių geros mokesčių sistemos principų.

„Lietuvos banko išeities taškas apskritai yra, kad tas pats nekilnojamojo turto mokestis nebūtų apmokestinamas pagal savivaldybes, bet kad būtų apmokestinamas asmens turimas nekomercinis nekilnojamasis turtas, nes tik tokiu būdu yra užtikrinamas vertikalus ir horizontalus teisingumas“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo G. Šimkus.

„Gali nutikti taip, kad, nepaisant tarifų ar kas juos nustato, Akmenėje (...) nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė negu kito asmens turimas turtas Vilniuje, bet Akmenėje jis sumokėtų didesnį mokestį nei Vilniuje. Tai, mūsų galva, yra socialinis neteisingumas“, – sako G. Šimkus.

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

G. Šimkus įsitikinęs, kad toks modelis yra tinkamas, užtektų tik jį patobulinti. „Man atrodo, amerikiečiai turi neblogą posakį – don’t fix what’s not broken – netaisyk to, kas nesulaužyta. Mano galva, reikia tiesiog pakalibruoti tai, ką turime“, – teigia LB vadovas.

– Atlikome nemažą analizę ir pastebėjome kelis įdomius dalykus. Pirma – lietuviai nemėgsta skolintis. Namų ūkių skola Lietuvoje bene mažiausia. Tik pora šalių ES turi mažesnę ūkių skolą. Tačiau pastebėjome, kad gana daug pradelstų skolų – per 200 tūkst. žmonių turi pradelstų skolų, tai didelis skaičius, nes per 14 proc. darbingo amžiaus žmonių įbridę į skolas. Preliminariai panagrinėjome, kas pagrindiniai kreditoriai. Darome išvadą, kad į skolas lietuviai dažniausiai įbrenda iš skurdo. Pagrindiniai kreditoriai buvo komunalinių paslaugų teikėjai: nesusimokėjo už elektrą, šildymą, telefonų ryšį. Taip pat baudos, kurių dažniausios – už važiavimą be bilieto. Tai rodo, kad neturėjo iš ko susimokėti. Trečias tarp dažniausių kreditorių – greitieji kreditai. Žmonės skolinasi su didelėmis palūkanomis ne iš gero gyvenimo. Tai korialiuoja su kita 2021 m. apklausa, kur kas trečias pilietis atsakė, kad, nutikus nenumatytai nelaimei, jie neturėtų 380 eurų santaupų. Kai žmonės gyvena be santaupų, dėl nenumatytų aplinkybių įbrenda į skolas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mūsų tikslas – nagrinėjome, kaip sugrąžinti bedarbius į darbo rinką. Nustatėme, kad vienas iš keturių Užimtumo tarnybos klientų turi skolų ir jiems areštuotos sąskaitos. Kai pradėjome klausinėti žmonių, per 2 tūkst. žmonių net pripažįsta – sako, kad nedirba, nes yra beviltiškose skolose, o pradėjus dirbti, nebus iš ko pragyventi. Šiandienos išskaitos: iš minimalios algos, jei yra dvi ar daugiau skolų, išskaitoma daugiau nei 30 proc. Vadinasi, žmogui lieka apie 15 eurų per dieną. Dažnai tai yra ir daugiavaikėms šeimoms.

– Ar tada siūlymas neišskaityti skolų iš uždirbančių minimalų atlyginį teisingas kitų žmonių atžvilgiu? Ar tai nepaskatins dar labiau skolintis?

– Todėl ir nagrinėjome, kokie yra kreditoriai. Pagrindiniai – komunalinių paslaugų teikėjai, valstybė už nesumokėtas baudas ir greitieji kreditai. Jeigu žmogus neturi pajamų arba mažiau nei minimalią algą, gal tai nėra pats geriausias skolininkas ir gal jam nederėtų skolinti. Išlygų turėtų likti. Reikia mažiau išskaityti, kad žmonėms būtų didesnės paskatos dirbti. Kitas pasiūlymas – reikia griežtesnių ir dažnesnių sankcijų, jei žmonės dirba nelegaliai. Žiūrime iš abiejų pusių – kad reikia spausti dirbti legaliai, bet ir skatinti dirbti legaliai. Darbo inspekcija pagauna apie 1,9 tūkst. nelegaliai dirbančių, tačiau tik apie 700 jų pradeda tyrimo metu dirbti legaliai. Dėl kitų neturime informacijos, dar renkame, bet, tikėtina, kad, matydami, jog dirbti legaliai neapsimoka, dirba toliau nelegaliai.

Vadinasi, žmogui lieka apie 15 eurų per dieną. Dažnai tai yra ir daugiavaikėms šeimoms.

– Kas tokiu atveju padengs jų skolas?

– Šiuo metu, kai 25 tūkst. yra skolininkų, niekas nedengia jų skolų, nes jie nedirba, ir mes, kaip visuomenė, papildomai mokame už šių žmonių išlaikymą, nes jie kreipiasi dėl pašalpų, į „Maisto banką“ ir pan. Mūsų tikslas – kad kuo daugiau jų dirbtų ir užsidirbtų. Jei iš 25 tūkst. bedarbių skolininkų kas dešimtas pradėtų dirbti, per metus uždirbtų 25 mln. eurų darbo užmokesčio pajamų, tiek mažiau reikėtų išmokų, jie sumokėtų per 6,5 mln. eurų įvairių mokesčių ir įmokų. Tikrai kiekvienas nepradės dirbti, bet vienas iš dešimties tikrai galėtų būti realu.

– Kaip ministerija vertina darbdavių, ekonomistų pastebėjimą, kad kreditoriai, nesulaukę dalies skolų grąžinimo, gali suprastinti kreditavimo sąlygas visiems, kurie skolinasi.

– Kreditoriai nustato sąlygas tokias, kokias turi mokėjimo galimybes asmuo. Mes šnekame apie tuos, kurie jau nedirba ir skolų apskritai negrąžina. Kreditoriai laimėtų, jei asmuo jau dirba, uždirba, mes galime vertinti ir siekti, kad jis uždirbtų daugiau. Tikėtina, kad, turėdamas pajamų, grąžins ir skolas. Turime žmonėms parodyti kelią iš skolų, nes dažnai jie taip giliai įbridę ir nemato prasmės. Iš 200 tūkst. per 10 proc. skolininkų turi dvi ir daugiau pradelstų skolų, kur kreiptasi į antsolius. Dažnai jie nebemato prasmės apskritai grąžinti skolas. Mes norime paskatinti juos, paraginti, parodyti, kad jie gali užsidirbti, grąžinti skolas ir išbristi iš skolų liūno.

Įgyvendinat Konstitucinio Teismo nutarimą siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos nutraukti paskirtų išmokų mokėjimą, kai vaikas ir (arba) pareiškėjas, išvyksta nuolat gyventi į kitą valstybę, t. y. išmokos mokamos tik nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje.

Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi skolininko vaikai, kuriems ir buvo mokamos vaikų išlaikymo išmokos, likęs skolininko įsiskolinimas jo mirties dienai nėra išieškomas, o įsiskolinimas nurašomas išmokų administratoriaus nustatyta tvarka.

Pataisoms po svarstymo pritarė 98, prieš balsavo vienas, susilaikė dešimt Seimo narių. Numatoma, kad pakeitimai įsigaliotų spalio 1 d.

Socialinės apsaugos ir daro ministerijos pateiktais duomenimis, vidutinė per mėnesį išmokamų išmokų suma siekia 1,376 mln. eurų, jas gauna daugiau nei 20 tūkst. gavėjų, o vidutinis išmokos dydis sudaro 68,49 eurus.

Skola, t. y. išmokos tėvų neišlaikomiems vaikams, siekia beveik 144 mln. eurų. Permokos – nepagrįstai išmokėtos išmokos vaikams, prie kurių išlaikymo tėvai, kaip paaiškėja, prisideda, siekia 1,252 mln. eurų. Skolininkų skaičius 2021 m. gruodžio 31 d. siekė 37 tūkst., o administruojamų bylų (pagal vaikus) skaičius buvo daugiau nei 63 tūkst.

Situacija stabilizavosi

Registrų centro tvarkoma Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS), dėl kurios iš skolininkų banko sąskaitų nurašomos lėšos ir grąžinamos kreditoriams, per praėjusius metus kreditoriams grąžino maždaug 300 mln. skolų. Tai yra net 40 proc. daugiau nei 2020 m., tačiau nesiekia iki pandemijos fiksuotų sumų.

„Prasidėjus pandemijai 2020 m. stebėjome netolygų skolų išieškojimų vykdymą – dėl valstybės institucijų taikytų priemonių dalies skolų išieškojimas buvo laikinai sustabdytas ir atidėtas vėlesniems laikotarpiams. Tačiau jau praėjusiais metais situacija stabilizavosi ir skolų nurašymo nurodymai teikiami įprastai – per mėnesį vidutinė nurašyta skolų suma siekė apie 25 mln. eurų. Iš viso per praėjusius metus su PLAIS iš skolininkų išieškota daugiau kaip 290 mln. eurų“, – teigė Registrų centro Apribojimų informacinių sistemų skyriaus vadovas Saulius Grudzinskas.

Nurodymus nurašyti lėšas iš skolininkų banko sąskaitų į PLAIS teikia antstoliai, „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Muitinės departamentas. Iš viso per 2021 m. pateikta beveik 1,1 mln. nurodymų išieškomoms sumoms nurašyti.

„Beveik du trečdalius visų nurodymų į PLAIS pateikė „Sodra“, tačiau įstaiga tai daro netolygiai, kas kelis mėnesius pateikdama po didesnį skaičių nurodymų, dažniausiai nedidelėms sumoms nurašyti. Antstoliai nurodymus teikia tolygiai – po maždaug 30 tūkst. kiekvieną mėnesį. VMI – mažiau nurodymų, tačiau jais siekia išieškoti didesnes sumas. Būtent pagal VMI nurodymus per 2021 m. išieškota suma sudaro beveik pusę visos per praėjusius metus išieškotos sumos“, – aiškino S.Grudzinskas.

Nuo PLAIS veikimo pradžios iš skolininkų išieškota suma siekia beveik 2 mlrd. eurų.

Iš viso per praėjusius metus su PLAIS iš skolininkų išieškota daugiau kaip 290 mln. eurų.

Bus pokyčių vasarą

Šiuo metu Registrų centras įgyvendina PLAIS vystymo projektą, kurio tikslas – įgyvendinti nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliosiančius Civilinio proceso kodekso nuostatų pasikeitimus, numatančius, kad, vykdant išieškojimą, iš skolininko sąskaitos galės būti nurašomos tik lėšos, kurios viršys teisės aktuose nustatytą minimalių vartojimo poreikio dydį.

„Atlikus sistemos pakeitimus nurodymų teikėjams pradėjus vykdyti skolos išieškojimą iš fizinio asmens sąskaitoje esančių lėšų, PLAIS automatiškai kiekvienam skolininkui nustatys minimalią neišieškomą sumą. Skolininkas bet kada galės kreiptis į nurodymų teikėjus su prašymu pakeisti šį neišieškomos sumos dydį ar panaikinti neišieškomą sumą“, – teigė Registrų centro Apribojimų informacinių sistemų skyriaus vadovas S.Grudzinskas.

Anot jo, neišieškomos sumos sąvoka pakeis šiuo metu naudojamą laisvai disponuojamos sumos sąvoką. Juridiniams asmenims, kaip ir šiuo metu, minimalus neišieškomos sumos dydis nebus taikomas.

Veikia septintus metus

PLAIS – tai automatiškai veikianti informacinė sistema, kuri sudaro sąlygas visoms priverstinio išieškojimo teisę turinčioms institucijoms (VMI, „Sodrai“, antstoliams, Muitinės departamentui), vienodu būdu teikti kredito įstaigoms piniginių lėšų nurašymų ir apribojimų nurodymus, užtikrina nurašymo nurodymų vykdymo eiliškumą atsižvelgiant į šių nurodymų reikalavimų patenkinimo eilę ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas išieškojimą vykdančioms institucijoms.

Naudojantis sistema vykdoma skolininko piniginių lėšų apribojimų ir nurašymo procesų kontrolė ir užtikrinamas operatyvus apsikeitimas duomenimis tarp piniginių lėšų apribojimo proceso dalyvių. Priverstinio išieškojimo teisę turinčios institucijos operatyviai gauna informaciją apie savo pateikto nurodymo vykdymą.

PLAIS pradėjo veikti 2015 m. rudenį ir iš esmės pakeitė iki tol galiojusią tvarką, kai nurodymų teikėjai duomenis į kredito įstaigas teikdavo naudodami įvairias sistemas ir būdus (popieriuje arba elektroniniu būdu). Dėl to nebuvo užtikrinamas lėšų apribojimas ar jų nurašymas laiku, išieškojimo procesas trukdavo tris dienas ir ilgiau, o nurašius išieškomas lėšas, sąskaitos ne visada būdavo laiku atblokuojamos, todėl tam tikrą laiką klientai dar negalėdavo disponuoti savo lėšomis. Tos pačios eilės išieškotojams išieškomos lėšos nebuvo skirstomos proporcingai.

Šoktelėjo sumos

2021 m. antstoliai išieškojo ir kreditoriams sugrąžino 166,3 mln. eurų skolų. Tai 19 proc., arba 26,4 mln., eurų daugiau, nei buvo išieškota 2020 m.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 147,6 tūkst. arba daugiau nei pusę visų 2021 m. užbaigtų išieškojimo procesų antstoliai užbaigė visiškai įvykdydami kreditorių reikalavimus.

Naujų reikalavimų priverstinai išieškoti skolas skaičius toliau mažėjo. Iš viso 2021 m. kreditoriai antstoliams pateikė 190,5 tūkst. prašymų priverstinai vykdyti sprendimus. Tai yra 4 proc. mažiau, nei buvo pateikta 2020 m.

Rekordiškai – 68 proc. – praėjusiais metais sumažėjo skaičius vykdomųjų bylų, kurias antstoliams teko užbaigti dėl skolininko bankroto. 2021 m. tokių bylų buvo 1 733, o 2020 m. – 5 485. Pasak Lietuvos antstolių rūmų vadovės Ingos Karalienės, vis dėlto daugeliui kreditorių savo pinigų pernai teko laukti ilgiau. Taip atsitiko sustabdžius išieškojimą iš skolininkų pajamų, kurių kilmė pasikeitė. Dėl pandemijos nedirbusiems asmenims buvo mokamos valstybės pašalpos ir išmokos, iš kurių skolų išieškojimas negalimas.

Tarp antstolių išieškotų sumų – 146,9 mln. eurų, grąžintų privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims (17,6 proc. daugiau negu 2020 m.). Tai laiku neišmokėti atlyginimai darbuotojams, išmokos vaikams išlaikyti, teismo priteistas žalos atlyginimas, skolos už ryšio ir komunalines paslaugas, skolos bankams, mokėjimo įstaigoms ir kt. Dar 19,3 mln. eurų išieškotų skolų (29,7 proc. daugiau negu 2020 m.) pernai papildė valstybės biudžetą. Tai nesumokėti mokesčiai ir baudos už administracinės ar civilinės teisės pažeidimus, nusikaltimus.

Užbaigdami vieną procesą, antstoliai 2021 m. vidutiniškai išieškojo 703 eurus (2020 m. – 625 eurus). Kasmet auganti vidutinės išieškotos skolos suma akivaizdžiai patvirtina, kad priverstinis išieškojimo procesas Lietuvoje vis dažniau pasitelkiamas rimtoms finansinėms problemoms spręsti, o antstolių pagalbos poreikis susigrąžinant nedideles skolas nuolat mažėja. Naujų reikalavimų išieškoti santykinai nedideles skolas – iki 60 eurų – antstoliams 2021 m. pateikta 6 proc. mažiau, nei buvo 2020 m. – iš viso 45,9 tūkst. Tokių skolų dalis tarp visų naujų reikalavimų per pastaruosius  šešerius metus sumažėjo 9 proc.: nuo 33 iki 24 proc.

Srautas didėjo

Įdomu palyginti, kad, skirtingai nei Lietuvoje, Latvijos ir Estijos antstoliams pateiktų naujų skolų srautas 2021 m. didėjo.

Naujų pradelstų skolų dažnumas Lietuvoje ir Estijoje panašus: statistiškai po vieną naują skolą pernai teko vienam iš penkiolikos gyventojų. Latvijos gyventojai 2021 m. prasiskolindavo dažniau: čia viena nauja skola pernai teko vienam iš dvylikos gyventojų. Beje, Latvijos kreditoriai pernai kreipėsi į antstolius dėl gerokai mažesnių skolų nei Lietuvos. Latvijoje statistinė nauja skola 2021 m. siekė 2 490 eurų, Lietuvoje ji sudarė 4 184 eurus. Šis rodiklis taip pat patvirtina, kad priverstinio sprendimų vykdymo sistema Lietuvoje nuosekliai persiorientuoja į didesnių skolų išieškojimą, o nedidelės skolos dažniau grąžinamos geranoriškai arba išieškomos neteisminiu keliu.

Moterys skolinasi atsakingiau

Kredito biuro „Creditinfo“ duomenys rodo, kad 70 proc. visų pradelstų paskolų ima vyrai ir tik 30 proc. moterys. Jos rečiau kreipiasi dėl kredito ir pageidauja skolintis mažesnes sumas. Iš visų gyventojų, kurie pernai kreipėsi į bankus prašydami suteikti paskolą, vyrai sudarė 56 proc., o moterys – 44 proc. Tad galima sakyti, kad jos realiau vertina savo galimybes grąžinti paskolą ir skolinasi tada, kada tikrai reikia.

Moterys skolinasi mažesnes sumas, daro tai rečiau ir įmokas moka laiku. Tai atsispindi ir kredito reitinguose. Daugiau moterų nei vyrų turi aukščiausią kredito reitingą. „Creditinfo“ vertinamą A reitingą turi 12 proc. moterų ir 7 proc. vyrų. Daugiau moterų nei vyrų turi ir antrą geriausią reitingą B.

Seimas antradienį priėmė tokį išieškojimą draudžiančią Civilinio proceso kodekso pataisą: už balsavo 122 Seimo nariai, o du susilaikė.

„Jeigu duodame žmogui, tai ir duokime su tam tikra garantija, kad joks išieškojimas ir joks atėmimas iš šių vienišo asmens išmokų nebus taikomas“, – teigė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys  Rima Baškienė.

Vienišo asmens išmoka mokama nuo šių metų liepos, nuo sausio 32 eurus turėtų gauti virš 400 tūkst. žmonių – visi vieniši neįgalieji ir vyresni negu 65 metų pensininkai.

2022 metais šioms išmokoms numatyta apie 107,4 mln. eurų.

Nauja tvarka pateikti antstoliams vykdomuosius dokumentus išieškant pinigų sumas (tame tarpe alimentų išieškojimo bei išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto) priimta siekiant daugiau vykdymo veiksmų atlikti nuotoliniu būdu, taip pat palengvinti skolininko padėtį – priverstinis išieškojimas jam taps pigesniu ir paprastesniu.

„Pokyčiai antstolių veikloje padeda užtikrinti skaidresnį, saugesnį ir pigesnį skolų išieškojimo procesą. Byloje dalyvaujantys asmenys nuotoliniu būdu gali susipažinti su byla, sužinoti priimtų sprendimų priežastis bei eiliškumą, matyti kada ir kokius veiksmus atliko antstolis“, – pranešime cituojama teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Pasak jos, pandemijos akivaizdoje ypatingai svarbus saugumo aspektas, kurio ir padės pasiekti platesnis elektroninių priemonių taikymas.

Elektroninius vykdomuosius dokumentus suinteresuoti asmenys antstoliui turės pateikti Antstolių informacinėje sistemoje www.antstoliai.lt. Patvirtinti tapatybę reikės elektroniniu arba mobiliuoju parašu. Besikreipiantieji privalės nurodyti skolininko ir jo gyvenamosios vietos duomenis, skolos dydį bei kitą aktualią informaciją, pridėti skaitmeninį vykdomąjį dokumentą.

Pokyčiai antstolių veikloje padeda užtikrinti skaidresnį, saugesnį ir pigesnį skolų išieškojimo procesą.

Rašytinius (popierinius) vykdomuosius dokumentus reikės siųsti paštu Lietuvos antstolių rūmams – tuomet suskaitmenintas vykdomasis dokumentas per penkias darbo dienas bus įkeltas į Antstolių informacinę sistemą ir toliau vykdomas elektroniniu būdu.

Skolų išieškojimo dokumentus antstoliams paskirstys pati informacinė sistema. Be to, visas naujas to paties asmens skolų išieškojimo bylas vykdys vienas antstolis.

Ne piniginio pobūdžio vykdomuosius dokumentus, pavyzdžiui, dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bendravimo su vaiku, daiktų perdavimo ir toliau bus galima pateikti tiesiogiai savo pasirinktam antstoliui.

Ministerija pabrėžia, kad nauja vykdomųjų dokumentų skirstymo tvarka galios tik vykdomiesiems dokumentams, pateiktiems po sausio 1 dienos.

Taip pat skolų nebus galima išieškoti ir iš kitų išmokų ar kompensacijų, skirtų dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino. 

Už tokias Civilinio proceso kodekso pataisas antradienį balsavo 100 Seimo narių, o susilaikė trys.

Dabar skolų išieškoti negalima iš komandiruotpinigių, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros, išeitinių bei kitų išmokų, skirtų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Taip pat išieškojimas negalimas iš buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenų ir kito turto, kuris būtinas skolininko ar jo šeimos pragyvenimui ir darbui.

Iš įmonių dabar išieškoti skolų negalima iš lėšų, kurios gautos kaip Europos Sąjungos ar kita tarptautinė finansinė parama.