„Nuo pat veiklos pradžios itin daug dėmesio skyrėme aukščiausios kokybės šviežiems vaisiams ir daržovėms, pirmieji Lietuvoje atvežėme ir egzotinių vaisių asortimentą. Praėjus 30 metų tikime, kad dar galime nustebinti savo pirkėjus.

Nuo antrosios lapkričio savaitės pristatome specialią „Paradiso“ liniją, kurios šūkis – „Rojus turi skonį“. Ši linija papildys „Iki“ vaisių ir daržovių skyrių daugiau nei 10 skirtingų rūšių gėrybėmis, kurios pirkėjus stebins netikėtomis spalvomis, dydžiu ir išskirtiniu skoniu“, – teigia „Iki“ komunikacijos vadovė V. Budrienė.

„Iki“ naujiena  –  egzotika alsuojančios papajos ir besėklės citrinos

Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių skyriaus darbuotoja, sako, kad norint paskanauti burnoje tirpstančių vaisių – nebūtina vykti į egzotiškus kraštus.

„Iki“ pristatomą „Paradiso“ liniją papildysiančios iš Kanarų salų atkeliavusios egzotiškosios papajos – be kita ko, dar ir puikiai atrodo lėkštėje. Šie vaisiai auginami derlingoje Kanarų salų žemėje, lepinami tropikų saulės, tad sunoksta saldūs, sultingi ir džiugina ryškiomis spalvomis. Brandinamos ant medžių, surenkamos rankomis, kruopščiai atrenkant tik pačius geriausius vaisius – papajos šį sezoną taps vienu iš geriausių delikatesų ant stalo.

Vaisių gerbėjai „Iki“ parduotuvėse taip pat ras ypatingų citrusų, be kurių neįsivaizduojamas šaltasis sezonas. Rinktinė besėklių citrinų veislė turi viską, kuo turtinga Ispanija – sodrias spalvas, ryškų charakterį ir tikrą skonį. Tokios citrinos – puikus priedas ruošiant įvairiausias imunitetą stiprinančias arbatas ar padažus salotoms.

Nors ruduo skaičiuoja paskutines savo savaites – slyvų sezonas dar tikrai nesibaigia. „Iki“ vaisių ir daržovių skyriaus darbuotoja pasakoja, kad kaulavaisių mėgėjams labai patiks „Paradiso“ linijos juodosios slyvos raudonu minkštimu. Įspūdingos išvaizdos juodosios slyvos pasižymi dar ir nepaprastu skoniu bei universalumu. Jos puikiai tiks tiek ant užkandžių stalo, tiek į desertus ar prie pikantiškų patiekalų.

Šokoladinės paprikos – traškios tekstūros ir švelniai saldaus skonio

Daržovių mėgėjai taip pat ras kuo pasimėgauti. Norintiesiems ryškių spalvų ir švelniai saldaus skonio, J. Sabaitienė rekomenduoja rinktis visame pasaulyje gurmanų pamėgtas apvalias geltonąsias cukinijas, kurios išsiskiria ne tik savo egzotiška išvaizda, bet ir malonia tekstūra bei skoniu. Šios ypatingos daržovės vertinamos dėl ilgai išliekančio šviežumo ir lėkštėje puikiai atrodančios ryškios spalvos. Jomis išskirtinio skonio suteiksite tiek troškiniams, tiek apkepams, tiek salotoms.

Šokoladinės paprikos – skamba neįtikėtinai, tačiau tai dar viena „Iki“ siūlomos „Paradiso“ linijos naujiena. Ši neįprastos rusvos spalvos Palermo pipirų veislė sparčiai populiarėja pasaulyje dėl savo traškios tekstūros ir švelniai saldaus skonio. Tai puikus įvairiausių patiekalų ingredientas ir tikrų tikriausias vitaminų šaltinis.

O gvakamolės ar pusrytinio skrebučio skonį praturtins išskirtinės rūšies sunokę didieji avokadai „Hass“. Jie pasižymi kreminiu minkštimu, plona odele bei glotniu riešutiniu skoniu.

Ryškesnių spalvų ir skonių mėgėjų dėmesį patraukti turėtų ir ypatingos rūšies pomidorai: nuo avietinių karališkųjų, pasižyminčių ypatinga spalva ir išraiškingu, harmoningu skoniu, iki pomidorų „Jaučio širdis“, kurie stebina neįprasta forma, intensyviu aromatu ir unikaliu umami skoniu, o dėl tvirtos tekstūros tinka ruošiant padažus, uogienes ar salotas.

Kaip pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, šiuos kaulavaisius tautiečiai vertina ir dėl skonių gausos, o parduotuvėje rinkdamiesi norimas gėrybes dėmesį kreipia tiek į kilmę, tiek ir į tai, kaip jos užaugintos.

Pagalba užklupus karščiams

Vaisių pardavimo tendencijas apžvelgianti E. Dapkienė pastebi, kad pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gerokai išaugo slyvų, trešnių ir ekologiškų kaulavaisių pardavimai.

„Šalies gyventojai vis dažniau atsigręžia į tai, kas dabar auga Lietuvos soduose – štai trešnių pardavėme trečdaliu, o slyvų – 43 proc. daugiau. Labiausiai pirkėjus šiemet pradėjo dominti ekologiški kaulavaisiai – jų pardavimai didėjo net 82 kartus. Tai rodo, kad žmonės įvertina ne tik tokių egzotiškesnių vaisių kaip persikai, nektarinai ir abrikosai gerąsias savybes, bet ir neabejotinos naudos turinčius lietuviškus kaulavaisius. Ypač, jei jie užauginti nenaudojant aplinkai ir žmogui kenksmingų medžiagų“, – teigia E. Dapkienė.

Jai antrina Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė. Ji atkreipia dėmesį, kad kaulavaisiuose gausu imunitetą stiprinančių ir su virusais padedančių kovoti vitaminų A, C ir E, o slyvose itin daug akims naudingų karotenoidų. Kaulavaisiuose randamos medžiagos taip pat saugo žmogaus ląsteles nuo žalingo oksidacinio aplinkos poveikio, užtikrina geresnę miego kokybę.

„Šių vaisių populiarumas ne veltui ypač išaugo šalį užklupus karščiams – mat maždaug keturis penktadalius jų sudėties sudaro vanduo, o tai padeda suvartoti reikiamą jo kiekį. Taip pat dėl didelio skaidulų kiekio kaulavaisiai idealiai tinka kaip lengvas, organizmo neapsunkinantis, o kaip tik jį išvalyti padedantis užkandis. Tai puikus pakaitalas ir saldumynams“, – gerąsias savybes akcentuoja „Maximos“ atstovė.

Pritaikoma ilgametė patirtis

B. Baratinskaitė pažymi, kad Lietuvoje nuo seno auginamų kaulavaisių, pavyzdžiui, slyvų, vyšnių ir trešnių populiarumą lemia daugybė jų panaudojimo būdų – juos galima naudoti su mėsos patiekalais ar net kuskusu, taip pat tiesiog užkonservuoti žiemai. Reikia vadovautis vienintele taisykle: visada rinktis šviežesnius, nepažeistus vaisius.

„Taip pat svarbu viską gerai dezinfekuoti, naudoti švarius bei nedeformuotus indelius ar stiklinius indus. Juos verta nuplikyti karštu vandeniu su soda arba iškaitinti orkaitėje. Taip pat nepamirškite, kad visus vaisius reikia konservuoti karštu vandeniu ir neužpildyti stiklainio visiškai, juk baigus kaitinti, didėja produktų tūris“, – pataria maisto ekspertė.

O visa kita, anot B. Baratinskaitės, jūsų vaizduotė. Nesvarbu, ar ji paremta vaikystėje matytais konservavimo būdais, ar draugų pasidalintomis idėjomis. Ta proga prekybos tinklo „Maxima“ maisto ekspertė dalijasi vienais mėgstamiausių jos receptų su kaulavaisiais.

Slyvų džemas su šokoladu

Ši klasikinio džemo interpretacija nepaliks abejingų.

Prireiks:

kilogramo slyvų,

pusės kilogramo cukraus,

100 g juodojo šokolado ir žiupsnelio cinamono.

Pirmiausia, sutrinkite slyvas be kaulų, gautą tyrę virkite puode ant nedidelės ugnies apie 15–20 minučių, kol masė sutirštės. Tuomet įpilkite cukrų, pavirkite dar pusvalandį, kol džemas dar labiau sutirštės. Sudėkite likusius ingredientus, gerai išmaišykite, kad gautųsi vientisa masė. Galiausiai išpilstykite į stiklainius, juos užsukite, apverskite, šiltai apklokite ir palikite visiškai atvėsti.

„Vengiantiems naudoti cukrų, galima išmėginti datules, kurių receptui reikėtų kiek mažiau nei cukraus. Svarbu nevengti eksperimentuoti ir atrasti savo mėgstamiausią skonį“, – pataria B. Baratinskaitė.

Trešnių ir abrikosų uogienė

Šia uogiene tikrai nustebinsite namiškius ir svečius.

Prireiks:

kilogramo trešnių ir tiek pat cukraus,

pusės kilogramo abrikosų.

Skirtingai nei pirmasis, šis receptas reikalauja daugiau kantrybės, tačiau tikrai nepersistengsite. Į puodą įdėkite trešnes be kauliukų, užberkite puse turimo cukraus, ant gautos masės uždėkite abrikosus be kaulų ir užpilkite likusį cukrų. Palikite nakčiai, o vėliau maždaug valandą pavirkite nuolat graibydami putas. Tada išpilstykite į stiklainius ir mėgaukitės vos tik panorėję.

Konservuotos slyvos

Prireiks:

kilogramo slyvų,

litro vandens,

pusės kilogramo cukraus,

druskos,

gvazdikėlių ir cinamono pagal skonį.

Šis receptas itin tiks nenorintiems slyvų nei lupti, nei išiminėti jų kaulų. Slyvas tereikia nuplauti, sudėti į stiklainius ir užpilti iš vandens, cukraus, žiupsnio druskos pagamintu, pagal skonį gvazdikėliais ir cinamonu paskanintu bei prieš tai užvirintu marinatu. Skanaus!

„Vaisius, uogas, daržoves dažniausiai perku turguje. Kaune yra nemažai turgaviečių. Žinau, kurioje kainos yra geriausios. Pastebėjau, kad prieš keletą dienų turguje daug kas atpigo: bulvės, morkos, svogūnai, obuoliai, kriaušės slyvos. Jau senokai nebuvo tokių patrauklių kainų“, –  portalui kauno.diena.lt pasakojo pažįstamas kaunietis.

Jis teisus: rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje kai kurių vaisių ir daržovių kainos Kauno turguose sumažėjo.

Dar rugsėjo viduryje „Dainavos turgavietėje“, esančioje Sartų gatvėje, kilogramas bulvių kainavo 0,24 euro, svogūnai, morkos – 0,40, obuoliai, kriaušės – 0,60, slyvos – 0,75 euro.

Pastebėjau, kad prieš keletą dienų turguje daug kas atpigo: bulvės, morkos, svogūnai, obuoliai, kriaušės slyvos.

Rugsėjo pabaigoje už bulvių kilogramą jau reikėjo mokėti tik 0,20 euro (perkant maišais dar pigiau  – 0,16 euro), obuolių, kriaušių – 0,50, slyvų – 0,60 euro.

Spalio pradžioje apsipirkti galima buvo dar pigiau: už kilogramą bulvių buvo prašoma 0,18 euro, svogūnai kainavo 0,26, morkos – 0,36 (cukrinės morkos brangesnės – 0,55 euro), obuoliai – 0,35 euro. Kriaušių kaina per kelias dienas nepakito.

Šeštadieniais Čečėnijos aikštėje uogomis, vaisiais, daržovėmis, sultimis, duona, žuvimi, medumi, mėsos gaminiais prekiauja ūkininkai. Jie savo produkciją pardavinėja didesnėmis kainomis, tačiau obuolių, kriaušių ir šioje turgavietėje užvakar galima buvo įsigyti pigiai. Už neišvaizdžių, prastokos kokybės obuolių kilogramą prekiaujantieji prašė 0,30 euro. Kokybiški obuoliai kainavo nepigiai – 0,50 – 1 euras.

Nedidelės bulvės šioje turgavietėje kainavo 0,30 euro, didesnės – 0,40.

Pastaruoju metu bulvių pigiau nei turguje galima nusipirkti kai kuriuose prekybos centruose. Vienas  prekybos centras jas pardavinėjo po 0,14 euro, kitas – po 0,15 euro.

Prieš metus bulvės Lietuvoje kainavo kur kas brangiau. Turgavietėje pigiausiai jų buvo galima įsigyti už 0,30 euro.

Geriausia nekaitintos

Nuo senų laikų manoma, kad uogienes reikia virti. Vis dėlto, norint pasigaminti sveikatai naudingos ir vitaminų pilnos uogienės, karščio reiktų vengti. Kai kuriuose Lietuvos rajonuose populiarios šviežios uogienės iš spanguolių ir bruknių. Į šitas uogas galima visiškai nedėti cukraus, nes jose daug benzoino rūgšties, kuri yra geras konservantas. Jas tiesiog reikia užpilti atšaldytu virintu vandeniu (santykis – 0,5 litro vienam kilogramui uogų). Į vandenį galima įberti šiek tiek cinamono, gvazdikėlių.

Geriausios uogienės – tai neapdorotos, trintos su cukrumi uogos, laikomos šaldytuve mažuose stiklainiuose. Naudinga ir ta uogienė, kurią pasigaminsite prieš pat vartojimą, sutrynę šaldiklyje laikytas uogas. Virtos uogienės –„negyvos“, jose mažai natūralių, uogose ar vaisiuose esančių vitaminų.

Priklauso nuo uogų

Norint pasigaminti naudingos sveikatai uogienės, reikia atidžiai pasirinkti uogas. Vertingiausios yra trintos aktinidijų, smulkintų erškėtuogių, juodųjų serbentų, mėlynių, spanguolių uogienės. Pastarosios uogos labai gerai išlieka maistingos, todėl net nereikia iš jų virti uogienės – tinkamiausios yra laikytos šaltoje vietoje, prieš pat valgį nuplautos ir mediniu šaukštu sutrintos uogos, į kurias pagal skonį įdedama medaus ar cukraus. Toks trintų uogų desertas skanus, vitaminingas ir vertingas. Šios natūralios, aukšta temperatūra nepaveiktos uogienės yra vertingesnės už virtas. Pavyzdžiui, pora arbatinių šaukštelių citrinvyčio uogų, sutrintų su cukrumi, ryte pakeičia arbatos ar kavos puodelį. Tos pačios uogienės visuomet pabosta, todėl įvairesnės yra maloniau valgomos.

Laikymo sąlygos

Tam, kad nesugestų, šviežia uogienė turi būti laikoma šaldytuve arba rūsyje. Rudens ir žiemos mėnesiais stiklainius galima laikyti balkone: didelis cukraus kiekis neleidžia uogienei užšalti.

Namuose virtą uogienę galima laikyti ne ilgiau kaip 10 mėnesių, net ir idealiausiomis sąlygomis. Nors pažiūrėjus į stiklainį ir nematyti, tačiau produkte vyksta įvairūs procesai: ilgai laikant uogienė susisluoksniuoja, kristalizuojasi cukrus, žūsta likęs nedidelis kiekis vitaminų, dingsta būdingas kvapas, keičiasi skonis.

Verta žinoti

Saldus konservavimas

Vaisiai dažnai tiesiog džiovinami. Tačiau dar vienas būdas juos išsaugoti ilgesnį laiką – aplieti medumi. Tiesa, vaisius ar uogas galima virti ir cukraus bei vandens tirpale, tačiau seniau cukrus buvo ganėtinai brangus, todėl tokį konservavimo būdą galėjo rinktis tik labai turtingos šeimos.

Receptai

Agrastų ir kivių uogienė

Reikės

1,5 kg agrastų,

500 g kivių,

1 kg cukraus,

1 v.š. citrinų sulčių,

pakelio miltelių „Gelfix Klasik 1:1“.

Kivius nulupti, supjaustyti kubeliais, apibarstyti cukrumi ir palikti 3 val. Agrastus nuvalyti, kietesnius perpjauti pusiau, sudėti į puodą su kiviais, užvirinti ir maišant kaitinti 20 min. Pusę masės sutrinti maišikliu arba pertrinti per sietelį, sumaišyti su milteliais „Gelfix“ ir vėl sudėti į puodą su likusia uogiene. Maišant pakaitinti, kol masė pradės virti, supilti citrinų sultis ir nukelti nuo ugnies. Karštą uogienę išpilstyti į stiklainius ir sandariai užsukti.

Mėtų „uogienė“

Reikės:

1 kg cukraus,

2 citrinų,

500 ml vandens,

250 g mėtų.

Mėtų lapelius ir kotelius nuplaukite, šiek tiek apdžiovinkite ir susmulkinkite. Suberkite į puodą su vandeniu ir su smulkiai supjaustytomis citrinomis (su žievele) virkite apie 10 minučių. Mišinį palikite parai.

Paskui masę nuspauskite, į perkoštą skystį įberkite cukraus ir dar pavirkite. Karštą uogienę supilstykite į stiklainius. Puikiai tinka ledams, įvairiems desertams ir gėrimams gardinti.

Slyvų džemas su šokoladu

Reikės:

1 kg slyvų be kauliukų,

800 g cukraus,

80 g medaus,

2 citrinų sulčių,

5 g vanilinio cukraus,

100 g juodojo šokolado.

Slyvas nuplaukite, perpjaukite per pusę ir išimkite kauliukus. Sukrėskite į prikaistuvį ir užpilkite cukrumi. Kaitinkite ant mažos ugnies, kol cukrus pradės tirpti, o slyvos išskirs skystį. Padidinkite ugnį iki vidutinės ir virkite apie 30 min., kol gausite vientisą masę. Retkarčiais pamaišykite ją ir stebėkite, kad nepridegtų. Sudėkite medų ir supilkite citrinų sultis. Gerai išmaišykite ir kaitinkite, kol masė taps tiršta, džemo konsistencijos.

Nuimkite prikaistuvį su džemu nuo ugnies. Suberkite vanilinį cukrų ir mažais gabalėliais laužytą juodąjį šokoladą. Maišykite, kol šis ištirps. Supilstykite paruoštą džemą į stiklainėlius. Atvėsinkite ir uždenkite dangteliais. Laikykite džemą šaldytuve.

Šiuose vaisiuose esą yra medžiagų, atnaujinančių tarpslankstelinių diskų minkštuosius audinius. Šios medžiagos audinį daro labiau stabilų ir elastingą. Stiprinant audinius, slanksteliai patys atsistato į savo vietas, be išorinio įsikišimo. "Pabandykite padaryti tai ir jūs neatpažinsite savo stuburo", – teigia metodo šalininkai. Jie pabrėžia, kad medžiagų tokiai procedūrai neturi kiekvienas vaisius atskirai, reikalingas visų vaisių mišinys. Teigiama, kad šį metodą praktikuoja sportininkai olimpiečiai.

Burokėlių mišrainė su graikiniais riešutais ir džiovintomis slyvomis.

Jai pasigaminti reikės:

2-3 virtų burokėlių,

česnako (2-3 skiltelės),

po saują džiovintų slyvų ir graikinių riešutų,

druskos,

maltų juodųjų pipirų,

majonezo.

Gaminimas:

Pirmiausia džiovintos slyvos užpilamos verdančiu vandeniu ir paliekamos išmirkti (20-30 min). Virti burokėliai sutarkuojami burokine tarka, sukapojami graikiniai riešutai, česnakas, smulkiais kubeliais supjaustomos išmirkusios slyvos. Viskas dedama į dubenį, gardinama druska, pipirais, maišoma su majonezu.

Mėsos patiekalus galima ruošti ne tik su bulvėmis ar ryžiais, o paįvairinti garnyrą vaisiais ar uogomis. Labai šaunus ir gausus reikalingų medžiagų derinys – jautiena su slyvomis.

Reikės

1 kg jautienos,

300 g džiovintų slyvų,

5 lauro lapelių,

pusės galvos česnako,

2 šaukštelių kalendros,

1 šaukšto alyvuogių aliejaus,

druskos ir maltų juodųjų pipirų (pagal skonį).

Paruošimo būdas

Orkaitę įkaitinkite iki 220 laipsnių. Jautieną nuplaukite ir nusausinkite. Česnaką supjaustykite riekelėmis ir prikaišiokite jų į mėsoje padarytus įpjovimus. Prieskonių grūstuvėje sugrūskite lauro lapelius, pipirus, druską ir kalendrą. Prieskonius pašildykite keptuvėje, kad paskleistų aromatą. Supilkite į aliejų, išmaišykite ir gauta mase ištrinkite mėsą.

Įkaitinkite sausą keptuvę ir greitai apkepkite mėsą iš visų pusių, paspausdami ją mentele. Ant folijos lapo sudėkite trečdalį slyvų, ant jų – mėsą. Tuomet ją iš šonų ir viršaus apdėkite likusiomis slyvomis. Sandariai užvyniokite foliją, dėkite į skardą, įpilkite truputėlį vandens ir dėkite į orkaitę (ji turi būti jau įkaitinta iki 220 laipsnių). Kepkite 15–20 min. Po to sumažinkite orkaitės kaitrą iki 200 laipsnių ir kepkite dar apie valandą.

Slyvos – vienas skaniausių vaisių, kurių šviežių galima skanauti kone visą rudenį.

Slyvose gausu vitaminų ir mikroelementų bei kitų organizmui reikalingų medžiagų. Vidutiniškai 100 g slyvų yra 40 kcal. Jos taip pat turtingos baltymų, angliavandenių, maistinių skaidulų, laisvųjų organinių rūgščių, kalio, natrio, jodo, cinko, vitaminų A, B1, B2, B6, PP, C ir E. Ypač slyvose gausu vitamino P, kuris mažina spaudimą, stiprina kraujagyslių sieneles. Šis vitaminas jose nesuyra net ir termiškai apdorojus vaisius.

Slyvose yra daug ląstelienos, kuri gerina virškinimą ir spartina medžiagų apykaitą. Dėl to iš organizmo greičiau šalinamos susikaupusios kenksmingosios medžiagos ir vandens perteklius. Pavalgius slyvų pradeda šiek tiek pūsti pilvą. To kaltininkai – pektinai, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje, šiek tiek laisvina vidurius ir greitina riebalų deginimą. Slyvose esančios balastinės medžiagų iš žarnyno šalina toksinus ir gelbsti nuo vidurių užkietėjimo.

Šie kaulavaisiai yra geriausi angliavandenių apykaitos stimuliatoriai. Ląsteliena, kurios gausu slyvose, lėtina angliavandenių pasisavinimą. Cukraus kiekis kraujyje ilgiau išlieka pastovus, todėl pavalgę slyvų išalkstame ne taip greitai.

Slyvos skanios tiek šviežios, tiek ir termiškai apdorotos. Jas galima džiovinti, šaldyti, virti iš jų uogienes, džemus ir kompotus. Kai kurių tautų nacionalinėje virtuvėje jos net ir marinuojamos; iš jų gaminamos trauktinės ir likeriai.

Svarbu:

Slyvų vartojimą rekomenduojama riboti žmonėms, kurių skrandžio rūgštingumas yra sumažėjęs.

Kadangi šiuose visuose yra daug cukraus, jos nerekomenduojamos diabetikams ir antsvorio turintiems žmonėms.