Per tą lėktuvo katastrofą Rusijos vakaruose be prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) žuvo dar 95 žmonės.

Oficiali delegacija skrido į atminimo renginius Katynėje, kur palaidoti tūkstančiai lenkų kariškių, 1940 metais sušaudytų Sovietų Sąjungos NKVD.

Dėl katastrofos priežasčių vyksta įnirtingi ginčai, nuo pat šios tragedijos skaldantys Lenkiją. Vieni lenkai mano, kad ji buvo sukelta tyčia, o kiti atmeta tai kaip sąmokslo teoriją.

„Tikroji Smolensko katastrofos priežastis buvo du sprogimai paskutiniu skrydžio etapu“, – sakoma vyriausybinės komisijos interneto svetainėje paskelbtoje ataskaitoje. Joje pateikiama informacija rodytų, kad sprogstamieji užtaisai buvo lėktuvo viduje.

Tikroji Smolensko katastrofos priežastis buvo du sprogimai paskutiniu skrydžio etapu.

Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) daug metų tvirtina, kad tai nebuvo nelaimingas atsitikimas, nors pradinės išvados rodė, kad lėktuvas sudužo dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, lenkų pilotų ir rusų skrydžių kontrolierių klaidų.

Tas oficialus tyrimas po katastrofos vyko valdant ankstesnei Donaldo Tusko – PiS lyderio Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) nesutaikomo priešininko – liberalų vyriausybei.

Rusija, kuri iki šiol nėra perdavusi lėktuvo nuolaužų Varšuvai – argumentuodama, kad dar nebaigė savo pačios tyrimo – kategoriškai atmeta bet kokią savo atsakomybę už katastrofą ir dėl jos kaltina Lenkiją.

Naujoje Varšuvos ataskaitoje sakoma, kad ant lėktuvo fragmentų aptikta sprogmenų pėdsakų, ir nurodoma, kad du sprogstamieji įtaisai lėktuve galėjo būti padėti vykdant remonto darbus Rusijoje.

Remontas buvo atliekamas Samaroje, aviacijos gamykloje „Aviakor“, „tuo metu priklausiusioje rusų oligarchui Olegui Deripaskai, tuometinio Rusijos premjero Vladimiro Putino draugui“, nurodo tyrėjai.

Ataskaitoje vartojamos apdairios formuluotės, kalbama apie sprogmenų padėjimo „galimybes“ ir postuluojama, kad Lenkijos prezidentas taikiniu tapo dėl savo antirusiškos politikos. Tačiau lėktuvo katastrofa ataskaitoje nevadinama nužudymu.

Lenkijos valdančiosios partijos lyderis J. Kaczynskis, žuvusio prezidento L. Kaczynskio brolis dvynys, sekmadienį pareiškė, kad ši lėktuvo katastrofa buvo „ataka“, ir paragino identifikuoti bei nubausti „priėmusius sprendimą, taip pat tuos, kas jį įgyvendino čia, Lenkijoje, bet ypač – Rusijoje“.

Ši tragedija, per kurią žuvo visi 96 lėktuve buvę žmonės, iki šiol smarkiai veikia Lenkijos nacionalinę savimonę ir tebekursto kontroversijas ir kaltinimus.

Konservatyvios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis), žuvusio prezidento brolis dvynys, ir premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) penktadienį dalyvavo Varšuvoje surengtoje vainikų padėjimo ceremonijoje prie L. Kaczynskio paminklo centrinėje Pilsudskio aikštėje.

Padėjus vainikus buvo sukalbėta trumpa malda, tačiau oficialių kalbų nebuvo.

J. Kaczynskis visuomeniniam radijui sakė, kad jo brolis buvo „centrinė figūra“ Lenkijos politikoje ir kai kurių svarbių pokyčių šalyje „varomoji jėga“.

Velionio prezidento palikimas tebegyvuoja, „nors jo paties nebėra su mumis“, – sakė PiS lyderis.

Dalyvaujant aukšto rango pareigūnams vainikai taip pat buvo padėti prie atskiro paminklo visoms 96 katastrofos aukoms.

Tačiau dėl koronaviruso epidemijos atminimo renginiai šiemet yra mažesnio masto nei ankstesniais metais.

M. Morawieckis paragino lenkus parodyti vienybę, kaip buvo 2010 metais, kad šalis greičiau įveiktų koronaviruso epidemiją.

„Tą akimirką sustojo laikas“, – parašė premjeras socialiniame tinkle „Twitter“.

„Tada išsiveržusi rauda tebeskamba. Išgyvenome šią tragediją kaip bendruomenė. Šiandien, kitomis aplinkybėmis, mes taip pat turime parodyti vienybę“, – pabrėžė jis. 

Lenkijoje iki šio nustatyti 5 742 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, 175 žmonės nuo šio susirgimo mirė.

Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pagarbą žuvusiems atidavė nuvykęs į Vavelio katedros kriptą pietiniame Krokuvos mieste, kur yra palaidotas L. Kaczynskis ir jo žmona, pranešė prezidentūra.

Vėliau penktadienį vyks virtinė kitų ceremonijų, bet dėl COVID-19 protrūkio jose tiesiogiai galės dalyvauti mažiau žmonių.

Ginčijamos versijos

Prezidento L. Kaczynskio lėktuvas „Tupolev Tu-154“ 2010 metų balandžio 10 dieną netoli Rusijos vakarinio Smolensko miesto sudužo leisdamasis tvyrant tirštam rūkui.

L. Kaczynskis skrido dalyvauti gedulinguose renginiuose Katynėje, kur yra palaidoti 1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD sušaudyti lenkų kariškiai. Kremlius šias apie 22 tūkst. gyvybių pareikalavusias žudynes neigė iki 1990-ųjų.

Tarp žuvusiųjų buvo prezidentas, jo žmona Maria Kaczynska (Marija Kačynska), daugiau nei dešimties svarbių valstybinių struktūrų vadovai, įskaitant Lenkijos pajėgų Generalinio štabo viršininką Franciszeką Gagorą (Francišeką Gongorą), Nacionalinio saugumo biuro vadovą Aleksander'ą Szczyglo (Aleksandrą Ščyglą), prezidento administracijos vadovą Wladyslawą Stasiaką (Vladyslavą Stasiaką), Lenkijos nacionalinio banko prezidentą Slawomirą Skrzypeką (Slavomirą Skšypeką).

Taip pat žuvo užsienio reikalų viceministras Andrzejus Kremeris (Andžejus Kremeris), ombudsmenas Januszas Kochanowskis (Janušas Kochanovskis), ginkluotųjų pajėgų operatyvinis vadas Bronislawas Kwiatkowskis (Bronislavas Kviatkovskis), sausumos pajėgų vadas Tadeuszas Bukas (Tadeušas Bukas), oro pajėgų vadas Andrzejus Blasikas (Andžejus Blasikas), karinio jūrų laivyno vadas Andrzejus Karweta (Andžejus Karveta), grupė parlamento narių, įskaitant du Seimo pirmininko pavaduotojus ir Senato pirmininko pavaduotoją, grupė garsių visuomenės ir Bažnyčios veikėjų.

J. Kaczynskis ilgą laiką tvirtino, kad katastrofa nebuvo nelaimingas atsitiktinumas.

Jis kaltino liberaliąją opozicijos partiją „Pilietinė platforma“ (PO) esant „moraliai atsakinga“ už katastrofą, tačiau nepateikė įtikinamų įrodymų savo teiginiams pagrįsti.

Po ankstesnės PO vyriausybės atlikto katastrofos oficialaus tyrimo dėl nelaimės kaltinti blogi orai, lenkų pilotų ir Rusijos skrydžių vadovų klaidos.

2018 metais Rusijos tyrėjai taip pat padarė išvadą, kad lėktuvas sudužo dėl jo įgulos klaidos. Rusijos tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko sakė, kad „visos kitos versijos, taip pat ir tos, kurias išsakė lenkai, buvo kruopščiai patikrintos“, o „versija dėl sprogimo buvo tikrinama tarp pirmaeilių ir nebuvo patvirtinta“.

Pernai Varšuvos rajono teismas buvusį Lenkijos premjero kanceliarijos vadovą Tomaszą Arabskį (Tomašą Arabskį) pripažino kaltu dėl nusikalstamo aplaidumo, nulėmusio minimą lėktuvo katastrofą.

„Visiems atrodo akivaizdu, jog kaltinamasis negalėjo nežinoti, kad priimanti šalis uždarė oro uostą“, – tuomet sakė teisėjas Hubertas Gasioras (Hubertas Gonsioras).

Prezidentas A. Duda sakė, jog „šiandien sunku pasakyti, ar šis klausimas kada nors bus išspręstas“.

„Mums trūksta įrodymų. Nors priklauso Lenkijai, [orlaivio] nuolaužos, kaip ir juodosios dėžės, vis dar yra Rusijoje. Ką galima pasakyti?“ – klausė jis. 

Varšuva pranešė, kad šįmet nesiųs į Smolenską oficialios delegacijos, ir apkaltino Maskvą, kad ši nepateikė atsakymų į užduotus klausimus, todėl tapo „neįmanoma organizuoti vizito laikantis saugumo procedūrų“. Maskva šį kaltinimą atmetė. 

Pagirtina, kad rungtynėse nesigėdijo apsilankyti pats Respublikos Prezidentas G.Nausėda, nors jų baigtis jau iš anksto buvo labiau nei aiški. Ir dėl Ronaldo viskas buvo aišku, ir dėl Lietuvos futbolo.

O štai dėl "neįvardyto agento" O.Smolenkovo – visai neaišku. Pasak CNN žurnalistų, dar prieš dvejus metus, vykdant specialią operaciją, Vašingtonas išvežė "savo informatorių", artimą Rusijos valdžios institucijoms, kuris dar buvo vadinamas "vienu pagrindinių slaptųjų informatorių, dirbančių Rusijos vadovybėje".

Esą būtent šitas šnipas iš Kremliaus ir patvirtino JAV žvalgybai, kad V.Putinas tiesiogiai režisavo Rusijos kišimąsi į JAV rinkimus D.Trumpo naudai, kenkiant jo varžovei demokratų kandidatei H.Clinton.

Po šitos skandalingos depešos tylėti nebegalėjo ir pagrindinis Rusijos prezidento ruporas – D.Peskovas, nors pradžioje ir buvo bandoma įrodinėti, kad šnipo pagrobimo istorija yra klastotė.

Tada D.Peskovas skubiai pareiškė, jog minėtas asmuo iš darbo Rusijos prezidento administracijoje buvo atleistas prieš kelerius metus. Tik nepatikslino – prieš ar po pagrobimo.

Šnipų gyvenimo epas, pasirodo, įsiutino ne tik Kremlių. JAV valstybės sekretorius M.Pompeo, labai susitvardęs, žiniasklaidos pranešimus pavadino netiksliais.

Sunku pasakyti, dėl ko širdį jam skaudėjo labiausiai: ar dėl to, kad išgarsinta istorija sukėlė pavojų ne vienam šito performanso dalyviui, ar todėl, kad Vašingtonas, baiminantis demaskavimo, neteko savo "kurmio" žvėries irštvoje.

Taigi čia irgi aiškumo nėra. Tačiau ramiausiai į šitą šnipų skandalą sureagavo prezidentas D.Trumpas, pareiškęs nieko nežinąs apie šią istoriją. Nors jam tai turėtų būti aktualiausia. Tačiau prezidentas liko stojiškas, ir veikiausiai aišku, kodėl.

„Septynių žmonių Lenkijos delegacijai vėl buvo leista apžiūrėti Tu-154M agregatus, pomazgius ir konstrukcijos elementus, saugomus Smolensko aerodrome“, – sakoma naujienų agentūrai „Interfax“ išsiųstame SKR spaudos tarnybos pranešime.

„Pagal šalių susitarimą, Lenkijos nacionalinės prokuratūros ir karinės žandarmerijos atstovai drauge su SKR Vyriausiosios tyrimų valdybos tyrėjais ir Kriminalistikos centro kriminalistais dar kartą apžiūrėjo dominančius lėktuvo fragmentus, naudodami fotografijos ir vaizdo įrašymo priemones“, – priduriama pranešime.

Institucija pridūrė, kad kolegų užsieniečių prašymu jų akivaizdoje buvo papildomai apklausti katastrofos liudininkai.

SKR teigimu, aptariant atliktų procedūrų rezultatus „Lenkijos atstovai konstruktyvia pavadino sąveiką su Rusijos tyrėjais ir... išreiškė norą tęsti bendradarbiavimą“.

Lenkijos prezidento L. Kaczynskio lėktuvas netoli Smolensko Rusijoje sudužo 2010 metų balandžio 10 dieną. Žuvo visi 96 juo skridę žmonės – prezidentas, kiti aukšto rango Lenkijos politikai, kariuomenės, valstybės institucijų atstovai, dvasininkai.

L. Kaczynskis skrido dalyvauti gedulinguose renginiuose Katynėje, kur yra palaidoti 1940 metais Sovietų Sąjungos NKVD sušaudyti lenkų kariškiai.

„Buvo gautas Lenkijos kompetentingų institucijų prašymas surengti procesinius veiksmus Rusijos Federacijos teritorijoje. Tyrimų komitetas prašymą patenkino; rugsėjo 3–7 dienomis numatyta surengti atlikti papildomą daiktinių įrodymų apžiūrą, dalyvaujant Lenkijos atstovams“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko. Ji pridūrė, kad ekspertai apžiūrės Smolenske laikomus sudužusio lainerio agregatus ir konstrukcijos elementus.

Pasak S. Petrenko, apžiūrą atliks Tyrimų komiteto patyrę tyrėjai ir kriminalistai. Tyrimo rezultatai vėliau bus pateikti Lenkijos institucijoms.

L. Kaczynskio lėktuvas sudužo 2010 metų balandžio 10 dieną netoli vieno karinio oro uosto šalia vakarinio Smolensko miesto, mėgindamas nusileisti esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms. Visi 96 jame buvę žmonės žuvo.

Šiuo lėktuvu skrido aukšto rango Lenkijos pareigūnų ir visuomenės veikėjų delegacija, turėjusi dalyvauti 1940 metais Sovietų Sąjungos surengtų Katynės žudynių, per kurias buvo sušaudyti tūkstančiai į nelaisvę paimtų lenkų karininkų, atminimo ceremonijoje.

Anksčiau Lenkijos ir Rusijos aviacijos ekspertai padarė išvadą, kad ši katastrofa buvo nelaimingas atsitikimas, bet įtakingas L. Kaczynskio brolis dvynys Jaroslawas (Jaroslavas), kurio konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) 2015 metais atėjo į valdžią, tvirtina, kad buvo surengtas sąmokslas. Lenkija yra įkūrusi specialią komisiją, turinčią iš naujo ištirti lėktuvo sudužimą.

Maskva dar nėra grąžinusi Lenkijai lėktuvo nuolaužų ir skrydžio duomenis bei pilotų pokalbius įrašančių įrenginių.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, Smolensko gyventojams, ketinantiems vykti į Lietuvą turizmo ar verslo reikalais, aplankyti giminių bei draugų, Šengeno vizos gavimo procedūra taps paprastesnė – nebereikės vykti į Maskvą dėl vizos. Vizų centre bus teikiamos ir papildomos paslaugos – fotografavimo, kopijavimo, spausdinimo, kurjerio ir kitos.

Už centro valdymą atsakingas išorės paslaugų teikėjas – įmonė „VFS Global“, teikianti paslaugas diplomatinėms atstovybėms visame pasaulyje. Šiuo metu Lietuva, bendradarbiaudama su „VFS Global“, yra atidariusi 17 vizų centrų Rusijoje.

Lenkijos kariuomenės prokurorai nurodė iškėlę kaltinimus dviem Rusijos oro dispečeriams dėl jų vaidmens 2010 metais netoli vakarinio Smolensko miesto įvykusioje lėktuvo katastrofoje, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) ir 95 kiti pareigūnai bei visuomenės atstovai.

Prokuroras pulkininkas Ireneuszas Szelagas (Irenejušas Šelagas) penktadienį sakė, kad kariuomenės tyrėjai prašė kolegų Rusijoje sudaryti sąlygas apklausti tuos oro dispečerius, kurie palaikė ryšį su prezidento lėktuvu, mėginusiu nutūpti viename kariniame oro uoste Smolensko apylinkėse, esant blogam matomumui dėl tiršto rūko.

I.Szelagas sakė, kad Lenkijos prokurorai vieną iš tų dispečerių laiko tiesiogiai, o kitą – netiesiogiai atsakingu dėl tos katastrofos.

Prokuroras pridūrė, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad pagrindinė avarijos priežastis buvo netinkami įgulos veiksmai esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms.

Tačiau „ekspertų išvados suteikė mums pagrindą kovo 24 dieną paskelbti sprendimą apkaltinti ... du Rusijos piliečius, skrydžių valdymo grupės narius“, sakė I.Szelagas.

Pasak jo, vienam iš dispečerių keliami kaltinimai dėl tiesioginio, o kitam – dėl netiesioginio aviacijos katastrofos grėsmės sukėlimo.

I.Szelagas kaltinamųjų neįvardijo ir atsisakė pateikti detalių, kokie dispečerių veiksmais ar neveikimas paskatino tą katastrofą.

Mažai tikėtina, kad Rusija sutiks išduoti tuos pareigūnus Lenkijos teismui.

Šis pranešimas buvo paskelbtas, kai Lenkijos ir Rusijos ryšiai yra labai įtempti dėl konflikto kaimyninėje Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kaunasi su Rusijos palaikomais separatistais.

Katastrofa, per kurią žuvo aštuoni įgulos nariai ir 88 keleiviai, įskaitant L.Kaczynskį ir daug kitų aukšto rango Lenkijos pareigūnų, sukrėtė šalies visuomenę.

L.Kaczynskis tąsyk skrido į Rusijos vakariniame regione turėjusias vykti Katynės žudynių atminimo ceremonijas, pagerbdamas tūkstančius Antrojo pasaulinio karo pradžioje Sovietų Sąjungos NKVD nužudytų lenkų kariškių, palaidotų masinėse kapavietėse.