Siekis – išsaugoti savarankiškumą

Viena iš galimybių, padedančių išsaugoti savarankiškumą, – pagalbos namuose paslauga, kurią iš dalies finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė. Ši paslauga teikiama suaugusiesiems ir vaikams su negalia, senjorams, laikinai savarankiškumo dėl ligos ar kitų priežasčių netekusiems Klaipėdos rajono gyventojams ir socialinę riziką patiriančioms šeimoms.

„Deja, sveikata kartais sušlubuoja ir tampa sunku pasirūpinti savimi. Naudodamiesi pagalbos į namus paslauga gyventojai gali ilgiau išlikti savarankiški – į jų namus atvykę specialistai palengvina buitį padėdami atlikti namų ruošos darbus, nusipirkti ir gaminti maistą ar, pavyzdžiui, palydėdami į gydymo įstaigą. Taigi pagalbą gaunantis asmuo ir toliau gali jaustis visaverčiu visuomenės nariu, o jį prižiūrintys artimieji eiti į darbą ar tiesiog skirti laiko sau“, – sakė Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Ligita Liutikienė. 

Klaipėdos rajone pagalbos į namus paslaugą teikia Klaipėdos rajono paramos šeimai centras, VšĮ „Nuoširdus rūpestis“ ir VšĮ Nacionalinis socialinės integracijos institutas.

Padeda specialistai

Kai pagalbos į namus nepakanka, gyventojui gali būti teikiama dienos socialinės globos arba integralios pagalbos paslaugos. Dienos socialinės globos paslaugą teikia Klaipėdos rajono paramos šeimai centras, o integralios pagalbos – Priekulės socialinių paslaugų centras.

Integralią pagalbą, kuri apima slaugos ir socialinės globos paslaugas, teikia visas būrys kompetentingų Priekulės socialinių paslaugų centro specialistų: socialinis darbuotojas, slaugytojas, kineziterapeutas, psichologas, individualios priežiūros darbuotojai bei slaugytojo padėjėjai.

„Asmenys gali gyventi savo namuose ir gauti pačias įvairiausias paslaugas. Jiems gali būti pamatuotas spaudimas, padedama atlikti kasdienius darbus ir skatinama neprarasti šių įgūdžių, pavyzdžiui, gaminti valgį ar tvarkyti namus. O slaugytojo padėjėjai stebi asmenį pagal slaugytojo nurodymus, perriša žaizdas, padeda pavalgyti ir pan.“ – socialinės paramos privalumus vardijo vicemerė.

Dienos socialinė globa apima visumą paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu, pavyzdžiui, pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas, sveikatos priežiūros paslaugų ir kitų asmeniui reikalingų paslaugų organizavimas ir t. t.

„Dėl šių paslaugų galima kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją. Kviečiu senjorus, asmenis, turinčius negalią, aktyviai jomis naudotis, paraginkime tai daryti artimuosius ir prisidėkime prie jų gyvenimo kokybės išsaugojimo“, – skatino gyventojus mero pavaduotoja L.Liutikienė. 

Domisi išmokomis

Užklupus finansiniams sunkumams, gyventojai gali kreiptis ir dėl socialinės paramos. Prasidėjus šildymo sezonui, ypač daug prašymų ir klausimų sulaukiama dėl šildymo kompensacijų.

„Būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų ratas Klaipėdos rajone išaugo daugiau nei du kartus. Noriu nuraminti gyventojus –

kompensacijos bus išmokėtos, tačiau kartu prašau ir kantrybės, nes darbuotojams tenka ypač didelis krūvis, o prašymų nagrinėjimas užtrunka. Taip pat noriu pabrėžti, kad pateikti prašymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos bus galima iki šildymo sezono pabaigos, o tai darant labai svarbu pridėti visus reikalingus dokumentus“, – pažymėjo vicemerė L.Liutikienė.

Prašymą dėl kompensacijos gyventojai gali pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą www.spis.lt arba kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos seniūniją. Ją bus galima gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezonu kreipsis dėl kompensacijų.

Aktyviai gyventojai domisi ir nauja, Klaipėdos rajono savivaldybės įsteigta 300 eurų išmoka kūdikio susilaukusioms šeimoms. Ją jau gavo 46 vaikai.

„Ši išmoka įsteigta vos nuo rugsėjo, taigi dar sulaukiame klausimų, kaip ją gauti. Viskas labai paprasta – atskiro prašymo teikti nereikia. Kai naujagimio susilaukę tėveliai kreipiasi į savivaldybę dėl valstybės skiriamos vienkartinės išmokos, nagrinėjamas ir prašymas papildomai 300 eurų paramai gauti“, – teigė vicemerė L.Liutikienė.

300 eurų išmoką gimus kūdikiui gali gauti tėvai ar globėjai, kurie abu gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone yra deklaravę ne mažiau kaip 6 mėnesius iki vaiko gimimo arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Klaipėdos rajono savivaldybėje.

„Atskirties mažinimas man yra toks pat svarbus uždavinys, kaip ir valstybės stiprinimas, kadangi tai yra valstybės stiprinimas ne iš išorės, o iš vidaus, siekiant didesnio solidarumo, siekiant pajusti tą greta esančio žmogaus petį ir siekiant, kad šitoje valstybėje visi gyventų patogiai, gerai ir neskurstų“, – trečiadienį metinėje kalboje sakė G. Nausėda.

G. Nausėda teigė manantis, kad makroekonominiu požiūriu šalis puikiai atsilaikė prieš pandemiją, tačiau siekiant tvaraus augimo reikia mažinti socialinę atskirtį, imtis esminių pokyčių energetikoje, žaliojoje ekonomikoje, skaitmenizacijoje.

„Tai nereiškia, kad paprasti Lietuvos žmonės pusbadžiu lauks, kol kepsime didesnį pyragą. Šitą diskusiją apie pyragą – ar vis dar reikia kepti, ar jau galima dalinti, – aš girdžiu nuo nepriklausomybės atkūrimo (...) Visgi gal vieną kartą pradėkime kalbėti apie tai, ar teisingai tą pyragą daliname“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Būkime atviri: šiuo metu mes jį daliname neteisingai, leidžiame tarpti šešėliui, nepašaliname nepagrįstų lengvatų ir išimčių“, – konstatavo prezidentas.

Jo teigimu, pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui, Lietuva jau praktiškai pralenkė Portugaliją ir beveik pavijo Ispaniją bei kitas seniau Europos Sąjungoje esančias valstybes.

Nevyriausybinės organizacijos perspėja, kad dėl koronaviruso pandemijos įvestas karantinas ypač paveikė vargingiau gyvenančias šeimas. Jose gyvenantys vaikai susiduria su dar didesnėmis kliūtimis mokytis, pandemijos metu padaugėjo besikreipiančiųjų dėl pagalbos maistu, išaugo smurto artimoje aplinkoje lygis.

Anot prezidento atstovo, šalies vadovas su ministre taip pat aptars nedarbo lygio mažinimą ir spartesnį pensijų didinimą po 2021 metų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, vasario pradžioje šalyje buvo 282 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 16,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Vyriausybės atstovai sako, kad realiai ieškančių darbo žmonių yra šiek tiek mažiau, nes dalis jų galėjo registruotis siekdami išmokų.

G. Nausėda teigia, kad ilgalaikis pensijų augimas turi būti viena pagrindinių priemonių, mažinant senjorų skurdo lygį. Prezidentas yra inicijavęs pensijų indeksavimo pokyčius, siekiant, kad pensijos augtų greičiau nei vidutinis atlyginimas.

Nepaisant to, kad dėl pandemijos smarkiai sumažėjo anglies dioksido išmetimas, vidutinė pasaulio temperatūra artimiausią šimtmetį vis tiek gali pakilti keliais laipsniais, o tai reiškia, kad neturtingoms ir besivystančioms šalims gresia virtinė gaivalinių stichinių nelaimių ir masinis žmonių perkėlimas.

Labdaros organizacijos „Oxfam“ atlikta analizė parodė, kad 1990–2015 metais, kai metinis išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo 60 proc., turtingosioms valstybėms teko atsakomybė už beveik trečdalio vadinamojo pasaulinio anglies dioksido biudžeto išeikvojimą.

Anglies dioksido biudžetas yra suminės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kurią žmonija gali išskirti, kol katastrofiškas temperatūros kilimas taps neišvengiamu, riba.

Vos 63 mln. žmonių – „1 proc.“ – nuo 1990 metų teko 9 proc. anglies dioksido biudžeto, parodė Stokholmo aplinkos instituto „Oxfam“ tyrimas.

Analizėje, rodančioje vis didėjančią „anglies dioksido emisijų nelygybę“, teigiama, kad minėto 1 proc. pasaulio gyventojų išmetamų teršalų augimo greitis tris kartus viršijo vargingiausios žmonijos pusės išmetamų teršalų kiekio augimą.

„Ekstremali ekonominė nelygybė ne tik skaido mūsų visuomenę ir ne tik lėtina skurdo mažėjimo tempą“, – naujienų agentūrai AFP teigė politikos, koncultacijų ir tyrimų vadovas Timas Gore'as.

„Yra ir trečia kaina, kai anglies dioksido biudžetas išeikvojamas tik tam, kad ir taip turtingi gyventojai didintų vartojimą“, – pridūrė T. Gore'as.

„Ir tai, be abejo, turi didžiulį poveikį vargingiausiems ir mažiausiai atsakingiems asmenims“, – pridūrė T. Gore'as.

Ekstremali ekonominė nelygybė ne tik skaido mūsų visuomenę ir ne tik lėtina skurdo mažėjimo tempą

2015 metų Paryžiaus klimato sutartis įpareigoja valstybes apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir siekti, kad temperatūros kilimas būtų mažesnis nei 2 laipsniai Celsijaus.

Tačiau nuo to laiko išmetamųjų teršalų kiekis toliau didėjo, o ne viena analizė parodė, kad be kruopščiai pertvarkytos pasaulio ekonomikos, kurioje prioritetas būtų teikiamas ekologiškai plėtrai, dėl COVID-19 „sutaupyta“ tarša turės tik nereikšmingą poveikį švelninant klimato pokyčius.

T. Gore'o teigimu, vyriausybės privalo į visus atsigavimo po COVID-19 planus įtraukti kovos su klimato kaita ir nelygybe tikslus.

„Akivaizdu, kad per pastaruosius 20–30 metų daug anglies dioksido išskiriantis ir labai nevienodas ekonomikos augimo modelis nebuvo naudingas vargingiausiai žmonijos pusei“, – pridūrė jis.

„Tai klaidinga dichotomija, leidžianti manyti, kad turime rinktis tarp ekonomikos augimo ir klimato krizės [suvaldymo]“, – pridūrė jis.

„Kitų metų biudžetas turėtų būti ekonominės transformacijos biudžetas, padedantis Lietuvai iš krizės išeiti stipresnei – pasiekti proveržį prioritetinėse ekonomikos srityse. Taip pat svarbu iš akiračio nepamesti įsisenėjusių šalies problemų – kovoti su socialine atskirtimi, stiprinti švietimo sistemą. Valstybės biudžetas, mano manymu, turi perteikti gerovės valstybės viziją. Tokius pasiūlymus ministrui pirmininkui ir pristačiau“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pasak prezidento, prioritetinis naujai formuojamo biudžeto tikslas – didžiausią skurdo riziką ir atskirtį patiriančių gyventojų grupės – senjorų – gyvenimo kokybės gerinimas. Jis taip pat pabrėžė, kad pensijų indeksavimas kitais metais, atsigaunant ekonomikai, privalo tęstis, įskaitant ir praėjusiais metais įtvirtintą papildomą pensijų didinimą.

Mano manymu, kitų metų biudžetas be NPD didinimo bent iki 450 eurų yra neįsivaizduojamas.

„Kokybiškas senėjimas nėra tik pensijos – tai ir aktyvios bei turiningos senatvės poreikis, dėl to naujų paslaugų senjorams plėtra – irgi būtinoji sąlyga kitų metų biudžetui. Taip pat skatinu ir toliau nuosekliai mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiesiems. Mano manymu, kitų metų biudžetas be NPD didinimo bent iki 450 eurų yra neįsivaizduojamas“, – sako šalies vadovas.

G. Nausėda rekomenduoja, kad ikimokykliniame ugdyme atsirastų švietimo pagalbos specialistų etatai, papildomos ugdymo paslaugos efektyviau pasiektų rizikos šeimas.

„Tai labai svarbu mažinant socialinę nelygybę švietime, gerinant vaikų pasiekimus regionuose. Kartu reikia žiūrėti toliaregiškai į XXI amžiaus ekonomikos modelį – to pagrindu turime padvigubinti viešąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą“, – teigia prezidentas.

Šalies vadovas akcentavo investicijų į saugumo ir gynybos sritį svarbą. Įgyvendinant gynybos stiprinimo poreikį ir partijų susitarimą, kitais metais gynybos išlaidas (1 mlrd. eurų) siūloma išlaikyti nepakitusias, palyginti su 2020 metais.

Taip pat prezidentas pažymėjo poreikį didesnį dėmesį skirti apleisto kultūros paveldo tvarkymui bei poreikį tęstinai bent 7–8 proc. kitąmet didinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus, kurie šiuo metu yra vieni mažiausių viešajame sektoriuje.

„(...) Šiuo metu skurdo klausimas, socialinės atskirties, regioninės atskirties klausimas yra svarbiausias ir nuo jo privalome pradėti. Manau, kad šita (Europos Komisijos. – ELTA) ataskaita buvo teisinga. Šiandien tokie lūkesčiai yra daugelio partijų lūpose ir, žinoma, mūsų žmonių galvose. Mes privalome šituos lūkesčius įgyvendinti“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Viena iš priemonių, kuri padėjo šiek tiek sumažinti atotrūkį tarp 20 proc. daugiausiai ir 20 proc. mažiausiai uždirbančių, – neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas. Tai pirmiausia teigiamai atsiliepia mažiau uždirbančių žmonių padėčiai“, – sakė prezidentas.

Europos Komisija (EK) teigia, kad šalyje yra imamasi priemonių dėl skurdo mažinimo, tačiau jos reikšmingai situacijos nekeičia.

Kaip anksčiau sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, kritinė situacija dėl skurdo išlieka trimis aspektais.

„Pirma, gyventojų dalis, kuri patiria skurdo ir socialinės atskirties riziką. Antra – pajamų nelygybė. Tai yra penktadalio didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių pajamų nelygybė. Trečia, išmokų vaidmuo mažinant skurdą“, – sakė A. Pranckevičius.

Skurdo ir socialinės atskirties rizika išlieka labai aukšta tarp bedarbių, žmonių su negalia, senyvo amžiaus asmenų, vienišų tėvų.

Europos Komisija trečiadienį paskelbė ataskaitą, kurioje analizuoja Lietuvos patiriamus ekonominius ir socialinius iššūkius.

„Lietuvos fronte nieko naujo. Nors iš pirmo žvilgsnio Lietuvos ekonomikos sveikata atrodo neblogai, tyrimai visai geri, tačiau ilgalaikės lėtinės ligos, tokios kaip skurdas, nelygybė, socialinė atskirtis, švietimo, sveikatos sistemų problemos nesitraukė ir jeigu bus uždelstos, gali turėti ilgalaikių pasekmių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Pasak jo, Lietuvos „nedidelė pažanga“ matyti kai kuriose srityje: išplečiant mokesčių bazę, kovojant su skurdu ir nelygybe, ypač kalbant apie vaiko išmokas, tačiau giluminės problemos išlieka labai didelės, o teigiami žingsniai reikšmingai socialinės atskirties nemažina.

EK: būtina tobulinti mokesčių sistemą

Europos Komisija teigia, kad 2019 metais Lietuvos viešieji finansai iš perteklinių tapo subalansuotais. Tai įvyko dėl darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo, „kuris nebuvo visiškai kompensuotas kitomis mokesčių priemonėmis“. Nepaisant tam tikrų žingsnių plečiant mokesčių bazę – buvo praplėsta nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazė, įvestas automobilio registracijos mokestis, – vis dėlto ir toliau nėra išnaudojamos mažiau kenkiančio ekonomikos augimui apmokestinimo galimybės.

„Mokesčių surinkimą gerinančių priemonių efektyvumas išlieka nedidelis, o pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo atotrūkis Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Europoje. Palyginti nedidelės biudžeto pajamos, mažas mokesčių sistemos progresyvumas, apmokestinimo formų ir išimčių įvairovė riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą, o trūkumai biudžeto išlaidų planavimo sistemoje mažina viešųjų išlaidų efektyvumą“, – rašoma EK pranešime.

Mažėjant moksleivių ir studentų skaičiui, o pedagogams senstant, darosi vis sunkiau užtikrinti efektyvų ir kokybišką ugdymą, ypač kaimo vietovėse.

Skurdo ir atskirties mažinimo priemonės nepakankamos

Lietuva ėmėsi priemonių mažinti skurdą, tačiau, pasak Briuselio, vertinant skurdo ir socialinės atskirties riziką, pajamų nelygybę ir mokesčių bei išmokų sistemos poveikį mažinant skurdą Lietuva vis dar priskiriama grupei ES šalių, kuriose situacija vertinama kaip kritinė.

„Lietuvoje ekonominio augimo vaisiais vis dar dalijamasi netolygiai: nepaisant pozityvių pasikeitimų paskutiniaisiais metais, pajamų nelygybės ir skurdo rizikos rodikliai Lietuvoje išlieka aukšti“, – pranešime teigia A. Pranckevičius.

Pasak jo, Lietuvos situacija išlieka kritinė bent trimis aspektais: pirma, pagal visuomenės dalį, kuri yra socialinės atskirties ir skurdo rizikoje, – Lietuvoje tai yra 28,3 proc., palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu – 21,9 proc. Antra, pagal pajamų lygybę, tai yra, pagal penktadalio didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančiųjų pajamų skirtumą (kartais): Lietuvoje tai yra 7,1 karto, o ES – 5,17 karto. Trečia, pagal išmokų vaidmenį mažinant skurdą: Lietuvoje šis vaidmuo yra 22,9 proc., ES vidurkis – 33 proc., tai yra, gerokai didesnis.

Skurdo ir socialinės atskirties rizika išlieka ypač aukšta bedarbių, žmonių su negalia, senyvo amžiaus asmenų, tėvų, vienų auginančių vaikus, grupėse. Šią riziką didina ribota prieiga prie viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, slaugos ir socialinių paslaugų.

Pasak ataskaitos, didėjant darbo jėgos su žemais įgūdžiais imigracijai iš trečiųjų šalių, išsilavinusių darbuotojų emigracija tęsiasi, taip pat išlieka problemų su ilgalaikių bedarbių ir pažeidžiamų visuomenės grupių integracija į darbo rinką.

Europos Komisijos vertinimu, bendras Lietuvos ekonomikos augimas slepia didėjančius socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose.

Švietimo reforma lėta, sveikatos padėtis viena prasčiausių ES

Europos Komisijos vertinimu, švietimo reforma Lietuvoje vyksta lėtai, trūkstant koordinavimo ir ilgalaikės strategijos, kaip didinti švietimo įstaigų tinklo efektyvumą.

„Mažėjant moksleivių ir studentų skaičiui, o pedagogams senstant, darosi vis sunkiau užtikrinti efektyvų ir kokybišką ugdymą, ypač kaimo vietovėse. Lietuvos moksleivių pasiekimai išlieka žemesni už ES vidurkį, o vaikai iš pažeidžiamų visuomenės grupių susiduria su nevienodomis galimybėmis gauti visavertį ugdymą. Suaugusiųjų dalyvavimas švietimo programose išlieka žemas“, – sako vykdomoji Europos Sąjungos institucija. 

EK teigia, kad nors Lietuva ėmėsi priemonių sveikatos priežiūros prieinamumui gerinti, tačiau Lietuvoje žmonių sveikata lieka viena prasčiausių, o mirštamumas nuo pagydomų ir išvengiamų ligų – vienas aukščiausių ES.

„Lietuvos žmonių sveikata lieka viena prasčiausių Europos Sąjungoje – tik 44 proc. visuomenės Lietuvoje savo sveikatą vertina kaip gerą arba labai gerą, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 70 proc. Kaip gerai žinote, mirštamumas nuo išgydomų ligų, paskutiniais duomenimis, dvigubai viršijo Europos Sąjungos vidurkį“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Pranckevičius.

Tolesniam sparčiam pajamų augimui būtina sėkmingai pereiti prie žiniomis pagrįstos ekonomikos.

Pasak jo, sveikatos apsaugos sistemos finansavimas išlieka mažas: 5,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuvoje, palyginti su 7 proc. ES.

Briuselis nurodo, kad Lietuvos augimo potencialui išlaikyti ypač svarbi mokslo ir inovacijų sistema, kuri, nepaisant dedamų pastangų, išliekanti fragmentuota, susiduria su talentų trūkumu ir neefektyviu finansavimu. Išlaidos mokslinei ir tiriamajai veiklai Lietuvoje tebėra menkos, o verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas išlieka ribotas.

EK: aplinkosaugos tvarumas žemas

Šiais metais daug dėmesio šalies ataskaitoje skiriama aplinkosaugos tvarumui, kuris Lietuvoje esąs žemas. Tą, pasak Komisijos, lemia didėjantis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ypač transporto sektoriuje, intensyvus resursų naudojimas ekonomikoje, silpna teršėjų kontrolė, maži aplinkosaugos mokesčiai ir lėtas žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas.

Perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos Lietuvoje lengvinti labiausiai paveiktuose regionuose Europos Komisija siūlo Teisingo perėjimo mechanizmo finansavimą.

„Būtent ši ataskaita pirmą kartą apie tai kalba ir viename iš priedėlių konkrečiai Lietuvai siūlo sprendimus“, – aiškina A. Pranckevičius.

Komisija: būtinos struktūrinės reformos

EK atstovybės Lietuvoje vadovas, apibendrindamas ataskaitą, teigė, kad Lietuva yra kryžkelėje, kurioje reikia padaryti „teisingą posūkį ir tapti labiau diversifikuota ekonomika“.

„Tolesniam sparčiam pajamų augimui būtina sėkmingai pereiti prie žiniomis pagrįstos ekonomikos, galinčios užtikrinti didesnį našumą ir išvengti vidutinių pajamų spąstų ir tai, be jokios abejonės, vargiai įmanoma be gilių struktūrinių reformų“, – teigė A. Pranckevičius.

Atsižvelgdama į ataskaitą Lietuva ruoš nacionalinę reformų programą, kurią pateiks Europos Komisijai balandžio pabaigoje. Gegužę EK pateiks šalims skirtas rekomendacijas.

Liberalų teigimu, Lietuvoje yra skiriamas per mažas dėmesys vienodoms įvairiose šalies vietovėse gyvenančių žmonių galimybėms.

„Būtent vienodos galimybės kiekvienam šalies gyventojui išnaudoti pilną savo potencialą turi būti pagrindiniu valstybės lygybės politikos tikslu. Gyvenamoji žmogaus vieta neturi daryti tam įtakos: kaimas, regiono centras, sostinė ar tolimiausias Lietuvos pasienis“, – rašoma partijos priimtos deklaracijos tekste.

Deklaracijoje yra pateikiami ir siūlymai: didinti socialinės rūpybos efektyvumą, įgyvendinti dviejų karjerų principą, skatinti imigraciją, senjorų ekonominį aktyvumą, gyventojų investavimą į ateitį.

Efektyvinti, pasak liberalų, būtina ir regionų politiką.

„Regioninė politika šalyje vykdoma fragmentiškai, o regionų plėtros klausimai sprendžiami tik nacionaliniu lygiu ir tik investicinėmis priemonėmis“, – rašoma deklaracijoje, kurioje pateikiami ir siūlymai: plėtoti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, stiprinti regionų plėtros tarybų veiklą, gerinti infrastruktūrą bei reorganizuoti kai kurias valstybines institucijas, jų funkcijas perduodant savivaldybėms.

Švietimo politikoje, teigia liberalsąjūdiečiai, trūksta galimybių, įvairovės bei laisvės veikti.

„Norime, kad Lietuva išsiplėštų iš EBPO žymiai atsilikusių švietime ir Europos inovacijų švieslentėje sąrašo“, – sako Liberalų sąjūdis, siūlydamas gerinti pedagogų rengimą ir jų karjeros galimybes, diegti šiuolaikines ugdymo tendencijas, gerinti švietimo pasiekiamumą.

„Prezidentas yra labai aiškiai pasakęs, kad jis norėtų, jog būtų ne tik aplinkosauginis koeficientas, bet taip pat turėtume ir prabangos dalį, kad tie, kurie važinėja prabangiais automobiliais mokėtų daugiau. Jeigu dabar pastebėtume, ką kalba aplinkos ministerija, tai daugiau susikoncentruota į taršą ir čia vėlgi yra jautri tema, nes automobilius turi daug kas Lietuvoje ir kaimuose, ir miestuose, ir jie senoki. Labai dažnai yra tokia situacija, jeigu žmogus turi mažesnes pajamas, tai jo automobilis daugiau ir teršia. Ko tikisi prezidentas, kad į visus naujus mokesčius, taip pat ir prezidento iniciatyvos vertinamos per tą prizmę, kad jos turi būti socialiai jautrios ir negali dar labiau padidinti atskirties“, – „Žinių radijui“ teigė P. Mačiulis.

ELTA primena, kad spalio 3 d. Aplinkos ministerija skelbė parengusi Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, kuris numato mokestį už transporto priemonių (TP) keliamą taršą. Įstatymo projekte taršiomis laikomos tos TP, kurios turi dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km, ir tos TP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km.