„Ta sutartis, kuri egzistuoja, yra didelė paskata žmonėms jungtis į profesines sąjungas“, – trečiadienį po sutarties pasirašymo žurnalistams sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Anot jos, pagal įstatymą visiems biudžetiniams darbuotojams jau padidinus algas 15 proc., profesinių sąjungų nariams, kurie įgiję vyresniojo socialinio darbuotojo kvalifikaciją, dabar jos didės 20 proc.

„Pagal įstatymą (Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą – BNS)  visiems pastovioji dalis didėja 15 proc., bet su profesinių sąjungų naryste ir šios sutarties pagalba, šalia tų 15 proc. dar 5 proc. yra tiems asmenims, kurie yra profesinių sąjungų nariai. Tai iš viso yra 20 proc. (didėjimas – BNS)“, – aiškino M. Navickienė.

Ta sutartis, kuri egzistuoja, yra didelė paskata žmonėms jungtis į profesines sąjungas.

 

Sutartimi taip pat įtvirtinta, kad socialiniams darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai, įgyta kvalifikacijos kategorija galios, kol jie įgis teisę į senatvės pensiją.

Ministrė pridūrė, kad nuo 2018 metų, kai pradėta aktyviai derėtis su profesinėmis sąjungomis, daugėja žmonių, priklausančių joms.

„Jeigu 2018 metais, kai pasirašyta buvo pirmoji sutartis, buvo vos 35, berods, įstaigos, kurių darbuotojams ši sutartis buvo taikoma, šiandien galime pasidžiaugti, kad jau yra 84 įstaigos, kurių darbuotojams bus taikoma ši sutartis ir tai yra beveik puspenkto tūkstančio Lietuvos žmonių, skaičiai nuolatos augantys“, – sakė M. Navickienė.

Socialinių darbuotojų sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Alma Neverienė sakė, kad profesinių sąjungų nariams šis susitarimas yra itin reikšmingas.

„Tai yra labai ženklus ir pozityvus žingsnis“, – pasirašiusi sutartį pabrėžė ji.

Aš labai džiaugiuosi, kad socialinės apsaugos darbuotojams pasirašoma kolektyvinė sutartis ir kad tiesiogiai yra galvojama apie dirbantį žmogų (...)

 

Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė, kad ši sutartis rodo, jog Lietuvoje prioritetas yra žmonės.

„Aš labai džiaugiuosi, kad socialinės apsaugos darbuotojams pasirašoma kolektyvinė sutartis ir kad tiesiogiai yra galvojama apie dirbantį žmogų, ko Lietuvoje ne visose institucijose yra“, – pasirašiusi sutartį sakė  I. Petraitienė.

Sutartį pasirašė Socialines paslaugas teikiančių darbuotojų, Socialinių įstaigų darbuotojų, valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos, socialinių darbuotojų sąjunga „Solidarumas“ ir visuomeninių paslaugų profsąjungų federacija.

Ministerijos duomenimis, šalyje dirba apie 15 tūkst. socialinės srities darbuotojų, iš jų maždaug 5 tūkst. yra socialiniai darbuotojai, kiti dirba individualios priežiūros darbuotojais, užimtumo specialistais, psichologais, asmeniniais asistentais.

Savivaldybių duomenimis, vidutinis biudžetinėse įstaigose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis „į rankas“ 2023 metų pirmąjį ketvirtį siekė 1152 eurus, o 2022 metų tuo pot laiku – 1022 eurus. Per metus jis padidėjo 12,7 proc.

Anot ministerijos, socialinių darbuotojų minimalus darbo užmokestis nuo 2021 metų padidėjo apie 40 proc.

– Kas lemia didėjantį socialinių paslaugų poreikį?

– Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, visuomenė sensta. Nemaža Kauno rajono gyventojų dalis gyvena kaimiškojoje teritorijoje, kurioje sunkiau savarankiškai tenkinti savo poreikius: parduotuvės, gydymo įstaigos įsikūrusios toliau nuo gyvenamosios vietos, o gyvenimo sąlygos – neretai be patogumų.

Keičiasi požiūris, kad artimojo priežiūra ir slaugymas nėra šeimos reikalas, vis dažniau kreipiamasi dėl socialinių paslaugų siekiant nusiimti naštą nuo savo pečių. Socialinių paslaugų poreikį didina ir emigracija. Suaugę vaikai išvyksta į užsienį, palieka savo tėvus tvarkytis savarankiškai, nenori jiems padėti finansiškai. Dėl sveikatos problemų ir senyvo amžiaus ne visi vyresnio amžiaus žmonės gali pasirūpinti savimi, todėl tai daro savivaldybė.

– Kokios socialinių paslaugų gavėjų grupės yra didžiausios?

– Didžiausios socialinių paslaugų gavėjų grupės Kauno rajone yra šeimos, auginančios vaikus, senyvo amžiaus asmenys, suaugę neįgalūs asmenys ir vaikai, likę be tėvų globos. Socialinės paslaugos gerina ne tik šių asmenų, bet ir jų šeimų gyvenimo kokybę, sudaro galimybes aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, mažinti socialinę atskirtį.

Margarita Venslovienė / Organizatorių nuotr.

– Ar šiemet pakaunėje atsiras naujų socialinių paslaugų?

– Manome, kad reikia orientuotis ne į naujų paslaugų kūrimą. Daug svarbiau – didinti jau teikiamų paslaugų prieinamumą ir užtikrinti kokybę, sumažinti socialinių paslaugų namuose laukiančių asmenų eiles. Todėl Kauno rajono socialinių paslaugų centre (KRSPC) nuo šių metų įsteigti penki individualios priežiūros darbuotojų etatai, socialinės paslaugos perkamos iš nevyriausybinių organizacijų.

Savivaldybėje bus naujas atvejo vadybininkas, kuris dirbs su individualių ir kompleksinių poreikių turinčiais asmenims. Jis vertins, planuos, organizuos ir koordinuos paslaugų, reikalingų asmens poreikiams tenkinti, įgyvendinimą. Atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į asmens individualius poreikius, teiks palydėjimo, informavimo, konsultavimo ir atstovavimo paslaugas gaunant skirtingų sektorių paslaugas. Savo veikloje jis bendradarbiaus su socialiniais, užimtumo sistemos darbuotojais, kitų sistemų specialistais, kurių organizuojamų ir teikiamų paslaugų reikia asmens poreikiams užtikrinti. Atvejo vadybininkas aptarnaus iki 20 asmenų.

– Su kokiomis problemomis susiduriama didinant paslaugų įvairovę?

– Pirmiausia – valstybė skiria per mažai lėšų, nes ir esamoms paslaugoms jau yra susidariusios eilės. Dėl tos pačios priežasties juntamas ir darbuotojų trūkumas. Socialinių paslaugų poreikis auga greičiau nei galimybės ir sąlygos jas teikti. Plečiant paslaugų mastą ir jų įvairovę, reikia papildomų resursų: tiek žmogiškųjų, tiek finansinių, o jų paieškos užtrunka. Gyvename pokyčių laikotarpiu, todėl turime nuolat ieškoti naujų darbo metodų, kad veikla būtų efektyvi ir koordinuota. Dabar žmogiškieji resursai yra ypatinga problema, nes ir darbuotojai, ir klientai turi savo lūkesčių, kurie ne visada sutampa.

Nemažas iššūkis yra naujų bendruomeninių vaikų globos namų įkūrimas. Nepakankamas globėjų skaičius inspiruoja vaikų, likusių be tėvų globos, apgyvendinimą įstaigose, kurios turi būti artimos namų aplinkai. Perkant sunku surasti būstus, nes jie turi atitikti įvairius socialinės globos normatyvus, o naujų pastatų statybos užtrunka palyginti ilgai.

Įvertinimas: Kauno rajono socialinių paslaugų centrui už inovaciją „Metaforinių kortelių rinkinys „Atradimų sodas” įteiktas Lietuvos socialinio darbo inovacijų konkurso apdovanojimas paslaugų gavėjų įgalinimo kategorijoje. / V. Žukaitytės nuotr.

– Kokių pokyčių laukiama šiemet?

– Nuo šių metų sausio 1 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba sujungta su Neįgaliųjų reikalų departamentu ir tapo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Ji teikia visas pagrindines paslaugas žmonėms su negalia vieno langelio principu. Įsigaliojus naujai tvarkai, vertinant negalią atsižvelgiama ne tik į medicininius kriterijus, bet ir į individualius kiekvieno asmens poreikius.

Keičiasi ir su negalia susiję terminai: iki šiol vartotos sąvokas: „neįgalusis“, „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ pakeistos į „asmuo, turintis negalią“, „dalyvumo lygis“, „individualios pagalbos poreikiai“.

Nuo minėtos datos Lietuvoje pasikeitė negalios vertinimo modelis, todėl Kauno rajono gyventojams su negalia turėtų didėti paslaugų ir pagalbos prieinamumas, operatyviau teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos.

Šiandien žmogiškieji resursai yra ypatinga problema, nes ir darbuotojai, ir klientai turi savo lūkesčių, kurie ne visada sutampa.

Laukiame socialines paslaugas reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimų. Nuo šių metų liepos 1 d., keičiantis Socialinių paslaugų įstatymui, keisis mokesčio už teikiamas socialines paslaugas apskaičiavimo tvarka. Paslaugų gavėjams mokestis bus skaičiuojamas atsižvelgiant ne į visas šeimos pajamas, bet tik į asmens gaunamą individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją.

Nuo šių metų liepos 1 d. atsiras naujo pobūdžio vaikų, likusių be tėvų globos, globotojai. Siekiant turėti galimybę globos įstaigose esantiems vaikams būti prižiūrimiems artimesnėje šeimai aplinkoje, siūloma įsteigti nuolatinio globotojo statusą. Toks asmuo pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su globos centru, prižiūrėtų likusį be tėvų globos vaiką (nesusijusį giminystės ryšiais), kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Tiesa, vaikas turi turėti bent vieną iš šių požymių: nesėkmingos laikinosios priežiūros, globos ar įvaikinimo patirties; sunkiai išgydomų ir ar nepagydomų raidos ir (ar) psichikos sutrikimų, negalių; piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis arba turi priklausomybių; funkcionavimo sunkumų (neadaptyvus elgesys, socialinis nusišalinimas, prisitaikymo mokykloje sunkumai ir mokyklos nelankymas, polinkis į savižudybę ir pan.); yra vyresnis nei dešimties metų; drauge su juo (kitais vaikais) yra nepilnamečiai tėvas ar motina; priežiūros reikia ne tik jam, bet ir daugiau nei trims jo broliams ar seserims.

Jubiliejinis: pernai Kauno rajono socialinių paslaugų centro organizuojamas vaikų dailės pleneras „Aš ir tu“ buvo jau dešimtasis. / Organizatorių nuotr.

– Kokie pernykščiai darbai ir iniciatyvos džiugino labiausiai?

– Visada džiugina tai, kas turi tęstinumą, kur renkasi besišypsantys žmonės ir tvyro gera nuotaika. Kasmet visiems daug gerų emocijų kelia Kauno rajono žmonių su negalia sporto šventė „Pabūkime kartu“, šiemet ji vyks jubiliejinį – 25-ąjį – kartą. Pernai Kauno rajono socialinių paslaugų centro organizuojamas vaikų dailės pleneras „Aš ir tu“ buvo jau dešimtasis. Dalyviams patiko ir tradiciškai paminėta Asmenų su negalia diena.

Pernai įgyvendintos iniciatyvos padėjo pamatus įvairesnėms ir kokybiškesnėms šiųmetėms veikloms. KRSPC Šeimos gerovės skyriaus socialinio darbo specialistai ir psichologai dalyvavo mokymuose ir tobulino profesines kompetencijas pagal Asmenybės brandos centro organizuotą psichoedukacijos programą-metodiką, skirtą užsitęsusių, konfliktiškų skyrybų sprendimams rasti. Šeimos gerovės skyriaus darbuotojai parengė mokymų programą ir suorganizavo mokymus, kuriuos baigė šešiolika skyrybas išgyvenančių tėvų.

Šiame skyriuje pernai įsteigta individualios priežiūros darbuotojo pareigybė socialinės priežiūros šeimoms paslaugai teikti ir veikti komandoje kartu su socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeimomis. Individualios priežiūros darbuotojo pagalba skiriama šeimoms, kuriose auga vaikų iki 24 mėnesių, arba vaikų su negalia iki 36 mėnesių amžiaus, taip pat – asmenų su negalia šeimos, auginančios vaikus.

Džiaugiamės ir pernai suaktyvėjusiu bendradarbiavimu su ambulatorines slaugos paslaugas namuose teikiančiomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Dirbant kartu ir teikiant dienos socialinę globą asmens namuose, kokybiškiau ir greičiau tenkinami paslaugų gavėjų poreikiai, o paslaugų kompleksiškumas didina slaugos ir socialinės globos kokybę.

Atsižvelgiant į sparčius visuomenėje vykstančius socialinius procesus, reikia naujų sprendimų, padedančių įveikti visuomenėje kylančius iššūkius ir patenkinti naujus poreikius, todėl socialinės inovacijos tampa vienu iš svarbių priemonių ir sprendimo būdų.

Prieš metus Kauno rajone, orientuojantis į socialinę bendruomenės narių gerovę, pradėtos teikti naujos prevencinės socialinės paslaugos, padedančios sprendžiant gyvenime iškilusias problemas, kol jos dar netapo socialine rizika. Iki tol socialinės paslaugos Kauno rajone teiktos siekiant padėti išspręsti konkrečias, jau esančias žmogaus ar šeimos socialines krizes, o dėmesio prevencijai buvo skiriama mažai.

Vaizdas: taip atrodys bendruomeniniai vaikų globos namai. / Organizatorių nuotr.

Prevencinėms ir bendrosioms socialinėms paslaugoms teikti KRSPC įkurtas Socialinės pagalbos bendruomenėje skyrius. Dešimt socialinio darbo organizatorių dirba 25-iose Kauno rajono seniūnijose. Praėjusieji metai buvo komandos formavimo, įsikūrimo seniūnijose, bendradarbiavimo santykių kūrimo, funkcijų ir vaidmenų išsigryninimo metai. Džiugu, kad KRSPC priartėjo prie seniūnijų, jų gyventojų, įsiliejo į bendruomeninį seniūnijų gyvenimą. Nepaisant sudėtingos pradžios, pavyko sėkmingai spręsti sudėtingas situacijas ir pasiekti svarių rezultatų, užmegzti ir kurti ryšį su NVO, sveikatos priežiūros, globos įstaigomis, teisėsaugos ir kt. organizacijomis.

Ypač malonu, kai pastebi ir įvertina kiti. Praėjusių metų gruodžio 11 d. Vilniuje, Lietuvos socialinio darbo inovacijų konferencijos metu, KRSPC už inovaciją „Metaforinių kortelių rinkinys „Atradimų sodas“ įteiktas Lietuvos socialinio darbo inovacijų konkurso apdovanojimas paslaugų gavėjų įgalinimo kategorijoje. Konkurse dalyvavo 41 socialinių paslaugų organizacija iš visos Lietuvos. Ekspertų komisija vertino ir atrinko vienuolika daugiausia balų skirtingose kategorijose surinkusių inovacijų, o nugalėtojus lėmė komisijos ir viešo balsavimo rezultatai.

Pernai KRSPC Šeimos gerovės skyriui ir Krizių centrui suteiktas EQUASS Assurance kokybės sertifikatas. Nuoširdžiai džiaugiamės, nes šis sertifikatas patvirtina, kad vykdoma socialinė veikla yra efektyvi, o teikiamos paslaugos atitinka joms keliamus reikalavimus Europos lygmeniu.

„Nors kasmet ilgalaikės priežiūros paslaugų daugėja, dalies žmonių tos paslaugos vis dar nepasiekia. Matome būtinybę didinti paslaugų skaičių, priartinant jas prie žmogaus, nepaisant to, kurioje vietoje jis gyvena – mieste ar regione“, – sakė SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas, Baltijos šalių paliatyviosios pagalbos asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis.

Jo teigimu, plečiant ilgalaikės priežiūros paslaugas, siekiama kuo ilgiau išlaikyti žmogų aktyvų, sudaryti jam sąlygas kuo ilgiau savarankiškai gyventi bendruomenėje, kiek įmanoma apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progresavimo.

Plečiasi namuose teikiamų paslaugų pasiūla, sveikatos priežiūra – ir dienos centruose

M. Čiurlionis pažymėjo, kad siekiama išplėtoti ilgalaikės priežiūros paslaugų tinklą, apimantį ne tik paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir namuose. Tokiu būdu pacientas didžiąją dalį paslaugų gali gauti neišeidamas iš namų, o į sveikatos priežiūros įstaigą gali kreiptis, kai jo sveikatos būklė reikalauja didesnių intervencijų ar stacionarinio gydymo.

Žmonėms, turintiems didelių slaugos poreikių, dažniausiai vieno ar kelių vizitų į namus per savaitę neužtenka, paslaugų reikia kasdien, o kartais netgi kelis kartus per dieną

„Žmonėms, turintiems didelių slaugos poreikių, dažniausiai vieno ar kelių vizitų į namus per savaitę neužtenka, paslaugų reikia kasdien, o kartais netgi kelis kartus per dieną“, – sakė jis.

SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas pabrėžė, kad dienos centrus lankantiems gyventojams sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos ir juose.

„Dienos centre žmogus gali gauti slaugytojo, kineziterapeuto ir neseniai prie slaugos komandos prisijungusio ergoterapeuto paslaugas. Taip slaugos komandos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas namuose, gali užtikrinti jų tęstinumą“, – aiškino M. Čiurlionis.

M. Čiurlionio teigimu, nuo 2024-ųjų pokyčiai palies ir stacionarios ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas.

„Siekiame investuoti į specializuotą demencija sergančių pacientų priežiūrą. Tam skiriamos Europos Sąjungos investicijos sustiprins savivaldybių infrastruktūrą, pritaikys ją demencija sergantiems žmonėms, bus plečiamos paliatyviosios priežiūros apimtys. Investicijos pasieks ir nepagydomomis ligomis sergančius pacientus – planuojama skirti kelis šimtus naujų papildomų lovų“, – kalbėjo jis.

Pastaruoju metu pasitaikius dviem atvejams, kai tėvai pagrobė savo tėvus, o Vilniuje moteris, manoma, nuskandino savo dukras, ministrė ragina žmones nebijoti kreiptis pagalbos bei paskatinti tai daryti kitus.

„Mes matėme daug nelaimių, skaudžiai sukrėtusių Lietuvą, kuomet buvo kalbama ir apie tas pačias socialines paslaugas, ir šioje šviesoje matyčiau kitą labai didelę problemą – pastebėjimo, pamatymo ir žinojimo, kad žmogus susidūrė su kažkokia problema, su išgyvenimu, jaučiasi paliktas vienas“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministrė.

„Apie jį kad mes galėtume sužinoti, kad nebijotų kreiptis, kad artimieji pastebėtų, nes socialinių paslaugų, jeigu apžvelgtume, kokios jos yra ir kaip jos keitėsi per trejetą metų, tikrai išsivystymas yra gana didelis“, – sakė ji.

M. Navickienės duomenimis, savivaldybių išlaidos socialinėms paslaugoms per trejus metus augo 30 procentų, nuo pernai atsirado prevencinės socialinės paslaugos, be to, darbuotojai socialinės rizikos šeimas lanko iki jų vaikui sukanka treji metai.

„Tai tų paslaugų spektras yra, bet pagrindinė problema, kad kartais nepavyksta pamatyti tos problemos tada, kai ji prasideda, tai čia turbūt mes visi turime keistis ir inicijuoti tą pokytį, nebijoti ieškoti pagalbos, nebijoti jos kreiptis, o tada institucijų pagalba, savitarpio pagalbos grupių dėka galima tikrai išspręsti labai daug problemų“, – kalbėjo M. Navickienė.

Vilniuje, Neries upėje, sekmadienį savo vaikus, kaip įtariama, paskandino 36 metų policijos darbuotoja, ji šiuo metu ligoninėje, manoma, kad ji mėgino nusižudyti.

Tuo metu rugpjūčio 27 dieną vyras, pasiėmęs iš motinos metų neturinčią dukrą, valtimi perplaukė Šilutės rajone tekančią Skirvytės upę ir taip kirto Lietuvos  – Rusijos valstybinę sieną. Mergaitę susigrąžinti pavyko antradienio vakarą, motinai išvykus į Kaliningrado sritį. Šiuo metu jos yra Lietuvoje, mergaitės tėvo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Rugsėjo pradžioje kaltais dėl bandymo pagrobti savo vaikus pripažinti Inga ir Mindaugas Vilčinskai. Juos pareigūnai sulaikė, manoma, bandžiusius kirsti valstybės sieną su Baltarusija.

Taip siekiama didinti socialinių paslaugų kokybę bei kelti socialinio darbo prestižą. Jeigu socialinių paslaugų srities darbuotojai nesilaikys kodekso nuostatų, bus galima pateikti skundą Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos komisijai, kuri veikia nuo šių metų kovo.

„Kartu su visa socialinių paslaugų srityje dirbančių žmonių bendruomene siekiame stiprinti socialinio darbo kaip profesinės veiklos, socialinio darbuotojo specialybės prestižą ir visuomenės pasitikėjimą socialiniu darbuotoju. Kad socialiniams darbuotojams puikiai sekasi, įrodo jau kelerius metus iš eilės atliekama visuomenės nuomonės apklausa“, penktadienį pranešime teigė ministrė Monika Navickienė.

„Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas dar labiau prisidės prie darbo kokybės gerinimo ir profesijos prestižo kėlimo“, – pridūrė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, praėjusį spalį ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad net ketvirtadalis šalies gyventojų vienaip ar kitaip yra susidūrę su socialiniu darbuotoju.

Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirba daugiau kaip 15 tūkst. darbuotojų, iš kurių apie 5 tūkst. yra socialiniai darbuotojai.

Socialinių paslaugų įstatymo pokyčiams dar turės pritarti ir Seimas.

Siūlomais pakeitimais ministerija siekia užtikrinti, jog žmonės su negalia ir jų artimieji, kiti pažeidžiami asmenys greičiau gautų socialines paslaugas, už jas mokėtų mažiau, o dalis socialinių paslaugų krizinėje situacijoje atsidūrusiems žmonėms būtų teikiamos nemokamai.

Taip pat norima plėsti socialinių paslaugų teikėjų ratą prižiūrintiems artimuosius su negalia, įteisinti nuolatinį globotoją likusiems be tėvų globos vaikams.

„Bus plečiamas laikino atokvėpio paslaugos prieinamumas – artimuosius slaugantys žmonės galės pailsėti, atgauti fizines ir emocines jėgas. Be to, socialines paslaugas galės teikti ne tik įstaigos, bet ir fiziniai asmenys, kurie paslaugas galės teikti legaliai su verslo liudijimu ar per individualią veiklą“, – pranešime sakė ministrė Monika Navickienė.

Pasak jos, ir toliau vienu pagrindinių tikslų išlieka, kad vaikai būtų globojami šeimos aplinkoje, o ne įstaigose, todėl bus įteisinamas nuolatinis globotojas likusiems be tėvų globos vaikams.

Tikiuosi, kad pokyčiai reikšmingai pagerins pažeidžiamų gyventojų kasdienio gyvenimo kokybę.

„Tikiuosi, kad pokyčiai reikšmingai pagerins pažeidžiamų gyventojų kasdienio gyvenimo kokybę“, – pridūrė ji.

Žmonėms, prižiūrintiems artimuosius su negalia, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis, priėmus įstatymo pakeitimus, laikino atokvėpio paslauga kainuos pigiau nei iki šiol, t. y. 30 proc. slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, mokamos laikino atokvėpio gavėjo prižiūrimam asmeniui.

Tokiu būdu artimiesiems bus suteikiama galimybė pailsėti, atgauti fizines ir emocines jėgas.

Laikino atokvėpio paslauga gali pasinaudoti vaikų su negalia iki 18 metų tėvai, globėjai, jeigu vaikui nustatytas neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.

Šia paslauga taip pat gali naudotis suaugusio žmogaus su negalia ar senyvo amžiaus žmogaus artimieji, kurie gyvena kartu ir globoja žmogų, kuriam nustatytas ne didesnis nei 55 proc. darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.

Anot SADM, įsigaliojus Socialinių paslaugų įstatymo pataisoms, krizinėje situacijoje atsidūrusiems žmonėms nemokamai bus teikiama psichosocialinė ir intensyvi krizių įveikimo pagalba, asmenims su negalia nemokamai bus siūloma socialinių dirbtuvių paslauga.

Be to, suaugęs žmogus ar vaikas, turintis negalią ir gaunantis slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją ar priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją, už socialinę priežiūrą ir dienos socialinę globą mokės iki 30 proc. tik nuo slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, o ne nuo visų savo pajamų, kaip yra dabar.

Nustatant mokėjimą už ilgalaikę globą, yra vertinamas ir žmogaus turtas, viršijantis normatyvą.

Vyriausybė pritarė siūlymui šį normatyvą didinti nuo dabar galiojančių 12 iki 50 kv. metrų būsto naudingojo ploto. Tai reiškia, kad mažiau vienišų žmonių, turinčių nekilnojamojo turto, mokės už ilgalaikę globą.

2023 metų duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 533 tūkst. vaikų. Beveik 7 tūkst. iš jų – globojami.

Ministerija tvirtina, kad siekiant užtikrinti be tėvų globos likusių vaikų interesus, bus sudarytos sąlygos jiems augti šeimos aplinkoje pas nuolatinį globotoją, taip mažinant globotojų kaitą bei išvengiant patekimo į globos namus.

Taip pat bus praplėstas galimų pagalbos pinigų gavėjų ratas – pagalbos pinigus galės gauti šeimynos ir nuolatiniai globotojai.

Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui, kad socialines paslaugas galėtų teikti ne tik juridiniai (socialinės įstaigos), bet ir fiziniai asmenys.

SADM teigimu, nustačius, kad socialines paslaugas gali teikti ir fiziniai asmenys, išsiplėstų socialinių paslaugų teikėjų ratas, didėtų socialinių paslaugų prieinamumas, socialinių paslaugų gavėjų galimybės rinktis socialinių paslaugų teikėją.

Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams iš savivaldybių biudžetų papildomai reikės apie 6,7 mln. eurų 2024 metais, apie 8,7 mln. 2025 metais, iš valstybės biudžeto – apie 8,6 mln. eurų 2024 metais, apie 18,4 mln. eurų 2025 metais, iš „Sodros“ biudžeto lėšų – atitinkamai apie 32 tūkst. eurų ir apie 55 tūkst. eurų.

Stiprinama bendrystė

Jau vasarį planuojama pakviesti nevyriausybines organizacijas dalyvauti Socialinės veiklos projektų finansavimo konkurse.

„Augant Klaipėdos rajono gyventojų skaičiui, kartu auga ir socialinių paslaugų poreikis. Siekiant jį atliepti, nuolat plečiamas šių paslaugų spektras bei gerinama jų kokybė. Džiugu, kad daugėja ir socialines paslaugas gyventojams siūlančių nevyriausybinių organizacijų. Tikiu, kad Socialinės veiklos projektų finansavimo konkursas paskatins nevyriausybininkus imtis šios veiklos ir bus nuveikta daug prasmingų darbų“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Butkus.

Socialinė sritis – be galo jautri, ir nekyla abejonių dėl šių paslaugų būtinumo ir svarbos.

Sprendimas skelbti šį konkursą priimtas ne tik siekiant plėsti socialinių paslaugų pasiūlą ir prieinamumą, bet ir užtikrinti tinkamas nevyriausybinių organizacijų veiklos ir plėtros sąlygas, taip pat stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų bei skatinti savanorystę.

„Socialinė sritis – be galo jautri, ir nekyla abejonių dėl šių paslaugų būtinumo ir svarbos. Juk jos ypač reikalingos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms – senjorams, negalią turintiems asmenims, šeimoms, patiriančioms socialinę riziką, ir kitiems. Daug kokybiškų ir naudingų paslaugų jiems teikia mūsų įstaigos, kasmet skiriamos lėšos įvairioms išmokoms ir kitai finansinei paramai mokėti, tačiau reikalinga ir bendrystė su nevyriausybinėmis organizacijomis. Būtent jos yra arčiausiai žmonių, žino jų problemas, taip pat įsitikinome, kad socialines paslaugas jos geba teikti su dideliu rūpesčiu ir atsidavimu“, – teigė V. Butkus.

Vytautas Butkus. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Didės paslaugų įvairovė

Socialinės veiklos projektų finansavimo konkurso projektams šiemet numatoma skirti 50 tūkst. eurų, vienam projektui – iki 15 tūkst. eurų.

Bus finansuojamos įvairios veiklos, kurios mažins socialinę atskirtį, asmenims padės įveikti sunkumus, taip pat ugdyti bei palaikyti socialinius įgūdžius ir pan.

Pavyzdžiui, socialinės dirbtuvės asmenims su negalia, transporto organizavimas gyventojams, kurie dėl negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo problemų ir negali naudotis visuomeniniu ar nuosavu transportu, neturi tam pajamų.

„Tarp finansuojamų veiklų – ir paslauga, kurios Klaipėdos rajone ypač trūksta – tai maitinimo organizavimas asmenims ar šeimoms, kurie dėl nepakankamo savarankiškumo ar pajamų nepajėgia maitintis savo namuose. Pavyzdžiui, nevyriausybinių organizacijų iniciatyva seniūnijose galėtų pradėti veikti nemokamo maitinimo kioskeliai, o gal karštas maistas gali būti pristatomas į namus. Taip pat siekiama teikti pagalbą iš pataisos įstaigų paleistiems asmenims, padėti integruotis užsieniečiams“, – vardijo administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Tikslas – geresnė sveikata

Šiuo metu dar galima teikti paraiškas Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projektų atrankos konkurse. Juo siekiama sumažinti sveikatą žalojančios elgsenos paplitimą tarp rajono gyventojų, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius ir pagerinti jų sveikatą bei gyvenimo kokybę.

Pernai šio konkurso projektams išskirstyta bemaž 64 tūkst. eurų ir finansuota net 19 įvairiausių projektų. Pavyzdžiui, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija vykdė projektą „Sveikiau ir aktyviau“. Bendruomenė „Karklės senbuviai“ kvietė į sveiko gyvenimo būdo puoselėjimo renginių ciklą „Pajūrio sveikatos gurkšnis 2022“, Neįgaliųjų sportininkų asociacija įgyvendino projektą „Judu vasara“, o Gargždų krašto muziejus – projektą „Susitikime muziejuje!“.

„Šiais metais programos projektams numatoma skirti 70 tūkst. eurų. Tad kviečiu Klaipėdos rajone veiklą vykdančias bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, taip pat ugdymo bei kultūros įstaigas ir kitus aktyviai teikti paraiškas ir prisidėti prie rajono gyventojų ar savo bendruomenės sveikesnės gyvensenos“, – ragino direktoriaus pavaduotojas V. Butkus.

Paraiškas galima teikti iki vasario 17 d. Daugiau informacijos, kaip tai padaryti, skelbiama savivaldybės interneto svetainėje www.klaipedos-r.lt, skiltyje „Aktualijos“.

Kaip informuoja Vilniaus savivaldybė, toks sprendimas užtikrina, kad gyvenimo kokybę gerinančių paslaugų vilniečiams nereikės laukti jos bus tiekiamos iš karto nuo sutarties sudarymo dienos. Pagerinus dienos socialinės globos paslaugų prieinamumą, yra išsaugoma galimybė senyvo amžiaus ir suaugusiems žmonėms su negalia ilgiau gyventi savo namuose.

„Miestas nuolat rūpinasi be pagalbos negalinčių išsiversti vilniečių gyvenimo kokybe. Nepaisant to, dar prieš dvejus metus, žmonės su negalia, norėdami gauti dienos socialinės globos paslaugos namuose, turėjo daugiau nei mėnesį praleisti laukiančiųjų eilėje. Siekdamas pagerinti dienos globos paslaugų namuose prieinamumą, miestas praplėtė šias paslaugas teikiančių tiekėjų sąrašą. Tokiu būdu neįgalieji reikiamą pagalbą namuose galės gauti nelaukdami eilėse, o nuo pat sutarties sudarymo dienos“, – sako mero pavaduotojas Tomas Gulbinas.

Siekdamas pagerinti dienos globos paslaugų namuose prieinamumą, miestas praplėtė šias paslaugas teikiančių tiekėjų sąrašą.

Dienos socialinės globos paslaugas namuose senyvo amžiaus ir suaugusiems asmenims su negalia teikusių įstaigų sąrašas prasiplėtė. Greta BĮ „Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro“ ir VšĮ „Socialinių inovacijų ir mokslo centro“, gyventojams siūlomi dar 5 teikėjai: VšĮ „Priežiūra ir pagalba senjorams į namus“, Maltos ordino pagalbos tarnybos paslaugos, Lietuvos samariečių bendrijos Vilniaus skyriaus, VšĮ „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ ir VšĮ Integruotų sveikatos paslaugų centro Vilniaus padalinio darbuotojų pagalba.

Palyginti su 2021 metais, per 2022-uosius vilniečių, pageidaujančių gauti paslaugas iš BĮ „Vilniaus miesto socialinių paslaugų centre“, eilė  sumažėjo nuo 100 iki 27 gyventojų (t. y. 73 proc.). Nesutikus pasirinkti kito siūlomo paslaugų teikėjo, dienos socialinės globos paslaugų namuose gali tekti palaukti eilėje.

Savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Nadežda Buinickienė primena, kad dienos socialinės globos paslaugos namuose Vilniuje yra teikiamos gyventojams, kurie turi negalią ir kuriems nustatytas socialinių paslaugų poreikis.

„Socialinių darbuotojų dėka žmogus gauna visą reikiamą pagalbą namuose, yra pamaitinamas, jam atnešamas maistas, užtikrinama jo higiena ir teikiamos kitos paslaugos. Socialiniai darbuotojai taip pat organizuoja transportą, jeigu asmeniui reikia nuvykti į tam tikras įstaigas, konsultuoja, užtikrina turiningą laisvalaikį ir ugdymą, teikia kitą reikalingą pagalbą pagal poreikį“, – sako N. Buinickienė.

Norintys gauti dienos socialinės globos arba kitas socialines paslaugas, turi kreiptis į BĮ “Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras” dėl šių paslaugų poreikio nustatymo. Daugiau informacijos galima rasti čia: https://www.spcentras.lt/dienos-socialine-globa/

Laukia su nerimu

Neįgalių vaikų dienos centrai – tėvų išsigelbėjimas, nes jie gali dirbti. Tačiau viena „Kauno dienos“ skaitytoja nerimauja, kad greitu laiku neliks vietos, kur gali palikti savo neįgalų vaiką. To priežastis – socialines paslaugas teikiančios įstaigos iš valdžios negauna finansavimo, todėl jau kaupiasi tūkstantinės skolos, darbuotojai rašo pareiškimus išeiti iš darbo.

„Aš auginu neįgalų sūnų. Man būtų tiesiog katastrofa, jei uždarys jo dienos centrą“, – baiminosi kaunietė.

Moters teigimu, situacija, kai ant plauko pakibo neįgalių vaikų dienos centrų likimas Kaune, – tiesiog skandalinga. Pasak jos, jau šį mėnesį gali prasidėti tokių centrų uždarymo vajus, nes valstybė nesumoka už neįgaliesiems suteiktas paslaugas. Jos žiniomis, kai kurie socialiniai darbuotojai atlyginimų negauna jau kelis mėnesius, todėl nežinia, kiek jie pajėgs dirbti tik iš idėjos, padėti neįgaliesiems ir jų šeimoms.

Pavojus: Birutės g. 29A veikiančios organizacijos baiminasi, kad dėl nesumokėtų pinigų gali būti uždaryti neįgalių vaikų dienos centrai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Negaunamos dotacijos

„Kauno dienai“ VšĮ „Ištiesk pagalbos ranką“ įkūrėja Loreta Mickūnaitė patvirtino, kad iš tiesų dabar negaunama dotacijų už suteiktas paslaugas, todėl dalis darbuotojų jau pasiryžę ieškotis kito darbo, o neįgalius vaikus auginantys tėvai nežino, ar bus galimybė ir toliau gauti dienos centro paslaugas.

„Mes negauname valstybės dotacijų už paslaugas, kurias teikiame žmonėms, turintiems sunkią negalią. Nesame vieninteliai. Kaune veikia apie 30 tokių įmonių, kurioms iš valstybės biudžeto nepervedami pinigai. Kadangi mieste padidėjo paslaugų poreikis, žymiai išaugo ir suma, kurią reikia sumokėti, tačiau SADM daugiau pinigų skirti nenori ir tų pinigų mes negauname“, – aiškino L.Mickūnaitė.

Ji nurodė, kad vien jos vadovaujamoje įstaigoje skola siekia apie 40 tūkst. eurų. „Jau mums paslaugų tiekėjai rašo, kad nutraukia arba stabdo sutartis, kol bus visiškai padengti įsiskolinimai. Aišku, nežinia, ar darbuotojai sutiks dar laukti atlyginimų, nes neaišku, iš ko jiems dabar galime sumokėti. Mums pinigai nepervesti už rugpjūtį ir rugsėjį“, – pasakojo VšĮ „Ištiesk pagalbos ranką“ vadovė.

Pasak jos, Kauno miesto savivaldybė informavo ministeriją, kad išaugo paslaugų poreikis. Tačiau ministerija neskuba atverti piniginės – užsakė auditą, kad išsiaiškintų, kodėl tas poreikis išaugo, o tik tada svarstys, ar mokėti organizacijoms už suteiktas socialines paslaugas.

„Už paslaugas moka savivaldybė ir ministerija. Tačiau miesto dalis yra labai nedidelė. Savivaldybė  su mumis yra atsiskaičiusi, bet didelė dalis finansavimo iš ministerijos mūsų taip ir nepasiekia. Todėl neturime iš ko susimokėti nei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), nei „Sodrai“, nei maitinimo įstaigoms. Situacija tokia, kad dabar patys darbuotojai tualetinį popierių į darbą nešasi. Kaune pradėjome teikti daugiau paslaugų. Metų pradžioje dienos centruose paslaugas teikėme apie 26 vaikams, dabar turime 37, iš jų 28 turi sunkią negalią. Už 21 asmenį esame negavę pinigų. Mūsų paslaugos iš dalies kompensuojamos, šiek tiek reikia primokėti tėvams, bet kitą dalį turėtų sumokėti ministerija, tačiau iš jos nieko nesulaukiame“, – apie susidariusią situaciją kalbėjo L.Mickūnaitė.

„Mūsų žiniomis, savivaldybė dar nuo balandžio pradėjo prašyti didesnės kompensacijos. Tai už vieną mėnesį lyg buvo padidinta, tačiau rugsėjį gerokai sunerimau, nes pajutau, kad negausime lėšų tiek, kiek mums reikia. Aišku, pastatas liks, bet dabar kyla klausimas dėl darbuotojų ir pačių paslaugų, kurias užsakome iš tiekėjų. Nėra jokio stabilumo“, – stebėjosi įstaigos „Ištiesk pagalbos ranką“ įkūrėja.

Kadangi mieste padidėjo paslaugų poreikis, žymiai išaugo ir suma, kurią reikia sumokėti, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) daugiau pinigų skirti nenori ir tų pinigų mes negauname.

Paslaugos namuose

Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyrius socialines paslaugas negalią turintiems žmonėms teikia namuose. Taip pat kyla rizika, kad kauniečiai greitu laiku liks be šių paslaugų. Kauno samariečių skola – dar didesnė ir siekia 150 tūkst. eurų.

„Iš mūsų savivaldybė perka neįgalių žmonių priežiūros namuose paslaugą. Turime apie 60 socialinių darbuotojų, kurie prižiūri namuose gulinčius žmones. Jau antras mėnuo, kai už šias paslaugas negauname pinigų, negalime sumokėti algų. Įprastai ministerija siunčia pinigus savivaldybei, o ji perveda mums. Kodėl pinigai nesuvaikšto, tikrai negaliu atsakyti“, – kalbėjo Kauno samariečių vadovas Mindaugas Vėlyvis.

Jis gavo iš Kauno miesto savivaldybės raštą, kad, kai tik bus išspręstas finansavimo klausimas, pinigai už neįgaliesiems suteiktas paslaugas bus pervesti organizacijoms, tačiau neaišku, kada tai įvyks.

„Atrodo, savivaldybė ieško būdų, iš kur gauti pinigų, o žmonės, kurie rūpinasi neįgaliaisiais, priversti laukti. Jau keli darbuotojai pateikė pareiškimus išeiti iš darbo. Mes organizavome susirinkimą su socialiniais darbuotojais ir aiškinome, kad ne samariečiai kalti dėl nesumokamų pinigų. Tikrai labai liūdna situacija, nes gali būti, kad žmonės bus palikti be jokios slaugos“, – apie sklandančias niūrias nuotaikas pasakojo M.Vėlyvis.

Žmonės: M.Vėlyvio teigimu, dalis socialinių darbuotojų dėl nesumokėtų algų parašė pareiškimus išeiti iš darbo. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Poreikis nuolat auga

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė dienraščiui patvirtino, kad už socialinės globos paslaugas asmenims, turintiems sunkią negalią, mokama iš valstybės biudžeto lėšų, iš dalies šiomis lėšomis finansuojamos paslaugos socialinę riziką patiriančioms šeimoms. Būtent tai ir sudaro minėtą įsiskolinimą.

„Tokia situacija susiklostė dėl žymiai išaugusių paslaugų ir prekių kainų, kurios daro tiesioginę įtaką ir socialinių paslaugų įkainių pokyčiui. Iki šiol jos kisdavo kartą per kalendorinius metus, o šiemet didinamos jau antrą kartą.

Kaunas, greičiausiai, patiria didžiausią lėšų trūkumą, kadangi esame išsprendę eilių dėl socialinių paslaugų gavimo klausimą. Socialinių paslaugų poreikis nuolat auga, o kauniečiams paslaugos lengvai prieinamos ir teikiamos operatyviai. Tai padeda užtikrinti ne tik miesto įstaigos, bet ir nevyriausybinės organizacijos, privatūs socialinių paslaugų teikėjai“, – komentavo J.Baltaduonytė.

Pasak jos, Kaunas – viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, galinčių užtikrinti globą asmens namuose iki 10 val. per dieną, iki septynių kartų per savaitę, kaip ir numato nacionaliniai teisės aktai. Dienos centruose miestas sugeba pasirūpinti vaikais, turinčiais sunkią negalią.

„Tai sudėtingos, specifinių žinių reikalaujančios socialinės paslaugos, kurias teikia kvalifikuoti specialistai. Natūralu, kad šios paslaugos yra kur kas brangesnės nei įprastos“, – pažymėjo Socialinių paslaugų skyriaus vedėja.

„Nuolat bendradarbiaujame su atsakingomis valstybės institucijomis ir tikimės, kad artimiausiu metu bus sumokėtos susidariusios skolos. Labai tikimės, kad neprireiks uždaryti dienos centrų ir paslaugos bus užtikrintos net ir šiandien, kilus sunkumų ir esant neapibrėžtumui dėl lėšų trūkumo. Ieškoma sprendimų, siūlomos alternatyvios paslaugos asmenims, kad jie gautų būtiną socialinę pagalbą“, – pridūrė J.Baltaduonytė.

Milijoninė skola

„Kauno diena“ pasiteiravo, kokių skolų susidarė už suteiktas, tačiau neatlygintas socialines paslaugas. Savivaldybės atstovė pažymėjo, kad su sunkumais susiduriama jau nuo vasaros. Tuomet dalį įsiskolinimų miestas padengė iš savo biudžeto.

Pasak Socialinių paslaugų skyriaus vedėjos, šiuo metu įsiskolinimas už socialinės globos paslaugas, suteiktas asmenims, turintiems sunkią negalią, ir paslaugas šeimoms, patiriančioms socialinės rizikos veiksnių, sudaro daugiau nei 1,8 mln. eurų.

„Savivaldybė neturi pajėgumų savarankiškai padengti šios sumos, nes papildomų finansų dėl žymiai išaugusių prekių ir paslaugų kainų reikia ir kitoms savivaldybės funkcijoms vykdyti ir paslaugoms teikti. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir socialinėms paslaugoms, finansuojamoms iš savivaldybės biudžeto“, – komentavo J.Baltaduonytė.

Ji aiškino, kad iš valstybės biudžeto finansuojamos socialinės globos paslaugos, teikiamos asmenims, turintiems sunkią negalią, iš dalies – vaikų dienos centrų paslaugos ir paslaugos šeimoms, patiriančioms socialinės rizikos veiksnius.

„Savivaldybė sumoka už bendrąsias socialines paslaugas, socialinės priežiūros ir socialinės globos paslaugas, teikiamas asmenims, neturintiems sunkios negalios. Iš dalies finansuoja vaikų dienos centrų darbą ir paslaugas šeimoms, patiriančioms socialinės rizikos veiksnių“, – apie tai, kaip už socialines paslaugas paskirstomas finansavimas iš miesto ir valstybės biudžeto, aiškino Socialinių paslaugų skyriaus vedėja.

Ministerija savo kaltės neįžvelgia?

Pasak SADM atstovų, už socialinių paslaugų teikimą savo teritorijos gyventojams, paslaugų planavimą ir organizavimą atsakingos savivaldybės.

Specialistai analizuoja gyventojų socialinių paslaugų poreikius, pagal tai prognozuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, vertina ir nustato socialinių paslaugų finansavimo poreikį, organizuoja ir finansuoja socialines paslaugas savo teritorijos gyventojams. Paslaugos finansuojamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų, asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas ir kitų lėšų.

„Kaip ir valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai planuojami iš anksto. Koks bus lėšų poreikis, kokia valstybės biudžeto dotacija. Šiems metams savivaldybės ministerijai teikė informaciją dar pernai. 2022 m. savivaldybėms buvo skirta visa jų suplanuota valstybės biudžeto dotacijų suma žmonių, turinčių sunkią negalią, socialinei globai teikti.

Ministerijos duomenimis, Kauno miesto savivaldybė neatsiskaito su paslaugų teikėjais būtent už socialinės globos paslaugas, suteiktas  žmonėms, turintiems sunkią negalią. Kitų socialinių paslaugų (pvz., socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims, turintiems negalią, neįgaliems vaikams, socialinę riziką patiriantiems vaikams, socialinę riziką patiriantiems suaugusiems asmenims) organizavimas yra savivaldybių savarankiška funkcija, todėl jos daugiausia finansuojamos savivaldybės biudžeto lėšomis ir tik iš dalies biudžeto lėšomis“, – atsiųstame komentare  dėstė SADM valdininkai.

SADM atkreipė dėmesį į tai, kad dar pavasarį, matydama prekių ir paslaugų kainų augimo tendencijas šalyje, balandį ji apklausė savivaldybes dėl galimo papildomo valstybės biudžeto dotacijų lėšų poreikio socialinėms paslaugoms finansuoti. Bendras lėšų poreikis žmonių, turinčių sunkią negalią, socialinei globai finansuoti išaugo 25 proc., o Kauno miesto savivaldybės – 64 proc.

„Manytina, kad Kauno miesto savivaldybė nepakankamai atsakingai įvertino savivaldybės gyventojų poreikius, planuodama valstybės biudžeto dotacijų lėšas, ir priėmė sprendimus, įsipareigodama finansuoti socialinę globą žmonėms, turintiems sunkią negalią, paslaugų teikėjų nurodytomis dažnai nepagrįstomis kainomis.

Pavyzdžiui, kai kurių Kauno miesto teikėjų nurodytos socialinės globos kainos (17,39 eur/val.) daugiau nei du kartus viršija Socialinių paslaugų ir priežiūros departamento pateikiamą vidutinį dienos socialinės globos asmens namuose kainą (7,83 eur/val.). Be to, susiklosčiusią situaciją Kauno miesto savivaldybė galėjo švelninti savo prisiimtus įsipareigojimus socialinių paslaugų teikėjams dengdama iš savivaldybės biudžeto lėšų“, – ministerijos biurokratai visą kaltę bandė suversti miestui.

„Kauno dienai“ atsiųstame komentare nurodoma, kad SADM, atsižvelgdama į išaugusį lėšų poreikį, savivaldybėms (taip pat ir Kauno miesto) jau šįmet skyrė dalį 2022 m. reikalingų papildomų valstybės biudžeto dotacijų lėšų globai finansuoti.

„Kita dalis skirta ir pervesta praėjusią savaitę. Savivaldybėms iš viso papildomai pervesta 5 mln. eurų valstybės biudžeto dotacijų lėšų, iš jų Kauno miestui – 1,249 mln. eurų. Viliamasi, kad savivaldybės nedelsdamos padengs įsiskolinimus socialinę globą teikiančioms įstaigoms, su kuriomis sudarė finansavimo sutartis“, – nurodė ministerijos valdininkai.

Pasak jos, per pirmuosius šešis mėnesius šia pagalba pasinaudojo 1327 žmonės su negalia, per 2021 metų antrąjį pusmetį, kai buvo pradėta individualiai teikti asmeninio asistento pagalbos paslauga, ją gavo 568 asmenys.

Pasak ministerijos, iš viso jau suteikta beveik 260 tūkst. asmeninio asistento pagalbos valandų, pagalbą suteikė 562 asistentai. Pernai atitinkamai 297 asmeniniai asistentai skyrė per 62 tūkst. pagalbos valandų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad ši pagalba reikalinga siekiant, kad žmonės su negalia galėtų gyventi bendruomenėje, mokytis, dirbti, aktyviai leisti laisvalaikį.

Asmeninio asistento pagalba šiandien jau teikiama 57 savivaldybėje iš 60. Tikiuosi, kad artimiausiu metu ji bus teikiama visose šalies savivaldybėse.

„Asmeninio asistento pagalba šiandien jau teikiama 57 savivaldybėje iš 60. Tikiuosi, kad artimiausiu metu ji bus teikiama visose šalies savivaldybėse“, – sakė M. Navickienė.

Šios paslaugos teikimo valandos kaina skirtingose savivaldybėse svyruoja nuo 5,12 eurų Kėdainių rajone iki 16,11 eurų už valandą Šilalės rajono savivaldybėje. Vidutinis paslaugos įkainis savivaldybėse – apie 8,5 eurų už valandą.

Asmeninę pagalbą gali gauti visi žmonės su negalia, kuriems šis poreikis yra nustatytas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį. Ją teikti gali fizinis asmuo, nesusijęs artimais giminystės ryšiais su negalia turinčiu asmeniu.

Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, toks asistentas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka. Svarbiausias asmeninio asistento uždavinys – ne atlikti veiksmus už asmenį su negalia, o atlikti kartu su juo.

Naują individualizuotą pagalbą bendruomenėje siekiama sukurti pertvarkant socialinės globos sistemą: Globos įstaigose gyvenančius žmones su negalia siekiama apgyvendinti savarankiškai ir sudaryti sąlygas jiems ir jų šeimoms gauti individualias bendruomenines paslaugas, taip užtikrinant savarankiškumą ir laisvę rinktis.