Geriausiai apsisaugosite tokiems neatidarydami durų, neteikdami informacijos telefonu.

Nors apie sukčius, apsimetančius įvairių įstaigų darbuotojais, nuolat rašo spauda, primena policija, mokesčių inspekcija ir kitos įstaigos, nemažėja skaudžių patirčių. Vis pasitaiko atvejų, kad žmonės, dažniau senjorai, įsileidę sukčius, netenka namuose laikomų santaupų ar vertingų daiktų.

Todėl įspėjama: būkite budrūs, neįsileiskite sukčių į namus, neteikite jiems asmeninės informacijos telefonu ir atminkite – „Sodros“ darbuotojai namuose nesilanko, jokių duomenų nerenka ir jokių paslaugų neteikia.

Kilus klausimų, galite paskambinti telefonu 1883 arba kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių.

„Norime priminti ir paraginti gyventojus pateikti neterminuotus prašymus ligos išmokoms gauti. Tuomet ateityje jokių prašymų teikti nereikės.

Šiai dienai yra nedidelė dalis gyventojų, kurie sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau prašymo gauti ligos išmoką nepateikė. Jiems į asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui ir elektroniniu paštu tiems, kurie yra elektroninio pašto adresą nurodę „Sodrai“, išsiuntėme priminimus pateikti prašymą ligos išmokai gauti“, – sako „Sodros“ klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Pateikus prašymą „Sodra“ išmokas moka ir už praėjusį, tačiau ne ilgesnį nei 12 mėnesių nuo ligos pabaigos dienos, laikotarpį. Iš viso „Sodros“ pranešimus į asmeninę paskyrą gyventojai.sodra.lt gavo beveik 70 tūkst. gyventojų, 30 tūkst. iš jų – ir elektroniniu paštu. Daliai jų „Sodra“ išmokų nemokės, nes jie sirgo ir nedarbingumo pažymėjimą turėjo vieną arba dvi dienas, tačiau tai yra priminimas ir paskatinimas jiems pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą.

Tokį prašymą paprasta pateikti netgi neišeinant iš namų – per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui. Tereikia prisijungus skiltyje prašymai pasirinkti neterminuotą ligos išmokos prašymo formą ir ją užpildyti.

Tokius prašymus jau yra pateikę 725 tūkst. gyventojų – daugiau nei pusė visų apdraustųjų, galinčių gauti ligos išmokas.

„Būna atvejų, kad žmogus serga, o vėliau pamiršta prašymą pateikti. Teikiant neterminuotą prašymą patikriname ir išmokame išmokas už praeitą metų laikotarpį, jeigu jos dar neišmokėtos, o taip pat tai yra garantija, kad ateityje, norint gauti išmoką už sveikti skirtas dienas užteks kreiptis į gydytoją, kuris „Sodrai“ pateikia elektroninį nedarbingumo pažymėjimą ir žmogui daugiau niekuo rūpintis nereikia – tik ramiai sveikti“, – sako E. Mikutis.

Svarbu – jeigu prašymą skirti ligos išmoką gyventojas buvo pateikęs iki 2016 m. rugpjūčio, reikėtų jį pateikti iš naujo.

„Viena iš tokių išlygų tiems gyventojams, kurie buvo naujai įtraukti nuo šių metų pradžios į kaupimą: jeigu jie negavo iš „Sodros“ žinutės, neperskaitė, negavo registruoto laiško – tai galėtų būti viena iš sąlygų, dėl kurių jie galėtų atsisakyti dalyvauti kaupime po termino. Jie turi pagrįsti, kad jokiais būdais – nei elektroniniu, nei registruotu paštu – to mūsų pranešimo, kad jie įtraukiami į kaupimą, negavo“, – antradienį LRT radijui sakė „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.

Pasak jo, viena iš pateisinamų aplinkybių galėtų būti ir rimtas sveikatos sutrikimas, dėl kurio asmuo negalėjo padaryti sprendimo – kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai.

„Kitos aplinkybės, kurios galėtų būti, bus vertinamos individualiai. Žmogus gali kreiptis ir rašyti prašymą (...). Žmogus visada turi teisę, jeigu yra ginčas, kreiptis ir į teismą“, – sakė S. Jarmalis.

Jo teigimu, kol kas nėra naujausių duomenų apie gyventojų apsisprendimą dėl pensijų kaupimo. Be to, paskutinė birželio savaitė buvo ypač aktyvi, tad statistika turėtų keistis.

„Turime už pirmus penkis mėnesius, tai judėjimas vyko į abi puses, jei taip galima pasakyti. Nors 25 tūkst. gyventojų kaupimą nutraukė ir pinigus grąžino į „Sodrą“, apie 20 tūkst. gyventojų buvo pasirašę naujas kaupimo sutartis. Taip pat 100 tūkst. gyventojų, kurie anksčiau dalyvavo kaupime, kaupimą sustabdė, bet kartu 67 tūkst. gyventojų, kurie buvo pasirinkę vietoj 1,8 proc., iš karto pasirinko kaupti didesniu 3 proc. tarifu“, – kalbėjo „Sodros“ atstovas.

Pirmadienis buvo paskutinė diena antros pakopos pensijų fonduose jau kaupiantiems gyventojams atsisakyti kaupimo – jį sustabdyti, sukauptas lėšas paliekant pensijų fonde, arba visiškai pasitraukti iš fondų ir su sukauptomis lėšomis grįžti į „Sodrą“. Pastaruoju atveju jiems bus atstatyta sumažinta „Sodros“ pensija.

Nuo šių metų pradžios į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti nauji gyventojai pirmadienį taip pat turėjo paskutinę galimybę atsisakyti privataus kaupimo arba pasirinkti kitą, o ne automatiškai jiems priskirtą fondą.

Pasak „Sodros“, šiemet privačiai kaupti pradedantiems gyventojams bus taikomas pereinamasis tarifas – 1,8 proc. atlyginimo ir 0,3 proc. valstybės paskata, tačiau iki liepos 31 dienos jie savanoriškai gali pasididinti tarifą iki 3 proc. Tokiu atveju jiems būtų mokama ir maksimali 1,5 proc. valstybės paskata.

Pastaruoju atveju jiems būtų atstatyta dėl privataus kaupimo sumažinta „Sodros“ pensija.

Nuo šių metų pradžios į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti nauji gyventojai pirmadienį taip pat turi paskutinę galimybę atsisakyti privataus kaupimo arba pasirinkti kitą, o ne automatiškai jiems priskirtą fondą.

„Priskirtiems automatiškai reikėtų prisijungti prie jų asmeninės „Sodros“ paskyros ir pateikti prašymą dėl pensijų kaupimo. Jei prisijungti prie „Sodros“ paskyros galimybių nėra, reikėtų kreiptis į artimiausią „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių, kur taip pat bus galima pateikti tokį prašymą“, – BNS sakė „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.

Pasak jo, šiemet privačiai kaupti pradedantiems gyventojams bus taikomas pereinamasis tarifas – 1,8 proc. atlyginimo ir 0,3 proc. valstybės paskata, tačiau iki liepos 31 dienos jie savanoriškai gali pasididinti tarifą iki 3 proc. Tokiu atveju jiems būtų mokama ir maksimali 1,5 proc. valstybės paskata.

Kaupimo antros pakopos fonduose iki gegužės pabaigos atsisakė 103 tūkst. gyventojų. Jie nusprendė sustabdyti kaupimą ir palikti lėšas fonde arba nutraukti kaupimą ir pervesti iki šiol sukauptas lėšas „Sodrai“.

Gegužės pabaigoje antros pakopos fonduose papildomai pensijai kaupė 1,308 mln. kaupiančiųjų, iš jų daugiau kaip 627 tūkst. kaupimui skiria 3 proc. ir daugiau  atlyginimo.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) skaičiavimais, nuo 2019 metų pradžios naujas pensijų kaupimo sutartis sudarė 19,3 tūkst. žmonių, tarp kurių vyrauja jaunimas.

Išankstiniais duomenimis, būsimųjų pensininkų sukauptas turtas nuo metų pradžios padidėjo 8,9 proc. ir gegužės pabaigoje siekė 3,396 mlrd. eurų.

Tokių į kaupimą įtraukiamų gyventojų, kurie buvo jaunesni nei 40 metų ir iki šiol nekaupė, buvo 130 tūkst. Į kaupimą įtraukiama ir apie 20 tūkst. gyventojų, kurie kaupimą sustabdė 2013 metais. Iš jų dalis sprendimą jau priėmė – arba patys sudarė pensijų kaupimo sutartis pasirinktose kaupimo bendrovėse, arba atsisakė dalyvauti kaupime.

„Sodra“ šiuos gyventojus apie kaupimą žinutėmis asmeninėse „Sodros“ paskyrose gyventojai.sodra.lt bei elektroniniu paštu, jeigu jis buvo nurodytas „Sodrai“, informavo sausio mėnesį, o tiems, kurie šių pranešimų neperskaitė, išsiuntė dar ir registruotus laiškus.

Šie gyventojai pradės kaupti atsitiktine tvarka parinktose pensijų kaupimo bendrovėse, tačiau turi ir galimybę pasirašyti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove arba atsisakyti kaupti. Atsisakyti kaupti galima internetu prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros ir pateikus prašymą dėl pensijų kaupimo arba bet kuriame „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje.

„Sodra“ taip pat primena, kad visi gyventojai, kurie kaupime iki šiol dalyvavo, gali bet kada pakeisti kaupimo bendrovę, o tie, kurių kaupimo tarifas nuo metų pradžios yra 1,8 proc. su 0,3 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio valstybės paskata, gali iki liepos 31 d. pasirinkti kaupti maksimaliu 3 proc. tarifu ir gauti 1,5 vidutinio šalies darbo užmokesčio paskatą.

Jie taip pat gali sustabdyti arba nutraukti kaupimą – reikėtų kreiptis į savo kaupimo bendrovę.

Visą informaciją apie tai, kokioje kaupimo bendrovėje žmogus kaupia, kiek įmokų pervedė į savo sąskaitą pensijų kaupimo bendrovėje, taip pat savo „Sodros“ senatvės pensijos rodiklius – įgytą stažą ir apskaitos vienetus, galima rasti asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui gyventojai.sodra.lt.

Asmeninėje paskyroje taip pat pateikiama prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklė, kurioje nurodžius savo tikėtiną darbo užmokestį ir pensijų kaupimo fonde sukauptą sumą, galima paskaičiuoti, kokio dydžio prognozuojamą pensiją ir iš kokių šaltinių žmogus gautų, jeigu dalyvautų kaupime ir jeigu pasirinktų kaupime nedalyvauti. Ją taip pat galima rasti interneto svetainėje KIEK.lt.

Pirmas: kiek metų dirbote ir mokėjote socialinio draudimo įmokas, tai yra – stažas. Žmogaus, kuris dirbo bent 31 metus, vien bendroji pensijos dalis, jeigu į pensiją jis išeitų šiemet, sudarytų 164 eurus.

Dirbus 38 metus (tokį stažą iki pensijos vidutiniškai būna įgiję gyventojai) vien ši dalis perkoptų 200 eurų. Atitinkamai – minimalus 15 metų stažas reikštų apie 80 eurų bendrąją pensijos dalį, prie kurios dar reikėtų pridėti individualią senatvės pensijos dalį.

Tačiau norint įgyti metų stažą reikia dirbti ir mokėti įmokas „Sodrai“. Pilnų metų stažas įgyjamas, kai žmogus per metus sumoka socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12 minimalių algų, paprasčiau kalbant – visus metus oficialiai uždirba bent minimalią algą.

Į pensijos skaičiavimą įtraukiamas ir tas stažas, kurį žmogus įgijo sovietmečiu ir iki 1994 metų, tik gyventojas turi pateikti tai įrodantį dokumentą, įprastai – darbo knygelę.

Antras: pensija priklauso ir nuo to, kiek socialinio draudimo įmokų žmogus per gyvenimą sumokėjo. Kiekvienas „Sodros“ „iš jūsų nuluptas“ (kaip rašė vienas komunikacijos specialistas, sužinojęs kokio dydžio pensiją gauna jo mama), euras lemia jūsų pensijos individualiosios dalies dydį, kuris apskaitomas taškais.

Vienas taškas skiriamas, jeigu žmogus per metus sumoka socialinio draudimo įmokų nuo 12 vidutinių darbo užmokesčių. Jeigu mažiau – dalis taško, jeigu daugiau – daugiau taškų. Tad gyventojo, kuris daugiau uždirbo, sąžiningai mokėjo įmokas, pensija bus didesnė negu to, kuris mažiau uždirbo ar vengė mokėti mokesčius.

Jeigu žmogus 38 metus uždirbo vidutinį atlyginimą ir mokėjo įmokas, jis įgijo 38 taškus. Taško vertė šiandien yra 3,52 euro. Tad tokio gyventojo individualioji pensijos dalis sudarys 133 eurus. Pridėkime už 38 metus stažo įgytą bendrąją pensijos dalį – 200 eurų – ir gausime vidutinę beveik 340 eurų pensiją.

Beje, kaip kiekvienam iš mūsų sekasi kaupti stažą ir taškus labai patogiai galima pasižiūrėti asmeninėje „Sodros“ paskyroje gyventojui gyventojai.sodra.lt.

Trečias: senatvės pensija nėra mokama iš kažkokio mistinio maišo pinigų, ant kurio sėdi „Sodra“. Pensijų sistema Lietuvoje yra einamojo mokėjimo (Pay As You Go), o tai reiškia, kad šiandien dirbantys gyventojai moka socialinio draudimo įmokas, o iš šių įmokų „Sodra“ iškart išmoka pensijas ir kitas socialinio draudimo išmokas. Kiek įmokų – tiek išmokų.

Pensijos auga kasmet, nes yra kasmet indeksuojamos ir šį augimą nulemia Lietuvos darbo užmokesčio fondo pokytis, o darbo užmokesčio fondo pokytį nulemia visų Lietuvoje dirbančių gyventojų ir jų vidutinio darbo užmokesčio kitimo tendencijos. Vidutinis atlyginimas auga, dirbančiųjų nemažėja – augs ir pensijos.

Galima piktintis, esą „Sodra“ nepasirūpins niekuo, niekada, tačiau kiekvieną mėnesį 600 tūkstančių senjorų gauna pensijas – sąžiningai suskaičiuotas, indeksuotas, tokias, kokias nulėmė jų indėlis į socialinio draudimo sistemą.

O šiandien galime pasakyti, kam iš tiesų reikėtų susirūpinti būsima pensija. Deja, kone kas ketvirtas senatvės pensijos sulaukiantis žmogus šiai dienai nėra įgijęs būtinojo stažo – tai reiškia, nedirbęs nė 31 metų. Beje, auginant vaikus stažas skaičiuojamas.

Didžiausia rizikos grupė – savarankiškai dirbantys gyventojai, kurių kone trečdalis per metus nesumoka pakankamai socialinio draudimo įmokų, kad įgytų pilnus metus stažo, atitinkamai – nepakankamai ir taškų.

Net ir vidutinė senatvės pensija, siekianti 344 eurus, reikia pripažinti, yra maža ir sudaro 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Dabar, kai žinote, kas lems jūsų pensiją ir ko galite tikėtis iš socialinio draudimo sistemos, galime pabaigti apie ketvirtą dalyką, kuris lems jūsų pajamas senatvėje.

Ketvirtas: tik jūs galite nuspręsti, ką daryti, kad pajamos senatvėje atitiktų jūsų lūkesčius. Taupyti senatvei yra įvairių būdų – kiekvienas gali ir turi pasirinkti pats.

Savo ruožtu valstybė gyventojus ragina ir skatina dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje, prie gyventojo nuosekliai visą gyvenimą mokamų pensijų kaupimo įmokų pridėdama ženklią dalį iš valstybės biudžeto. Sulaukus senatvės šie pinigai bus išmokami taip pat kaip pensija – kas mėnesį iki gyvos galvos.

Būtent kiekvieno asmeniniai sprendimai, kiek ir kaip kaupti, investuoti, taupyti ar ne lems, kokios pajamos bus senatvėje.

Kaip pranešė teismas, nagrinėjant administracinę bylą kilo abejonių dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo atitikties Konstitucijai dėl nuostatos, kad jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunantis asmuo pirmaisiais vaiko auginimo metais turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, jam mokamas vaiko priežiūros išmokos ir gautų pajamų skirtumas arba išmoka visai nemokama.

Sprendimas kreiptis į KT priimtas nagrinėjant administracinę bylą, kurioje pareiškėjas apskundė „Sodros“ sprendimą, kuriais reikalaujama grąžinti skirtą 1,8 tūkst. eurų vaiko priežiūros išmoką.

Pareiškėjas pernai kreipėsi į „Sodrą“ prašydamas skirti vaiko priežiūros išmoką ir pareiškėjui buvo apskaičiuota 1,2 tūkst. eurų per mėnesį vaiko priežiūros išmoka pirmaisiais metais ir 700 eurų per mėnesį vaiko priežiūros išmoka antraisiais metais.

Byloje ginčas kilo dėl suteiktos vaiko priežiūros išmokos sumažinimo, pareiškėjui pradėjus gauti draudžiamųjų pajamų įsidarbinus uždarojoje akcinėje bendrovėje, dėl ko jis neteko galimybės gauti vaiko priežiūros išmoką ar jos dalį.

„Pareiškėjo teigimu, toks teisinis reguliavimas apriboja jo teisę į darbą ir nuosavybę, skirta kompensuojamojo uždarbio sumažinta išmoka yra per maža, todėl jis priverstas papildomai dirbti“, – rašo teismas.

Ši administracinė byla sustabdyta iki įsigalios KT nutarimas.

„Sodra“ į pensijų kaupimo dalyvių sąskaitas pervedė įmokas už balandį – iš viso beveik 38 mln. eurų. Palyginti su kovo mėnesiu daugiau nei 3 mln. eurų išaugo valstybės paskatų suma, kuri balandį perkopė 10 mln. eurų ir pasiekė 12,8 mln. eurų.

Tokį augimą galėjo lemti tai, kad pajamas už praėjusius metus deklaravo savarankiškai dirbantys gyventojai. Dalis jų dalyvauja kaupime, tad valstybė į jų pensijų kaupimo sąskaitas pervedė paskatas už kiekvieną praėjusių metų mėnesį.

Be to, vien iki gegužės 67 tūkst. gyventojų nusprendė padidinti savo kaupimo tarifą nuo 1,8 iki 3 proc. ir dėl to jiems kiekvieną mėnesį pervedama didesnė valstybės paskata – 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.

Aktyvių pensijų kaupimo dalyvių, kurie mokėjo įmokas nuo savo draudžiamųjų pajamų balandį buvo 830 tūkst. iš maždaug 1,3 mln. pensijų kaupimo dalyvių. Kiti dalyviai įmokėjo nemokėjo, nes Lietuvoje neturėjo darbo ir pajamų, tačiau jie yra dalyviai.

Ką renkasi gyventojai?

Nuo metų pradžios sudaryta jau beveik 20 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių. Daugelis šių gyventojų renkasi iškart kaupti didesniu 3 proc. tarifu ir daugiau nei 3 tūkst. iš jų yra vyresni nei 40 m. amžiaus.

Kita vertus, per 5 šių metų mėnesius 2 proc. (25 tūkst.) kaupimo dalyvių pensijų kaupimo sutartis nutraukė ir lėšas sugrąžino „Sodrai“.

8 proc. (100 tūkst.) pensijų kaupimo dalyvių nusprendė pensijų kaupimą sustabdyti palikdami lėšas pensijų kaupimo fonde ir pasilikdami galimybę vėl bet kada atnaujinti įmokų mokėjimą.

120 tūkst. iš 152 tūkst. naujai į pensijų kaupimą įtrauktų gyventojų nuo liepos pradės mokėti 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio dydžio pensijų kaupimo įmokas „Sodros“ atsitiktine tvarka parinktose kaupimo bendrovėse, jeigu iki birželio 30 d. nesudarys sutarties su kita kaupimo bendrove, nepadidins kaupimo tarifo ar neatsisakys kaupti.

Svarbiausi pensijų kaupimo pokyčiai

1. Paskata visiems dalyviams

Nuo šiol visi gyventojai, kurie dalyvaus pensijų kaupime, gaus paskatą iš valstybės. Paskata priklauso nuo to, kokio dydžio įmoką nuo savo darbo užmokesčio gyventojas kas mėnesį perves į savo pensijų kaupimo sąskaitą.

Jeigu gyventojas moka 3 proc. įmokas, kurios taikomos gyventojams ir iki šių metų pradžios mokėjusiems dalį iš savo darbo užmokesčio (buvęs modelis 2+2+2), tuomet valstybė prideda dar 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio – iš viso beveik 200 eurų per metus. Palyginti vidutinę algą uždirbantis gyventojas pats įmoka apie 36 eurus.

Tie gyventojai, kurie kaupime dalyvavo, bet patys įmokų nemokėjo ir negaudavo valstybės paskatos, nuo šiol moka 1,8 proc. dydžio įmokas nuo darbo užmokesčio, o valstybė prideda 0,3 proc. Bet savo įmoką galima padidinti iki liepos mėnesio pabaigos. Tuomet padidėja ir valstybės paskata.

2. Mažesni fondų atskaitymai

Kita svarbi naujovė – mažinami fondų atskaitymai arba, kitaip sakant, administravimo mokesčiai. Jie šiemet negali viršyti 0,8 proc. sukauptos sumos, o nuo 2021 m. neviršys 0,5 proc. Pavyzdžiui, jeigu gyventojas yra sukaupęs 3 tūkst. eurų, tai 0,5 proc. atskaitymai per metus siektų 15 eurų arba kiek daugiau nei eurą per mėnesį.

3. Investavimo rizika pagal amžių

Be to, nuo šiol gyventojams nebereikės patiems galvoti, kokį fondą – labiau ar mažiau rizikingą – pasirinkti. Jie perkelti į gyvenimo ciklo fondus pagal savo amžių.

Tai reiškia, kad jų lėšos bus investuojamos atsižvelgiant į amžių – kuo žmogus jaunesnis ir dar ilgai kaups, tuo rizikingiau investuojama, o artėjant kaupimo dalyvio pensiniam amžiui rizika mažinama, kad būtų išsaugota sukaupta suma.

4. Išsaugoma „Sodros“ pensija

Dar vienas svarbus dalykas – dalyvaujant kaupime nebemažėja „Sodros“ senatvės pensija. Tai reiškia, jog nuo šiol, nesvarbu, ar žmogus toliau dalyvauja kaupime, ar ne, jis vis tiek gaus tokio pat dydžio pensiją iš „Sodros“, o sukaupta suma iš tiesų bus papildomas mėnesinis priedas prie šios pensijos.

Pažiūrėti, kokia pensiją gautumėte, jeigu dalyvautumėte kaupime ir kokią – jeigu ne, galite „Sodros“ prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklėje, kurią rasite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojai.sodra.lt.

5. Nauji kaupimo dalyviai

Nuo šių metų į pensijų kaupimą įtraukiami nauji dalyviai, kurie iki šiol kaupime nedalyvavo, bet sausio mėnesį buvo jaunesni nei 40 m. ir turėjo darbą arba vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje.

Jie kaupimo dalyviais taps nuo liepos atsitiktine tvarka parinktoje kaupimo bendrovėje, tačiau gali ir patys pasirinkti bendrovę bei sudaryti kaupimo sutartį. Jie taip pat gali pasirinkti, kokiu tarifu mokėti įmokas – 3 + 1,5 ar 1,8 + 0,3.

Tokiu pat principu nauji kaupimo dalyviai bus įtraukiami kiekvienais metais.

6. Galimybė atsisakyti kaupimo

Kaupti senatvei, ar ne – kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas, nuo kurio priklausys jo pajamos senatvėje. Šiemet tiek esamiems, tiek potencialiems pensijų kaupimo dalyviams suteikta galimybė atsisakyti dalyvauti kaupime ir įmokų į savo pensijų kaupimo fondo sąskaitą nemokėti.

Jeigu gyventojas kaupime iki šiol dalyvavo, sustabdyti arba nutraukti kaupimą jis gali kreipęsis į savo kaupimo bendrovę iki birželio 30 d. Toks pats terminas suteiktas gyventojams, kurie į kaupimą įtraukiami tik šiemet. Tik jie apie tai turėtų informuoti „Sodrą“ arba pateikti prašymą per asmeninę paskyrą.

7. Sukauptas lėšas išmokės „Sodra“

Nuo kitų metų centralizuotu anuitetų mokėtoju taps „Sodra“. Kaip tai vyks?

Gyventojas mokės įmokas ir kaups lėšas fonde, kuris pinigus investuos. Iki sulauks senatvės pensijos amžiaus pasiimti pinigų iš fondo nebus galima, tačiau kaupimo dalyviui nesulaukus pensijos visi pinigai bus paveldimi.

Sulaukus pensinio amžiaus ir žmogui paprašius jo sukaupti pinigai bus pradėti išmokėti panašiu principu, kaip pensija – išmoka kiekvieną mėnesį, kurios dydis priklausys nuo sukauptos sumos.

Gyventojas galės pasirinkti, ar jis nori standartinio anuiteto – garantuotai iki gyvos galvos mokamų išmokų, kurių dydis bus paskaičiuojamas įvertinus vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę – jeigu žmogus gyvens ilgiau nei vidutiniškai, jis per visą laiką gaus daugiau pinigų, jeigu trumpiau – mažiau.

Galima sakyti, kad vidutiniškai senatvėje pragyvenęs pensininkas atgaus visą sumą, kurią sukaupė iki senatvės.

Kitas pasirinkimas – atidėtasis anuitetas, kai didžioji dalis sukauptos sumos – 90 proc. – išmokama iki 85 m. amžiaus, o kiek neišmokėta, tiek paveldima. Likę 10 proc. pradedami žmogui mokėti sulaukus 85 m. ir mokami tiek, kiek žmogus gyvens, tačiau nebepaveldimi.

Daugėja dirbančių senjorų

Pasak "Sodros" Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Zitikytės, į pensijų augimą neįtrauktos nuo šių metų pradžios mokamos priemokos mažiausias pensijas gaunantiems senjorams.

Nors pensijos ir didėja, pastaraisiais metais stebima dirbančių pensininkų skaičiaus augimo tendencija. Dirba daugiau nei ketvirtadalis (26,4 proc.) 60–70 metų gyventojų. O vyresnių dirbančių pensininkų smarkiai mažėja: 71–75 metų dar dirba 8,2 proc., 76–80 metų – jau tik 2,8 proc. Dar vyresnių darbuotojų skaičiaus "Sodra" nepateikia.

Įdomu, kad ilgiau darbo rinkoje išlieka tie, kurie jau turi sukaupę būtinąjį stažą – iš jų darbo rinkoje lieka apie 60 proc., nors vidutinė jų pensija dabar viršija 400 eurų (pensinio amžiaus sulaukusių ir dirbančių senjorų, vidutinis darbo užmokestis šiandien siekia apie 841 eurą).

Kitokia situacija tų senjorų, kurie būtinojo stažo nesukaupė. Neturint būtinojo stažo vidutinė senatvės pensija yra kone perpus mažesnė ir nesiekia 200 eurų, tačiau iš tokių pensininkų dirba tik 10 proc.

"Viena iš šio reiškinio priežasčių – darbo rinkos poreikiai. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai, o susirasti darbą gerokai sunkiau nekvalifikuotiems darbininkams. Ilgai dirbančių vadovų dalis sudaro 18 proc., o nekvalifikuotų darbininkų ji netgi mažesnė – 17 proc., nors darbo rinkoje jų santykis visiškai kitoks", – pastebi K.Zitikytė.

Dirba daugiau nei ketvirtadalis (26,4 proc.) 60–70 metų gyventojų.

Trūksta kvalifikacijos

Kvalifikacijos trūkumas gali tapti problema ir vyresnio amžiaus gyventojams, dar nesulaukusiems pensinio amžiaus.

"Senėjant visuomenei ir ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei darbo rinka turės prisitaikyti prie vyresnių dirbančiųjų, o vyresnių žmonių užimtumo didinimas yra vienas iš būdų mažinti atskirtį. Tačiau reikia sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą, pritaikyti darbo vietas visoms amžiaus grupėms, plėtoti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo galimybes ir remti aktyvų ir sveiką senėjimą", – pristatydama "Sodros" duomenis kalbėjo K.Zitikytė.

Tačiau dalis gyventojų, praradusių darbą ir pajamas likus mažiau nei penkeriems metams iki pensinio amžiaus, renkasi išankstinę pensiją.

"Sodros" duomenimis, daugiau nei pusė išankstinės pensijos gavėjų metus iki prašymo mokėti išankstinę pensiją neturėjo draudžiamųjų pajamų. Kitų pajamos buvo labai mažos – vidutiniškai 450 eurų. Dažniausiai išankstinės pensijos prašė nekvalifikuoti darbuotojai – valytojai, kiemsargiai ir kiti.

Svarbu žinoti, kad, pasirinkus išankstinę pensiją, mėnesinis pensijos dydis mažėja po 0,4 proc. už kiekvieną išankstinės pensijos mėnesį. Vidutinė išankstinė pensija – 250 eurų ir yra 30 proc. mažesnė nei vidutinė senatvės pensija.

Kita vertus, gyventojų, pasirenkančių gauti išankstinę pensiją skaičius mažėja ir sudaro vos 1 proc. visų senjorų – ją gauna 6 200 gyventojų. Palyginti, nuo piko, kuris buvo 2012 m., išankstinės pensijos gavėjų skaičius sumažėjo perpus, o tai reiškia, kad vyresnio amžiaus gyventojams šiandien darbo rinka yra atviresnė nei visą pastarąjį dešimtmetį.

"Sodros" nuotr.

Ar įmanoma išgyventi?

Ar orus gyvenimas gaunant vidutinę 400 eurų pensiją? Kol kas skelbiami tik 2017-ųjų skurdo skurdo rizikos ribos skaičiai. Pasak Statistikos departamento, prieš dvejus metus skurdo rizikos riba buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Tuo metu (2017 m. pirmąjį ketvirtį) vidutinė pensija Lietuvoje siekė 273,8 euro, minimali alga – 380 eurų, o vidutinė mėnesio alga, sumokėjus mokesčius, – 644,5 euro.

Pasak Statistikos departamento, didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2017 m. jis sudarė 33,4 proc. ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 5,7 proc. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, buvo žemiau skurdo rizikos ribos. Konstatuota, kad padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas.

Beje, 2017 m. skurdo rizikos riba Lietuvoje buvo žemesnė nei Latvijoje (330 eurų per mėnesį) ir Estijoje (469 eurai).

Pasak Statistikos departamento, didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje.

Pasiektos "Sodros" ribos

Nuo šių metų socialinio draudimo įmokos mokamos nuo sumos, kuri yra ne didesnė nei 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių per metus, – apie 136 tūkst. eurų. Pasak K.Zitikytės, per pirmus tris šių metų mėnesius šią ribą pasiekė 30 žmonių. Tai reiškia, kad jie socialinio draudimo įmokų šiemet nebemokės. Ateityje tokių tik daugės, nes 2020-aisiais "Sodros" įmokų viršutinės ribos sieks 84 vidutinius darbo užmokesčius, o 2021 m. – tik 60.

Anot jos, didžiąją dalį šiemet apdraustųjų pajamų sudarė metų pradžioje išmokėtos tantjemos, dauguma šių žmonių užėmė vadovaujamąsias pareigas, beveik pusė jų buvo įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, jie dažniau dirbo aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiose įmonėse.

Ir uždarbiai didėja

Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 1 202 eurus. Įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą, tai yra 8 proc. (88 eurais) daugiau nei 2018-ųjų sausio–kovo mėnesiais, rodo "Sodros" duomenys.

Palyginti su atitinkamu praėjusių metų pirmo ketvirčio rodikliu, kuris buvo 13 proc., augimas lėtėjo, tačiau pastarąjį 2018 m. pirmo ketvirčio pajamų augimui įtakos galėjo turėti tuo metu įvestos socialinio draudimo įmokų grindys, paskatinusios dalį darbdavių kilstelėti atlyginimus bent iki minimalios mėnesio algos (MMA).

"Šiais metais reikšmingos įtakos pajamų augimui turėjo padidėjusi minimali mėnesinė alga, nes 60 proc. gyventojų, uždirbančių mažiau nei MMA, alga didėjo bent 10 proc. Bendrai ne mažesnį nei 10 proc. pajamų augimą galėjo pajusti beveik pusė visų dirbančiųjų", – aiškino K.Zitikytė. Anot jos, tai rodo, kad darbo užmokesčio indeksavimas metų pradžioje neturėjo neigiamos įtakos algų dydžiui.

Pensiją gauna kas trečias gyventojas

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje bent vienos rūšies pensiją gavo 904,7 tūkst. asmenų, arba kas trečias šalies gyventojas. Tiesa per 2018-uosius gavėjų skaičius sumažėjo 0,7 tūkst. (0,1 proc.), bet pensijų gavėjų dalies, palyginti su šalies gyventojais, augimo tendencija išlieka, teigia Statistikos departamento atstovai.

2018 m. pabaigoje su senatve susijusias pensijas gavo 671,9 tūkst. žmonių, arba ketvirtadalis šalies gyventojų. 1 tūkst. gyventojų teko 240 šių pensijų gavėjai, arba 1 asmeniu daugiau nei prieš metus.

Su senatve susijusių pensijų gavėjų kategorijoje didžiausią dalį (89,2 proc.) sudarė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjai. Per metus šios pensijos gavėjų skaičius padidėjo 6,9 tūkst. (1,2 proc.) iki 599,2 tūkst.

Valstybinio socialinio draudimo išankstinę senatvės (iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams) pensiją 2018-ųjų pabaigoje gavo 6,1 tūkst. asmenų, arba 0,7 tūkst. (10,1 proc.) mažiau nei 2017 m.

2017 m. pabaigoje netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gavo 162,2 tūkst., arba beveik 9 proc. darbingo amžiaus asmenų. Per metus šių pensijų gavėjų sumažėjo 1,9 tūkst. (1,2 proc.).

Pernai 1,2 tūkst. (0,5 proc.) iki 218 tūkst. sumažėjo suaugusių asmenų, kurie gavo našlių pensijas, dažniausiai jie taip pat gavo ir senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijas. 2017 m. pabaigoje 37,9 tūkst. vaikų gavo našlaičių pensijas, jų skaičius per metus sumenko 1,7 tūkst. (4,3 proc.).

Išankstiniais duomenimis, pernai išlaidos pensijoms, palyginti su 2017 m., padidėjo 357 mln. eurų (12,6 proc.) iki 3,2 mlrd. eurų ir sudarė 7,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip konstatuoja tarnyba, skelbime apie pirkimą buvo numatyta, kad pirkime rezervuota teisė dalyvauti „socialinei įmone, neįgaliųjų socialinei įmonei, tiekėjui, kuriame dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, tiekėjui, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų.”

Anot VPT išvadų, kadangi pirkimo dokumentuose tokio reikalavimo nebuvo, „Sodros” viešojo pirkimo komisija nutarė papildyti pirkimo dokumentus punktu, kad pirkimas bus vykdomas iš neįgaliųjų socialinės įmonės bei tuo, jog pasiūlyme turės būti dokumentas, įrodantis, kad tiekėjas yra socialinė įmonė, neįgaliųjų socialinė įmonė, vieta, kurioje dirba daugiau kaip 50 proc. nuteistųjų ar pan.

Tačiau, kaip teigia VPT, gavusi tiekėjo ATEA pretenziją, „Sodros“ viešųjų pirkimų komisija nutarė ją tenkinti ir panaikinti minėtus reikalavimus bei punktą dėl rezervuotos teisės dalyvauti pirkime.

„Tarnyba sprendžia, kad perkančiosios organizacijos padaryti pirkimo dokumentų pakeitimai yra esminiai, todėl pirkimas turėjo būti nutrauktas ir pradėtas naujas pirkimas”, - konstatuoja VPT.

„Sodra” gali šį sprendimą skųsti teismui.

„Sodra“: pensininkai pažymėjimus gaus laiku F

„Sodra” teigia nutrauksianti konkursą, tačiau dėl to pažymėjimų gamyba senjorams nesutriks.

„Pirkimas yra nutrauktas. „Sodra“ skelbs naują pensininkų pažymėjimų gamybos konkursą. Kol vyks jo procedūros, pensininkų pažymėjimai bus gaminami pagal laikiną sutartį ir visi senjorai juos gaus laiku“, – komentare BNS nurodė „Sodra“.

Pažymėjimus pagal laikiną sutartį gamins iki šiol juos gaminusi spaudos bendrovė  „Lodvila“.

„Sodros“ teigimu, per mėnesį išduodama apie 2–3 tūkst. naujų pensininko pažymėjimų, jų gamybos konkursai skelbiami kas dvejus–trejus metus.

„Sodros“ balandį skelbto konkurso sąlygos iš pradžių numatė, kad jame gali dalyvauti tik socialinės įmonės, įdarbinusios neįgaliųjų, nuteistųjų, jų dalyviai yra sveikatos įstaigos ar jose dirba bent 50 proc. pacientų. Tačiau vėliau ši sąlyga buvo panaikinta, tačiau konkursas nenutrauktas.

Anot VPT vadovės Dianos Vilytės, informacinių technologijų sprendimų įmonė „Atea“, kuri nėra socialinė socialinė įmonė ir neužsiima spausdinimo darbais, norėjo dalyvauti konkurse kartu su subrangovu iš Ukrainos, todėl pateikė „Sodrai“ pretenziją – esą ji galėtų paslaugas teikti pigiau nei kiti dalyviai.

„Sodra“ pretenziją patenkino ir panaikino reikalavimą dalyvauti tik socialinėms įmonėms.

D. Vilytės teigimu, konkurse buvo pakeistos esminės jo sąlygos, todėl jis turėjo būti nutrauktas ir paskelbtas iš naujo.

Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad perkančioji organizacija gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik socialinėms įmonėms, kuriose dirba neįgalieji, nuteistieji ir kitos socialinės grupės.

Per metus perkančioji organizacija šiems tiekėjams turi rezervuoti bent 2 proc. pirkimų.