-
„Sodros“ konsultacijas telefonu gaus daugiau gyventojų
Naujajame skambučių centre Panevėžyje dirba 20 specialistų, kurie pensijų, išmokų ir įmokų temomis konsultuoja klientus iš visos Lietuvos. Dar vienas „Sodros“ skambučių centras veikia Radviliškyje.
„Dar prasidėjus pirmajam karantinui ir žymiai išaugus skambučių skaičiui, nuolat stengėmės optimizuoti informacijos centro darbą. Pavyzdžiui, prie nuolat dirbančių konsultantų prisijungdavo ir klientų aptarnavimo skyrių specialistai. Vis dėlto, šiuo įtemptu laikotarpiu skambinantiems kartais tenka ilgiau palaukti, kol konsultantai atsilieps. Tikimės, kad antrojo skambučių centro atidarymas, kuriam intensyviai ruošėmės kelis mėnesius, leis dar labiau pagerinti klientų aptarnavimą telefonu. Neabejojame, kad ir pasibaigus karantinui dalis gyventojų, kurie „Sodros“ konsultacijų kreipiasi telefonu, liks išaugusi“ – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.
2020 metais „Sodros“ konsultantai suteikė informaciją telefonu 935 tūkstančius kartų. Palyginti, 2019 metais atsakyta į 404 tūkstančius skambučių – tai yra skambučių srautas išaugo daugiau nei dvigubai.
„Sodra“ klientams konsultuoti telefonu naudoja itin pažangią informacinę sistemą – pasaulinio informacinių centrų įrangos lyderio „Genesys“ platformą, kurią naudoja globalūs skambučių centrai, tokie kaip „PayPal“, „Vodafone“ ir kiti. Sistema leidžia analizuoti skambučių srautą, trukmę, klientus dominančias temas ir taip užtikrinti aukščiausią aptarnavimo kokybę.
Paskambinęs į informacijos centrą klientas gali pasirinkti jį dominančią temą iš sąrašo, kuris pateikiamas pagal prioritetus.
„Populiariausios temos keičiasi priklausomai nuo aktualijų. Pavyzdžiui, po pensijų indeksavimo sulaukiame klausimų apie naujus pensijų dydžius, prieš moksleivių atostogas tėvai teiraujasi dėl ligos išmokų už nesergančio vaiko priežiūrą. Išsiuntę klientams informaciją apie įtraukimą į pensijų kaupimą antroje pakopoje arba privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat sulaukiame padidėjusio skambučių srauto“ – pasakoja E. Mikutis.
Pasirinkęs temą klientas laukia, kol bus sujungtas su pirmu atsilaisvinusiu konsultantu – eilę valdo informacinė sistema. Klientas taip pat yra informuojamas, kiek vidutiniškai jam gali tekti laukti, kol konsultantas atsilieps. Šiuo metu laukimo laikas trunka vidutiniškai dvi minutes.
Preliminarų laukimo laiką nustato programinė įranga, suskaičiavusi, kiek yra laukiančių klientų ir kokia vidutinė pokalbio trukmė. Klientas gali pasirinkti: laukti, paskambinti kitu laiku ar savo klausimą užduoti kitais informaciniais kanalais – pavyzdžiui, pateikti elektroninę užklausą.
Prisijungus prie savo asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui galima inicijuoti realaus laiko pokalbį (angl. „chat“). Bendraujant šiuo saugiu kanalu, konsultantai gali teikti asmeninę informaciją. Realaus laiko pokalbiai vykdomi darbo valandomis.
Prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros galima taip pat pateikti paklausimą. Atsakydami į jį konsultantai gali teikti asmeninę informaciją. Paprastai atsakymas pateikiamas per kelias dienas, tačiau kartais jo parengimas gali užtrukti iki 20 darbo dienų.
Gyventojai gali taip pat parašyti „Sodrai“ elektroniniu paštu info@sodra.lt. Į klausimus elektroniniu paštu pateikiama tik bendro pobūdžio informacija. Šiuo kanalu besikreipiantys nesužinos asmeninės informacijos.
„Sodros“ informacijos centre net ir po darbo valandų gyventojai turi galimybę paskambinti ir įrašyti rūpimą klausimą. Artimiausią darbo dieną su klientu susisiekia konsultantas ir pateikia atsakymus.
-
Kaunietės pokalbis su „Sodra“: pamačiusi, kiek tai kainavo, neteko amo 23
Pokalbis užtruko?
Kaunietė Irena pasakojo prieš du mėnesius netekusi vyro. Teko skambinti į "Sodrą" dėl našlės pensijos. Moteris graudinosi esanti labai prislėgta vyro mirties, kurio net negalėjo palaidoti, nes gulėjo ligoninėje. Pernai gruodį, pablogėjus sveikatai, taip pat į ligoninę patekęs sutuoktinis ten užsikrėtė koronavirusu ir mirė.
"Man reikėjo sužinoti, kaip šiuo metu susitvarkyti našlės pensiją. Skambinau į "Sodrą", teiravausi, ką ir kaip turiu daryti", – pasakojo 83-ejų Irena. Gavusi sąskaitą iš telekomunikacijų bendrovės moteris sakė negalėjusi patikėti savo akimis – konsultacijos su "Sodra" jai atsiėjo 3 eurus.
Irena sutiko, kad 3 eurai nėra labai didelė suma, tačiau, gaudama 305 eurus pensijos, ji skaičiuoja kiekvieną centą. "Kodėl neatsiliepia kitais telefonų numeriai, kurie nemokami? Ateiti negalima, turi skambinti. Čia naudojimasis proga", – nuoskaudos neslėpė moteris.
Irena į "Sodrą" skambino trumpuoju numeriu 1883. Paskambinus šiuo numeriu klientai informuojami, kad pokalbio minutės kaina – 2 euro centai, sujungimo mokestis – 4 euro centai. Remiantis Irenos pasakojimu, akivaizdu kad konsultacija su "Sodra" truko apie 3 valandas.
Kodėl neatsiliepia kitais telefonų numeriai, kurie nemokami? Ateiti negalima, turi skambinti. Čia naudojimasis proga.
Padaugėjo keleriopai
"Sodros" Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Malgožata Kozič "Kauno dienai" pateikė informacijos centro konsultantų telefonu, kurie suteikia konsultacijas ir priima prašymus, kasdienę aptarnavimo statistiką – skambina maždaug 5 000 klientų.
"Prasidėjus karantinui, skambučių srautas išaugo keleriopai. Siekiame optimizuoti darbo procesus – pavyzdžiui, prie nuolat dirbančių "Sodros" informacijos centro konsultantų prisijungia ir klientų aptarnavimo skyrių specialistai. Vis dėlto gyventojams kai kada gali tekti ilgiau palaukti, kol konsultantai atsilieps. Šiuo metu vidutinis laukimo laikas – apie 2 minutės, tačiau piko metu gali būti ir šiek tiek ilgiau", – aiškino "Sodros" atstovė.
Ji taip pat nurodė, kad, skambinant ilguoju telefono numeriu (+370) 5 250 0883 taikomi standartiniai operatorių tarifai, t.y. tokie patys, kaip skambinant bet kuriuo kitu numeriu. Skambutis trumpuoju numeriu 1883, kainuojantis – priklausomai nuo mobilaus ryšio operatoriaus – 1 arba 2 euro centus už minutę, apmokestinamas nuo to momento, kai pradedamas transliuoti atsakiklio tekstas.
Galimybių paletė
"Sodros" atstovė priminė, kad paskambinęs klientas gali pasirinkti jį dominančią temą iš sąrašo, kuris pateikiamas pagal prioritetus. Pasirinkęs jis laukia, kol bus sujungtas su pirmu atsilaisvinusiu konsultantu – eilę valdo informacinė sistema. Klientas informuojamas, kiek vidutiniškai jam gali tekti laukti, kol konsultantas atsilieps.
"Preliminarų laukimo laiką nustato programinė įranga, suskaičiavusi, kiek yra laukiančių klientų ir kokia vidutinė pokalbio trukmė. Klientas gali pasirinkti: laukti, paskambinti kitu laiku ar savo klausimą užduoti kitais informaciniais kanalais – pavyzdžiui, pateikti elektroninę užklausą. "Sodros" informacinis centras veikia visą parą. Po darbo valandų gyventojai turi galimybę paskambinti ir įrašyti rūpimą klausimą. Artimiausią darbo dieną su klientu susisiekia konsultantas ir pateikia atsakymus", – pasirinkimų konsultuotis galimybes vardijo M.Kozič.
Ji priminė, kad gyventojai gali prisijungti prie savo asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui ir inicijuoti realaus laiko pokalbį (angl. "chat"). Bendraujant šiuo saugiu kanalu, konsultantai gali teikti asmeninę informaciją. Realaus laiko pokalbiai vykdomi darbo valandomis. Tačiau tokia galimybe vargiai ar pasinaudotų 83-ejų klientė.
Gyventojai gali taip pat parašyti "Sodrai" elektroniniu paštu. Į klausimus elektroniniu paštu pateikiama tik bendro pobūdžio informacija. Šiuo kanalu besikreipiantys nesužinos asmeninės informacijos.
-
Penki dalykai apie pensijų kaupimą, kuriuos naudinga žinoti naujai įtraukiamiems dalyviams 4
Per sausį naujas antros pakopos pensijų kaupimo sutartis jau sudarė daugiau nei 900 gyventojų. 140 iš jų buvo įtraukti į pensijų kaupimą, tačiau nusprendė patys sudaryti sutartį su pasirinkta kaupimo bendrove jau dabar, nelaukdami liepos.
1600 gyventojų nusprendė atsisakyti dalyvauti kaupime pateikdami prašymą „Sodrai“ per asmeninę paskyrą.
Likę gyventojai dar neperskaitė „Sodros“ pranešimo arba sprendimą priims vėliau. Tiems gyventojams, kurie pranešimo apie įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimą asmeninėje paskyroje neperskaitys iki balandžio, „Sodra“ siųs registruotus laiškus – tad informacija pasieks visus. Iš viso į antros pakopos pensijų kaupimą šiemet naujai įtraukti 34 tūkst. gyventojų.
Renkantis, ar dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, svarbu žinoti, kaip mokamos įmokos ir kokią naudą gaus antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai – kokios išmokos jų lauks senatvėje. Pateikiame penkis svarbius dalykus, galinčius padėti priimti sprendimą.
Kas bus, jeigu neturėsiu pinigų įmokoms mokėti?
Gyventojai antros pakopos pensijų kaupimo įmokas moka nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys, kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis. Tokiu atveju, jeigu gyventojo pajamos ženkliai sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos.
Gyventojai taip pat gali bet kada laikinai sustabdyti antros pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką. Stabdyti įmokų mokėjimą verta tuomet, kai žmogus pajamas gauna, tačiau jam reikia lėšų kitoms reikmėms. Stabdyti įmokų mokėjimą netekus darbo neverta, nes įmokos ir taip nemokamos, kai žmogus pajamų neturi.
Kodėl negalėsiu pasiimti visos sukauptos sumos iškart?
Pensijų kaupimo dalyviai kaupia pensijai. Antra pensijų pakopa yra pensijų sistemos dalis, o kaupti joje skatina valstybė, kiekvienam kaupiančiajam pridėdama lėšų iš valstybės biudžeto. Pensijų sistemos – taip pat ir antros pakopos pensijų kaupimo – tikslas, kad žmogus užsitikrintų reguliarias pajamas senatvėje, kad ir kiek ilgai begyventų. Antros pakopos pensijų kaupimas turėtų užtikrinti didesnę pensiją – pajamas, kurias senatvės sulaukęs žmogus gauna kiekvieną mėnesį.
Jeigu norima susitaupyti sumą, kuria būtų galima bet kada pasinaudoti, rekomenduojama rinktis kitus taupymo būdus.
Šiandieninių pensijų anuitetų gavėjų išmokos atrodo nedidelės palyginti su senatvės pensija
Šiuo metu pensijų anuitetus gauna daugiau nei 200 senatvės pensijos amžiaus sulaukusių gyventojų ir vidutinė išmoka sudaro apie 70 eurų per mėnesį. Tačiau pensijų kaupimas šiuo metu skaičiuoja dar tik 17 metus, kai, palyginti, socialinio draudimo įmokas senatvės pensijai gyventojai vidutiniškai moka 38 metus. Tad daugelis šiuo metu į pensiją išeinančių gyventojų dar nespėjo sukaupti reikšmingos sumos.
Kuo ilgiau dalyvaujama antros pakopos pensijų kaupime, tuo ryškiau auga sukaupta suma. Augant gyventojų pajamoms, vis didesnę sumą lėšų į savo sąskaitas pensijų kaupimo fonduose perveda gyventojai ir valstybė, o sukauptą turtą augina ir investicinė grąža.
Kuo ilgiau gyventojas dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime, kuo didesnę sumą sukaupia, tuo didesnio priedo prie pensijos gali tikėtis. Kokių pensijų anuiteto išmokų tikėtis, galite sužinoti pasinaudoję skaičiuokle.
Kas labiau apsimoka – antros pakopos pensijų kaupimas, ar „Sodros“ senatvės pensija?
Antros pakopos pensijų kaupimas papildo „Sodros“ senatvės pensiją. Nereikia rinktis tarp šių pensijų, nes antros pakopos pensijų kaupimo dalyvis gaus ir ne mažesnę senatvės pensiją iš „Sodros“.
Dalyvavimas antros pakopos pensijų kaupime neturi jokios įtakos senatvės pensijos dydžiui. Į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos tik įmokos nuo jo darbo užmokesčio ir paskata iš valstybės biudžeto. Kokia pensija jums prognozuojama, galima sužinoti pasinaudojus skaičiuokle.
Ar verta visą gyvenimą mokėti antros pensijų kaupimo įmokas, jeigu sulaukus pensijos jas gausi vos kelerius metus?
Gyventojai neretai neįvertina, kiek ilgai jie gyvens sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Vidutinė gyvenimo trukmė sulaukus senatvės pensijos amžiaus Lietuvoje yra apie 20 metų, o pusė senjorų pensijoje gyvena ir ilgiau, nors didesnė žmonių dalis mano, kad tokio amžiaus nesulauks.
Tai lemia ir pensijų anuitetų, kuriuos moka „Sodra“, dydį. Sukaupta suma paskirstoma vidutinės gyvenimo trukmės sulaukus pensinio amžiaus laikotarpiui, o jeigu žmogus gyvena ilgiau, jis nelieka be pajamų – senatvės pensiją ir pensijų anuiteto išmokas iš pensijų fonde sukauptos sumos gauna visą likusį gyvenimą, kad ir kiek ilgai begyventų.
Jeigu žmogus nesulauktų senatvės pensijos amžiaus, visa pensijų fonde sukaupta suma yra paveldima.