Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas didesnės ligos išmokos mokamos tiems darbuotojams, kurie ekstremaliosios situacijos, taip pat karantino metu vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse,  pagal kurias kontaktai su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu ir kartu su juo darbovietėje nedirbančiu asmeniu yra neišvengiami ar būtini. Tai patvirtinti prašoma darbdavių.

„Jeigu, pavyzdžiui, COVID-19 susirgusiam medikui informavus savo gydytoją apie tai, kad jis susirgo vykdydamas profesinės veiklos funkcijas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, atitinkantis laikinajame nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus, per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą kreipiamės į darbdavį jo patvirtinimo ir prašome trumpai pateikti užsikrėtimo aplinkybes. Išsamus darbuotojo susirgimo tyrimas nėra būtinas. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas profesinės veiklos funkcijas atlieka COVID-19 infekciniame skyriuje, darbdaviui pakanka tik nurodyti, kad darbuotojas COVID-19 liga užsikrėtė savo funkcijas vykdydamas COVID-19 infekciniame skyriuje. Jokių papildomų dokumentų pateikti, tyrimų atlikti ar įrodymų surinkti nereikalaujame“, – sako „Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.

Anot jo, tik darbdavys žino savo darbuotojų veiklos funkcijas ir kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas savo darbuotojo profesinės veiklos funkcijų vykdymą gali nustatyti, ar darbuotojo darbinėje veikloje buvo neišvengiamas kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu.

Jeigu darbdavys patvirtina, kad darbuotojas COVID-19 liga užsikrėtė vykdydamas savo profesines pareigas, skiriama 77,58 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos išmoka. Jeigu darbdavys to neaptvirtina, mokama įprasta 62,06 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos išmoka.

Beje, neretai sveikatos priežiūros įstaigos „Sodrai“ pačios pateikia darbuotojų sąrašus, patvirtinančius, kad konkretūs darbuotojai (gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai ar kitų profesijų darbuotojai) susirgo COVID-19 liga vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu.

Gavus tokius sąrašus „Sodra“ į sveikatos priežiūros įstaigas dėl papildomos informacijos nesikreipia.

„Padėtis šiuo metu yra tikrai kur kas geresnė nei pernai pavasarį, nepaisant to, kad susirgimų turime daugiau. Didžiausią su pandemija susijusią „Sodros“ išlaidų dalį sudaro išmokos vaikus prižiūrintiems tėvams. Ir nors mokyklų ir darželių dabar yra uždaryta tiek pat kiek pirmojo karantino metu, bet nedarbingumą dėl vaikų priežiūros turinčių tėvų dabar yra kur kas mažiau“, – BNS sakė J. Varanauskienė.

„Sodros“ duomenimis, nedarbingumo pažymėjimą šeimos nario priežiūrai dabar turi 20 tūkst. žmonių, daugelis jų prižiūri darželinukus ar pradinukus. Tuo metu per pirmąjį karantiną jų skaičius nuolat siekė 50-60 tūkstančių.

Pasak J. Varanauskienės, tam įtakos turi ir prie karantino sąlygų geriau prisitaikę verslai, kuriems pavasarį neigiamos įtakos turėjo dėl pasaulyje uždarytų sienų sutrikusios logistikos grandinės.

Aš manau, kad tikrasis antrojo karantino poveikis pasimatys tik jam pasibaigus, kai įmonėms jau reikės pradėti mokėti įmokas.

„Dabar matome, kad fabrikai dirba, gamyba vyksta, o didesnį neigiamą suvaržymų poveikį jaučia į paslaugas orientuotas, vadinamasis pramogų sektorius. Todėl vaikų priežiūros problemas tėvai dabar tikriausiai sprendžia kitomis priemonėmis, kai tuo metu pirmojo karantino metu nedarbingumo išmoka už vaikų priežiūrą jiems buvo kaip kompensacija dėl negaunamų darbinių pajamų“, – aiškino J. Varanauskienė.

Tačiau šiuo metu daugiau gyventojų nedirba dėl ligos ar saviizoliacijos – jų yra 8,5 tūkst. Per pirmąjį karantiną tokių nuolat buvo iki 5 tūkstančių.

J. Varanauskienės teigimu, socialinio draudimo įmokas prašančių atidėti įmonių šiuo metu taip pat yra mažiau nei pavasarį, be to, pirmojo karantino poveikį patyrusių įmonių įsiskolinimai pastebimai sumažėjo.

Šiuo metu beveik 5 tūkst. įmonių yra pateikę „Sodrai“ prašymus netaikyti sankcijų, o jų įsipareigojimų suma siektų apie 45 mln. eurų. Tuo metu per pirmąjį karantiną „Sodra“ per VMI buvo gavusi daugiau nei 12 tūkst. prašymų netaikyti sankcijų.

Pasibaigus pirmajam karantinui COVID-19 poveikį patyrusių įmonių skaičius siekė 20 tūkst. o jų skola – 155 mln. eurų. Šiuo metu 15 tūkst. įmonių yra skolingos apie 130 mln. eurų, iš jų 5,7 tūkst. įmonių yra atidėjusios 117 mln. eurų. Likusios įmonės skolas sumokėjo.

Po pirmojo karantino didžiausios skolos, įskaitant ir atidėtas įmokas, išliko prekyboje – beveik 30 mln. eurų, gamyboje – 31 mln. eurų, transporto ir logistikos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose – po maždaug 14 mln. eurų. Paaugo statybos įmonių skolos, kurios perkopė 10 mln. eurų.

Pasak J. Varanauskienės, palankios yra ir darbuotojų priėmimų ir atleidimų tendencijos. Nors kovo-gruodžio mėnesiais atleistų darbuotojų yra 12 tūkst. daugiau nei priimtų į darbą, kovo-birželio mėnesiais jų buvo net 24,5 tūkst. Pasibaigus pirmajai karantino bangai balansas pasikeitė – liepos-gruodžio mėnesiais į darbą priimta 12,5 tūkst. darbuotojų daugiau nei atleista.

Nors gruodį 11 tūkst. darbuotojų daugiau atleista, nei priimta, tačiau, anot „Sodros“, tai yra sezoniškumo įtaka – 2019-ųjų gruodžio mėnesį taip pat 13 tūkst. daugiau darbuotojų buvo atleista nei priimta.

„Aš manau, kad tikrasis antrojo karantino poveikis pasimatys tik jam pasibaigus, kai įmonėms jau reikės pradėti mokėti įmokas. Ir jei tuomet nebus kažkokių subsidijų, pasimatys, kiek įmonių susidurs su klausimu tęsti veiklą ar ne“, – sakė J. Varanauskienė.

Darbuotojų, esančių neapmokamose atostogose šiuo metu taip pat yra mažiau nei pirmojo karantino pradžioje. Kovo-balandžio mėnesiais vienu metu neapmokamose atostogose buvo 13–14 tūkst. darbuotojų, šiuo metu šis skaičius siekia 7-10 tūkst., nors švenčių laikotarpiu buvo išaugęs iki 15-20 tūkstančių.

Preliminariais duomenimis, pernai „Sodros“ įplaukos siekė 4,86 mlrd. eurų – 239,9 mln. eurų (5,2 proc.) daugiau nei 2019 metais, tuo metu fondo išlaidos padidėjo 481 mln. eurų (11,5 proc.) iki 4,674 mlrd. eurų, rodo „Sodros“ skelbiami duomenys.

„Kol kas dar turime tik labai preliminarius duomenis, kurie dar gali keistis, tačiau praėjusių metų rezultatas tikrai bus teigiamas – perviršis turėtų būti apie 180 mln. eurų. Tokį rezultatą vertinu labai gerai, nes balandžio mėnesį, kai dėl pirmojo karantino sustoję verslai darė įtaką ir mūsų surenkamoms pajamos bei išaugusioms išmokoms, tikrai atrodė, kad mes ne tik kad neturėsime jokio pliuso, bet ir suvalgysime visą rezervą“, – BNS sakė „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.

Kol kas dar turime tik labai preliminarius duomenis, kurie dar gali keistis, tačiau praėjusių metų rezultatas tikrai bus teigiamas – perviršis turėtų būti apie 180 mln. eurų.

Pasak jos, tuo metu „Sodrai“ buvo labai svarbu užtikrinti, kad visos žmonėms priklausančios išmokos būtų išmokamos laiku.

„Tą reikėjo padaryti ne tik dėl žmonių, kuriems netekus pajamų buvo mokamos, pavyzdžiui, nedarbo išmokos, bet ir siekiant išvengti panikos visuomenėje, kad pensininkai būtų ramūs dėl savo pensijų“, – aiškino J. Varanauskienė.

Pasak jos, nepaisant itin neigiamų nuotaikų balandį, situacija per kelis mėnesius stabilizavosi, teigiamos įtakos „Sodros“ rezultatams turėjo ir Vyriausybės įsipareigojimas kompensuoti su koronaviruso pandemija susijusias ligos išlaidas – 140 mln. eurų.

J. Varanauskienės teigimu, sėkmingai stabilizuota situacija leido išsaugoti ir „Sodros“ rezervą, kuris siekė apie 600 mln. eurų, nors Vyriausybė ir buvo suteikusi leidimą šias lėšas laikyti fondo sąskaitose ir esant reikalui naudoti išmokoms.

„Dabar mes padėsime (į rezervą - BNS) tuos 600 mln. eurų, o iki gegužės mėnesius pervesime tą maždaug 180 mln. eurų praėjusių metų perteklių. Tuomet rezerve bus jau apie 780 mln. eurų“, – sakė J. Varanauskienė.

Pernai daugiausiai įplaukų „Sodra“ gavo iš apdraustųjų įmokų – 2,384 mlrd. eurų, arba 14,6 proc. (304,5 mln. eurų) daugiau nei 2019-aisiais. Asignavimų iš valstybės biudžeto gauta 2,06 mlrd. eurų – 20,1 proc. (344,1 mln. eurų) daugiau nei 2019 metais.

Draudėjų įmokos pernai sudarė 323,3 mln. eurų – 48,2 proc. (300,5 mln. eurų) mažiau nei 2019 metais. Savarankiškai dirbančių asmenų įmokos pernai sumenko 4,7 proc. (3,9 mln. eurų) iki 78,8 mln. eurų, „Sodros“ veiklos pajamos padidėjo 25 proc. (2,9 mln. eurų) iki 14,5 mln. eurų.

„Sodros“ išlaidos pensijų draudimui pernai siekė 3,477 mlrd. eurų – per metus šios išlaidos padidėjo 281,2 mln. eurų, arba 8,8 proc., ir sudarė 74,4 proc. visų fondo išlaidų.

Fondo išlaidos ligos ir motinystės draudimui pernai siekė 446,3 mln. eurų (9,5 proc. visų išlaidų), motinystės socialiniam draudimui – 351,2 mln. eurų (7,5 proc.), nedarbo socialiniam draudimui – 288,7 mln. eurų (6,2 proc.).

Numatoma, kad šiemet „Sodros“ pajamos sieks 5,128 mlrd. eurų, išlaidos – 4,991 mlrd. eurų, biudžeto perteklius sudarys 137 mln. eurų.

Visgi medicinos ir slaugos darbuotojai akcentuoja, kad toli gražu ne visi darbo vietoje koronavirusine infekcija užsikrėtę darbuotojai gauna padidintą 77,58 proc. atlyginimo dydžio siekiančią ligos išmoką. Sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai atkreipia dėmesį, kad COVID-19 užsikrėtus nuo kolegos didesnė nedarbingumo išmoka darbuotojams nepriklauso, o įtarus užsikrėtimą nuo paciento, užsikrėtimo aplinkybes, pasak jų, paprastai yra labai sudėtinga įrodyti.

Slaugos specialistai kreipėsi į SAM

Lietuvos slaugos specialistų organizacija (LSSO) sausio 19 d. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu atkreipti dėmesį į pastaruoju metu slaugytojų bendruomenei ypač aktualią problemą, kad galimai darbo vietoje nuo pacientų užsikrėtę darbuotojai negauna padidintos nedarbingumo išmokos.

„Šių metų pradžioje labai dažnai pradėjome sulaukti skambučių iš slaugytojų, kad jos užsikrečia spėjamai darbo vietose COVID-19 liga ir tiesiog išėjusios į nedarbingumą nedarbingumo išmoką gauna ne maksimalią, kuri priklauso darbuotojams užsikrėtusiems darbo vietoje kaip profesine liga, bet mažesnę“, – Eltai teigė LSSO prezidentė Aušra Volodkaitė.

„Mūsų prašymas: jeigu darbuotojai tikrai užsikrėtė darbo vietoje ir tikrai susidūrė su COVID-19 sergančiu pacientu, kad jiems būtų taikoma maksimali darbo išmoka“, – pabrėžė ji.

LSSO prezidentė atkreipė dėmesį, kad koronavirusu užsikrėtę slaugytojai, dirbantys COVID-19 skyriuje, gauna didesnes išmokas, tačiau kituose skyriuose dirbantiems slaugytojams didesnė išmoka paprastai nėra suteikiama.

S. Žiūros nuotr.

„Slaugytojai, kurie dirba kituose skyriuose, į kuriuos gali patekti taip pat COVID-19 liga sergantys pacientai, jie kaip ir netraktuoja kaip profesinės ligos, kaip užsikrėtimo darbo vietoje. Nors būna ir į dializės skyrių paguldo pacientą, kuriam reikalinga skubi pagalba dializę atlikti ir, pavyzdžiui, po kurio laiko, gavus tyrimų atsakymus, paaiškėja, kad tai buvo COVID-19 liga sergantis pacientas, ir darbuotojai, kurie turėjo kontaktą, jie gali užsikrėsti šia liga“, – sakė ji.

Nors A. Volodkaitė teigia, kad slaugytojai dirba laikydamiesi saugos reikalavimų, tačiau kartu ji akcentuoja, kad „nėra nei vienos asmens apsaugos priemonės, kuri 100 proc. užtikrintų veiksmingumą.“

Slaugytojai, kurie dirba kituose skyriuose, į kuriuos gali patekti taip pat COVID-19 liga sergantys pacientai, jie kaip ir netraktuoja kaip profesinės ligos, kaip užsikrėtimo darbo vietoje.

LSSO prezidentė tikina, kad jos vadovaujama organizacija kreipėsi į „Sodrą“, siekiant sužinoti, kaip turėtų elgtis nuo paciento galimai užsikrėtę slaugos darbuotojai. Visgi, ji teigė, kad kol kas darbuotojams palankių sprendimų nebuvo sulaukta.

„Yra taikomas tam tikras individualus vertinimas ir „Sodros“ darbuotojai kreipiasi tiek į nedarbingumo pažymą išdavusį gydytoją, tiek į pačią įstaigą, aiškindamiesi darbo sąlygas, kaip ten iš tikrųjų yra. Bet kol kas, kad 100 proc. būtų išspręsta darbuotojau naudai, tai tokio atvejo kol kas nežinau. Galbūt dar jie yra svarstomi“, – sakė ji.

Trūksta detalesnio reglamentavimo

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkė Aldona Baublytė Eltai taip pat teigė, kad pastaruoju laikotarpiu pablogėjus epidemiologinei situacijai padaugėjo medikų, kuriems nepakanka įrodymų pagrįsti užsikrėtimą darbe, todėl jie negali pretenduoti į didesnes nedarbingumo išmokas.

„Kalbant apie šią aktualiją, tai ne tik medikams yra skriauda, bet ir viešosios tvarkos palaikymo, švietimo sistemos darbuotojams, kurie aktyviai dirba, nes jiems nemokama išmoka, kuri yra numatyta, trūksta įrodymų, kuriuos turi pateikti darbdaviai“, – teigė A. Baublytė.

„Darbdaviai nepateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dokumentų, kurie pagrįstų profesinės veiklos funkcijų vykdymą ir priežastinį ryšį, nes reikia įforminti tai pagrindžiančius dokumentus. Ir būtinai, kai yra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, jie turi įrašyti, kad tai profesinė liga“, – pridūrė ji.

Ir būtinai, kai yra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, jie turi įrašyti, kad tai profesinė liga.

A. Baublytė pripažino, kad jos vadovaujamos profsąjungos medikai kreipėsi dėl didesnės nedarbingumo išmokos, bandydami pagrįsti užsikrėtimą darbe, tačiau, pasak jos, prašymas buvo patenkintas tik labai nedidelei daliai darbuotojų.

LSADPS pirmininkė mano, kad šioje situacijoje problema yra nepakankamai detalus užsikrėtimo darbe reglamentavimas.

„Trūksta smulkesnio reglamentavimo. Visiškai suprantu ir darbdavius, nes nėra specializuotų tarnybų, kurios tirtų vietos lygiu židinį ir identifikuotų, kas nuo ko užsikrėtė, kad būtų aišku. Didelės įstaigos dar turi saugos ir sveikatos specialistų ar infekcijų kontrolės gydytojus, o mažesnės įstaigos ir jų neturi“, – sakė ji.

A. Baublytė taip pat atkreipia dėmesį, kad koronavirusu nuo savo kolegos užsikrėtę medikai pretenduoti į didesnę nedarbingumo išmoką net neturi galimybės.

S. Žiūros nuotr.

„Pavyzdžiui, aš priėmiau pacientą ir nuo paciento užsikrėčiau, su manimi dirba slaugytoja tame pačiame kabinete, ji susirgo vėliau, nes tiesiog užsikrėtė arba nuo manęs, arba nuo to paties paciento. Jeigu turėsime įrodymus, kad nuo to paties paciento, tai ji gaus didesnę išmoką. Bet jeigu aš bendravau su kolega iš to paties kabineto ir jis užsikrėtė nuo manęs, turėjusios tiesioginį kontaktą su pacientu, jis jau nebegaus tų išmokų, nes išmoka taip pat yra apribota, kad tiesiogiai kontaktas turi būti tik su sergančiu pacientu“, – sakė profsąjungos pirmininkė, akcentuodama, kad tokia tvarka, jos nuomone, nėra teisinga.

„Sodra“ vadovaujasi darbdavių patvirtinimu

Savo ruožtu „Sodra“ Eltą informavo, kad vien šiais metais išduota apie 3500 nedarbingumo pažymėjimų, kai COVID-19 laikoma profesine liga. Tokie nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduoti ne tik gydytojams, bet ir, pasak „Sodros“ komunikacijos vedėjo Sauliaus Jarmalio, kiekvieno asmens ligos išmokos dydis skiriasi, todėl šiuo metu nėra galimybės pasakyti, kokiai daliai iš jų skirta didesnė ligos išmoka dėl ligos, susijusios su karantino metu vykdyta profesine veikla.

Jis jau nebegaus tų išmokų, nes išmoka taip pat yra apribota, kad tiesiogiai kontaktas turi būti tik su sergančiu pacientu

„Kai gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą su profesinės ligos priežastimi ir nurodo atitinkamą ligos kodą, „Sodra“ per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą kreipiasi į darbdavį, prašydama užpildyti nustatytos formos dokumentą – patvirtinimą, ar darbuotojas tapo laikinai nedarbingu dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdytos profesinės veiklos“, – Eltai teigė „Sodros“ komunikacijos vedėjas S. Jarmalis.

Jis taip pat informavo, kad darbdaviui patvirtinus, kad darbuotojas tapo laikinai nedarbingu dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdytos profesinės veiklos, „Sodra“ skiria 77,58 proc. dydžio ligos išmoką. Jeigu darbdavys nepatvirtina asmens susirgimo vykdant profesines veiklos funkcijas – nurodo, kad darbuotojas darbe nekontaktavo su sergančiais COVID-19, mokama įprasta 62,06 proc. dydžio ligos išmoka.

„Sodra“, skirdama išmokas, vadovaujasi būtent darbdavių patvirtinimu (arba ne). Pačiam darbuotojui teikti dokumentų „Sodrai“ ar įrodinėti užsikrėtimo aplinkybes – nereikia“, – patikino jis.

Kreipėsi į ministrą A. Dulkį ir „Sodrą“

Socialdemokratams gaunant daugybę medikų, pareigūnų ir švietimo darbuotojų kreipimųsi dėl jiems ne visada mokamos priklausančios 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ siekiančios ligos išmokos darbe užsikrėtus COVID-19, Seimo frakcija kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą ir į „Sodrą“.

Pasak Seimo socialdemokratų, iš frakcijai pateiktų sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atsakymų akivaizdu, kad darbdaviai bijo, jog jų patvirtinimas dėl darbuotojo susirgimo vykdant savo funkcijas reiškia, jog COVID-19 liga jų darbuotojui automatiškai pripažįstama ūmia profesine liga ir dėl to gali kilti atitinkamos pasekmės pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (galimi darbuotojų ieškiniai, padidėjusios įmokos ir pan.).

„Sodra“ yra paaiškinusi ir paskelbusi, kad kai medikai, pareigūnai ar švietimo darbuotojai užsikrečia COVID-19 vykdydami savo profesinę veiklą, sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ir (ar) švietimo srityje (srityse), kurioje kontaktas su sergančiaisiais ir kartu su jais darbovietėje nedirbančiais neišvengiamas arba būtinas, jie laikino nedarbingumo laikotarpiu gauna 100 proc. nuo atlyginimo „į rankas“ ligos išmoką.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Syso teigimu, dalis įstaigų vadovų arba taupo darbuotojų sąskaita, arba lig šiol klaidingai mano, kad toks žingsnis turėtų teisinių pasekmių, susijusių su profesinės ligos nustatymu. Bet „Sodra“ yra išaiškinusi, kad tokiais atvejais profesinės ligos tyrimas nėra atliekamas.

Socialdemokratai ragina įstaigų vadovus mokėti darbuotojams priklausančias išmokas, o profesines sąjungas ir pačius darbuotojus aktyviai ginti savo teises ir reikalauti  100 proc. algos siekiančios išmokos.

„Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis yra rekordiškai išaugęs. „Sodros“ nedarbo išmokų analizė rodo, kad nedarbo augimą lėmė ne vien darbuotojų atleidimai dėl Lietuvoje paskelbto karantino.

Palyginus 2020 m. trečią ketvirtį su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, per metus registruotų bedarbių skaičius išaugo 106 tūkst., tačiau Lietuvoje apdraustųjų skaičius tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo tik 21 tūkst., o trečdalis bedarbių apskritai pastaruosius kelerius metus nebuvo samdomi Lietuvoje“, – pastebi „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė.

Nedarbo išmokų skaičius – stabilus

„Sodros“ nedarbo išmokų gavėjų skaičius, pradėjęs augti per pirmąjį karantiną, antroje metų pusėje stabilizavosi ir pasiekė 90 tūkst. Palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, nedarbo išmokų gavėjų yra perpus arba maždaug 30 tūkst. daugiau.

Vidutinė nedarbo išmoka paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 350 eurų, o vidutinė išmokos mokėjimo trukmė – beveik penki mėnesiai – panaši kaip buvo tuo pačiu laikotarpiu užpernai. Tai reiškia, kad žmogus išmoką gauna ne visą maksimalų devynių mėnesių laikotarpį, o vidutiniškai per penkis mėnesius susiranda darbą.

Praėjusių metų pabaigoje nuosekliai mažėjo ir gyventojų besikreipusių nedarbo išmokos. Spalį „Sodra“ gavo 39 tūkst., lapkritį – 32 tūkst., o gruodį – beveik 26 tūkst. naujų prašymų skirti nedarbo išmoką, kai, palyginti, piko metu – praėjusių metų liepą – gauta 61 tūkst. prašymų skirti nedarbo išmoką.

Beje, gyventojams, kurie registruojasi Užimtumo tarnyboje, atskirai kreiptis į „Sodrą“ dėl išmokos nereikia. Užpildžius dokumentus Užimtumo tarnyboje, automatiškai pateikiamas ir prašymas „Sodrai“ dėl išmokos. Jeigu žmogui išmoka nepriklauso, „Sodra“ priima sprendimą jos neskirti.

Išmokos – iki devynių mėnesių

Nedarbo išmokas „Sodra“ skiria tiems gyventojams, kurie prarado samdomą darbą ir yra sukaupę bent 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą – atitinkamai sumokėję socialinio draudimo įmokų.

Beje, nedarbo socialiniu draudimu nedraudžiami savarankiškai pagal individualios veiklos pažymą ar su verslo liudijimu dirbantys gyventojai – jie nemoka nedarbo socialinio draudimo įmokų, kitaip nei individualių įmonių savininkai ar mažųjų bendrijų nariai.

Nedarbo išmokos mokamos iki devynių mėnesių. Kas tris mėnesius išmokos dydis sumažėja – taip bedarbiai skatinami ieškoti galimybių sugrįžti į darbo rinką.

Iki šiol savarankiškai dirbantiems gyventojams ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokų neretai tekdavo laukti kelis mėnesius ar net iki metų – „Sodra“ šias išmokas galėdavo skirti tuomet, kai gyventojai deklaruodavo pajamas ir sumokėdavo socialinio draudimo įmokas.

Sumokėjus įmokas – greitesnės išmokos

Įprastai savarankiška veikla užsiimantys gyventojai pajamas deklaruoja ir įmokas „Sodrai“ sumoka už visus metus iki kitų metų gegužės 1-osios. Tuomet „Sodra“ gali įvertinti, ar jie teisės į išmoką dieną buvo draudžiami, ar buvo įgiję reikalingą socialinio draudimo stažą ir paskaičiuoti išmokos dydį pagal sumokėtas įmokas.

Be to, pavyzdžiui, jeigu asmuo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu arba pirmais vaiko priežiūros atostogų metais dar ir dirbo su individualios veiklos pažyma, jo išmoka būdavo mažinama dėl iš individualios veiklos gautų ir deklaruotų pajamų.

„Gyventojų pajamų deklaravimo tvarka nesikeičia, tačiau atsiranda  galimybė ligos išmokas gauti iškart pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, jeigu savarankiškai dirbantis gyventojas bus sumokėjęs socialinio draudimo įmokas už praėjusį arba tam tikrais atvejais ir už einamąjį mėnesį.

Be to, išmokos dydis nuo šiol nebepriklausys nuo to, ar savarankiškai dirbantis gyventojas turi  draudžiamųjų pajamų iš savarankiškos veiklos“, – paaiškina „Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.

Kad galėtų pasinaudoti šia naujove, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų mokėti įmokas kiekvieną mėnesį.

Nelauks pajamų deklaravimo

Pavyzdžiui, jeigu gyventojas sausį dirba su individualios veiklos pažyma ir iki paskutinės sausio mėnesio dienos „Sodrai“ per draudėjų informacinę sistemą www.sodra.lt/draudejui pateikia SAV pranešimą bei sumoka socialinio draudimo įmokas, jis tiek sausio, tiek vasario mėnesiais laikomas apdraustu, todėl karantino metu  likęs namuose prižiūrėti mažametį vaiką, kuris mokosi nuotoliniu būdu, ligos išmoką galės gauti per nustatytą terminą, jeigu yra įgijęs reikalingą ligos socialinio draudimo stažą.

Išmokos dydis, kaip ir anksčiau, priklausys nuo ankstesniu laikotarpiu gautų pajamų ir nuo jų sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Jeigu šios pajamos dar nedeklaruotos, tačiau žmogus turi teisę į išmoką, skiriama minimalaus dydžio išmoka, kuri perskaičiuojama deklaravus pajamas ir sumokėjus įmokas. Be to, būdamas vaiko priežiūros atostogose pirmus metus gyventojas toliau galės vykdyti savarankišką veiklą – savarankiškos veiklos pajamos išmokų mokėjimo laikotarpiu nebebus vertinamos, kaip anksčiau.

Ligos išmoka paskiriama per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų (prašymo, kitų duomenų ir kt.) gavimo dienos ir išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu nedarbingumo laikotarpis trunka ilgiau nei 14 dienų, tuomet sprendimai skirti ir mokėti išmoką priimami pasibaigus šiam laikotarpiui ir vėliau kartojami.

Pavyzdžiui, jeigu vienam iš tėvų nedarbingumo pažymėjimas pradinuko, kuris ugdomas nuotoliniu būdu, priežiūrai išduodamas sausio 4 d., pirmoji ligos išmoka jį pasieks pirmoje vasario pusėje, o vėliau – maždaug kas dvi-tris savaites.

Kokios išmokos priklauso dirbantiems savarankiškai

Nauja išmokų tvarka iškart gali pasinaudoti tie savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie įmokas už sausį sumokės iki šio mėnesio pabaigos. Vėlesniais mėnesiais savarankiškai dirbantys gyventojai bus laikomi draustais, jeigu bus sumokėję socialinio draudimo įmokas už prieš tai buvusį mėnesį arba tam tikrais atvejais už einamąjį mėnesį ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“.

„Sodra“ primena, kad visi savarankiškai dirbantys gyventojai, išskyrus verslo liudijimų turėtojus, yra draudžiami ligos, motinystės socialiniu draudimu, o mažųjų bendrijų nariai ir individualių įmonių savininkai – dar ir nedarbo socialiniu draudimu, tad atitinkamai gali gauti šias socialinio draudimo išmokas.

Daugiau informacijos apie ligos išmokas rasite „Sodros“ puslapyje www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/susirgau-arba-slaugau-seimos-nari/ka-daryti-jei-susirgau?el_id=2429, pasirinkę skiltį „Ligos išmokos dirbantiems savarankiškai“.

„Girdime, kad dalis žmonių, kurie susitarė dėl mokesčių atidėjimo už 2019 m., dabar negali gauti nedarbingumo išmokos. „Sodra“ aiškina, kad negali jos apskaičiuoti, nes laiko, kad mokesčiai už 2019 m. nesumokėti. Situacija yra absurdiška ir tokia traktuotė mus stebina. Įmonės, kurios atidėjo mokesčius, nelaikomos jų nemokėjusiomis, o štai savarankiškai dirbantiems taikomas jau kitoks principas. Taip būti negali“, – sako Socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas.

Politikas Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir „Sodrą“ ragina peržiūrėti tokius ir panašius atvejus ir kuo greičiau keisti praktiką.

Pasak G. Palucko, jeigu vykdantiems individualią veiklą žmonėms karantino metu yra leista atidėti mokesčius, šie neturėtų būti traukiami į sąrašus kaip jų nesumokėję.

„Ko vertas mokesčių atidėjimo susitarimas, jei, prireikus paslaugų, prašoma tuos mokesčius susimokėti? Paslaugų pandemijos metu reikia čia ir dabar, o ne tada, kai bus išmokėti visi atidėti mokesčiai, taigi po 2 ar 3 metų. Tokios ir panašios istorijos liudija, kad dalis dirbančiųjų savarankiškai yra diskriminuojami, nors sąžiningai mokėjo mokesčius daug metų“, – teigia G. Paluckas.

Tuo metu Seimo narė R. Budbergytė pažymi, kad įmonėms ir dirbantiesiems savarankiškai VMI ir „Sodra“ turi taikyti tuos pačius principus.

„Kuomet kalbama apie įmones, kurios susitarė dėl mokesčių atidėjimo, interpretuojama, kad jos yra atlikusios pareigą valstybei, taigi neįtraukiamos į jokius skolininkų sąrašus, joms netaikomos jokios sankcijos. Dirbantieji savarankiškai, kuriems atidėti mokesčiai, turi būti traktuojami lygiai taip pat. Antraip mokesčių atidėjimas yra tarsi meškos paslauga. Viena vertus, skolingas, kita vertus – tarsi ne“, – vertina R. Budbergytė.

„Tikėtina, kad jei būtų žinoję, jog dėl to negaus paslaugų, individualia veikla besiverčiantys asmenys nebūtų ir naudojęsi šia pagalba“, – priduria ji.