Tai numatoma Valstybinio socialinio fondo 2020 metų biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte. „Sodros“ biudžeto projektą kitą savaitę turėtų svarstyti Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

Projekte nurodoma, kad nuo 2020 metų pradžios pensijos bus indeksuojamas naudojant koeficientą 1,0811. Taip pat siūloma patvirtinti 2020 metų bazinės pensijos dydį 177,94 euro, našlių pensijos bazinį dydį – 26,13 euro, pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 3,81 euro.

Vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, dydis turėtų siekti 1241,4 euro.

Nurodoma, kad bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai kompensuoti iš valstybės biudžeto 2020 metais bus skirta 1,887 mlrd. eurų, iš jų 7,862 mln. eurų – 2018 metų įsipareigojimui padengti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis anksčiau sakė, kad dėl indeksavimo vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų augti 8,11 proc. iki 374 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu turėtų pasiekti 395 eurus.

Tai būtų pirmas kartas, kai senatvės pensijos didės sparčiau nei darbo užmokestis. Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių kitąmet didės 7,4 procento.

Seimo patvirtintame „Sodros“ 2019 metų biudžete yra numatyta, kad fondo pajamos šiemet bus 4,455 mlrd. eurų, išlaidos – 4,043 mlrd. eurų, perteklius – 412,064 mln. eurų.

„Sodros“ pajamos

Didžiausią „Sodros“ pajamų dalį, 94,4 proc. arba 4,015 mlrd. eurų, pernai sudarė darbdavių ir darbuotojų įmokos, kurios palyginti su 2017 m. padidėjo 10,3 proc. Tai lėmė 0,4 proc. didesnis apdraustųjų skaičius bei 10,8 proc. didesnės vidutinės pajamos, nuo kurių skaičiuojamos draudimo įmokos (2018 m. – 807,4 eurai, 2017 m. – 728,5 eurai).

Savarankiškai dirbančių asmenų įmokų priskaičiuota 88,6 mln. eurų, tai yra 15,4 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

„Sodros“ išlaidos

Didžiausią išlaidų dalį, 72,6 proc. arba 2,962 mlrd. eurų, pernai sudarė pensijos. Ligos išmokoms išleista 305,7 mln. eurų (7,5 proc. visų išlaidų). Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms išleista 317,7 mln. eurų (7,8 proc. visų išlaidų). Nedarbo draudimo išmokoms išleista 194,3 mln. eurų (4,8 proc. visų išlaidų). Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo išlaidos sudarė 26,2 mln. eurus (0,6 proc. visų išlaidų).

Dar 192,4 mln. eurų (4,7 proc. visų išlaidų) pervesti į pensijų fondus. Tai 19,5 mln. eurų (11,3 proc.) daugiau nei 2017 m., nes 2018 m. 0,1 proc. padidėjo pensijų kaupimo dalyvių skaičius ir 11,2 proc. padidėjo vidutinės mėnesio pajamos. Kaip žinoma, nuo 2019 m. socialinio draudimo įmokos dalies pervedimo į pensijų fondus buvo atsisakyta.

„Sodros“ veiklos sąnaudos sudarė 74,6 mln. eurų (1,8 proc. visų išlaidų).

Rezervinis fondas

Rezervinis fondas, į kurį „Sodra“ pirmą kartą pervedė 195 mln. eurų lėšų, yra valstybės pinigų fondas, kurio tikslas – kaupti valstybės piniginius išteklius. Jo lėšos negali būti skiriamos einamosioms išlaidoms finansuoti, tačiau jos gali būti naudojamos pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokoms finansuoti, kai dėl išskirtinių aplinkybių atsiradimo kalendoriniais metais nepakanka „Sodros“ biudžeto atitinkamos rūšies pajamų.

Kartu su „Sodros“ 2018 m. konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniu Vyriausybė pritarė Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo finansinėms ir biudžeto vykdymo ataskaitoms.

„Bendradarbiaudamos valstybės įstaigos gali pagerinti gyventojų informavimą jiems aktualiais klausimais ir šių įstaigų paslaugų prieinamumą. Suprantame sveikatos ir privalomojo sveikatos draudimo svarbą, tad džiaugiamės galėdami prisidėti prie „Sodros“ iniciatyvos šioje įstaigoje Karoliniškėse įsteigti Vilniaus teritorinės ligonių kasos darbo vietą. Mums ypač svarbu tai, kad šiame ir šalia esančiuose sostinės rajonuose gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, kuriems ligonių kasų paslaugos itin reikalingos. Siekiame priartinti ligonių kasų paslaugas, sukurdami šiems žmonėms papildomą galimybę jas gauti greičiau ir paprasčiau – nevykstant į miesto centrą“, – sako Vilniaus TLK direktorius Vytautas Mockus.

Nuo pirmadienio „Sodros“ Vilniaus skyriuje gyventojai gali gauti jau trijų įstaigų – „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Ligonių kasų konsultacijas. Šiame „Sodros“ skyriuje specialistai vidutiniškai per dieną aptarnauja 450 klientų.

Tiek ligonių kasos, tiek kitos atsakingos sveikatos apsaugos institucijos nuolat sulaukia galybės gyventojų klausimų. Skaičiuojama, kad vien ligonių kasos Lietuvoje kasmet vidutiniškai atsako į daugiau nei pusę milijono užklausų arba į jų specialistus kreipiasi kas šeštas šalies gyventojas – telefonu, el. paštu ir gyvai. Dažniausiai teiraujamasi apie Europos sveikatos draudimo kortelę, eiles gydymo įstaigose, kompensuojamąjį gydymą, reabilitaciją, dantų protezavimą ir kitais klausimais.

Nemažą dalį ligonių kasų teikiamų paslaugų galima gauti internetu.

„Šiais pranešimais norime konkrečius gyventojus informuoti, kad jiems gali atsirasti prievolė patiems sumokėti įmokas, jeigu jų situacija nepasikeis, nors skola dar nesusidarė.

Raginame jaunuolius prisijungti prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui sodra.lt/gyventojams, kur jie ras visą asmeninę informaciją ir pranešimus, o pateikus elektroninio pašto adresą informaciją atsiųsime ir el. paštu. Jeigu jau pradėjote studijas ar įsidarbinote, prašome į priminimą nereaguoti“, – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Tiems jaunuoliams, kurie išvyksta studijuoti į Europą, svarbu žinoti, jog jie teritorinei ligonių kasai kasmet turi pateikti pažymą ant originalaus aukštosios mokyklos blanko, patvirtinančią apie studijas nuolatinių studijų programoje. Netinka tokių pažymų kopijos ar kvietimai studijuoti. Tuomet jaunuolis ir toliau bus draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis bei galės gauti Europos sveikatos draudimo kortelę, patvirtinančią jo draudimą ir leidžiančią gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas toje šalyje, kurioje studijuoja.

Studijuojantiems ES šalyse pagal nuolatinės formos studijų programas nereikia deklaruoti savo išvykimo iš Lietuvos. Deklaravę išvykimą praranda nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą ir netenka teisės būti apdraustu valstybės lėšomis. Jei deklaruojamas išvykimas – sveikatos draudimu reikės pasirūpinti toje šalyje, kurioje jaunuolis studijuoja.

Tuo tarpu išvykstantiems dirbti į užsienį rekomenduojama deklaruoti išvykimą – tuomet privalomojo sveikatos draudimo įmokos Lietuvoje nepriskaitomos.

Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvoje taikomas visiems gyventojams. Dirbančiųjų samdomą darbą įmokas perveda darbdavys, dalis gyventojų – asmenys iki 18 metų, nuolatinių (dieninių) studijų programų Lietuvoje ir Europos Sąjungos (ES) šalyse studentai, mažamečius vaikus auginantys tėvai, registruoti bedarbiai – draudžiami valstybės lėšomis.

Kiti, kurie nedirba, neieško darbo, nesimoko ir nėra draudžiami valstybės lėšomis, minimalias įmokas – šiemet 38,74 euro kas mėnesį – turi mokėti patys. Nesumokėjus įmokos iki einamojo mėnesio pabaigos nutrūksta sveikatos draudimas – reikia mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir kaupiasi skola, kurią vis tiek reikės padengti.

Šios įmokos patenka į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, kurio lėšomis apmokama už privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų pacientų gydymą, jiems išrašytus kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kt. Neapdrausti gyventojai už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją medicinos pagalbą) turi mokėti patys visą paslaugos kainą.

Po to, kai šių metų gegužę iš darbo pasitraukė ilgametis Klaipėdos "Sodros" direktorius Valdemaras Anužis, teritoriniam padaliniui bene tris mėnesius vadovavo laikinoji vadovė. Nuolatinio direktoriaus atranka užtruko.

V.Anužis šių metų gegužės 10-ąją išėjo iš darbo savo noru. Nuo metų pradžios, įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui, esą nebeliko galimybės pratęsti jo įgaliojimų dėl valstybės tarnautojams taikomo amžiaus cenzo.

Naujasis vadovas M.Bagočius anksčiau buvo bendrovės "Vildmina" valdybos pirmininku ir Klaipėdos autobusų parko valdybos nariu, yra dirbęs Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėju.

Pastaruoju metu ėjo bendrovės "Gatvių apšvietimas" Finansų ir aptarnavimo departamento direktoriaus pareigas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė ministrų kabinetui iš esmės pritarti kai kurių Seimo narių parengtoms Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms, kad į namus pensijas pristatytų tik universaliosios pašto paslaugos teikėjas Lietuvos paštas. Tačiau rekomendavo projektą tobulinti.

Šiuo metu daliai senjorų pensijas į namus pristato ne Lietuvos pašto darbuotojai, o „Sodros“ konkursus laimėjusios įmonės. Pasak ministerijos, jei pensijas pristatytų tik Lietuvos paštas, reikėtų beveik 1 mln. eurų daugiau nei mokama dabar.

„Siūloma Pašto įstatyme nustatyti pagrindinius tarifo už teikiamą pensijų pristatymo paslaugą nustatymo principus – sąžiningumo, pagrįstumo, socialinio teisingumo“, – rašo ministerija.

Be to, kadangi be Lietuvos pašto yra dar 5 bendrovės, kurios 2019-2021 metais  pristatys pensijas, ministerija siūlo, kad pasibaigus sutartims, jas pristatytų tik Lietuvos paštas.

Universalias paslaugas teikia Lietuvos paštas, tačiau tokių paslaugų teikėjais gali tapti ir kitos įmonės, jei įvykdytų reikalavimus.

Pensijas į namus gauna apie 200 tūkst. asmenų. Jų pristatymui iš „Sodros“ biudžeto pernai skirta apie 7,5 mln. eurų.

Tai numatoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtuose Pensijų kaupimo įstatymo ir kitų teisės aktų pataisų projektuose, kuriuose taip pat numatoma galimybė pensijų anuitetų gavėjams pasiūlyti įvairesnių anuitetų variantų, nustatomos taisyklės, kur dėl išmokų turės kreiptis senatvės pensijos amžiaus sulaukęs pensijos kaupimo dalyvis.

Pakeitimai siūlomi išanalizavus centralizuotą pensijų anuitetų tiekėją turinčių valstybių pensijų sistemas ir atsižvelgus į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų įžvalgas.

„Centralizuotus anuitetų tiekėjus turi tokios šalys kaip Danija, Švedija, Kanada, Jungtinė Karalystė, Honkongas, Singapūras. Ieškodami geriausių sprendimų kreipėmės į Europos Komisiją ekspertinės pagalbos ir nuo pavasario kartu su EBPO privačių pensijų ir draudimo ekspertais analizuodami valstybių gerąją praktiką šią paslaugą kuriame Lietuvoje. Daugelis pasiūlymų, kuriuos teikiame, buvo rekomenduoti būtent tarptautinių ekspertų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Valdys nepriklausomas komitetas

Vyriausybės tvirtinamas 5 narių komitetas, sudarytas iš trijų nepriklausomų narių (skirtingų sričių ekspertų), pensijų anuitetų mokėtojo direktoriaus ir Finansų ministerijos atstovo, turėtų valdyti visus finansinius ir materialinius pensijų anuitetų fondo išteklius, tvirtinti su pensijų anuitetų apskaičiavimu susijusias tvarkas ir metodikas, vertinti pensijų anuitetų fondo veiklos ataskaitas. Komiteto priimtus sprendimus įgyvendintų ir pensijų išmokas gavėjams mokėtų „Sodros“ administracijos padalinys, atsakingas už pensijų anuitetų mokėjimą.

Kad būtų išvengta visų 5 komiteto narių pasikeitimo vienu metu, iš pradžių siūloma nustatyti skirtingas komiteto narių kadencijas: vienas iš jų būtų skiriamas vieneriems metams, antras – dvejiems, trečias – trejiems, ketvirtas – ketveriems ir penktas – penkeriems metams. Vėliau įprastai kadencija truktų penkerius metus, bet vienas asmuo negalėtų komitete dirbti ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.

Taip siekiama užtikrinti, kad komitetas nepatirtų politinės įtakos ir kad komiteto priimami sprendimai būtų grindžiami tik anuitetų gavėjų interesais bei aktuariniais ir finansiniais argumentais.

Kadangi pensijų anuitetų mokėjimas „Sodrai“ perduodamas jau nuo kitų metų pradžios ir tik tuomet bus galima pradėti komiteto narių atranką, pateiktuose teisės aktų pakeitimų siūlymuose aptariamos pereinamojo laikotarpio taisyklės.

Tai reiškia, kad nuo metų pradžios iki 2020 m. birželio 30 d. laikinuosius su pensijų anuitetų kainodara ir jų mokėjimu susijusius sprendimus priimtų pensijų anuiteto mokėtojo direktorius, o jo laikinieji sprendimai turėtų būti suderinti su Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų ministerijomis bei Lietuvos banku.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui jo metu priimtus sprendimus peržiūrės komitetas ir užtikrins, kad sąlygos pensijų anuitetų gavėjams, pasirašiusiems pensijų išmokų sutartis pereinamuoju laikotarpiu, nesiskirtų palyginti su sąlygomis, galiosiančiomis po pereinamojo laikotarpio, o jeigu skirtųsi – tuomet bus pasirenkamas asmeniui palankesnis pensijų anuiteto dydžio skaičiavimas.

Pensijų anuiteto mokėtojo veiklos ir finansinį auditą atliktų Valstybės kontrolė. Pensijų anuitetų mokėtojo veiklos ir finansinės ataskaitos kartu su Valstybės kontrolės atskaita būtų skelbiamos viešai.

Atsižvelgiama į kaupiančiųjų poreikius

Pensijų anuitetų fondo turtas negalės būti skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų įsipareigojimų vykdymo. Visas turtas turės būti investuojamas pagal patvirtintą investavimo strategiją taip, kad būtų užtikrintas viso investicijų portfelio saugumas, kokybė, likvidumas ir pelningumas. Pensijų anuitetų fondo turtas turės būti diversifikuotas.

Įstatymo projekte siūloma, kad veiklos pradžioje pensijų anuiteto mokėtojas šioms funkcijoms vykdyti reikalingas lėšas, iki jos bus sukauptos iš pensijų anuitetų administravimui skirtų vienkartinių įmokų, galėtų skolintis iš Finansų ministerijos arba komiteto nustatyta tvarka – iš kredito įstaigų.

Teisės aktuose numatytos dvi anuitetų rūšys – standartinis ir atidėtasis.

Kai įsigyjamas standartinis anuitetas, jo gavėjui iki mirties periodiškai mokamos pensijų išmokos, kurių mokėjimas nutrūksta žmogui mirus. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, tačiau pakeitimais siūloma galimybė pasirinkti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, per kurį dalis neišmokėtos sumos gali būti paveldima.

Atidėtasis anuitetas aktualus tiems žmonėms, kuriems lėšų paveldėjimo klausimas ypač svarbus. Atidėtojo anuiteto atveju išmokos mokamos sulaukus 85 metų ir mokamos iki gyvenimo pabaigos, tam skiriama apie 10-15 proc. antroje pakopoje sukauptos sumos, kuri nėra paveldima. Tačiau apie 85-90 proc. sukauptų lėšų bus mokama periodinėmis išmokomis nuo pensijos amžiaus iki 85 metų, – jei asmuo miršta, neišmokėta lėšų dalis yra paveldima.

Pensijų anuitetas turės būti įsigyjamas, jei asmuo antroje pensijų pakopoje sukaupia daugiau nei 10 000 eurų ir nori atsiimti išmoką. Jeigu sukaupta 3000 eurų ar mažiau – asmeniui išmokama vienkartinė išmoka. Jei sukaupta 3001-10 000 eurų – mokamos periodinės išmokos. Pensijų išmokų rūšį nustatantys dydžiai bus indeksuojami, atsižvelgus į Lietuvos statistikos departamento skaičiuojamą vidutinės metinės infliacijos suminį 5 metų rodiklį.

Vieno langelio principas

Šiuo metu anuitetą įsigyjantis gyventojas turi sudaryti dvi sutartis – pensijų išmokų sutartį su pensijų kaupimo bendrove ir pensijų anuiteto sutartį su pensijų anuiteto mokėtoju. Pataisose siūlomas vieno langelio principas.

Kadangi pensijos kaupimo dalyvis bet kuriuo atveju pirmiausia turės kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl sukauptos sumos išmokėjimo ar pervedimo anuiteto mokėtojui, siūloma, kad tuo pačiu jis kaupimo bendrovėje galėtų pateikti prašymą ir nurodyti pasirinktą pensijų anuiteto rūšį, jeigu sukaupė jam pakankamą sumą. Šį prašymą galima pateikti ir tiesiogiai anuiteto mokėtojui.

Anuiteto mokėtojas, gavęs tokį prašymą iš kaupimo bendrovės ar tiesiogiai, gyventojui pateiks sprendimą dėl anuiteto išmokų dydžio, o gyventojas turės dar 10 dienų „pamąstymo laikotarpį“, per kurį galėtų pensijų anuiteto sutarties atsisakyti. Tai reikštų, kad neįsigaliotų ir su pensijų kaupimo bendrove sudaryta pensijų išmokos sutartis ir žmogus toliau kauptų lėšas fonde.

Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad pensijų anuitetas visais atvejais pervedamas į gavėjo sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje. Kadangi ir socialinio draudimo pensijas, ir pensijų anuitetus mokės „Sodra“, siūloma nustatyti, kad pensijų anuitetas gavėjui būtų mokamas tokiu pat būdu kaip ir socialinio draudimo pensija, tai yra, jeigu pensija pristatoma į namus, tai ir anuiteto išmokos būtų pristatomos į namus.

Atostogos svarbesnės už viską

Iki šiol nerasta, kas užims kovo pabaigoje iš pareigų dėl "galimų interesų konfliktų" atleisto buvusio Valstybinio jūrų uosto (KVJUD) vadovo Arvydo Vaitkaus vietą.

Susisiekimo ministerija konkursą žadėjo paskelbti 2–3 rugsėjo savaitę, "kai baigsis intensyvus atostogų laikotarpis", nors dar gegužės pradžioje skelbė, jog pradeda kandidatų KVJUD generalinio direktoriaus pareigoms užimti atrankos proceso paruošiamąjį etapą.

Ministerijos teigimu, kandidatų atranka vykdoma bendradarbiaujant su vadovų paieškos agentūra "AIMS International Lietuva".

Tada pranešta, kad šis paruošiamasis etapas turėtų užtrukti apie mėnesį. Konkursą planuota skelbti birželio pradžioje.

Tuometis susisiekimo ministras Rokas Masiulis tvirtino, kad "Klaipėdos uostas yra strateginė valstybės įmonė, todėl ieškoma ypač kompetentingo bei aukščiausius skaidrumo standartus atitinkančio kandidato".

Dabar neliko ir paties susisiekimo ministro, ir uostui jau beveik pusę metų laikinai vadovauja infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Anksčiau pakako dviejų mėnesių

Dienraščio duomenimis, pretendentus į šį postą atrinkinėjusi agentūra pirminiame etape gavo bent 20 kandidatų paraiškas, kurių dauguma šiuo metu neturi darbo. Tarp jų buvusio uosto direktoriaus A.Vaitkaus pareiškimo nėra.

Beje, kai pats A.Vaitkus 2013 m. buvo skiriamas į šias pareigas, tai užtruko vos du mėnesius.

"Formaliai šiame konkurse galiu dalyvauti ir aš, bet tikrai to nedarysiu. Nes šiandien vyksta teisminis procesas. Mano reikalavimas yra atstatyti mane į darbą, nes buvo labai aiškiai pasakyta, kad esu atleistas be kaltės", – pabrėžė A.Vaitkus.

Formaliai šiame konkurse galiu dalyvauti ir aš, bet tikrai to nedarysiu. Nes šiandien vyksta teisminis procesas

Neoficialiais duomenimis, ketinimų užimti uosto direktoriaus postą turėjo ir buvęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius, tarybos narys Saulius Budinas.

Pats S.Budinas dalyvavimą konkurse neigė.

"Ne, nedalyvauju, kodėl turėčiau jums meluoti?" – nedaugžodžiavo S.Budinas.

Anot susisiekimo ministerijos atstovės Editos Banienės, šiuo metu ministerija ruošia konkurso į KVJUD direktoriaus pareigas paskelbimui reikiamus dokumentus.

Direktorių paskirs spalį

Nuolatinio vadovo jau keletą mėnesių neturi ir dar viena valstybės įmonė – "Smiltynės perkėla", kurios generalinis direktorius Darius Butvydas įmonės valdybai atsistatydinimo prašymą įteikė birželio 20 d.

Bendrovės valdyba jo prašymą patenkino, o laikinuoju "Smiltynės perkėlos" vadovu paskyrė Technikos ir saugios laivybos direktorių Mindaugą Čiaką.

D.Butvydas priėmė sprendimą atsistatydinti esą "siekdamas užtikrinti stabilią įmonės veiklą bei atsižvelgdamas į bendrovės interesus".

Iškart po to buvo teigiama, kad "valdyba naujo vadovo atranką pradės netrukus". Tai užsitęsė pustrečio mėnesio.

Už įmonės generalinio direktoriaus atranką yra atsakinga šios įmonės valdyba.

Valdybos pirmininkas Valdemaras Vaičekauskas teigė, jog įmonės vadovą valdyba ketina paskirti rugsėjį, vėliausiai – spalį.

"Tai nėra konkursas, jis yra neprivalomas, valdyba tiesiog vykdo atranką. Mes turime atrinkę kandidatūras. Valdyba tas kandidatūras svarstys ir, kai paskirs generalinį direktorių, informuos visuomenę", – tvirtino V.Vaičekauskas.

Bendrovę ištiko kolapsas?

Po D.Butvydo atsistatydinimo viešame "Smiltynės perkėlos" tinklalapyje buvo rašoma: "Dėl generalinio direktoriaus atsistatydinimo įmonės veikla nenukentės, o klientai jokių nepatogumų nepatirs."

Vis dėlto "Smiltynės perkėla" po vadovo pasitraukimo išgyvena ne pačius geriausius laikus: teismas sustabdė katamarano pirkimo viešąjį konkursą, be to, šią savaitę Valstybinė darbo inspekcija vykdė patikrinimą, kuris pradėtas dėl galimų darbo ir poilsio laiko pažeidimų.

Į inspekciją esą kreipėsi Valstybinių ir privačių įmonių profesinė sąjunga, nes galbūt bendrovės darbuotojams darbo grafikas buvo sudaromas ne pagal įstatymus, taip pat nemokama už viršvalandžius.

"Klaipėdos nafta" ieško geriausio

Jau daugiau nei mėnesį be nuolatinio vadovo yra ir dar viena strateginė bendrovė – "Klaipėdos nafta" (KN).

Jos generalinis direktorius Mindaugas Jusius po pustrečių metų vadovavimo "priėmė sprendimą dėl asmeninių priežasčių palikti organizaciją".

Jis pareigas ėjo iki liepos pabaigos.

Pernai portalas 15min išsiaiškino, kad KN viešuosius pirkimus laimi informacinių technologijų įmonė "Atea", kurios vienu vadovų dirba M.Jusiaus tėvas.

Tada Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vitytė pabrėžė, jog valstybės įmonės direktorius neturėtų sukurti net menkiausių įtarimų dėl skaidrumo.

Kaip rašė 15 min, M.Jusius tuomet tvirtino, kad yra viešai deklaravęs apie savo tėvo darbovietę ir neturėjo nieko bendro su KN pirkimais, kuriuos laimėjo "Atea".

O šį atvejį svarsčiusi KN valdyba nusprendė, kad M.Jusius išvengė interesų konflikto, tačiau nurodė ateityje nesukelti tokių abejonių.

M.Jusius KN generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti 2017 m. pradžioje.

Iki tol KN veikloje jis dalyvavo kaip nepriklausomas valdybos narys, taip pat yra dirbęs KN audito komitete.

Energetikos ministerijai pavaldi įmonė, skirtingai nei uosto direkcija ar "Smiltynės perkėla", naują generalinį direktorių turėtų išsirinkti pati. Tačiau, kada tai įvyks, yra griežtai slapta.

Sprendžiant iš KN komunikacijos vadovės Orintos Barkauskaitės atsakymo dienraščiui, valstybinės bendrovės atstovai konkursą kruopščiai dangsto nuo visuomenės.

"Atrankos procesas vyksta, kaip suplanuota. KN vadovo atranką vykdo KN Valdyba", – raštu brūkštelėjo O.Barkauskaitė.

"Klaipėdos vandens" klausimas

Devynis mėnesius, kai po 14 metų darbo iš posto pasitraukė Leonas Makūnas (dabartinis mero Vytauto Grubliausko patarėjas), generalinio direktoriaus nėra ir savivaldybei priklausančioje įmonėje "Klaipėdos vanduo".

Neoficialiais duomenimis, į šią vietą galbūt pretenduos buvęs "Smiltynės perkėlos" direktorius D.Butvydas.

Tačiau pats D.Butvydas kelias dienas neatsiliepė mobiliuoju telefonu.

Šiemet vasarį prašymus į "Klaipėdos vandens" generalinio direktoriaus postą buvo pateikę 17 asmenų.

Tarp jų ir savivaldybės įmonės "Gatvių apšvietimas" vadovas, buvęs "Klaipėdos vandens" darbuotojas Dangeras Aleksandrovas, taip pat verslininkas, dabartinis tarybos narys Audrius Petrošius.

Balandžio pradžioje tuometė "Klaipėdos vandens" valdyba informavo, kad sustabdė naujojo įmonės vadovo atrankos procedūrą esą dėl valdybos narių ryšių su kai kuriais kandidatais.

Naujasis įmonės stebėtojų tarybos pirmininkas, buvęs "Sodros" uostamiesčio skyriaus vadovas Valdemaras Anužis teigė, kad nėra girdėjęs, kas pretenduoja į "Klaipėdos vandens" generalinius direktorius.

"Dėl naujojo vadovo kol kas pasakyti nieko negaliu. Tai bus įmonės valdybos kompetencija. Dabar kaip tik komplektuojame valdybą. O ankstesnis konkursas yra sustabdytas, o ar jis bus tęsiamas, ar skelbiamas naujas, negaliu pasakyti", – teigė V.Anužis.

Dėl naujojo vadovo kol kas pasakyti nieko negaliu. Tai bus įmonės valdybos kompetencija. Dabar kaip tik komplektuojame valdybą

"Sodra" irgi neapsisprendžia

Direktoriaus nėra ir dar vienoje svarbioje įstaigoje – "Sodros" Klaipėdos skyriuje.

Jo neliko, kai šių metų gegužę iš darbo pasitraukė V.Anužis. Tad teritoriniam padaliniui jau keturis mėnesius vadovauja laikinoji vadovė.

V.Anužis šiemet gegužės 10-ąją išėjo iš darbo savo noru. Nuo metų pradžios įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymui, esą nebeliko galimybės pratęsti jo įgaliojimų dėl valstybės tarnautojams taikomo amžiaus cenzo.

Amžiaus cenzas valstybės tarnyboje sumažintas iki 65-erių, be teisės pratęsti.

V.Anužis, jau sulaukęs šio amžiaus, apsisprendė trauktis.

"Sodros" teritorinių skyrių vadovai – valstybės tarnautojai. O naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja, kad į įstaigų vadovų pareigas priimama penkerių metų kadencijai konkurso būdu.

Asmuo negali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

Iki naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo "Sodros" teritorinių skyrių vadovų kadencijų nebuvo.

Pasitraukus V.Anužiui, į Klaipėdos teritorinio skyriaus direktoriaus vietą penkerių metų kadencijai paskelbtas viešas konkursas, tačiau rezultatų kol kas nėra.

Akivaizdi žala valstybei

Akivaizdu, jog nuolatinių vadovų nebuvimas valstybinio sektoriaus bendrovėms ir įstaigoms pačiai valstybei nėra gerai.

"Kalbu ne apie save, bet kai yra atleidžiama daugybė specialistų, kurie turi 10–30 metų darbo praktiką, atsitinka štai kas: naujai paskirtieji samdosi asociaciją "Baltic Institute of Corporate Governance", kuri turi vos ne išskirtines teises, moka jai po 9–10 tūkst. eurų už vadovybės apmokymą. Tačiau, jei reikia kažką mokyti atėjus į darbą, klausimas, kaip tie žmonės į tas pareigas buvo atrinkti?" – klausė buvęs KVJUD vadovas A.Vaitkus.

Jis nė neabejoja, kad strateginėje bendrovėje būtinas nuolatinis vadovas, nes laikinasis "niekada neturės valios ir drąsos priiminėti kardinalių sprendimų".

"Strateginėse valstybės įmonėse vadovas yra kertinis asmuo ir jis pirmiausia turi būti profesionalas, tad tokios įmonės neturėdamos nuolatinio vadovo kenčia, jos nepriima dalies sprendimų ir jų neįgyvendina", – pabrėžė A.Vaitkus.

Rinkodaros specialistas Raimundas Vaitiekūnas teigė, kad bet koks sąstingis labai greitai virsta liūnu.

"Todėl ekonomika vis silpsta, ir tie didieji "banginiai", kurie neša didžiąją dalį pajamų į valstybės biudžetą, silpnėja. Tačiau pastarųjų metų problema yra ta, kad į tokias pareigas nelabai kas ir veržiasi. Niekas nenori eiti vadovauti, nes tokių įmonių vadovai yra labai pažeidžiami. Vos kas nors, juos gali tuoj pat atleisti. Ir paskui "atsiprausti" labai sudėtinga. Manyčiau, kad ateityje tokių vadovų mažės", – įsitikinęs R.Vaitiekūnas.