Toliau jis bus svarstomas skubos tvarka ir į plenarinį posėdį grįš gegužės 27-ąją.

Projekte numatyta pajamas didinti 60,214 mln. eurų (1,2 proc.), o išlaidas – 61,854 mln. eurų (1,2 proc.).

Iš valstybės biudžeto „Sodros“ biudžetui planuojama papildomai skirti 60 mln. eurų ligos išmokoms, padidėjusioms dėl pandemijos, kompensuoti.

Numatoma, kad „Sodros“ šių metų pajamos turėtų siekti 5,188 mlrd. eurų, išlaidos – 5,053 mlrd. eurų, o perteklius – 134,595 mln. eurų – 1,64 mln. eurų (1,2 proc.) mažiau nei patvirtintame biudžete (136,235 mln. eurų).

„Sodros“ duomenimis, pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku pernai, visą mėnesį dirbusių gyventojų vidutinės darbo pajamos išaugo 11 proc. iki 1465 eurų (iki mokesčių arba 937 eurų juos atskaičius).

Pasak „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, priėmimų ir  atleidimų balansas rodo, jog tendencijos ir toliau išliks palankios. Anot jos, atlyginimų augimą lėmė minimalios algos didinimas, priedai medikams.

„Bendros tendencijos, mikroklimatas buvo nepalyginamai švelnesnis nei pernai metų pradžioje, mažesnis žmonių skaičius, kuriems išduoti nedarbingumo pažymėjimai, apdraustųjų skaičius, didesnis priėmimų skaičius. Nuotaikos buvo palankios darbo pajamų augimui“, – spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ analitikė“

Anot K. Zitikytės, pandemija didesnės įtakos turėjo apgyvendinimo ir maitinimo, kelionių veiklose. Tuo metu informacijos ir ryšių, finansų ir draudimo įmonės lengviau perkėlė darbuotojus „į namus“ ir galėjo tęsti veiklą.

Iš valstybės biudžeto „Sodros“ biudžetui planuojama papildomai skirti 60 mln. eurų ligos išmokoms, padidėjusioms dėl pandemijos, kompensuoti.

Patikslintam „Sodros“ biudžeto projektui penktadienį pritarė Vyriausybė. Numatoma, kad „Sodros“ šių metų pajamos turėtų siekti 5,188 mlrd. eurų, išlaidos – 5,053 mlrd. eurų, o perteklius – 134,595 mln. eurų – 1,64 mln. eurų (1,2 proc.) mažiau nei patvirtintame biudžete (136,235 mln. eurų).

Patikslintas „Sodros“ biudžeto projektas bus teikiamas svarstyti Seimui.

Į KT nutarė kreiptis Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), nagrinėjantis dviejų odontologų skundą dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.

VAAT teigimu, abu odontologai dirba pagal darbo sutartis keliose darbovietėse ir yra draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimu.

2019 metų spalį abu jie pagrindinėje darbovietėje pasiekė 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamų ribą, nuo kurios toliau tais pačiais metais neturi būti skaičiuojamos „Sodros“ įmokos. Paaiškėjus, kad jie permokėjo, dalis įmokų jiems buvo grąžinta, tačiau įmokos nuo jų darbo užmokesčio kitame darbe buvo toliau skaičiuojamos.

Anot odontologų, toks teisinis reguliavimas iš esmės yra ydingas ir galimai prieštarauja Konstitucijai.

Bylos nagrinėjimas VAAT sustabdytas, kol kreipimąsi išnagrinės Konstitucinis Teismas.

Siūloma Vyriausybei inicijuoti konsultacijas dėl galimo „Belorus“ statinių, atitekusių Baltarusijai pagal 1995 metų vasario 6 dienos Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimą, išpirkimo ir sklypo nuomos sutarties nutraukimo.

Tokį sprendimą komitetai bendrame posėdyje pirmadienį priėmė bendru sutarimu. 

„Leiskite diplomatams pabandyti tą diplomatinį takelį. (...) Savo žmonėmis pasirūpinsime geriau“, – teigė komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Jis pabrėžė, kad sutartyje niekaip neaptartas jos nutraukimas.

„Mes negalime vienašališkai nutraukti sutartį. Galime pabandyti nutraukti, (...) bet jeigu kita pusė nesutinka, prasidėtų tarptautiniai teismai, jie truktų ilgai ir nebūtinai mes laimėtume“,  – teigė parlamentaras.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Mindaugas Lingė įsitikinęs, kad sanatorijos situaciją gali keisti būtent statuso pakeitimas.

„Priėmėme sprendimą esminį, nes situaciją šitos sanatorijos gali keisti būtent statuso pakeitimas iš esmės. Jeigu nematome geranoriškumo iš Baltarusijos pusės, turime dėti visas diplomatines pastangas, kad padarytume iš savo pusės“, – teigė M. Lingė.

Sanatorijos darbuotojų advokatas Justas Čobotas sutinka, kad dėl sanatorijos likimo reikia ieškoti diplomatinio kelio.

„Valstietis“ Giedrius Surplys įspėjo, kad toks sprendimas „įstatys į nepatogius bėgius“, nes iš vienos pusės Lietuva smerkia Baltarusijos režimą, o iš kitos – pradeda derybas su juo dėl turto perėmimo. 

„Ar yra geras variantas, kai Seime du komitetai priėmė rezoliuciją dėl to, kad Lukošenka nėra legitimus vadovas, paskui pavedama derėtis – viena vertus, pasisakome griežtai prieš režimą ir darome viską, kad jį kreiptume demokratijos linkme, kita vertus, sakome: eikite ir derėkitės“ – teigė G. Surplys.

Be kita ko, jis pasiūlė apsvarstyti, ką Lietuva toliau darytų su didžiuliu pastatu ir keliais šimtais žmonių. 

Tuo metu „valstietis“ Tomas Tomilinas sako, kad „Belorus“ perėmimo klausimas truks ilgai, o dabar reikia ieškoti būdų, kaip atsiskaityti su darbuotojais, kad jie turėtų iš ko gyventi.  

Konservatorius Audrius Petrošius teigė manantis, kad „Belorus“ perėmimas – vienintelė ilgalaikė išeitis, nors ir „pareikalaus nemažai laiko“. Jis abejoja, ar Minskas nusiteikęs rūpintis sanatorijos ir joje dirbančių žmonių likimu.

„Jeigu Baltarusija būtų norėjusi (...) pasirūpinti sanatorijos darbuotojais, būtų seniai tai padariusi (...) savininko pakeitimo procedūra, kad objektas priklausytų ne tam subjektui, kuriam taikomos sankcijos. Tai kai pasirenkamas priešingas veikimo variantas, laikyčiau pakankamai nebrangia galimybe įnešti sumaištį mūsų šalyje ir iš šalies stebint šį procesą, juo mėgautis“, – teigė jis.

„Belorus“ priklauso Baltarusijos prezidento reikalų valdybai. Jai vadovauja Viktoras Šeimanas, esantis ES sankcijų sąraše.

Sanatorijoje „Belorus“ dirba apie 390 žmonių, iš jų apie 350 yra Lietuvos piliečiai.

Pagal 1995 metų vasarį pasirašytą, Seimo ratifikuotą bei 1996 metų balandžio 26 dieną įsigaliojusį dvišalį susitarimą Lietuva perdavė Baltarusijai Druskininkuose dar sovietmečiu pastatytą sanatoriją „Baltarusija“ ir 99 metams išnuomojo žemės sklypą.

Tuo metu Minskas įsipareigojo tokiam pat laikui išnuomoti Baltarusijoje, Drūkšių ežero pakrantėje esančią 1,3 kv. kilometro teritoriją ir perduoti Lietuvai joje esančius įrenginius: hidroelektrinę „Tautų draugystė“ ir vandens šliuzų sistemą, kuri buvo vadinama „Objektas 500“. Jis buvo svarbus garantuojant Ignalinos atominės elektrinės saugumą, iki Nepriklausomybės atgavimo jis priklausė jėgainei.

Minskas iki galo savo įsipareigojimų neįvykdė: hidrotechniniai įrenginiai, kuriais reguliuojamas vandens lygis Drūkščių ežere, Lietuvai iki šiol neperduoti.

„Sodra“ teigia neinicijuojanti „Belorus“ sanatorijos bankroto

Baltarusijai priklausančios ir Europos Sąjungos (ES) sankcijų sulaukusios Druskininkų sanatorijai „Belorus“ už šių metų sausį-vasarį nesumokėjus dalies įmokų „Sodrai“, pastaroji gali inicijuoti sanatorijos bankrotą, mano jos darbuotojų advokatas. Tačiau „Sodra“ tai neigia.

„Buvo gautas raštas dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Areštuotas sanatorijos turtas („Sodros“ prašymu – BNS) Prašoma papildomų duomenų, koks sanatorijos turtas, iš ko matome, kad „Sodra“ ketina inicijuoti bankroto bylos iškėlimą“, – pirmadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Užsienio reikalų komitetų bendrame posėdyje teigė advokatas Justas Čobotas.

Tuo metu „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježis Miskis sako, kad sanatorijai bankrotas nėra inicijuojamas. 

„Kol kas ketinimų iškelti bankroto bylą neturime (...) Nė viename dokumente to nebuvo pasakyta“, – sakė jis.  

Tačiau jis pranešė, kad prieš dvi savaites „Sodra“ pradėjo sanatorijos turtinės-finansinės padėties patikrinimą norint nustatyti, kokio turto ji turi ir kokios galimybės išieškoti skolą.

„Sodros“ atstovo teigimu, dalis turto buvo įkeista „Sodrai“ ir jeigu sanatorija įmokas sumokės, areštas bus nuimtas, o jeigu skola didės, turtas bus perduotas antstoliams parduoti.

„Prieš dvi savaites turėjome įmonę su 150 tūkst. eurų įsiskolinimu“, – apie sanatorijos padėtį sakė J. Miskis. 

Pasak J. Čoboto, sanatorija, neturėdama finansavimo iš Baltarusijos biudžeto, negali veikti ir atsiskaityti su darbuotojais, šilumos tiekėjais, kitų komunalinių paslaugų teikėjais. 

Sanatorijos sąskaitą įšaldęs „Swedbank“ yra nurodęs, kad neleis disponuoti į ją įplaukusiomis Baltarusijos biudžeto lėšomis.

Kitas sanatorijos darbuotojų advokatas Andrius Krištopavičius sako, kad sanatorija sutinka su visomis kontrolės sąlygomis, kaip būtų naudojamos lėšos. 

Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina, be kita ko, pabrėžė, kad „Swedbank“ į sanatorijos sąskaitą įplaukusiomis Baltarusijos biudžeto lėšomis galėtų leisti naudotis, jeigu iš Užsienio reikalų ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos gautų sprendimą dėl išimties.

„Bankas yra labiau techninis įgyvendintojas“, – teigė J. Govina.  

J. Čobotas taip pat nurodė, kad sanatorija už šių metų sausį ir vasarį jau yra darbuotojams išmokėjusi 137 tūkst. eurų, o mokesčių pervesta beveik 80 tūkst. eurų. Tačiau liko nesumokėta 162 tūkst. eurų atlyginimų, 96 tūkst. eurų įmokų „Sodrai“ bei kitų mokesčių. 

Tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas siūlo Vyriausybei kurti planą, kaip remti atlyginimų negaunančius sanatorijos darbuotojus. Jis BNS sakė siūlantis sanatorijos darbuotojams toliau mokėti prastovų subsidijas. 

J. Miskis parlamentarus informavo, kad darbo santykius jau nutraukė aštuoni darbuotojai.

„Laikino nedarbingumo laikotarpiu jie gali gauti didesnę ligos išmoką. Tokiu atveju ligos išmokos dydis sudaro 77,58 proc. nuo atlyginimo iki mokesčių, tai yra 100 proc. darbo užmokesčio atskaičius mokesčius“, – paaiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Malgožata Kozič.

Šiuo metu tokius nedarbingumo pažymėjimus turi apie 100 Lietuvos gyventojų.

Visiems kitiems, susirgus COVID-19 ar slaugant susirgusį vaiką, galioja įprasta nedarbingumo išmoka. Jos dydis siekia 62,06 proc. gaunamo atlyginimo iki mokesčių.

„Sodra“ atkreipė dėmesį, kad tėvai, globėjai ar dirbantys seneliai, slaugantys COVID-19 sergantį vaiką iki 14 m., taip pat gali gauti nedarbingumo išmoką. Jiems priklauso kiek didesnė išmoka – 65,94 proc. atlyginimo iki mokesčių. Tokia pati išmoka priklauso dėl karantino turintiems prižiūrėti darželinuką, priešmokyklinuką, pradinuką ar besimokantį vaiką su negalia.

„Nedarbingumo pažymėjimas taip pat gali būti išduotas dėl privalomos izoliacijos po kontakto su sergančiuoju arba grįžus iš užsienio, kai dėl darbo ypatumų žmogus negali dirbti nuotoliniu būdu ir jam nėra paskelbta prastova“, – pridūrė M.Kozič.

Tačiau tokia išmoka neskiriama grįžusiesiems iš šalių, kurios išvykstant jau buvo įtrauktos į koronaviruso paveiktų šalių sąrašą. Nebent kelionė vyko darbo reikalais.

„Sodra“ skaičiuoja, kad šiuo metu dėl epideminės situacijos yra išduota apie 11,5 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Tačiau tai neparodo tikslaus sergančių ar ligonius prižiūrinčių gyventojų skaičiaus.

„Vienam žmogui nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęstas kelis kartus, o, pavyzdžiui, mama, prižiūrinti namuose du vaikus, turi vieną nedarbingumo pažymėjimą“, – sakė M.Kozič.

"Pandemija ir karantinas šiek tiek sulėtino, tačiau nesustabdė vidutinių darbo pajamų šalyje augimo. Stabtelėjus augimui per pirmąjį karantiną, darbo pajamos vėliau sparčiai augo visoje šalyje ir beveik visuose sektoriuose, išskyrus didžiausią pandemijos poveikį patyrusią apgyvendinimo ir maitinimo sritį.

Antrojo karantino praėjusių metų pabaigoje įtaka darbo pajamų augimui liko nepastebima – vidutinės pajamos augo taip pat sparčiai kaip ir tą patį ketvirtį prieš metus. Apdraustųjų skaičius labiausiai krito per pirmąjį karantiną, o metų pabaigoje išliko gana stabilus. Tam įtakos galėjo turėti mokamos subsidijos už prastovas, kurios padėjo daliai žmonių išsaugoti darbo vietas", – praėjusių metų situaciją komentavo "Sodros" Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Regionuose laukia iššūkiai

Pasak "Sodros", apdraustųjų skaičius dažniau mažėjo tuose regionuose, kur vidutinės gyventojų pajamos yra mažesnės – Kalvarijos miesto, Raseinių, Skuodo, Šilalės, Vilkaviškio, Joniškio rajonų savivaldybėse. O kai kuriose savivaldybėse – Palangos miesto, Klaipėdos rajono, Trakų rajono – apdraustųjų skaičius ūgtelėjo. Vidutinis darbo užmokestis pernai augo visose šalies savivaldybėse, tačiau skirtumai tarp didžiųjų miestų ir pasienio rajonų savivaldybių išlieka dideli.

Vidutinės darbo pajamos sparčiau augo savivaldybėse, kuriose jos buvo vienos mažiausių šalyje (dešimtyje savivaldybių, kuriose vidutinės darbo pajamos mažiausios, augimas siekė 12 proc., o dešimtyje savivaldybių, kuriose pajamos didžiausios – 9,5 proc.). Šiose savivaldybėse santykinai yra didesnė dalis dirbančiųjų už minimalų ar mažesnį atlyginimą, todėl prie spartaus užmokesčio augimo prisidėjo 9,4 proc. (nuo 555 eurų 2019 m. iki 607 eurų 2020 m.) padidinta minimali mėnesinė alga.

Didžiausios vidutinės darbo pajamos praėjusių metų lapkritį buvo Neringos savivaldybėje, kur siekė 1 930 eurų, Vilniaus mieste – 1 683 eurai, Kauno mieste ir rajone – atitinkamai 1 437 ir 1 393 eurai. Dešimties savivaldybių, kuriose vidutinis darbo užmokestis lapkritį buvo didžiausias, sąrašą baigia Panevėžio miesto savivaldybė – 1 229 eurai per mėnesį (neatskaičiavus mokesčių).

Mažiausios vidutinės darbo pajamos išlieka Kalvarijos savivaldybėje, kur jos buvo beveik perpus mažesnės negu Neringoje – 1 012 eurų. Panašus vidutinis darbo užmokestis, vos viršijantis 1 000 eurų, užfiksuotas ir Pagėgių, Kelmės, Skuodo, Šilalės rajono savivaldybėse.

"Pandemija nepakeitė šalyje egzistuojančių regioninių darbo pajamų skirtumų, tačiau stipriau paveikė apdraustųjų skaičių. 43 iš 60 savivaldybių apdraustųjų skaičius mažėjo ir, deja, dažnai didesni neigiami pokyčiai buvo pastebimi tose savivaldybėse, kuriose apdraustųjų ir anksčiau buvo mažiau. Savivaldybėse, kuriose pajamos mažesnės, nedarbo išmokų gavėjų skaičius, tenkantis 1 000 apdraustųjų, yra didesnis nei tose savivaldybėse, kuriose darbo pajamos ir, atitinkamai, pragyvenimo lygis yra aukštesnis.

Pandemija šią tendenciją dar kartą patvirtino, nes būtent mažesnėse savivaldybėse nedarbo išmokų gavėjų skaičius santykinai išaugo labiau. Po kiekvieno didesnio ekonominio šoko mažesnėms savivaldybėms reikia daugiau laiko atsigauti nei, pavyzdžiui, didesnėms savivaldybėms.

Taigi panašu, kad po pandemijos su didesniais iššūkiais darbo rinkoje susidursime būtent mažose savivaldybėse", – taip mano K.Zitikytė.

Po pandemijos su didesniais iššūkiais darbo rinkoje susidursime būtent mažose savivaldybėse.

Atsirado ir naujų galimybių

Pandemijos ir karantinas įvairioms veikloms turėjo skirtingą poveikį. Vidutinis darbo užmokestis per metus augo beveik visose ekonominėse veiklose, išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, kur vidutinės dirbančiųjų pajamos pernai lapkritį buvo sumažėjusios 1,4 proc., palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu.

Per metus sparčiausiai – 35 proc. – augo ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimai. Taip pat sparčiai – apie 25 proc. – didėjo vilkikų vairuotojų, slaugytojų, dirbančių globos namuose, sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestis. Tuo metu labiausiai – 12 proc. – mažėjo restoranų vadovų atlyginimai.

Taigi darbo pajamų augimą, be kitų priežasčių, lėmė didinti atlyginimai darželių auklėtojams, mokytojams ir dėstytojams, taip pat išmokėti priedai už didesnį darbo krūvį sveikatos priežiūros specialistams.

Pernai labiausiai apdraustųjų sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo veikloje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamosios gamybos srityje.

Tačiau darbuotojų daugėjo informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros, transporto ir saugojimo srityse. Beje, šiose srityse priėmimų ir atleidimų balansas per pirmąjį karantiną buvo neigiamas, tačiau iki metų pabaigos daugiau darbuotojų buvo priimta, nei atleista.

"Pirmasis karantinas buvo netikėtas, precedento prieš tai neturėjęs įvykis, sukrėtęs visuomenę ir verslą. Dėl to jo poveikis darbo rinkai buvo daug stipresnis nei antrojo karantino, kai nežinomybės liko kur kas mažiau.

Dalis verslų pakeitė darbo organizavimą ir augino prekybos internetu dalį, atsirado galimybių reguliariai testuoti įmonių darbuotojus arba išleisti juos į prastovas, už kurias subsidijos didėjo, taip pat tęsti veiklą paskatino žinios apie pradedamą vakcinavimą nuo COVID-19", – žvelgdama į praėjusius metus komentavo K.Zitikytė.

Antras karantinas – palankesnis

Pasak "Sodros" specialistų, nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų per pirmąjį karantiną išaugo pusantro karto iki maždaug 90 tūkst., tačiau per antrąjį karantiną nedarbo išmokų gavėjų skaičius išliko stabilus.

Anot K.Zitikytės, tik per pirmąjį karantiną galima matyti sąsają tarp apdraustųjų skaičiaus mažėjimo ir registruotų bedarbių skaičiaus augimo. Nors pirmajam karantinui pasibaigus apdraustųjų skaičius stabilizavosi, tačiau bedarbių skaičius toliau sparčiai augo.

Kaip niekada daug – 94 tūkst. – pernai registruotų bedarbių išvis nebuvo įgiję nedarbo socialinio draudimo stažo. Tai reiškia, jie samdomo darbo nedirbo bent porą metų iki karantino.

Dalis jų – ką tik mokslus baigę jaunuoliai, dalis – dirbusieji savarankiškai, pasibaigus karantinui ir nutraukus subsidijų mokėjimą nutraukę savo veiklą, o dalis žmonių niekur nedirbo kelerius metus ir pirmąsyk Užimtumo tarnyboje registravosi tik prasidėjus pandemijai.

"Nors per antrąjį karantiną daugiau gyventojų sirgo COVID-19, darbo rinkai antrasis karantinas buvo lengvesnis: mažiau darbuotojų kreipėsi ligos išmokų dėl vaikų, kurių kontaktinis ugdymas buvo apribotas, mažiau atleista darbuotojų ir paskirta naujų nedarbo išmokų, o dirbančiųjų darbo pajamų augimas grįžo į ankstesnių metų lygį.

Tai rodo, kad antrasis karantinas paveikė mažiau ekonominės veiklos sektorių, buvome labiau pasiruošę antram karantinui, jam prasidėjus buvo mažiau nežinomybės, taigi besiblaškančios pandemijos bangos darbo rinkos nepaskandino", – apibendrino 2020-uosius "Sodros" Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja K.Zitikytė.

Beje, šiuo metu nedarbingumo pažymėjimai dėl pandemijos negalinčių mokyklos lankyti vaikų priežiūrai išduoti 12 tūkst. tėvų, saviizoliacijoje yra 1,7 tūkst. žmonių, negalinčių dirbti, o nedarbingumą dėl koronaviruso ligos turi 2,8 tūkst. gyventojų. Pasak "Sodros", užsidarius mokykloms vienu metu 20 tūkst. tėvų turėjo nedarbingumo pažymėjimus sveikam vaikui prižiūrėti.

Iš viso ligos išmokoms dėl pandeminės situacijos šiemet jau skirta 37 mln. eurų. Pernai per visus metus ši suma siekė beveik 126 mln. eurų.

Julita Varanauskienė

Įmonėms irgi lengviau

"Sodros" įmokų atidėjimo šiemet paprašė 6 tūkst. įmonių, arba maždaug du kartus mažiau nei pirmojo karantino metu. Taip pat mažėja išduodamų nedarbingumo pažymėjimų, šiek tiek tirpsta nedarbo išmokų gavėjų gretos.

Nuo antrojo karantino pradžios "Sodrai" prašymus nevykdyti išieškojimų pateikė 6 tūkst. įmonių, arba maždaug perpus mažiau nei per pirmą karantiną. Anot "Sodros" vadovės Julitos Varanauskienės, keturi penktadaliai tokių įmonių yra tos pačios, kurios pirmojo karantino metu irgi buvo sudariusios įmokų atidėjimų sutartis.

Tačiau, pasak J.Varanauskienės, šiemet yra šiek tiek pakeistos įmokų atidėjimų sąlygos. Pernai "Sodra" automatiškai leido įmokų nemokėti toms įmonėms, kurios patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) labiausiai nukentėjusių nuo koronaviruso krizės įmonių sąrašą, o šiemet tokios įmonės turi papildomai pateikti prašymą "Sodrai".

"2020 m. patirtis parodė, kad, karantinui pasibaigus, didelė dalis įmonių, kurios naudojosi galimybe laikinai nemokėti įmokų, viską susimokėjo. Klausimas, kiek joms tas atidėjimas buvo tikslingas ir reikalingas. Nes jeigu įmonė per penkis mėnesius viską susidėlioja ir gali susimokėti įsipareigojimus, galimai ji būtų galėjusi mokėti ir tą kiekvieną mėnesį", – BNS sakė "Sodros" vadovė.

J.Varanauskienės teigimu, tikslią šiemet atidėtų įmokų vertę "Sodra" pamatys, kai pasibaigs karantinas ir bus sudarytos sutartys dėl atidėtų įmokų. Preliminariai, jos teigimu, per sausį ir vasarį įmonės prašė atidėti maždaug po 15–20 mln. eurų įmokų mokėjimą. Už kovą įmokų laukiama iki balandžio vidurio. Daugiausia "Sodros" įmokų atidėjimų prašo maitinimo, apgyvendinimo, prekybos ne maisto prekėmis sektorių įmonės.

Nedarbo išmokų prašo mažiau

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius šiemet kovo mėnesį sumažėjo iki 87,8 tūkst., sausį jis siekė 90,6 tūkst., o vasarį – 91,4 tūkst.

"Besikreipiančiųjų dėl nedarbo išmokos yra mažiau negu tų, kuriems pasibaigia šios išmokos mokėjimo laikas – arba dėl to, kad susirado darbą, arba dėl to, kad baigėsi ilgiausias išmokos mokėjimo terminas", – komentavo J.Varanauskienė.

Sausio mėnesį "Sodra" gavo 19 tūkst. prašymų skirti nedarbo išmokas, vasarį – 16 tūkst., panašiai tiek pat, kiek pernai ikikarantininiu laikotarpiu, o kovo mėnesį, negalutiniais duomenimis, gauta kiek daugiau nei 20 tūkst. prašymų.

"Sodros" vadovė spėja, kad vasarą nepaprastai išaugęs socialinio draudimo nedarbo išmokų prašymų skaičius didele dalimi buvo nulemtas valstybės paramos programų, kuriomis norint pasinaudoti reikėjo gauti bedarbio statusą ir pagal procedūras nustatyti, ar priklauso socialinio draudimo nedarbo išmoka.

„Į antros pakopos pensijų kaupimą nauji gyventojai įtraukiami kiekvienais metais. Darome viską, kad jie sužinotų apie įtraukimo sąlygas ir pasirinkimo galimybes. Visi įtraukti gyventojai jau gavo po kelias žinutes į savo asmenines paskyras, taip pat elektroniniu paštu, jeigu jį yra nurodę „Sodrai“.

Dalyvauti pensijų kaupime, ar ne – gyventojo pasirinkimas. Svarbu, kad žmogus apie tokią galimybę žinotų“, – sako „Sodros“ klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.

Šiais metais į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukta daugiau nei 34 tūkst. dalyvių. Registruoti laiškai bus siunčiami beveik 23 tūkst. gyventojų, kurie iki šiol neperskaitė pranešimų „Sodros“ asmeninėje paskyroje www.sodra.lt/gyventojui. Likę gyventojai pranešimus perskaitė, o dalis jų jau ir priėmė sprendimus.

„Sodros“ duomenimis, nuo šių metų pradžios sudaryta daugiau nei 3 tūkst. naujų antros pakopos pensijų kaupimo sutarčių. Iš jų daugiau nei 800 gyventojų – kurie įtraukiami į pensijų kaupimą, tačiau nusprendė nelaukti birželio pabaigos ir patys kreipėsi į pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę bei sudarė sutartį.

Daugiau nei 4 tūkst. dalyvių, kurie šiemet įtraukiami į pensijų kaupimą, jau atsisakė dalyvauti pensijų kaupime. Vis dėlto, didžioji dalis gyventojų, tikėtina, sprendimą priims artėjant pasirinkimo terminui.

Svarbu – atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime gali tik šiais metais į pensijų kaupimą įtraukti gyventojai, kurie iki šiol pensijų kaupime nedalyvavo. Dalyviai, kurie pensijų kaupimo sutartis pasirašė anksčiau, atsisakyti dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime negali, tačiau gali bet kada pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar fondą bei ne ilgesniam nei metų laikotarpiui sustabdyti pensijų kaupimo įmokų mokėjimą.

Sužinoti, ar esate įtraukti į pensijų kaupimą bei ar dalyvaujate antros pakopos pensijų kaupime, bei savo pensijų kaupimo bendrovę galite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui www.sodra.lt/gyventojui.

Pernai į antros pakopos pensijų kaupimą naujai įtraukti buvo 43 tūkst. gyventojų. Iš jų 27 tūkst. tapo pensijų kaupimo dalyviais. O dar apie 11 tūkst. gyventojų per praėjusius metus patys sudarė pensijų kaupimo sutartis.