-
Į Lietuvą atvyksta scenos meno genijus D. Papaioannou: žiūrovams – naujausias šokio spektaklis
2022-ųjų kovo 25-26 d. naujausią jo šokio spektaklį „Transverse Orientation“ Vilniuje pristatys festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ drauge su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru. Išskirtinė scenos meno patirtis – metų įvykis ne tik Lietuvos žiūrovams, tai – vienintelis premjeros rodymas Baltijos šalyse, dviem kovo vakarams subursiantis meno gerbėjus iš viso regiono.
„Dimitris Papaioannou neabejotinai yra pasaulinio lygio scenos meno meistras, gebantis ne tik kurti didelės apimties pasirodymus pritrenkiančius šimtus tūkstančių žiūrovų sporto arenose, bet ir šokio spektaklius, dėl kurių tarptautiniai festivaliai ir svarbiausi pasaulio teatrai varžosi vieni su kitais, o ištikimiausi žiūrovai skrenda net į kitą žemyną. Po keturis metus vykusių derybų svajonė pristatyti šį kūrėją Lietuvoje tampa realybe. „Transverse Orientation“ – aukščiausios prabos scenos meno šedevras, kurį turi pamatyti kiekvienas,“ – teigia „Naujojo Baltijos šokio“ vadovė Gintarė Masteikaitė.
Kritikų išgirtas šokio reginys
„Meninės magijos veiksmas, sukurtas prieš mūsų akis“ – taip naujausią D. Papaioannou kūrinį apibūdino „The New York Times“ šokio kritikė Roslys Sulcas. Vos pasirodžius vasarą įvykusiai premjerai, įspūdingais epitetais šį spektaklį apipylė ir kitų šalių meno kritikai bei apžvalgininkai.
„Transverse Orientation“ reiškia „nenuilstamai sekti tolimą, susiorientuoti padedantį šviesos šaltinį.“ Kad prieš mūsų akis iškiltų ryškūs ir dažnai humoru paženklinti vaizdai, tikras reginio meistras, graikų menininkas D. Papaioannou egzistencines temas tyrinėja pasitelkęs mitologiją ir meno istoriją. Semdamasis įkvėpimo iš natūralaus drugių polinkio skristi į šviesą, kūrinys kalba apie žmogaus siekį rasti prasmę savo gyvenimo kelionei.
Naujasis D. Papaioannou kūrinys – svarbus įvykis ne tik žiūrovams. Apie šansą prisijungti prie menininko komandos ir patirti jo kūrybinį procesą svajoja daugybė atlikėjų. 2019 metų pavasarį šios premjeros atrankoje dalyvavo virš 500 šokėjų ir atlikėjų iš visos pasaulio. Atrinktieji su D. Papaioannou pradėjo repetuoti 2020 m. sausio mėnesį. Nepaisant to, kad dėl pandemijos repeticijas netikėtai teko nutraukti jau tų pačių metų kovą, „Transverse Orientation“ pasauliui pristatytas 2021-ųjų birželį, Liono šokio bienalėje Prancūzijoje. Gastrolių metu spektaklis apkeliaus daugiau nei 30 miestų, tarp jų – ir Vilnių.
„Džiugu, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje turime galimybę pristatyti vieną žymiausių ir įdomiausiai kuriančių pasaulio choreografų Dimitrį Papaioannou ir jo trupės šokio spektaklį „Transverse Orientation“. Neabejoju, kad šis spektaklis sudomins mūsų žiūrovus ir suteiks daug gražių įspūdžių šokio gerbėjams. Itin novatoriškas choreografas, savo kūryboje besiremiantis senaisiais, pamatiniais, pirmiausia savo tėvynės Graikijos, mitais, iš kurių išaugo visa Europos kultūra ir filosofija, kuria itin prasmingus ir užburiančius reginius. Nuostabu, kad tai matys ir Lietuvos žiūrovai,“ – sako Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Scenos meno genijus iš Graikijos
Atėnuose gimęs Dimitrio Papaioannou, anksti išgarsėjęs kaip tapytojas ir komiksų kūrėjas, į scenos menus pasuko kiek vėliau. 1986 m. jis įkūrė to meto normas laužantį šokio teatrą
„Edafos“, iš pogrindžio pamažu perėjusį į didžiuosius teatrus ir palikusį neišdildomą žymę Graikijos scenos menų pasaulyje. Dar plačiau D. Papaioannou išgarsėjo 2004-aisiai, kaip tais metais Atėnuose vykusių Olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijų kūrėjas.
D. Papaioannou kūriniai apima įvairaus masto pastatymus: nuo didžiulių spektaklių su tūkstančiais atlikėjų iki intymių kūrinių. Jo darbai pristatomi pačiose įvairiausiose scenos meno bei netradicinėse erdvėse – nuo garsiojo neformaliojo skvoterių teatro Atėnuose iki antikinio teatro Epidaure, nuo olimpinių stadionų iki didžiųjų pasaulio teatrų scenų.
Daugiau informacijos apie spektaklį „Transverse Orientation“ ir bilietai: www.opera.lt.
Festivalį „Naujasis Baltijos šokis“ organizuoja Lietuvos šokio informacijos centras ir „Vilniaus festivaliai“. Festivalį finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė, partneris – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.
-
Judantis kūnas mieste: „KlaipėDAnse“ programa kviečia į šiuolaikinio šokio veiklas
„KlaipėDAnse“ – kūnas ir miestas susitinka šokyje
Tie, kuriems šokis nesvetimas žino, kad judesys lavina kūną, protą, pakelia nuotaiką, buria bendraminčius ir dar daugiau. Todėl vienas „KlaipėDAnse“ siekių ne tik lavinti šokio studentus ir profesionalus, bet atverti šokį visiems, ypač tiems, kuriems tai nauja patirtis. Vadovaujami prancūzų choreografo bei Šeiko šokio teatro šokėjų, šokėjai ir bendruomenės nariai gali prisijungti prie kūrybinių šokio dirbtuvių Vilniuje ir Klaipėdoje.
Spalio 12 dieną Klaipėdoje startavo kūrybiniai šokio ir judesio užsiėmimai senjorams, kuriuos veda Šeiko šokio teatro šokėja, choreografė ir judesio terapijos praktikė Dovilė Binkauskaitė. Čia vyresnio amžiaus žmonės kviečiami kūrybiškai judėti, improvizuoti, dalyvauti pasirodymuose ir, žinoma, susirasti bičiulių.
Artimiausiuose užsiėmimuose bendruomenei pajūryje (šokio mėgėjams ir be patirties) dalyviai galės geriau susipažinti ne tik su šokio raiška, bet ir savo kūnu, jį labiau priimti, pamilti, atrakinti kūrybines galias, per kūną ir judesį atrasti ryšį su savo miestu.
„Jūs mus panardinate į veiklą, kurioje kasdienėmis aplinkybėmis niekad neatsidurtume. Tai labai gaivinanti patirtis.“ – mintimis po užsiėmimo bendruomenei dalinosi klaipėdietė Daiva.
Šokio, teatro studentai bei profesionalai į šokio pamokas su Alban Richard kviečiami ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje. Jų dalyviai susipažins su praktika, kuri padės tyrinėti kūną judesyje jo nevertinant ir neteisiant. Šokėjai vystys smalsumą kurti netikėtą judėjimą ir ieškos naujų judesio galimybių.
Programos veiklos vyksta nuolat, tad norintys sekti informaciją apie artėjančias dirbtuves, kviečiami stebėti naujienas Šeiko šokio teatro feisbuke ar užsisakyti teatro naujienlaiškį.
Spektaklis įkvėptas riaušių, paukščių būrių ir demonstracijų
Spalio 26 dieną, 19 val. „Menų spaustuvėje“ sostinės žiūrovai kviečiami į šokio spektaklio „Audros akis“ premjerą. Tai prancūzų choreografo, Chaillot (Šajo) nacionalinio šokio teatro Prancūzijoje vadovo, Rachid Ouramdane spektaklis, sukurtas kartu su Šeiko šokio teatru. Kūrinyje choreografas pasitelkia organizuotų ir anarchiškų grupių judėjimą. R. Ouramdane įkvepia paradai, riaušės, demonstracijos bei skraidančių paukščių būriai. Taip scenoje randasi nuolat kintantys tvarkos ir chaoso paveikslai. Per juos kūrėjas tyrinėja universalius gamtos, kartu ir žmogaus gyvenimo, dėsnius. Scenos veiksmas stebėtojus įtraukia į banguojantį besikeičiančio pasaulio sūkurį. Tai dinamiškas ir kartu meditatyvus darbas.
„Audros akis gamtoje – tai ramiausias audros taškas, kol viskas aplinkui sukasi viesulu. Spektaklis kalba apie tai, kaip šiame chaotiškame pandeminiame pasaulyje rasti tą ramybės, stabilumo tašką.“ – sako choreografas.
Spektaklis Vilniuje rodomas antrą kartą. Prieš tai jį stebėti galėjo „Naujojo Baltijos šokio“ žiūrovai. „Audros akis“ taip pat parodyta tarptautiniame menų festivalyje „Plartforma“ Klaipėdoje ir tik ką grįžo iš gastrolių Danijoje.
Apie programą
„KlaipėDAnse” – tai Lietuvos ir Prancūzijos šiuolaikinio šokio bendradarbiavimo programa, įgyvendinama nuo 2017 metų. Jos metu Šeiko šokio teatras su skirtingais šokio partneriais iš Prancūzijos kasmet pastato po vieną šiuolaikinio šokio spektaklį ar filmą, rengia gastroles Lietuvoje, užsienyje, organizuoja meistriškumo kursus profesionaliems šokėjams ir Klaipėdos miesto bendruomenei bei plėtoja tarptautinę šiuolaikinio šokio studijų programą. „KlaipėDAnse“ ambicija – uostamiestį paversti Lietuvos šiuolaikinio šokio meka.
Per beveik penkerius programos gyvavimo metus sukurti keturi spektakliai ir vienas šokio filmas, įvyko kelios dešimtys kūrybinių dirbtuvių šokėjams ir bendruomenei ir veiklos vyks iki pat metų pabaigos.
Programos veiklos pažymi glaudų Šeiko šokio teatro (Lietuva), Nacionalinio Kano choreografijos centro Normandijoje (Prancūzija), Prancūzijos ambasados, Prancūzų instituto Lietuvoje, Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos universiteto bendradarbiavimą ir tiesia kelius naujiems kūrybiniams projektams.
Šiuolaikinio šokio veiklų informacija
Klaipėdoje
– Kūrybiniai šokio ir judesio užsiėmimai senjorams antradieniais, 18 val. „Kultūros fabrike“. Užsiėmimus veda šokėja, choreografė ir judesio terapijos praktikė Dovilė Binkauskaitė. Esant laisvų vietų grupėje, nauji nariai laukiami visus metus. Informacija el. p. austeja@seikodancecompany.com, tel. +370 681 71631.
– Šokio dirbtuvės bendruomenei (šokio mėgėjams ir be patirties) spalio 27-29 d., 18-20 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedroje. Veda choreografas Alban Richard, Nacionalinio Kano choreografijos centro Normandijoje (Prancūzija) vadovas. Registracija: https://forms.gle/21GXAQp2NS8EvtFB6.
– Šokio, teatro studentams ir profesionalams spalio 28-30 d., 10-15 val. „Kultūros fabrike“. Veda choreografas Alban Richard, Nacionalinio Kano choreografijos centro Normandijoje (Prancūzija) vadovas. Registracija: https://forms.gle/PQwRpkHtWendJMXP9.
Vilniuje
– Šokio, teatro studentams ir profesionalams spalio 25-26 d., 10-15 val. „Menų spaustuvėje“. Registracija: https://forms.gle/TK9VJiDve4aqA4MN9.
– Spaudos konferencija, skirta pristatyti „KlaipėDAnse“ programą spalio 26 d., 11 val. „Menų spaustuvės“ kavinėje. Dalyvaus Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Thomas Buffin, Nacionalinio Kano choreografijos centro Normandijoje (Prancūzija) vadovas, choreografas Alban Richard, Šeiko šokio teatro direktorė, meno vadovė Agnija Šeiko ir prodiuserė Goda Giedraitytė. Informacija el. p. info@seikodancecompany.com, tel. +370 672 29267.
– Premjera, šokio spektaklis „Audros akis“ (chor. Rachid Ouramdane) spalio 26 d., 19 val. „Menų spaustuvėje“. Bilietus platina Tiketa.
-
Energingas šokio spektaklis „Me Two / Savoj krūvoj“ ir spektaklis-ekskursija „Nedingęs“ (recenzija)
„Me Two / Savoj krūvoj“
Repertuarą sekite www.lowair.lt.
Vilniaus miesto šokio trupė – urbanistinio šokio teatras „Low Air“ naująjį sezoną ir savo gyvavimo dešimtmečio minėjimo renginių ciklą pradėjo ilgai brandinta premjera „Me Two / Savoj krūvoj“. Šiuo aktyviais ritmais ir judesiais žiūrovus pasitinkančiu spektakliu „Low Air“ pristato naują būsimų šokėjų (ir ne tik) kartą. Spektaklyje šoka išskirtinai tik šio teatro šokio mokyklos auklėtiniai. Per abu karantinus jauniesiems šokėjams spektaklį kurti padėjo choreografė Airida Gudaitė, prodiuseris Laurynas Žakevičius, o kiek vėliau aiškesnę formą suteikti pagelbėjo režisierius Jonas Tertelis ir scenografai Renata Valčik bei Emilis Šeputis.
Nors spektaklis kalba apie paauglius, daugiausia jiems patiems gerai suprantama, netaisyta judesių, garsų ir asociacijų kalba, bet skirtas toli gražu ne vienai amžiaus grupei. Paaugliams čia aktualiausias gali pasirodyti atpažinimas, leidžiantis ištarti spektaklyje vis pasikartojantį „aš irgi“ (čia ataidi ir angliškoji spektaklio pavadinimo dalis), savotiškas žvilgsnis į šokantį veidrodį, o vyresnei auditorijai siūlomos temos apmąstymams kiek mažiau malonios.
Spektaklio kūrėjai jaunuolių istorijas įkurdino kultūros komplekse „SODAS 2123“ įsikūrusios galerijos „Atletika“ erdvėse, sukurdami savotiškus asociatyvių pasakojimų pripildytus kambarius. Tačiau pagrindinis veiksmas vis dėlto vyksta kadaise buvusioje mokyklos sporto salės erdvėje. Čia judesių ir itin skirtingų scenų junginiais skleidžiasi pasakojimai apie vienatvę, netikrumą, nejaukų, bet tokį viliojantį pasaulį ir suaugusiuosius jame.
Spektaklyje, kaitaliojant solo epizodus ir bendro dvylikos atlikėjų šokio scenas, formuojamos paauglystėje, kai taip svarbu išsiskirti ir kartu būti suprastam, individualizmo ir savos krūvos (chebros) parafrazės. Spektaklio kūrėjai, leisdami jaunuoliams būti patiems savimi ir išsišėlti, atskleidžia kontrastingas šio gyvenimo tarpsnio spalvas, nuolatinius prieštaravimus, lydinčius prasidedančią brandą.
Spektaklio garso takelį sudaro ne tik muzika, bet ir vaizdo įrašų iškarpos bei pačių šokėjų pasakojimų nuotrupos. Įdomu, kad beveik visi jaunuolių pasakojimai vienaip ar kitaip remiasi ar siejasi su suaugusiaisiais, visų pirma, tėvais ir ryšiu su jais. Būtent ryšys (ne santykiai, o ryšys) su tėvais tampa skaudžiausia ir jautriausia šio pasakojimo apie besibaigiančią vaikystę ir prasidedančią jaunystę nata. Kad ir kokie tėvai, jie – tie, kurių labiausiai reikia, kurių labiausiai trūksta, nesvarbu, kokie savarankiški jaustųsi bręstantieji. Ir staiga ryšys tampa atsakymu į tiek daug ir jaunuoliams, ir tėvams bei pedagogams kylančių klausimų, kasdienių ir egzistencinių problemų sprendimu.
Ryšio svarba išryškėja ne tik kalbant apie suaugusiuosius, bet ir apie bendraamžius. Tačiau čia išeitys kur kas paprastesnės. Į savą krūvą šiuos nuo vaikystės bėgančius ir jos besiilginčius kūrybingus ir jautrius jaunuolius greitai sutraukia įvairiausi žaidimai. Žaisdami jie atranda savo „aš irgi“ ir individualius sprendimus, žaisdami jie išlaisvina energijos perteklių ir įtampas. Šokdami jie žaidžia, o žaisdami – šoka. Regis, toks šį kartą buvo pagrindinis choreografės A.Gudaitės principas.
Gal todėl „Me Two / Savoj krūvoj“ maišosi įvairūs šokio stiliai, spektaklis mėgina keliauti per kelias erdves. Tiesa, būtent veiksmo erdvių suvaldymas ir žiūrovų paskirstymas, apsisprendimas dėl publikos judėjimo galimybių ir laisvės pasirinkti – bent kol kas – silpniausi šio energingo spektaklio segmentai. Kaip ir atskirų dramaturginių linijų dermė. Tačiau visus šiuos trūkumus nugali ar, tiksliau, nušluoja begalinis jaunatviškas atlikėjų entuziazmas, nepakartojama jaunųjų energija, kurioje dera įžūlumas ir jautrumas, agresija ir švelnumas.
Rekomenduojama paaugliams ir visų kartų tėvams.
Nerekomenduojama trokštantiems vienumos ir erdvės.
„Nedingęs“
Repertuarą sekite labasteatras.lt.
Lietuvoje vis labiau populiarėjanti spektaklio-ekskursijos forma (itin aktuali pandeminiu periodu) suvilioja vis daugiau kūrėjų. Įdomu, kad ją renkasi ir eksperimentinio teatro, ir šiuolaikinio šokio, ir labiau tradicinių teatro formų šalininkai. Šį kartą į pasivaikščiojimą po toli gražu ne visiems pažįstamus Vilniaus Tilto ir Žygimantų gatvių kiemus spektakliu „Nedingęs“ pakvietė teatras „Labas“.
Daugeliui gerai žinomos aktorės Vitalija Mockevičiūė, Neringa Varnelytė ir Jurga Kalvaitytė ėmėsi mažai kam girdėto poeto Antano Kalanavičiaus (1945–1992) biografijos. Tai gana liūdna, sunkumų, nesupratimo, atstūmimų kupina jautraus ir kūrybiško žmogaus gyvenimo (iš esmės prabėgusio gimtajame vienkiemyje) istorija, atgimstanti motinos, žmonos Perpetua ir poeto gimtojo krašto žmonių lūpomis. Šiandien beveik neįtikinamai skamba pasakojimas apie sovietinio režimo dėl iki galo nežinomų priežasčių nuo literatūros pasaulio atskirtą poetą, virtusį suvirintoju ir melioratoriumi, bet palikusį aštuonis nepublikuotus tokios nesušukuotos poezijos rinkinius.
Spektaklis-ekskursija „Nedingęs“ buvo sukurtas gimtajame poeto Sapiegiškės kaime, netoli Varėnos, o dabar perkeltas ir pritaikytas Vilniuje, miesto centre, atradus šiek tiek kaimo.
Regis, būtent sprendimas poeto istoriją pasakoti daugiau ar mažiau viešose, bet nesunkiai menamomis aplinkybėmis užpildomose erdvėse, tapo tuo spektaklio dėmeniu, kuris leidžia jį žiūrėti ir priimti šiandien, net ir nieko apie tokį poetą negirdėjusiems praeiviams. Mat bene geriausiai šį trijų aktorių bendrą darbą apibūdina jau kiek primirštas terminas „literatūrinis montažas“, artimesnis poeto gyventam laikui nei mūsiškiam. Tačiau šiai teatralizuotai literatūros pristatymo formai atsidūrus atviroje erdvėje ir suteikus jai savotiškos ekskursijos pavidalą, pasakojimas netikėtai atgyja. Ir visai nebesvarbu, kad spektaklis vyksta ne autentiškoje, o pritaikytoje aplinkoje, nes „Nedingusio“ autentiškumas slypi pasakojime ir jį sustiprinančioje poezijoje. Ir nors koncepcijos prasme „Nedingęs“ nepriartėja prie nacionalinį ar tarptautinį pripažinimą pelniusių tokio tipo spektaklių, tačiau sužiba išskirtinio jautrumo ir atjautos prarastam, nepastebėtam gyvenimui (tokiam, koks gali ištikti ne tik poetus, ir ne tik praeityje) kupinais momentais.
Rekomenduojama literatūros pamokoms ar istorijos žinioms paįvairinti.
Nerekomenduojama „Rimini Protokoll“ gerbėjams.