„Komisija siūlo Vyriausybei parengti ir įgyvendinti asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų socialinės reabilitacijos programą, kad kartą per kalendorinius metus valstybės biudžeto lėšomis jiems būtų finansuojama stacionarinė reabilitacija ir specializuotos stacionarinės reabilitacijos paslaugos“, – penktadienį spaudos konferencijoje rezoliuciją pristatė Seimo narė konservatorė Angelė Jakavonytė.

Komisija iš viso paskelbė septynias rezoliucijas, jose raginama įgyvendinti valstybės pažangos strategiją Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“, tęsti pasaulio lietuvių sporto žaidynių tradiciją ir paskirti už tai atsakingą vieną valstybinę instituciją, pavyzdžiui, Nacionalinę sporto agentūrą.

Komisija taip pat prašo prezidento, Seimo ir Vyriausybės skleisti žinią apie būsimą referendumą dėl daugybinės pilietybės.

Referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo vyks kitų metų gegužės 12 dieną kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu.

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau tuomet neužteko balsų tokiai nuostatai priimti. Tam, kad iš Konstitucijos būtų išbrauktas draudimas turėti dvigubą pilietybę, už tai turi balsuoti daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

Komisija taip pat siūlo tęsti bendradarbiavimą su Lietuvos diaspora rengiantis pilietiniam pasipriešinimui, prisidedant prie Lietuvos gynybos ir saugumo.

Rezoliucijomis raginama palaikyti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos darbą, užtikrinti jo veiklos tęstinumą, tęsti lituanistinių mokyklų finansavimą.

Paprastai Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija posėdžiauja du kartus per metus.

Komisiją sudaro Pasaulio lietuvių bendruomenių atstovai ir Seimo nariai.

Taip jis kalbėjo Vilniuje minint buvusio JAV valstybės sekretoriaus Sumnerio Welleso (Samnerio Veleso) deklaracijos 81-ių metų sukakties metines.

Šia deklaracija 1940 metais JAV paskelbė nepripažįstanti Baltijos šalių prievartinio inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.

„Amerikiečių rašytojas Markas Twainas yra pasakęs, kad istorija nesikartoja, tačiau ji rimuojasi“, – renginyje kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Mes galime paklausti, ar šiandien negirdime panašaus rimo, kuomet mes turime patvirtinti ir patys, kad mes nepripažįstame okupacijų, Krymo, kad mes nepripažįstame Baltarusijos aneksijos, jeigu tokia vyktų su nelegitimiu prezidentu, kad mes nenusileisime naujiems diktatoriams, kurie pakeitė senuosius ir kad mes tikėsime tautų apsisprendimo teise“, – pridūrė jis.

„Taip kad ši istorine tapusi proga yra nepaprastai svarbi pamoka mums ir ateičiai. Dėl to prisimindami praeitį, padėkodami, supraskime, kad tai šiandien yra mūsų įsipareigojimas ir mūsų užduotis tiems, kurie to paties šiandien tikisi iš mūsų – iš Lietuvos, iš Baltijos šalių“, – kalbėjo ministras.

JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas tvirtino, kad S. Welleso deklaracija buvo „vienas svarbiausių ir principingiausių per visą mūsų šalies istoriją priimtų politinių sprendimų“, o Lietuva, pirmoji paskelbusi nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, visada išliks įkvėpimo šaltiniu.

Ambasadorius pabrėžė, kad šiandien laisvės ir valstybingumo siekia Baltarusija.

„Šiandien visas pasaulis stebi, kaip prieš tironiją kovoja baltarusiai, kuriems Lietuva tapo saugiu prieglobsčiu. Ir būtent Lietuva šiandien šaukia bendramintes tautas nepripažinti suklastotų 2020-ųjų metų rugpjūtį vykusių rinkimų“, – kalbėjo diplomatas.

„Jungtinės Amerikos Valstijos visus šiuos tris dešimtmečius nuosekliai rėmė laisvą, nepriklausomą ir demokratišką Baltarusiją. Ir nepaisant to baisaus smurto ir prievartos, kurią baltarusiai patyrė per praėjusius metus, mes neprarandame vilties“, – tvirtino R. Gilchristas.

Pasak jo, Baltarusijos žmonės nusipelnė daugiau nei gyventi šalyje, valdomoje represyvaus ir neteisėto režimo, kuris nesibodi rizikuoti šalies nepriklausomybe bei teritoriniu vientisumu, vis labiau atsiverdamas Rusijos teikiamai paramai.

Renginyje taip pat pasisakė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su JAV grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris.

Renginys skirtas padėkoti Lietuvos sąjungininkei ir partnerei JAV už Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politiką, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

1940 metų liepos 23 dieną laikinai einančio JAV valstybės sekretoriaus pareigas S. Welleso paskelbta deklaracija JAV Šaltojo karo metu oficialiai paskelbė nepripažįstančios Baltijos šalių prievartinio inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.

S. Welleso deklaracija yra puikiausias Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų vienybės simbolis, kuriuo buvo pasmerkta 1940 metų sovietų agresija.

„S. Welleso deklaracija yra puikiausias Baltijos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų vienybės simbolis, kuriuo buvo pasmerkta 1940 metų sovietų agresija ir nepripažintas prievartinis ir neteisėtas Lietuvos, Estijos ir Latvijos inkorporavimas į Sovietų Sąjungą, vykdant Molotovo-Ribentropo suokalbį“, – sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Renginys prasidės Lietuvos, Estijos, Latvijos ir JAV vėliavų pagerbimo ir himnų ceremonija. Svečius pasveikins G. Landsbergis, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su JAV grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris.

Renginio metu gros Lietuvos kariuomenės orkestras, pasirodys džiazo grupė „The Schwings Band“.

Šventę organizuoja Užsienio reikalų ministerija, JAV ambasada Vilniuje, Krašto apsaugos ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Sysas Seime vykusios Vyriausybės valandos metu kreipėsi į valdančiųjų lyderius teiraudamasis, ar šių vadovaujama Vyriausybė ketina Rusijai kelti klausimus dėl Lietuvai padarytos žalos okupaciniu laikotarpiu.

„Artėja Sausio 13-oji. Savo laiku jūsų partija ir Seimas buvo priėmęs žalos atlyginimo įstatymą. Dažniausiai jis iškildavo, kai jau kiti būdavo valdžioje. Šiuo atveju, ar jūsų Vyriausybė ruošiasi su tuo įstatymu kelti tuos klausimus, ar paprasčiausiai nutylėsime iki kitos Vyriausybės ir tada klausimą kelsime. Tai mano toks retorinis klausimas“, – į valdančiųjų lyderius kreipėsi socialdemokratas.

„Paprastai į retorinius klausimus yra neatsakoma“, – juokavo į A. Syso klausimą reaguodama premjerė.  

„Bet aš atsakysiu: tai tikrai nėra pamirštas klausimas. Ir nebus pamirštas“, – pažymėjo I. Šimonytė.  

Bet aš atsakysiu: tai tikrai nėra pamirštas klausimas. Ir nebus pamirštas.

Tačiau toks atsakymas LSDP frakcijos seniūno Seime nepatenkino ir jis dar kartą Vyriausybės vadovės dėl to paties perklausė.

„Aš suprantu, kad tai nėra pats patogiausias klausimas, bet aš norėčiau gauti atsakymą, ar dabartinė Vyriausybė imsis kažkokių žingsnių dėl žalos atlyginimo“, – nepatenkintas, kad valdantieji pasišaipė iš jo užduoto klausimo formos, vėl teiravosi  A. Sysas.

Prieš žodį perduodant užsienio reikalų ministrui I. Šimonytė stebėjosi, kad klausimą dėl sovietinės okupacijos padarytos žalos atlyginimo dažniausiai užduoda būtent patys socialdemokratai ir būtent tuo metu, kada Vyriausybėje dirba konservatoriai.

Savo ruožtu Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis antrino I. Šimonytei. Pasak jo, 2000 m. priimtas įstatymas tebegalioja ir yra keliamas, kai tam yra galimybės.

„Tai galiojantis įstatymas ir visose formatuose, kurie yra egzistuojantys dvišaliuose klausimuose, yra keliamas. Tik tiek, kad dabar tų dvišalių formatų yra labai nedaug dėl tam tikrų aplinkybių“, – sakė G. Landsbergis.

2000 metais Seimas priėmė įstatymą dėl okupacijos žalos atlyginimo. Tuo tarpu tuometinės Vyriausybės sudaryta komisija nustatė, kad sovietų okupacijos padaryta žala Lietuvai siekia apie 20 mlrd. JAV dolerių.  

Šiuo pareiškimu Vašingtonas padėjo pamatą Amerikos politikai Lietuvos, Latvijos ir Estijos atžvilgiu viso šaltojo karo laikotarpiu, pažymima Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

„Sveikinu visus Lietuvos žmones šalyje ir užsienyje, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenę ir visus strateginės partnerystės tarp Lietuvos ir JAV rėmėjus su Lietuvai ir Baltijos šalims itin svarbia sukaktimi – 80-osiomis Sumnerio Welleso deklaracijos metinėmis. Ši deklaracija vienareikšmiškai pasmerkė Baltijos šalių okupaciją, kurią 1940 metais įvykdė Sovietų Sąjunga, pasiuntė tvirtą signalą tarptautinei bendruomenei, kad JAV niekada nepripažins neteisėtos okupacijos. Ji kartu paklojo pamatus Lietuvos valstybingumo išlaikymui iki pat nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais“, – pabrėžė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Anot premjero, ši deklaracija buvo nepaprastai svarbi 1940 metais, tačiau ne mažiau svarbi yra ir šiandien, ypač matant, kaip kai kurios šalys ne tik bando perrašyti istoriją, neginčijamus faktus pakeisti išgalvotais, bet ir imasi ginkluotos agresijos prieš kitas suverenias ir nepriklausomas valstybes, taip laužydamos tarptautinės teisės normas ir taikių santykių tarp valstybių pamatinius principus.

„Mes šiandien švenčiame ypatingą progą – simboliai daug reiškia politikoje, bet Sumnerio Welleso deklaracija buvo ne tik simbolis, bet ir didžiulė moralinė paspirtis, parama visais okupacijos metais ir tai padėjo pamatus šiandieninei strateginei partnerystei su JAV“, – sakė renginį atidaręs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sveikinimo kalboje pažymėjo, kad 1940 metų liepos 23 dieną JAV valstybės sekretoriaus Sumnerio Welleso (Samnerio Veleso) paskelbta deklaracija dėl Baltijos šalių aneksijos nepripažinimo „visam pasauliui buvo pasiųstas aiškus vertybinis signalas“.

„S. Welleso deklaracija pradėjo aneksijos nepripažinimo politiką. (...) Deklaracijos, kurią šiandien švenčiame, dvasia ilgus dešimtmečius tarsi angelas sargas lydėjo Lietuvą ilgame kelyje į valstybingumo ir nepriklausomybės atstatymą“, – renginyje prie nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos sakė prezidentas.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kreipdamasis į renginio dalyvius teigė, kad „šiuo dokumentu JAV ne tik kritiniu laikotarpiu parėmė Baltijos šalis, bet ir patvirtino jų valstybingumo tęstinumą okupacijos metais“.

„Ši diena jau tradiciška mums primenanti labai svarbų dalyką. Turi būti giliai mūsų sąmonėje, mūsų sąžinėje, mūsų tikrovėje: tai diena, kada galingiausia pasaulio valstybė buvo ir teisingiausia pasaulio valstybė ir atmetė melą ir smurtą, kuriuo trys nedidelės šalys prie Baltijos jūros buvo užgrobtos gobšios kaimynės Sovietų Sąjungos, taip tuomet vadinosi Rusija“, – sakė pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybė Vytautas Landsbergis.

„Šis pareiškimas JAV vardu buvo didžiulės ir gyvybingos reikšmės, jis drąsino žmones Lietuvoje ir kitose šalyse“, – pridūrė V. Landsbergis.

1940 metų liepos 23 dieną JAV valstybės sekretorius Sumneris Wellesas (Samneris Velesas) paskelbė oficialų pareiškimą, kad JAV nepripažįsta Lietuvos, Latvijos ir Estijos aneksijos. Sovietinės okupacijos metu Vašingtone veikė Lietuvos ambasada.

Viena iš renginio organizatorių Lietuvos Užsienio reikalų ministerija sako, jog S. Welleso deklaracijos švente norima padėkoti NATO sąjungininkei JAV už Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politiką.

Renginys prasidėjo Lietuvos, Estijos, Latvijos ir JAV vėliavų pagerbimo ir himnų ceremonija. Jame dalyvavo prezidentas G. Nausėda, Seimo pirmininkas V. Pranckietis, pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę V. Landsbergis, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas (Robertas Gilkristas), Seimo Tarpparlamentinių ryšių su JAV grupės pirmininkas Emanuelis Zingeris.

Taip pat prie M. Mažvydo bibliotekos vyksta Šaulių sąjungos, JAV ambasados ir karių, NATO pajėgumų integravimo vieneto ginkluotės ir informacinė ekspozicija, amerikietišku maistu prekiauja maisto vagonėliai, koncertas, amerikietiškų filmų peržiūra.

Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje atidaryta S. Welleso deklaracijos 80-mečiui skirtos istorinės archyvinių dokumentų ir fotonuotraukų paroda.

Šventę organizavo Užsienio reikalų ministerija, JAV ambasada, Krašto apsaugos ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Amerikos prekybos rūmai Lietuvoje ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Parlamento vadovas savo kalboje per okupacijos ir genocido dienų minėjimą atkreipė dėmesį į Rusijos iniciatyvą atšaukti sprendimą, kuriuo ji pati prieš tris dešimtmečius buvo pasmerkusi Ribentropo-Molotovo paktą.

V. Pranckietis pažymėjo, kad tai buvo sąmokslas, kurio pagrindu buvo naikinamos valstybės ir tautos, o 1989 metais šio susitarimo neteisėtumą pripažino ir pati Sovietų Sąjunga, tačiau „šiandien bandoma tokius sprendimus revizuoti“.

„Mes turime pareigą neleisti pripažinti tokios revizionistinės ir revanšistinės politikos. Būkime verti savo pirmtakų, kad gedulas dėl okupacijos ir genocido aukų visada išliktų motyvacija ir viltimi tęsti“, – antradienį per sovietinės okupacijos, tremties metinių minėjimą Seime sakė V. Pranckietis.

Kalbėdamas apie trėmimus Seimo pirmininkas sakė, kad „šis istorijos tarpsnis yra mūsų tautos tragedija, kurios pasekmė – suluošinti gyvenimai, ir tūkstančiai aukų“.

„Gyvename su tuo, bet pamiršti – niekada. Tomskas, Irkutskas, Krasnojarskas, Tiumenė, iš viso 3327 vietos, į kurias buvo pasiųsti vagonai su vyrais, moterimis ir vaikais, tarp kurių ir mano pusbrolis 5-erių metų, 7-erių ir 8-erių metų pusseserės“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Gyvename su tuo, bet pamiršti – niekada. Tomskas, Irkutskas, Krasnojarskas, Tiumenė, iš viso 3327 vietos, į kurias buvo pasiųsti vagonai su vyrais, moterimis ir vaikais.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovas Arūnas Gumuliauskas sakė, kad minėdama trėmimų 80-ąsias metines, Lietuva nesiekia keršto, neapykantos, nenori „primesti kolektyvinės atsakomybės, būdingos tik totalitarinių režimų teisei“.

„Tačiau neturime teisės pamiršti tragiškų modernios Lietuvos istorijos faktų, nes privalome žinią apie juos perduoti ateities kartoms, kad šios žinotų bei vertintų nepriklausomybės praradimo ir atgavimo žmogiškąją vertę“, – pažymėjo komisijos vadovas.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus.

Pagal juos, sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Baltijos šalys ir Lenkija buvo okupuotos.

Rusijos parlamente registruota iniciatyva atšaukti prieš tris dešimtmečius priimtą Ribentropo-Molotovo pakto pasmerkimą. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tai yra pavadinęs bandymu klastoti istoriją.

Baltijos šalys šiomis dienomis mini sovietų pradėtus vykdyti trėmimus. Masiniai lietuvių areštai ir trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą prasidėjo 1941 metų birželio 14-ąją.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.

Kaip ir kasmet Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) organizuoja šiai datai paminėti skirtus renginius.

Rytą A. Barausko atminimas bus pagerbtas prie paminklinio ženklo jo žūties vietoje Varėnos rajono Ūtos kaime. Minėjime dalyvaus Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, įvairių institucijų vadovai ir atstovai, A. Barausko dukra Ona Marija Brasiūnienė, kiti svečiai, VSAT vadovybė.

Minėjimo metu VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas A. Barauską apdovanos (po mirties) VSAT atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai – 100“. Šiemet įkūrimo šimtmetį mininčios Lietuvos sienos apsaugos sistemos vadovas ženklą įteiks A. Barausko dukrai O. M. Brasiūnienei.

Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už A. Barauską bus aukojamos Šv. Mišios. Vidurdienį visuose VSAT padaliniuose pasieniečio A. Barausko atminimas bus pagerbtas tylos minute.

VSAT atstovai gėlių padės ir žuvusio pasieniečio atminimą pagerbs ir Varėnos rajono Perlojos miestelio kapinėse, kur A. Barauskas yra palaidotas.

2005 m. A. Barauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Jo vardu yra pavadinta viena iš sieną su Baltarusija saugančių VSAT užkardų, įsikūrusi Varėnos rajono Dubičių kaime.

2010 m., minint A. Barausko žūties 70-ąsias metines, pasienietis po mirties apdovanotas VSAT atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai – 90“, o vienai iš VSAT Pasieniečių mokyklos Medininkuose (Vilniaus r.) auditorijų suteiktas Aleksandro Barausko vardas. Joje būsimieji pasieniečiai mokomi valstybės sienos apsaugos taktikos.

2013 m. VSAT iniciatyva buvo pagamintas atminimo medalis „Aleksandras Barauskas 1899 – 1940“. Pirmas toks medalis buvo įteiktas A. Barausko dukrai O. M. Brasiūnienei. Nuo tol juo apdovanojami asmenys ir įstaigos, prisidedančios prie pasieniečio atminties puoselėjimo.

Naujausiam VSAT patruliniam laivui irgi yra suteiktas Aleksandro Barausko vardas.

Iki pirmosios sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos valstybės sienos apsauga pareikalavo dešimčių aukų, primenama VSAT pranešime.

Paskutinė nepriklausomos Lietuvos valstybės sienos apsaugos auka buvo Pasienio policijos Alytaus baro VI rajono 2 (Ūtos) sargybos viršininkas vyresn. policininkas A. Barauskas.

Dar 1932-aisiais jo tarnybos atestacijos lape buvo pateiktas apibūdinimas apie A. Barauską: „Politiškai patikimas, doras, kartais truputį per griežtas. Tarnyboje paslaptingas, drausmingas. Vertas paaukštinimo“. Apibūdinime pavartotas terminas „paslaptingas“ dabar suprantamas kaip mokantis saugoti tarnybines paslaptis.

A. Barauskas buvo labai rūpestingas ir geras tėvas bei vyras. Jis turėjo didelį autoritetą tarp sargybos vyrų, įvedė gražias sargybos tradicijas. Kalėdos visada buvo švenčiamos pas Barauskus, kur susirinkdavo visi iki vieno laisvi nuo sargybos vyrai su žmonomis ir vaikais. Taip pat visi kartu sutikdavo Naujuosius metus, švęsdavo Velykas. A. Barauskas mokėjo gerai groti armonika, buvo visų bendrų pobūvių siela.

1939-aisiais sargybos viršininkui A. Barauskui buvo pavaldūs, įskaitant jį patį, 12 vyrų: du vyresnieji ir 10 eilinių policininkų. Kadangi Ūtos kaimas atsidūrė maždaug Pasienio policijos sargybos saugomos valstybės sienos ruožo viduryje, tai jame ir buvo įkurta 2-os sargybos būstinė. Kaimo pakraštyje, vienoje iš vieno aukšto trobų, A. Barauskas nusisamdė butą, kuriame kartu buvo ir pasienio sargybos būstinė.

1940 m. birželio 15-osios ankstų rytą, apie 3.40 val., A. Barausko šeima buvo pažadinta šūvių papliūpos. Iškart pabiro lango, išeinančio į miško pusę, stiklai. Kaip vėliau išaiškėjo, iš automatinių šautuvų ir kulkosvaidžio šaudė slapta perėjusi Lietuvos valstybės sieną apie 20 raudonarmiečių grupė.

Po kruvino susidorojimo su A. Barausku užpuolikai skubiai pasišalino. Kieme liko mirtinai sužeistas sargybos viršininkas ir du dideli kraujo klanai.

Tuo tarpu 2-os pasienio sargybos pasieniečiai, suradę paprastą vežimą, paguldė į jį dar rodantį gyvybės ženklus savo viršininką ir vežė pas gydytoją, tačiau kelyje A. Barauskas mirė.

Antakalnio kapinėse Vilniuje vyks gėlių padėjimo ceremonija prie paminklo žuvusiems už Tėvynę Lietuvos kariuomenės karių kapų memoriale.

Varėnos rajone, Ūtos kaime, bus pagerbta pirmoji sovietų okupacijos auka, pasienietis Aleksandras Barauskas. Bus padėta gėlių jo žūties vietoje ir ant kapo Perlojos kapinėse.

1940 metų birželio 15 dieną maždaug 3.40 val. apie dvidešimt Raudonosios armijos 185-ojo šaulių divizijos žvalgybinės grupės kareivių apšaudė pasienio 2-osios Ūtos sargybos būstinę, susprogdino granatą ir, įsiveržę į patalpą, jėga išvedė sargybos viršininką A. Barauską į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus kirto jam kardu, kitas iššovė į galvą. Vežamas pas gydytoją A. Barauskas mirė.

Okupacijos pradžią primins ir Lietuvos ypatingojo archyvo parengta virtuali paroda, atspindinti sovietinės okupacijos ir aneksijos procesus.

Joje skelbiami dokumentai ir nuotraukos, saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, Centriniame valstybės archyve, Pasieniečių muziejuje.

1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir įjungė ją į savo sudėtį. Prasidėjo sovietinės okupacijos laikotarpis, per kurį tūkstančiai žmonių kalinti, ištremti, nužudyti.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuva atkūrė nepriklausomą valstybę.

Prieš vidurdienį 11.59 val. visuomeninis projektas „Misija Sibiras“ kviečia žmones visuotinei tylos minutei.

Iš karto po to Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo iškilmingoje ceremonijoje bus iškelta Lietuvos vėliava.

Vėliau šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose prasidės akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Per ją žmonės skaito tremtinių ir politinių kalinių vardus.

Šios akcijos organizatoriai „Misija Sibiras“ pranešė, kad šiemet dėl koronaviruso pavardžių skaitymas bus perkeltas į virtualią erdvę, tam sukurta speciali Gedulo ir vilties dienos platforma – www.birzelio14.lt.

Skaitymai bus įgyvendinami vaizdo skambučių pagalba, susisiekiant su visais iš anksto užsiregistravusiais į skaitymus.

Prie šios iniciatyvos prisidės ir Jungtinių Valstijų lietuviai. Jie žmonių vardus skaitys Vašingtone prie paminklo komunizmo aukoms atminti.

Penktus metus iš eilės vyksiančią akciją „Ištark, išgirsk, išsaugok“ organizatoriai nusprendė įprasminti nauju simboliu – liepos žiedu.

Pasak Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo Norberto Černiausko, liepų ir jų žydėjimo motyvas daug kur randamas liaudies kūryboje, dainose, o taip pat ir tremtinių eilėraščiuose.

„Daugelio tremtinių atsiminimuose apie Lietuvą liko žiedų, žalumos, medžių vaizdinys. Dalis tremtinių buvo išvežti į tolimą šiaurę, kur apskritai mažai kas žydėjo, todėl jie prisimindavo Lietuvos gamtą. Jei neklystu, per pirmąją trėmimų bangą jau buvo kai kur pradėjusios skleistis liepos, todėl tai gali būti vos ne paskutinis vaizdinys, kurį matė lietuviai prieš palikdami tėvynę“, – „Misijos Sibiras“ pranešime sako N. Černiauskas.

Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimas vyks ir prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo. 1940–1941 metais iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtin vežti pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės.

1941 metų birželio 14-ąją pradėti masiniai lietuvių areštai ir trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.