Mažiau nei prieš mėnesį įkurta Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija suvienijo automobilių, motociklų, motorlaivių, orlaivių bei vandens motociklų sporto federacijas. „Kauno dienos“ studijoje vieši organizacijos prezidentas K. Ramoška.

„Mes neturime sporto bazių. Bet mes ir neprašome pinigų technikai. Sportininkai per tiek metų išmoko pritraukti rėmėjų. Mes tik prašome lėšų sporto bazių išlaikymui ir federacijų veiklai“, – pasakoja K.Ramoška.

Pasak jo, dabar techninių sporto šakų atstovai jaučiasi diskriminuojami, pirmiausiai dėl nuostatos, kad finansiškai remiamos tik tos varžybos, kuriose dalyvauja 16-os valstybių atstovai. Kaip pavyzdį asociacijos prezidentas pateikia liepos pradžioje Kupiškyje vyksiantį F2 vandens formulių Pasaulio čempionato etapą, kuriame varžysis ir kaunietis, du kartus Europos čempionas Edgaras Riabko.

Kalbėdamas apie sporto bazes, K.Ramoška beda pirštu į nykstantį Nemuno žiedą Kačerginėje. Pavargę nuo diskriminacijos kitų sporto šakų atžvilgiu, techninio sporto atstovai net svarsto galimybę prie Seimo surengti protesto akciją, kurios metu padangę raižytų lėktuvai, Vilniaus gatvėmis riedėtų sportiniai automobiliai ir motociklai, o Neries vilnis skrostų vandens sporto atstovai.

Išsamų pokalbį kviečiame žiūrėti „Kauno dienos“ studijoje.

Kauno rajono savivaldybė primena, kad ypač daug gerų pokyčių Zapyškyje įvyko šįmet, – restauruotos Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios prieigos, paklota asfalto danga Muziejaus gatvėje, įrengti šaligatviai, išasfaltuota aikštelė. įjungtas dviračių tako apšvietimas ir atlikta daug kitų darbų. Tačiau tai dar ne pabaiga. Savivaldybė nusiteikusi ne tik pagerinti sportuojantiems sąlygas, bet ir ugdyti fiziškai aktyvią visuomenę pakaunėje.

Kitąmet statybininkai plušės ir Kulautuvoje, kur taip pat bus sutvarkyta sporto bazė. Tai – dvigubas projektas, kurį rajono valdžia įgyvendins kartu su Zapyškio pagrindine mokykla ir Kulautuvos pagrindine mokykla, nes sporto aikštynai yra šalia šių ugdymo įstaigų.

Anot pranešimo, sutvarkius sporto bazes, bus galima dvigubai padidinti reguliariai sportuojančių vaikų ir jaunimo iki 29 metų skaičių. Pavyzdžiui, šiuo metu Zapyškio seniūnijoje sportuoja 117 vaikų, o po atliktų darbų sportuoti galės 210. Atnaujinus sporto bazes, jose planuojama organizuoti įvairesnius užsiėmimus: dziudo, futbolo, gimnastikos, jogos, karatė, aerobikos, krepšinio, sportinių šokių ir kalanetikos treniruotes.

Zapyškio sporto bazėje bus įrengti bėgimo takų dangos pagrindai, sutvarkyta krepšinio aikštelė, atstatytas futbolo aikštės augalinis gruntas.

Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Kulautuvos sporto bazėje ketinama atlikti daugiau darbų. Bus įrengti bėgimo takai ir sektorius su guma, šuolių į tolį sektorius, atnaujinti lauko treniruokliai bei pastatyti nauji. Naujam gyvenimui statybininkai prikels futbolo aikštyną, įrengs kamuolių gaudykles. Dar ketinama pastatyti 30 vietų lengvų konstrukcijų žiūrovų tribūną, taip pat įrengti pėsčiųjų taką.

„Bendra abiejų sporto bazių atnaujinimo darbų sąmata – 382 tūkst. eurų. Dalį lėšų (225 tūkst. eurų) skirs Sporto rėmimo fondas, kitos – Kauno rajono savivaldybės biudžeto“, – teigia rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas.

Iš dalies finansuojami sporto projektai bus įgyvendinami 2020–2023 metais. Iš viso sporto bazių plėtrai ir atnaujinimui šiemet paskirstyta 2,7 mln. eurų. Iš jų neįgaliųjų sporto plėtrai atiteko daugiau nei 441 tūkst. eurų, sakoma pranešime.

Iš viso Centrinei projektų valdymo agentūrai, kuri administruoja šios srities sporto projektus, buvo pateiktos 165 paraiškos. Sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui prašoma lėšų suma 12 kartų viršijo Sporto rėmimo fonde numatytą skirti lėšų sumą. Aktyviausiai paraiškas teikė ugdymo įstaigos, iš jų agentūra sulaukė 76 paraiškų, tai sudaro 46 proc. nuo visų pareiškėjų. Taip pat buvo aktyvios ir savivaldybės – sulaukta 35 paraiškų, iš bendruomenių, asociacijų – 30, sporto klubų – 17.

Daugiausia paraiškų sulaukta iš Vilniaus apskrities – 37. Iš Kauno – 26, Klaipėdos ir Šiaulių – po 18.

Už skirtus pinigus bus suremontuotas Pakruojo sporto centro pagrindinis pastatas, Visagino rekreacijos paslaugų centro sporto salė pritaikoma neįgaliesiems, sutvarkytas ir visuomenės poreikiams pritaikomas Joniškio miesto stadionas, Lietuvos sporto universitetas atnaujins irklavimui skirtą baseiną ir sporto salę ir kt.

Finansuojami projektai atrinkti pagal iš anksto patvirtintus kriterijus, kuriais labiausiai akcentuotas projekto aktualumas ir svarba. „Atrenkant projektus vertinome ne tik pareiškėjų administracinius gebėjimus pateikti visus reikiamus dokumentus ir argumentuoti projekto poreikį, daug dėmesio skyrėme projektų turiniui ir projekto vykdytojo vizijai, kokių rezultatų pavyks pasiekti skatinant fizinį aktyvumą ir numatant projekto tęstinumą“, – sakė Centrinės projektų valdymo agentūros, kurios komanda atliko paraiškų vertinimą, atstovė Giedrė Vilčinskaitė.

Kol kas paskirstytos ne visos numatytos lėšos. 115 tūkst. eurų planuojama paskirti kol kas finansavimo negavusiam projektui, kuris sutiks su mažesne, nei paraiškoje prašyta, suma. Šio finansavimo skyrimas taip pat vyks atsižvelgiant į paraiškų vertinimo metu suteiktų balų skaičių – t. y. geriausiai iš šiuo metu finansavimo negavusių paraiškų. Atsižvelgus į pernai įvykusį Sporto rėmimo fondo finansavimo konkursą ir tai, kad didžiausia konkurencija vyko tarp paraiškų, pateiktų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui, o lėšų poreikis šiai sričiai buvo 19 kartų didesnis nei kvietimo suma, lėšos šiai sričiai šiemet buvo padidintos 20 proc. Pernai sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui teko 1,3 mln. eurų Sporto rėmimo fondo lėšų.

Pateiktas paraiškas vertino Sporto komisija, kurią sudaro Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), kelių sporto federacijų, taip pat ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos, sporto asociacijų, Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto, Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Finansų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir kiti atstovai. Ministerija taip pat siūlė nevyriausybinėms sporto organizacijoms ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovams dalyvauti komisijos veikloje stebėtojų teisėmis. 

Sporto projektų komisija dar svarsto fizinio aktyvumo veiklas skatinančius, sporto renginių ir sporto įrangai įsigyti skirtus projektus. Sprendimai bus priimti artimiausiu metu. Lėšų paskirstymas šiems projektams užtruko, nes nebuvo pakankamai projektų turinį vertinusių ekspertų, daug projektų reikėjo pakartotinai peržiūrėti.

– Iki Sporto metų pabaigos liko vos pora mėnesių. Ne kartą girdėta, kad pagrindinis tikslas – paskatinti sportuoti kuo daugiau klaipėdiečių, tačiau be gerų sporto bazių to nebus. Kas šiemet padaryta, kad situacija keistųsi?

– Teisingai pastebėta, kad pagrindinis tikslas – paskatinti sportuoti kuo daugiau klaipėdiečių, tačiau ne tik geros sporto bazės tam turi įtakos. Šiemet didžiulis dėmesys skiriamas ir sportiniams renginiams, kurie kviečia tiek profesionalius sportininkus, tiek kiekvieną sportą mėgstantį gyventoją. Be reguliarių Lietuvos krepšinio, futbolo, rankinio čempionatų varžybų, per šiuos metus jau suorganizuota apie 70 sportinių renginių. Tarp jų ir tokie kaip Vandens sporto šakų festivalis Danės upėje, Vasaros paplūdimio festivalis, Neįgaliųjų sporto šakų festivalis, bendruomenėms skirtos mankštos, šiaurietiško ėjimo mokymai, dviračių ekskursijos ir daugybė kitų.

Kalbant apie infrastruktūrą, žinoma, svarbiausias metų įvykis sporto pasaulyje – naujojo Klaipėdos baseino atidarymas. Šis modernus, FINA reikalavimus atitinkantis baseinas ne tik sudarė gerokai patrauklesnes sąlygas profesionalių sportininkų ugdymui bei aktyviam klaipėdiečių laisvalaikiui, bet ir atvėrė galimybę antrokų plaukimo pamokas vietoj pusmečio vykdyti visus mokslo metus.

Dar vienas svarbus įvykis – Sąjūdžio parko rekonstrukcijos darbų pabaiga. Čia, kaip žinoma, įrengtos naujos erdvės aktyviam laisvalaikiui – BMX dviračių, riedlenčių, riedučių parkas, tapęs ekstremalaus sporto mėgėjų susibūrimo vieta, taip pat gimnastikos aikštelė, nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai.

Prasidėjo ir Irklavimo bazės rekonstrukcija – čia bus įrengtos sporto salės, persirengimo kambariai, uždari elingai sportinėms valtims saugoti, remonto blokas bei kitos sportininkams reikalingos patalpos.

Be galo svarbu ugdyti ir augančios kartos norą sportuoti, tad ypatingas dėmesys skiriamas mokyklų sporto aikštynams – per 5 metus numatoma sutvarkyti visų mokyklų sporto aikštynus. Programa jau įgyvendinama, šiemet buvo tvarkomi šešių mokyklų aikštynai. Darbai jau baigti prie "Versmės" progimnazijos ir Vytauto Didžiojo gimnazijos, dar prie keturių įstaigų aikštynai bus baigti tvarkyti šį rudenį.

Sportinių objektų tvarkymas sulig Sporto metų pabaiga nesibaigia. Iš svarbesnių artėjančių metų darbų įvardyčiau Futbolo mokyklos konversiją – per kelerius metus atgims ir pastatas, ir šalia esančios sporto erdvės. Taip pat artėjančiais metais Klaipėdoje, ties Šviesos ir Kretingos g. sankryža, pradės kilti visiškai nauja sporto salė. Statybos truks apie pusantrų metų, salė bus tinkama įvairioms sporto šakoms – krepšiniui, rankiniui, tinkliniui, salės futbolui, meninei gimnastikai.

Numatome ir gerokai ambicingesnių projektų. Ryšininkų gatvėje, buvusios vandenvietės teritorijoje, planuojama statyti naują sporto bei laisvalaikio kompleksą, kuriame bus įrengtos dvi ledo aikštelės bei penkios universalios aikštelės, skirtos rankiniui, salės futbolui, tenisui, skvošui, tinkliniui, badmintonui, krepšiniui. Taryba pritarė, kad toks kompleksas būtų statomas koncesijos būdu. Tai reiškia, kad statybomis užsiimtų privatus investuotojas, o savivaldybė per tam tikrą laikotarpį statinį išsipirktų. Jei procedūros koncesininkui parinkti vyks sklandžiai, statybas būtų galima pradėti artėjančių metų pabaigoje arba 2020-ųjų pradžioje.

Kiek tolimesnė perspektyva, tačiau kartu ir dar gerokai ambicingesnis siekis – regioninis futbolo stadionas. Numatoma, kad jis gali būti statomas prie Palangos plento, tarp Klemiškės ir Tilžės gatvių. Miesto taryba jau pritarė, kad būtų organizuojamas architektūrinis konkursas ir rengiamas techninis projektas, tačiau tai tik pirmieji žingsniai. Gerokai didesnis iššūkis – užtikrinti finansavimą šiam objektui, kuris gali kainuoti ir 40 mln. eurų, tačiau tai, kad šiandien dar neturime garantuotų finansavimo šaltinių, neturi mūsų versti abejoti šio objekto reikalingumu.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite el. paštu merui@kl.lt. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio "Klaipėda" pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis kol kas nieko nežada, tvirtindamas, kad bent metus turtas dar bus reikalingas universitetų veiklai, be to, anot jo, perdavus dalį pastatų savivaldybei, gali kilti sunkumų ateityje, jei būtų nuspręsta parduoti visą LEU kompleksą.

Vilniaus Meras Remigijus Šimašius kreipėsi į Vyriausybę, pabrėždamas, kad sveikina Vyriausybės norą pertvarkyti aukštąjį mokslą ir siekį gerinti pedagogų rengimą Vilniuje bei užsimindamas, kad „turi gerų pasiūlymų“, kaip panaudoti LEU turtą, jei šis būtų perduotas savivaldybei.

„Prašomose perduoti Vilniaus miestui LEU sporto bazėse, kurių dauguma yra labai geros būklės, treniruotes bei varžybas galėtų rengti lengvaatlečiai, futbolininkai, rankininkai, tinklininkai ir kitų sporto šakų atstovai. Vilniaus miestas turi pakankamai trenerių ir aptarnaujančio personalo, kad šiose bazėje būtų vykdoma reguliari veikla, į ją būtų įtraukiami ir neįgalieji sportininkai, jomis galėtų naudotis privačios neformalųjį ugdymą teikiančios įstaigos“, – teigia R. Šimašius.

Bus priimami strateginiai sprendimai dėl viso turto ateities, variantai gali būti labai įvairūs: pardavimas, pritaikymas, galbūt ir išskaidymas komplekso pagal funkcijas į dalis.

Anot jo, savivaldybė pasirengusi užtikrinti finansavimą bazių išlaikymui, kokybiškai priežiūrai, reguliariam atnaujinimui ir prieinamumui. Likusią pastatų dalį, anot jo, Valstybė galėtų parduoti aukcione.

Prašomo perduoti turto sąraše – Studentų gatvėje, pagrindiniuose LEU rūmuose esanti didžioji sporto salė, taip pat treniruoklių, aerobinės gimnastikos salės, paplūdimio tinklinio aikštelės su tribūnomis, be to, sporto salė Švitrigailos gatvėje ir stadionas su lauko teniso aikštynu.

A. Stončaitis sako, kad vykstant LEU prijungimui prie Vytauto didžiojo universiteto (VDU), dar bent metus LEU infrastruktūra bus reikalinga šio universiteto poreikiams. Anot jo, konkretūs jungimosi planai praėjusią savaitę aptarti su VDU vadovybe.

„Taip, tie prašymai, taip pat ir Vilniaus savivaldybės, dėl turto perdavimo ar laikino naudojimo kita forma, yra. Be abejo, tikslai suprantami, bet šiandien mes dar nesame finiše dėl šio turto panaudojimo. Mes turime sudėlioti, kiek to turto laikinai dar reikės tęstinei universitetų veiklai“, – pabrėžė kancleris.

Anot jo, kalbama, kad centrinių rūmų su aikštynais būtų galima atsisakyti jau kitų metų pavasarį, tuo metu Naugarduko gatvėje esantis turtas bus reikalingas ilgesnį laiką.

Jis sako, kad svarstoma pastatų komplekso Studentų gatvėje pardavimo galimybė, o potencialiems pirkėjams būtų patrauklesnė visa teritorija, nei atskiri statiniai, kurie liktų išskaidžius turtą.

„Bus priimami strateginiai sprendimai dėl viso turto ateities, variantai gali būti labai įvairūs: pardavimas, pritaikymas, galbūt ir išskaidymas komplekso pagal funkcijas į dalis. Bet pasakyti, kad bus suteikta Vilniaus savivaldybe, nesiryžčiau sakyti“, – teigė jis.

S. Skvernelis viešai yra žadėjęs, kad pardavus LEU pastatus gautos lėšos turėtų būti investuojamos į švietimą, skirtos studentų bendrabučių atnaujinimui.

Portalas 15min.lt rašė, kad valdžia jau sulaukė siūlymų ne tik pirkti po LEU prijungimo prie Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) atlaisvėjusius pastatus su žeme, bet vietoje jų statyti vadinamąjį ministerijų miestelį. S. Skvernelio teigimu, Vyriausybė dar vertina galimybes sukelti ministerijas po vienu stogu.

Seimas sausio viduryje pritarė, kad sostinėje įsikūręs LEU bei Kaune esantis Aleksandro Stulginskio universitetas būtų jungiami prie taip pat Kaune veikiančio VDU. Nutarta, kad LEU valstybės patikėtas nekilnojamas turtas baigus reorganizaciją bus perduodamas Vyriausybei.

Kainuotų apie 9 mln. eurų

Antradienį miesto valdžia susitiko su asociacijos „Hockey Lietuva“, Klaipėdos krepšinio, rankinio, badmintono sporto klubų atstovais aptarti, kokio sporto objekto labiausiai reikia Klaipėdai.

Kalbėta apie Antrosios vandenvietės teritorijoje planuojamą statyti ledo areną. Manoma, kad čia galėtų atsirasti ne tik minėta arena, kurios prašo ledo ritulininkai, bet milžiniška sporto bazė su salėmis, aikštelėmis.

Pastarųjų ypač prireiks nugriovus jau turimas – netrukus teks pašalinti prie piliavietės įsikūrusią sporto salę, taip pat bus uždaryta esanti Melnragėje.

Šiuo metu tinkamiausia statyboms vieta – Antrosios vandenvietės teritorija Paryžiaus Komunos gatvėje. Ji priklauso įmonei „Klaipėdos vanduo“.

Savo projektinius pasiūlymus pateikę asociacijos „Hockey Lietuva“ atstovai įsitikinę, kad uostamiesčiui trūksta sportininkus vienijančios sporto bazės. Valdininkams jie pristatė vadinamosios sporto aikštelių bazės – SAB – vizualizaciją.

Skaičiuojama, kad projekto įgyvendinimas atsieitų maždaug 9 mln. eurų. Tai būtų vienas didžiausių statinių mieste per pastaruosius kelis dešimtmečius. 

Iniciatyvos į savo rankas griebusios ledo ritulio asociacijos teritorijos išvystymo scenarijus įkvėpė miesto valdžią. 

„Šiandien galima drąsiai teigti, kad kalbame ne tik apie ledo arenos statybas, bet apie sporto aikštelių bazę, kurioje regiu didelę perspektyvą atsirasti rankiniui, krepšiniui, badmintonui ir kitoms sporto šakoms. Juolab kad Klaipėdoje jaučiama sporto bazių stoka. Taip, kad esame gero proveržio priešaušryje“, – neabejojo V. Grubliauskas.

Jo žodžiais tariant, optimistiškiausiu atveju planuojamas sporto objektas galėtų iškilti po 2–3 metų.

Skelbs konkursą

Apie patogesnės infrastruktūros poreikį sportininkams prabilta dar praėjusiais metais.

Ledo ritulininkams, dailiojo čiuožimo atstovams Klaipėdoje jau seniai trūksta vietos treniruotėms – užsiėmimus lankantiems vaikams kaskart tenka grūstis sausakimšoje, vienintelėje mieste esančios ledo arenos persirengimo salėje. 

Arenos statybos yra įtrauktos į 2017–2019 metų Klaipėdos miesto savivaldybės strateginės veiklos planą. Jame numatytos statybos koncesijos būdu. Bus skelbiamas konkursas, ieškoma, kas suprojektuos, pastatys ir eksploatuos objektus.

Areną statytų privatus investuotojas, o miestas per kelis dešimtmečius šį objektą išsipirktų. Artimiausi savivaldybės darbai – parengti koncesijos sutarties sąlygas ir paskelbti konkursą koncesininkui parinkti. Tai planuojama padaryti dar šiemet.

„Koncesijos modelis atrodo pats patraukliausias. Svarbiausia, kad yra akivaizdus privataus sektoriaus susidomėjimas, o į šį procesą aktyviai įsitraukia ir sporto bendruomenė“, – akcentavo V. Grubliauskas.

Trūksta sporto salių

Anot „Hockey Lietuva“ atstovų, šiuo metu Klaipėdoje yra 78 sporto aikštelės, kurios vidutiniškai generuoja 2,184 val. per savaitę. Tuo metu uostamiestyje sportuojančių žmonių poreikis – 3,040 val. per savaitę. Ir jis nuolat auga. 

Pagal statistiką Klaipėdoje du kartus per savaitę sportuoja 10 proc. gyventojų.

Sporto salių trūkumas – beveik 30 proc., o projektuojamas SAB patenkintų apie 200 val. per savaitę poreikį arba penktadalį trūkstamo laiko.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė susitarimą, pagal kurį abi organizacijos įsipareigojo surengti konkursą ir išrinkti palankiausią aplinkai sporto bazę Lietuvoje.

Konkurso metu bus išrinkti du nugalėtojai - labiausiai aplinkai palanki sporto bazė mieste ir rajone.

Aplinkos ministerija nugalėtojams įteiks garbės raštus ir po specialiąją lentelę, tvirtinamą prie pastato, o LTOK skirs piniginius prizus po 1 500 eurų.

"Tarptautinis olimpinis judėjimas labai palaiko draugiškumą aplinkai ir gamtos puoselėjimą. Mums svarbu, kad sporto bazės laikytųsi aplinkosauginių reikalavimų, išlaikytų natūralią ir švarią aplinką. Tikimės, kad šio konkurso dėka atsiras įdomių ir gražių pavyzdžių, kurie paskatins kitų sporto bazių vadovus jungtis prie žaliųjų iniciatyvų", - sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Pasak pranešimo, aplinkai palankiausios sporto bazės rinkimai organizuojami pirmą kartą. Konkursą inicijavo LTOK komisija "Sportas ir aplinka". Aplinkos puoselėjimo skatinimas yra viena svarbiausių olimpinio judėjimo iniciatyvų.

Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) aktyviai bendradarbiauja su Jungtinėmis Tautomis (UN) aplinkosaugos programose, olimpiniai komitetai įvairiose šalyse vykdo aplinkosaugą skatinančias veiklas.