Jie atrinkti konkurso būdu, trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Vilniuje juos pasveikino premjerė Ingrida Šimonytė ir ministras Gintautas Jakštas.

Anot ministerijos, premjerė, besikreipdama į susirinkusiuosius pažymėjo, jog užsienio universitetuose bus galimybių pažinti skirtingas kultūras, įvarius žmones, o tai praturtins studijas.

„Žmonės, kurie išvyksta mokytis, studijuoti, keliauti, kartais – ir gyventi, į Lietuvą parsiveža tai, ko mums vis dar trūksta, tai, ko mums vis dar reikia daugiau – atvirumo, gebėjimo priimti kitą, neteisti, suprasti, kad nė vienas kitas žmogus nėra blogesnis už tave ir tu nesi geresnis už nė vieną kitą žmogų“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Sugerkite į save viską, ką pamatysite bei išmoksite, kuo daugiau viso to mums parvežkite ir kurkite Lietuvą, kuri bus geresnė mums visiems“, – sakė ji.

Savo ruožtu G. Jakštas džiaugėsi, kad konkursas kasmet pritraukia nemažą skaičių ambicingų ir talentingų jaunų žmonių, kurie savo užsidegimu bei sistemingu darbu skinasi kelią į pačias prestižiškiausias aukštąsias mokyklas.

Tikimės, kad grįžę į tėvynę sėkmingai panaudosite studijų metu įgytas kompetencijas ir patirtį

„Jūsų ambicijos prisidėti prie įvairių sričių plėtros labai dera su Lietuvos vystymosi siekiais. Didžiuojamės, kad turime galimybę tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos šviesiausių protų auginimo ir stiprinimo. Dar labiau džiugina tai, kad po studijų čia sugrįšite. Tikimės, kad grįžę į tėvynę sėkmingai panaudosite studijų metu įgytas kompetencijas ir patirtį, spręsite įdomius, Lietuvos pažangai aktualius iššūkius“, – kalbėjo ministras.

Baigę studijas jaunuoliai privalės grįžti į Lietuvą ir savo žinias pritaikyti tėvynėje – čia dirbti jie turės ne trumpiau kaip trejus metus.

Konkursas „Kitas 100“ organizuotas šeštą kartą. Jo laimėtojams stipendijos teikiamos padengti studijas universitetuose, patenkančiuose į geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų dvidešimtuką.

Parama studijoms šiemet skiriama studentams, įstojusiems į Kembridžo, Oksfordo universitetus ir Londono imperatoriškąjį, Londono universiteto koledžus Jungtinėje Karalystėje, Jeilio, Čikagos, Pensilvanijos universitetus JAV ir kitas aukščiausias vietas reitinguose užimančias aukštąsias mokyklas.

Šiemet konkurse iš viso dalyvavo 58 studentai.

Atrinktiems pretendentams gali būti skiriama iki 41 tūkst. eurų vieniems studijų metams.

Dar bakalauro studijų metu Gabrielė aplankė Portugaliją, Lenkiją, JAV. Šiuo metu ji pasirinkusi dvigubą diplomą suteikiančias cheminės inžinerijos doktorantūros studijas. Šios studijos KTU vykdomos su vienu seniausių pasaulyje Bolonijos universitetu (Italija).

„Toks išėjimas iš komforto zonos moko pačiai įveikti komplikuotas situacijas ir baimes. Į daugelį situacijų, kurios anksčiau atrodė sudėtingos, dabar žiūriu kitomis akimis“, – sako G. Šarapajevaitė.

Pirmoji išvyka

Gabrielė į pirmąją „Erasmus+“ praktiką Portugalijoje išvyko jau po pirmojo bakalauro kurso KTU cheminės technologijos ir inžinerijos studijų programoje. Jos teigimu, į šalies sostinę Lisaboną išvykti paskatino visiškas atsitiktinumas – balandžio mėnesį pamačiusi tarptautinių akademinių mainų programos „Erasmus+“ reklamą, birželį ji jau buvo Portugalijoje.

„Pavyko greitai atrasti praktikos vietą INESC-MN nanotechnologijų ir makrosistemų mokslo institute ir susitvarkyti dokumentus. Kadangi turėjau nedaug darbo laboratorijoje patirties ir neįsivaizdavau, kaip vyksta mokslinis darbas, labai pasisekė, kad teko prisijungti prie mokslinės grupės, ji manimi rūpinosi ir daug ko išmokė“, – tikina KTU doktorantė.

Būtent ten mergina suprato, kad vasaros praktikos – puiki galimybė ne tik ugdyti profesinius gebėjimus, bet ir keliauti, susipažinti su tos šalies kultūra.

„Įvairios praktikoje gautos patirtys prisideda prie platesnio požiūrio formavimo, augina asmenybę, skatina pažinti pasaulį. Grįžusi supratau, kad universitetas suteikia daug tokių galimybių, tad būtų gaila jų neišnaudoti“, – pastebėjo G. Šarapajevaitė.

G. Šarapajevaitės asmeninio archyvo nuotr.

Užmegztos pažintys

Po antrojo bakalauro kurso studentė atliko „Erasmus+“ praktiką Krokuvoje, Stanisławo Staszico kalnakasybos ir metalurgijos akademijoje, kur turėjo galimybę pažinti dar vieną šalį ir pasisemti patirties. Galiausiai, po trečiųjų studijų metų mergina išvyko į JAV Lihajaus universitetą.

Studentė dirbo JAV gyvenančio lietuvio profesoriaus mokslo grupėje, turėjo galimybę dalyvauti didžiausioje JAV chemijos mokslo konferencijoje.

„Daug keliavau ir susipažinau su svetingais žmonėmis. Amerikietiška kultūra visai kitokia nei europietiška – tai labai jautėsi“, – sako G. Šarapajevaitė.

Apibendrindama visas vasaros praktikas, KTU studentė tikina, kad  labiausiai patiko žmonės, su kuriais ji dirbo ir bendravo: „Būtent sutikti žmonės visas praktikas padarė ne sausu profesinių gebėjimų ugdymu, o įtraukė į tos šalies kultūrą, bendras veiklas, dėl to nesijausdavau toli nuo namų.“

G. Šarapajevaitės asmeninio archyvo nuotr.

Vertina galimybes

„Kadangi šalys, į kurias vykau, išties labai skirtingos, vienose – labiau ribojami finansai, kitose – mažiau, todėl visada stengiausi iš kelionių gauti maksimumą. Pavyzdžiui, būdama Krokuvoje, aplankiau ne tik Lenkiją, bet ir kaimynines šalis. JAV man labai pasisekė, nes šeima, kuri mane priėmė, labai manimi rūpinosi ir parodė šalį – manau, tik jų dėka pamačiau tiek daug. Lisabona sužavėjo savo gyvenimo stiliumi, gamta, architektūra ir pozityviu požiūriu“, – teigė Gabrielė.

Ji itin vertina ne tik galimybę pakeliauti po skirtingas šalis, kuriose atliko praktikas, bet ir pamatyti kitas akademines institucijas, jų veiklos organizavimą.

„Tai labai prisidėjo prie laiko ir prioritetų planavimo įgūdžių ugdymo. Kartais būdavo situacijų ar dienų, kupinų nerimo, tačiau išėjimas iš komforto zonos leido sustiprinti savo asmeninius gebėjimus, labiau pasitikėti savimi, savo priimamais sprendimais sudėtingose situacijose“, – sako G. Šarapajevaitė.

Susidomėjo mokykloje

Gabrielė prisimena, kad dar mokykloje jai pasisekė, nes fizikos ir chemijos mokė puikios mokytojos. Jos ne tik neišgąsdino šiais mokslais, bet, atvirkščiai – sudomino ir paskatino gilinti žinias.

„Vėliau pradėjau dalyvauti įvairiuose mokslo renginiuose. Kai atėjo laikas rinktis studijas, atsidūriau kryžkelėje, nes tiek fizika, tiek chemija sekėsi vienodai gerai. Tuomet sužinojau apie chemijos inžineriją, kuri sujungia abi man patinkančias mokslo sritis. Taigi neliko dvejonių, ką noriu studijuoti“, – pasakoja G. Šarapajevaitė.

Pirmiausia ji norėjo studijuoti Lietuvoje, todėl ieškojo aukštosios mokyklos, kuri siūlytų chemijos inžinerijos ar panašią programą. Svarbiausia, kad pateisintų jos keliamus lūkesčius.

G. Šarapajevaitės asmeninio archyvo nuotr.

Aiškūs planai

Šiuo metu mergina studijuoja chemijos inžinerijos doktorantūroje pagal dvigubo diplomo programą su Bolonijos universitetu, tad nemažą studijų dalį praleidžia Italijoje. Paskutinį kartą Italijoje praėjusiais metais ji praleido pusę metų. Vasarį su „Erasmus+“ programa ji vėl išvyko į Boloniją. Čia ji gyvens iki rugpjūčio.

„Labai vertinu tokią galimybę, nes gaunamos žinios – neįkainojamos. Žinoma, tenka susidurti su kasdieniais iššūkiais, pavyzdžiui, kalba, nesklandumais ieškantis gyvenamosios vietos, tačiau visa tai atperka gaunama patirtis, sutikti žmonės, proga plėtoti savo mokslinį darbą, kultūriniai pokyčiai ir galimybės semtis žinių iš savo srities ekspertų“, – tikina KTU doktorantė.

Paklausta, ar savo ateitį sieja su mokslu, G. Šarapajevaitė tikina, kad pasirinkus mokslininko kelią, ko gero, dažnai ir lieki juo žingsniuoti toliau: „Matau perspektyvas savo tyrimų lauke tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Noriu orientuotis į tvarias technologijas ir naujo proveržio paieškas. Tikiu, kad galima labai daug nuveikti, jei dirbama tikslingai ir su tinkamais žmonėmis.“

Vienu metu – du diplomai

Vos dešimt dienų skiria dvi A. Zaleckytei svarbias datas: birželio 22 d. ji atsiėmė bakalauro diplomą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, o dar kartą mantija ir specialia kepure pasipuošė liepos 2 d. Bordo, KEDGE verslo mokykloje.

Svajonę studijuoti pirmojoje Lietuvoje privačioje aukštojoje mokykloje Austėja puoselėjo jau nuo devintos klasės. „Žavėjo tai, kad studijos vyksta anglų kalba, kad yra galimybė išvykti į kitas šalis, ypač – Ameriką, ir gauti dvigubą diplomą. Sužinojusi, kad už tokias studijas reikia sumokėti didelę sumą asmeninių lėšų, tos minties teko atsisakyti, tačiau liko kita galimybė, nereikalaujanti papildomų mokesčių, – KEDGE verslo mokykloje Prancūzijoje“, – pasakojo mergina.

Tiesa, gimnazijoje, prisipažino pašnekovė, apie studijas užsienyje ji nė negalvojo, nors tuo metu daug kas važiavo studijuoti į Didžiąją Britaniją. „Ji man nepatiko, o į kitas Europos šalis išvykti studijuoti plačių galimybių turėjo ISM universitetas“, – sakė babtiškė. Vienas iš jos klasės draugų įstojo ir jau taip pat baigė universitetą Didžiojoje Britanijoje.

ISM vadybos ir ekonomikos universitete A. Zaleckytė pasirinko Industrinių technologijų vadybą. „Ši programa jungia vadybą, ekonomiką ir inžinerinius pagrindus. KEDGE verslo mokykloje neturėjau plataus pasirinkimo: iš rinkodaros, lyderystės, strateginių derybų valdymo ir tiekimo grandinės valdymo, galėjau rinktis tik pastarąją programą. Iš pradžių labiau norėjau studijuoti rinkodarą, bet dabar esu labai patenkinta, nes įgytos tiekimo grandinės valdymo žinios šiuo metu man yra naudingesnės“, – džiaugėsi pašnekovė.

Pasak Austėjos, daugiau iššūkių kilo du pusmečius studijuojant užsienyje. „Tuos pusmečius buvo daugiau dalykų. Pavyzdžiui, jei Lietuvoje jų būdavo penki, tai Prancūzijoje – aštuoni, taigi gerokai didesnis krūvis. Tačiau studijos užsienyje man labiau patiko, nes jų metu turėjau galimybę susipažinti su įvairių šalių studentais ir jų šalių kultūromis. Be to, užsienio dėstytojų metodai buvo itin interaktyvūs ir skatinantys aktyvų studentų įsitraukimą į mokomąjį dalyką“, – vardijo pašnekovė.

Kadangi ISM vadybos ir ekonomikos universitetas ir KEDGE verslo mokykla yra pasirašę mainų sutartį, studijos abiejose aukštosiose mokyklose vyko lygiagrečiai, Prancūzijoje išlaikyti dalykai buvo įskaityti ir Lietuvoje.

Siekdama antrojo diplomo A. Zaleckytė dar labiau pagilino anglų kalbos žinias. „ISM paskaitos vyko anglų kalba, bet KEDGE visi studentai buvo iš užsienio: Ispanijos, Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos, netgi iš Kosta Rikos, keletas ir iš pačios Prancūzijos, su jais lietuviškai nepakalbėsi“, – šypsojosi mergina.

Pasak Austėjos, pati didžiausia antrojo diplomo nauda yra tai, kad jis suteikia studentui platų žinių spektrą, leidžiantį giliau suvokti skirtingas sritis ir jų sąsajas, kurti novatoriškas idėjas. „Įgyta tarptautinė patirtis puikiai paruošia studentą dirbti globalioje darbo rinkoje, kadangi stiprina supratimą apie tarpkultūrinius skirtumus. Turėdamas dvigubą diplomą studentas visuomet išsiskirs darbo rinkoje, rodydamas didelį akademinių pasiekimų lygį ir daugialypį gebėjimą dirbti“, – pasakojo buvusi Babtų gimnazijos auklėtinė.

Du bakalauro diplomus rankose laikanti Austėja ketina siekti ir magistro laipsnio. Tai bus ne šiemet ir tikriausiai ne Lietuvoje. „Reikia išsigryninti, ko noriu toliau, kurioje šalyje galėčiau studijuoti. Greičiausiai tai bus verslo analitika, nes šios studijos pagilintų esamas žinias apie duomenų panaudojimą sprendžiant verslo problemas“, – ateities planais dalijosi ambicinga mergina.

Ji ragino kitus jaunus žmones drąsiau siekti savo svajonių. „Dvigubo diplomo programoje dalyvavau viena iš savo kurso ISM universitete. Nėra ko bijoti, nes susipažinti ir bendrauti su žmonėmis, turinčiais tokį pat tikslą, labai lengva“, – tvirtino pašnekovė.

Dvigubas: A. Zaleckytė birželio 22 d. atsiėmė bakalauro diplomą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, o liepos 2 d. – Bordo, KEDGE verslo mokykloje. / A. Zaleckytės asmeninio archyvo nuotr.

Galvoja apie postdoktorantūrą

Buvęs Raudondvario gimnazijos mokinys Edvinas Stankūnas, Vienos universitete įgijęs magistro laipsnį, šioje aukštojoje mokykloje kitais metais baigs doktorantūrą ir jau galvoja apie kitą žingsnį – postdoktorantūrą, tik dar neapsisprendė, kur norėtų tęsti savo mokslinius tyrimus. „Galbūt kitoje Atlanto pusėje“, – šypsojosi jaunas vyras.

Edvinas prisiminė, kad Raudondvario gimnazijoje jau ir anksčiau buvo abiturientų, pasirinkusių studijas užsienyje, tačiau tai įtakos jo apsisprendimui neturėjo.

„Dėl magistro studijų Vienoje apsisprendžiau studijuodamas biochemijos bakalauro studijų programoje Vilniaus universitete: sėkmingai perėjau atranką į Vienos universiteto Biocentro vasaros stažuočių programą, skirtą bakalauro ir magistro studentams, norintiems įgyti praktikos gyvybės mokslų srityje. 2016 m. Austrijos sostinėje praleisti du mėnesiai paliko gerą įspūdį tiek mokslo, tiek kultūros prasme, todėl 2018 m. į Vieną sugrįžau magistro studijų“, – pasakojo E. Stankūnas.

Pasak buvusio Raudondvario gimnazisto, didelių iššūkių studijuojant Austrijoje nekilo, tačiau juokingų nesusipratimų pasitaikė, dažniausiai susijusių su jo vardu. „Dėl man nežinomų priežasčių nemažai austrų mano, kad Edvinas yra moteriškas vardas. Atėjęs atsiimti magistro diplomo iš administracijos darbuotojos sulaukiau keisto žvilgsnio, kadangi ji tikėjosi išvysti merginą, – juokėsi pašnekovas. – Be to, dėl vokiečių kalbos tarimo taisyklių iš Stankūno pavirtau į Štankūną.“

Pasak E. Stankūno, studijos Vienos universitete reikšmingai skiriasi nuo studijų Vilniaus universitete. „Vienoje daugiau laisvės susidarant studijų planą, be to, skirtingose paskaitose retai sutinki tuos pačius studentus, priešingai nei Vilniuje, kur įprastai studijas pradedi ir baigi su tais pačiais bendrakursiais. Po paskaitos ar pristatymo studentai Austrijoje atsidėkoja ne plojimais, o barbenimu į stalus. Tai buvo turbūt didžiausias tiesiogiai su studijomis susijęs kultūrinis šokas“, – šypsojosi Edvinas.

Pašnekovas patikino: dėl studijų pasirinkimo nesigailįs, prie to reikšmingai prisidėjo Prof. Alwino Koehlerio laboratorija, kurioje jis mokslinius tyrimus atlieka nuo 2018 m. „Didelis palaikymas, palankios sąlygos tobulėti, draugiška atmosfera, eksperimentų neribojantys finansiniai ištekliai ir plačių pažiūrų kolegos, su kuriais gali diskutuoti tiek apie dirbtinio intelekto sistemų pritaikymą baltymų struktūros tyrimuose, tiek apie Pieterio Bruegelio Vyresniojo paveikslus“, – vardijo daktaro laipsnio siekiantis vyras.

Edvinas džiaugėsi: per penkerius metus pavyko gerai susipažinti su Austrijos gamta ir kultūra. Kalnų žygiai Alpėse, lankymasis muziejuose, dailės ir skulptūros parodose, Vienos filharmonijos orkestro koncertuose ar Vienos operos pastatymuose tapo įprastiniais savaitgalio užsiėmimais. „Austrų rašytojo Karlo Krauso pasakyme, kad „Vienoje gatvės išgrįstos kultūra, kituose miestuose – asfaltu“ yra dalis tiesos. Tiesa, nemėgstu obuoliais įdarytų kepinių, todėl Vienos obuolių štrudelis didelio įspūdžio nepadarė“, – juokėsi pašnekovas.

Evinas Stankūnas./ linkedin.com nuotr.

Kurse – tautų įvairovė

VDU Ugnės Karvelis gimnazijos abiturientė Enrika Medimaitė Leideno universitete (Nyderlandai) pasirinko Tarptautines studijas. Skirtingai nei A. Zaleckytė ir A. Stankūnas, Enrika jau nuo dešimtos klasės tvirtai žinojo, kad nori studijuoti užsienyje.

„Pagrindinė priežastis, kodėl nusprendžiau studijuoti užsienyje, buvo noras pažinti ir pamatyti platesnį pasaulį, susipažinti su žmonėmis iš kitų šalių. Pasirinkau Tarptautines studijas, nes programoje buvo galima pasirinkti Rytų Azijos regioną ir jame specializuotis. Be to, šiose bakalauro studijose dėstoma ekonomika, politika, istorija, kultūros ir kalbos. Kadangi tvirtai nežinojau, ką noriu veikti gyvenime, šios studijos atrodė tinkamos, nes moko įvairių dalykų“, – pasakojo Enrika.

Tiesa, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos abiturientė buvo pateikusi prašymą studijuoti Yonsei universitete Pietų Korėjoje. „Įstoti pavyko, bet nusprendžiau pasirinkti Leideno universitetą dėl studijų kainos“, – sakė pašnekovė.

Mergina neslėpė, kad ir kultūrine prasme artimesnėje šalyje pirmi įspūdžiai buvo šiek tiek bauginantys, kadangi viskas buvo nauja ir dar nepažinta. „Tačiau vėliau pripratau prie mokymosi sistemos ir paties universiteto“, – šypsojosi mergina.

Dėl man nežinomų priežasčių nemažai austrų mano, kad Edvinas yra moteriškas vardas. Be to, dėl vokiečių kalbos tarimo taisyklių iš Stankūno pavirtau į Štankūną.

E. Medimaitės kurse yra 500 studentų. Maždaug pusė jų yra iš Nyderlandų, likusieji – iš viso pasaulio. Ji tvirtino pažįstanti studentų iš Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos, Australijos, Šiaurės Amerikos, Europos. Šias studijas renkasi studentai iš viso pasaulio, todėl studentų įvairovė yra nemaža.

„Savo patirtį apibūdinčiau kaip išskirtinę, pilną iššūkių ir naujų atradimų. Po vienų metų susipažinau su žmonėmis iš viso pasaulio, suradau artimų draugų, tačiau per metus buvo ir sunkumų, kuriuos teko įveikti. Manau, pasirinkau sau tinkamas studijas, kadangi galiu mokytis apie pasaulio regioną, kuris mane labai domina“, – pasirinkimu neabejojo pašnekovė.

Enrika patikino, kad per vienus metus spėjo susipažinti su Nyderlandais, jau geba orientuotis Hagoje. „Esu ne vieną kartą buvusi ir kituose šios šalies miestuose. Šiek tiek suprantu olandų kalbą. Dirbu restorane, todėl dažnai tenka bendrauti su vietos gyventojais“, – pirmųjų metų įspūdžiais dalijosi buvusi VDU Ugnės Karvelis gimnazistė.

Sąrašas – įspūdingesnis

Tos pačios gimnazijos auklėtinė Miglė Juknevičiūtė kitame Nyderlandų – Amsterdamo – universitete studijuoja mados verslą.

Evita Rakauskaitė, buvusi Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos abiturientė, studijuoti išvyko į Birmingamo universitetą Didžiojoje Britanijoje, o ateitį su sveikatos apsauga siejanti Ugnė Bieliauskaitė iš Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos – į Monaghano institutą Airijoje.

Kalbama, kad esama buvusių Kauno rajono mokinių, baigusių ir prestižinius užsienio universitetus, tokius kaip Prinstono (JAV), tačiau „Kauno dienai“ apie juos gauti duomenų nepavyko.

„Noriu pasidžiaugti, kad turite galimybę studijuoti mokslo įstaigose, garsėjančiose ne tik giliomis tradicijomis, bet ir savo akademine bendruomene, dėstytojais, kurie yra iškiliausi savo srities specialistai. Šiandienos pasaulyje įgytos žinios, kompetencijos, mąstymo įgūdžiai yra tapę svarbiausia atrama išskleidžiant savo talentus ir siekiant ambicingų tikslų“, – sakė premjerė.

Pasak I. Šimonytės, kai Lietuva prieš daugiau nei šimtą metų paskelbė nepriklausomybę, jos varomoji jėga buvo prestižiniuose užsienio universitetuose mokslus baigę jaunuoliai, kurie grįžo į Tėvynę pritaikyti savo žinių ir auginti savarankišką valstybę. Nors šiandien jau turime gyvenimo savo valstybėje patirtį, tobulėja bei stiprėja akademinės institucijos, tačiau Lietuvai, kaip valstybei, labai svarbus yra indėlis tų žmonių, kurie mokosi geriausiuose pasaulio universitetuose ir sugrįžę dalijasi savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi, kuria unikalią mąstymo ir diskusijų kultūrą, padeda mūsų valstybei stiebtis aukštyn ir tobulėti.

„Linkiu sėkmingų studijų, drąsos įveikiant iššūkius ir gebėjimo iš jų pasimokyti. Tikiu, kad grįšite kupini ryžto ir entuziazmo pritaikyti įgytus intelektinius turtus, ateityje drąsiai imsitės lyderystės įvairiose srityse ir daug ką sugebėsite padaryti geriau, nei šiandien sugebame mes“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Konkursas studijoms užsienyje remti „Kitas 100“ organizuotas ketvirtą kartą. Juo valstybė siekia paremti į geriausias (top 50) pasaulio aukštąsias mokyklas įstojusių (pakviestų studijuoti) ar jau studijuojančių jose ir pasiryžusių po mokslų grįžti dirbti į Lietuvą asmenų studijas.

Per metus vienam studentui galima skirti 21 200 eurų. Parama gali būti skiriama studijų kainai sumokėti bei pragyvenimo išlaidoms užsienio valstybėje padengti. Paramą gavęs asmuo privalės 3 metus po studijų baigimo dirbti Lietuvoje.

Finansinė parama šiemet atiteko 16 asmenų: studentams iš Kembridžo, Oksfordo, Kolumbijos universitetų, Vienos muzikos ir teatro universiteto, Karališkosios Hagos konservatorijos, Londono menų universiteto ir LUCA Belgijos menų mokyklos.

Dėl epidemiologinės situacijos „Baltic Council for International Education“ dvi dienas truksiančią parodą organizuoja virtualiu būdu.

Anot organizatorių, joje dalyvaus pasaulyje žinomos vidurinės mokyklos, profesiniai koledžai, verslo mokyklos ir universitetai.

Dalyviai taip pat sužinos apie šios vasaros pasiūlymus, kuriuos pateiks tarptautinės kalbų mokyklos.

Tarp šiemetinių parodos dalyvių Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos, Italijos, Čekijos, Lenkijos, Šveicarijos, JAV universitetai.

Išsilavinimo užsienyje paroda rengiama nuo 2004 metų.

Trečią kartą kartą organizuojamame konkurse stipendijas gavo 35 studentai. Jie studijuos į geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų 50-tuką patenkančiuose universitetuose.

Šių metų laimėtojams Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė daugiau nei 500 tūkst. eurų, vieną stipendiją įsteigė „Mariaus Jakulio Jason fondas“.

Per metus vienam studentui gali būti skiriama kiek daugiau nei 20 tūkst. eurų, juos galima panaudoti studijų kainai sumokėti ir gyvenimo išlaidoms užsienyje padengti. Stipendijas gavę studentai įsipareigoja baigę mokslus grįžti į Lietuvą ir dirbti čia bent trejus metus.

Vyriausybės teigimu, iš 34 ankstesniais metais stipendijas laimėjusių jaunuolių, dešimt jau baigė studijas – penki iš jų jau įsidarbino Lietuvoje, du – tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip NATO, trys tęsia studijas aukštesnėje pakopoje.

Šiais metais prašymus dalyvauti konkurse pateikė daugiau nei 60 studijas užsienio valstybėse pasirinkusių studentų. Daugiausiai jų siekė mokytis Jungtinėje Karalystėje, sulaukta prašymų dėl paramos studijoms Nyderlandų, JAV, Šveicarijos, Austrijos, Švedijos ir Australijos aukštosiose mokyklose.

Aštuoni paramą gavę studentai mokysis Kembridžo universitete, keturi – Oksforde, dešimt – Londono universiteto koledže. Stipendijas taip pat gavo studijas Kolumbijos universitete, Kalifornijos universitete, Londono menų universitete, Eindhoveno dizaino akademijoje, Londono karališkajame muzikos koledže, Graco muzikos ir teatro universitete, „Trinity Laban“ muzikos ir šokio konservatorijoje, Stokholmo menų universitete, Karališkojoje Hagos konservatorijoje, Amsterdamo menų universitete, Šveicarijos federaliniame technologijos institute, Londono imperatoriškajame koledže, Vienos muzikos ir teatro universitete pasirinkę studentai.

Stipendijas gavę studentai šiuose universitetuose pasirinko biologijos, biochemijos, bioinformatikos, farmacijos, gyvybės mokslų, verslo administravimo, teisės, socialinių mokslų, ekonomikos, politikos ir tarptautinių ryšių, matematikos, finansų, kompiuterių mokslų, elektros ir elektronikos inžinerijos, mechaninės inžinerijos, Rusijos ir Rytų Europos studijų, muzikos, kompozicijos, fortepijono, gitaros, dizaino, šiuolaikinio cirko, šiuolaikinio šokio ir kitas studijų programas.

Konkurso nugalėtojus renka Valstybinio studijų fondo sudaryta komisija. Ji vertiną aukštosios mokyklos tarptautinį reitingą, asmens motyvaciją, rekomendacinius laiškus ir gyvenimo aprašymą. Papildomi balai skiriami socialinius kriterijus atitinkantiems pretendentams.

Liko keli lietuvaičiai

Visuotinis karantinas gerokai pakoregavo šalies ugdymo procesą ir studentišką gyvenimą. Vykdant koronaviruso COVID-19 prevenciją, daugumos studentų buvo paprašyta apleisti savo bendrabučius, o studijas po dviejų savaičių pertraukos tęsti nuotoliniu būdu iš namų. Skirtingai nei kitose šalies aukštosiose mokyklose, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) studijų procesas nebuvo nutrūkęs nė vienai dienai – kovo 13-ąją atsisveikinę su universiteto auditorijomis, kovo 16-ąją VDU studentai mokslus tęsė prie kompiuterių. Tai darė ir lietuvaičiai, ir tarptautiniai studentai.

"Proceso nestabdėme nė vienai dienai. Esame puikiai išvystę nuotolinių studijų sistemą, kurią sėkmingai taikome jau ne vienus metus. Ne visi studentai turėjo kompiuterius ir kameras. Juos aprūpinome visomis būtinomis priemonėmis", – kalbinta VDU atstovė pasakojo, kad, priešingai nei studijų procesas, vaizdas bendrabučiuose karantino metu smarkiai pasikeitė.

Dabar juose galima sutikti vos vieną kitą studentą. Praktiškai visi lietuvaičiai išvyko į savo namus. Bendrabučiuose liko tik tie, kuriems keli kvadratiniai metrai atstoja tikruosius namus arba dirbantys, neturintys galimybės darbų tęsti nuotoliniu būdu. Keli jaunuoliai tokį sprendimą priėmė norėdami apsaugoti savo vyresnius tėvus ar senelius.

"Darbe pasiėmiau atostogas, tačiau namo grįžti bijau. Tėvai vyresni, priklausantys rizikos grupei, o mama – dar ir po onkologinės operacijos. Nors pati jaučiuosi gerai, nerizikuosiu. Juk galiu būti viruso nešiotoja", – sprendimą likti Kaune, o su artimaisiais palaikyti ryšį telefonu motyvavo kalbinta studentė.

Izoliuotis skyrė aukštą

Pritaikius nuotolinį mokymo būdą, namo grįžo dalis tarptautinių studentų. Skaičiuojama, kad tokį sprendimą priėmė maždaug 150 jaunuolių.

"Nė vienas jų studijų nestabdė. Toliau mokysis nuotoliniu būdu. Gal keli studentai pasiėmė akademines atostogas, bet šios procedūros atliekamos rudens pradžioje, todėl su koronavirusu to tikrai negaliu sieti", – VDU atstovė skaičiavo, kad Kaune liko maždaug 500 tarptautinių studentų.

Visiems jiems sudarytos sąlygos bendrabučiuose jaustis saugiai. Patalpos dažnai vėdinamos, valomos bet kelis kartus per savaitę. Dezinfekciniai skysčiai padėti tualetuose, virtuvėse. Nuolat papildomos muilo atsargos. Bendrabučių administratoriai užtikrina, kad į vidų nepatektų svetimi žmonės. Anot VDU atstovės, septyni tarptautiniai studentai užsidarė saviizoliacijai. Tam universiteto bendruomenė skyrė vieną bendrabučio aukštą. Budintysis atidžiai stebi, kad studentai niekur neitų ir pas juos nesilankytų svetimi žmonės.

"Esant reikalui, jie gali mums skambinti ir prašyti pagalbos. Universitete yra trys maitinimo įstaigos, galinčios pristatyti maistą. Kiek žinau, studentai jų paslaugomis nesinaudojo. Maistą, vandenį ir kitas būtinas priemones prie durų atneša ir palieka draugai, bendramoksliai", – pašnekovė patikino, kad universiteto bendruomenei svarbi ne tik fizinė, bet ir dvasinė likusiųjų studentų gerovė. Todėl jie ir toliau gali naudotis psichologine pagalba. Konsultacijos, kaip ir studijų procesas, vyksta nuotoliniu būdu.

Nusprendė likti čia

Kauno technologijos universitete (KTU) studijų procesas atnaujintas šią savaitę, o dėstytojus kompiuterių ekranuose sveikino ir sėdintieji savo namuose, ir studentai, likę akademiniame miestelyje.

"Mokymas nuotoliniu būdu prasidėjo nuo pirmadienio, kovo 30 d. Informacijos, kiek tarptautinių studentų išvyko, deja, neturime", – KTU studentų atstovė Akvilė Montrimaitė atstovė pasakojo, kad likusiųjų nuotaikos labai įvairios. Antai KTU trečiakursis Abishekas Ghoshas negalėjo patikėti, kad sulauks dienos, kai bus uždarytos visos sienos, o žmonės vienas nuo kito bėgs tarsi nuo vilko.

"Daugelis studentų iš užsienio grįžo namo, o aš nusprendžiau likti. Tiesioginių skrydžių į Indiją nėra, vadinasi, būtų tekę stoti keliuose oro uostuose, o tai padidintų galimybę užsikrėsti koronavirusu", – kalbėjo A.Ghoshas, karantino metu randantis laiko ne tik studijoms, bet ir savanorystei. Saviizoliacijoje esančius studentus, kuriems nevalia kelti kojos iš bendrabučio, užsienietis aprūpina maistu ir kitomis būtinomis prekėmis. Be to jis dirba universiteto informacijos centre.

"Per pastarąsias kelias dienas supratau, kad labai svarbu jausti vidinę ramybę. Stengiuosi telkti žmones, informuoti juos, padėti atsikratyti  nereikalingų emocijų. Likusiems čia ir taip nelengva, nes jie be savo šeimų", – vidinę stiprybę demonstravo studentas.

Universiteto bendrabutyje liko ir KTU magistrantė iš Kazachstano. Tokiam žingsniui ji ryžosi dėl dviejų priežasčių.

"Skrydžiai buvo atšaukiami vienas po kito, o bilietų kainos – žvėriškai didelės", – mergina neslėpė, kad dabar bendrabutyje labai nuobodu ir gal net kiek nejauku. Žmonių ji mažai sutinka, o ir tie patys stengiasi palaikyti saugų atstumą. Bent šiek tiek atitrūkti nuo realybės trečiakursei padeda knygos ir nuotoliniu būdu prasidėjusios paskaitos.

Tiesioginių skrydžių į Indiją nėra, vadinasi, būtų tekę stoti keliuose oro uostuose, o tai padidintų galimybę užsikrėsti.

Iškeliavo trečdalis

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) šiuo metu studijuoja 1 148 užsieniečiai. Dar 67 studentai iš partnerių universitetų LSMU pasirinko 2020 m. pavasario semestro nuotolinėms studijoms ar praktikai ligoninėje per mainų programas. Šalyje įvestas karantinas minėtus skaičius kiek pakoregavo.

"Sustabdžius studijų procesą ir studentams paskelbus dviejų savaičių atostogas, matant didėjančią pandemijos grėsmę buvo paskelbta, kad universitetas atnaujins studijas nuotoliniu formatu, todėl kiekvienam asmeniškai buvo rekomenduota priimti geriausią sprendimą – arba likti Kaune, arba vykti į savo šalį", – LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro darbuotojai skaičiavo, kad pastaruoju siūlymu pasinaudojo 431 tarptautinis studentas.

Į savo gimtąsias šalis privalėjo grįžti ir visi tie, kurie atvyko į praktiką ligoninėje, nes pandemijos metu buvo sustabdyta visa planinė pagalba, apribota gydomoji veikla. Visi kiti studentai liko mieste. Kas bendrabučiuose, kas nuomojamuose butuose. Didesnioji "Erasmus" studentų dalis, taip pat pasirinko Kauną.

"Smagu, kad Lietuvą studentai priima kaip patikimą šalį šios pasaulinės krizės metu ir pasitiki universitetu", – džiaugėsi universiteto atstovai.

Neramina ne virusas

Kur kas labiau nei viruso grėsmė, studentams esą nerimo kelia studijos – tvarkaraščių pokyčiai, egzaminai, mokslo metų trukmė ir kiti organizacinio pobūdžio klausimai. Todėl būsimiems medikams nuolat teikiama informacija ne tik apie bendrąją COVID-19 situaciją, praktines prevencijos priemones, bet ir apie studijų eigą. Per dvi pastarąsias savaites buvo pasiruošta nuotolinių mokymų platformai, paruošti dėstytojai, patvirtintos reikalingos laikinosios tvarkos. Studentai nuolat informuojami apie būtiną pasirengimą ir technines priemones, motyvuojami įsijungti į prasidėjusias studijas, kurios dėl susiklosčiusios situacijos gali tęstis iki birželio 30 d. Praktinės studijų dalies nepavykus užbaigti šiais mokslo metais, dalį šių studijų tektų perkelti į kitus mokslo metus.

"Iš pradžių labai trūko oficialios viešosios informacijos. Ypač užsieniečiams, todėl teko skubiai ruošti dokumentus anglų kalba, bet ilgainiui ši problema sumažėjo ir nemažą dalį Lietuvos visuomenei skirtos informacijos, skelbiamos ir anglų kalba, dabar galime tiesiog pasidalyti socialinės medijos kanalais, – LSMU atstovai džiaugėsi ganėtinai sklandžiais procesais, bendruomenės gebėjimu prisitaikyti prie naujovių ir akademinės bendruomenės sveikata. – Universiteto žiniomis, tarp studentų nėra nė vieno užsikrėtusio koronavirusu."

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pasidžiaugė, kad jau antrą kartą gali pasveikinti pačius gabiausius jaunuolius, kurie įstoja į geriausius pasaulio universitetus.

„Dar džiugiau, kad šie žmonės nori baigę studijas grįžti į Lietuvą ir savo žinias pritaikyti būtent čia. Nuoširdžiai linkiu jiems pasisemti pačių geriausių idėjų, o mes lauksime jų sugrįžtant“, – sakė premjeras.

„Esate ypatingi mūsų piliečiai, nusprendę tobulinti savo beribes galimybes nuo menų iki tiksliųjų mokslų studijų. Visa tai yra ypač reikalinga mūsų atgimusiai jaunai valstybei. Jūsų indėlis į klestinčią Lietuvą bus labai svarbus, ir šios stipendijos yra teisingas Vyriausybės žvilgsnis į jaunąją kartą“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Konkursas studijoms užsienyje remti „Kitas 100“ organizuotas antrą kartą. Juo valstybė siekia paremti asmenų studijas užsienio aukštosiose mokyklose, patenkančiose į geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų 50-tuką. Baigę studijas, konkurso laimėtojai įsipareigoja grįžti į Lietuvą ir dirbti joje 3 metus.

Paramai išmokėti 2019 metų laimėtojams Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 300 tūkst. eurų. Vieną stipendiją įsteigė VšĮ „Mariaus Jakulio Jason fondas".

Per metus vienam studentui gali būti išmokėta 20 140 eurų suma. Parama skiriama studijų kainai sumokėti ir pragyvenimo išlaidoms užsienio valstybėje padengti.

Birželio 4-liepos 2 dienomis prašymus dalyvauti konkurse pateikė daugiau kaip 50 studijas užsienio valstybėse pasirinkusių studentų. Daugiausia prašymų pateikė studijas Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje pasirinkę studentai. Taip pat gauta prašymų paramai studijoms Nyderlandų, JAV, Šveicarijos, Kanados, Italijos, Austrijos, Kinijos ir net Australijos aukštosiose mokyklose.

Parama studijoms šiemet skirta iš viso 19 konkurso dalyvių: 7 studentams iš Kembridžo universiteto, 2 iš Oksfordo universiteto, 2 studentams iš Londono universiteto koledžo, taip pat parama skirta studijas Masačusetso technologijos institute, Šveicarijos federaliniame technologijos institute, Džono Hopkinso universitete, Londono imperatoriškajame koledže, Berklio muzikos koledže, Vienos muzikos ir teatro universitete, Bocconi universitete, The Cooper Union aukštojoje mokykloje pasirinkusiems studentams.

Paramą studijoms užsienyje gavo asmenys, pasirinkę įvairias studijų programas: molekulinės biologijos, bioinformatikos, verslo administravimo, ekonomikos, švietimo, matematikos, gamtos mokslų, fizikos, architektūros, fortepijono, Lotynų Amerikos politikos ir kt.

Rinkdama konkurso laimėtojus paramą administruojančio Valstybinio studijų fondo sudaryta komisija vertino aukštosios mokyklos užimamą vietą tarptautiniuose reitinguose, asmens motyvaciją, rekomendacinius laiškus, gyvenimo aprašymą. Papildomi balai buvo skirti asmenims, atitinkantiems Vyriausybės patvirtintus socialinius kriterijus.

Svarbiausia – pasirūpinti laiku

"Pastebime, kad į užsienį studijuoti vykstantys jaunuoliai kasmet daro dvi esmines klaidas, susijusias su privalomuoju sveikatos draudimu. Vieni laiku tinkamai nepatvirtina savo, kaip studento, statuso, kiti, atvirkščiai, paskuba deklaruoti savo išvykimą. Abiem atvejais nutrūksta jaunuolių draustumas – jie praranda teisę gauti valstybės lėšomis apmokamas medicinos paslaugas", – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos (Vilniaus TLK) Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė.

Valstybės lėšomis visi studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, yra apdraudžiami akademiniams metams. Kad akademiniams metams pasibaigus draustumas vėl įsigaliotų, į ES, Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos aukštąsias mokyklas studijuoti išvykstantys asmenys teritorinei ligonių kasai (TLK) pagal gyvenamąją vietą tiesiog turi pateikti studento statusą patvirtinančią pažymą iš užsienio mokymo įstaigos.

Vieni laiku tinkamai nepatvirtina savo, kaip studento, statuso, kiti, atvirkščiai, paskuba deklaruoti savo išvykimą.

Pasak L.Vitkauskienės, būsimi studentai itin dažnai pateikia užsienio aukštosios mokyklos atsiųstą kvietimą studijuoti, tačiau toks kvietimas studento statuso neįrodo. TLK kartu su asmens tapatybės dokumentu būtina pateikti mokymo įstaigos išduotą oficialios akademinės pažymos originalą, patvirtinantį, kad jaunuolis tikrai ten studijuoja. Draustumui privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) patvirtinti priimami tik originalūs dokumentai.

Pažyma apie studijas

Pažymą galima pateikti atvykus į TLK, paštu, atsiunčiant pažymos originalą, asmens tapatybės dokumento kopiją, laisvos formos prašymą patvirtinti draustumą arba per įgaliotą asmenį, turintį notaro patvirtintą įgaliojimą. Elektroniniu paštu galima atsiųsti pažymą, jeigu joje nurodyta galimybė patikrinti pažymos galiojimą elektroniniu būdu. Studentų draustumas patvirtinamas ir tais atvejais, kai pati aukštoji mokykla TLK atsiunčia elektroninį dokumentą – pažymą apie studijas.

Įsidėmėtina, kad šią pažymą TLK reikia pateikti kiekvienais studijų metais, nes studentų draustumas tvirtinamas pagal pažymoje nurodytus laikotarpius, bet ne ilgiau kaip vieniems akademiniams metams.

Nepateikus pažymos, ne tik nutrūksta draustumas, bet ir skaičiuojama PSD įmokų skola, kurią reikia padengti, kad draustumas vėl įsigaliotų. Jei mokslai prasideda vėliau, PSD įmoką už laikotarpį, kol nestudijuojama, būsimi studentai turi susimokėti patys. Pavyzdžiui, jei mokslai prasideda spalį, PSD įmoką už rugsėjį reikia sumokėti savarankiškai.

Kada nereikia deklaruoti?

"Gana dažna situacija, kai įstoję studijuoti užsienyje jaunuoliai deklaruoja savo išvykimą iš Lietuvos, todėl netenka nuolatinio Lietuvos gyventojo statuso, kartu – draustumo valstybės lėšomis. Išvykimo deklaruoti tikrai nereikia, jei vykstama studijuoti į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ir Šveicariją. Deklaravus išvykimą, sveikatos draudimu tenka pasirūpinti patiems toje šalyje, kurioje studijuojama", – pabrėžia TLK atstovė.

Į minėtas šalis studijuoti vykstantiems asmenims taip pat rekomenduojama TLK užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę. Ji patvirtina asmens teisę šių šalių valstybinei sveikatos apsaugos sistemai priklausančiose gydymo įstaigose gauti gydytojo nuožiūra paskirtą būtinąją medicinos pagalbą, kurios išlaidas kompensuoja valstybinis sveikatos draudimas.

TLK atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad jaunuoliai, vykstantys studijuoti ne Europoje, valstybės lėšomis nėra draudžiami, todėl savo sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys. Lietuvoje studijuosiantiems asmenims dėl draustumo patvirtinimo į TLK kreiptis nereikia, nes reikiami duomenys gaunami iš Studentų registro.

Šeši iš jų, įstoję ar jau studijuojantys Kembridžo, Oksfordo universitetuose bei Amerikos kino instituto konservatorijoje finansuoti iš Švietimo ir mokslo ministerijos lėšų.

Dar devyni asmenys finansuoti skyrus papildomą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio finansavimą vienerių metų studijoms. Šį kriterijų atitikę asmenys studijuos ar jau studijuoja Londono imperatoriškajame koledže, Londono universiteto koledže, Edinburgo universitete, Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje, Upsalos universitete, Bonos (Reino Frydricho Vilhelmo) universitete, Amsterdamo universitete.

„Mūsų tikslas yra, kad jie įgiję tą puikų išsilavinimą, sugrįžtų į Lietuvą. Tai yra pirmas bandymas, jo apimtis nėra didelė, bet mes apimtis didinsime, lygiagrečiai darydami aukštojo mokslo reformą“, – žurnalistams sakė studentus pasveikinęs premjeras Saulius Skvernelis.

Į šią stipendiją galėjo pretenduoti Lietuvos gyventojai, įstoję ir studijuojantys viename iš geriausiai vertinamų užsienio universitetų.

Parama skiriama studijų kainai, tačiau ne didesnė nei 20,1 tūkst. eurų sumai per metus.

Studijas su šia parama baigę specialistai įsipareigoja per tris mėnesius nuo studijų baigimo įsidarbinti Lietuvoje ar Lietuvos institucijose užsienyje, pareigose, kurioms reikalinga aukštojo mokslo kvalifikacija. Jie čia turės dirbti ne trumpiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį.

Pasak premjero, studijų kryptys, kurias pasirinko stipendijų laimėtojai, yra patrauklios darbdaviams, todėl jiems nebus sudėtinga susirasti darbo vietų.

Finansavimas skirtas ekonomikos, teorinės fizikos ir matematikos, vadybos, gamtos mokslų, filologijos ir kitas studijų programas pasirinkusiems asmenims, pranešė Vyriausybė.