Per 2023 m. VDI, neįskaičiuojant įvykių sąlygotų kelių eismo saugos taisyklių pažeidimų, buvo gauta septyniolika pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 106 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.

2023 m. eismo įvykių darbe metu žuvo keturiolika ir buvo sunkiai pakenkta šešiolika darbuotojų sveikatai.

Atitinkamai per 2022 m. buvo gauti 21 pranešimas apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 130 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dažnumo koeficiento (nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus, tenkančio 100 tūkst. darbuotojų), įvertis (be eismo įvykių) per 2023 m. buvo 1,2, o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe – 7,7. Šio rodiklio įverčiai 2022 m. buvo atitinkamai 1,5 ir 9,6.

Pagal minėtus 2023 m. pranešimus jau ištirti 20 mirtinų ir 104 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.

VDI pranešime nurodoma, kad pagrindiniai nelaimes sąlygoję veiksniai kasmet kartojasi labai panašūs – devyni darbuotojai žuvo ir net 34 patyrė sunkias traumas nukritę iš aukščio, keturi darbuotojai žuvo ir septyni darbuotojai buvo sunkiai traumuoti krintančių daiktų, vienas darbuotojas žuvo užgriuvus žemės sluoksniui, vieną darbuotoją subadė bulius, aštuoni sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko darbuotojams paslydus ir nugriuvus. Dar kitos nelaimingų atsitikimų aplinkybės nebaigtos tirti.

Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad daugiausia sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2023 m., sąlygojo nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamas profesinės rizikos vertinimas, netinkamas darbų organizavimas ar naudojamos netinkamos darbo priemonės, arba kai patys darbuotojai nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių ar instrukcijų.

Aptariamuoju laikotarpiu įvykių darbe metu tarp sunkiai nukentėjusių nustatyti du, tarp žuvusių – keturi neblaivūs darbuotojai. Per 2022 m. įvyko trys mirtini ir trys sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

Sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jauniems darbuotojams (iki 18 metų amžiaus) neįvyko.

Anot MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 33,3 euro už 100 kilogramų – 3,2 proc. mažiau nei birželį ir 35 proc. mažiau nei pernai liepą.

Visoje Europos Sąjungoje pieno kaina liepą vidutiniškai siekė 44,1 euro – 0,7 proc. mažiau nei birželį ir 13,6 proc. mažiau nei prieš metus.

Latvijoje pieno supirkimo kaina siekė 33,7 euro – 0,7 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 32,1 proc. mažiau nei prieš metus. Estijoje ji siekė 40 eurų – 2,3 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 14,4 proc. mažiau nei prieš metus.

Nuteistųjų nuo 2018-ųjų pradžios sumažėjo 764 asmenimis, suimtųjų – 298. Iš viso liepos 13 dieną šalies pataisos įstaigose buvo 5537 nuteistieji ir suimtieji, tuo metu 2018-ųjų sausio 1 dieną pataisos namuose buvo bemaž 6,6 tūkst. asmenų.

„Šie pokyčiai atspindi, kokį poveikį padarė pastaraisiais metais pradėtos esminės permainos tiek baudžiamojoje politikoje, tiek bausmių vykdymo sistemoje. Įgyvendinta reforma leidžia taikyti didesnę baudžiamosios atsakomybės formų įvairovę, nebūtinai susijusią su laisvės atėmimu“, – pranešime cituojamas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Anot ministerijos, per dvejus metus nuo 232 iki 198 sumažėjo bausmę atliekančių asmenų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų.

Įgyvendinta reforma leidžia taikyti didesnę baudžiamosios atsakomybės formų įvairovę, nebūtinai susijusią su laisvės atėmimu.

Pagal šį rodiklį Lietuva dar pirmauja Europoje, tačiau atotrūkis nuo kitų šalių mažėja ir šiuo metu mūsų šalis nežymiai lenkia Čekiją – 194 asmenys, Slovakiją – 192 ir Lenkiją – 185.

Anot pranešimo, įsigaliojus įstatymų pataisoms, kurios padeda plačiau ir dažniau taikyti alternatyvias bausmes – baudą, laisvės apribojimą ir baudžiamojo poveikio priemones, taip pat dažniau atidėti bausmės vykdymą ar taikyti lygtinį paleidimą, šis rodiklis ir toliau mažės.

E. Jankevičiaus teigimu, pasiteisino pozityvaus elgesio skatinimo sistema, leidžianti sukurti lengvo ir griežto režimų pakopų sistemą, kuri motyvuoja nuteistuosius dirbti ir keisti gyvenseną.

Resocializacijos programose aktyviai dalyvaujantys ir elgesio pažangą darantys asmenys perkeliami į lengvo režimo sektorių, kur suteikiama daugiau pasimatymų su artimaisiais, neribojami pokalbiai telefonu, leidžiama dienos metu išvykti į darbą, yra galimybė kelis kartus per metus trumpam parvykti namo.

Dirbantieji nuteistieji tokiu būdu gali užsidirbti ir susitaupyti lėšų pragyvenimui, greičiau atlyginti padarytą žalą.

Mažėjant nuteistųjų skaičiui, pataisos namuose ir tardymo izoliatoriuose sumažėjo vadovaujančio personalo, padidintas tiesiogiai su nuteistaisiais dirbančių darbuotojų skaičius. Taip pat palaipsniui atsisakoma netinkamos ir nefunkcionalios infrastruktūros, tokios kaip – Lukiškių kalėjimas.

„Pirmą ketvirtį turime pasmukimą. Tai, sakyčiau, normali situacija, atsižvelgiant į tai, kas vyksta finansų rinkose dėl COVID-19 viruso. Finansų rinkos tai pajaučia pačios pirmos. Situacija tokia, kad turtas šiuo metu siekia apie 3,4 mlrd. eurų“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje penktadienį sakė LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis.

Pasak jo, kaupiančiuosius perkėlus į gyvenimo ciklo fondus, kuriuose jiems priklauso kaupti pagal amžių, vyresnio amžiaus žmonės buvo iškelti iš aukštos rizikos fondų, ir tai pasiteisino.

„Matome, kad tų gyventojų, kuriems iki pensijos liko mažiau laiko kaupti, turtas mažėjo žymiai rečiau. Turime trijų kartų skirtumą. Priešpensinio amžiaus žmonių turtas sumažėjo apie 5-6 proc., o jaunų žmonių, kurie turi ilgą perspektyvą kaupti, turtas sumažėjo apie 17 proc.“, – sakė T. Gudaitis.

Pasak jo, rizikingiausiai investuoja tie, kuriems yra 18-45 metai, vėlesniame amžiuje rizika mažėja.

„Trumpuoju laikotarpiu anksčiau per 15-16 metų periodą (kritimų. – ELTA) buvo, bet ilgo laiko perspektyvoje pensijų fondai arba žmonės, kurie kaupia lėšas papildomai pensijai, tikrai turi vidutinę teigiamą grąžą, kuri, įskaitant ir šį ketvirtį, vidutiniškai sudaro apie 4,2 proc. per metus“, – sakė jis.

Bendrovės pajamos iš naftos produktų krovos ir kitos veikos Klaipėdos naftos terminale bei Subačiaus kuro bazėje šiemet smuko 25,5 proc. iki 17,4 mln. eurų, SGD terminalo veiklos pajamos padidėjo 2,6 proc. iki 35 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Klaipėdos nafta“.

Iš viso šiemet į „Klaipėdos naftos“ talpyklas perkrauta 3,262 mln. tonų naftos produktų, arba 26,3 proc. mažiau nei pernai sausį-birželį. Vien birželį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, krova naftos terminaluose smuko 14,8 proc. iki 605 tūkst. tonų.

„Krovos mažėjimas susijęs su palyginti mažesniu tranzitinių krovinių iš Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų srautu, kuris atsigauna ir pavyko pritraukti alternatyvių srautų iš kitų tiekėjų“, - rašoma įmonės pranešime.

SGD terminalas šiemet išdujino ir į gamtinių dujų perdavimo sistemą patiekė 4,869 mln. megavatvalandžių (MWh) dujų - 47,1 proc. mažiau nei pernai sausį-birželį. Vien birželį, palyginti su pernai birželio mėnesiu, krova SGD terminale smuko 50,2 proc. iki 659 tūkst. MWh.

Vien birželį, palyginti su praėjusių metų birželio mėnesiu, įmonės naftos terminalų pajamos sumažėjo 29,3 proc. iki 2,9 mln. eurų, SGD terminalo pajamos smuko 3,6 proc. iki 5,4 mln. eurų.

Valstybei priklauso 72,32 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų, koncernui „Achemos grupė“ - 10,28 procento.

„Klaipėdos naftos“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Prieš dešimtmetį per 11 mėn. ugnyje žūdavo maždaug 174 žmonės. Šiemet šis skaičius nesiekia nė šimto.

Sausį-lapkritį Lietuvoje kilo 9 tūkst. 447 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 16,8 proc. Gaisruose žuvo 93 žmonės (2015 m. – 111), iš jų 5 vaikai (pernai – 6), o 176 gyventojai patyrė traumų (187), skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Tai pats mažiausias per dešimt metų gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius.

Šiemet miestuose žuvo 35 žmonės (38 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 58 (62 proc.). Daugiausia žmonių žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi – 26 (pernai per tą patį laikotarpį – 23), 25 – neatsargaus rūkymo (36), po aštuonis – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų (16) ir dėl pašalinio ugnies šaltinio (10), šeši – dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų (10).

Keturi žmonės žuvo dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų (5), trys – dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, po vieną – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų ir dėl padegimų, du – dėl kitų priežasčių. Dar devynių gyventojų žūties priežastys tikslinamos.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 157 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 119), 101 transporto priemonę, 720 pastatų, 962 gyvūnus.

Nuo praeitos savaitės vidurio šalies keliuose vykdoma sustiprinta transporto priemonių važiavimo greičio kontrolė. Jos metu visais būdais buvo fiksuojamas net menkiausias greičio viršijimas. Greičio matavimo prietaisai fiksavo visas transporto priemones, netaikant jokios tolerancijos.

Lietuvos kelių policijos tarnyba skelbia, kad per pirmąją akcijos vykdymo savaitę šalies keliuose vien tik stacionariais greičio matuokliais buvo užfiksuota apie 10,5 tūkst. leistino greičio viršijimo atvejų.

Vidutiniškai kasdien kiekvienas matavimo prietaisas užfiksuodavo ne mažiau 10 leistino greičio viršijimo atvejų, o prietaisai, kuriems buvo taikoma „nulinė tolerancija", kasdien užfiksuodavo apie 200 leistino greičio viršijimo atvejų. Šiemet rugsėjį vykstančios akcijos metu policijos pareigūnai didesnį dėmesį teikė prevenciniam darbui, neviešų kontrolės priemonių organizavimui.

Per savaitę šalies keliuose įvyko 12 proc. mažiau eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti žmonės, taip pat įvyko 10 proc. mažiau techninių eismo įvykių, kuriuose žmonės nebuvo sužeisti, neblaivūs vairuotojai sukėlė ketvirtadaliu mažiau eismo įvykių.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, iki šių metų rugsėjo 8 dienos, palyginti su 2015 m., šalies keliuose žuvo 17,61 proc. mažiau žmonių.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad tokios prevencinės ir kontrolės priemonės šalies keliuose bus vykdomos ir ateityje, siekiant, kad vairuotojai laikytųsi nustatyto leistino važiavimo greičio, o visi eismo dalyviai laikytųsi nustatytų Kelių eismo taisyklių ir jų nepažeistų.