„Vyras, kuris matė šitai, tvirtina, kad prie jo privažiavo mašina ir paskui atsirado kalytė“, – sakė „Būk mano draugas“ vadovė Galina Kučinskienė.

Atvykę gyvūnų globėjai vieną Laukės jauniklį rado nebegyvą, o kitų bandė ieškoti sniege.

„Mes ten keliais išvaikščiojom viską, ieškojom. Neradom. Ir tada nusprendėm ją vežti pas mus, sušildėm, pamaitinom“, – pasakojo G. Kučinskienė.

„Atėjom jau kitą dieną, ji jau buvo pagimdžiusi dar vieną šunelį. Bet jis jau buvo negyvas. Išvis, man atrodo, kad čia jos vos ne pirmas gimdymas. Ji jaunutė visiškai. Ji buvo peršalusi, pervargusi, išbadėjusi, puolė ryt maistelį. Kai pagalvoji, kaip gyvūnėlis kentėjo“, – jaudinančiais prisiminimais dalijosi „Būk mano draugas“ administratorė Sonata Baliutavičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kita jauna kalytė Zylė buvo šeimininkų palikta prie parduotuvės.

„Paprašė žmonės pagalbos. Jie jau stebėjo pusę dienos jauną juodą šunytį pririštą. Jau visa drebėjo, kratėsi nuo šalčio. Paprašė mūsų atvažiuoti ir pasiimti. Jie palaukė, kol mes ten surasim“, – sakė „Būk mano draugas“ vadovė.

Pas gyvūnų globėjus viešėjo ir šuo Petras. Jį Klaipėdos rajono gyventojai ištraukė iš melioracijos griovio. Ir griovys, ir aukštos pusnys šuniui buvo neįveikiamos. Jis nebūtų išsiropštęs, jeigu ne geri žmonės. Jie iškėlė cypiantį iš skausmo šunį iš griovio, nunešė iki automobilio ir atvežė gyvūnų globėjams.

Jau visa drebėjo, kratėsi nuo šalčio.

„Mes vežėm į kliniką, jam pastatė lašelinę. Kraujo tyrimai visai neblogi. Jo stovis visiškai neprastas. Jam apie 14 metų. Vakar atsirado šeimininkai, jį paėmė.

Petras išėjo pasivaikščioti. Aš pastoviai tvirtinu visiems žmonėms, jeigu jis 14 metų išeidavo pasivaikščioti ir grįždavo, ateis toks laikotarpis, kai jis negrįš. Jis praranda orientaciją“, – kalbėjo G. Kučinskienė.

Anot gyvūnų globėjų, žiemą panašių istorijų apstu ir dalis jų pribloškia žiaurumu, nes augintinius šaltyje ilgam paliekantys žino, kas gyvūnų laukia.

„Vienintelis dalykas, kurio galėtų bijoti žmogus, tai jeigu būtų pas mus labai griežti įstatymai ir jeigu kas nors būtų nubaustas labai didele pinigine bauda, kitiems būtų pamoka – jie turėtų baimės jausmą ir taip nedarytų“, – tvirtino G. Kučinskienė.

Gyvūnų globėjai nesupranta, kodėl nebereikalingų augintinių kai kurie žmonės nepasivargina net iki prieglaudos atvežti.

„Žmogau, nebūk šūdo krūva! Nemėtyk savo atsakomybės nebuvimo pasekmių nei miške, nei braškių lysvėje, nei kibire su vandeniu, nei prie prieglaudos vartų… Skambink! Tarkis! Atvažiuok, kalbėk! Ir tikrai rasi pagalbą! Šio ryto radinys supurtė mus iš pagrindų. Dėžutė – tuščia. Ten palikta dešros. Prie tvoros guli kačiukas, kuriam padėti jau nebereikia – Visata juo pasirūpino… Dabar jau mūsų reikalas ir atsakomybė kažkur padėti palaikus.  Neaišku, nei kiek tų kačiukų buvo, nei kodėl šia nebegyvas“, – apie kraupų lapkričio 17-osios radinį feisbuke rašė Kauno rajone esančios šunų prieglaudos VšĮ „Penkta koja“ atstovai.

Jie pabrėžė, kad augintinių sterilizacija ar kastracija yra vienintelis būdas išvengti nereikalingos gyvybės. „Ir kitoms prieglaudoms patarsime, kad kastracija/sterilizacija yra būtina. Nes jūs taip pat prisidedate prie šito ar kito – niekam nereikalingo, gyvūno atsiradimo…“ – patarimais dalijosi šunų prieglaudos atstovai.

Pasak „Penktos kojos“ vadovės Agnės Volockytės, mažyčio juodos spalvos kačiuko lavonėlis mėtėsi tiesiog ant šaligatvio trinkelių.

Šiurpų vaizdą nuotraukose išvydę internautai plūdo, ant taip pasielgusio žmogaus. „Siaubas! Parazitai dvikojai“, – rėžė komentatorius. „Kas tuos išgamas gimdo? Negi nė trupučio meilės neturi šiems mažiems nuostabumams?“ – stebėjosi Greta. „Jau tikrai – visiškas nužmogėjimas“, – rėžė Inga. „O siaube, nejaugi tai padarė sveiko proto žmogus“, – jai antrino Edita. „Žmonės, jūs – tikri brudai, šiukšlės, atmatos. Kaip taip galima?“ – plūdo Odeta. „Nejaugi tikrai sunku skirti sekundę laiko ir parašyti vieną SMS žinutę, paskambinti ir tiesiog pranešti, kad palikai ir kur? Tikiu, kad viskas grįš bumerangu“, – įsitikinusi Aneta. „Tokie žmonės turėtų būti sodinami už grotų. Ilgam“, – žodžių į vatą nevyniojo Povilas.

O siaube, nejaugi tai padarė sveiko proto žmogus.

Tačiau atsirado ir kitokios nuomonės šalininkų. „Prie vienos prieglaudos moteris atėjo, padėjo dėžutę su šuniukais ar kačiukais, o toji prieglauda paviešino jos nuotrauką ir per visą Lietuvą skalambijo: „Žiūrėkite į šią personą – kokia ji bloga, paliko gyvūnėlius prie mūsų vartų, bus perduota policijai“. Tai jei taip ir toliau, dar daugiau bus tų lavonėlių“, – spėjo Rasa.

Tačiau tuoj pat sulaukė atkirčio. „Norite pasakyti, kad jei būtų šio žmogaus atvaizdas, viešinti nereikia? Žmogus pažeidžia gyvūnų gerovės įstatymus. Padaryta nusikalstama veika. Gyvūnas žuvo dėl žmogaus kaltės. Tai padaryta tyčia dėl gyvūno nepriežiūros. Reikalinga visuomenės pagalba atpažinti asmenį. Ir viešinti nereikia?“ – plūdo dar vienas komentavęs žmogus.

Kiti internautai, palikę emocijas nuošaly, spėjo, kad kačiukas greičiausiai buvo atneštas trečiadienio vakarą ir sušalo, nes lapkričio naktimis jau spaudžia nemenkas šaltukas.

Atvejis, kai prie šios šunų prieglaudos durų paliekamas katinas, šį mėnesį ne pirmas. „Krepšyje buvo paliktas ženklintas katinas, registruotas Vidos vardu. Pasidalijome gyvūno vaizdo įrašu feisbuke. Dalis žmonių mums priekaištavo, kad paviešinome šeimininkės vardą, tikėdamiesi, kad galbūt atsilieps ji pati. Nes, žinote, būna ir taip, kad gyvūną išveža kažkas iš giminių ir taip atsikrato, vedini piktumo“, – pasakojo pašnekovė.

Ji pridūrė, kad toks elgesys ir daugėjantys paliekamų keturkojų atvejai nėra geras visuomenės bruožas. Tačiau žmonių nuomonės šiuo klausimu – kontraversiškos. „Vieni puola teisinti: „Kaip gerai, kad ne miške paliko“. Bet mes visada turime argumentų – nei psichologinis, nei fizinis smurtas – kai muša, bet neužmuša, nėra geras. Negalime to pateisinti. Tokių dalykų būti neturėtų apskritai“, – samprotavo „Penktos kojos“ vadovė.

Pietų Korėjos visuomenė gana skirtingai žiūri į keturkojus. Šunų mėsa nuo senų laikų yra šios šalies tradicinės virtuvės dalis – kai kuriais skaičiavimais, kasmet čia suvalgoma apie milijoną šių gyvūnų.

Tačiau pastaraisiais metais šunienos vartojimas mąžta, nes vis daugiau pietų korėjiečių į šunis žiūri kaip į geriausią žmogaus draugą. Daugeliui jaunosios kartos atstovų šunienos valgymas atrodo visiškai nepriimtinas.

Organizacija „Coexistence of Animal Rights on Earth“ (CARE) daugelį metų organizuoja kampanijas, per kurias gelbėja keturkojus iš šunis mėsai auginančių ūkių. Ji turi apie 23 tūkst. narių ir kasmet gauna maždaug 2 mln. Pietų Korėjos vonų (1,6 mln. eurų).

Kelis šunis auginantis Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas), garsėjantis kaip didelis gyvūnų mylėtojas, 2017 metais paėmė iš CARE globoti du mišrūnus.

CARE darbuotojai laikraščiui „Hankyoreh“ tvirtino, kad organizacijos vadovė Park So-yeon (Pak Sojon) nužudė daugiau kaip 230 šunų, nes prieglaudoje nebuvo pakankamai vietos juos laikyti. Anot „Hankyoreh“, tai maždaug ketvirtadalis tuo laikotarpiu CARE išgelbėtų šunų. 

Tik 10 proc. tų šunų nepagydomai sirgo, o dauguma buvo nugalabyti tik todėl, kad buvo dideli, laikraščiui sakė vienas organizacijos darbuotojas. Oficialiai buvo nurodyta, kad šie šunys buvo paimti globoti žmonių.

CARE dažnai prašo visuomenės ją finansiškai paremti, kad galėtų išgelbėti daugiau šunų. Organizacija turi tęsti savo veiklą, kad galėtų pateisinti prašymus skirti pinigų. Tuose prašymuose ji ilgą laiką tvirtino, kad nežudo netgi tų šunų, kuriems nerandama globėjų.   

Tačiau Park So-yeon savo pareiškime nurodė, kad nuo 2015 metų buvo „nedidelis skaičius“ šunų buvo numarinti, nes tai buvo „neišvengiama“, smarkiai išaugus prašymų gelbėti šunis srautui.   

Ji pridūrė, kad buvo nužudyti tik itin agresyvūs arba nepagydomai sirgę šunys, pastarieji – tik įsitikinus, kad bandymai juos gydyti neduoda rezultatų.

CARE darbuotojai savaitgalį organizacijos būstinėje surengė protesto akciją, per kurią reikalavo Park So-yeon atsistatydinimo.

2017 metais surengta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 70 proc. korėjiečių nevalgo šunienos, tačiau gerokai mažiau – vos 40 proc. – mano, kad tokia praktika turėtų būti uždrausta. Per tyrimą 65 proc. respondentų pasisakė už tai, kad šunys turėtų būti auginami ir galabijami humaniškesnėmis sąlygomis.

Prašalaitis paleido šunis

Uostamiestyje įsikūrusi viešoji įstaiga „Linksmosios pėdutės“ šiomis dienomis sulaukė itin nemalonaus ir pavojingo išpuolio.

Antrą Kalėdų dieną į gyvūnų globos namų teritoriją po įstaigos darbo valandų įsibrovęs nepažįstamasis iš lauke esančių voljerų paleido 8 ten buvusius šunis. Įstaigos darbuotojai bei savanoriai iki šiol „srebia“ nekviesto svečio privirtą košę.

„Du šuniukai, kuriuos mes prieš kelis mėnesius parsivežėme iš kitos prieglaudos, esančios Utenoje, buvo dar nesocializuoti. Jie iš teritorijos nepabėgo, tačiau jau antrą dieną negalime jų parvesti į voljerus. Matome, kad vienas iš šunų – naujokas aviganis, atvažiavęs dieną prieš, užpuolė vieną tų šuniukų. Jis tiesiog prispaudęs prie žemės laikė jį. Šuniukai turbūt labai išsigando ir mes dabar juos visaip viliojame grįžti“, – dėstė „Linksmosios pėdutės“ įkūrėja Simona Šakinytė.

Šuniukai turbūt labai išsigando ir mes dabar juos visaip viliojame grįžti.

Du keturkojai dar slapstosi

Anot S.Šakinytės, šuniukai vis pasirodo kieme, tačiau įstaigos darbuotojams vis dar nepavyksta atrasti šių keturkojų slėptuvės ir negalima apžiūrėti ar šuniukai kilus sumaiščiai nepatyrė kokių traumų.

Pašnekovė pasakojo, kad iki incidento jau buvo daug pasiekta socializuojant šiuo metu besislepiančius šuniukus – jie buvo reguliariai vedžiojami, bendravo su kitais šunimis bei jau buvo įpratę patys grįžti į voljerus.

Šiuo metu besislapstantys šuniukai jau buvo ėmė prisileisti ir žmones, tačiau po įvykio jie vėl tapo baikštūs.

Nekviesto svečio apsilankymas įstaigos teritorijoje tetruko vos keliolika minučių, tačiau per jas visi pasiekti rezultatai nuėjo perniek.

Keturkojams grėsė pavojus

Pašnekovė prisipažino, jog vos išgirdusi apie įstaigoje kilusią sumaištį, pirmiausia susirūpino, ar visi keturkojai liko gyvi.

„Šunys į voljerus atskirai uždaromi ne be reikalo. Ir vedžiojami atskiromis grupėmis ne be reikalo. Mes juos specialiai supažindiname, atsakingai žiūrime, kad neįvyktų koks konfliktas. Ypač be priežiūros palikti skirtingų veislių, charakterių šunys gali pradėti konfliktuoti, o didesnis šuo, sveriantis virš 30 kg., tą iki 10 kg. sveriantį šuniuką galėjo ir papjauti. Moralinė žala padaryta didelė“, – dėstė S.Šakinytė.

Incidento vakarą tarp paleistų šunų buvo ir vienas neseniai operaciją išgyvenęs amsintis keturkojis. Jam taip pat grėsė itin didelis pavojus. Jeigu šunys būtų stoję į kovą, tikėtina, ligoniukui būtų išdraskytos visos buvusios žaizdos.

Bandė pavogti šunį?

Pašnekovės teigimu, peržiūrėjus visą įstaigos teritoriją stebinčių vaizdo kamerų įrašą panašu, kad chaosą gyvūnų prieglaudoje sukėlęs prašalaitis bandė išsivesti minėtus du šunelius įbauginusį vokiečių aviganį.

„Mes manome, kad tas vyras bandė šį šunį išsigabenti iš prieglaudos. Galbūt norėjo pavogti, galbūt tiesiog paleisti, kas būtų dar baisiau“, – pastebėjo S.Šakinytė.

Svarsto įvairias versijas

„Linksmųjų pėdučių“ įkūrėja bei įstaigos darbuotojai svarsto, kas žmogų galėjo paskatinti taip pasielgti.

„Galvojome, kad tai galbūt galėjo būti kerštas žmogaus, kuriam neatidavėme gyvūno. Tačiau, atrodo, juos visus pažįstame. Nebent kalbėjome telefonu. Tačiau nelabai panašu į tokią versiją“, – svarstė pašnekovė.

Neatmetama, kad „geradarys“ keturkojus paleido siekdamas, kad šie iki soties prisilakstytų laisvėje.

„Jeigu čia buvo toks „geradarys“, kuris norėjo, kad šunys išsilakstytų, tiesiog norime nuraminti, kad kiekvieną dieną visi mūsų šunys yra išvedžiojami, paleidžiami lakstyti. Tiesa, paleisti dabar negalime, nes tie du šuniukai laksto“, – teigė S.Šakinytė.

Pranešė policijai

Gyvūnų globos namų įkūrėja paaiškino, kad po įvykio nedelsiant suskubta vertinti šunų būklę ir tik po to imta akyliau žvalgytis, ar nekviestas svečias nepadarė ir materialinės žalos. Kol kas aiškios žalos nepastebėta.

Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad po incidento nejaukiai jaučiasi ir įstaigos darbuotojai, mat nežinia ar įsibrovėlis negrįš.

Apie įsibrovimą pranešta ir uostamiesčio policijos pareigūnams.

Į Vilnių dalyvauti verslo ir lyderystės konferencijoje „Forum One“ atvykęs kovinių filmų žvaigždė Jeanas Claude‘as Van Damme‘as laiko veltui neleidžia. Penktadienį surengęs įspūdingą pasirodymą verslo atstovams ir skaitęs viešą paskaitą „Siemens“ arenoje, naktį tęsė linksmybes viename naktinių sostinės klubų, o šeštadienį lankėsi karate treniruotėje ir vakarop užsuko į „Lesės“ gyvūnų prieglaudą.

Rodė nuoširdų dėmesį

J. C. Van Damme‘as išskirtiniame interviu DELFI teigė, kad pagrindinis jo viešnagės Vilniuje tikslas – surinkti kiek įmanoma daugiau lėšų „1000 šypsenų vaikams“.

GRYNAS.lt kovinių filmų žvaigždė prisipažino, kad jį nuo mažens supo šunys, todėl šiems jis jaučia ypatingą trauką. Šeštadienio vakarą apsilankęs gyvūnų prieglaudoje „Lesė“ jis apėjo visus prieglaudoje gyvenančius šunis, kiekvieną iš jų pakalbino, o du netgi išvedė į lauką pasivaikščioti. Garsus aktorius nevengė ir humoro – vienam itin garsiai lojančiam šuneliui, kuris nuo didelio žmonių dėmesio nuolat sukosi ratu, bandydamas pagauti savo uodegą, pasakė „tu gausi širdies smūgį, nurimk“.

Vienas šunytis buvo nepėsčias ir sugebėjo nuo aktoriaus galvos nutraukti kepuraitę su snapeliu. Nors kepuraitė įkrito į šuns narvą, aktorius ją atsiėmė atgal ir vėl užsimaukšlino ant galvos.

„Lesės“ savanorės neslėpė jaučiančios, kad J. C. Van Damme'as bendrauja su šunimis nuoširdžiai ir žino, kaip prie jų prieiti. Dauguma šunų prie aktoriaus nustodavo loti, kas stebino net nuolat su šiais gyvūnais praleidžiančias savanores.

Savo ruožtu kovinių filmų žvaigždė elgėsi visai ne žvaigždiškai – nesibodėjo šunis paglostyti ir netgi pats paklausė, ar galėtų kelis iš jų išvesti į lauką pasivaikščioti. Daugiau kaip valandą prieglaudoje su savanorėmis bendravęs ir šunis kalbinęs aktorius vėliau pasikvietė savo personalo darbuotoją ir paprašė padaryti ne tik vaizdo įrašą, bet ir keletą nuotraukų su atskirais šunimis ir pažadėjo, kad per savo fanų klubą pabandys jiems surasti naujus namus.

Kovinių filmų žvaigždė: niekada nesupratau, kodėl žmonės žiaurūs su šunimis

„Tikrieji herojai čia – „Lesės“ savanoriai, nes jie praleidžia prieglaudoje kasdieną, rūpinasi šiais šunimis kaip vaikais, o tai nėra taip lengva , nes tai kiekvienos dienos darbas . Mes čia atvažiuojame, pasirodome, o šitie žmonės nuolat dirba ir šitie šunys be jų nebūtų tokie, kokius mes matome. Aš pabandysiu jiems padėti, bet tai būtų neįmanoma be tų pačių savanorių indėlio“, – sakė J. C. Van Damme‘as. Ir čia pat pajuokavo, kad moterys, jo nuomone, yra kantresnės, todėl vargu, ar vyrai galėtų atlikti tokius darbus, kokius dirba „Lesės“ savanorės: „jie yra pernelyg savanaudžiai“, pripažino aktorius.

J. C. Van Damme’as prasitarė turintis fanų klubą, kuriame daugiau kaip 14 mln. narių Europoje. Taigi per šio klubo narius galima paplatinti žinią, kad šunys prieglaudoje ieško naujų savininkų ir jiems reikia naujų namų.

„Tačiau pirma turime įsitikinti, kad žmonės, norintys pasiimti šunį, bus už jį atsakingi. Niekada nesupratau, kodėl žmonės yra žiaurūs su šunimis, o tokių beglobių šunų mes visame pasaulyje turime labai daug“, – sakė kovinių filmų žvaigždė.

Jį itin sudomino vienas šuo, pririštas prie grandinės lauke. J. C. Van Damme‘as ilgai žiūrėjo į šio šuns akis ir liūdną žvilgsnį ir teigė manantis, kad šis šuo „ turi nuostabią sielą, bet iš akių matyti, kad jis atsimena, ką jam padarė jo buvę šeimininkai“.

Ir perklaustas, ar nemano, kad šunų prieglaudos yra itin liūdnos vietos, teigė, kad „geriau šunims būti čia, nei šalti lauke ar būti partrenktiems automobilių“.

Tiki, kad bus šunų, kuriems ras namus

Savo ruožtu „Lesės“ savanorė Galina Krasovskaja neslėpė, kad tokios žvaigždės apsilankymas yra didelis įvykis prieglaudai ir vylėsi, kad galbūt pasaulyje garsaus žmogaus vizitas prieglaudos šunims duos naudos.

„Tikiu, tuo, ką jis pasakė – kad pabandys ieškoti namų kai kuriems šunims. Esu įsitikinusi, kad kažkam tikrai ras, juo labiau, kad Vakarų Europos šalyse šita problema (beglobių šunų – red. past.) yra šiek tiek mažesnė. Jisai turi kontaktų, pažįstamų, fanų klubą, tikiu, kad ras žmonių, kurie norės pasiimti šunis“, – GRYNAS.lt sakė prieglaudos savanorė.

Ją maloniai nustebino J. C. Van Damme'o elgesys su šunimis, nes matėsi, kad jis tikrai jais domisi ir tai nėra vien parodomasis šou.

„Kalbėjome apie konkrečius šunis, apie mūsų organizaciją“ , – sakė G. Krasovskaja. Ji atskleidė, kad kovinių filmų žvaigždė rinkdamasis prieglaudą, kurią norės aplankyti, būtinai norėjo nuvykti ten, kur gyvūnai nėra užmigdomi. Savo ruožtu pats J. C. Van Damme'as neslėpė, kad jis ir anksčiau yra lankęsis ne vienoje gyvūnų prieglaudoje kitose šalyse.

Šokiruoti vaizdų "Nuaro" prieglaudoje klaipėdiečiai surašė kolektyvinį skundą dėl to, esą čia gyvūnai laikomi lyg karceryje – smarvėje, be vandens ir normalaus maisto. Įsitikinę, jog savomis jėgomis tvarkos šioje įstaigoje neįves, gyvūnų mylėtojai patys ėmė išpirkinėti šunis iš prieglaudos, kad išgelbėtų jų gyvybes.

Slapčia fotografavo

Keli klaipėdiečiai per balandžio mėnesį net kelis kartus apsilankė gyvūnų prieglaudoje ir visi dienraščiui liudijo matę tą patį.

"Amoniako tvaikas, smarvė, dubenėliuose – nė lašo vandens, o vietoje maisto – paplavos", – šiurpo Reda Gaudiešienė.

Klaipėdietė teigė, jog polietileno plėvele uždengti gyvūnų narvai smarvėje skendi todėl, kad šunys nėra vedžiojami lauke.

"Jie dienos šviesos nėra matę. Voljerus pamačiau nevalytus, gyvūnai tiesiog stovi srutose. Nė pas vieną šunį nemačiau įprasto maisto. Mačiau tik balto batono gabalėlius vandens ir pieno mišinyje", – pasakojo moteris.

Įmonės "Nuaras" įkurtus Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namus Kalnuvėnų kaime lankė ir kita klaipėdietė Julija Fiodorova.

"Kadangi kitaip šunų neįmanoma išgelbėti, nusprendėme juos išpirkti ir atėjome apsižvalgyti. Už dyką šunų niekas neduoda, reikia išsipirkti. Už tris šunis sumokėjome 150 litų – po 50 už kiekvieną", – liudijo moterys.

Klaipėdietėms pasisekė kyštelėti nosį į šios įstaigos administracines patalpas.

"Nepalyginamai atrodo gyvūnų sąlygos ir darbuotojų šilta vieta. Čia mes radome prikrautus šunų maisto maišus, rūbelius, švarius gultus. O patys gyvūnai yra laikomi baisiomis sąlygomis", – apmaudavo R.Gaudiešienė.

Moterims buvo paaiškinta, kad šis maistas skirtas parduoti.

"Matyt, pinigai leidžiami ne gyvūnų gerovei. Matėme šunų su žaizdomis, pragulomis. Internete ši įstaiga skelbia, kad iš žmonių renka pinigus veterinaro paslaugoms, bet nesame tikri, ar šie gyvūnai turi tokią priežiūrą", – nuomonę išsakė R.Gaudiešienė.

J.Fiodorova nusprendė nufotografuoti matytus vaizdus.

Tyrimas dėl tyrimo?

"Mane tai sukrėtė, aš parašiau internetu skundą Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybai. Iki šiol negavau atsakymo. Tačiau įdomu tai, kad kita klaipėdietė kiek anksčiau taip pat parašė skundą. Atsakymą ji gavo, o jame parašyta, kad balandžio 10 dieną trūkumai šioje įstaigoje buvo pašalinti. Tačiau savaitgalį tą patį vaizdą išvydo šuns ieškojusi pora", – pastebėjo J.Fiodorova.

Atsakyme gyventojams rašoma, kad Klaipėdos VMVT inspektoriai kartu su Sendvario seniūnės pavaduotoja apsilankė prieglaudoje ir išvydo, kad ant šunų voljerų grindų telkšo balos, aptvarai nevalomi, išmatos nerenkamos, o įstaiga net neturi šaldytuvo maistui laikyti.

Atsakingam asmeniui surašytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso protokolas, o balandžio 10-ąją neva patikrinus situaciją antrą kartą, ji buvo pasikeitusi.
Raštą gyventojai pasirašė Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius Virgilijus Valantinas.

Savaitgalį jauna pora, atvykusi pasižiūrėti sau šuniuko, vos gaudė orą amoniako garų pilnoje erdvėje. Klaipėdietis ėmė filmuoti išsigandusius šunis, o mergina buvo taip sukrėsta, kad iš prieglaudos išėjo ašarodama.

Visi šie faktai klaipėdiečiams kelia minčių, kad skundai veterinarijos tarnybai yra užglaistomi.

"O kaip kitaip? Ką tai turėtų reikšti, jei pati mačiau inspektorių, kuris atvykęs tik pasišnekėjo už kampo su prieglaudos darbuotojais ir net neužėjo pažiūrėti gyvūnų? Kur mums pasiskųsti ir kokios pagalbos dar paprašyti, kad išaiškėtų, kas dedasi šioje prieglaudoje?" – klausė R.Gaudiešienė.

Moka tik "už galvas"

Šį kartą moterys surinko dešimties klaipėdiečių parašus ir išsiuntė skundus Klaipėdos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Klaipėdos rajono savivaldybei.
Kopija internetu buvo nusiųsta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui. Klaipėdiečiai pridėjo ir prieglaudos vaizdų fotografijas.

Iki šių metų sausio šioje įstaigoje dirbusi Onutė Rudytė dienraščiui papasakojo dar šiurpesnių dalykų.

"Čia ne gyvūnų prieglauda, čia iš to daromas biznis. Aš pradėjau dirbti dabartinėse patalpose, kai prieglaudą iš senų patalpų iškraustė antstoliai. Dirbau gyvūnų prižiūrėtoja", – pasakojo O.Rudytė.

Moteris tvirtino, kad pinigų prieglaudai išlaikyti buvo nurodyta patiems užsidirbti.

"Uždirbama iš to, kiek sugaunama šunų. Tik Kretingos ir Palangos savivaldybės buvo pasirašiusios tokias sutartis, kuriose buvo numatytas kelių šimtų litų abonentinis mokestis per mėnesį, o Šilutės, Klaipėdos rajono, kitos savivaldybės iš biudžeto mokėdavo "už galvas". Jei neklystu, 300 litų už vieną sugautą šunį Šilutės savivaldybė mokėjo, todėl į šį rajoną tik kartą per pusmetį važiavome. Juk koks sugautų šunų skaičius buvo deklaruojamas, už tiek ir buvo mokama", – šios įstaigos užkulisius atskleidė buvusi darbuotoja.

Pasak O.Rudytės, per metus ji suskaičiavo 900 sugautų gyvūnų. Vien Klaipėdos rajono savivaldybė pernai šiai įstaigai sumokėjo 25,3 tūkst., šiemet – 6,3 tūkst. litų.

"Niekam neįdomu. Nėra tokios institucijos, kuri užsiimtų rimtu tyrimu", – tvirtino O.Rudytė.

Apkaltino vagystėmis

O.Rudytė prisiminė, kad veterinarijos tarnybos inspektorių niekas nebijodavo, nes apie gyventojų skundus ji, kaip tuometė darbuotoja, iš karto sužinodavo iš prieglaudos įkūrėjų.

"Paskambindavo ir pasakydavo, kad reikia susitvarkyti viską, nes atvažiuos tikrinti", – pasakojo O. Rudytė.

Mergina prisiminė ir tai, kad žmogui, kuris norėdavo prieglaudai atiduoti gana didoką šunį, esą buvo liepiama susimokėti 150 litų.

"Maži šuniukai ir kačiukai priimami už 50 litų. Dauguma šunų buvo utilizuojami. Buvo nurodyta laikyti tik tuos, kuriuos galėtų paimti žmonės", – tvirtino O.Rudytė.

Moteris išdrįso viešai kalbėti dėl itin mįslingos situacijos – net dviejų jos atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų. Būdama nėščia, buvusi "Nuaro" darbuotoja yra tampoma policijos.

"Kai parašiau pareiškimą išeiti iš šios prieglaudos, man pagrasino, kad geriau neieškočiau teisybės. Išėjau, o kitą dieną kreipiausi į Darbo inspekciją", – pasakojo moteris.

Jau po savaitės O.Rudytė sulaukė policijos pareigūnų vizito. Moteris buvusių darbdavių buvo apkaltinta vagystėmis.

"Esą aš, būdama 6 mėnesį nėščia, pavogiau šildymo krosnį. Manyčiau, pusę tonos jis turėtų sverti. Vadinasi, perkėliau per tvorą ir išsinešiau. Buvau apkaltinta, kad naktį bandžiau sugadinti tarnybinę mašiną, apšaudžiau katinų voljero langus, pavogiau navigaciją", – stebėjosi O.Rudytė.

Vakar Klaipėdos rajono policijos komisariate dienraščiui buvo patvirtinta, kad ikiteisminiai tyrimai O.Rudytės atžvilgiu yra nutraukti, tyrėjai nerado jokių šios moters kaltės įrodymų.

Įžvelgia konkurencijos kovą

Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas, Klaipėdos rajone gyvūnų prieglaudos reikalus tvarkantis, tačiau oficialiai čia nedirbantis Vytautas Gustaitis pasipiktino klaipėdiečių skundais.

"Čia konkurentų darbas. Taip, tikrino inspektoriai. Skirta bauda, na ir ką? Klaipėdiečiai negali vertinti, pakitęs ar nepakitęs vaizdas po tikrinimo. Tai yra privati teritorija. Mūsų šunys – po stogu, kaip ir priklauso", – tikino V.Gustaitis.

Paklaustas, už ką kreipėsi į policiją dėl buvusios darbuotojos, V.Gustaitis pareiškė, kad O.Rudytei iškeltos baudžiamosios bylos, nes ji yra apsivogusi.

"Taip, tiesa, ji šaudė į langus. Neturiu ką daugiau komentuoti", – rėžė V.Gustaitis.

Įmonės įkūrėja Jurgita Gustaitienė taip pat įtikinėjo, kad dešimties klaipėdiečių pasirašytas skundas yra tik konkurencinė kova dėl 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramos.

"Rašo ir rašo tuos skundus. Tačiau mes pasitarsime su advokatais ir galbūt skųsime paskirtą nuobaudą už tai, kad viename dubenėlyje nebuvo vandens. Juk šunys laka, tai natūralu", – aiškino moteris.

Plėtos verslą

J.Gustaitienė tvirtino, kad fotografijose užfiksuoti tarp išmatų stovintys šunys yra normalus vaizdas.

"Jie juk kakoja. Šunis laikome labai geromis sąlygomis. Kažkas daro kenkėjišką veiklą. Kodėl žmonės neužeina į šalia esančią prieglaudą? Va, ten tai "bomžynas", kaip čigonų taboras. Šunys vieni ant kitų lipa", – pirštu į kaimynus dūrė J.Gustaitienė.

Moteris pasakojo, kad privačiose patalpose ketinama įrengti šunų kirpyklą, gydyklą. O įrengus vaizdo kameras, bus galima internetu stebėti, ką beglobiai gyvūnai veikia.
Klaipėdiečiai pastebėjo, kad šunų induose jie neišvydo jokio maisto, o administracinėse patalpose esantis maistas yra skirtas tik pardavimui.

"Taip, tai yra parduotuvė, kur yra tiekėjų maistas. Kaip mes galime sušerti šunims svetimą turtą? Juk kuo daugiau parduosime, tuo daugiau uždirbsime. Antkainis lieka mums. O tai, kad pirmiausia mes remontavome žmonėms skirtas patalpas, taip ir turi būti", – aiškino J.Gustaitienė.

Žada modernius pokyčius

Paprašyta prisiminti, kodėl šį sausį buvo nutraukta darbo sutartis su jauna darbuotoja, V.Gustaitienė be skrupulų rėžė, kad dėl vagystės.

"Jai trys baudžiamosios bylos iškeltos. Kai mes pastatėme vaizdo kameras, išaiškėjo, kad ji pardavinėjo gyvūnų maistą. Aš per kameras būdama namuose pamačiau. Tada ir baigėsi jos darbas", – teigė J.Gustaitienė.

Moteris tikino, kad gyvūnų globa jai, kaip verslininkei, yra savotiškas moteriškas įgeidis.

"Esame didelė įmonė, teikianti daug paslaugų, ir mes galime sau leisti turėti gyvūnų globos namus. Kai baigsime remontuoti, patalpos bus vienos moderniausių šalyje", – pažadėjo verslininkė.

Komentaras

Jonas Milius
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius

Jei reikės, mes inspektorius pasiųsime iš kitos apskrities, jeigu tokie dalykai dedasi. Turime tikrai nemažai skundų dėl "Nuaro" veiklos visoje Lietuvoje. Panašaus pobūdžio, kaip ir šiuo atveju. Taip jau yra – yra gyvūnų globa ir yra biznis. O laimi antras dalykas. Ir tai liūdina. Patikrinsime šią įstaigą. Viską nuodugniai išsiaiškinsime.