Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas: už balsavo 99 Seimo nariai, prieš nebuvo, o penki susilaikė.

Be to, parlamentarai supaprastino mažos vertės viešųjų pirkimų nacionalinio saugumo ir gynybos srityje procedūras – perkančioji organizacija galėtų atlikti mažos vertės pirkimą ir atskiroms jo dalims, ir visam pirkimui, jeigu bendra vertė siektų iki 70 tūkst. eurų (be PVM), o perkant darbus – iki 174 tūkst. eurų.

Liberalas Andrius Bagdonas aiškino, kad pataisos leis supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras. 

– Kalbant apie vartotojų netesybas, šiuo metu taryba pradėjusi patikrinimą. Mes kreipėmės į nepriklausomus tiekėjus, prašydami pateikti informaciją apie sutartis ir sumas, kurias vartotojai yra sumokėję nepriklausomiems tiekėjams dėl to, kad ta sutartis buvo nutraukiama anksčiau laiko arba buvo keičiamas tiekėjas. Kol kas negavom konkrečios informacijos. Per patikrinimą atsakysim į konkrečius klausimus, kiek sutarčių ir kokios sumos bus.

– Kokie yra nepriklausomų tiekėjų argumentai? Kodėl jie nenorėtų grąžinti vartotojams baudų ar netesybų?

– Argumentai tokie, kad jų vertinimų teisės aktai, kurie galiojo iki praėjusių metų birželio, nedraudė taikyti įvairių sutarties nutraukimo mokesčių, nuolaidų, visų kitų mokesčių. Jie vertina, kad toks jų veiksmas – teisėtas. Po konsultacijos su Europos Komisija, taryba pateikė nuomonę, kad vis tik direktyvos perkėlimas nenumatė išimčių, kurios leistų taikyti tokias baudas, nuolaidas, kitus mokesčius. Tokiu būdu jie negalėjo būti taikomi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek laiko užtruks išsireikalauti netesybų ar baudų? Kur vartotojams reikės kreiptis?

– Kalbant apie patį laikotarpį, kol kas sudėtinga pasakyti. Bet dalį to viso proceso termino galim preliminariai įvardinti. Kaip minėjau, mes pradėjome patikrinimą. Jį pabaigti planuojama iki metų vidurio, tai reiškia, iki metų vidurio, ginant vartotojų interesus, taryba priims sprendimą. Tokiu atveju, jeigu sprendimas nebus apskųstas, tai tiekėjai privalės jį vykdyt. O vartotojai, kurie yra pakeitę tiekėją, turės kreiptis į tą tiekėją. Tie, kurie likę pas tą patį, jie galės paprastesniu būdu gauti permokas. Bet vėlgi, reikia atkreipti dėmesį, kad vienas tiekėjas, šiuo atveju – „Ignitis“, mums rašte nurodė, jeigu buvo pritaikytos nuolaidos ir vartotojai paprašė šitas nuolaidas grąžinti, jie bet kada gali pateikti prašymą ir kreiptis į bendrovę. Šitas nuolaidas, kurios buvo grąžintos vartotojo, bendrovė įvertins, greičiausiai, ateityje išrašant sąskaitas.

– Ar nepriklausomi tiekėjai turi teisę atsikratyti elektrą gaminančiais vartotojais?

– Mūsų supratimu, tiekėjai teisės neturi. Įstatymai aiškiai numato, kad nepriklausomi elektros energijos tiekėjai neturi teisės diskriminuoti vartotojų, įskaitant ir gaminančius vartotojus. Privalo su jais sudaryti sutartis, pasiūlyti tokias sutartis, ir jeigu tiekėjai atsisako jas sudaryti, mes traktuojame, kaip teisės aktų pažeidimą. Tokiais atvejais vartotojas gali kreiptis į tarybą. Taryba nagrinės būtent šitą ginčą dėl nepriklausomo tiekėjo atsisakymo sudaryti sutartį su vartotoju. Šiai dienai jie neturi teisės nepasiūlyti pasirašyti sutarčių su gaminančiais vartotojais.

– Kol kas su tuo susiduria tik dideli vartotojai. Ar nėra tokios rizikos, kad ateityje su tuo galėtų susidurti ir smulkesni vartotojai? Pavyzdžiui, eiliniai gyventojai, kurie ant savo stogų turi saulės elektrines.

– Tikimės, kad tokios situacijos nebus. Kol kas iš tų diskusijų, kurias mes girdėjome, kreipėmės į nepriklausomus elektros energijos tiekėjus. Išreiškėme savo poziciją, kad jie neturėtų piktnaudžiauti, neturėtų atsisakyti sudaryti sutarčių su gaminančiais vartotojais ar kitaip juos diskriminuoti. Turėtų laikytis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Tikėkimės, kad jie į tai atsižvelgs.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ atsižvelgė į jos bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) poziciją ir pakeisdamos įstatymams prieštaravusias elektros tiekimo ir persiuntimo paslaugų sutarčių sąlygas pašalino viešojo intereso pažeidimus.

„Bendrovių paskelbtose naujose sutarčių bendrosiose sąlygose nenumatyta prievolė buitiniams vartotojams, labai mažoms ir mažoms įmonėms grąžinti naudas, nuolaidas, sumokėti netesybas, kai vartotojas nutraukia sutartį anksčiau sutarties specialiojoje dalyje numatyto naudotis paslaugomis termino“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Anot jo, elektros tiekėjai taip pat įsipareigojo po 2023 metų birželio 1 dienos sutartis sudariusiems šių grupių vartotojams netaikyti sutartyse numatytų sąlygų dėl nuolaidų grąžinimo.

Tyrimo metu prokurorai buvo nustatę, kad „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ elektros tiekimo sutartyse buitiniams vartotojams buvo numačiusios Elektros energetikos įstatymui prieštaraujantį įpareigojimą už jų nutraukimą grąžinti suteiktas nuolaidas ar kitas naudas.

Dėl to energetikos rinkos reguliuotojas rugpjūtį buvo įpareigotas spręsti dėl priemonių taikymo pažeidimams pašalinti.

Pernai balandį Seime priimtos pataisos nuo birželio uždraudė elektros tiekėjams sutartyse su buitiniais vartotojais, mažomis bei labai mažomis įmonėmis numatyti jų nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ar netesybas. 

Restoranas „Burokėlis ir krapas“ už elektrą moka aukštais pernykščiais tarifais ir mokės dar porą metų.

„Dabar ta kaina yra tokia, kokia buvo praėjusių metų rugsėjį. O dabar mes biržoje turime praktiškai keletą centų, o mokame kelis kartus daugiau“, – teigė „Burokėlio ir krapo“ vadovė Odeta Bložienė. 

Tas pats ir daug elektros vartojančioje Elektrėnų „Ledo arenoje“.

„Tarifai nuo sausio mėnesio pradžios buvo itin žiaurūs – 47 centrai turbūt už kilovatvalandę“, – kalbėjo „Ledo arenos“ direktorius Valdas Škadauskas.

Pernai elektra buvo pasiekusi rekordiškai aukštą lygį. Kai metų gale kaina pradėjo kristi, tiekėjai pasiūlė fiksuoti ilgam laikui. Dalis įmonių tą ir padarė.

„Skatinami visos aplinkos, kad kainos gali dar didėti ir valstybė padės, Vyriausybė pradėjo svarstyti apie kompensavimo mechanizmus ir panašiai, visi buvo skatinami fiksuoti savo kainas“, – sakė O. Bložienė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ministras siūlo neieškoti kaltų dėl pačių įmonių pasirašytų sutarčių.

„Jeigu rasite mane kažkada sakiusį, kad skatinu verslą pasirašinėti tais planais sutartis tuo metu, tai tikrai to nerasite. Atvirkščiai – visada raginau verslą statyti savo elektrines ir užsitikrinti pigią elektrą ilguoju laikotarpiu“, – pareiškė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Apmaudu, kad mes mokame ir toliau, o kiti iš to pelnus kraunasi.

Nepriklausomi tiekėjai sako sulaukiantys nedaug prašymų mažinti ilgalaikių sutarčių tarifus.

„Viena iš tokių galimybių, kaip pratęsti sutartį ilgesniam laikotarpiui ir tokiu būdu sumažinti kainą jau dabar“, – kalbėjo „Enefit“ verslo klientų departamento vadovė Žana Klusovskienė.

Tiekėjai sako negalintys reikšmingai sumažinti fiksuotų sutarčių tarifų, nes patirtų nuostolių.

„Finansų rinkoje apdraudžiame tą kontraktą – užperkame visą kiekį tos dienos kainomis. Jeigu klientas ateina ir sako, kad jam nebetinka, jis nori mažesnės kainos, tai reikštų, kad mes turėtume parduoti visą kiekį jau šios dienos kainomis“, – aiškino Ž. Klusovskienė.

„Turim atvejų, kai verslas fiksavo prieš vadinamąją energetinę krizę. Tuomet buvo užfiksuotos ženkliai mažesnės kainos ir mes tą prievolę turim išlaikyti“, – teigė „Elektrum Lietuva“ rinkodaros vadovė Milda Basijokienė.

Įmonės sako dabar negalinčios nutraukti sutarčių ir pasirinkti pigesnių tarifų, nes numatytos didelės baudos.

„Praktiškai pusė viso termino sąskaitos, trijų metų sąskaita per pusę“, – pridėjo O. Bložienė. 

„Mums padirbus su šia įmone du mėnesius, teks sumokėti 370 tūkst. eurų baudą“, – kalbėjo „Ledo arenos“ direktorius.

„Tas sutarties nutraukimo mokestis dažnu atveju nepadengia mūsų patiriamo nuostolio, nes mes būname į priekį pasiskaičiavę, įsivertinę tuos vartojimo mastus, apimtis“, – teigė „Elektrum Lietuva“ rinkodaros vadovė.

LNK žiniomis, didelę elektros kainą užfiksavo ir stambios pramonės įmonės.

Energetikos ministras sako, tai jau gali būti visos šalies ūkio klausimas. Didėja Lietuvos įmonių kaštai.

„Skatinčiau tiek elektros tiekėjus, tiek verslą sėsti prie derybų stalo ir ieškoti sprendimų, nes Lietuvos ekonomika taip pat yra visiems labai svarbi ir ypač gamybos įmonėms, kurios perka aukšta kaina, nes produkcijos vertė didėja ir tada sudėtingiau eksportuoti“, – pasiūlė D. Kreivys.

Fiksuotos elektros kainos nustatomos pagal ateities prognozes. Praėjusių metų gale kalbėta, kad elektra smarkiai neturėtų pigti.

„Pasiūloma fiksuoti ilgam laikotarpiui ir šiandienos situacija jau rytoj gali pasikeisti, ir ji tikrai pasikeis“, – beveik prieš metus kalbėjo ekspertas.

Ir premjerė pernai užstojo tiekėjus.

„Jeigu kažkam atrodo, kad fiksuota kaina yra neteisinga, visada galima, kaip čia pasakyti, pažaisti rinkoje“, – tada sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Dabar akivaizdu, kad pernykštės prognozės nebuvo tikslios – elektra pinga, mažėja gyventojams siūlomi fiksuoti tarifai, gyventojai gali sutartis nutraukti, rinktis naujas. Dėl to dar skaudžiau įmonėms, kurios pasirašė kelerių metų sutartis pagal pernai prognozuotas kainas.

„Apmaudu, kad mes mokame ir toliau, o kiti iš to pelnus kraunasi“, – apibendrino „Ledo arenos“ direktorius.

Elektrėnų „Ledo arenos“ vadovas sako nesantis tikras, ar su dabar turimu elektros planu nuo rudens neteks užsidaryti.

Jų teigimu, vartotojai dažniausiai kreipiasi norėdami pasikeisti fiksuotos kainos planus į pigesnius nei 28 centai už kilovatvalandę (kWh).

Tiekėjų atstovai sako, kad nuo liepos daugiau nei 28 centus mokančių vartotojų nebeliks arba jų bus tik nedidelė dalis.

Didesnis aktyvumas

„Ignitis“ atstovės Lauros Beganskienės teigimu, sutartis norinčių pasikeisti klientų srautas šią savaitę išaugo tiek telefonu, tiek internete, tiek fiziniuose bendrovės aptarnavimo centruose.

„Gyventojai, sugrįžę po šventinio savaitgalio, jau sekmadienį antroje dienos pusėje intensyviau ėmėsi planų keitimo, padaugėjo skambučių klientų aptarnavimo telefonu, taip pat stebėjome didesnį srautą savitarnoje“, – BNS teigė L. Beganskienė.

„Nuo pirmadienio daugiau kaip 50 procentų didesnis klientų srautas ir visuose „Ignitis“ klientų aptarnavimo centruose“, – pridūrė ji.

Pastarosiomis savaitėmis elektros tiekimo sutartis dažniau persirašo ir „Enefit“ klientai.

„Pastaruoju metu – praėjusią ir šią savaitę – stebime didesnį susidomėjimą, kai sutartis kasdien persirašo keli šimtai klientų, tad tikrai galima teigti, jog suaktyvėjimas jaučiamas“, – BNS teigė įmonės atstovė Ieva Krikštopaitytė.

Vis dėlto, pasak jos, sutartis atsinaujinančių klientų dalis bus nedaug didesnė nei kitais mėnesiais – kiek daugiau nei 1 proc.

„Verta pabrėžti, kad daugiau nei pusei visų „Enefit“ klientų tai nėra aktualu, nes jų sutartyse fiksuotos elektros kainos neviršija 28 centų už kilovatvalandę ribos“, – sakė I. Krikštopaitytė.

Tuo metu „Elektrum Lietuvos“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas sako, kad birželį sutartis norinčių pasikeisti įmonės klientų aktyvumas padidėjo nežymiai. Jis mano, kad klientų srautas išaugs paskutinėmis mėnesio dienomis.

„Dabar jau esame pasiekę pastarųjų mėnesių vidurkį – apie 13 tūkstančių pakeistų sutarčių – bet iki mėnesio galo liko kelios dienos, kurios paprastai būna pačios aktyviausios“, – teigė M. Kavaliauskas.

„Tikėtina, kad birželio pabaigoje tokių, kurie šį mėnesį persifiksuos kainas, iš viso galime turėti apie 16–17 tūkstančių – juo labiau, kad prieš kelias dienas klientams dar kartą asmeniškai priminėme tai padaryti“, – pridūrė „Elektrum Lietuvos“ atstovas.

Mokančių daugiau nei 28 centus liks nedaug

Elektros tiekėjų atstovai sako, kad dažniausiai klientai pastaruoju metu kreipiasi norėdami pasikeisti turimas sutartis į pigesnius nei 28 centai už kilovatvalandę (kWh) fiksuotos kainos planus.

„Aukštesnes kainas turėję ir daugiausiai suvartojantys klientai jau anksčiau priėmė sprendimą ir pasikeitė elektros planą į pigesnį. Paskutinėmis dienomis planus į pigesnius keičiasi tie, kas turi fiksavę nežymiai aukštesnę nei 28 centų už kilovatvalandę kainą“, – teigė „Ignitis“ atstovė L. Beganskienė.

„Dažniausiai kreipiasi tie, kurių galutinė kaina už kilovatvalandę po liepos 1-os bus aukštesnė nei 28 centai. Sudarydami naujas sutartis bei keisdami planus klientai šiuo metu dažniausiai renkasi trumpesnės trukmės – dažniausiai šešių mėnesių – arba su birža susietus planus“, – sakė „Enefit“ atstovė I. Krikštopaitytė.

Pasak „Elektrum Lietuvos“ produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko, dažniausiai klientai renkasi mažiausios trukmės fiksuotos kainos planus, tačiau, jo teigimu, populiarėja ir ilgesnės trukmės – 12 ar 24 mėnesių – planai.

„Tai irgi logiškas pasirinkimas, nes ateities sandoriai rodo, kad elektros kaina ateityje krypsta augimo linkme, tad dabar yra labai geras metas užsigarantuoti palankią elektros kainą ilgesniam laikui į priekį“, – teigė M. Kavaliauskas.

Elektros tiekėjų atstovų teigimu, nuo liepos daugiau nei 28 centus už kilovatvalandę mokančių klientų nebeliks arba jų bus tik nedidelė dalis.

„Ignitis“ atstovė L. Beganskienė primena, kad bendrovė klientams nuo liepos vienašališkai sumažins fiksuotus tarifus iki 28 centų už kWh.

„Nuo liepos 1 dienos kaip ir dabar, „Ignitis“ neturės nepriklausomo tiekimo klientų, mokančių daugiau kaip 28 centus už kilovatvalandę, nes net tiems, kas nespės ar dėl vienokių ar kitokių priežasčių patys nesusimažins kainos, (...) mes vienašališkai sumažinsime kainą“, – teigė L. Beganskienė.

Elektros tiekimo kainą turintiems šešerių bei septynerių metų trukmės elektros tiekimo sutartis vienašališkai ketina sumažinti ir „Enefit“. Pasak įmonės atstovės, šias sutartis turi virš 90 proc. įmonės klientų, mokančių daugiau 28 centus už kilovatvalandę.

„(Nuo liepos – BNS) liks vos keli tūkstančiai, mokančių daugiau nei 28 centus už kilovatvalandę“, – teigė ji.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, „Enefit“ šiuo metu turi apie 122,4 tūkst. buitinių vartotojų.

„Elektrum Lietuvos“ atstovas M. Kavaliauskas taip pat sako, kad nuo liepos didžioji dalis įmonės klientų už elektros kilovatvalandę mokės mažiau nei 28 centus.

„Nepasikeitusiems aukštesnių tarifų, kainų vienašališkai nemažinsime – mes juk negalime nuspręsti, kokios kainos ar fiksavimo trukmės jie nori, todėl kviečiame tą padaryti patiems“, – teigė M. Kavaliauskas.

„Jei ir toliau to nepadarytų, nuo liepos nebelikus kompensacijų, tie, kas dar turi aukštesnius nei 28 centų tarifus, už elektrą mokėtų savo pilna fiksuota kaina vidutiniškai apie 32 centus“, – pridūrė jis. 

VERT duomenimis, birželio pradžioje už elektros kilovatvalandę iki 28 centų per mėnesį mokėjo 706,4 tūkst. arba 65,6 proc. nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų.

Vyriausybės sprendimu nuo liepos šiuo metu galiojančios kompensacijos už elektrą buitiniams vartotojams bus panaikintos. Tai padaryta įvertinus sumažėjusias didmeninės elektros rinkos kainas ir energetikos rinkos reguliuotojo prognozes antrajam šių metų pusmečiui.

„Tie vartotojai, kurie turi (sutartyje numatytą elektros kainą – BNS) daugiau nei 28 centus, jie tikrai turėtų peržiūrėti, nes Vyriausybė yra priėmusi sprendimą nuo liepos 1 dienos nebetaikyti kompensacijų ir gali atsitikti taip, kad vartotojas šiandien moka pagal taip vadinamas grindis – 28 centus už kilovatvalandę, o realiai toje sutartyje gali būti ir dvigubai didesnė kaina – ir 50, ir 45 centai“, – LRT radijui trečiadienį teigė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

„Vartotojui bus tikrai nemalonus siurprizas gavus sąskaitą už liepos mėnesį, kuri galėtų padidėti ganėtinai reikšmingai. Tikrai raginame vartotojus būti atidžiais ir pasitikrinti šiuo metu galiojančias sutartis“, – sakė jis.

Vartotojui bus tikrai nemalonus siurprizas gavus sąskaitą už liepos mėnesį, kuri galėtų padidėti ganėtinai reikšmingai.

VERT pirmininko teigimu, sutartis turėtų peržiūrėti ir tie, kurie už elektrą moka mažiau nei 28 centus, nes tiekėjai jau siūlo mažesnę kainą.

„Tie vartotojai, kurie turi mažesnę nei 28 centai kainą, pavyzdžiui, 27 ar 26, jie irgi galėtų būti aktyvūs rinkoje, nes nepriklausomi elektros energijos tiekėjai siūlo ir 21, ir 22 centų už kilovatvalandę tarifus. Jie irgi lygiai taip pat gali kreiptis į nepriklausomus elektros energijos tiekėjus ir pasikeisti sutartis“, – komentavo R. Pocius.

R. Pociaus teigimu, dauguma žmonių turėtų už elektrą mokėti mažiau nei 28 centus, be to, kai kurie tiekėjai jau dabar paskelbė, kad nuo liepos vienašališkai vartotojams mažins elektros kainą.

„Parlamentas yra priėmęs elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kurie leidžia nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams sumažinti kainą vartotojui nekeičiant kitų sutarties sąlygų – yra keletas tiekėjų, kurie jau viešai yra paskelbę, kad planuoja nuo liepos 1 dienos vienašališkai kainas sumažinti vartotojams iki 28 centų“, – aiškino R. Pocius.

Apie tai, kad vienašališkai mažins kainas, jog klientai nuo liepos 1 dienos nemokėtų daugiau nei 28 centų, yra paskelbę du pagrindiniai tiekėjai bendrovės „Ignitis“ ir „Enefit“. Tuo metu „Elektrum Lietuva“ apie tokią neskelbė.

„Ignitis“ ir „Enefit“ gegužės pradžioje paskelbus apie planus nuo liepos vienašališkai iki 28 centų mažinti fiksuotus tarifus,  R. Pocius praėjusią savaitę sakė, jog 29 centus ir daugiau už elektrą mokančių vartotojų skaičius turėtų „gerokai sumažėti“ – tokių birželio pradžioje buvo dar 370,6 tūkst.

Anot VERT pirmininko, šiais metais sutartis su tiekėjais jau peržiūrėjo apie 400 tūkst. žmonių, o dešimtadalis jų pakeitė tiekėją.

„Nuo sausio mėnesio, kai elektros kainos pradėjo mažėti, apie 400 tūkst. gyventojų peržiūrėjo savo sutartis su elektros tiekėjais. Dauguma jų tas sutartis peržiūrėjo su savo tiekėjais, bet yra apie 40 tūkst. (žmonių – BNS) kurie pakeitė tiekėją peržiūrėdami kainą, kitaip sakant, tas judėjimas yra“, – trečiadienį LRT sakė R. Pocius.

Birželio 1 dienos duomenimis, iki 28 centų mokėjo 706,4 tūkst., arba 65,6 proc. nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų.

„Tokių mokėtojų už 28 centus turime apie 25 proc. nuo visos klientų bazės, o jų iš viso yra apie 30 tūkst., tikrai nemažai“, – sakė „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna. 

Per keturis mėnesius fiksuotos kainos planai atpigo nuo 12 iki 17 centų, bet ne visi nori už elektrą mokėti mažiau.

„Dalis vartotojų gal ir nejaučia tos didesnių tarifų įtakos, nes jiems dalis yra kompensuojama valstybės – iki 28 centų. Tai gal net nelabai supranta, kad yra mažesnė kaina, todėl didelio galvos skausmo kol kas ir nepajautė“, – teigė „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.     

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Keisti elektros kainą dabar iniciatyvos turi imtis pats vartotojas. Skambinti tiekėjui, rašyti elektroniniu paštu, atvykti fiziškai arba planą pasikeisti internetu. Tačiau Seimo nariai siūlo šią atsakomybę permesti tiekėjams.

„Šiuo atveju elektros energijos tiekėjas galės vienašališkai sumažinti kainas“, – komentavo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Anot K. Starkevičiaus, žmogaus nereikės įspėti apie mažinamą kainą. Tiesiog tiekėjas atsiųs mažesnę sąskaitą. Vienašališkai keisti sutarčių tiekėjas negalės tik tuo atveju, jeigu elektros kaina didės.

„Tai reikštų liberalizacijos pabaigą ir grįžimą prie reguliuojamos rinkos“, – komentavo V. Koryzna.

Idėją vienašališkai mažinti kainas Ekonomikos komitetas Seimui pristatė tik šiandien, tačiau Parlamentas sutarė pataisas svarstyti skubiai, kitą savaitę.

„Valstybė nesutaupytų, bet didžiausias rūpestis turbūt yra po pusmečio, kuomet baigsis valstybės subsidijų lygis, šiuo teisės aktu norėtume, kad žmonės mokėtų rinkos kaina ir jiems nebūtų aukštos kainos“, – teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Kas nori atpiginti nepriklausomų tiekėjų planus, o kas – sugrąžinti į vieno tiekėjo rankas. „Valstietė“ Guoda Burokienė siūlo leisti grįžti pas visuomeninį tiekėją visiems žmonėms, nepriklausomai nuo liberalizavimo etapo, net ir esančius garantiniame tiekime.

„Būtent „valstiečiai“ priėmė liberalizavimo įstatymą. Jeigu jie taip rūpinasi vartotojais, jau tada buvo galima tą padaryti“, – savo nuomonę išsakė D. Kreivys.

Grįžti į vieno tiekėjo rankas šiuo metu neapsimoka. Nuo kovo 1 dienos visuomeninis tiekimas vienos laiko zonos kainuoja 28 centus už kilovatvalandę (kWh), o nepriklausomų tiekėjų elektra kone 8 centais pigesnė.

„Yra keli tiekėjai, kurie jau pasitraukė iš šios rinkos dėl to, kad politikai dažnai šiai rinkai ir vartotojams suformuoja ne visai teisingus lūkesčius“, – sakė V. Koryzna.

Yra keli tiekėjai, kurie jau pasitraukė iš šios rinkos dėl to, kad politikai dažnai šiai rinkai ir vartotojams suformuoja ne visai teisingus lūkesčius.

 

Nors elektra pinga, tiekėjai vis dar neatsikrato skolininkų. Tad Seimo nariai ragina leisti skolas grąžinti dalimis.

„Vartotojas turi kreiptis ir išreikšti tokį norą. Tada tiekėjui atsiranda prievolė derėtis ir išdėstyti nuo trijų iki šešių mėnesių laikotarpyje, tvarkingai, komercinį pasiūlymą dėl įsipareigojimo padengti įsiskolinimą“, – sakė Ekonomikos komiteto narys Gintautas Paluckas.

Pažeidžiamiausiems elektros vartotojams, kurie gauna valstybės pašalpas, norima leisti įsiskolinti daugiau. Elektrą atjungti tik tada, kai elektros suma siekia ne 147 eurus, kaip yra dabar, o – 480 eurų.

Tendencijos yra tokios, kad elektros energijos poreikis augs, o tai reiškia, kad ir elektros energijos kainos irgi didės“, – kalbėjo Seimo narys Lina Jonauskas.

Anot tiekėjų, augant skolų sumai, ją dengti turės kiti vartotojai. Vadinasi, elektra brangtų.

„Kuo didesni administravimo kaštai, natūralu, kad jie vis tiek turi kažkur nugulti“, –  įžvalgomis pasidalino M. Giga.

Ar bus leista įsiskolinti daugiau, dar turės nuspręsti Seimas.

Daug aktyvesnę partnerių kontrolę padiktavo per pastaruosius metus kilusios dalies remonto darbų ar paslaugų kainos – visoje šalyje įsismarkavusi infliacija, kuri praėjusių metų pabaigoje sudarė net 21,7 proc. Tai turėjo įtakos ir galutinei darbų kainai. Tačiau įmonė pastebėjo, kad kai kurie rangovai, prisidengę didele infliacija, ėmė piktnaudžiauti kainomis, o tai yra neetiška ir todėl buvo nedelsiant imtasi veiksmų.

„Nuolatos vykdome rangovų auditą. Vertiname ne tik kokybę, bet ir laiką paslaugai suteikti, ir kainą už darbus. Tai padeda užtikrinti geriausią darbų kokybę ir kartu užkirsti kelią, kad išorės partneriai nežongliruotų nepagrįstai dideliais įkainiais“, – sako „Mano BŪSTO“ direktorius Mindaugas Genys.

Anot jo, šiuo metu bendrovė beveik visus klientų namuose atliekamus darbus perka iš rinkos konkurso būdu, tačiau pastebi, kad kartais pasitaiko atvejų, kai net mažiausią kainą pasiūlę rangovai darbus atlieka brangiau, nei galėtų. Ateityje įmonė ketina pirkti rangos darbus ir per kitas viešas pirkimų platformas, jeigu jos užtikrins klientams priimtinas kainas.

„Saugodami klientus nuo permokėjimų, atlikome išorės partnerių auditą, po kurio atsisveikinome su 32 rangovais. Pastebėjome, kad dalis jų, pasinaudoję išaugusia infliacija, galėjo piktnaudžiauti aukštesnėmis kainomis, nei turėtų būti, todėl nedelsdami užkirtome tam kelią. Tokius auditus vykdysime ir ateityje, kad mūsų klientai gautų geriausios kokybės paslaugas už priimtinas kainas“, – sako bendrovės vadovas.

Iki audito bendrovė bendradarbiavo su 292 remonto darbus klientų objektuose vykdančiomis įmonėmis arba pagal individualią veiklą dirbančiais asmenimis. Po 2023 m. pirmojo audito jų sumažėjo 12 proc. – iki 260.

Su netinkamai paslaugas teikiančiais rangovais buvo nutrauktos bendradarbiavimo sutartys, o juos jau keičia kiti, nauji partneriai, gebantys teikti įmonės klientams paslaugas už priimtiną kainą.

„Infliacijos sukelta grandininė reakcija neaplenkė ir būsto priežiūros segmento. Jau kurį laiką stebime išaugusias paslaugų ir medžiagų kainas, tačiau intensyviai ieškome sprendimų, kurie padėtų bent iš dalies amortizuoti klientams teikiamų paslaugų įkainius. Vienas tokių – jau minėtas auditas, kuris ir toliau prisidės prie to, kad mūsų klientai už suteiktas paslaugas mokėtų sąžiningomis kainomis, tačiau tie, kurie bandys tuo naudotis, tikrai nebendradarbiaus su mumis“, – teigė M. Genys.

Bendrovė ir toliau vykdys partnerių veiklos auditą, kuris apims ne tik jai teikiamų darbų kokybę ir kainą, bet ir kitiems rinkos dalyviams suteiks analogiškų paslaugų palyginimą.

M. Genio teigimu, pertvarkęs partnerių gretas, „Mano Būstas“ šiuo metu peržiūri dalies populiariausių paslaugų kainodarą ir artimiausiu metu klientams pristatys atnaujintą paslaugų ir remonto darbų krepšelį.

„Įsivertinome savo pajėgumus ir nuolat ieškome būdų, kaip savo klientams atpiginti dalį paslaugų. Neabejoju, kad mums pavyks tai pasiekti ir klientai gaus geriausias kainas rinkoje. Radę priimtinų sprendimų būtinai apie juos informuosime klientus, kurie, tikiu, teigiamai įvertins mūsų pastangas dalį paslaugų teikti žemesnėmis kainomis negu iki šiol“, – pabrėžė „Mano BŪSTO“ direktorius.

Valstybės duomenų centro analizė rodo, kad pernai Lietuvoje 23,5 proc. brango būsto priežiūrai reikalingos medžiagos.

Kaip BNS teigė Eglė Kučinskaitė, automatinis sutarčių pratęsimas numatytas kodekse, jo pataisas praėjusią savaitę priėmė Seimas ir jas jau pasirašė Lietuvos prezidentas.

„Pats kodeksas numato, kad sutartys pratęsiamos automatiškai, papildomai su vežėjais LTSA jų tęsti nereikia“, – sakė E. Kučinskaitė.

LTSA duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo 260 tolimojo susisiekimo maršrutų, kuriuos aptarnavo 35 įmonės, su jomis kas penkerius metus būdavo pratęsiamos sutartys. Dabartinės administracijos ir bendrovių sutartys baigėsi kovo pabaigoje, o kodekso pataisose numatytos sąlygos įsigalioja nuo liepos.

E. Kučinskaitė teigia, kad nuo balandžio iki liepos galios ir visos keleiviams numatytos lengvatos.

„Žmonėms su negalia, senjorams, studentams, mokiniams – viskas galios“, – BNS sakė E. Kučinskaitė.

Kelių transporto kodekso pataisų, numatančių tolimojo susisiekimo autobusais rinkos pertvarkymą, prireikė norint  atverti paprastesnes galimybes į rinką patekti naujiems vežėjams, jos įveda naujus reikalavimus tarpmiestinius maršrutus aptarnaujantiems vežėjams, o rinkos senbuviams numato pusantrų metų pereinamąjį laikotarpį prisitaikyti prie pokyčių.

Reformos rinkoje prireikė Konkurencijos tarybai paskelbus, kad šiame versle trūksta konkurencijos.

Per savaitę iš viso sulaukta 613 klientų paraiškų, iš kurių patvirtintos 447, o dar dėl 45 sprendimą žadama priimti detaliai įvertinus pateiktus duomenis, penktadienį pranešė LTG.

Pranešama, kad 72 atmestos paraiškos buvo susijusios su krovinių judėjimu tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Tuo metu 15 paraiškų atmesta nustačius, jog su krovinių vežimu yra susijusios Baltarusijos vyriausybės valdomos įmonės.

Likusios paraiškos atmestos įvertinus kitas kompleksines rizikas – atitikimą Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinių Tautų ir kitoms sankcijoms, taip pat sustabdytas ar nutrauktas sutartis.

LTG praneša, kad daugiausia paraiškų atmesta naftos gabenimui –  paraiškos nebuvo patvirtintos atvykti 591 vagonams su šiomis prekėmis.

Bendrovė taip pat pranešė atmetusi paraiškas 141 konteineriui ir 49 vagonams su statybinėms medžiagomis bei 45 vagonams su cheminėmis ir mineralinėmis trąšoms. 

„LTG Cargo“ skelbia kovą sulaukusi 1955 paraiškų gabenti krovinius tarp Lietuvos ir užsienio šalių, iš kurių patvirtintos 1462 bei atmestos – 447. Dauguma atmestų paraiškų (258) susijusios su krovinių judėjimu tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

Siekiant užkirsti kelią galimam sankcijų apėjimui, valstybės valdomų „LTG Cargo“ nuo kovo 1 dienos sugriežtino krovinių gabenimo kontrolę. Pagal ją, visi įmonės klientai, gabenantys krovinius plačiąja vėže, privalo apie juos pateikti papildomą išsamią informaciją ir dokumentus, taip pat iš naujo pateikti paraiškas kroviniams iš trečiųjų šalių vežti kartu su papildoma informacija.