– Pradėkime nuo nedarbo dienų skaičiaus. Ar daug mes jų turime?

– Mes vieni daugiausiai turime nedarbo dienų visoj Europoj. Tikėtina, kad jų peržiūra būtų tikslinga, nes turime tokias keistas dienas kaip lapkričio 2 d., gegužės 1 d., Joninės. Tai tokios dienos, kurios galėtų gal ir pranykti.

– Su jumis šnekamės kaip tik po trijų poilsio dienų. Buvo galima matyti, kad jau penktadienį Vilnius tuštesnis, antradienį dar taip pat tuščia. Tai tos darbo dienos gal išbalansuoja ir kitas dienas aplink jas?

– Na, nemanau, kad išbalansuoja, bet sukelia tam tikrų nemalonumų tiems žmonėms, kurie organizuoja darbą. Tas masinis išvažiavimas sukelia tam tikrų problemų. Galėtume galbūt diskutuoti apie tam tikras atostogas, kai žmogus pats pasirenka, kada jam patogu atostogauti. Daug žalingiau yra, kai visa Lietuva atostogauja. Tai yra gamyba, yra darbai, nuo kurių negalima atsitraukti, juos įvykdyti darosi labai sudėtinga.

– Atsisakius tų kelių dienų, kurios yra svarstytinos – ar tai būtų svarus indėlis į gynybos biudžetą, kurio tikrai reikia didesnio?

– Reikia nepoliarizuoti labai stipriai. Manau, gynybos biudžetą galima papildyti vieninteliu keliu – peržiūrint mokesčius. Pridedant 1 proc. prie PVM ir pelno mokesčio, kad tiek verslas, tiek visuomenė prisidėtų. Atostogų atsisakymas arba tos vienos dienos atsisakymas duotų žmonėms daugiau pajamų, nes dirbantis žmogus vis tik uždirba, o atostogaujantis žmogus išleidžia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai atsisakyti tokios minties ar vis tik apsistoti ties ja ir žiūrėti, kurio iš laisvadienių atsisakyti?

– Mano nuomone, galėtume pasvarstyti, ar kokių dviejų dienų nereikia atsisakyti, nes jos yra keistos. Pavyzdžiui, lapkričio 2 d. ar gegužės 1 d. Dauguma lietuvių nenaudoja gegužės 1 d. kaip Darbo dienos šventės ar antrą dieną iš eilės nevažiuoja į kapus.

– Bet jau ne dėl gynybos biudžeto?

– Nereikėtų visko sukarti ant gynybos biudžeto. Mokesčių peržiūra galėtų duoti virš 0,5 mlrd. eurų pajamų į biudžetą, kuris galėtų būt nukreiptas į gynybą.

– Kokius mokesčius reikėtų peržiūrėti?

– PVM, gyventojų pajamų mokestį ir akcizus.

Daugiau apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene.

– Tas, kas praėjo mokykloje bent keturias klases, gali pasiskaičiuoti, kad šitas pasiūlymas jokios didesnės ekonominės naudos į biudžetą neatneš. Vienintelę naudą iš šito pasiūlymo gaus verslas, kuris išvengs dvigubo apmokėjimo per šventines dienas ir privers darbuotojus dirbti daugiau ir atsisakyti poilsio. Reiškia, darbuotojas praras sveikatą ir nebūtinai tas sveikatos praradimas pasitarnaus mūsų gynybos stiprinimui.

– Ar būtų galima rasti kokį nors kompromisą? Pasilikti dalį laisvų dienų, o dalį paaukoti?

– Man atrodo, kad šiandien mes turim kalbėti apie didesnį poilsio dienų skaičių, nes kasmetinių atostogų mes turim tik minimumą. Mes turim saugot darbuotojų sveikatą, nes senėja visuomenė ir mums reikės vis ilgiau to paties darbuotojo. O verslas su savo ciniškais pasiūlymais turi pasėdėt nusiraminimo kėdutėje ir pagaliau turime grįžti prie normalios diskusijos. Jeigu kalbam apie sustiprintą gynybą ir gynybos mokestį, tai tam yra sumažintas pelno mokestis, kurį galėtume grąžint iš 15 proc. į 20 proc. ir pagaliau kalbėti apie didelių pajamų didesnį apmokestinimą.

– Bet yra kritikos, kad lietuviai yra tie, kurie turi bene daugiausiai laisvų dienų per metus, lyginant su kitomis šalimis.

– Čia yra visiška nesąmonė, verslo manipuliacija, priverčiant darbuotojus dirbti daugiau už mažą atlyginimą. Kaip ir sakiau, tegul nusiramina ir pagaliau kalbam konstruktyviai šiuo klausimu. Nes visi supranta saugumo svarbą, visi supranta, kad šiai dienai geopolitinė padėtis yra labai jautri ir mes turime visi prisidėti. Bet tai neturi būti PVM mokestis, tai turėtų būti sustabdytas kelias lengvų lengvatų verslui dalinimui. Reiškia, mes turime verslui padalinti biudžeto pinigus, bet tuo pačiu metu darbuotojai gali tas lengvatas atidirbti savo poilsio ir savo sveikatos sąskaita. Aš manau, kad tai yra visiška nesąmonė.

Skelbiama, kad gruodžio 24–26 dienomis vykstantys viešuoju transportu turėtų vadovautis įprastais šeštadienio autobusų tvarkaraščiais.

Tuo metu naujųjų metų išvakarėse – gruodžio 31 d. –  nuo 20 val. iki sausio 1 d. 4 val. kelionės viešuoju transportu bus nemokamos, kursuos ir naktinių maršrutų autobusai.

Naujųjų išvakarėse nuo 22 val. iki 2024 m. sausio 1 d. 1 val. nakties taip pat bus draudžiamas transporto priemonių eismas (įskaitant ir viešąjį transportą) T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės gatvėse. Todėl keisis 10, 11, 33, 89 ir 102N autobusų maršrutų trasos bei eismo tvarkaraščiai.

Lietuviai jau priprato taip ilginti savo savaitgalius. Apie šių dienų naudą reportaže LNK žurnalistė pasikalbėjo su Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidente Daiva Čibiriene.

– Tai ar naudingos yra tokios dienos?

 – Iš tikrųjų  naudingos. Pavyzdžiui, darbuotojas, kuris tik įsidarbino ir teisę į atostogas įgis tik po pusmečio darbo, o atostogų nori, pirmą tokį įdomų savaitgalį, kuriuo jis galėtų pasinaudoti, turi liepos mėnesį – liepos 6 d. Tądien turime Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, vadinasi, jei liepos 7 d. žmogus pasiimtų vieną laisvą dieną, gal darbdavys ją ir duotų, vis dėlto tai tik viena diena, tai jis, pasiėmęs tą vieną dieną, jau įgytų laisvą, tokį prailgintą, savaitgalį.

– Šią vasarą turime tris šventines dienas – Liepos 6-ąją, Jonines ir Žolinę. Apie Liepos 6-ąją jau paminėjote, o kaip dėl Joninių?

– Per Jonines prasiilginti atostogų nepavyks, nes ta diena yra šeštadienis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Bet dar turime Žolinę. Kaip su jomis?

– Žolinių šventė yra antradienį, vadinasi, galime pirmadienį, 14 d., pasigriebti vieną atostogų dieną ir turėti keturias atostogų dienas – nuo 12 iki 14 d.

– O jeigu imti 15–18 d.?

– Taip, galima, bet čia jau reikia  prašyti trijų dienų, ne visi darbdaviai išleidžia, ypač jei esi naujokas darbovietėje. O vieną dieną darbdavys gana lengvai išleidžia, net nebūtina labai anksti. Vieną dieną niekas nesugrius. 

– Vadinasi, pasiėmę vieną dieną, mes galime turėti keturias laisvas dienas?

– Taip. Tai yra teisėta, teisinga, o nuo to jūs nei pralošite, nei laimėsite. Laikoma, kad jūs tik viena diena pasinaudojote.

– O kaip finansine prasme? Juk už atostogas mes gauname atostoginius. Tai ta viena diena naudinga ar nuostolinga finansiškai?

– Atostoginiai pas mus skaičiuojasi iš trijų prieš tai buvusių mėnesių vidurkio. Pavyzdžiui, liepą yra tik 20 darbo dienų, o vidurkį skaičiuotume iš birželio, gegužės ir balandžio – jų bendras darbo dienų skaičius yra 63 dienos. Tuomet mes gausime vidurkį pamažintą, jeigu žmogaus alga visada buvo vienoda. Vadinasi, ta viena diena bus apmokėta mažesniu įkainiu, kuris skaičiuojamas iš trijų mėnesių vidurkio.

– O jei eitume ilgesnių atostogų – mėnesį, dvi savaites?

– Jei viena diena atostogų, o alga 1 tūkst. eurų, tai praloši tik du eurus. Tačiau jei eisi dešimt dienų, vadinasi du eurus reikės dauginti iš dešimties, tai jau yra 20 eurų. Dauginant iš 20-ies, jei atostogų einate liepą, – bus jau 40 eurų. Bet reikėtų vertinti viską – galbūt jūs birželio mėnesį gavote premiją ir tada liepos mėnesį labai smagu atostogauti, nes vidurkis bus didelis.

– Kuris šių metų mėnuo yra gausiausias tokių dienų, kuriomis pasiėmus atostogas galėsime atostogauti ilgiau?

 – Gausiausias tradiciškai yra gruodis, nes turime 25, 26 d. Šį mėnesį šventės prasideda pirmadienį ir baigiasi antradienį, vadinasi, trečiadienis, ketvirtadienis, penktadienis yra trys darbo dienos, bet kas dirba nuo gruodžio 27 iki 29 d.? (juokiasi) Taigi, pasiėmus tas tris dienas, jau galima poilsiauti nuo gruodžio 23 iki 31 d. – visas devynias dienas.

Iškreipia realų vaizdą

Dienos, kurias siejame su mirusių artimųjų pagerbimu, išsiskiria eismo įvykiais. Per Lietuvą ne kartą nuskambėjo nelaimės, kai į kapines arba iš jų keliaujantys automobiliai patenka į tragiškas avarijas, kuriose žūsta ar sunkiai sužalojami žmonės. Paradoksalu, bet tokie rezonansiniai įvykiai iškreipia realų vaizdą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pirmosiomis lapkričio dienomis įskaitinių įvykių, kuriuose sužalojami žmonės, būna netgi šiek tiek mažiau nei vidutiniškai. Įskaitinių įvykių dienos vidurkis 2019–2021 m. svyruoja nuo 7,6 iki 8,7, o tarp spalio 30 ir lapkričio 2 d. sumažėja iki 7,5. Praktiškai nesiskiria ir eismo įvykiuose sužalotų ir žuvusių žmonių skaičius.

Vėlinių laikotarpiu į eismo įvykius dažniausiai patenka ne senjorai, o 35–49 metų amžiaus piliečiai.

Tiesa, bendras avarijų skaičius išauga drastiškai. BTA duomenimis, vidutinis eismo įvykių kiekis nuo 2019 iki 2021 m. nesiekia 100, tačiau spalio 30–lapkričio 2 d. jis išauga beveik 50 proc., maždaug iki 150 per dieną.

„Kiekvienais metais lapkričio pradžioje registruojame beveik dvigubą prašymų atlyginti žalą dėl eismo įvykio pagausėjimą“, – komentavo BTA atstovas Andrius Gasparavičius.

Veikia laiko persukimas

Paklaustas apie sunkių avarijų sumažėjimą, nepaisant gerokai intensyvesnio eismo, BTA draudimo Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas pabrėžė, kad vairuotojus veikia keletas teigiamų veiksnių.

„Keliuose smarkiai pagausėjus eismo dalyvių, jie pradeda vairuoti atsargiau ir sumažina greitį. Drausmingumą akyliau prižiūri ir gausesnės policijos pareigūnų pajėgos keliuose. Panašiu metu pereiname ir prie vėlyvesnio žiemos laiko, o šis laikrodžio rodyklių sukiojimas veikia kai kuriuos vairuotojus“, – dėstė A.Gasparavičius.

Specialistas techninių įvykių ženklų pagausėjimą aiškina intensyviu eismu, ypač miestuose, kur judėjimo greitis nedidelis, bet daug sankryžų ir rikiavimosi į kitas eismo juostas. Statistikos negerina parkavimo vietų trūkumas kapinių prieigose ir su tuo susijęs netvarkingas ar rizikingas automobilių statymas.

Eismo sąlygas lapkričio pradžioje sunkina ir greitai kintančios oro sąlygos – vieną valandą gali maloniai šviesti dar šilta saulutė, o netrukus – prapliūpti stiprus lietus ar dar blogiau – iškristi pirmosios snaigės. Be to, tokiu metų laiku ir temsta jau gerokai anksčiau nei rugsėjį, tad ilgesnius atstumus dažniau tenka įveikti tamsiuoju paros metu.

Pavojingiausi ne senjorai

„Paradoksalu, tačiau ir sudėtingesnės sąlygos kai kuriuos eismo dalyvius skatina keliuose elgtis atsargiau“, – pastebėjo pašnekovas.

Pagal statistiką, šventinėmis dienomis neretai į eismo įvykius pakliūva vairuotojai, kurie į automobilį sėda tik keletą kartų per metus. Viena tokių išskirtinių dienų ir tampa Vėlinės. Tiesa, A.Gasparavičius tikina, kad ne šie, dažniausiai vyresnio amžiaus eismo dalyviai automobilių sraute išsiskiria pavojingumu.

Ruošiasi: sustiprintos policijos pareigūnų pajėgos patruliuos ne tik magistraliniuose keliuose, bet ir kapinių prieigose. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Galbūt jie kitiems eismo dalyviams labiau matomi dėl išsiskiriančių senesnių automobilių ar lėtesnio vairavimo, tačiau kartu jie yra itin atsargūs ir dėmesingi, tad į eismo įvykius patenka rečiau“, – aiškino jis.

BTA statistiniai duomenys liudija, kad Vėlinių laikotarpiu į eismo įvykius dažniausiai patenka ne senjorai, o 35–49 metų piliečiai.

Darbuosis ir pareigūnai

Šiemet intensyvesnio eismo ir aktyvaus kapinių tvarkymo laikotarpis truks keturias penkias dienas: savaitgalį, spalio 29–30 d., ir nedarbo dienomis, lapkričio 1–2 d., bei tarp šių dienų patenkantį pirmadienį, kuris formaliai yra darbo diena, tačiau tikėtina, kad daug žmonių šią dieną prašysis laisvadienio.

„Ilgesnis laikotarpis, per kurį kapinių tvarkymas bus aktyviausias, turėtų sureguliuoti transporto intensyvumo pikus. Tai lemtų ne tik mažesnes spūstis, bet ir mažesnį dalyvavimo eisme rizikingumą. Vis dėlto vairavimas šiomis dienomis nebus toks paprastas, kaip bet kurią kitą metų dieną“, – sakė jis.

Kiekvienais metais policija Visų Šventųjų ir Mirusiųjų pagerbimo dienomis imasi prevencinių veiksmų siekdama sumažinti avaringumą ir saugodama viešąją tvarką. Keliuose dirba daugiau pareigūnų, sustiprinamas patruliavimas žmonių susibūrimo vietose. Patrulių padaugės ir visuose šalies magistraliniuose keliuose, kur bus vykdoma periodinė kontrolė. Pasirinktose vietose bus organizuojamos trumpalaikės prevencinės priemonės, blaivumo patikrinimai ir pažeidimų kontrolė.

Pasirinktose vietose bus organizuojamos trumpalaikės policinės priemonės, blaivumo patikrinimai ir šiurkščių pažeidimų išaiškinimas. Anot Lietuvos automobilių kelių direkcijos, pareigūnai teiks pagalbą eismo dalyviams prie įvažiavimo kelių į kapines, reguliuos srautus ir pasirūpins, kad žmonės išvengtų spūsčių.

„Yra trys dalykai: politinis, ekonominis ir emocinis. Jei kalbėsime apie darbdavių poziciją, mums liberalų siūlymas yra palankus. Todėl, kad ekonomiškai yra geriau pridėti prie atostogų vieną dieną negu kokį trečiadienį, ketvirtadienį ar penktadienį – priklausomai nuo to, kada išpuola ta diena, kai reikia švęsti. Ir tada žmonės prieš ar po gegužės 1 d.  dirba kaip švęsdami. Ekonomiškai taip. Bet politiškai kiekviena šventė turi turėti tam tikrą prasmę. Pavyzdžiui, Joninės. Kokią jos turi turėti prasmę? Galbūt liberalams vertėjo pradėti nuo Joninių? Todėl, kad su Gegužės 1-ąja žmonės save tapatina „Mes dirbantieji, čia mūsų šventė“. Ne dėl to, kad kažkas kažką engia, bet dėl to, kad tai – mūsų šventė. Bet politiškai jau kai kurių rudimentų atsikratėme: visokių balvonų, kurie kažkur buvo pastatyti. Tuo metu toje politinėje sistemoje jie buvo logiški. Dabartinėje politinėje sistemoje – nelogiški. Tada ir kyla klausimas: kodėl jie ten stovi? Kodėl turime švęsti tai? Šventės turi būti prasmingos. Žinoma, Kovo 11-oji, Vasario 16-oji. Galbūt netgi Sausio 13-oji, nors tai būtų nebe šventė, o tam tikras minėjimas. Taip kalbu, nes prieš laidą apklausiau apie porą dešimčių žmonių, ką jie galvoja“, – sakė D. Arlauskas.

– Ir ką jūsų mikrosociologinis tyrimas sako?

– Vieni klausė: o tai gal Boso dieną reikia švęsti – juk jie kaip ir suteikia darbo vietą, mes juos sveikiname? Kiti siūlė švęsti žemdirbių šventę, nes mūsų kraštas – žemdirbių kraštas. Todėl ir Gegužės 1-ąją švęsti labai paranku, nes pradedamos sodinti bulvės, einama į daržus. Vis tiek juk neiname į gatvę su transparantais.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Bet Lietuvoje yra ir daug tikinčiųjų. Tikintieji galbūt siūlytų Gegužės 1-ąją perkelti į laisvą Kūčių dieną.

– Tikintieji turi Žolinę. Galų gale, yra ir Velykos, ir Kūčios. Tai būtų pakankamai prasminga. Galbūt. Tuo labiau, kad per Kalėdas žmonės atsipalaidavę, kažkokie planai yra įvykdyti. Žinokit, žmonės skeptiškai žiūri į siūlymą pridėti tą dieną prie atostogų.

– O kaip į tai žiūri darbdaviai? Viena papildoma diena prie atostogų – kiek ji kainuotų darbdaviams?

– Kadangi panaikinama Gegužės 1-oji, pridedame ją prie atostogų. Ekonomine prasme geriau pridėti prie atostogų, kadangi ne visi darbuotojai vienu metu išeina. Juk Gegužės 1-ąją nedirba visi. Ekonomiškai tai yra didesnė našta, nei pridėti prie atostogų. Mums šia prasme tinka.

– Bet gal kai kas pasakytų, kad ne visi žmonės per metus spėja išnaudoti visas atostogų dienas? Ir jos keliasi ir keliasi, kol galiausiai tiesiog kažkur išnyksta

– Čia – žmogaus pasirinkimas. Esame suaugę žmonės. Jeigu tą dieną pamiršta arba ji tiesiog dingsta po kažkiek laiko – toks žmogaus pasirinkimas.

– Profsąjunga sako, kad ši diena nėra sovietinė šventė, kad ji yra tarptautinė, minima kitose šalyse. Kaip jums jų priekaištai?

– Manau, jie turi pagrindą. Tai – emocinis faktorius. Emociškai liberalų vietoje būčiau pradėjęs ne nuo Gegužės 1-osios, o nuo Joninių. Todėl, kad tai sukels bereikalingas įtampas. Tai nebus taip paprasta. Juolab kad tie žmonės, su kuriais kalbėjau, su politika nieko nesieja. Todėl emocine prasme manau, kad žmonės blogai jausis. Kurį laiką. Po kiek laiko visi viską pamirš ir viskas atsistos į savo vietas. Politine prasme mes turime daryti tam tikrus žingsnius. Man labai patinka pamokymas: „Palik praeitį ir ateisi į ateitį“.

– Kaip apskritai darbdaviai žiūri į laisvas dienas? Gal iš tikrųjų jų yra per daug?

– Viskas sužinoma lyginant. Mes konkuruojame globalioje ekonomikoje. Bendrą vidinį produktą apsprendžia tai, kiek žmonės dirba ir koks produktyvumas. Mes Europos Sąjungoje esame per viduriuką. Yra tokių, kurie turi daugiau, o yra ir tokių, kurie turi mažiau laisvų dienų. Todėl sakyti, kad pas mus jų yra per daug, tikrai nedrįstu.

– Yra tokių dienų, kurios nevertos būti laisvadieniais?

– Joninės – vienareikšmiškai. Man kyla abejonių ir dėl Žolinių. Čia labai katalikiška, ne krikščioniška šventė. Tai kiek čia pas mus katalikų? Kiekvienais metais jų vis mažėja. Jei paklaustume tikinčiųjų, su kuo ją sieja ir dėl ko ją švenčia, labai nedidelis procentas žino, kas apskritai tai yra. 

Didžiąją dalį atmintinų dienų minime su ašaromis akyse. Laisvės gynėjų, Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido, Birželio sukilimo, Medininkų žudynių, Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir kitų aukų pagerbimo dienomis lenkiamės istorijai, pagerbiame žuvusiuosius. Čia viskas aišku. O štai kitomis atmintinomis dienomis velnias sprandą nusisuktų.

Atmintinų dienų sąrašas vis papildomas, tarsi niekaip nesurenčiama tvora: jau lyg ir baigta, žiū – dar vieno baslio trūksta. Kur buvus, kur nebuvus – nauja proga, kurią, Seimui palaiminus ir priėmus Atmintinų dienų įstatymo x straipsnio pakeitimo įstatymą, mus ragina minėti. Senelių, Lietuvos samariečių bendrijos, Pagarbos mokesčių mokėtojams ir kt. dienos byra ant mūsų galvų kaip rudens vėjų papurtyto medžio lapai. Jau per 70 perkopusios atmintinos dienos (1930-aisiais Lietuvos atmintinų dienų sąraše jų tebuvo aštuoniolika) užima nemažai kalendoriaus lapelių, kai kuriuose – netgi „kamštis“.

Mes reiškiame solidarumą su karo išbandymus patiriančiais ukrainiečiais, tad gal pasistenkime bent tarpusavyje nekariauti.

Gegužės 15-ąją, nors jau minime dvi progas – Steigiamojo Seimo susirinkimo ir Tarptautinę šeimos dieną, skandalingasis seimūnas Petras Gražulis panūdo paskelbti atmintina Pilietinio protesto diena – įamžinti „Didįjį šeimos gynimo maršą“. Maršistai ploja per petį savo flagmanui, tačiau kiti tautiečiai piktinasi („tuomet labiau tiktų vadinti Visuomenės susiskaldymo diena“) ir traukia per dantį „jauną“ tėvelį („gal galima paskelbti Nesantuokinių vaikų gamintojų diena“). Tik juokas neima. Mums reikia ne protestuoti – bet vienytis, ne griauti – o kurti! Mes reiškiame solidarumą su karo išbandymus patiriančiais ukrainiečiais, tad gal pasistenkime bent tarpusavyje nekariauti. Odioziniam P.Gražuliui vertėtų atgaivinti atmintį: Pilietinio pasipriešinimo diena minima gegužės 14-ąją, kai 1972 m. Romas Kalanta susidegino protestuodamas prieš tarybinę santvarką.

Parlamentinės Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas antradienį Seimui ketina pateikti Darbo kodekso pataisą, siūlančią sausio 13 d. įtraukti į švenčių sąrašą. Jis taip pat siūlys keisti Atmintinų dienų įstatymą, išbraukiant ją iš atmintinų dienų sąrašo.

Tuo metu Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas siūlys švenčių sąrašo rokiruotę: Sausio 13-oji – nedarbo, gegužės 1-oji – darbo diena.

Jis ketina pateikti Darbo kodekso pataisas, kuriomis siekiama sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paskelbti nedarbo diena, o gegužės 1-ąją – išbraukti iš nedarbo dienų sąrašo.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, padidinus bendrą švenčių dienų skaičių, gali būti neigiamų ekonominių padarinių, nes dėl papildomos švenčių dienos sumažėtų darbuotojų, kurių darbas apmokamas pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netektų dalies pelno, sumažėtų įplaukų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. „Į šiuos fondus dėl kiekvienos papildomos nedarbo dienos nesurenkama apie 40 mln. eurų“, – savo siūlymą argumentuoja parlamentarai L. Kasčiūnas ir Dainius Kreivys.

Todėl, atsižvelgiant į tai ir siekiant išlaikyti tą patį bendrą švenčių dienų skaičių, tikslinga, L. Kasčiūno ir D. Kreivio nuomone, gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – išbraukti iš švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama, sąrašo. Be to, jų manymu, Lietuvoje gegužės 1-osios šventimo tradicijos nėra susiformavusios.

Beje, Seimas jau bandė įteisinti naują nedarbo dieną. Birželio 4 d. parlamentarai po pateikimo pritarė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Arūno Gumuliausko pateiktam nutarimo projektui, kuriame 2021 m. sausio 13 d. siūloma paskelbti nedarbo diena, primena ELTA.  

Nors projektas buvo palaikytas, Seimo nariai daugiausia turėjo pastabų dėl to, kad siūlymas Seimo nutarimu paskelbti konkrečią datą nedarbo diena neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo. Norint, kad sausio 13 diena būtų nedarbo diena, Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, reikėtų papildyti Darbo kodekso straipsnį, kuriame reglamentuotos švenčių dienos.

Nutaręs atsižvelgti į teisininkų nuomonę, A. Gumuliauskas teiks Darbo kodekso pataisą.

Sausio 13 d. siūloma paskelbti nedarbo diena, atsižvelgiant į tai, kad kitais metais bus minimos 1991 m. sausio 13 d. sovietų agresijos 30-osios metinės.

Tokiu būdu siekiama pažymėti Sausio 13-osios įvykių reikšmę Lietuvai, prisiminti žuvusius ir nukentėjusius laisvės gynėjus, taip pat įvertinti išskirtinę šios datos svarbą lietuvių tautos kovai už laisvę ir nepriklausomybę.

Pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą, sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – nėra priskirta prie tų švenčių dienų, kuriomis paprastai nedirbama.

„Turime labiau vertinti sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, reikšmę mūsų valstybingumo istorijai. Sausio 13-oji visoms kartoms leidžia suprasti, kad mūsų valstybei ir tautai laisvė yra daugiau nei duotybė ar dovana. Mūsų laisvė buvo iškovota mūsų tautos vienybe ir kritusių prieš Rusijos ginklus didvyrių krauju“, – sakė L. Kasčiūnas.

Parlamentaro D. Kreivio teigimu, svarbu saugoti ir puoselėti istorinę atmintį, nes tol, kol mūsų širdyse istorija bus gyva, tol mūsų valstybė išliks laisva ir nepriklausoma. „Prie to prisideda ir tokių atmintinų dienų kaip sausio 13-oji geresnis įprasminimas. Todėl itin tikslinga sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena. Tokiu atveju žmonės turėtų laisvo laiko ir galėtų aktyviau dalyvauti Laisvės gynėjų pagerbimui skirtuose renginiuose“, – teigė D. Kreivys.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, šiuo metu Europos Sąjungos valstybių narių švenčių dienų vidurkis yra apie 12, o Lietuvoje yra 15 švenčių dienų. „Padidinus bendrą švenčių dienų skaičių, gali būti neigiamų ekonominių padarinių, nes dėl papildomos švenčių dienos sumažėtų darbuotojų, kurių darbas apmokamas pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netektų dalies pelno, sumažėtų įplaukų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kitus valstybės pinigų fondus. Į šiuos fondus dėl kiekvienos papildomos nedarbo dienos nesurenkama apie 40 mln. eurų, nors tam tikra dalis biudžetinių įstaigų ir privačių įmonių dirba ir švenčių dienomis“, – savo siūlymą argumentuoja parlamentarai.

Todėl, atsižvelgiant į tai ir siekiant išlaikyti tą patį bendrą švenčių dienų skaičių, tikslinga, L. Kasčiūno ir D. Kreivio nuomone,  gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – išbraukti iš švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama, sąrašo. Be to, jų manymu,  Lietuvoje gegužės 1-osios šventimo tradicijos nėra susiformavusios.

Pailsėti ilgiau tarp švenčių planuoja ir miesto vadovai. Kauno miesto savivaldybės Personalo valdymo skyriaus vedėja Eglė Andriuškienė "Kauno dienai" teigė, kad ilgesnes šventes turės ir meras, tad jį laikinai pavaduos vicemerai.

"Gruodžio 27 d. atostogaus meras Visvaldas Matijošaitis. Mero pavaduotojai Rasa Šnapštienė, Mantas Jurgutis ir Andrius Palionis atostogų neplanuoja", – sakė ji.

Prisijungė ir tėvadienį

Savivaldybės administracijos vadovai taip pat turės ilgesnes šventes ir darbe nebus nei prieš Kalėdas, nei prieš Naujuosius metus.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras atostogaus gruodžio 23–31 d., o savivaldybės administracijos direktorius suplanavo laisvesnį laiką prieš Naujuosius metus, tad atidirbęs gruodžio 27 d., jis turės laisvą savaitgalį, du savo paties pasirinktus laisvadienius ir dar vieną oficialų, sausio 1-osios, laisvadienį. Tad į darbus sugrįš tik sausio 2 d.

"Vilius Šiliauskas gruodžio 30 d. atostogaus, o gruodžio 31 d. bus vadinamasis tėvadienis", – komentavo E.Andriuškienė.

Vilius Šiliauskas/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Koridoriuose – mažiau specialistų

Miesto vadovų pėdomis pailsėti per šventes seks ir nemažai savivaldybės darbuotojų. Skelbiama, kad atostogų prašymai vis dar plaukia, tad tikėtina, jog šventiniu laikotarpiu koridoriuose galės laisvai švilpauti vėjai.

Personalo valdymo skyriaus vedėja prisipažino, kad savivaldybės administracijoje atostogaujančių šventiniu laikotarpiu gerokai daugiau nei visada. Laisvos dienos prieš Kalėdas ir Naujuosius metus, penktadienį turėtais duomenimis, bus 234 savivaldybės darbuotojams. Dar daugiau nei pusšimtis specialistų atostogaus pirmosiomis sausio dienomis, tad į darbus sugrįš tik sausio 6 d.

"Skaičiai nėra galutiniai, nes prašymų vis dar gaunama", – pažymėjo E.Andriuškienė.

Beje, praėjusį penktadienį buvo Konstitucijos diena. Lietuvos. Svarbiausio mūsų valstybės dokumento po Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Akto. Bet jei svarbiausio, Konstitucijos diena irgi būtų šventinė. Net Sovietų Sąjungoje, kurioje demokratijos niekada nebuvo nė kvapo, Konstitucijos diena buvo šventinė.

Gali būti, kad nešvenčiame, nes mūsų Konstitucija yra pradingusi. Kaip Vasario 16-osios Lietuvos Valstybės Atkūrimo Aktas. Gaila, prof. Liudas Mažylis, pastarąjį suradęs Vokietijos archyvuose, nebe Lietuvoje. Gal padėtų surasti ir kitą prašapusį dokumentą. Tada vėl būtų prisiminta, kad visi turi teisę gyventi oriai, visi prieš įstatymus būti lygūs, visi turi jausti valstybės institucijų pagarbą, o ne baimę joms. Juk Konstitucijoje apie tai aiškiai parašyta.

Politikai ir ekonomistai nepraleidžia progos pasakyti, kad dar niekada taip gerai negyvenome. Žinoma. Juk kiekvienuose namuose yra šaldytuvas. Kam svarbu, kad kai kuriuose – tuščias?

Reikia ją susirasti, tada pradėtume gyventi kaip toje svajonių planetoje, kurioje visi laimingi. Lengviau pasakyti, kad jos nėra. Tada piliečiai galvoja, kad mūsiškis gyvenimas ir taip geras. Politikai ir ekonomistai nepraleidžia progos pasakyti, kad dar niekada taip gerai negyvenome. Žinoma. Juk kiekvienuose namuose yra šaldytuvas. Kam svarbu, kad kai kuriuose – tuščias?

Aišku, vergovės šalininkai būtinai primins, kad kam dar viena šventinė diena, kai ir taip per daug? Tebūnie atmintina. Pavyzdžiui, Tankistų.

BVP gali sublogti, jei žmonės švęs Konstituciją. Nors iš tiesų tas BVP per menko svorio, nes vergovės šalininkai mažesnius mokesčius moka nei tie, kurie norėtų, kad ji būtų panaikinta.

Gal kita bėda. Ar tikrai žmonės švęstų Konstituciją? Gal tai būtų šiaip laisvadienis. Kaip ir dauguma kitų šventinių dienų.