Šiemet premija skirta rašytojui Justinui Žilinskui ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiajai tyrėjai Eglei Baliutavičiūtei.

Kaip pranešė ministerija, J. Žilinsko kūryba įvertinta už kūrybišką žvilgsnį į Lietuvos istoriją, mitologiją ir tautosaką šiuolaikinėje vaikų literatūroje. E. Baliutavičiūtei premija skiriama už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą ir skaitymą.

Mykolo Romerio universiteto profesorius, teisininkas J. Žilinskas yra išleidęs 10 grožinės literatūros knygų, kurių dauguma skirtos vaikams ir jaunimui. Rašytojas taip pat yra aktyvus visuomenininkas, dalyvaujantis ir skaitymo skatinimo akcijose.

E. Baliutavičiūtės veiklą vaikų literatūros sklaidos srityje sudaro knygų vaikams recenzijos, straipsniai apie vaikų literatūrą, apžvalgos Lietuvos radijuje, mėnesio knygų dešimtukų pristatymai, konsultacijos, paskaitos vaikų literatūros klausimais, veikla įvairiose vaikų literatūros komisijose.

Vaikų literatūros premiją 2004 metais įsteigė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jos dydis – 5,5 tūkst. eurų (100 BSI).

Šios premijos laureatais yra tapę Kęstutis Kasparavičius, Vytautas V. Landsbergis, Vytautė Žilinskaitė, Ramutė Skučaitė, Violeta Palčinskaitė, Ignė Zarambaitė, dailininkė Zofija Vainilaitienė, Tomas Dirgėla ir daugelis kitų vaikų literatūros rašytojų, skaitymo skatintojų ir populiarintojų. 

„Siūlome tris kryptis: palaipsniui didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą mokyklose, stiprinti mokytojų lietuvių kalbos gebėjimus, suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms ir pačioms mokykloms priimti sprendimus dėl ugdymo lietuvių kalba“, – antradienį per spaudos konferenciją paskelbė ministras.

Ministras G. Jakštas pažymėjo, kad šie siūlymai teikiami diskusijai, gyventojai gali siųsti savo variantus ministerijai elektroniniu paštu.

„Jokių skubotų ir kategoriškų sprendimų dėl mokyklų su mokomąja tautinių mažumų kalba nebus, siūlymų dėl uždarymo nebus“, – pabrėžė G. Jakštas.

Skirtumai – nuo pradinių klasių

Ministras atkreipė dėmesį, kad tautinių mažumų ugdymo įstaigose priešmokykliniame ir pradiniame ugdyme vaikai turi gerokai mažiau lietuvių kalbos pamokų nei jų bendraamžiai.

„Per keturis pradinio ugdymo metus, kai ugdymo kalba yra tautinių bendrijų, lietuvių kalbos ir literatūros pamokų yra 665, o kai mokomoji kalba lietuvių – mokiniai turi 53 proc. daugiau lietuvių kalbos ir literatūros pamokų, t. y. 1015 pamokų per keturis pradinio ugdymo metus“, – pažymėjo G. Jakštas.

Pagrindiniame ir viduriniame ugdyme lietuvių kabos pamokų skaičius, nepriklausomai nuo mokymo kalbos, jau yra vienodas.

Viceministras Ramūnas skaudžius teigė, jog galimybės geriau išmokti lietuvių kalbą gali būti sudaromos dar darželiuose ir pradinėse klasėse, o kokiu laipsniškumu didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių, planuojama tartis su visuomene.

„Pavyzdžiui, jei siektume vieną dieną skirti ugdymui lietuvių kalba darželiuose, tam būtų galima palaipsniui didinti po vieną valandą lietuvių kalba kasmet ir tai nepareikalautų jokių papildomų resursų“, – teigė R. Skaudžius.

„Pradiniame ir ikimokykliniam ugdyme tikrai matome, kad tai yra ta vieta, kur vaikai imliausi kalbai, kur matome skirtumus su kitomis ugdymo įstaigomis, šitą vietą matome ir siūlome stiprinti“, – kalbėjo viceministras.

Pasak R. Skaudžiaus, dar vienas svarstymui teikiamų siūlymų – visuomeninių mokslų, t. y. istorijos, geografijos ir pilietiškumo, mokyti tik lietuviškai.

„Iki programų atnaujinimo tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba buvo mokoma per tas pamokas, kai einamos lietuvių istorijos ir geografijos pamokos, kai mokoma pilietiškumo pagrindų. Atnaujintose programose numatyta, kad mokant istorijos pasauliniai įvykiai siejami su Lietuvos istorija, tad Lietuvos istorija tampa neatsiejama istorijos dalimi“, – kalbėjo R. Skaudžius.

„Atskirti Lietuvos ir pasaulio istoriją ir geografiją didaktiniu požiūriu jau yra praeitis“, – pridūrė viceministras.

Daugiau galių mokyklos, savivaldai

Ministerija taip pat siūlo, kad tautinių mažumų mokyklose daugiau sprendimo galios turėtų pačios mokyklų bendruomenės, savivaldybės.

„Siūlome svarstyti, kad mokyklos tarybos sprendimu privaloma tautinės bendrijos kalba viduriniame ugdyme toje mokykloje galėtų tapti pasirenkama“, – sakė R. Skaudžius.

Taip pat ketinama leisti tautinių mažumų mokykloms savo pačių sprendimu įdarbinti mokytojus, kurie tam tikrus dalykus mokytų lietuvių kalba. Viceministras teigė, jog jau šiuo metu tautinių mažumų mokyklos susiduria su sunkumais ieškodamos dalykų mokytojų tautinės mažumos kalba.

„Atsižvelgdami į mokytojų, kurie moko rusų kalba, amžių, matome, kad iššūkiai tik aštrės“, – pridūrė R. Skaudžius.

Atsižvelgdami į mokytojų, kurie moko rusų kalba, amžių, matome, kad iššūkiai tik aštrės.

Viceministras teigė, kad tam tikri pokyčiai palaipsniui galėtų būti diegiami jau nuo ateinančio rugsėjo, o stiprinti tautinių mažumų mokyklų mokytojų lietuvių kalbos įgūdžius galima jau dabar.

G. Jakštas taip pat atkreipė dėmesį, kad rusų kalba ugdančių mokyklų mokinių, o vėliau ir tokias mokyklas baigusių studentų pasiekimai yra žemesni, palyginti su lietuvių ar lenkų mokyklas baigusių jaunuolių.

„Matome, kad egzaminų išlaikymo balai rusakalbėse mokyklose yra mažesnis nei kitose. Kai mokomoji kalba lietuvių, bent vieną valstybinį brandos egzaminą išlaiko 93 proc. abiturientų, kai mokomoji kalba lenkų – 87 proc., kai rusų – tik 83 procentai. Dar svarbiau, kad tris valstybinius brandos egzaminus, kas yra sąlyga norint studijuoti aukštosiose mokyklose, mokyklose rusų kalba išlaiko tik 48,7 proc. abiturientų, kai mokoma lietuvių kalba – daugiau nei 74 procentų“, – lygino G. Jakštas.

Taip pat ministerija siūlo diskutuoti dėl tautinių mažumų mokyklų mokytojų aukštesnio lietuvių kalbos mokėjimo lygio, pasak ministerijos vadovų, numatant pakankamai ilgą pereinamąjį laikotarpį, o mokytojai, kuriems artėja pensija, būtų atleidžiami nuo šio reikalavimo.

G. Jakštas taip pat teigė, kad vertinant teisės aktus identifikuota spraga, neužkertanti kelio nedraugiškoms valstybėms vykdyti savo ugdymo programas Lietuvoje, ir bus siūloma ją naikinti.

„Nors tokių mokyklų šiuo metu Lietuvoje nėra, bet norėdami neleisti net teorinės galimybės Lietuvoje vykdyti priešiškų valstybių ugdymo programas ir kad šių valstybių piliečiai ar juridiniai asmenys negalėtų Lietuvoje įgyvendinti tarptautinių programų, siūlysime keisti Švietimo įstatymą“, – sakė ministras.

Uždarymas nesvarstomas

Sausio pradžioje ministras užsiminė apie svarstymus laipsniškai atsisakyti mokymo rusiškai šalies mokyklose. Ministras teigė, kad tuomet šalyje liktų veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Vėliau G. Jakštas patikslino, kad tokių mokyklų uždarymas nėra svarstomas, bet būtina imtis priemonių, kad tautinių mažumų mokyklų mokinių pasiekimai neatsiliktų nuo bendraamžių.

Pasak G. Jakšto, duomenų analizė rodo, kad mokykloms, kuriose ugdymas vyksta tautinių mažumų mokomąją kalba, skiriama daugiau lėšų nei lietuviškoms, tačiau tai nepadeda sudaryti lygiaverčių sąlygų, o pabaigę tautines mokyklas abiturientai mažiau renkasi studijas aukštosiose mokyklose, yra mažiau dirbančių kvalifikuotą darbą.

Pagal įstatymą, vietovėse, kur tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra Pietryčių Lietuvoje.

Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.

„Mes pateikėme savo kompromisinius siūlymus, kur galėtume pradėti kalbėtis, jeigu jie norės. Laukiame dabar iš jų atsakymo“, – BNS pirmadienį sakė profsąjungos vadovas Andrius Navickas.

Anot jo, kompromisiniai pasiūlymai apima klasių mažinimo, darbo užmokesčio, etato sandaros klausimus.

„Jeigu dėl šitų dalykų susitartumėme, tai galima būtų ir toliau kalbėtis. Jeigu dėl šitų esminių dalykų nerastumėme kažkokio kompromiso, tai nematome prasmės toliau tęsti derybas“, – pridūrė A. Navickas.

Jis siūlymų nedetalizavo ir sakė norintis sulaukti atsakymo iš ministerijos.

Jeigu dėl šitų dalykų susitartumėme, tai galima būtų ir toliau kalbėtis.

ŠMSM atstovė Nomeda Barauskienė BNS patvirtino, kad ministerija gavo profsąjungos siūlymus.

„Jie šiandien atėjo, siūlymai gauti. Rytoj pakvietėme derybų“, – sakė ji.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas LRT televizijos laidai „Svarbi valanda“ teigė vertinantis profesinės sąjungos poziciją kaip norą eiti į derybas, bet nesitiki greitų susitarimų.

„Šiandien esame gavę iš profesinių sąjungų siūlymus, kurie yra šiek tiek kuklesni, tai yra, leidžiamasi į derybas. Jų dar nesame įvertinę – mes nusiuntėme jau kvietimą, rytoj susitiksime, vertinsime pateiktus siūlymus, kaip kompromisinius, kiek jie kainuotų“, – sakė ministras.

„Netikiu, kad per vieną dieną įvyks tos derybos, kadangi yra 20 reikalavimų, apie visus juos vyks derybos, bet tikiuosi kuo greičiau susitarti“, – pridūrė jis.

Anot jo, pirminiai profesinių sąjungų reikalavimai būtų kainavę biudžetui „milijardines lėšas“, o švietimo biudžeto dalis darbo užmokesčio fondui turėtų dvigubėti, tai pat turėtų būti statomos naujos mokyklos, pritraukiami nauji pedagogai.

„To įgyvendinti, kokie buvo pirminiai reikalavimai, būtų tikrai neįmanoma“, – kalbėjo jis. 

Keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų praėjusį penktadienį pradėjo streiką, juos atstovaujančiai profsąjungai bei ŠMSM nesusitarus dėl pedagogų algų kėlimo tempo. Streiką planuojama tęsti apie mėnesį.

Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Andriaus Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos tokie ministerijos pasiūlymai netenkina. Ji reikalavo mokytojų atlyginimus jau nuo šio rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 procentų, taip pat kėlė kitus reikalavimus mažinti moksleivių klasėse skaičių, mokytojų darbo krūvį, gerinti darbo sąlygas.

Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas ir dar keturios profesinės sąjungos, tarp jų ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, praėjusį ketvirtadienį sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų.

Anksčiau taip pat neatmetusi galimybės streikuoti, ši profsąjunga teigia galutinį sprendimą dėl to priimsianti pirmadienį.

„Posėdis įvyko ir (profesinės sąjungos – BNS) tarybos sprendimas yra priimtas tęsti derybas dėl šakos kolektyvinės sutarties“, – pirmadienį BNS sakė profsąjungos vadovas Egidijus Milešinas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas po naujausio derybų etapo su profesinėmis sąjungomis praėjusį penktadienį pasiūlė algas kitąmet kelti 21 proc., iš jų 10 proc. augimas būtų nuo rugsėjo, tačiau Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas pirmadienį pranešė, kad šie siūlymai profsąjungos kol kas netenkina. Ši profesinė sąjunga nuo ateinančio penktadienio ketina rengti ilgalaikį streiką.

Tuo metu pasak E. Milešino, ministro pateikti procentai ir formuluotės „dar iki galo nėra tenkinančios“.

„Turi atsirasti saugiklis vienas, nes mes šiandien dienai dar nežinome, koks bus šalies VDU už 2023 metus, tai nėra tikrai garantijos, kad tų 10 procentų nuo rugsėjo pirmos dienos užteks, turėtų atsirasti formuluotė, kad ne mažiau kaip 10“, – tvirtino profsąjungos vadovas.

„Principiniai dalykai tenkina, bet mes pačių formuluočių iki galo nesame matę. Kai ministras žodžiu pasako yra viena, bet kai matysime tikslias formuluotes, kaip tai atsiguls kolektyvinėje sutartyje, tada mes galutinai galėsime apsispręsti“, – pridūrė jis.

E. Milešinas tvirtino, kad kol kas LŠMPS nėra priėmusi sprendimo dėl streiko.

„Tikrai ne, kol kas nėra jokio sprendimo dėl streiko“, – sakė jis.

Vilniaus savivaldybė pirmadienį išdavė leidimą LŠDPS rengti mėnesio trukmės pedagogų mitingus.

Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad kitąmet pedagogų atlyginimai turi pasiekti 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio.

Čia iškart pasigirs partinių artimųjų aimanos: „tai Kremliaus balsas“, „taip neigiama valstybė“, „priešai puola“.

Tik kas gi kaltas, kad tauta nusivylė valdžios artojais, kad regi kovą ne už žmonių interesus, o už subinės šilumą perteklinių etatų foteliukuose? Iš tiesų, ką veikia toji mūsų valdžia, kuri taip trokšta ne priekaištų, o šlovės?

Šiaip tai net koktu vardinti. Pvz., kam Švietimo ministerijai reikia 182 darbuotojų, jei švietimo reikalams yra priveista daugybė dubliuojančių kanceliarijų, iš kurių tik vienoje įdarbinta dar 160 fizionomijų?

Tai kas čia vyksta? O vyksta nuolatinis biurokratinio „gėrio“ kūrimas ir visuomenėje dėl to vis kylančių gaisrų gesinimas.

Gal būtų galima šiek tiek pateisinti šiuos skaičius, jei paprastus mokytojus tenkintų bendra situacija. Tačiau Raudonosios knygos pedagogai streikuoja. Streikuoti nori ir medikai, kurie taip pat nyksta grupėmis. Apie streiką kalba ir nepatenkinti pareigūnai, pirštu bedantys į vadovybės saugotojus, ne taip seniai biudžeto milijonais pasigerinusius sau darbo sąlygas.

Tai kas čia vyksta? O vyksta nuolatinis biurokratinio „gėrio“ kūrimas ir visuomenėje dėl to vis kylančių gaisrų gesinimas. Vyksta plepalų ir pažadų žarstymas, pasirašant partinius įsipareigojimus, skirtus makaronams kabinti.

Kitaip tariant, šalies valdymo erzelyne vyrauja sporadinė taktika be strategijos. Bereikšmis procesas be rezultatų. Ir degradavusi vegetatyvinė politika, kurioje dauginasi ne asmenybės, o degeneratai.

P. S. Kada politikoje užderės tų, kurie realiai gali kurti gėrį žmonėms? Ir ne tik sostinėje.

Kiek kainuoja ministerija?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM), kurios būstinė yra pačiame Vilniaus centre, remiantis viešai prieinamais šaltiniais, šių metų birželio 30 d. dirbo 182 darbuotojai.

Jų algoms šiems metams iš valstybės biudžeto reikės daugiau nei 6 mln. eurų.

Ministro alga per šių metų pusmetį nekito ir, neatskaičius mokesčių, per mėnesį siekė 4 648 eurus, metams ministras valstybei kainuos 55 776 eurus.

Be ministro, yra dar viceministrai ir ministerijos kancleris, iš viso – penki asmenys, kurių kiekvieno vidutinis mėnesio atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių, siekia 4 159 eurus. Jų algoms metams reikės 249 540 eurų.

Dar yra 5 ministro patarėjai (mėnesio alga su mokesčiais – 3 057 eurai, metams jų algoms reikės 183 420 eurų), 8 departamentų direktoriai (vieno jų mėnesio alga – 3 935 eurai), 8 savarankiško skyriaus vedėjai ar grupės vadovai (vieno jų vidutinė mėnesio alga su mokesčiais – 3 751 euras).

Be šių darbuotojų, ministerijoje dar yra 19 departamentų skyrių vedėjų (vieno asmens mėnesio alga su mokesčiais – 3 265 eurai). Jų algoms metams reikės 744 420 eurų.

Svarbi ir solidžiai apmokama grandis ministerijoje yra patarėjai.

Vyriausiųjų patarėjų yra du (jų mėnesio atlyginimas siekia 3 518 eurų, neatskaičius mokesčių), vyresniųjų patarėjų yra keturi (jų vidutinė mėnesio alga – 3 524 eurai), dar yra 27 tiesiog patarėjai, jų mėnesio vidutinė alga – 2 916 eurų su mokesčiais.

Kritinę ministerijos darbuotojų masę sudaro vyriausieji specialistai, kurių šioje institucijoje yra lygiai 100, o vieno jų vidutinė mėnesio alga su mokesčiais siekia 2 354 eurus (metams tam reikės 2,828 mln. eurų).

Be kita ko, dar ministerijoje dirba ir nelabai aišku kam reikalingi 3 atašė (jų vidutinė mėnesio alga yra po 2 757 eurus).

Visi šie žmonės ministerijoje turėtų užsiimti itin sunkiu darbu – strateguoti švietimo sistemos veiklą šalyje.

Tačiau, pasirodo, etatų vis tiek per mažai, nes yra dar keliolika viešųjų ar biudžetinių, taip pat bendrųjų įstaigų (kur dirba ir iš biudžeto yra išlaikomas įspūdingas darbuotojų skaičius), kuriose „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas“.

Pagrindas: prieš penkerius metus streikavę mokytojai filosofo Leonido Donskio žodžiais paaiškino, kodėl tada jie buvo priversti griebtis kraštutinio savo profesinių teisių gynimo būdo. L. Balandžio / BNS nuotr.

Išlaiko ir įmonę Minske

Tarp ministerijai pavaldžių biudžetinių ir viešųjų įstaigų – universitetai, kolegijos, mokymo centrai.

Tame sąraše yra atskira kategorija įstaigų, įvardytų grafoje „kitos veiklos“. Šių įstaigų yra 13.

Dviem jų – Lietuvos inovacijų centrui bei Mokslo ir inovacijų sklaidos centrui – asignavimai šiems metams nenumatyti, be to, leidykla „Mokslo aidai“, taip pat ministerijos pavaldumo bendrovė, yra likviduojama.

Bet lieka dar 10 viešųjų ir biudžetinių įstaigų, kuriose darbuotojų skaičius įspūdingas, o ir jiems mokamos algos gerokai viršija vidutinį paprasto mokytojo mėnesio atlyginimą.

Visos šios įstaigos, įskaitant ir pačią ministeriją, įsikūrusios Vilniaus centre esančiuose pastatuose, kurių išlaikymas kasmet irgi kainuoja nepigiai.

Viena tokių ŠMSM pavaldžių įstaigų yra Europos socialinio fondo agentūra, kuri užsiima ES programų administravimu. Joje žmonių dirba tik kiek mažiau nei pačioje ministerijoje – 167.

Prie šios įstaigos išlaikymo prisideda ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Europos socialinio fondo agentūroje dirba 4 aukščiausio lygmens vadovai, kurių vidutinė alga su mokesčiais siekia 4 323 eurus per mėnesį, struktūrinių padalinių vadovai ir pavaduotojai, kurių yra 15, uždirba 3 380 eurų per mėnesį, programos vadovai, tinklo koordinatoriai, analitikai ar ekspertai (jų įstaigoje yra 51) gauna 3 469 eurų algą per mėnesį, o projektų vadovai ir kiti specialistai (jų yra 97) uždirba 2 356 eurus per mėnesį, neatskaičius mokesčių.

Dar yra Švietimo mainų paramos fondas, kurių darbuotojų algoms per metus reikia dar beveik 2 mln. eurų.

Gyvuoja ir Mokinių neformaliojo švietimo centras, kurio pagrindinė veikla įvardyta kaip „švietimo pagalba“, jam išlaikyti reikia 3,36 mln. eurų per metus.

Nacionalinė švietimo agentūra, taip pat užsiimanti švietimo pagalba, šalies biudžetui per metus kainuoja daugiau nei pati ministerija – 6,233 mln. eurų.

Veikia ir Studijų kokybės vertinimo centras, kurio veikla – „viešasis administravimas mokslo ir studijų srityje“, jo išlaikymas per metus valstybei kainuoja 904 tūkst. eurų.

112,5 tūkst. eurų šiems metams ministerija skiria ir bendrai Baltarusijos ir Lietuvos įmonei – Lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centrui, kurio būstinė yra Minske, J. Klumovo g. 5.

Aparatą pūs ir toliau?

Ministerijos pasiteiravus, ar dalis šių institucijų nėra perteklinės, galbūt kai kurios dubliuoja vienos kitų veiklas ir gal ketinama peržiūrėti jų būtinumą, dienraštis sulaukė atsakymo, kad tos „įstaigos padeda įgyvendinti švietimo, mokslo ir sporto politiką bei atlieka skirtingas funkcijas, įstaigų atsisakyti neketinama“.

Tačiau pridurta, kad, „atsiradus poreikiui, gali būti peržiūrimos jų funkcijos ir sprendžiama dėl jų stiprinimo“.

Ar tai reiškia, kad biurokratinis aparatas bus dar labiau pučiamas ir tam reikės dar daugiau biudžeto lėšų?

„Šiuo metu kartu su Ekonominio bendravimo ir plėtros organizacijos ekspertais atliekama Studijų kokybės vertinimo centro ir Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro funkcijų peržiūra profesinio mokymo ir aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir vertinimo srityse. Institucijų funkcijų peržiūra padės suformuoti planą, kaip sutelkti resursus, aiškiau paskirstyti atsakomybes, kad abi šios vertinimo ir kokybės užtikrinimo institucijos Lietuvoje galėtų veiksmingai atlikti savo funkcijas“, – paaiškino ministerijos Komunikacijos skyriaus specialistės.

Seimas turėtų inicijuoti švietimo institucijų auditą, tuomet ir bus atsakyta į klausimą, kas reikalinga ir kas nereikalinga.

ŠMSM atstovės informavo, kad, šiemet Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) statusą iš švietimo pagalbos įstaigos pakeitus į viešojo administravimo įstaigą, NŠA suteikta daugiau atsakomybės ir įgaliojimų.

NŠA nuo šiol esą ne tik rūpinsis ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo prieinamumu ir kokybe, pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu, švietimo įstaigų vadovų rezervo formavimu, mokinių pasiekimų vertinimu, analize, bet ir atliks švietimo sistemos stebėseną, valstybinę švietimo teikėjų veiklos priežiūrą, kurią iki pokyčio vykdė ministerija.

„Pernai atnaujinta Lietuvos mokslo taryba – prie institucijos prijungta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, siekiant visas mokslo ir studijų institucijoms reikalingas paslaugas sutelkti vieno langelio principu. Pernai reorganizuotas ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, jis prijungtas prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos“, – pasidžiaugė ministerijos atstovės.

Laima Juknienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įstaigas būtina audituoti

Nepaisant šių pertvarkų ministerijai pavaldžių įstaigų ūkyje, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė mano, kad švietimo pinigai valstybėje paskirstomi neracionaliai, o bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų atlygis daugeliu atvejų kelis kartus mažesnis nei nežinia kuo užsiimančių ministerijai pavaldžių institucijų klerkų algos.

„Seimas turėtų inicijuoti švietimo institucijų auditą, tuomet ir bus atsakyta į klausimą, kas reikalinga ir kas nereikalinga. Juk Seimas tvirtina biudžetą, skiria finansavimą, todėl ir turi tai išsiaiškinti. Be to, kai teigiama, kad mokytojo vidutinis darbo užmokestis yra 1,4 tūkst. eurų „į rankas“ per mėnesį, tai šitas skaičius iš esmės gaunamas sudėjus visų švietimo įstaigų, tarp jų – vadovų, atlyginimų dydį ir išvedamas vidurkis. Todėl ir skelbiamos tokios mokytojų algos, nors realybė kitokia“, – pabrėžė L. Juknienė.

L. Juknienė pateikė pavyzdį, kad lietuvių kalbos mokytoja-metodininkė, turinti daugiau nei 25 metų darbo stažą ir 1,4 etato, „į rankas“ per mėnesį tiek ir gauna, bet krūvis yra nenormalus.

Apie protingą ir nuoseklų mokytojų atlyginimų kėlimą buvo kalbėta dar po pastarojo pedagogų streiko 2018-ųjų pabaigoje.

Tuomet mokytojams pavyko susitarti su Vyriausybe, kad iki 2024-ųjų vidutinis pedagogo mėnesio atlyginimas turi siekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Anot L. Juknienės, šie skaičiai ne iš piršto laužti, tai buvo paskaičiuota Lietuvos banko specialistų.

Vyriausybė, pagal susitarimą, pasiektą po 2018-ųjų streiko, nuo šių metų rugsėjo 1 d. turėjo rasti lėšų mokytojų atlyginimus padidinti 20 proc., o nuo 2024 m. pradžios – dar 30 proc.

Paskaičiuota, kad visos Lietuvos mokytojų algų padidinimui per metus reikėtų 1 mlrd. eurų.

Tie valdžios įsipareigojimai buvo suformuluoti ir patvirtinti dar šio Seimo kadencijos pradžioje.

Vyriausybei iki kitų rinkimų likus dirbti vienerius metus ir matant, kad jos programa lieka tik pažadais, mokytojai teigia esantys priversti streikuoti.

Įspėjamasis dviejų valandų streikas vyks jau šį penktadienį, rugsėjo 15 d.

Kaip pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tarpiniai patikrinimai vyks III gimnazijos klasėje, juos mokiniai laikys pavasarį. Juos bus galima perlaikyti paskutinėje gimnazijos klasėje, o į galutinį egzamino rezultatą bus įskaičiuotas aukštesnis rezultatas.

„Norėdami, kad ir mokiniai, ir jų mokytojai jaustųsi ramiai, pirmajai tarpinius patikrinimus laikančiai kartai suteiksime galimybę juos perlaikyti“, – pranešime teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Norėdami, kad ir mokiniai, ir jų mokytojai jaustųsi ramiai, pirmajai tarpinius patikrinimus laikančiai kartai suteiksime galimybę juos perlaikyti.

Anot jo, tarpiniai patikrinimai nebėra naujovė Lietuvos mokyklose – praėjusį pavasarį juos sėkmingai laikė lenkų gimtosios kalbos besimokantys gimnazistai, daug metų laikoma lietuvių kalbos įskaita irgi yra tam tikras tarpinis patikrinimas.

„Jie pirmą kartą bus laikomi didesniu mastu ir būtina nusimatyti visas aplinkybes, kurios padėtų mokiniams ramiai pasirengti ir pasitaisyti, jei to prireiktų“, – tvirtino R. Skaudžius.

Ministerija skelbia, kad tarpiniai patikrinimai bus pritaikomi specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams atsižvelgiant į jų poreikius.

Su pateiktais siūlymais galima susipažinti teisės aktų informacinėje sistemoje, pastabų ir pasiūlymų laukiama iki rugpjūčio 11 dienos.

Ministerija primena, kad tarpiniai patikrinimai yra galimybė sukaupti dalį įvertinimo. Tarpinis pasiekimų patikrinimas yra valstybinio brandos egzamino sudėtinė dalis. Jo metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas apskritai būtų išlaikytas.

Surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus (iš 40 galimų) per tarpinį patikrinimą, abiturientas ateis į egzaminą žinodamas, kad valstybinis egzaminas jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį besurinktų.

Pasak pranešimo, vienerius metus nuo atvykimo ukrainiečiai turėjo galimybę mokytis nuotoliniu būdu Ukrainos mokyklose, mokytis lietuvių kalbos, dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, gauti mokymosi ir švietimo pagalbą.

„Tai nėra naujiena, bet ministerija apie tai priminė savivaldybėms, švietimo įstaigų ir mokyklų vadovams, ir pakvietė iš anksto ruoštis ateinantiems mokslo metams, laiku informuoti mokinius ir jų tėvus apie pasikeitimus, – sako viceministras Ramūnas Skaudžius. – Turime padaryti viską, kad nuo karo pabėgę ukrainiečiai sklandžiai įsilietų bendrąsias klases. Per metus lietuvių kalbos jau pramokę ukrainiečiai dar geriau šią kalbą įvaldys mokydamiesi kartu su kitais mokiniais.“

Tai nėra naujiena, bet ministerija apie tai priminė savivaldybėms, švietimo įstaigų ir mokyklų vadovams, ir pakvietė iš anksto ruoštis ateinantiems mokslo metams.

Naujai atvykusieji Ukrainos karo pabėgėliai, kaip ir anksčiau, vienerius metus taip pat galės mokytis nuotoliniu būdu savo šalies mokyklose.

Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, taikomas individualus adaptacinis laikotarpis, kuris priklauso nuo vaiko emocinės būsenos. Vaikai gali mokytis klasėse kartu su kitais bendraamžiais arba išlyginamosiose klasėse, kur intensyviausiu būdu mokoma lietuvių kalbos, ir tik atskirų dalykų – bendroje klasėje. 

Mokykloms birželio pradžioje išsiųstame aplinkraštyje primenama, kad visi mokiniai, atvykę iš Ukrainos ir registruoti Lietuvos mokyklose, skirtingomis apimtimis ir tempu turi mokytis lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius. Visiems vaikams turi būti užtikrinamas bendravimas su bendraamžiais, sudaryta galimybė dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo veiklose, teikiama būtina švietimo ir mokymosi pagalba, nuolat palaikomas ryšys su vaiku ir šeima.

Ukrainiečių mokinių pasiekimai bus vertinami ir išsilavinimas pripažįstamas taip pat, kaip kitiems Lietuvoje besimokantiems mokiniams.

Abiturientai, kurie norės 2024 metais Lietuvoje įgyti vidurinį išsilavinimą ir gauti brandos atestatą, turės turėti patenkinamus dalykų metinius pažymius ar įskaitas ir išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą bei dar bent vieną pasirinkto dalyko brandos egzaminą.

Tie mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje veikiančiose ukrainietiškose mokyklose pagal Ukrainos švietimo programas, gali gauti Ukrainos pavyzdžio išsilavinimą patvirtinančius dokumentus su sąlyga, jei Lietuvoje veikianti mokykla yra pasirašiusi sutartį su valstybiniu licėjumi „International Ukrainian School“ Kijeve, kuris ir išduos išsilavinimą patvirtinančius dokumentus.

Visi iš Ukrainos atvykę mokiniai, besimokantys Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose, sugrįžę į Ukrainą, jeigu to pageidaus tėvai, vėl bus registruoti Ukrainos bendrojo ugdymo mokyklose ir galės tęsti mokymąsi.

Mokinių mokymosi rezultatams Lietuvoje patvirtinti mokyklos išduos pažymas.

Ministerijos duomenimis, šiuos mokslo metus Lietuvos ugdymo įstaigose baigė 11,9 tūkst. ukrainiečių: 9 tūkst. – bendrojo ugdymo mokyklose, 2,9 tūkst. – ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

„Pedagogai, norintys 2023–2024 metais įgyti mokomųjų dalykų ar ugdymo srities pedagoginės specializacijos kompetencijų, jau gali teikti paraiškas atrankai į nemokamas studijas. Jas užbaigusieji gali pradėti dirbti atitinkamo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytojais“, – teigiama ministerijos pranešime.

Šiemet į nemokamas studijas numatoma priimti 677 pedagogus.

Anot ministerijos, šalyje mažėjant rusų kaip antrosios užsienio kalbos populiarumui, pirmumo teisė visose šių studijų teikiama rusų kalbos mokytojams.

Mums svarbus kiekvienas mokytojas, todėl sudaromos sąlygos nemokamai įgyti papildomas kompetencijas.

„Skatiname rusų kalbos, kurios populiarumas mokyklose mažėja, mokytojus išnaudoti šią progą. Mums svarbus kiekvienas mokytojas, todėl sudaromos sąlygos nemokamai įgyti papildomas kompetencijas“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Studijas nuotoliniu būdu vykdys pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos – Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Vilniaus universitete pedagogai gali įgyti papildomų matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, vokiečių kalbos, prancūzų kalbos ar lenkų kalbos ir literatūros kompetencijų, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje – matematikos, specialiojo pedagogo ar logopedo kompetencijų.

Vytauto Didžiojo universitete siūlomos matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, vokiečių kalbos, prancūzų kalbos, lenkų kalbos ir literatūros, specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo arba surdopedagogo kompetencijos. Čia studijas numatoma vykdyti mišriu – nuotoliniu ir kontaktiniu – būdu.

Pedagogai paraiškas teikti gali iki vasaros pabaigos.

Studijas papildomoms dalykinėms kompetencijoms įgyti finansuos Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“.

Tikimasi, kad per ketverius projekto metus papildomų kompetencijų įgis daugiau kaip 4,3 tūkst. šalies pedagogų.

Jos teigimu, visos 22 pirmojo srauto savivaldybės jau pasirašė jungtinės veiklos sutartis ir jas netrukus pasieks pirmieji avansai veiklų įgyvendinimui.

Tuo metu 36-ių antrojo srauto savivaldybių planai birželio viduryje buvo patvirtinti programos priežiūros komitete ir rudenį jos paseks pirmojo srauto savivaldybių pavyzdžiu.

„Labai džiugu, jog po ilgo ir kruopštaus darbo visoms programoje panorusioms dalyvauti savivaldybėms uždegta žalia šviesa. Tai reiškia, kad šiuo metu veiklas įgyvendinti pradeda visos pirmojo srauto savivaldybės, o likusios 36-ios jungtinės veiklos sutartis pasirašys rudenį. Pagal šias sutartis, savivaldybė įsipareigoja įvykdyti jų pažangos plane suplanuotas veiklas ir pasiekti tam tikrus rodiklius“, – sako programos vadovė Judita Šarpienė.

Labai džiugu, jog po ilgo ir kruopštaus darbo visoms programoje panorusioms dalyvauti savivaldybėms uždegta žalia šviesa.

Gegužės mėnesį visose pirmojo srauto savivaldybėse vyko programos pažangos planų pristatymo renginiai, į kuriuos buvo sukviesta švietimo bendruomenė, savivaldų atstovai, žiniasklaida bei kiti suinteresuoti asmenys.

Pasak J. Šarpienės, tai buvo proga savivaldybių gyventojams ne tik susipažinti ar dar kartą išgirsti apie tai, kokios veiklos, laukiami rezultatai numatyti jų pažangos plane, bet ir pasidžiaugti bendro darbo rezultatais bei įsikvėpti tolimesniems darbams.

„Darbą savivaldybėse pradeda „Tūkstantmečio mokyklų“ sričių koordinatoriai, jau visai netrukus prasidės ir „kietųjų“ veiklų įgyvendinimas – įvairūs infrastruktūros pokyčiai, reikiamų priemonių įsigijimas, o rudenį, tęsiant pradėtus darbus, prie to prisidės ir vadinamosios „minkštosios“ veiklos – mokymai mokytojams ir ugdymo veiklos mokiniams“, – teigia J. Šarpienė.

Iki naujųjų metų 22 savivaldybių mokyklose planuojama atnaujinti kabinetus, mokytojų kambarius, įkurti STEAM ugdymo laboratorijas, menų dirbtuves, liftus, sensorinius kambarius, įsigyti įvairių ugdymo priemonių, multifunkcinių baldų, skaitmeninės įrangos.

Vasarą mokyklose daugiausia vyks infrastruktūros atnaujinimo darbai, įrangos ir priemonių pirkimai, o rudenį tiek mokinių, tiek mokytojų laukia ugdymo veiklos naujose aplinkose ir su mokyklų ugdymo partneriais, išvykos ir stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo mokymai bei kūrybinės dirbtuvės.

Taip pat nuo rudens darbą mokyklose pradės visų keturių sričių (lyderystės veikiant, įtraukiojo, kultūrinio ir STEAM ugdymo) koordinatoriai.

Į praėjusiais metais paskelbtą kvietimą dalyvauti programoje atsakė daugiau nei 50 iš 60-ies Lietuvos savivaldybių.

Projekto biudžetas – 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšų ir ne daugiau kaip 44,1 mln. eurų iš valstybės biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokesčiui kompensuoti.

Anot ministerijos, konkreti parama savivaldybei priklauso nuo mokinių skaičiaus savivaldybėje ir jos pažangos plano vertės: ji svyruoja nuo 500 tūkst. iki 43 mln. eurų per visą projekto laikotarpį iki 2026-ųjų.

Konstitucinis Teismas (KT) balandžio pabaigoje paskelbė, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.

Teismas nutarime konstatavo, kad įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai dėl savivaldos mokyklų tinklo formavimo, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse. Šis nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda paragino ministeriją atsižvelgti į KT sprendimą ir kuo greičiau pakeisti įstatymą, o iki tol programą stabdyti. Vis dėlto ministerija tuomet teigė nematanti reikalo imtis stabdymo.

Seimas gegužės pabaigoje ėmėsi minėto įstatymo pataisų.