Kaip ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), šešerių metų amžiaus čempiono šeimininkas yra Adutiškio užkardos jaunesnysis specialistas kinologas Saulius Razmys.

Tai paaiškėjo po tris dienas Druskininkuose ir jų apylinkėse vykusio VSAT tarnybinių šunų meistriškumo čempionato.

Geriausias šių metų pasieniečių šuo Orin Saulės Vilkas kinologui S. Razmiui jo tarnybos VSAT metu yra jau antras augintinis.

„Jis yra labai stiprus fiziškai, pasižymi nekantrumu ir beveik visai neturi baimės“, – sakė pasienietis.

Svarbiausiame VSAT kinologų metų renginyje varžėsi nugalėtojais atrankos varžybose savo padaliniuose pripažinti Lietuvos pasieniečių šunys iš Vilniaus, Varėnos, Pagėgių bei VSAT Užsieniečių registracijos centro Pabradėje.

Taip pat čempionate dalyvavo VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos Kinologinės veiklos skyriaus komanda.

Svečių teisėmis rungėsi Lietuvos policijos kinologai su savo augintiniais.

Meistriškumo čempionate paaiškės geriausias tarnybinis pasieniečių šuo, pranešė tarnyba.

Tris dienas vyksiančiose varžybose sugebėjimus demonstruos savo padaliniuose atrankas laimėję geriausi pasieniečių šunys iš Vilniaus, Varėnos, Pagėgių rinktinių bei Užsieniečių registracijos centro Pabradėje.

Taip pat čempionate dalyvaus VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos Kinologinės veiklos skyriaus komanda. Svečių teisėmis čempionate rungsis Lietuvos policijos kinologai su savo augintiniais.

Anot tarnybos, kiekvieną komandą sudarys trys pareigūnai su tarnybiniais šunimis ir jos vadovas. Bus kovojama individualioje ir komandinėje įskaitose.

Antradienį miškuose ties Druskininkais čempionato dalyviai savo sugebėjimus demonstruos pėdsekystės rungtyje. Trečiadienį bus varžomasi vietovės apieškos ir žmogaus paieškos rungtyse. Ketvirtadienį nuo ryto iki popietės tarnybinių keturkojų lauks elgsenos rungtis, kuri vyks Duskininkų užkardos teritorijoje. Ten pat vyks iškilminga čempionato nugalėtojų bei prizininkų apdovanojimo ceremonija.

Geriausias pasieniečių šuo su savo kinologu įgis teisę atstovauti VSAT svarbiausiose užsienyje vyksiančiose varžybose.

Kaip skelbiama, iš viso VSAT šiuo metu tarnauja 130 tarnybinių šunų. Jie padeda sulaikant sienos pažeidėjus, kontrabandininkus ir kitus nusikaltėlius, taip pat aptinkant narkotines ir kitas draudžiamas medžiagas. Neretai pasieniečių tarnybinių šunų pagalbos prireikia ieškant dingusių žmonių ar aiškinantis vagystes.

Prie kariuomenės kanceliarijos vykusio renginio metu LK vadas Valdemaras Rupšys tarnybą atliekantiems šunims už ištikimybę bei atsidavimą įteikė simbolines dovanas.

„Šiandien minime šuns bei žmogaus vienybės ir draugystės dieną, tad kartu paminėti šią dieną pasikvietėme tarnybinius ir sąjungininkų iš NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės (eFP) šunis. Tokią išskirtinę dieną šunys gali laiką leisti kartu su šeimininkais jų tarnybos vietoje, tad tai džiaugsminga diena abiem pusėms“, – pirmadienį kariuomenės išplatintame pranešime cituojamas jis.

Tokią išskirtinę dieną šunys gali laiką leisti kartu su šeimininkais jų tarnybos vietoje, tad tai džiaugsminga diena abiem pusėms.

Renginio metu vyko ir kariuomenės tarnybinių šunų pasirodymas, vykdant paieškos ir paklusnumo komandas, suformuota Norvegijos karių ir jų tarnybinių šunų rikiuotė.

Taip pat buvo renkama parama projektui „Ukrainos gyvūnai“, taip prisidedant prie iš Ukrainos į Lietuvą atvežamų gyvūnų gerovės.

Kariuomenė projektą „Šuns diena Lietuvos kariuomenėje“ organizuoja trečią kartą, jos metu kariai, darbuotojai į tarnybos ir darbo vietas skatinami atsivesti savo šunis bei pristatyti juos kolegoms, drauge vykdyti tarnybines užduotis.

„Gerai ištreniruotas šuo yra begalinės ištikimybės, uolumo ir drąsos pavyzdys, o K9 kariams šuo yra kolega bei partneris, su kuriuo kartu įgyvendina ir pačias sudėtingiausias tarnybines užduotis“, – teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Sienos kontrolės organizavimo valdybos Kinologinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas pulkininkas leitenantas Kęstutis Kriaučiūnas.

2022 m. dažniausiai tarnybiniai šunys padėjo ieškoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų – 42 kartus, 2021 m. šiuo tikslu tarnybiniai šunys buvo pasitelkti 18 kartų. Sekti žmogaus pėdsakais ar dingusių žmonių paieškoje keturkojai pareigūnai pernai dalyvavo 14 kartų, užpernai – 11 kartų. Po kartą šunys padėjo sulaikant įtariamąjį ir ieškant pamestų daiktų. Užtikrinant viešąją tvarką renginiuose tarnybiniai šunys dalyvavo 37 kartus (2021 m. – 20). Prevencinėse priemonėse pernai dalyvavo 13, reprezentaciniuose pasirodymuose – 19 kartų (2021 m. atitinkamai – 7 ir 15 kartų).

Pernai Klaipėdos kinologai su savo augintiniais dukart dalyvavo įvairiose meistriškumo varžybose. Vienose iš jų Klaipėdos apskrities VPK atstovė Ona Voronova su tarnybiniu šunimi Gėris žmogaus paieškos rungtyje užėmė II vietą.

2023 m. Klaipėdos apskrities VPK tarnybinių šunų gretas papildys dar viena keturkojė pareigūnė Fėja – naujokė kol kas galės dalyvauti žmonių paieškos ir įtariamųjų sulaikymo operacijose, vėliau, jei sėkmingai baigs dar vieną mokymų kursą, galės pareigūnams talkinti ir ieškant narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 

Švęs ir namuose

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos Kinologų poskyrio viršininke prieš pusmetį tapusi Vita Mockutė ir jos bendradarbė vyresnioji specialistė Ona Voronova neslepia – tarnyba policijoje, nors ir nelengva, tapo svajonių išsipildymu.

Užvakar Klaipėdos AVPK pareigūnai profesinę šventę minėjo Kretingoje.

V.Mockutė ją švęs ir namuose. Jauna moteris žadėjo išsikepti pyrago ir pagaminti iškilmingus pietus. Juk šeimoje trys pareigūnai – ji, sutuoktinis ir Troja.

Visi tarnybiniai šunys mokomi bendrųjų dalykų – pėdsekystės, žmogaus sulaikymo bei paieškos, kiekvienas turi ir specializaciją – geriau nei kiti moka rasti gyvus ar mirusius žmones, aptikti narkotikus ir kitus dalykus.

Klaipėdos AVPK yra 10 kinologų, kiekvienas globoja jam priskirtą tarnybinį šunį, bet, paprastai kalbant, jie yra pareigūnų augintiniai, šeimos nariai, bendradarbiai, rūpestis ir džiaugsmas.

Paprastai kinologas pasirenka globotinį pagal savo būdą. Vokiečių aviganiai yra ramesni, belgų aviganiai – be galo judrūs, nenustygstantys vietoje, jiems kasdien reikia didelio fizinio krūvio.

Policijos pareigūnės pataria taip elgtis renkantis augintinį ir civiliams, tada gyvūnų prieglaudose būtų mažiau paliktų keturkojų.

"Tai tik skamba romantiškai – bendrauti su savo šunimi ir darbe, ir namie. Bet iš tiesų viskas kur kas sunkiau ir paprasčiau. Mano Troja yra belgų aviganė, o tai reiškia, kad jai reikia labai daug judėti, todėl turiu keltis gerokai anksčiau nei visi kiti žmonės, vedu ją pasivaikščioti, tai yra didelis fizinis krūvis. Namie dar laukia šeima: vaikas, vyras, o dar ir katiną turime. Viskam reikia laiko. Tarnybinis šuo namuose – tai ir didžiulė atsakomybė. Vaikui pavedžioti jo neleisčiau. Neduok dieve, ką išgąsdins, turėsiu atsakyti ne tik kaip šeimininkė, bet ir pareigūnė", – kalbėjo V.Mockutė.

Tai tik skamba romantiškai – bendrauti su savo šunimi ir darbe, ir namie.

Suviliojo kolegų pavyzdys

Jauna moteris pasakojo vaikystę leidusi kaime, kur visada buvo visokių gyvūnų, be abejo, ir šunų. Labai jais džiaugėsi, bet tada nė neįsivaizdavo, kad likimas lems jai dirbti su šunimi.

Prisižiūrėjusi filmų apie gyvūnus bandė dresuoti prie grandinės pririštą Sargiuką.

Šuniuko žvilgsnis tuomet bylojo, kad jis nesupranta, ko nori maža mergaitė, kartojanti tą patį žodį: "Sėsk!".

Pradėjusi tarnybą policijoje ji dažnai bendraudavo su kinologais.

Egidijus ir Anna Šlekoniai Klaipėdos policijoje buvo kitokio požiūrio į tarnybinius šunis pradininkai. Šios poros pavyzdys užkrėtė merginą ir ji drąsiai priėmė pasiūlymą imtis kinologės pareigos.

"Tada maniau, kad viskas labai gražu ir paprasta. Bent jau žiūrint į Šlekonius taip atrodė. Kai pasiėmiau jauną kalytę Troją, supratau, kad tik iš šalies taip atrodo, jog kinologas tik žaidžia su šunimi mėtydamas jam kamuoliuką. Pasirodo, reikia labai daug dirbti, kol pasieki rezultatų. Kinologijos centro specialistai pamoko, kaip dirbti su šunimis", – neslėpė V.Mockutė.

Kinologo darbas – ne tik dresuoti augintinį, bet ir prižiūrėti jo sveikatą, tinkamai šerti, kad nenutuktų ir būtų motyvuotas dirbti.

Kasdienybė: anot kruopščiai savo augintinį prižiūrinčios O.Voronovos, grėsmingos išvaizdos šuo Gėris tokį vardą pelnė dėl švelnaus būdo ir klusnumo. Asmeninio archyvo nuotr.

Bėgo 10 kilometrų

Daugiausia darbo kinologams būna ieškant narkotikų. Dažniausiai pirmieji įvykio vietoje atsiduria patruliuojantys pareigūnai. Jeigu jiems kyla įtarimų, kviečia kinologus.

Beveik visi uostamiestyje dirbantys tarnybiniai šunys moka aptikti narkotines medžiagas.

Be tiesioginių pareigų, kinologams tenka dalyvauti varžybose, kur augintiniai turi parodyti savo gebėjimus.

Šunys tokiais atvejais jaučia stresą, nes jaudinasi šeimininkas.

V.Mockutė didžiuojasi savo augintine, pastarąjį kartą jos dalyvavo atvirosiose biatlono su tarnybiniais šunimis varžybose Ramziui paminėti.

Teko bėgti apie 10 kilometrų, atlikti įvairias užduotis.

Kandančių šunų kategorijoje pareigūnė su augintine pelnė antrąją vietą. Tai yra kategorija šunų, kurie atlieka apsaugos funkciją.

O.Voronovos augintinis – vokiečių aviganis vardu Gėris. Didelis, juodas šuo iš išvaizdos mažai primena gėrį, bet tai yra būtent tas atvejis, kai išvaizda apgaulinga.

Dėl savo išvaizdos šis keturkojis ypač tinkamas sulaikymo operacijose.

Išgelbėjo šeimininkę

V.Mockutę jos Troja yra išgelbėjusi nuo agresyvaus stambaus vyro.

Kartą policininkai atliko prevencinį reidą į kriminogeninį židinį – vieną Sulupės gatvės bendrabučių.

Pareigūnė su šunimi vaikščiojo po bendro naudojimo patalpas, kai staiga iš vieno kambario išėjo milžiniško ūgio ir sudėjimo be galo piktas vyras.

Pamatęs uniformuotą merginą jis ėmė šaukti ir atrodė, kad tuoj užsimos smogti.

Troja suprato grėsmę šeimininkei, jos galvoje įsijungė apsaugos mechanizmas, šuo pradėjo loti. Vyras susigūžė ir atatupstas nupėdino į savo būstą.

Tarnyboje pasitaiko ir kitokių atvejų.

Kartą O.Voronovai teko gelbėti savo augintinį, tiesa, Gėris tada tebebuvo jaunas ir nepatyręs.

Tąkart jie patruliavo netoli Jono kalnelio.

Atlikę užduotį abu ėjo į automobilį, šuo buvo laisvas ir staiga sureagavo kaip medžiotojas, mat jo išsigandusios antys purptelėjo į apsauginį griovį.

Ona nespėjo nė sureaguoti, kai Gėris puolė paskui jas ir pats išsigando įkritęs į vandenį. Išlipti negalėjo, nes aukšti ir statūs krantinės kraštai nepaliko vilties pačiam išsigelbėti.

Šeimininkei teko sugriebti augintinį už antkaklio ir ištraukti. Tai buvo labai gera pamoka, nes nuo tada Gėris nepuola į vandenį.

Gėris yra puikus pėdsekys, treniruojamas kariniame poligone jis visada randa mokymų metu pasislėpusius karius.

Kinologai dirba ne tik specialiose operacijose, bet ir per masinius renginius.

Nors tarnybiniai šunys yra itin klusnūs, pareigūnės atviravo, kad visu 100 procentų savo augintiniais nepasitiki.

Ypač daug pavojų minioje, kai keturkojai pamato kitą šunį, juo labiau, jei jis – palaidas.

Treniruotės: pareigūnė kasdien turi daug laiko skirti augintinės lavinimui. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pensijos šunims nemoka

"Man atrodo, kad kitas šuo nebebus toks geras. Gėriui dabar – 7-eri, dar patarnaus trejus metus", – vylėsi O.Voronova.

Šuo vidutiniškai tarnauja 10 metų, priklausomai nuo jo sveikatos. Vokiečių aviganiai greičiau "sudėvi" sąnarius, belgų yra smulkesni, judresni, todėl darbingi būna ilgiau.

Tarnybiniai šunys, kaip ir žmonės, išeina į pensiją, skirtumas tas, kad jiems išlaikyti pinigai nemokami.

"Galima tikėtis tik neformalios grupės paramos. Jai priklauso pareigūnai, turintys atitarnavusius šunis. Jos nariai paaukoja procentą nuo gaunamų pajamų, už šiuos pinigus nuperkama maisto tokiems keturkojams pensininkams", – netikėtą policijos šunų likimo pusę atskleidė O.Voronova.

Graudūs filmai apie žuvusio šeimininko besiilgintį šunį klaidina žmones.

Pasirodo, kai policininkas dėl tarnybos aplinkybių priverstas perleisti savo augintinį kitam pareigūnui, gyvūnui tai nėra tokia siaubinga trauma, kaip gali atrodyti.

Šuo paprastai liūdi kelias savaites, bet kai jį perima kitas jautrus ir mokantis prižiūrėti gyvūną policininkas, keturkojis greitai adaptuojasi.

Tarnauti nereikalauja

Kinologai gauna savo šunims ne tik maisto, bet ir skanėstų, apmokamos veterinarinės paslaugos, o pareigūnai gauna priedą už šuns priežiūrą. Juk tai yra darbas ir po tarnybos valandų.

Neretai jie kartu su keturkojais iškviečiami dirbti naktį, dažniausiai ieškoti pasiklydusių miške grybautojų.

Kai nėra specialiųjų užduočių, kinologai važiuoja į gamtą ir imasi kasdienių augintinių treniruočių. Tokios vietos, kur nesutiktų žmonių, kinologai neieško. Priešingai, papildomi dirgikliai padeda mokyti šunis paklusnumo.

Nei duoti leteną, nei tarnauti policijos šunys nemokomi, stengiamasi neužkrauti jų bereikalingomis pamokomis. Geriau tobulinti tarnybai būtinus gebėjimus.

Kita vertus, yra teorija, kad daugiau komandų mokomas šuo labiau lavėja.

Aš niekada neleidžiu glostyti Trojos.

Negalima glostyti be leidimo

"Žmonės labai gerai reaguoja į policininką su šunimi. Daugelis nori paglostyti, bet tai yra didžiulė klaida. Jokio šuns negalima glostyti nepasiklausus šeimininko. Tarnybai apmokyti šunys ypatingai reaguoja į tiesiamą jo pusėn ranką. Todėl aš niekada neleidžiu glostyti Trojos. Stebiuosi, kaip žmonės nebijo. Aišku, mūsų šunys yra socializuoti, bet nereikėtų manyti, kad visi tarnybiniai šunys yra tokie kaip Reksas iš vokiečių serialo. Tik filmuose šuo iš šeimininko žvilgsnio supranta, kad reikia nubėgti į trečią aukštą, atnešti segtuvą su dokumentais ir dar iškviesti pagalbą", – kalbėjo V.Mockutė.

Todėl renginių metu pareigūnai savo augintiniams dažniausiai užsega antsnukį. Daugelis tarnybinių šunų myli žmones, bet neretai pyksta pamatę kitus šunis, o kiekvienas bėgantis gyvūnas jiems – grobis.

Todėl net labai mažus šuniukus viešoje vietoje reikėtų vedžioti su pavadėliu.

Abi pareigūnės tikino, kad tarnybinis šuo, nors ir labai mylimas už ištikimybę ir paklusnumą, bet yra tik gyvūnas.

"Šunys mokosi iš žmonių, jie moka suprasti mūsų mimiką, todėl moka manipuliuoti šeimininko jausmais. Iš tiesų jiems svarbu gauti maisto, skanėstą, būti paglostytam. Neretai žmonės sužmogina savo augintinį. Nereikėtų pamiršti, kad tai yra tik šuo, o žmogus visada turi būti ant aukštesnio laiptelio ir nenusileisti iki jo lygio ar dar žemiau. Geroji jų savybė, kad jie labai nori dirbti ir net konkuruoja. Jei jaučia, labai skuba ir stengiasi užduotį atlikti pirmi", – tikino V.Mockutė.

Vita ir Ona pripažino, kad ir vaikams gerai, kai namie yra šuo. Augintiniai mažuosius priima kaip savo gaujos narius, moko pasitikėti ir laikytis drausmės.

Kita vertus, kai mama policininkė, vaikai žino, jog nuo jos nieko nepaslėpsi, be to, jos daugiau žino ir apie galimas grėsmes.

O.Voronovai ne naujiena gauti sūnaus SMS žinutę: "Mama, aš jau namuose, rankos ir kojos – sveikos."

Nors tarnyba policijoje retai asocijuojasi su moteriškumu, V.Mockutė ir O.Voronova nesigaili pasirinkusios šį kelią.

Klaipėdos AVPK tarnauja

belgų aviganė Troja – 8 metų;

vokiečių aviganis Gėris – 7 metų;

vokiečių aviganis Hardas – 9 metų;

belgų aviganė Bela – 6 metų;

vokiečių aviganė Luna – 5 metų;

belgų aviganis Naruto – 5 metų;

spanielė Mėta – 4 metų;

vokiečių aviganis Soli – 4 metų;

belgų aviganė Fėja – 1 metų;

vokiečių aviganis Banderas – 3 metų;

netrukus komandą papildys vokiečių aviganis Rafis – 2 metų.

Varžybos skirtos 2016-ųjų rudenį pasienyje su Rusija nušautam tarnybiniam VSAT belgų aviganiui Ramziui atminti.

Jose iš viso ketina dalyvauti kelios dešimtys pasieniečių, svečiai iš policijos bei Lietuvos kariuomenės, civiliai kinologijos entuziastai.

Varžybų dalyviams teks įveikti dešimties kilometrų trasą su įvairiomis gamtinės bei dirbtinėmis kliūtimis, keturkojai taip pat turės atremti užpuoliko ataką bei sulaikyti tariamą pažeidėją.

Šios rungties bus galima neatlikti, jei civilio dalyvio augintinis specialiai nėra dresuojamas pulti, sulaikyti ir po komandos paleisti kitą asmenų.

Biatlone taip pat reikės pademonstruoti akies taiklumą: pareigūnai į taikinius šaudys tarnybiniais ginklais, civiliai – pneumatiniais šautuvais.

Girdėta melodija? Pareigūnai su savo augintiniais šoka „JerusalemaDanceChallenge“ šokį, kurį visame pasaulyje atlieka pareigūnai, medikai, kariai ir kitų profesijų atstovai.

Pažiūrėkite, kaip garsus šokis sekėsi mūsų pasieniečiams ir jų augintiniams.

Keturkojai svečiai

Ketvirtadienio popietę Vytauto Didžiojo karo muziejus priminė minų lauką – "Stop" juosta aptvertoje teritorijoje sukiojosi trys kariai ir tiek pat keturkojų. Išgirdę komandas, pastarieji ieškojo sprogmenų, tiesa, ne tikrų, o imitacinių. Mokymai? Tikrai ne. Baigiantis darbo savaitei į muziejų grįžo dar prieš kelerius metus startavęs ir jaunimo pamėgtas pokalbių ciklas "Susipažinkite – karinės specialybės". Su moksleiviais jau bendravo karo medikai, karo psichologai, išminuotojai, karinių oro pajėgų, kibernetinio saugumo atstovai, o šįsyk – Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kinologai Darijus Mirijauskas, Vygantas Kazlovas, Raimundas Brazys ir jų keturkojai pagalbininkai.

"Gilzė, Kaira ir Bornas", – pristatęs gauruotąją trijulę seržantas D.Mirijauskas arčiau savęs pakvietė Borną.

Jiedu – neišskiriamas tandemas, įvairių šunų biatlono, orientacinių varžybų prizininkai ir nugalėtojai. Belgų aviganio patino sugebėjimais vykdyti komandas galėjo įsitikinti visi moksleiviai ir mokytojai, bet prieš tai susirinkusieji iš svečių lūpų išgirdo pasakojimus apie kinologo darbo džiaugsmus ir sunkumus. Nors retas galėjo patikėti, kad pastarųjų dirbant su keturkojais būna.

"Jei atvirai, nelabai įsivaizduoju kinologo kasdienybės. Tik suprantu, reikia daug pastangų, kad mažas šuniukas virstų rimtu tarnybiniu šunimi", – turiningos valandos su kiek neįprasta kompanija vylėsi "Aušros" gimnazijos devintokė.

Pateko po atrankos

Tarnybinius šunis Lietuvos kariuomenės Karo policija ar Specialiųjų operacijų pajėgos, naudoja jau seniai. Tuo metu koviniai padaliniai dar prieš penkerius metus sprogmenų ieškojo pasitelkę specialia įranga, kuri, be abejonės, šuns uoslei neprilygo. 2015-aisiais į Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną atkeliavo pirmieji du belgų aviganiai: Lietuvoje gimęs, santūrusis Bornas ir kiek aštraus būdo viešnia iš Belgijos – Gilzė. Jiedu čia pateko po ypač griežtos atrankos. Vykdant šunų paiešką, didelis dėmesys buvo skiriamas jų tėvų, senelių ir netgi prosenelių pasiekimams. Ieškota šunų, kurių giminė ilgą laiką tarnavo jėgos struktūrose.

Prieš trejus metus keturkojų komandą papildė dar du kompanionai – belgų aviganė Kaira ir vokiečių aviganis Goras. Kaip ir pirmieji du, pastarieji praėjo tą pačią mokyklą – pradžioje šuneliai buvo pratinami vaikščioti šalia karių ir civilių, įvairiais žaidimais kinologai lavino jų refleksus. Vėliau keturkojai buvo mokomi bendro paklusnumo komandų.

"Tai tik pradinis mokymas. Jo metu stengiamasi šunis išmokyti tiksliai vykdyti gautas komandas", – eigą dėstė kinologai.

Tam, kad atitiktų vienodus standartus, tarnybiniai šunys ruošiami pagal specialią ES programą. Vėliau, kai kiekvienas keturkojis pareigūnas pradeda savo darbą, mokymai nesibaigia. Šunys reguliariai dalyvauja varžybose, konkursuose.

Nesvajojo būti kinologais

Prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus susirinkusios kelios dešimtys vyresniųjų klasių moksleivių kinologus stebėjo susižavėjimo kupinais žvilgsniais. Tik klausimus užduodavo vangiai. Pasidomėjusi, ar tarnybinius šunis gali glostyti svetimi žmonės, mergina iš minios sužinojo, kad keturkojams tai nepatinka. Kaip ir ją, veikiausiai, erzintų nepažįstamųjų prisilietimai.

Kinologas gali turėti kelis šunis, bet šuo – tik vieną šeimininką.

"Įsivaizduokite, prieina ir glosto jūsų galvą tai vienas, tai kitas. Patiktų? Turbūt ne. O šunis reikia glostyti ne dėl grožio", – šypsojosi D.Mirijauskas.

Netrukus po to, moksleiviai sužinojo, kad kinologas gali turėti kelis šunis, bet šuo – tik vieną šeimininką. Arba tai, kad baigęs tarnybą ir išėjęs į pensiją, šuo ir toliau dienas leidžia su savo ilgamečiais partneriais.

Kad ir kaip būtų patikęs susitikimas su Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kinologais, nė vienas kalbintas moksleivis savęs nematė svečių vietoje. Nebent kelioms akimirkoms, kai seržantai į aptvertą aikštelę kvietė savanorius, kad šie išbandytų kelis triukus su tarnybiniais šunimis.

"Įdomi pažintis, bet ne daugiau", – kiek tolėliau nuo minios, kad nereikėtų dėvėti kaukės, stovėjęs "Aušros" gimnazijos devintokas tikino, kad jo planuose – chemijos studijos ir darbas laboratorijoje, o ne karinė uniforma. Šuniui gimnazistas esą taip pat nerastų laiko.

"Manau, jei turi gyvūną, tai prisiimi už jį atsakomybę. Nepakanka tiesiog turėti – reikia dresuoti, vedžioti. Bet pažiūrėti į tarnybinius šunis buvo įdomu", – valandą su kinologais ir padėjėjais reziumavo moksleivis.

Mokymuose dalyvauja 11-a VSAT, policijos, Lietuvos kariuomenės, Viešojo saugumo tarnybos ir muitinės kinologų kartu su tarnybiniais šunimis.

Renginio metu pasieniečiai kolegas moko ir gilina tarnybinių šunų įgūdžius ieškant draudžiamų medžiagų.

Keturkojai pareigūnai dirba oro uosto patalpose, tikrina keleivių bagažą.

Šeštadienį Karklėje Mobilios kuopos pareigūnai patruliavo kartu su policijos kinologu ir tarnybiniu šunimi Naruto. Apie 10.30 val. festivalio teritorijoje, palapinių miestelyje, šuo savo elgesiu parodė, jog vienoje iš palapinių gali būti draudžiamų medžiagų.

Apžiūrėję palapinę po jos dugnu pareigūnai rado dėžutę su keturiais folijos suktinukais, taip pat lagaminą, kuriame tarp rūbų aptiktos į maistinę plėvelę susuktos 88 tabletės. Dėl šio įvykio sulaikytas palapinėje buvęs 1998 m gimęs vaikinas, nurodęs, jog radiniai priklauso jam.

Tą patį šeštadienį tarnybiniam šuniui aikštelėje užkliuvo automobilis „Toyota Avensis“. Netrukus už mašinos variklio gaubto rastas juodas plastikinis paketas su baltos spalvos milteliais bei aštuoni folijos lankstinukai su kanapėmis. 1998 m. gimęs automobilio vairuotojas su savimi taip pat turėjo maišelį su baltos spalvos milteliais, įtariama, narkotikais.

Pareigūnams įkliuvo ir dar vienas narkotikų mėgėjas – 1994 m. gimęs vaikinas. Jis pastebėtas iš rankų išmetantis folijos lankstinuką. Jame pareigūnai aptiko tris žalias tabletes, veikiausiai narkotikus. Asmeniui nustatytas 1,77 promilės girtumas, jis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Be minėtųjų, naktį iš šeštadienio į sekmadienį policijos patruliai nustatė dar keturis, kaip įtariama, narkotikų laikymo atvejus. Jaunuoliai sulaikyti ir uždaryti į areštinę.

Sekmadienį vyksta paskutinė Karklės festivalio diena.

Renginio organizatorių teigimu, šiais metais didelis dėmesys skiriamas festivalio lankytojų saugumui. Juo rūpinosi net 120 asmenų, tarp kurių – Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai ir Viešosios tvarkos tarnybos darbuotojai.

Esą rimtų incidentų festivalio metu buvo išvengta. Per visas festivalio dienas užregistruotas vienas pareiškimas policijai dėl lengvo kūno sužalojimo – nuskelto danties.

Policijos pareigūnai su kinologais nuolat tikrino automobilių stovėjimo aikšteles ir aktyvią festivalio zoną. Patikrinimų metu buvo sulaikyta 15 asmenų, kuriems pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių medžiagų disponavimo.

„Mes norime, kad festivalio dalyviai namo grįžtų laimingi ir sveiki, todėl dedame visas pastangas šiam tikslui pasiekti. Didelės policijos pajėgos kartu su kinologais atlieka patikrinimus automobilių aikštelėje, palapinių miesteliuose ir bendrose festivalio erdvėse. Taip pat stebi informaciją socialiniuose tinkluose ir pagal tai planuoja patikrinimo veiksmus. Siekiame, kad narkotinės medžiagos nepatektų į festivalio teritoriją. Absoliuti dauguma sulaikytųjų buvo pagauti ne aktyviojoje festivalio zonoje“, – teigiama organizatorių pranešime.

Organizatoriai taip pat pažymi, kad netoli Karklės įvykusi automobilio vagystė niekaip nesusijusi su muzikos festivaliu. Automobilis buvo pavogtas Zeigių kaime.