Organizatorių teigimu, dalyviai pajudės nuo laikinosios sostinės soboro. Eisena bus siekiama atkreipti dėmesį į augančius darbuotojų darbo krūvius, jų fizinę ir psichinę sveikatą.

Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, bus pažymima, jog Lietuvoje dalis darbdavių negarantuoja įstatymais numatytų darbuotojų teisių, taip pat bus paliesta auganti nuovargio ir perdegimo problema.

Gegužės 1-osios minėjimas Lietuvoje pastaruosius kelis dešimtmečius vertinamas prieštaringai. Ji socialdemokratų iniciatyva valstybės švente ir nedarbo diena paskelbta 2001 metais, Seimui atmetus tuometinio prezidento Valdo Adamkaus veto.

Tuometinis prezidentas argumentavo, jog gegužės 1-oji daliai Lietuvos gyventojų asocijuojasi su sovietine okupacija, todėl nėra tautą vienijanti ir telkianti šventė. Tarpukario Lietuvoje gegužės 1-oji plačiai neminėta, o sovietmečiu buvo ideologizuota, šlovinanti komunizmą.

Šventinės dienos rėmėjai savo ruožtu akcentuoja, jog ji minima ir demokratiniame Vakarų pasaulyje.

Labiausiai gegužės 1-osios įsitvėrę Seimo socialdemokratai: esą tai svarbi dirbančiųjų bendruomenei tarptautinė data. Tačiau tokie argumentai – kaip mėginimas prie obels šakos priklijuoti burokėlį. Ši šventė Lietuvoje neturi absoliučiai jokių tradicijų, nebent prisiminimus apie varu varomas demonstracijas su vėliavėlėmis rankose. Ne veltui ją stumdo iš kampo į kampą nedarbo dienų sąraše: siūloma vietoj gegužės 1-osios nedarbo diena paskelbti Sausio 13-ąją.

Dar nepasimiršo aistros ir dėl Vėlinių, kurios tik nuo 2020-ųjų įtrauktos į nedarbo dienų sąrašą. Diskutuojant dėl to buvo spaudžiama sudaryti sąlygas gyventojams puoselėti Vėlinių tradicijas, nes būtent lapkričio 2-oji yra Mirusiųjų atminimo ir pagerbimo diena. Tik lietuviai – ne iš kelmo spirti. Kapus aplekia savaitgalį, o prie dviejų laisvadienių lapkričio pradžioje prisidūrę vieną kitą atostogų dieną turi ir savaitę poilsio.

Tos tradicijos – gyvas daiktas. Labiau nei įstatymiškas reglamentas jas veikia naujieji laikai ir įpročiai. Dar ne taip seniai tautiečiai buvo pasidaliję į dvi priešiškas stovyklas: vieni gynė krikščioniškąsias tradicijas – Visų šventųjų dieną ir Vėlines, kiti bandė įtraukti į lietuviškų švenčių kalendorių Heloviną. Pastarąjį vadinome kultūriniu kiču, mokėmės rašyti – Helovynas ar Helovinas? Vos prieš dešimt metų tai buvo moksleivių ir studentų šventė, vakarėliuose ir baruose švęsta, o dabar visa Lietuva užtvino moliūgų ir siaubo parkais. „Net prakaitas žliaugia“, – trina rankas jų steigėjai, neatsiginantys lankytojų. Daugialypės tos tradicijos, skėsčioja rankomis etnologai, o kalbininkai krikštija naująją tradiciją Vaiduoklių švente, Šiurpnakčiu, Šmėklinėmis. Gal prigis. Po dešimties metų pamatysime.

Italijoje po dvejus pandeminius metus vyravusios ramybės Romoje buvo surengtas didžiulis koncertas po atviru dangumi, o šalies miestuose vyko mitingai ir protestai. Be darbo, pagrindinė tema buvo taika, skambėjo raginimai nutraukti Rusijos karą Ukrainoje.

Trys pagrindinės Italijos profesinės sąjungos savo pagrindinį mitingą buvo sutelkusios Asyžiaus mieste, kuris yra dažna protestų už taiką vieta. Šių metų šūkis buvo „Dirbti dėl taikos“.

„Tai yra gegužės 1-oji – socialinio ir pilietinio įsipareigojimo diena už taiką ir darbą“, – sakė Italijos profesinės sąjungos CISL vadovė Daniela Fumarola.

Protestai planuoti visoje Europoje, įskaitant Slovakiją ir Čekiją, kur studentai ir kiti asmenys planavo susirinkti palaikyti Ukrainą, nes komunistai, anarchistai ir prieš Europos Sąjungą nusiteikusios grupės rengė savo mitingus.

Prancūzijoje Gegužės 1-osios mitingais siekiama parodyti E. Macronui, su kokia opozicija jis gali susidurti per antrąją penkerių metų kadenciją ir prieš birželį vyksiančius parlamento rinkimus. Opozicinės partijos, ypač kraštutiniai kairieji ir kraštutiniai dešinieji, siekia sumažinti jo vyriausybės daugumą.

Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) pirmą kartą nedalyvavo savo partijos tradicinėje vainikų padėjimo prie Žanos D'Ark paminklo ceremonijoje. Ją pakeitė laikinasis jos partijos pirmininkas. M. Le Pen prezidento rinkimų antrajame ture pralaimėjo E. Macronui ir planuoja vadovauti rinkimų kampanijai, kad išsaugotų savo vietą šalies parlamente.

„Atvykau pasakyti prancūzams, kad balsavimas nesibaigė. Laukia trečiasis turas – įstatymų parlamento rinkimai, - sakė Jordanas Bardella (Žordanas Bardela). – Ir būtų neįtikėtina palikti visą valdžią E. Macronui.“

„Darbuotojai, profesinės sąjungos, darbdaviai ir visi, besirūpinantys darbo vietų kokybe Lietuvoje, – ačiū Jums, kad auginate ir stiprinate mūsų valstybę“, – sveikinime sakė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, darbas yra galingiausias įrankis užtikrinant žmogaus savarankiškumą ir gyvenimo kokybę – tai žmogaus socialinio ir ekonominio gyvenimo pagrindas.

Darbuotojai, profesinės sąjungos, darbdaviai ir visi, besirūpinantys darbo vietų kokybe Lietuvoje, – ačiū Jums, kad auginate ir stiprinate mūsų valstybę.

Pasak prezidento, šiemet šią šventę minime nepaprastomis aplinkybėmis, kai dėl karo Ukrainoje tūkstančiai pabėgėlių ukrainiečių įsiliejo į Lietuvos darbo rinką ir prisijungė prie mūsų dirbančiųjų bendruomenės. Ši situacija kelia naujų pasirengimo darbui, įgūdžių, užimtumo, darbo santykių, darbuotojų apsaugos, darbo vietų kokybės ir socialinio dialogo iššūkių.

„Užimtumo, švietimo ir mokymosi visą gyvenimą sritims privalo būti skiriamas aukščiausias prioritetas. Šių sričių reformos yra pažadėtos ir jau kuris laikas labai laukiamos Lietuvoje. Politikai ir atsakingos vykdančiosios valstybės institucijos turi imtis visų priemonių, kad įvyktų žmonių jaučiami pokyčiai dėl gerų darbo sąlygų, gaunant įsidarbinimo paslaugas, įgyjant kvalifikaciją ar persikvalifikuojant“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentas akcentavo, kad šiomis aplinkybėmis, siekiant apsaugoti darbuotojų, darbdavių ir valstybės interesus, socialinio dialogo vaidmuo tampa dar svarbesnis.

Prezidentas, siekdamas pagerinti dirbančiųjų padėtį aukštos infliacijos akivaizdoje, dar šių metų vasarį pateikė Seimui įstatymo pataisas, siūlydamas padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį mažiausias ir vidutines pajamas uždirbančių žmonių perkamajai galiai padidinti. Šiuo metu įstatymas svarstomas Seime.

Darbo kodekse į šventinių dienų sąrašą siūloma įtraukti gegužės 3-ąją – 1791 metų pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną. Iniciatoriai iš sąrašo taip pat siūlo išbraukti gegužės 1-ąją, kuri minima kaip Tarptautinė darbo diena.

„Tam, kad nedidėtų bendras švenčių dienų skaičius ir būtų išvengta galimų neigiamų padarinių šalies ekonomikai, siūloma išbraukti gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – iš švenčių dienų, per kurias paprastai nedirbama, sąrašo“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.

Darbo kodekso pataisą teikia  Seimo nariai konservatoriai Emanuelis Zingeris, Žygimantas Pavilionis, Valdas Rakutis, Laurynas Kasčiūnas, Paulė Kuzmickienė ir Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.

Tam, kad nedidėtų bendras švenčių dienų skaičius ir būtų išvengta galimų neigiamų padarinių šalies ekonomikai, siūloma išbraukti gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – iš švenčių dienų.

Iniciatoriai pažymi, kad „istorinė Abiejų Tautų ir pirmoji Europoje rašytinė Konstitucija Lietuvai ir Lenkijai yra pasididžiavimo šaltinis“.

„Nepaisant sudėtingų to meto aplinkybių, Konstitucija paskatino pirmąsias reformų užuomazgas ir pažangą, įkūnijo siekį modernizuoti valstybę, atsispirti užsienio įtakai ir išsaugoti nepriklausomybę“, – sakoma aiškinamajame rašte.

Taip pat iniciatoriai pažymi, kad norint įtvirtinti naują šventinę dieną, reikėtų kurios nors atsisakyti dėl neigiamų padarinių ekonomikai. Europos Sąjungoje švenčių dienų vidurkis yra apie 12, o Lietuvoje jau yra 15 švenčių dienų.

Iniciatoriai taip pat teigia, kad Lietuvoje gegužės 1-osios šventimo tradicijos nėra susiformavusios.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną. Tarpusavio įžadas priimtas kiek vėliau – spalio 20 dieną.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

Vilniaus Vingio parke, grilio zonoje, šalia pėsčiųjų tilto per Nerį į Žvėryną, vyksiančiame renginyje kviečiama dalinantis istorijomis apie darbo ir šeimos poreikių derinimą.

„Turime pagalvoti ir apie ukrainietes mamas. Karo metu rūpybos našta moterims dar sunkesnė. Jos priverstos bėgti, dirbti ir pasirūpinti vaikais bei vyresniais artimaisiais. O kas pasirūpins jomis? Mikrofonas atviras istorijoms apie tai, kaip sekasi rūpintis savimi bei savo artimaisiais, su kokiais iššūkiais susiduria skirtingos šeimos ir žmonės šiais neramiais laikais“, – skelbiama konfederacijos pranešime.

Anot profesinių sąjungų, moterys vis dar neproporcingai daug atlieka vadinamo „nematomo darbo“ kasdienėje buityje – rūpinasi vaikais ir seneliais, gamina maistą, tvarko namus, skalbia, lygina, plauna.

Turime pagalvoti ir apie ukrainietes mamas. Karo metu rūpybos našta moterims dar sunkesnė.

Už šį darbą niekas nemoka, o dėl vaikų priežiūros ir rūpinimosi buitimi naštos moterys dažniausiai ilgesniam laikui iškrenta iš darbo rinkos ar renkasi dirbti ne visą darbo dieną. Tai menkina karjeros galimybes bei lemia mažesnes pensijas ir socialines garantijas, teigiama pranešime.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos duomenimis, Lietuvoje vaiko priežiūros atostogoms išeina 76 procentai moterų ir tik 24 procentai vyrų.

Eurostat duomenimis, 79 proc. moterų teigė atliekančios buities darbus, tuo tarpu vyrų – tik 29 proc.

Lietuvoje pusė moterų pensininkių yra skurdo rizikoje, o atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų dydžio siekia net 16,7 proc.

2019 metais moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Lietuvoje sudarė 12,4 proc. Europos Sąjungoje šis rodiklis vidutiniškai siekė 14,1 procentus, skelbia konfederacija.

Po diskusijų Vingio parke vyks ir pramoginė renginio dalis – protmūšis, veiks erdvė vaikams, gros gyva muzika.

Renginio dalyviai galės pasinaudoti lauko griliais, kuriuose bus galima ruošti savo atsineštus patiekalus.

„Masiškai visi manęs klausia, ar bus koks renginys, net iš Pakruojo skambina, klausia, nori atvažiuoti. Sakau, kad nevažiuotų. Mes dar kovo mėnesį kreipėmės į savivaldybę, prašydami leisti organizuoti renginį. Ir jie gan pagrįstai atsakė, kad pandemija, karantinas, kad neleidžia ir kad šį sprendimą mes galim ginčyti teisme. Nieko mes neginčijom – nenorim pažeist karantino reikalavimų, nusprendėm šiemet apsiriboti konkursu apie Gegužės 1-ąją, ir tiek“, – apie pasikeitusį Tarptautinės darbo dienos šventimą pasakojo K.Juknis.

Kęstutis Juknis/Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vis dėlto vidurinioji ir vyresnioji karta dar prisimena pompastiškas sovietmečio Gegužės 1-ajai skirtas masines demonstracijas, į kurias žmonės buvo varomi varu. Kai kam tekdavo „laimė“ nešti transparantus, daugeliui – skanduoti komunizmą šlovinančiu lozungus. Po tokios šios šventės praeities, nenuostabu, jog netyla diskusijos apie tai, kad sovietai šią šventę sukompromitavo ir jos švęsti iš viso nederėtų. Pernai pasigirdo pasiūlymų iš viso išbraukti Gegužės 1-ąją iš šventinių dienų sąrašo, vietoje jos įrašant Sausio 13-ąją. Vis dėlto profsąjungos nedarbo dieną per Gegužės 1-ąją apgynė.

Siūlau pailsėt, paskaityt apie tą dieną ir pamąstyt, kodėl taip atsitiko, kad žmonės iš neatsargumo ar iš nežinojimo nubraukia tos dienos svarbą.

„Ši diena mums svarbi. Koks čia gali būti sovietinis palikimas, jei jos pradžia – XIX a. Amerikoj, 1886 m. Dabar visi dirba 8 val. darbo dieną net nesusimąstydami, kad ne ilgesnės kaip tokios trukmės darbo dienos ir reikalavo darbininkai per pirmąją Gegužės 1-osios demonstraciją. Ši diena švenčiama ir stiprios ekonomikos šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoj. Gegužės 1-oji – ne raudona, ne geltona ir ne žydra šventė. Ji susijusi su visų dirbančiųjų teisių gynimu. Iš pradžių buvo iškovota 8 val. darbo diena, paskui daug kitų teisių“, – pasak „Sandraugos“ pirmininko, Tarptautinė darbo diena susijusi su visais dirbančiaisiais, kurių Lietuvoje oficialiai yra 1,2 mln. „Tai dideli skaičiai, didelė jėga, o darbdaviai nori nutildyti jų balsus“, – pridūrė jis.

Pasiteiravus, kaip jis siūlo šią dieną švęsti, 18 tūkst. narių vienijančios profesinių sąjungų federacijos pirmininkas atsakė: „Siūlau pailsėt, paskaityt apie tą dieną ir pamąstyt, kodėl taip atsitiko, kad žmonės iš neatsargumo ar iš nežinojimo nubraukia tos dienos svarbą. Taip darydami jie nubraukia ir dalį savo teisių.“

Pasak Prezidentūros pranešimo, šalies vadovas pabrėžė lygiaverčio, pagarbaus dialogo tarp darbuotojų, darbdavių ir valstybės atstovų svarbą, užtikrinant subalansuotą valstybės ir kiekvieno jos piliečio gerovės augimą.

„Neįsivaizduoju, kaip be civilizuoto dialogo tarp visuomenės grupių būtų įmanoma kurti Gerovės valstybę. Turime girdėti vieni kitus, įsiklausyti ir bendradarbiauti, juk esame vieni nuo kitų priklausomi“, – profesinių sąjungų atstovams sakė prezidentas.

Pokalbių metu buvo aptarti ir aktualūs ekonomikos, mokestinės kultūros klausimai. Prezidento nuomone, šiuo metu bendros atlyginimų kilimo tendencijos maskuoja socialinės nelygybės aštrėjimą. Per pandemiją daugiausiai uždirbančiųjų pajamos augo gerokai greičiau nei uždirbančiųjų mažiausiai. Todėl prezidentas svarsto galimybę siūlyti didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 400 iki 450 eurų. Naudingiausias šis sprendimas būtų gaunantiems mažiausius atlyginimus – minimalius ar artimus jiems.

Profesinių sąjungų lyderiai palaikė šalies vadovo iniciatyvą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo ir akcentavo dėmesio darbuotojų teisėms svarbą.

Prezidentas diskutavo su Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininke Kristina Krupavičiene, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininku Kęstučiu Jukniu.

Tarptautinės darbo dienos proga prezidentas palinkėjo profesinių sąjungų lyderiams ir toliau stiprinti socialinį dialogą šalyje, didinti kolektyvinių susitarimų aprėptį, kelti sau ambicingus tikslus ginant darbuotojų teises.

Iš viso Lietuvoje yra 1 mln. 280 tūkst. dirbančių asmenų, profesinių sąjungų veikloje dalyvauja apie 90 tūkst. jų.

Šia profesinės sąjungos „Solidarumas“ organizuojama akcija reikalaujama teisingų atlyginimų dirbantiesiems, dvigubo apmokėjimo už viršvalandžius, saugių darbo sąlygų užtikrinimo bei viešojo sektoriaus stiprinimo.

Dvidešimt keturių automobilių kolona vidurdienį pajudėjo nuo profsąjungos būstinės ir patraukė Seimo link. Transporto priemones puošė „Solidarumo“ ir Lietuvos vėliavos.

Išlipę iš automobilių, prie Seimo šešiolika žmonių surengė kelių minučių trukmės piketą. Jie rankose laikė plakatus su užrašais „Nepritariame nulinėms darbo sutartims“, „Reikalaujame užtikrinti saugias darbo sąlygas“, „Neatimkite Gegužės 1-osios“.

Piketuotojai dėvėjo apsaugines kaukes, tarpusavyje laikėsi saugaus atstumo.

Kaip teigia „Solidarumo“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, parlamento prašoma kuo skubiau patvirtinti Vyriausybės parengtą papildomų socialinių priemonių paketą, kuris gyventojams ir darbdaviams turėtų padėti greičiau atsitiesti po koronaviruso sukeltos krizės ir įvesto karantino.

„Seimas turi pritarti. Yra labai daug debatų dėl įvairių priemonių, mes manome, kad reikia dabar investuoti į žmones, reikia duoti išmokas, reikia investuoti į persikvalifikavimą. (...) Jei Vyriausybė nutarė mokėti darbo paieškos išmoką, tai reikia, kad Seimas paremtų“, – penktadienį žurnalistams sakė ji.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino naujas subsidijas gyventojams ir darbdaviams. Milijardo eurų vertės paketas numato iki pusės metų subsidijas laikinai nedirbusiems, o darbo netekusiems žmonėms pusę metų bus mokama 200 eurų darbo paieškos išmoka, tokio paties dydžio vienkartinę išmoką turėtų gauti ir sunkumų patiriantys įvairių pensijų bei šalpos išmokų gavėjai.

Nuo Seimo automobilių kolona pajudėjo link Vyriausybės ir Prezidentūros. Ten taip pat surengti panašūs piketai.

Profsąjungos automobilių kolonos akcija baigėsi prie Liberalų sąjūdžio būstinės, čia buvo girdimi šūksniai „Ar jūs tikrai mylit Lietuvą?“.

K. Krupavičienė sako, kad taip išreikštas nepritarimas liberalų siūlymams keisti Darbo kodeksą. Seimas šią savaitę atmetė liberalų pasiūlymą įteisinti nenustatytos apimties darbo sutartis – vadinamąsias nulines darbo valandas, tačiau nutarė toliau svarstyti pataisas, susijusias su suminio darbo laiko apskaita.

„Mes iš principo reikalaujame, kad tokiu periodu, kada yra pandemija, kada įmonių veikla yra sustojusi, kad nebūtų taip, jog staiga kažkas Seime, kaip aš sakau, kaip partizanai išeina su tokiais Darbo kodekso pakeitimais. Mes esam sutarę, kad visi su darbo santykiais susiję įstatymai turi būti keičiami diskutuojant Trišalėje taryboje, o ne patyliukais stumiant. (...) Mes prašome, kad Seime nebūtų svarstomos jokios Darbo kodekso pataisos, kol jos nebus apsvarstytos Trišalėje taryboje“, – teigė „Solidarumo“ pirmininkė.

Kaip anksčiau BNS teigė K. Krupavičienė, šia automobilių kolona taip pat siekiama atkreipti dėmesį į pačią Tarptautinę darbo dieną.

„Tai nėra komunistinė šventė ir norime, kad paliktų ją ramybėje. Tai yra darbuotojų solidarumo diena. Pagrindinis mūsų tikslas – pasakyti, kad žmonės gyvena iš darbo, mes neturim akcijų, nekilnojamojo turto, kurį galėtume nuomoti, mes gyvename iš darbo ir jis yra vertybė. Darbas turi būti gerbiamas, vertinamas ir apmokamas tinkamai“, – kalbėjo ji.

Tarpukariu Lietuvoje Gegužės 1-oji nebuvo plačiai švenčiama. Jai didelė dėmesį skyrė okupacinė sovietų valdžia.

Atgavus nepriklausomybę, šios šventės vėl buvo atsisakyta, o vėliau jos likimas keitėsi ne kartą, kol 2001 metais Tarptautinė darbo diena buvo paskelbta valstybine švente.

Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka mano, kad, jei šios nedarbo dienos nebūtų, nenutiktų nieko baisaus. Tuo pačiu, anot jo, tie, kurie nesutinka su šios dienos šventimu, gali tiesiog pasinaudoti laisva poilsio diena.

Kas ideologiškai negali priimti, gali džiaugtis saule ir tiek.

„Jeigu jos nebūtų, nebūtų nieko baisaus, bet jei ji buvo padaryta, tai reikėtų sustoti. Šventė, žinoma, sugadinta sovietmečio, bet daug kas sovietmečio sugadinta, o kilmė – ne Sovietų Sąjungos. Kitose šalyse įvairiai pažymima, vienur – mažiau, kitur – labiau, tai niekam netrukdo, kas nori, gali švęsti, kas nenori, gali naudotis laisvu laiku, juolab pavasaris, lietuviai sodus turi, į kaimus važiuoja. Geru metu laisva diena niekam netrukdo“, – Eltai teigė R. Lazutka.

„Kas ideologiškai negali priimti, gali džiaugtis saule ir tiek“, – pridūrė ekonomistas.

Romas Lazutka. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Pasak jo, daugiau klausimų kelia, ar turėtų nedarbo diena būti lapkričio 2-oji, dėl kurios Seimas apsisprendė praėjusiais metais, prijungdamas ją prie kitos nedarbo dienos – lapkričio 1-osios.

Ekonomistas taip pat pabrėžė, kad dėl poilsio dienos patiriamos ekonominės žalos skaičiavimas kai kuriais atvejais gali būti klaidingas.

„Daug kas labai aritmetiškai mechaniškai skaičiuoja, kiek sukuriama BVP, padalina iš darbo dienų. Bet tai yra primityvus skaičiavimas, nes ir laisvalaikis skatina ekonomiką. Laisvu metu žmonės turi kada pavaikščioti po parduotuves, pramogas vartoja, daugiau perka, tokiu būdu kaip tik paskatina ekonomiką.

Jei didelė paklausa tam tikrose rinkose ir nespėjama pagaminti, reikia papildomos darbo jėgos, darbdaviai sugalvoja, kaip padaryti. Priima papildomą darbuotoją, pasamdo žmones padirbti viršvalandžius, už juos apmoka ir tą problemą išsprendžia, tai nėra taip, kad ekonomikos rezultatai būtų priklausomi tik nuo darbo dienų skaičiaus“, – sakė jis.

Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad poilsio dienų Lietuvoje ir taip yra labai daug.

„Apskritai visokių švenčių, laisvadienių, nedarbo dienų yra palyginus nemažai. Šita gegužės pirmoji tikrai neturėtų būti, nes nei ta šventė Lietuvoje labai stipriai švenčiama, kažkuo labai ypatinga. Esame besivejanti ekonomika, kur kiekviena diena kuria pridėtinę vertę ir tam yra svarbi“, – sakė ekonomistė.

Mes turime dėti didesnes pastangas, kad padarytume taip, jog kiekvienas darbuotojas, ypatingai Lietuvoje, jaustųsi saugiai.

Anot jos, darbuotojų ateitis yra susijusi su lankstesniais darbo santykiais.

„Daugelis profesijų, įmonių tuos santykius sprendžia ir vertina pagal padarytą darbą. Laisvadieniai gali būti darbdavio ir darbuotojų tarpusavio susitarimo klausimas, o ne valdžios tvarka, kuri šiuo atveju net ir to rimto pagrindo nelabai turi“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Indrė Genytė-Pikčienė. G. Savickio / ELTOS nuotr.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė mano, kad ši šventė yra susijusi su darbuotojų teisėmis, todėl siūlymus atšaukti nedarbo dieną, pasak jos, teikia tik tie, kurie negerbia darbuotojų.

„Tokius siūlymus teikia tie, kurie negerbia darbuotojų. Gegužės 1 diena – tarptautinė darbo šventė, visas pasaulis būtent šią dieną primena visiems apie problemas, su kuriomis susiduria įvairių profesijų darbuotojai: darbo apmokėjimas, darbo ir šeimos santykių derinimas, atlyginimų klausimai, darbų sauga.

Tai ta diena, kai garsiai galime pasakyti, kad ne viskas yra gerai darbo rinkoje ir darbuotojai vis dar yra silpnoje pusėje ir šiandien absoliučiai neapsaugoti“, – Eltai sakė I. Ruginienė.

Inga Ruginienė. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Mes turime dėti didesnes pastangas, kad padarytume taip, jog kiekvienas darbuotojas, ypatingai Lietuvoje, jaustųsi saugiai“, – pridūrė ji.

Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato 14 švenčių dienų, kai kurios jų – savaitgaliais. Seime jau buvo pateiktas ne vienas siūlymas, siekiant Gegužės 1-ąją išbraukti iš šventinių dienų sąrašo.