Posėdyje dalyvavo 5 valdančiajai koalicijai atstovaujantys parlamentarai ir kvorumo pakako. Sprendžiant paralyžiuoto Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbo problemą valdantieji ketvirtadienį papildė komitetą TS-LKD frakcijos nariu, energetikos ministru Dainiumi Kreiviu. Nors jis penktadienį posėdyje nedalyvavo, jam atstovavo pavaduojantys komiteto narys Linas Slušnys.

Tuo tarpu opozicijai atstovaujanti Seimo narė Agnė Širinskienė  informavo komitetą, kad negali dalyvauti jo posėdyje, „solidarizuodamasi su opozicijos protestu, taip pat protestuodama prieš Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymą“.

Penktadienį komitetas svarstė, ar dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto, Civilinio kodekso pataisų ir lydinčiųjų dokumentų  prašyti Vyriausybės išvados, tačiau tam nepritarta.

„Vyriausybės išvados neprašome. Tai nėra tragedija,  bet, be jokios abejonės, dirbsime ranka rankon su Teisingumo ministerija, nes vis tiek teisingumo ministerija rašytų išvadą“, – sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Paralyžiuotas komiteto darbas atkurtas, o posėdžio penktadienio darbotvarkė rekordinė – joje yra 85 klausimai.

Seime antradienį planuotas slaptas balsavimas dėl šių kandidatūrų, bet TTK nusprendė jų nesvarstyti ir be pagrindinio komiteto išvados klausimas keliasi neapibrėžtai ateičiai.

TTK vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė sako, kad sprendimą komitetas priims tik gyvai susitikęs su kandidatais.

„Komitetas tiesiog išbraukė iš darbotvarkės ir praktiškai bendru sutarimu, tik vienas komiteto narys susilaikė, nes manome, kad yra nepriimtina ir nuotoliniu būdu svarstyti, ir nematome kažkokios skubos“, – BNS sakė A. Širinskienė.

„Teismų veikla yra tikrinta ir tikrai nėra laikas šiuo metu tokius sprendimus svarstyti“, – teigė komiteto vadovė.

Seimas antradienį po pertraukos renkasi į plenarinius posėdžius. Darbotvarkėje buvo numatyta balsuoti dėl trijų naujų KT teisėjų, į šias pareigas siūlomi KT kanclerė Ingrida Danėlienė, advokatė Giedrė Lastauskienė ir LAT teisėjas Algis Norkūnas.

Taip pat buvo numatytas balsavimas dėl laikinosios LAT vadovės Sigitos Rudėnaitės skyrimo teismo pirmininke.

Dėl šių kandidatūrų privalomas slaptas balsavimas. Ruošiantis balsavimui karantino sąlygoms planuota, kad kiekviena frakcija eitų balsuoti atskirai paskirtu laiku, parlamentarams būtų išduodamos pirštinės.

Klausiama, ar teisėjų paskyrimas nukeliamas iki karantino pabaigos, A. Širinskienė teigė, kad nebūtinai, tik svarbu, kad su kandidatais būtų susitikta gyvai.

„Jei darysime posėdį akis į akį, gal ir anksčiau (nei baigsis karantinas – BNS) apsvarstysime, bet tai tikrai nėra prioritetas šiuo metu, nes rytoj svarstysime Vyriausybės ypatinga skuba teikiamus projektus, baudų griežtinimus“, – sakė komiteto pirmininkė.

„Vienas dalykas, terminas jau yra praleistas, bet aš asmeniškai pažeidimo nematau, nes žmonių gyvybė yra svarbesnė vertybė už bet kokius terminus, kurie numatyti įstatymuose. Kitas dalykas, turime labai atsakingai žiūrėti, ir aš džiaugiuosi, kad komitetas labai atsakingai pažiūrėjo į teisėjų skyrimą, nes kai kuriuos iš jų skiria devyneriems metams“, – teigė A. Širinskienė.

Seimas dėl koronaviruso nutraukęs posėdžius nespėjo paskirti trijų naujų Konstitucinio Teismo teisėjų. Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi kovo 19 dieną.

Balsavimą dėl naujų teisėjų paskyrimo parlamentas planavo kovo viduryje, tačiau paskutiniuose vykusiuose posėdžiuose svarstė tik su ekstremaliąją padėtimi dėl koronaviruso susijusius įstatymus.

Juos priėmęs dėl karantino parlamentas padarė dviejų savaičių pertrauką, kai nesirinko į posėdžius. Artimiausi posėdžiai planuojami antradienį ir trečiadienį.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu.

Šį ir kitus pakeitimus komitetas įrašė svarstydamas prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas teismų sistemos pertvarkas.

„Projekto turinys keitėsi iš esmės: prezidentės nebuvo siūlytos kadencijos, rotacijos. (...) Kadangi matėme, kad keičiami tie patys straipsniai, sutvarkėme ir šituos tuo pačiu“, – BNS sakė komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Komitetas siūlo teisėjų savivaldoje, įskaitant Teisėjų tarybą, įtvirtinti rotacijos principą, taip pat rotuoti teismų kanclerius: jie negalėtų eiti pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Taip pat siūloma leisti teisėjų atrankos komisijos išvadą apskųsti teismui.

Prezidentės teiktoms pataisoms komitetas taip pat pritarė, išskyrus siūlymus dėl atlyginimų, nes tai, pasak A. Širinskienės, nustato kitas teisės aktas.

Taip pat šiek tiek pakoreguotos nuostatos dėl atostogų, kad teisėjų garantijos nebūtų mažesnės nei kitų valstybės tarnautojų.

Prezidentė siūlė leisti stabdyti teisėjo, kuriam iškelta drausmės byla, įgaliojimus, taip pat didinti Teisėjų tarybos vaidmenį formuojant teisėjų korpusą. Teisėjų taryba skirtų tris narius teisėjus į Pretendentų atrankos komisiją, o likusius keturis narius visuomenės atstovus – prezidentas.

Pagal jau dešimtmetį galiojantį teisinį reguliavimą šią komisiją formuoja šalies vadovas.

Nuo 23 iki 17 mažinamas tarybos narių skaičius: toks pokytis motyvuojamas efektyvumo didinimu bei tuo, kad iki šiol taryba buvo viena didžiausių Europoje.

Taip pat siūloma įtvirtinti pakaitinio teisėjo institutą – dvejiems metams į laikinai laisvas apylinkės teismo teisėjo pareigas galėtų būti skiriamas reikalavimus atitinkantis asmuo.

Be to, siūloma įvesti asmens kompetencijų vertinimo modelį, kuriuo bus nustatomas asmens tinkamumas teisėjo pareigoms ir sprendžiamas teisėjų karjeros klausimas. Taip pat numatoma įtvirtinti pretendentų į teisėjus egzamino galiojimo laiką – 5 metus.

Pasak A. Širinskienės, tikimasi, kad šias Teismų įstatymo pataisas Seimas svarstys po savaitės vyksiančiame posėdyje.

Pataisų rengimą inicijavo Teisėjų taryba. Joms parengti buvo sudaryta darbo grupė iš teismų sistemos, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių deleguotų atstovų.

Valdantieji siekia, kad pataisos, kurios nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įkurtai Socialdemokratų darbo partijai atrėžia dalį buvusių kolegų gaunamos dotacijos, būtų priimtos dar šią sesiją. Ji baigiasi šeštadienį.

Taip pat Seimo teisininkų ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sukritikuotos pataisos nuo 2020 metų iš esmės keistų politinių partijų finansavimą – biudžeto dotaciją jos gautų ne pagal gautų balsų per rinkimus, o mandatų skaičių.

Ketvirtadienio rytą prieš Seimo plenarinį posėdį specialiai šiam klausimui sušauktas TTK posėdis neįvyko, neatėjus opozicijai. Kvorumui reikia šešių komisijos narių, o posėdyje buvo penki valdantieji.

Tačiau popiet sušauktas antras posėdis valdantiesiems buvo sėkmingas: projektui pritarta 5 balsais „už“, 3 balsais „prieš“ ir vienam komiteto nariui susilaikius.

Opozicijos atstovai nebegriovė kvorumo, nes į posėdį nusprendė eiti su „valstiečiais“ dėl paramos koalicijai besiderančių šiuo metu opozicinių „tvarkiečių“ atstovas Rimas Andrikis.

R. Andrikis BNS tvirtino rytiniame TTK posėdyje nedalyvavęs, nes šis dubliavosi su frakcijos posėdžiu.

„Devintą valandą buvo frakcijos posėdis, tiek galiu pasakyti. (Nedalyvavau TTK – BNS) dėl to, kad dubliavosi su frakcijos posėdžiu. Pareiga dalyvauti komiteto posėdyje mano yra, o mano nuomonė išreikšta balsavimu, aš susilaikiau“, – tvirtino „tvarkietis“.

TTK narys socialdemokratas Julius Sabatauskas sakė, kad įstatymas „iš esmės skirtas vienai partijai, kuri susikūrė viduryje šios kadencijos“.

„Pritarsiu tiems kolegos, kurie sako, kad tai korupcinis įstatymas. Ši partija galios, kol ta partija bus koalicijoje. Kitaip sakant, nupirkti koalicijos partneriai“, – BNS sakė J. Sabatauskas.

Socialdarbiečių parengtame projekte siūloma, kad suskilus parlamentinei frakcijai, jei įregistruojama nauja partija, turinti daugiau partijos narių-Seimo narių nei buvusi partija, valstybės dotacija už išrinktus Seimo narius padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų pagal jų atstovų parlamente skaičių.

Nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įsteigta Socialdemokratų darbo partija šiuo metu kaip nedalyvavusi rinkimuose iš viso negauna dotacijos. Nauja tvarka jai atneštų netoli 300 tūkst. eurų, o Socialdemokratų partija prarastų beveik 400 tūkst. eurų per metus. Metinė socialdemokratų dotacija šiuo metu siekia apie milijoną eurų.

Socialdemokratas J. Sabatauskas taip pat pažymėjo, kad komitetas neatsižvelgė nei į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, nei VRK neigiamoms išvadoms.

„Akivaizdžiai jis neteisingas, taip pasisakė ir VRK, kad dotacijų skirstymas pagal balsus teisingesnis, nes vieno mandato svoris netgi savivaldybėse nėra vienodas. Mažose savivaldybėse jis siekia virš šimto balsų už vieną mandatą, kai didesnėse savivaldybėse ir trys tūkstančiai balsų už vieną mandatą“, – sakė J. Sabatauskas.

Projekte numatyta, kad du trečdaliai dotacijos būtų paskirstoma partijoms proporcingai jų narių, išrinktų Seimo nariais, skaičiui, o vienas trečdalis asignavimų – pagal išrinktų savivaldybių tarybų narių skaičių. Iš naujojo modelio eliminuojami europarlamentarų mandatai.

Taip pat svarstant komitete pritarta valdančiųjų pasiūlymui, kad tautinėms mažumoms atstovaujančioms partijoms valstybės biudžeto asignavimai būtų didinami 1,5 karto.

Dabar valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Pinigai paskirstomi proporcingai visų surinktų balsų skaičiui.

Pakeitimai būtų kitų partijų sąskaita beveik puse milijono eurų padidinę dotaciją „valstiečiams“, tačiau kilus nepasitenkinimui „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis registravo siūlymą, kad nauja tvarka įsigaliotų ne iškart, o nuo 2020 metų rinkimų.

VRK pažymi, kad rinkėjų palaikymą partijoms labiau atspindi rinkėjų balsai nei laimėti mandatai, nes gauti savivaldos mandatui skirtingose savivaldybėse reikia skirtingo rinkėjų balsų skaičiaus, Seimo mandatas antrajame ture irgi gali būti laimimas labai maža balsų persvara. Pavyzdžiui, Birštone per 2015 metų savivaldos rinkimus gauti mandatui pakako 177 rinkėjų balsų, o Vilniaus mieste reikėjo 3918 balsų.

VRK taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu už šiurkščius pažeidimus galima partijoms atimti dotaciją. Tuo metu priėmus pataisas gali susidaryti situacija, kai pažeidimą padariusios partijos nariai įkurs naują frakciją ir taip išsaugos skiriamus biudžeto asignavimus.

Projekto autoriai socialdarbiečiai teigia, kad jų siūloma partijų finansavimo tvarka užtikrintų „visų politinių partijų, dalyvaujančių valstybės valdyme, efektyvią veiklą ir skaidrumą“, ir tokia tvarka esanti daugelyje Europos valstybių.

Per metus partijoms paskirstoma apie 5,5 mln. eurų.

Tokį pasiūlymą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ji taip pat siūlo, kad šiuo metu Teisės ir teisėtvarkos komitete dirbanti Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Irena Šiaulienė būtų paskirta dirbti į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo narys Artūras Skardžius nebedirbs Seimo Ekonomikos komitete. Seimo sprendimu, jį šiame komitete pakeitė kitas Socialdemokratų darbo frakcijos narys Rimantas Sinkevičius.

Beje, kol kas neaišku, kokiame komitete atsiras A. Skardžius. Seimas jau kartą balsuodamas nepritarė, kad jis taptų Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariu. Ketvirtadienį buvo bandoma vėl įtraukti jį į šio komiteto sudėtį, tačiau klausimo svarstyme padaryta pertrauka.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika skeptiškai yra įvertinęs A. Skardžiaus galimybes dirbti jo vadovaujamame komitete dėl galimo šio parlamentaro interesų konflikto atsinaujinančių išteklių energetikos srityje.

Beje, neadekvačios bausmės už didelio masto finansinius nusikaltimus kliūva ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, kurios nare Lietuva siekia tapti, ekspertams.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pareikalavo keisti pagrindinį komitetą, kad antikorupcinio Baudžiamojo kodekso pataisų paketo priėmimas Seime nebūtų vilkinamas. V. Bakas priminė, kad Seimas 2015 m. žaibiškai, ypatingos skubos tvarka, priėmė socialdemokratų inicijuotas BK pataisas, kurios dabar iš esmės ir taisomos.

„Įvertinęs tai, kaip atsirado šitie nebaudžiamumo projektai 2015 metais, prie jų ištakų stovėjo tiek ponas Bernatonis, tiek ponas Sabatauskas, kuris siūlė ypatingos skubos tvarka svarstyti. Aš turiu pagrindo manyti, kad siekiama viso labo pasiekti, kad šitie projektai būtų tiesiog sužlugdyti, užvilkinti ir kad mes raudonuotume prieš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertus, nepadarę reikalingų reformų“, – sakė V. Bakas.

Seimas parėmė V. Bako reikalavimą – antikorupcinis pataisų paketas perduotas į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rankas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras tokį Seimo sprendimą įvertino kaip akibrokštą ir siūlo skųsti.

„Aš manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas turėtų kreiptis į Seimo etikos komisiją. Jam pasiunčiau tokią žinutę“, – kalbėjo S. Šedbaras.

Pasak Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės Ritos Tamašunienės, iki penktadienio darbo dienos pabaigos skundų nėra gauta. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas tikina, kad planuojama sudaryti darbo grupę, pasitelkti mokslininkus, siekiant pasitikrinti ar daugiau nei dešimtmetį Seime tobulintas Baudžiamasis kodeksas nėra išbalansuotas.

Turiu pagrindo manyti, kad siekiama viso labo pasiekti, kad šitie projektai būtų tiesiog sužlugdyti.

Mūsų duomenimis, Teisingumo ministerijos ekspertai savo išvadą jau pateikė. Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai rugsėjo 27 d. rengia bendrą posėdį, po dienos svarstymas turėtų persikelti į Seimo posėdį.

Seimo Pirmininko sekretoriatas mus informavo, kad jei po svarstymo nekils diskusijų ar nebus pasiūlyta pertraukų, parlamento vadovas siūlys Baudžiamojo kodekso pataisas ir vėl priimti ypatingos skubos tvarka.

Lietuva siekia kitąmet įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, ypatingą dėmesį skiriančią ekonominiam skaidrumui ir kovai su korupcija. Organizacijos ekspertai  atvyksta į Lietuvą spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje. Su šios organizacijos atstovais  bendravę Specialiųjų tyrimų tarnybos teisės specialistai tikina, kad ekspertams kliūva neadekvačiai mažos bausmės Lietuvoje už didelio masto korupcinius nusikaltimus.

„Jie pakankamai palankiai vertina mūsų pastangas aptikti veikas ir jas ištirti, tačiau tai, kas su byla vyksta vėliau, kiek ji trunka ir ypač kokios sankcijos galiausiai pasiveja nusikaltusius asmenis, buvo akcentuota kaip vienas pagrindinių mūsų teisinės sistemos trūkumų, kas šiandieną yra stabdis stojant į šią organizaciją“, – sakė STT Administravimo valdybos viršininko pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

STT atlikta analizė rodo, kad per pastaruosius dvejus metus teismų skiriamos baudos nesiekia net įstatyme numatyto vidurkio. Šiuo metu minimali bauda – vos 38 eurai. Nuo korupcinių nusikaltimų neatgraso ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Organizuotus nusikaltimus ir korupciją tiriantys prokurorai pripažįsta, kad jiems svyra rankos, kai teismai net didelio masto kyšininkams skiria mažiausią baudą, paleidžia juos į laisvę. Tačiau tokias bausmes numato prieš dvejus metus sušvelnintas Baudžiamasis kodeksas.

„Yra galimybė net už sunkų nusikaltimą skirti tokią mažą baudą. Šiuo atveju, priėmus tokį pakeitimą, minimali baudos riba turėtų būti žymiai aukštesnė. Taip pat iš praktikos galime pasakyti, kad gal būt nėra labai pasiteisinęs žingsnis, kai buvo įvesta galimybė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuteisus asmenį už sunkų nusikaltimą. Vis tik manome, kad ta galimybė teismų praktikoje yra daugiau taikoma ne kaip išimtis, o kaip taisyklė“, – kalbėjo Generalinės prokuratūros ONKTD vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša.

Seime svarstomose Baudžiamojo kodekso pataisose siūloma baudas korupciniuose nusikaltimuose sieti su padarytos žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda ar kyšio suma. Aukščiausiojo Teismo teisėjo Aurelijaus Gutausko nuomone, tai būtų logiška.

„Tų pataisų logika yra tokia, kad bauda būtų ne tik kad neišvengiama bausmė, bet kad jinai atgrasytų asmenis nuo nusikalstamo pobūdžio korupcinių veikų, kad asmenims neapsimokėtų juos daryti, tai yra atimti tą ekonominį pagrindą už tokio stambaus korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – aiškino Aukščiausiojo Teismo teisėjas dr. Aurelijus Gutauskas.

Nuo metų pradžios Seime įstrigusios ir dar dvi Prezidentės pateiktos įstatymų pataisos. J. Sabatausko vadovaujamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar nepradėjo nagrinėti sausį registruotų Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisų, kurios sugriežtintų bausmes už didelio masto mokesčių vengimą.

Dešimtmetį trukusi Darbo partijos apgaulingos buhalterijos byla atskleidė įstatymo skyles, kurios leidžia milijoninius mokesčius nuslėpusiems sukčiams atsipirkti menkomis baudomis arba visai išsisukti nuo atsakomybės.

Beje, šiuo metu tik didelės vertės PVM ir motinystės pašalpų grobstymas yra traktuojami kaip sunkūs nusikaltimai, o už kitų mokesčių vengimą teisiama kaip už paprastą vagystę.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar nenagrinėjo ir vasarį užregistruotų Prezidentės siūlomų  Baudžiamojo proceso kodekso pataisų, kuriomis sudaroma galimybė už akių tirti valstybei didelę finansinę žalą padariusių asmenų veiką bei teisti juos. O kol įstatymo pataisos dūla Seime, prokurorai negali tęsti „Snoro“ ir „Ūkio“ bankų ikiteisminių tyrimų, nes įtariamieji slapstosi Rusijoje.

Seimui praėjusią savaitę nepatvirtinus Generalinės prokuratūros ataskaitos, trečiadienį Teisės ir teisėtvarkos komitetas žada svarstyti teikimą prezidentei atleisti generalinį prokurorą Darių Valį.

Tačiau Seimo opozicija inicijuoja kreipimasi į Konstitucinį teismą, ar Seimas iš visgali imtis tokių svarstymų ir ar tai neprieštarauja Konstitucijai.

Prieš savaitę Seimas nepritarė Generalinės prokuratūros ataskaitai, o tai reiškia, kad ir vadovas gali netekti darbo. Pavasario sesijoje pakeistas Seimo statutas – iš pareigų galima atleisti institucijų vadovus, kurių ataskaitai nepritariama. Seimas iškart ir įpareigojo Teisės ir teisėtvarkos komitetą parengti nutarimą siūlyti prezidentei atleisti Darių Valį.

Tačiau generaliniam prokurorui gelbėjimosi ratą meta opozicija. Antradienį pradėti rinkti parašai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ar Seimas apskritai turi konstitucinę teisę svarstyti generalinio prokuroro atleidimą.

„Reikia visų pirma išspręsti tą konstitucinį klausimą. Ir tikrai nemanau, kad Seimas toliau turėtų tęsti šitokius svarstymus. Nemanau, kad Komiteto ar Seimo koks nors svarstymas toliau turėtų būti tęsiamas“, – sako Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas teigia, kad atleidimo klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę. Tačiau, koks bus sprendimas, nesiryžta prognozuoti.

„Yra Seimo pavedimas, kurį mes turime vykdyti, ir Komitetas svarstys tą klausimą“, – teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Premjeras teigia, kad Seimas, nepatvirtindamas Generalinės prokuratūros ataskaitos, davė signalą, kad jos vadovui negalima elgtis, kaip jis tai darė iki šiol, esą gauta nemažai įvairių prokuratūrų skundų. Tačiau A. Butkevičius mano, kad D. Valys gali toliau dirbti.

„Reikia išanalizuoti problemas Generalinėje prokuratūroje ir galvoti apie reformą ne kelių prokurorų darbo grupelėje, bet reikėtų ir platesnės diskusijos. Bet ataskaitos nepatvirtinime nėra tikslo, kad generalinis prokuroras būtų pakeistas. Aš manau, kad jis galėtų dirbtų, bet iš to turi padaryt labai rimtas išvadas“, – tvirtina Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu naujienų portalui 15 min.lt teigia, kad Seimo mėginimas per  pritarimą ar nepritarimą ataskaitai versti prokurorą yra prokuratūros politizavimas. Pasak šalies vadovės, dalis Seimo demonstruoja nepagarbą Konstitucijai.