Kalčiausias alkoholis?

Kaip jau rašyta, ši pamokanti istorija nutiko viename Pašilės gatvės daugiabučių kieme sutinkant 2020-uosius. Teisinių problemų prisidaręs 32-ejų metų I.Nakčiūnas ten gyvena. Nukentėjusiojo statusą jo byloje turėjęs jau kelerius metus Kaune studijuojantis turkas buvo ten atvykęs pas draugus.

Baudžiamąja byla pasibaigęs judviejų konfliktas įvyko dar pirmąjį šių metų pusvalandį. Po jo I.Nakčiūnui buvo nustatytas lengvas girtumas. Turkijos pilietis buvo blaivus.

Neblaiviam I.Nakčiūnui užkliuvo tai, kad kiek kitokios negu jis išvaizdos svečias buvo užstatęs savo automobiliu įvažiavimą į kiemą.

Anot I.Nakčiūno reakcijos į tai liudytojų, jiems nepažįstamas agresyviai nusiteikęs lietuvis iš pradžių piktinosi, kodėl jo oponentas nemoka lietuviškai. O po to jau anglų kalba liepė šiam „varyti iš Lietuvos“, nes jam čia – ne vieta.

Grėsė net įkalinimas

Šiuos turką įžeidusius žodžius lydėjo ir veiksmai.

I.Nakčiūnas kaltintas viešoje vietoje – paties sukelto konflikto dėl automobilių parkavimo metu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravęs nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia ne mažiau kaip šešis kartus spyręs į nukentėjusiojo automobilį, apgadindamas jo variklio gaubtą, dešinės bei kairės pusės šoninio matymo veidrodėlius ir kairės pusės priekines dureles, o po to dar porą kartų sudavęs kumščiu į sprandą ir automobilio savininkui, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, bei viešu tyčiojimusi ir niekinimu pažeminęs ir jo tautinį orumą bei savigarbą.

Už viešą tyčiojimąsi iš kitataučio dėl jo tautybės Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki dvejų metų. Už viešosios tvarkos pažeidimą – taip pat.

Ignas Nakčiūnas

Susitaikymo kaina – keturženklė

I.Nakčiūnas savo kaltę pripažino pilnai.

„Buvau apsvaigęs, pavargęs nuo sunkaus darbo ir šiaip visko buvo prisikaupę. Blaivus taip nebūčiau elgęsis“, – aiškinosi jis teisme, teigdamas, kad dėl girtumo neatsimena, jog spardė oponento automobilį bei jį įžeidinėjo. Tačiau, jeigu taip teigia liudytojai, prisipažįsta, nes taip elgtis galėjo.

Be to, I.Nakčiūnas pateikė teismui su nukentėjusiuoju pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo. Pagal jį sutarta, kad Turkijos pilietis parduos išpuolio metu apgadintą savo automobilį teisiamojo darbovietei – UAB „Autodalys“. O pastaroji sumokės už šį „Renault Megane“ 3750 eurų. 3 tūkst. eurų – už jo vertę, 500 eurų – kaip moralinį atlygį ir 250 eurų – kaip negautas pajamas, nes Kauno technologijos universitete studijuojantis nukentėjusysis laisvalaikiu dirba taksistu.

Vienas kitą ignoravo

Prokuroras neprieštaravo, kad I.Nakčiūnas, papildomai pareiškęs, kad su darboviete jau atsiskaitė, būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, nes tam yra visos sąlygos: jis – ne tik neteistas, bet ir nebaustas už administracinius nusižengimus, prisipažino bei atlygino žalą.

Nukentėjusysis, kaip ir teisiamasis, vengęs teismo posėdžio metu pažvelgti į savo oponentą, nors pastarasis, lieptas bylą nagrinėjančio teisėjo Alvydo Rimkevičiaus, proceso pabaigoje ir padavė jam ranką, teigė, kad tiki Lietuvos įstatymais ir, jog jo skriaudikas daugiau nebandys taip elgtis su užsieniečiais.

Šiandien teisėjas A.Rimkevičius paskelbė nuosprendį, kuriuo atleido I.Nakčiūną nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukė.

„Į Lietuvą atvykau dalyvauti lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose. Likau sužavėtas jūsų šalies gamta, oru, žmonėmis, o ir mokytis naujos kalbos nebuvo labai sunku“, – teigia vaikinas.

Fatihas puikiai kalba lietuviškai, aplinkiniams sunku patikėti, jog per tokį trumpą laiką galima išmokti naujos užsienio kalbos. „Pasibaigus lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams, likau dar pusmetį mokytis Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Vėliau nuėjau į senelių namus, kur nusprendžiau padėti senoliams ir taip pagerinti savo lietuvių kalbos žinias. Juk jie nemoka anglų kalbos, o aš nesupratau lietuviškai. Aš kiekvieną dieną ruošdavausi susitikimams ir turėjau pristatyti savo šeimą, gimtąją šalį, maistą, lietuvių kalbą“, – pasakoja Fatihas.

Prieš metus Fatihas ryžosi studijuoti Lietuvoje ir įstojo į socialinę pedagogiką ir etiką LEU. Turkas svarstė, ką pasirinkti, – psichologiją ar socialinę pedagogiką. Pirmosiomis studijų dienomis Fatiho naujieji kolegos liko nustebę: „Jiems buvo šokas. Vienas turkas atvažiavo į svetimą šalį, kalba lietuviškai ir bando studijuoti kaip visi lietuviai. Sąmoningai pasirinkau studijuoti lietuvių kalba, nes noriu likti ir gyventi Lietuvoje. Ateityje planuoju dirbti socialiniu pedagogu mokykloje“, – teigia studentas.

Prieš atvažiuodamas į mūsų šalį, turkas buvo girdėjęs, kad Lietuva – krepšinio šalis. „Patys lietuviai sakė, jog jie nesišypso ir yra liūdna tauta. Mano nuomone, tai stereotipai. Lietuvaičiai mėgsta pasigirti, kad jų merginos yra gražios“, – šypsodamasis kalba Fatihas.

Studentas užsiima savanoriška veikla vienoje Vilniaus tarptautinėje mokykloje, kurioje bendrauja su moksleiviais, padeda jiems paruošti namų darbus. Fatihas dalyvauja kultūriniuose renginiuose, kuriuose pristato garsiausių turkų autorių kūrybą. Pats vaikinas domisi lietuvių literatūra. Renginyje „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“ turkas lietuviškai skaitė Vytauto Marčernio kūrybą. „Man patinka lietuvių kultūra, aktyviai ja domiuosi, keliauju po šalį, lankausi muziejuose. Lietuvoje tikrai gera gyventi“, – teigia Fatihas.

Draugė pasiūlė "savo vietą"

20-ies klaipėdietė Monika (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – I.L.) vis dar šiurpsta prisiminusi karčią migracijos patirtį.

Pasidalydama asmenine istorija ji nori įspėti kitas merginas, svajojančias apie greitą praturtėjimą užsienyje.

Baigusi vidurinę mokyklą Monika pradėjo darbuotis drabužių parduotuvėje, nes trūko pinigų studijoms universitete.

"Deja, negavau valstybės finansuojamos vietos. Nenorėjau mokslų forsuoti, todėl nutariau padirbėti ir pabandyti laimę kitąmet. Banko sąskaita pildėsi labai lėtai, visi puikiai žinome, kaip sunku taupyti Lietuvoje. Praradusi viltį atsidėti studijoms pradėjau dairytis į užsienį", – liūdnai dėstė pašnekovė.

Geriausia Monikos draugė tuo metu dirbo Vokietijoje aukle.

Kaip tyčia vieno pokalbio metu ji prasitarė galvojanti keisti darbą ir pasiūlė Monikai užleisti savo vietą.

Esą per mėnesį ji uždirbtų tiek, kiek paprastas lietuvis per pusmetį – apie 2,5–3 tūkst. eurų į rankas.

Mergina susigundė. Žinojo, kad lengva nebus, nes teks gyventi toli nuo namų su svetima šeima, tačiau dėl didesnių pinigų buvo pasiryžusi daug kam.

"Labai reikėjo pinigų studijoms. Tikrai neketinau visą gyvenimą dirbti drabužių pardavėja", – vis kartojo klaipėdietė.

Išskrisdama verkė

Monikai buvo abstrakčiai užsiminta, kad šeima, pas kurią vyksta, gyvena kaimelyje netoli Frankfurto, nuosavame name.

Jo valdytojai – turkų šeima, kurioje auga keturi nepilnamečiai vaikai. Šie esą palyginti ramūs ir neįnoringi.

Merginai reikės užsiimti su mažaisiais, padėti mokytis, pavalgydinti, kartu žaisti, eiti pasivaikščioti.

Atlyginimas mokamas laiku po kiekvieno išdirbto mėnesio. Nereikia pasirašinėti jokių sutarčių, tik nusiųsti šeimai nuotrauką su savo atvaizdu.

Susimokėti už lėktuvo bilietus klaipėdietė turėjo pati.

Kai viskas buvo paruošta ir kelionės detalės suderintos, Monika išvyko.

"Nusipirkau lėktuvo bilietą tik į vieną pusę, nes neturėjau žalio supratimo, kada grįšiu. Labai jaudinausi prieš skrydį, man jis buvo pirmasis. Išvykimo dieną toks liūdnumas užėjo, palikdama mamą oro uoste verkiau", – graudinosi mergina.

Pasitiko 50-metis

Vokietijoje Moniką pasitiko tamsaus gymio vyras.

Klaipėdietė truputį nustebo ir nuliūdo, kad šalia nepažįstamojo nebuvo jos geriausios draugės.

Maždaug 50-ies turkas pasirodė labai malonus, įteikė merginai gėlių, paklausė, kaip jaučiasi po kelionės, ar yra alkana.

Į namus važiuoti neskubėjo, dar sustojo kavinėje pavalgyti.

"Jau iš pat pradžių įtariau kažką negero, bet vijau blogas mintis į šoną. Susikalbėti nebuvo problemų. Mokykloje mokiausi vokiečių kalbos, todėl bendravome vokiškai. Vyras pasakojo turįs nuosavą verslą – kebabinę, tad neblogai verčiasi", – atsiminė ji.

Pardavė geriausia draugė

Tą pačią dieną namų šeimininkas supažindino Moniką su savo vaikais, su tvarkytoja, aptarė pareigas, ką naujokė turės daryti jo namuose.

Tik apie žmoną nieko neužsiminė.

"Kartais prasilenkdavau su ja tarpduryje, ir tiek. Jutau, kad moteris į mane įtariai šnairuoja", – tarstelėjo mergina.

Netrukus Monika pajuto išskirtinį turko dėmesį, kuris netruko peraugti į persekiojimą.

Susivokęs, kad auka spyriojasi, ėmė siūlyti pinigų.

Jis panoro mane nusipirkti tikrąja to žodžio prasme.

"Jis panoro mane nusipirkti tikrąja to žodžio prasme. Vieną dieną prirėmė prie sienos iš išsitraukė krūvelę eurų. Sakė, kad niekas nesužinos, kad nebijočiau", – virpančiu balsu kalbėjo Monika.

Šiaip taip ištrūkusi iš įsiaudrinusio vyro gniaužtų 20-metė spruko į vaikų kambarį.

"Puoliau į isteriją: ką daryti, kur bėgti? Pinigų nėra, žmonių, kurie padėtų, irgi Vokietijoje neturiu. Toptelėjo, kad draugė mane žiauriai išdūrė. Pati su pilvotu diedu miegoti nenorėjo, todėl atsiuntė mane. Ko gero, ir pinigų už tai gavo. Nutariau išbūti mėnesį Frankfurte, pasiimti atlyginimą ir dumti neatsigręždama", – apmaudą liejo Monika.

Nesiprausė ir nevalgė

Turko meiluže nesutikusi tapti klaipėdietė mėnesį gyveno apimta nuolatinio nerimo ir, kaip pati sakė, iškentė tikrą pragarą.

Nesiprausė, nevalgė, stengėsi jokiais būdais nelikti viena, kad nebūtų užpulta.

Nėjau į vonios kambarį, kad neužkluptų iš pasalų.

"Nėjau į vonios kambarį, kad neužkluptų iš pasalų. Mane gelbėjo vyro vaikai, kol būdavau su jais, jis prie manęs nesiartindavo. Net miegojau su vaikais. Beveik nieko nevalgiau. Net supykindavo pažiūrėjus į jų maistą – kažkokios keistos žolės. Kartais užkrimsdavau su mažaisiais kebabinėje. Faktiškai visą laiką buvau alkana. Per mėnesį numečiau apie aštuonis kilogramus", – guodėsi pašnekovė.

Nutaikęs tinkamą progą turkas vis mėgindavo palaužti merginą, slapčiomis brukdavo jai pinigų.

"Dieve, vienu metu maniau, kad neatlaikysiu. Kai tik gavau dalį atlyginimo, sprukau lauk. Net nebelaukiau likusios sumos. Apsivilkau vienintelę striukę, kurią turėjau. Iš baltos ji buvo virtusi juoda. Susirinkau daiktus ir išėjau", – tvirtino pašnekovė.

Ašarodama Monika grįžo į Lietuvą. Kai mama paklausė, kas nutiko, dukrai žodžiai strigo burnoje.

Tepasakė, kad į Vokietiją daugiau nevažiuos.

Ne konsumatorė, o prostitutė

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas pasakojo, kad iš tiesų naivios merginos neretai tampa lengvu grobiu žmonių prekeiviams.

"Turime bylų, susijusių su žmonių išnaudojimu. Būna, kad išveža dirbti neva oficialų darbą, o paskui liepia vogti. Buvo toks atvejis, kai siūlė dirbti konsumatore, o galiausiai mergina turėjo teikti atitinkamas paslaugas. Arba užuot gavusi slaugės darbą, atsidūrė viename Vokietijos viešnamyje ir tapo prostitute. Visokių variantų yra", – vardijo prokuroras.

Dažniausiai išvykų į nežinią pasekmės – labai liūdnos.

"Yra tokie dalykai, kaip darbdavys, darbo aprašymas ir darbo sutartis. Nereikėtų į juos numoti ranka. Jei važiuoji išplėstomis akimis kažkur, kaip sako anglai, "into the Middle of Nowhere" (liet. "į niekur"), tavo problemos", – žodžių į vatą nevyniojo R.Ušinskas.

"Viskas turi būti oficialu. Taip nebūna: atvažiuok, mes tave kur nors įdarbinsime. Paskui taip žmonės ir prisidaro bėdų. Jei jau važiuoji dirbti, turi tiksliai žinoti aplinkybes, nes kitaip prapulsi", – įsitikinęs prokuroras.

Jo žodžiais tariant, nukentėjusieji dažniausiai prisiteisia moralinę ar turtinę žalą, tik ne visuomet kaltinamasis būna mokus.

Valgė žalius kiaušinius

Ne ką mažiau pribloškianti yra ir viena vištų gaudytojų istorija.

Anglijoje grupelė lietuvių patyrė žeminančias darbo sąlygas – buvo vežami į įvairius ūkius ir juose nuolat dirbdavo aštuonių valandų pamainą.

Smurto aukomis tapę tautiečiai darbovietėse būdavo tokie alkani, jog valgė žalius kiaušinius.

Dėl prastų apgyvendinimo sąlygų emigrantai atsisakydavo miego, jiems nebuvo leidžiama darbo metu nueiti į tualetą, darbo užmokestis buvo vis atidedamas, jiems grasinta koviniais šunimis.

Kaip pranešė policija, dėl prekybos žmonėmis buvo suimtas 53-ejų Klaipėdos rajono gyventojas.

Įtariama, kad vištų gaudytojais dirbę vyrai buvo įtraukti į vergiją pažadant lengvą ir gerai apmokamą darbą bei pasinaudojant tuo, jog šie nemokėjo anglų kalbos, neturėjo pinigų, nebuvo susipažinę su vietos įstatymais.

Prieš juos naudotas fizinis ir psichologinis smurtas.

Vyrai neturėjo jokių socialinių garantijų, dirbo naktimis, be poilsio dienų ir atostogų, jiems mokėtas gerokai mažesnis nei žadėta atlyginimas.

Darbininkai gyveno antisanitarinėmis sąlygomis mažose patalpose, jiems nebuvo suteikiama jokia medicinos pagalba.

Nuo darbdavių nukentėję lietuviai Anglijoje už vergišką darbą iš buvusių darbdavių neseniai prisiteisė daugiau nei 1 mln. eurų kompensaciją.

Anglijoje suėmimo išvengęs lietuvis 2016-ųjų gruodį buvo sulaikytas Klaipėdos rajone.

Per kratą jo namuose ir pagalbinėse patalpose pareigūnai aptiko 474 įvairaus kalibro šovinius bei baltarusiškų cigarečių.

Už prekybą žmonėmis baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 12 metų, o už išnaudojimą priverstiniam darbui – bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 8 metų.

Bado pirštais ir laiko teroristu

Šiuo metu uostamiestyje gyvenantis ir viename universitete išsilavinimo siekiantis turkas kratėsi viešumo ir pageidavo išlikti anonimas.

Pašnekovo žodžiais, per pusantrų metų, praleistų Klaipėdoje, jam teko patirti itin nemalonių išgyvenimų. Net visai nepažįstamų žmonių užgauliojimus.

Pastarieji esą dar sustiprėjo prasidėjus didžiajam pabėgėlių krizės bumui.

"Tai, kad bobulytės autobusuose į mane bado pirštais, o "išradingumo" nestokojantys paaugliai numeta kokį nors sąmojį apie bombas ir teroristus, seniai nebestebina. Šiaip jau esu kantrus, taktiškas žmogus, nemėgstu konfliktų ar aiškinti kitiems, ką jie turi galvoti. Tačiau pastarieji įvykiai išvedė iš pusiausvyros, net privertė susimąstyti, ar turėčiau mesti mokslus ir grįžti namo", – apmaudavo pašnekovas.

Jaunuolis įsitikinęs, kad vėlyvą šeštadienio vakarą apsaugos darbuotojų buvo diskriminuojamas būtent dėl savo tautybės.

"Be abejonės, atrodau kitaip nei lietuviai – tamsesnės odos, rudų akių, juodais it anglis plaukais, taip pat esu gana uždaras, man sunku užmegzti naujas pažintis. Tačiau tai nėra priežastis neįleisti manęs ten, kur priimami net sunkiai ant kojų pastovintys žmonės", – stebėjosi turkas.

Palaikė čečėnu

Lietuviškai nekalbantis turkas per vieną vakarą bandė patekti į tris uostamiestyje esančias pasilinksminimo vietas – barą ir du muzikinius klubus.

Nė į vieną jų įkelti kojos studentui nepavyko, o galiausiai net sulaukė priekaišto dėl savo išvaizdos.

"Su manimi tą vakarą buvę draugai, tarp kurių – keli amerikiečiai ir du lietuviai, tiesiog nustėro. Jiems apsaugininkas atidarė duris, o mane lyg kokį nusikaltėlį pasistūmėjo į šalį. Kai pradėjau anglų kalba klausinėti, kas negerai, nieko neatsakė. Kaip vėliau sužinojau, augalotas vyras mano bičiuliams trumpai drūtai išrėžė, kad "čečėnų viduje nebus, nes problemų nereikia", – nemalonų incidentą atsiminė jaunuolis.

Pašnekovas tikino, kad buvo visiškai blaivus, nes vartoti alkoholį neleidžia įsitikinimai.

Tuo metu kiti su juo buvę vaikinai – lengvai išgėrę.

"Labai nemaloni patirtis, pasijutau apgailėtinai. Juk vakaras buvo sugadintas ne tik man, bet ir mano bendrakursiams. Ateityje vargu ar sutikčiau dar kartą rodytis toje vietoje", – apmaudą liejo jaunas vyras.

Jo žodžiais, studijų aplinka, kurioje mokosi, yra puiki, tačiau tai, kas vyksta už universiteto ribų, rimtai motyvuoja bėgti iš Lietuvos.

Neįleido ir neįgaliojo

Panašius skundus, susijusius su diskriminacija, Lietuvoje nagrinėja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Vyriausioji šios tarnybos specialistė Mintautė Jurkutė teigė, kad studento iš Turkijos situacijoje išties yra diskriminacijos apraiškų.

"Tirtume tokį skundą, jei žmogus į mus kreiptųsi. Kalbant konkrečiai apie naktinius klubus, prieš keletą metų esame gavę pranešimą iš neįgalaus asmens, sėdinčio vežimėlyje. Jį taip pat buvo atsisakyta įleisti į vidų. Patvirtinome pažeidimą ir to klubo savininkei skyrėme įspėjimą. Tiesa, odos spalva, tautybė, rasė nėra dominuojančios diskriminacijos formos Lietuvoje. Kai bendraujame su savo kolegomis iš lygybės institucijų kitose šalyse, matyti, kad jie kur kas dažniau su tuo susiduria", – komentavo M.Jurkutė.

Esą skundų iš užsieniečių tarnyba gauna, tačiau ne tiek daug, kad atspindėtų visos šalies situaciją. Be to, tai – sunku įrodyti.

Skyrė tūkstantinę baudą

"Vis dėlto skundų statistika neatspindi visuomenės realijų. Mes girdime ir matome, kad problemų yra daug, tačiau žmonės bijo į mus kreiptis ar bando išspręsti viską savo jėgomis. Ypač regionų gyventojai", – pridūrė vyriausioji specialistė M.Jurkutė.

Lygių galimybių kontrolierius už asmens diskriminavimą, priklausomai nuo pažeidimo, gali skirti įspėjimą arba baudą nuo 28 iki 579 eurų.

Taikant nuobaudą pakartotinai, bauda dvigubėja.

Tačiau, pašnekovės žodžiais, piniginės baudos nėra efektyvios, siekiant sumažinti pažeidimų skaičių.

"Jeigu verslininkas daug uždirba, ši suma jam tikrai nėra didelė. Todėl kontrolieriai dažniau apsiriboja įspėjimu arba rekomendacija, nes tai – paveikesnė priemonė. Ypač jei žmogus pripažįsta savo kaltę. Tiesa, esame skyrę tūkstančio litų baudą už moteris diskriminuojančią ir žeidžiančią reklamą, kai vykstant tyrimui nebuvo geranoriško bendradarbiavimo", – atsiminė pašnekovė.

Policijos patruliams 5 val. buvo pranešta, kad Statybininkų prospekte netoli Taikos prospekto vyksta muštynės. Nuskubėję skirti mušeikų pareigūnai sutiko tris jaunus vyrus: du turkus ir vieną lietuvį.

22-iejų ir 23-ejų užsieniečiai nemokėjo lietuviškai, jie bandė situaciją aiškinti anglų kalba. Nežinia, ar patruliai suprato viską, ką sakė atvykėliai, tačiau pagrindinį dalyką jiems pavyko išsiaiškinti. Vienas turkas tvirtino, kad jį su draugu užpuolė ir sumušė trys nepažįstami vaikinai. Jis baksnojo pirštu į lietuvį ir tikino, kad jis yra vienas užpuolikų.

Lietuvis šią situaciją aiškino visiškai kitaip. Pasak 19-mečio Naujosios Akmenės gyventojo jis su draugais ir šiais užsieniečiais drauge leido laiką. Staiga vienas turkų nežinia, ko pradėjo karščiuotis ir puolė muštis.

Kadangi pareigūnams turkai pasirodė labiau girti nei sumušti, o ir lietuvio versiją reikėjo patikrinti, visi trys buvo nugabenti į Kauno gatvėje esantį policijos komisariatą. Ten visi trys buvo dar kartą apklausti.

Kaip teigiama oficialioje kriminalinių įvykių suvestinėje, 19-metis lietuvis pateko į areštinę, o užsieniečiai išleisti. Įvykį aiškinasi miesto policijos komisariato pareigūnai.

Aukštas pareigas Lietuvos ambasadoje Turkijoje užimančios diplomatės sutuoktinis įtariamas naktį iš šeštadienio į sekmadienį išžaginęs jauną vilnietę, jam dėl to pareikšti įtarimai, pirmadienį pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Pirminiais duomenimis, diplomatės sutuoktinis buvo sulaikytas sekmadienio rytą, kai nukentėjusioji mergina kreipėsi į policijos pareigūnus. Pranešama, kad ji su įtariamuoju susipažino viename iš Vilniaus naktinių klubų. Diplomatės ir įtariamojo pavardė nenurodoma.

Policija pranešė, kad pranešimas apie viename iš butų išprievartautą 1995 metais gimusią merginą gautas sekmadienio paryčiais.

Į policiją pristatyti du įtariamieji, gimę 1973 ir 1976 metais.  Vienas iš jų, įvardijamas inicialais G. E., buvo uždarytas į areštinę, artimiausiu metu bus sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo.

Dabar vyrams, norintiems pajusti, jog mylisi su dar nekalta mergina, pakaks įsigyti specialų prezervatyvą. Turkas Šachramas Šavn Omarni sukūrė prezervatyvą, kuris sudaro mergystės plėvės iliuziją.

Nepagalvokite, kad toks prezervatyvas plyšta lytinio akto metu. Šios naujovės principas, kaip, beje, ir visko, kad genialu, labai paprastas. Prezervatyvas primena dėžę dvigubu dugnu. Arčiau penio esantis dugnas ir sudaro mergystės plėvės iliuziją. Toliau yra „rezervuaras“ iš labai plono latekso, kuriame patalpinta krauju suvilgyta kempinėlė. Lytinio akto metu „plėvė“ trūksta ir išteka kraujas.

Įdomu tai, kad prezervatyvais susidomėjo ne tik vyrai, bet ir moterys, kurios dėl tam tikrų priežasčių turi įrodyti, kad vis dar yra nekaltos. Tiesa, joms teks pasistengti, kad jų partneriai nepastebėtų, kad naudosis ne visai įprastu prezervatyvu.

31 metų turkas Serkanas Sahinas ir 23-ejų kaunietė Eglė Agurkytė-Sahin susipažino prieš ketverius metus, susituokė prieš pusmetį, bet iki šiol gyvena atskirai. Bandydama suderinti norą būti arčiau mylimojo ir siekį padėti žmonėms, mergina devynis mėnesius Ankaroje rūpinosi vaikais ir paaugliais, kurie anksčiau uždarbiavo gatvėje.

Gelbėjo vaikus

"Taip sutapo, kad man, kaip Europos savanorių tarnybos atstovei, atsirado laisva vieta Turkijoje, ir būtent Ankaroje, kur gyvena ir Serkanas", – apie visuomeninę veiklą svečioje šalyje pasakojo E.Agurkytė-Sahin.

Ji Ankaroje gyveno specialiuose namuose, įrengtuose jaunimo centre dirbusiems savanoriams.

Į šį centrą patenka 6–18 metų turkai, nelankantys mokyklos, kuriuos policija sučiumpa  uždarbiaujančius gatvėje – pardavinėjančius nosinaites, rožes, įvairius kitokius smulkius daiktus.

Anot Eglės, valstybė iš ES lėšų skiria paramą šių vaikų ir paauglių tėvams su sąlyga, kad jų atžalos nebedirbs gatvėje, pradės eiti į mokyklą ir nuolat lankysis jaunimo centre.

Mokėsi bendrauti turkiškai

Eglė, kaip ir kiti savanoriai, šiems Turkijos vaikams ir paaugliams padėdavo ruošti namų darbus, mokydavo rankdarbių, kovos menų, šokių, vesdavo muzikos pamokėles.

"Vasarą su vaikais važiavome į stovyklas, lauko iškylas, vesdavome vaikus į baseiną. Užsiėmimų buvo daug, o kiekvienas savanoris turėjo didžiulę veiklos laisvę, galėjo sugalvoti naujų veiklų vaikams", – kalbėjo kaunietė.

Savanoriai privalėjo kasdien po tris valandas mokytis turkų kalbos, kad galėtų susikalbėti su vaikais. Su jais savanoriai darbo dienomis praleisdavo po penkias valandas.

Mergina pasakojo, kad sunkiausia vaikus buvo prisijaukinti, įgyti jų pasitikėjimą. Ypač tada, kai dar pati gerai nemokėjo turkiškai. "Kai išnyko kalbos barjeras, viskas ėmė darytis daug lengviau, tapome draugais. Dar ir dabar, pasibaigus projektui, palaikome ryšius. Kai būnu Ankaroje, visada juos aplankau", – sakė E.Agurkytė-Sahin.

Vakarus ir savaitgalius ji leisdavo su savo draugu turku Serkanu ir jo šeima, jo sesers vaikais.

Per rungtynių pertraukėlę

Pasibaigus savanoriavimo laikotarpiui, Eglė ir Serkanas nusprendė tuoktis, nors iš pradžių tokio draugų mestelėto siūlymo abu kratėsi.

Kalbos apie vestuves prapliupo paskutinę Eglės viešnagės dieną Turkijoje. Užuominomis, kad porai reikėtų oficialiai įteisinti santykius, ėmė svaidytis bendri jų draugai. Bet abu įsimylėjėliai sakė, kad dar per anksti, Eglei reikia baigti mokslus.

"Po trijų savaičių, kai jau buvau grįžusi į Lietuvą, kalbėjomės apie draugų vestuves. Ir abu staiga pagalvojome: juk nėra prasmės ir mums laukti", – pasakojo kaunietė.

Netrukus Eglė sulaukė ir romantiško Serkano pasipiršimo. Jis viešėjo Kaune ir kartu su Egle ėjo į "Žalgirio" areną stebėti krepšinio rungtynių tarp Kauno "Žalgirio" ir Stambulo "Anadolu Efes".

Mergina nė neįtarė, kad namo grįš jau su sužadėtuvių žiedu. Serkanas jos rankos paprašė stebint ir girdint visai "Žalgirio" arenai, per rungtynių pertraukėlę.

Eglės ištartą "taip" tūkstančiai krepšinio sirgalių palydėjo ovacijomis. Beje, Serkanas piršosi lietuviškai ir dėvėjo ne savo šalies komandos, o "Žalgirio" atributiką.

Neleistų sėdėti namie

Net ir susituokę Eglė ir Serkanas susitinka tik per atostogas.

Naftos gamybos inžinerijos studijas baigęs S.Sahinas rūpinasi nuosavos konsultacinės kompanijos Turkijoje reikalais, Eglė Vytauto Didžiojo universtete studijuoja teisę. Iki bakalauro diplomo jai liko metai.

Serkanas šiuo metu dairosi galimybių verslą plėtoti Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Pora planuoja, vyrui įsikūrus vienoje šių šalių, ten persikelti gyventi.

"Aišku, norėčiau darbo pagal specialybę. Serkanui dar pažinties pradžioje sakiau, kad jei ištekėčiau, mokslų jokiu būdu nemesčiau, o, juos baigusi, jokiu būdu nesėdėčiau namie", – pasakojo mergina.

"Aš ir neleisčiau Eglei sėdėti namie. Ji per daug laiko paaukojo mokydamasi, kam visas pastangas paleisti vėjais?" – pritarė sutuoktinis.

Susipažino internetu

Pora pasakojo susipažinusi atsitiktinai. Abu buvo užsiregistravę tame pačiame interneto keliautojų ir apnakvydintojų tinkle.

"Planavau trumpam vykti į Kauną, todėl Eglės, kurią pasirinkau atsitiktinai, klausinėjau apie miestą ir panašiai", – prisiminė S.Sahinas. Kodėl pasirinko Kauną? Jis turėjo būti tik tarpinė stotelė keliaujant po Baltijos šalis. Jas Serkanas kelionėms  išsirinko dėl jų žalumos.

Kelionę tuomet vis dėlto teko atšaukti, tačiau pora ėmė susirašinėti, kalbėtis per skaipą.

Dar iki tada, kai Eglė susipažino su Serkanu, pas ją per keliautojų klubą jau buvo viešėjusios turkų, lenkų, čekų jaunimo grupelės.

"Turiu daug draugų iš Turkijos, žinau, kad dauguma turkų vaikinų yra nuotykių ieškotojai, merginų medžiotojai. Todėl iš susirašinėjimo su Serkanu nieko rimto nesitikėjau. Bet greitai pastebėjau, kad jis yra kitoks", – pasakojo kaunietė.

Anot Eglės, Serkanas ją sužavėjo savo tvirtumu, tuo, kad žino, ko nori iš gyvenimo, ir kartu gebėjimu nebūti griežtam.

Čiupo pusbrolio vaiką

S.Sahinas Kauną pirmą kartą aplankė prieš trejus metus – po metų pažinties su Egle. Buvo lapkritis. Stipriai lijo.

Vyras pasakojo, kad vyko jausdamasis kaip Eglės vaikinas, nors oficialiai jie vienas kito dar nevadino pora. "Bet giminės jau suprato, kad jis yra ne šiaip eilinis pažįstamas", – šypsojosi mergina.

Oro uoste Serkaną pasitikusi Eglė jį supažindino su savo pusbroliu ir jo šeima. "Mane sužavėjo, kaip jis bendravo su metukų mano pusbrolio sūnumi, kurį matė pirmą kartą", – prisiminė  kaunietė.

"Aaa, Jokūbas! Mano draugas!" – nusijuokė S.Sahinas. Jis paaiškino, kad turkai vyrai labai myli vaikus ir su giminaičių mažosiomis atžalomis elgiasi lyg su savosiomis.

"Negalėčiau praeiti pro verkiantį vaiką. Esu įsitikinęs, kad mokėčiau jį nuraminti. Kai mano sesė susilaukė kūdikio, prašydavau, kad man leistų jam keisti sauskelnes, jį prižiūrėti", – tikino turkas.

Mama – už užsienietę

Ką apie draugystę, santuoką su kitataučiu mano jų artimieji? Abu tvirtino, kad tėvai poros santykiams pritaria, džiaugiasi atžalų pasirinkimu. Tiesa, Eglės ir Serkano tėvai vieni kitų dar nėra matę, bet siunčia vieni kitiems dovanas.

S.Sahinas sakė, kad mama jam visuomet patarinėjo ieškoti užsienietės žmonos. "Turkės visus dalykus sugeba paversti sudėtingesniais, nei jie yra iš tikrųjų", – nusijuokė vyras, persakęs mamos argumentus.

Eglė – ne pirma užsienietė, su kuria Serkanas draugavo, bet ji, anot vyro, yra visų laikų geriausia. "Su ja visose situacijose jaučiuosi jaukiai", – džiaugėsi suradęs savo antrąją pusę turkas.

Kodėl nepypsinate?

Kaune S.Sahiną stebina ne tik žaluma, bet ir tyla. "Kodėl tik retas vairuotojas pypsina? Turkijoje pypsiname 10 kartų per minutę, tai yra įprastas dalykas, taip bendraujama", – nustebęs kalbėjo vyras.

Eglė juokėsi turinti Serkaną nuolat sulaikyti nuo vėlyvų arba savaitgalio darbo skambučių lietuviams. "Niekaip nesuprantu, kodėl negalima skambinti verslo reikalais kad ir penktadienio vakarą ar sekmadienį. Turkijoje dėl verslo galima skambinti bet kada", – aiškino vyras.

Jam į akis krito ir lietuvių pesimizmas, perdėtas kuklinimasis, savęs nuvertinimas. Serkano teigimu, mes turime tiek daug kvalifikuotų darbuotojų, bet nepanaudojame visų savo pranašumų.

Pavyzdžiui, turėdami aukštosios mokyklos diplomus dirba juodą darbą Londono viešbučiuose.

Anot S.Sahino, Turkijoje daug kas žino apie Kauno "Žalgirį". Be to, garsus Turkijos dainininkas Serdaras Ortacas turėjo lietuvę draugę. "Tai buvo dar viena priežastis, dėl kurios daugiau kalbėta apie Lietuvą", – prisiminė vyras.

Beje, S.Ortacas net buvo kelias dainas įrašęs lietuviškai.

Lietuva Turkijoje dar žinoma ir dėl ten žaidžiančio futbolo vartininko Žydrūno Karčemarsko bei tebežaidžiančio futbolininko Gintaro Staučės.