– Kokios yra dabar sugrįžtančios ligos? Kokių pacientų bangą dabar turite klinikose?

– Šiuo metu išgyvename kokliušo sugrįžimą ir tai mus labai neramina. Tai yra infekcinė liga, kurios ilgą laiką nematėme. Na, buvo registruojama pavienių šia liga sergančių vaikų atvejų Lietuvoje, bet kad tiek daug sergančių vaikų prireiktų gydymo stacionare, tikrai nesame matę. Tai kelią nerimą, nes tai buvo tokia infekcinė liga, kurios buvome įpratę nebematyti. 2023 m. duomenys rodo, kad skiepijimo apimtys nedidėja, yra apie 90 proc. Iš tikrųjų tai yra mažas rodiklis, mūsų, medikų, vertinimu. Tai reiškia, kad labai smarkiai didėja imlios visuomenės dalis. 

– Skiepai pas mus neprivalomi, tėvai turi teisę nuspręsti, nori jie savo vaiką apsaugoti nuo tos ligos ar nenori, būna visokių sprendimų, skirtingų požiūrių. Kiti juk pasakytų, kad 90 proc. – labai geri rodikliai.

– Deja, taip nėra. Matome, kad jau keletą metų iš eilės, iš tikrųjų, turbūt nuo 2011–2012 m., palaipsniui vis po vieną kitą procentą šios apimtys mažėjo. Anksčiau mes kalbėdavome apie 95–97, kai kuriomis vakcinomis ir 98 proc. Mūsų siekiamybė, aišku, 100 proc., bet tai pasiekti būtų labai sunku. Taigi kiekvienais metais tas procentas krinta, na, ir tie, kas nepaskiepyti, lieka imlūs ir kiekvienais metais tų imlių vaikų vis daugėja.

– Kokių atvejų turite klinikose? Kokių vaikų, kokių būklių jie yra?

– Jau teko susidurti su įvairaus amžiaus vaikais, bet svarbu pabrėžti tai, kad kūdikiai serga sunkiausiai ir jiems ši infekcija pavojingiausia. Didžioji dalis vaikų, kuriems šiais metais Lietuvoje buvo diagnozuota ši liga, buvo neskiepyti.

Šiuo metu išgyvename kokliušo sugrįžimą ir tai mus labai neramina. Tai yra infekcinė liga, kurios ilgą laiką nematėme.

– Ar turite atvejų, kurie pasibaigė mirtimi?

– Laimei, šiemet tokių atvejų neturime, bet Lietuvoje yra buvę.

– Ar yra liekamųjų reiškinių, kuriuos vaikai, persirgę kokliušu ar tymais, jaustų visą likusį gyvenimą?

– Jei kalbėtume apie pirmų gyvenimo mėnesių kūdikius, tai esminis dalykas – kad jie išvis susidorotų su ta infekcija ir pasveiktų, nes jų mirtingumas yra labai didelis. Jei atsitinka taip, kad susirgo ir, laimei, pasveiko, tuomet tų liekamųjų reiškinių, bent jau gerai žinomų, iš esmės kaip ir nėra. Tačiau pats sirgimas yra labai sunkus. Vaikai kosėja, kosulys yra priepuolinis, jį išprovokuoti gali labai įvairūs dirgikliai, pavyzdžiui, juokas, stresinės situacijos, fizinis krūvis. Jie kosti priepuoliais, kurie baigiasi vėmimu, ir tie priepuoliai gali kartotis vienas paskui kitą. Tad gyvenimo kokybė yra labai prasta ir apsunkina ne tik vaiko, bet ir visos šeimos gyvenimą. Anksčiau kokliušą vadino 100 dienų liga. Įsivaizduokite visą tą procesą, besitęsiantį, pavyzdžiui, 100 dienų. Tai labai vargina, labai sunku. Galiu pasidalyti tokia viena istorija, kurią šiemet teko girdėti. Sirgo suaugęs žmogus, viskas baigėsi tuo, kad jis turėjo pereiti į nuotolinį darbą, nes kosulio priepuoliai buvo tokie dažni ir tokie varginantys, kad dirbti buvo neįmanoma: sėdi žmogus prie kompiuterio, pasidėjęs dubenį, kad priepuolio, kuris gali baigtis vėmimu, metu turėtų po ranka pagalbą sau.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kada reikia skiepytis ir kam?

– Pagal skiepijimo kalendorių vaikus skiepijame nuo dviejų mėnesių. Pirmaisiais gyvenimo metais yra trys vakcinos dozės, vėliau revakcinacija. Skiepijame ir 6–7 metų vaikus. Prieš keletą metų įdiegta ir paauglių vakcinacija, nes pastebėta, kad paaugliai serga gana lengvai, bet jie gali užkrėsti savo mažesniuosius brolius, seses ar šiaip platinti infekciją.

– Ar gali sirgti suaugusieji?

– Taip. Ši vakcina neapsaugo visą gyvenimą ir bėgant metams imuninis atsakas nyksta. Todėl yra reikalingos revakcinacijos. Labai svarbu pabrėžti, kad nėščiosios yra jautrioji mūsų populiacijos dalis. Susirgusi mama, susilaukusi naujagimio, gali jį užkrėsti ir tada rizika blogajai ligos išeičiai – didelė. Pasiskiepijusi ji apsaugo ir save, ir savo būsimą kūdikį. 

– Pabaigai, keli sakiniai tiems, kurie galbūt laukiasi ar neseniai susilaukė šeimos pagausėjimo ir svarsto, skiepyti savo vaikus ar ne.

– Tai yra seniai naudojama, gerai žinoma vakcina, tikrai saugi, ir nematau priežasčių, kodėl to nepadaryti. Tai yra paprastas, lengvas, gerai žinomas, saugus, efektyvus būdas apsisaugoti nuo pavojingų infekcinių ligų.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Razmuvienės, praėjusiais metais buvo paskiepyta 85,72 proc. septynmečių vaikų. Ji pabrėžia, kad gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai pasiekiamas  90–95 proc. pasiskiepijusių asmenų skaičius.

„Praėjusiais metais sumažėjo besiskiepijančių asmenų nuo tymų, jų nėra net 86 proc. Esant tik tiek procentų pasiskiepijusių asmenų, tymai yra nevaldomi“, – teigia D. Razmuvienė.

NVSC duomenimis, nuo 2005 m. septynmečių vaikų skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės apimtis krito 9,2 proc. Pasak D. Razmuvienės, prognozės rodo, kad sergančių tymais asmenų skaičius per ateinančius metus augs visoje Europoje. Tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 nesergančių aplinkinių.

Pagrindine priežastimi atžalas skiepyti atsisakantys tėvai įvardija baimę dėl šalutinių poveikių. Tačiau, pabrėžia specialistė, kiekvieną nepageidaujamą reakciją gydytojai privalo registruoti.

„Nepageidaujamos reakcijos yra registruojamos. Praėjusiais metais registruota 90 (vaikų ir suaugusiųjų), iš jų tik 7 yra po tymų, raudonukės, epideminio parotito“, – sako D. Razmuvienė.

Specialistė primena, kad suaugusieji taip pat gali būti skiepijami nuo tymų. Ji pabrėžė, kad asmenys, turėję kontaktą su šia liga sergančiais, yra skiepijami nemokamai.

2023 m. sumažėjo skiepijimo nuo 5 ligų apimtys: hepatito B, tymų, raudonukės, epideminio parotito, žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Tačiau 2022 m. sumažėjo skiepijimo nuo 12 užkrečiamų ligų apimtis.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėjos Ingos Ivaškevičienės teigimu, pastaraisiais metais ėmė daugėti kokliušu sergančių vaikų.

„Tai liga, kurią daug metų buvome pamiršę, o dabar teko prisiminti. Skiepijant buvo pavykę pasiekti, kad sergamumas stipriai sumažėjo, o šiais metais vėl ėmė daugėti sergančių. Daugiausia serga kūdikiai ir mažamečiai“, – tikina I. Ivaškevičienė.

Pasak jos, kokliušas pasižymi itin užsitęsusiu kosuliu, kuriam būdingi priepuoliai, jie gali baigtis ir vėmimu.

Ekspertai tikėjosi ir prognozavo, kad iki 2015 metų ši liga išnyks, bet nepavyko.

„Tymų virusas – labai lakus. Mes visi esame imlūs, jeigu esame nesirgę ir neskiepyti. Tai situacija baugina“, – sakė VNSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Tymų neleidžia įveikti nebesiskiepijantys, ypač – vaikai iki septynerių metų.

Rodikliai kasmet Lietuvoje prastėja. Geru vakcinacijos rodikliu laikoma, kai paskiepytųjų skaičius pasiekia 90-95 proc.

„Galutinis rezultatas – nėra pilnų 86 procentų. Tymai tikrai nevaldomi“, – įspėjo D. Razmuvienė.

Pirminiai simptomai panašūs į peršalimo – sloga, kosulys ir nedidelis karščiavimas, vėliau temperatūra kyla, prasideda bėrimas ant veido, po to viso kūno.

Šiemet Lietuvoje registruota jau vienuolika tymų atvejų: trys vaikai, aštuoni suaugę. Pernai per visus metus buvo tik trys atvejai, prasta situacija ir Europoje.

„Virš 7 tūkst. susirgusiųjų Rumunijoje ir aštuonios mirtys. Prognozės tokios, kad tymų atvejų daugės. Ateina vasara, atostogos, o atvejų yra visoje Europoje“, – kalbėjo  D. Razmuvienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Europos ligų centras susirūpinęs, todėl pateikė griežtas rekomendacijas, kad šalys skiepijimą didintų.

„Nuo tymų skiepijami vaikai pagal profilaktinį skiepų kalendorių, sveikatos priežiūros darbuotojai ir sąlytį turėję asmenys“, – vardino sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Šalyse, kur registruojami protrūkiai, nemokamai skiepijami ir suaugusieji.

„Reikia konstatuoti faktą, kad apimtys – prastos. Jos vis blogėja su nedideliais pakilimais“, – teigė Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė.

Medikai kalba apie sudėtingiausius atvejus ir kokie pacientai atvyksta pastaruoju metu.

„Visiškai neskiepyti vaikai. Ta tendencija ryškiai matoma skyriuose“, – sakė I. Ivaškevičienė.

Anot I. Ivaškevičienės, ėmė daugėti vaikų, sergančių ir kokliušu. Liga, kuri buvo primiršta. Kokliušas dar vadinamas 100 dienų kosėjimo liga. Būdingi priepuoliai, kurie baigiasi vėmimu. Daugiausia serga kūdikiai ir mažamečiai. Į ligonines patenka vaikai ir dėl vėjaraupių.

„Keliavo vaikai į vadinamus vėjaraupių vakarėlius. Kai vienas suserga ir tada atveda kitus, kurie nėra sirgę. Tai tie vakarėlių dalyviai dažnai pabaigia mūsų infekcinių ligų skyriuje“, – pasakojo Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja.

„Šlapinimosi metu skauda, nes išberta ne tik oda, bet ir gleivinės. Valgyti sunku, nes burna išberta“, – kalbėjo Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Jurga Dūdienė.

Ir medikai, ir visuomenė turi imtis sąmokslo teorijų naikinimo.

Būna tėvai teisinasi, kad apie vėjaraupių skiepus nežinojo, o kiti bijo šalutinių reakcijų.

„Nuo meningokokinės infekcijos irgi pasireiškia audringa reakcija. Tai – normalus organizmo atsakas, kuriam galima pasiruošti“, – teigė J. Dūdienė.

Dabar privalomų skiepų nėra, dėl to žmonės, vadinamieji natūralistai, renkasi laisvai. Yra tik profilaktinis kalendorius, rekomendaciniai skiepai nuo keturiolikos infekcijų.

„Ir medikai, ir visuomenė turi imtis sąmokslo teorijų naikinimo. Kviečiu tikrai“, – ragino J. Dūdienė.

Nuo šio rugsėjo 50-55-erių metų žmonės nemokamai bus skiepijami nuo erkinio encefalito.

Nuo kito sezono nuo gripo nemokamai pasiskiepyti galės ir vaikai nuo dviejų iki septynerių metų.

Anot jos, ypač pastebimos mažėjančios skiepijimosi apimtys iki septynerių metų vaikų amžiaus grupėje.  

„Didesnis rūpestis dėl to: tymai, parotitas, raudoniukė, kaip matome, skiepų apimtys mažėja kasmet. Praėjusiais metais (mažėjo – BNS) septynių metų vaikų tarpe, atrodo būtų nedaug, 0,8 procentais, bet galutinis rezultatas – nėra pilnų 86 proc. Tai tikrai tymai yra nevaldom“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė epidemiologė.

Anot jos, siekiant valdyti šios ligos plitimą paskiepytų asmenų skaičius turi siekti apie 95 procentus. 2022-iais nuo tymų buvo paskiepyta 86,53 septynmečių, dar metais anksčiau – 88,37. 2010-iais rodiklis siekė per 94 procentus.

NVSC duomenimis, pernai amžiaus grupėje iki dviejų metų nuo tymų buvo paskiepyta apie 87 proc. vaikų. Kasmet nepaskiepijama didelis skaičius vaikų. Tokių septynmečių pernai buvo 4,3 tūkst., dvimečių – 3,3 tūkstančio.

„Būtent visuomenėje atsiranda didelė dalis, kuri labai imli tymų virusui, žinant, kad tymų virusas yra labai lakus. Mes visi esame imlūs, jei nesame sirgę ir nesame skiepyti. Ta situacija ir baugina, nes mums pasivyti 95 proc. reikės daug laiko“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Jos teigimu, pernai tymais sirgo trys vaikai, raudoniuke – du. Šiemet jau registruota 11 tymų atvejų, iš kurių trys vaikai, aštuoni suaugę, kuriems 37-59 metai. Susirgo neskiepyti vaikai, o suaugę medikams teigė neatsimenantys, ar buvo skiepyti, arba tokių skiepų neturėjo.

Epidemiologės teigimu, situacija dėl tymų yra prasta visoje Europoje. Daugelyje Europos Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės šalių stebimas 90 proc. skiepų masto nuo tymų nesiekiantis rodiklis. Prasčiausia situacija šiuo metu Rumunijoje, čia sergančiųjų skaičius viršijo 7000, fiksuotos aštuonios mirtys.

Europos ligų prevencijos kontrolės centras prognozuoja, kad tymų daugės, jie gali labiau išplisti vasarą, kuomet atostogų metu planuojama daugiau kelionių. 

Anot D. Razmuvienės, įvertinus praėjusių metų skiepijimo apimtis pagal profilaktinių skiepų kalendorių nuo 14 infekcijų stebima, kad apimtys sumažėjo nuo penkių ligų – hepatito B, tymų, raudoniukės, parotito, ŽPV.

Bendrai, pasak epidemiologės, skiepijamų vaikų iki 17 metų skaičius didėja. Ši tendencija stebima nuo 2019.

Sugrįžta užmirštos ligos

Vilniaus universiteto Ligoninės Santaros Klinikų gydytoja Inga Ivaškevičienė ragina tėvus neatidėti skiepų ir laiku paskiepyti vaikus pagal patvirtintą kalendorių. Anot jos, medikai stebi ligas, kurios vadinamos užmirštomis.

„Paskutiniuoju metu ligoninėje vis dažniau  susiduriame su vaikais, sergančiais ligomis, kurias buvome įpratę vadinti „užmirštomis“. Taip šias infekcijas galėjome vadinti tik dėl skiepų. Mažėjant pasiskiepijusių vaikų, deja, jau sulaukiame mažųjų pacientų, sergančių kokliušu, tymais“, – sako I. Ivaškevičienė.

Anot jos, nemažai šių vaikų dėl simptomų sunkumo gydomi ligoninėje, sutrikdoma ne tik vaikų sveikata, bet ir kasdienis jų ugdymosi ritmas, visos šeimos gyvenimas.

Pasak specialistų, labai svarbu, kad nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių tėvai neskiepija vaikų, niekada nevėlu sugrįžti ir tęsti nutrauktą skiepijimą arba pradėti skiepyti iš naujo. Tokiais atvejais sudaromas individualus skiepijimo planas.

Nuo gripo ir encefalito – daugiau skiepijamų asmenų

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė teigia, kad siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, ministerija patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.

„Nuo 2024 metų rugsėjo bus pradėti skiepyti 50-55 gyventojai erkinio encefalito vakcina. Išplėstos gripo rizikos grupės – bus skiepijami nuo dvejų iki septynerių metų amžiaus vaikai“, – teigė G. Megelinskienė.

Pasak jos, 50-55 amžiaus grupė įtraukta, nes patiria „didžiausią sergamumo ir ligos naštą“. Tuo metu vaikus nuspręsta skiepyti atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizaciją, kuri į rizikos grupes įtraukė ir vaikus. Iki šiol jie nebuvo skiepijami, tačiau atsižvelgta į ekspertų rekomendacijas.

Patarėjos teigimu, įgyvendinant imunoprofilaktikos programą bus ir toliau svarstomas naujų vakcinų įtraukimas į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vertinamos naujos rizikos grupės, tobulinama skiepijimo aprėpčių stebėsena.

Jungtinių Tautų sveikatos agentūra teigė dar neturinti mirčių nuo tymų praėjusiais metais apžvalgos, tačiau techninė patarėja Natasha Crowcroft (Nataša Kroukroft) sakė, kad, atsižvelgiant į smarkiai didėjantį susirgimų skaičių, „numatome, jog 2023 metais mirčių skaičius taip pat bus padidėjęs“.

Pagal oficialius britų duomenis, po kelis dešimtmečius trunkančios sėkmingos vaikų skiepijimo kampanijos tymai, faktiškai, buvo išnaikinti Jungtinėje Karalystėje.

Dar 2017 metais buvo laikoma, kad vietinės kilmės susirgimų britų salose nebuvo.

Deja, pastaruoju metu padėtis gerokai suprastėjo ir vien nuo praeito rudens Jungtinėje Karalystėje tymų virusu užsikrėtė daugiau kaip 200 žmonių.

„Tymai yra labai užkrečiama liga, o žmonės dažnai apie ją galvoja tiesiog kaip apie bėrimą, o kadangi anksčiau visoje Jungtinėje Karalystėje tymai buvo išnaikinti, jų atvejų nebuvo tiek daug“, – kalbėjo JK sveikatos apsaugos sistemos atstovas Steve Russell.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tymų virusas laikomas pačiu užkrečiamiausiu pasaulyje.

Tai reiškia, kad jeigu kambaryje yra vienas tymais sergantis ir kosėjantis žmogus, kiti 9 iš 10 imuniteto neturinčių žmonų, tikrai užsikrės ir susirgs.

Britai atkreipė dėmesį, kad per pandemiją ir po jos pasiskiepijusių nuo tymų sumažėjo ir dabar tokių žmonių yra tik apie 85 procentus, o kai kuriuose Londono rajonuose ir dar mažiau.

Patikimai apsaugai reikia, kad būtų paskiepyta mažiausiai 95 procentai šalies gyventojų.

„Žmonės gali pamanyti, kad tymai nebėra grėsmė ir nebekelia pavojaus jų asmeninei sveikatai, tačiau kadangi tai labai užkrečiama liga, privalome palaikyti tikrai aukštą skiepijimo lygį visoje visuomenėje“, – įspėjo Steve Russell.

Iki masinio skiepijimo pradžios tymai buvo viena iš pavojingiausių mažų vaikų ligų, nes nuo 9 mėnesių kūdikis praranda motinos perduotą imunitetą ir jau gali susirgti.

Todėl primygtinai rekomenduojama pirmą kartą paskiepyti vaikus iki vienerių metų amžiaus ir dažniausiai tam naudojamai kombinuoti trijų vakcinų skiepai, kurie apsaugo nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės.

„Regione pastebėjome ne tik 30 kartų išaugusį tymų atvejų skaičių, bet ir beveik 21 tūkst. hospitalizacijų bei penkias su tymais susijusias mirtis. Tai kelia nerimą“, – sakoma PSO pareiškime.

Organizacija įspėja, kad susirgimų vis dar daugėja, todėl reikia imtis skubių priemonių, tokių kaip vakcinacija, kad būtų užkirstas kelias tolesniam plitimui.

„Skiepijimas yra vienintelis būdas apsaugoti vaikus nuo šios potencialiai pavojingos ligos“, – sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliūgė).

Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.

Liga pasireiškia karščiavimu, vėliau išsivysto konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), sloga, kosulys, atsiranda dėmelės skruostų gleivinėje, 3–7 ligos dieną paprastai išberia, tačiau neniežti.

Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas (gerklų uždegimas), viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).

Jie nustatyti Klaipėdos mieste, visi susirgusieji buvo 4–12 metų vaikai, neskiepyti tymų raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcina, penktadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Jo duomenimis, pastarąjį dešimtmetį didžiausias sergamumas šalyje tymais registruotas 2019 metais, tuomet užfiksuoti 834 susirgimo šia infekcine liga atvejai.

Prasidėjus COVID-19 ligos pandemijai 2020 metais tymai diagnozuoti dviem asmenims, o 2021 ir 2022 metais susirgimų neregistruota.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais Europoje nustatytas 1331 tymų atvejis 19-oje šalių.

Be to, pandemijos laikotarpiu sumažėjo skiepijimo nuo tymų aprėptys, jos nukrito iki 90 proc. ne tik Lietuvoje, bet ir Europos šalyse.

NVSC teigimu, tai leido tymų virusui išplisti tarp nesirgusių, neskiepytų vaikų ir suaugusiųjų.

Užsikrėtęs žmogus virusą gali platinti keturias dienas iki atsirandant bėrimui ir dar keturias jau išbertas.

 

Specialistai pabrėžia, kad siekiant suvaldyti tymus, labai svarbu, jog būtų paskiepyta 95 proc. gyventojų, kitaip kyla reali tymų protrūkių ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų grėsmė.                 

Vienintelė specifinė priemonė, galinti apsaugoti nuo šios užkrečiamosios ligos ir sunkių jos komplikacijų bei suvaldyti tymus visuomenėje, yra profilaktinis skiepijimas. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.

Lietuvoje vaikai nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito nemokamai skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių: pirmąja doze – sulaukus 15–16 mėnesių amžiaus, antrąja – 6–7 metų.

Įskiepijus dvi šios vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga.

Tuo metu pernai skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės apimtys Lietuvoje tesiekė 86,46 proc. (2021 metais – 88,41 proc.). Blogiausias rodiklis yra Klaipėdos mieste, čia tymų, raudonukės ir epideminio parotito skiepijimo apimtys tarp dvejų metų vaikų kasmet mažėja, pernai jos siekė 80,70 procento.

Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.

Užsikrėtęs žmogus virusą gali platinti keturias dienas iki atsirandant bėrimui ir dar keturias jau išbertas.

Sąlytis tarp žmonių, trunkantis ilgiau nei 15 minučių, yra pakankamas, kad užsikrėstų imlus asmuo, o imlūs yra neskiepyti ir nepersirgę tiek vaikai, tiek suaugusieji.

Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių.

Liga pasireiškia karščiavimu, vėliau išsivysto konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), sloga, kosulys, atsiranda dėmelės skruostų gleivinėje, 3–7 ligos dieną paprastai išberia, tačiau neniežti.

Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas (gerklų uždegimas), viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).

– Ar stebite tendenciją, kas vis daugiau tėvų iš tiesų atsisako skiepyti savo vaikus ir nuo kokių ligų?

– Pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių, vaikai yra skiepijami nuo keturiolikos infekcijų. Praėjusieji metai parodė, kad tik nuo dviejų infekcijų skiepijimo apimtys truputėlį išaugo. Tačiau nuo kitų dvylikos arba liko tame pačiame lygmenyje, arba sumažėjo iki 2 proc. Tai rodo labai nekokią situaciją, nes tiems vaikams lieka nemaža grėsmė susirgti viena ar kita užkrečiamąja liga. Ir tėvai kartais sako, kad geriau tegul vaikas perserga, nesuvokdami, kad tai yra didelė rizika ir didelis tėvų egoizmas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu skiepijimo tempai neišaugs arba ir toliau su metais mažės, kokios prognozės, kokios grėsmės kyla?

– Kadangi per visas Lietuvos savivaldybes neskiepytų vaikų lieka labai nemaži skaičiai, reikia suprasti, kad bet koks sukėlėjas – virusas ar bakterija – per pandeminį laikotarpį truputėlį buvo atsitraukę, bet dabar tiems virusams reikia išgyventi. Tai reiškia, kad infekcinių ligų sukėlėjai „ieško“ tų asmenų, kurie, nepriklausomai nuo amžiaus, neturi jokio imuniteto.

Šiuo metu tymų, parotito ir raudonukės skiepijimo apimtys – tik 86 proc. Norint suvaldyti labai lakų, tarkim, tymų virusą, reikia pasiekti 95 proc.

 

– Kaip paskatinti, ko reikėtų imtis, kad tėvai aktyviau skiepytų vaikus?

– Nors sakoma, kad visuomenėje trūksta informacijos, nesinori tuo tikėti. Manau, šiuolaikiniai, jauni tėvai tikrai geba rasti mokslu pagrįstos informacijos. Tačiau, deja, dažniausiai pasiremia draugų, kaimynių, mamyčių klubų nuomonėmis. Vis dėlto kiekvienam tėvui, kiekvienam globėjui autoritetas turėtų būti šeimos gydytojas. Dabar, kai tas skiepijimas sumažėjęs, turėtų būti aktyvesnis bendravimas tarp šeimos gydytojų ir jo pacientų.

– Dėl kokių priežasčių dažniausiai tėvai atsisako skiepyti vaiką?

– Viena iš priežasčių ta, kad tėvai sako, jog nebėra šios ligos, aš nežinau, kas ta raudonukė ar kita infekcija, tai kodėl jūs verčiate skiepyti vaiką. Reikia suprasti, kad tie virusai gyvena, jie yra gyvo organizmai ir, be abejonės, nukritus skiepijimo apimtims, kaip yra dabar, jie ims aktyviai ieškoti palankios terpės. Šiuo metu tymų, parotito ir raudonukės skiepijimo apimtys – tik 86 proc. Norint suvaldyti labai lakų, tarkim, tymų virusą, reikia pasiekti 95 proc. Tad kai turime tokią imlių virusams žmonių aplinką, gali prasidėti protrūkiai, atskiri susirgimo atvejai. Ir pasekmės gali būti liūdnokos.

– Kurios savivaldybės išsiskiria galbūt labai aukštu arba, priešingai, labai žemu skiepijimo rodikliu?

– Vakarų Lietuvos apskrityse skiepijimo apimtys mažesnės. O rytų ir pietryčių Lietuvoje (Utena, Alytus, Marijampolė) tie rodikliai yra gerokai aukštesni. Bet didžiosiose apskrityse – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – ten kai kuriose savivaldybėse skiepijimo apimtys ypač mažos, nesiekia ir 80 proc.

„Šią savaitę visoje Europoje politikos formuotojai, tie, kurie rūpinasi sveikata, mini imunizacijos savaitę ir yra puiki proga pasižiūrėti, kur mes esame. Priminsiu, kad Lietuvoje mes turime skiepų kalendoriuje 14 skiepų“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.

„Ką matome, kad tik pora skiepų, kur yra augimas, o visais kitais atžvilgiais arba rezultatas tas pats arba yra mažėjimas. Mažėjimas yra tam tikras signalizuojantis, turintis raudonų lempučių vaizdo, nes yra ir 5-10proc. punktų, tai signalizuoja, kad galima pereiti į rizikos zoną, gali sugrįžti kai kurios ligos“, – teigė ministras.

Anot jo, įprasta, kad daugelį dalykų bandoma nurašyti COVID-19 pandemijos laikotarpiui, tačiau esamos tendencijos ir skiepų dinamika atspindi pastaruosius dešimt metų ir pandemija „nėra kažkokia pagrindinė priežastis“.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, epidemiologė D. Razmuvienė sako, kad skiepijimo apimčių mažėjimo lūžis stebimas nuo 2010 metų, tačiau priežastys nežinomos.

Skiepijimo apimtys mažėja

Pasak specialistės, vaikus skiepijant nuo 14 infekcijų pernai tik dviejose pozicijose skiepijimo apimtys išaugo apie pora procentinių punktų, tai skiepai nuo rotavirusinės infekcijos ir hepatito B.

Kitų 12 skiepų statistika išliko panaši arba nukrito iki dviejų procentų.

„Didžiausia grėsmę, susirūpinimą kelia būtent tymai, raudonukė, parotitas-kiaulytė, kai vaikai skiepijami dukart gyvenime – iki dvejų metų ir 6-7 metų. Ši pozicija sumažėjo. 2021 buvo nieko gero – 88,5 proc., praėjusiais metais sumažėjo dviem procentais abiejose amžiaus grupėse“, – sakė D. Razmuvienė.

Anot jos, norint suvaldyti tymų, raudonukės plitimą reikia pasiekti 95 proc. skiepijimo apimtis, tuomet virusą galima imobilizuoti, kad jis toliau neplistų.

D. Razmuvienės teigimu, dar pernai kai kuriose savivaldybėse minėtos apimtys buvo išlaikytos, tačiau šiemet tokių vadinamųjų „žalių“ savivaldybių su pasiektais rodikliais nebeliko. Nuo tymų, raudonukės bei parotito neskiepytų vaikų pernai padaugėjo beveik visose savivaldybėse.

Nuo 2008-2018 m. turėjome penkis raudonukės atvejus, o dabar per tris mėnesius – du atvejus. Įsibėgėja, gerokai virusai kelia galvą. Tymų pernai nebuvo, šiemet yra.

„Reta savivaldybė iš 60, maždaug 30 procentų, kur siekia apimtys apie 95 – 94 procentus. Situacija blogesnė per vienerius metus, dėl to lieka neskiepytų vaikų“, – sakė gydytoja.

Anot jos, 2005 metais nuo minėtų ligų skiepijimo apimtys siekė 97 proc., tačiau nuo 2010 metų „įvyko koks tai tektoninis lūžis“. D. Razmuvienės teigimu, nuo tymų, raudonukės bei tymų nepaskiepytų dvimečių vaikų liko virš 3 tūkst., o 6-7 metų amžiaus grupėje dar daugiau. 

Ligos fiksuojamos dažniau

Mažėjant besiskiepijančių, stebima ir daugiau sergančiųjų. Pernai fiksuota 11 parotito-kiaulytės atvejų, sirgo septyni vaikai, keturi suaugę.

Raudonuke gruodį susirgo nėščia moteris, šiemet vasarį – metukų vaikas.

„Nuo 2008-2018 m. turėjome penkis raudonukės atvejus, o dabar per tris mėnesius – du atvejus. Įsibėgėja, gerokai virusai kelia galvą. Tymų pernai nebuvo, šiemet yra“, – sakė D. Razmuvienė.

Anot D. Razmuvienės, ypatingai sunkias vėžines ligas sukelia ir žmogaus papilomos virusas (ŽPV), plintantis lytiniu keliu. Lietuvoje mergaitės nuo ŽPV skiepijamos nuo 2016 metų, o nuo šių metų vasario ir berniukai.

„Skiepijimo apimtys mergaičių – 60 proc. Penki metai kaip skiepijami, norėtųsi, kad skiepijimo apimtys būtų kaip Skandinavijos šalyse, Suomija pamiršo kas tai yra gimdos kaklelio vėžys“, – sakė gydytoja.

Jos teigimu, ŽPV skiepijimo apimtimis išsiskiria Alytaus savivaldybė, kur rodiklis tarp 12 metų vaikų siekia 93 proc., tuo metu Lietuvoje vidurkis siekia 71,7 proc.

Pusė tėvų skiepyti nuo tymų atsisako

D. Razmuvienės teigimu, duomenys iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų parodė, kad apie 47 proc. tėvų atsisako skiepyti vakcina nuo tymų, raudonukės bei parotito.

Pasak gydytojos, nors tėvai dažnu atveju sulaukia skambučio, laiško ar žinutės iš gydymo įstaigos, kas penktas tiesiog neatveda vaiko skiepui.

Vaikai kaupiasi į tokią grupę vaikų, kuriems pati pavojingiausia bet kuri infekcija, ne tik virusinė, bet ir bakterinė. Jų didžiausias skaičius, grėsmė jiems susirgti ir artimiesiems.

„Vaikai kaupiasi į tokią grupę vaikų, kuriems pati pavojingiausia bet kuri infekcija, ne tik virusinė, bet ir bakterinė. Jų didžiausias skaičius, grėsmė jiems susirgti ir artimiesiems“, – teigė D. Razmuvienė.

Ji priminė, kad iki skiepų įvedimo visuomenėje sergamumo tymais rodikliai siekė dešimtis tūkstančių, ir būtent skiepai leido suvaldyti šią ligą beveik 100 procentų.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjos Ginretos Megelinskienės, pernai ministerijos užsakymu vykdyta apklausa, kuria siekta išsiaiškinti skiepų atsisakymo priežastis. Apklausoje dalyvavo 1500 respondentų – tėvų, kurie augina vaikus iki septynerių metų.

„Apibendrinant, pagrindinės priežastys neskiepytų vaikų – dėl galimo šalutinio skiepų poveikio, kaip mano gyventojai, trūksta patikimos informacijos apie vakcinas, netiki vakcinų veiksmingumu“, – sakė patarėja.

Motyvuoja gydytojo paskatinimas

G. Megelinskienės teigimu, apklausa parodė, kad dalis tėvų nurodė skiepiję vaikus tik kai kuriomis iš 14 kalendoriuje privalomų vakcinų. Tarp priežasčių tėvai nurodę tikintys, kad pasirinkta vakcina gali apsaugoti (44 proc.) taip pat, kad ją rekomendavo sveikatos priežiūros specialistas (42 proc.), tikėjimas, kad vakcina yra saugi (35 proc.).

Absoliuti dauguma pagrindiniu informacijos šaltiniu apie vakcinas nurodo sveikatos priežiūros specialistą, interneto portalus bei draugus, šeimą.

Priimti sprendimą skiepytis žmonėms įtakos turėtų šeimos gydytojo aktyvesnis paskatinimas (60 proc.), moksliškai pagrįstos informacijos apie vakcinų saugumą platinimas internete, ugdymo įstaigose, pažįstamo sveikatos priežiūros specialisto rekomendacija. G. Megelinskienė pabrėžė, kad medikai atlieka didelį vaidmenį apsisprendime skiepytis.

Anot patarėjos, siekiant didinti šalyje imunizacijos rodiklius, ketinama atnaujinti skiepų platformą. NSVC rengiama informacija apie vakcinas.

Skiepais valdomų ligų platformoje būtų pateikiama visa informacija, atsakoma į gyventojų klausimus, paneigiama dezinformacija, vykdoma gerųjų praktikų sklaida. Siekiant padidinti vakcinacijos rodiklius planuojami susitikimai su gyventojais savivaldybėse, kur mažiausios skiepijimo aprėptys.

G. Megelinskienės teigimu, planuojama skaitmenizuoti procesus vadovaujantis gerąja COVID-19 patirtimi, kuomet buvo sukurta švieslentė epidemiologinei situacijai stebėti.

Stinga informacijos

Planuojama, kad ir kitų ligų rodikliai galėtų būti atspindėti švieslentėje duomenis rengiant kartu su Valstybės duomenų agentūra, taip pat sudarant galimybę registruotis skiepams iš anksto.

Ketinama vykdyti mokymus sveikatos priežiūros specialistams, kurie atlieka didelį vaidmenį apsisprendime dėl vakcinacijos.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojas dr. Kazys Simanauskas teigia, kad nesiskiepijimo problema siekia 18 amžių, kai atsirado pirmosios vakcinos. Tuomet ėmė vykti ir antivakcininiai judėjimai.

Keistai atrodo, gyvename amžiuje, kai informaciją galime rasti visur – telefone, internete, bet yra informacijos stoka. Tėvai neturi galimybės gauti reikiamos informacijos.

2010 metais antivakcinacija ėmė stiprėti. Tai pastebima daugelyje šalių, tarp jų ir JAV.

„Viena priežasčių – informacijos stoka. Keistai atrodo, gyvename amžiuje, kai informaciją galime rasti visur – telefone, internete, bet yra informacijos stoka. Tėvai neturi galimybės gauti reikiamos informacijos“, – teigė gydytojas.

Anot jo, įtakos turi neteisingai pateikta informacija, taip pat galvojimas, kad kai kurios ligos yra suvaldytos ir nebekelia pavojaus.

„Lygiai prieš dešimt metų buvo tymų protrūkis, 35 atvejai Lietuvoj. Tie atvejai atsitiko žmonėms, kurie buvo nevakcinuoti“, – sakė K. Simanauskas.

Anot jo, nereikia pamiršti, kad nors gyvename tarp daugumoje paskiepytų žmonių, tačiau keliaujame ir ligos niekur nedingsta.