„Privalome nuspręsti, kad dabar yra gynybos metas, mūšio metas, nuo kurio priklauso valstybės ir žmonių likimas“, – sakė jis savo kasdienėje kalboje ir pridūrė: „Manau, kad dabar nėra [tinkamas] laikas rinkimams.“

Dėl karo padėties, kuri galioja nuo karo pradžios, visi rinkimai, įskaitant prezidento rinkimus, kurie numatyti kitų metų pavasarį, techniškai yra atšaukti.

Penktadienį šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė, kad „pasaulyje nėra kitos šalies, kuri net svarstytų galimybę surengti rinkimus tokio didelio masto invazijos aplinkybėmis“.

„Tačiau mes neužverčiame šio puslapio. Ukrainos prezidentas svarsto ir pasveria įvairius argumentus už ir prieš“, – apie pastarojo meto diskusijas dėl galimybės surengti rinkimus teigė jis.

Praėjusį mėnesį turėję vykti parlamento rinkimai dėl karo taip pat buvo atšaukti.

V. Zelenskis, kuris buvo išrinktas 2019 metais, rugsėjį tvirtino, kad yra pasirengęs surengti rinkimus, jei to prireiktų, ir pasisakė už tai, kad į balsavimą būtų įleisti tarptautiniai stebėtojai.

Prasidėjus karui, Ukrainos lyderio palaikymo reitingas smarkiai išaugo, tačiau šalies politinis kraštovaizdis tebėra susiskaldęs, nors ir susivienijo dėl karo.

Tai suprantama: Ukrainos likimas keletą pastarųjų metų vėl yra vienas svarbiausių mūsų užsienio politikos temų, o solidūs socialiniai paramos projektai net patiems apolitiškiausiems primena, kad ukrainiečių frontas yra ir mūsų frontas. 

Problema, kurią apnuogino V.Zelenskio pergalė, Ukrainai yra ne ką mažiau svarbi nei mums Lietuvoje. Tai – piliečių negebėjimas mąstyti kritiškai.

Vis dėlto bene taikliausiai lietuvių analitikų – tikrųjų ir mėgėjų, pasaulio įvykius reflektuojančių savoje virtuvėje, – įžvalgumą apibūdina naujausias socialinių tinklų folkloras: lietuviai geriau nei patys ukrainiečiai žino, už ką pastariesiems reikėjo balsuoti. Sunku nesutikti. Juk svetimoje akyje ir krislas didesnis atrodo už rąstą savojoje, ir povandeninės politinės srovės – kaip ant delno. Juk pačios Ukrainos ekspertai Vladimiro Zelenskio triumfo rinkimuose neaplipdo tokia gausybe baubų kaip mes. Skirtingai nei mūsiškiai "virtuvės analitikai", jie neturi iliuzijų, kad serialai apie gerus prezidentus (ar, kaip Lietuvoje – apie gerus (kol)ūkininkus) kuriami be poteksčių. Nors mums "viskas aišku", Kijeve neskubama V.Zelenskiui klijuoti Kremliaus statytinio, pasiruošusio atsisakyti pretenzijų į Krymą, etiketės. Dar daugiau: kalbama, jog bet kurio prezidento likimas priklauso nuo jo santykio su labai aiškiai į europinę integraciją orientuotais Ukrainos vakarais. Būtent todėl kalbant apie Petro Porošenko kadencijos pabaigą esą nepagrįsta manyti, kad baigiasi ir Ukrainos europinė integracija, epocha, kai ukrainiečiai galutinai atribojo savo tautinį identitetą nuo rusiškojo. Tačiau net jei tai skamba kaip paradoksas, problema, kurią apnuogino V.Zelenskio pergalė, Ukrainai yra ne ką mažiau svarbi nei mums Lietuvoje. Tai – piliečių negebėjimas mąstyti kritiškai, atsispirti pagundai rinktis "bet ką, kad tik kitoks". Todėl 73 proc. Ukrainos rinkėjų nesugebėjo atsiriboti nuo įvaizdžio, kurį jiems bruko oligarchų valdomi informacijos kanalai ir nė nesivargino pamąstyti, kad prezidentas – visų pirma užsienio politikos formuotojas, o ne mokesčius mažinantis ar vaistų kainomis besirūpinantis Vyriausybės vadovas. Liko visai nedaug, ir mūsiškiai "virtuvės politologai" galės įvertinti, ar skubėdami ukrainiečius mokyti demokratijos ir pilietiškumo patys gebame atsispirti vienadienėms pagundoms ir išsirinkti tai, kas geriausia Lietuvai.

Jo varžovas, dabartinis Ukrainos lyderis Petro Porošenka, sulaukė 24,45 proc. rinkėjų palaikymo, paskelbė Centrinė rinkimų komisija.

Rinkėjų aktyvumas per balandžio 21-ąją vykusį balsavimą buvo 61,37 procento.

Negaliojančiais pripažinti 2,31 proc. balsalapių.

„Ukrainos piliečių išreikštas didelis pasitikėjimas yra svarbus įpareigojimas atsakingai stiprinti visos šalies ir jos gyventojų gerovę bei vienyti šalį, telkiant Ukrainos žmones dėl taikos, saugumo ir šalies nepriklausomybės užtikrinimo“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Pasak šalies D. Grybauskaitės, per pastaruosius metus Ukraina ir jos žmonės patyrė daugybę iššūkių, tačiau kartu parodė ir didelį ryžtą, pasiaukojimą ir dvasios stiprybę, gindami savo šalį ir jos laisvę, dirbdami dėl stiprios ir europietiškos valstybės.

Prezidentė tvirtina, kad Lietuva ir jos piliečiai visada bus patikimi Ukrainos žmonių sąjungininkai, remiantys tolesnę visapusių Ukrainos ryšių su Europa ir transatlantine bendruomene plėtrą.

D. Grybauskaitė išrinktajam Ukrainos prezidentui palinkėjo visokeriopos sėkmės ir išminties einant šias labai svarbias pareigas ir dirbant visų Ukrainos žmonių labui, o visiems ukrainiečiams – stiprybės, vienybės, taikos ir klestėjimo.

Remiantis visuomenės apklausų rezultatais, patirties politikoje neturintis 41 metų komikas V. Zelenskis sekmadienį nesunkiai nugalės savo varžovą P. Porošenką antrajame rinkimų ture.

Televizijos serialo žvaigždės dalyvavimas rinkimuose iš pradžių atrodė kaip pokštas, bet jam pavyko aplenkti isteblišmentui priklausančius oponentus, pasinaudojus visuomenėje tvyrančiu nusivylimu dėl korupcijos, šlubuojančios ekonomikos ir Maskvos remiamo separatistinio konflikto Ukrainos rytuose.

Pirmąją ir paskutinę kandidatų dvikovą budriai saugotame Kijevo olimpiniame stadione stebėjo apie 22 tūkst. žiūrovų, nurodė Vidaus reikalų ministerija.

Varžovai abu pasirodė ant scenos ir pradėjo debatus teigiama gaida paspausdami vienas kitam ranką, bet tučtuojau abu perėjo į puolimą.

„Nesu politikas, – pareiškė pirmas kalbėjęs V. Zelenskis. – Esu eilinis žmogus, atėjęs sugriauti šią sistemą“.

„Esu jūsų klaidų ir pažadų rezultatas, – pridūrė jis. – Aš jums ne oponentas – aš jūsų nuosprendis.“

53 metų P. Porošenka užsipuolė V. Zelenskio patirties stoką ir suabejojo jo gebėjimais vadovauti šalies kariuomenei.

„Teturime gražų ir blizgantį saldainio popierėlį, kuriame kiekvienas gali rasti tai, ko ieško“, – emocingai kalbėjo dabartinis valstybės vadovas.

Ji teigė, kad V. Zelenskis pastaruosius kelerius metus vengė aktyvios tarnybos kariuomenėje ir pareiškė, jo favoritas nesugebėtų duoti atkirčio Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

V. Zelenskis atšovė, kad niekuomet nesislapstė nuo mobilizacijos, ir pareiškė esąs pasiruošęs atsiklaupti prieš visas Ukrainos šeimas, netekusių artimųjų per karą šalies rytuose.

Tuomet jis atsiklaupė ant scenos, atsigręžęs į klausytojus, o P. Porošenka tuo metu atsigręžė į Ukrainos vėliavą, kurią jam už nugaros laikė prezidento šalininkai, ir taip pat atsiklaupė.

Debatai užbaigė ilgą rinkimų kovą, vietomis virsdavusią farsu. Jos metu, kaip ir per pačius debatus, kandidatai ne kartą apsikeitė įžeidimais, o V. Zelenskis pareikalavo pasidaryti tyrimus dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo.

„Ne bailys“

V. Zelenkis, kurio ankstesnė politinė patirtis apsiribojo prezidento vaidmeniu populiariame televizijos seriale, pareiškė, kad yra pasiruošęs stoti prieš Ukrainos lyderį.

„Aš ne bailys“, – sakė jis per retą pasirodymą televizijoje ketvirtadienį vakare, pristatydamas savo komandą.

Viešosios nuomonės apklausą atlikusios bendrovės „Rating“ ketvirtadienį paskelbtais duomenimis, V. Zelenskį palaiko 73 proc. apklaustųjų, tuo metu už P. Porošenką pasiruošę balsuoti 27 proc. rinkėjų.

Po 2014 metų sukilimo prie valdžios vairo stojusiam P. Porošenkai jo rėmėjai yra dėkingi už vykdomą ekonomikos reformą, kariuomenės pertvarkymą, Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atskyrimą nuo Rusijos ir bevizes keliones po Europos šalis.

Tačiau pirmajame rinkimų ture praėjusį mėnesį jis gavo tik kiek daugiau nei pusę V. Zelenskio surinktų balsų.

Daug pastatyta ant kortos šioje 45 mln. gyventojų turinčioje šalyje, tarp Europos Sąjungos ir Rusijos esančioje buferinėje valstybėje.

Ukrainoje teberusena karas su Maskvos remiamais separatistais rytinėje pramoninėje šalies dalyje, per kurį jau žuvo 13 tūkst. žmonių.

Be to spalį Ukrainoje vyks parlamento rinkimai.

Kremliaus atstovas Dmitirjus Peskovas sakė, kad jo komanda įrašys Ukrainos kandidatų debatus, kad V. Putinas laisvalaikiu galėtų juos pažiūrėti.

„Mes tikrai juos žiūrėsime“, – patikino jis.

Ketvirtadienį Maskva pranešė apie dar vieną savo priemonę spausti Kijevą – draudimą šalies įmonėms tiekti naftos ir jos produktus Ukrainai, apribojo anglies tiekimą, taip pat išplėtė draudžiamų importuoti Ukrainos prekių sąrašą.

Pagrindiniai pavojai

Vakarai atidžiai stebi šias lenktynes susirūpinę, kad naujoji vyriausybė gali atšaukti metus vykusias reformas.

Pagrindiniai pavojai, susiję V. Zelenskio prezidentavimu, yra „politinis nenuoseklumas, kylantis iš patirties neturėjimo“ ir „nederama oligarchų arba rusų įtaka“, sakė vienas buvęs Vakarų diplomatas naujienų agentūrai AFP.

Dar vienas netikėtas įvykis buvo ketvirtadienį Kijevo teismo paskelbtas sprendimas, kad P. Porošenko vyriausybės 2016 metų sprendimas per reformą nacionalizuoti  didžiausią šalies komercinį banką buvo neteisėtas.

Iki nacionalizavimo bankas „PrivatBank“ priklausė Ihoriui Kolomoiskiui – oligarchui, dabar kontroliuojančiam V. Zelenskio šou transliuojančius televizijos kanalus.

V. Porošenka perspėjo, kad Ukrainai gresia nevykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, jeigu šis bankas bus sugrąžintas verslo magnatui po to, kai vyriausybė išleido beveik 6 mlrd. JAV dolerių  jo rekapitalizavimui.

ES, JAV ir Tarptautinis valiutos fondas pranešė atidžiai stebintys šią padėtį.

„Atsižvelgiant į mano oponento pareiškimus ir jo komandos teiginius, deja, aiškėja „Mažosios Rusijos“ paveikslas. Šiandien mūsų Ukrainai gresia revanšas, galintis atmesti visą valstybę į praeitį. Mums siūlomi politiniai ir socialiniai eksperimentai, kad ukrainiečiai, lyg užkerėti televizijos šou, atsisakytų laisvės, orumo ir europietiškos ateities idėjų“, – kalbėdamas Kijevo Nepriklausomybės aikštėje pabrėžė P. Porošenka.

Jis perspėjo, kad per lemtingą prezidento rinkimų antrąją turą bus daug kas pastatyta ant kortos – esą bus nuspręsta, ar Ukraina tęs integraciją į Europos Sąjungą ir NATO, ar tolesnei pažangai trukdys „užveržti stabdžiai“.

„Ir dar vienas labai svarbus klausimas: ar Ukraina leis įvykti revanšui? Ar esame pajėgūs pasipriešinti Kremliaus mėginimams vėl pavergti Ukrainą ir padaryti ją jeigu ne Rusijos imperijos dalimi, tai bent satelite“, – sakė P. Porošenka.

Anot jo, pagrindinis valstybės vadovo uždavinys – ne prajuokinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, „suklupti prieš jį... ir išvykti su juo žvejoti“, o ryžtingai ginti Ukrainos nacionalinius interesus.

„Ir jeigu mano oponentas pabijojo dalyvauti debatuose su Porošenka, kur gi jis ras jėgų ir drąsos varžytis su Putinu?“ – klausė prezidentas, turėdamas omenyje, kad V. Zelenskis praeitą savaitę neatvyko į debatus su dabartiniu valstybės vadovu.

Abiejų kandidatų debatai turėtų įvykti Kijevo olimpiniame stadione vėliau penktadienį.

P. Porošenka taip pat patikino, kad jam pasiekus pergalę per sekmadienį vyksiantį balsavimą šalis praeis „ribą, už kurios nėra kelio atgal, ir niekas niekada nebematys Ukrainos Rusijos glėbyje, o mes įstosime į Europos Sąjungą“.

Ketvirtadienį paskelbti viešosios nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad perrinkimo siekiančio dabartinio valstybės vadovo Petro Porošenkos antrajame rinkimų ture laukia triuškinamas pralaimėjimas: už jį pasirengę balsuoti 27 proc. respondentų, o už Volodymyrą Zelenskį – net 73 proc. apklaustųjų.

V. Zelenskis: kylanti žvaigždė

Kai V. Zelenskis Naujųjų metų vakarą paskelbė, kad balotiruosis į prezidentus, daugelis tai palaikė pokštu. 

Po trijų mėnesių jis laimėjo pirmąjį rinkimų turą, gavęs beveik dukart daugiau balsų už P. Porošenką.

Praėjus dviem savaitėms šis politikos naujokas Eliziejaus rūmuose susitiko derybų su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu). Tai buvo jo debiutas Europos politikos didžiojoje lygoje.

Po susitikimo komikas, kurio politinė patirtis apsiriboja prezidento vaidmeniu televizijos seriale, sakė, kad Prancūzijos vadovas yra vienas iš nedaugelio politikų, turinčių humoro jausmą.

„Dabar jis nebe vienas“, – pridūrė V. Zelenskis.

Apklausos rodo, kad komikas turėtų lengvai laimėti rinkimus ir užsitikrinti teisę tapti šeštuoju posovietinės Ukrainos lyderiu.

Serialo „Liaudies tarnas“ žvaigždė sėkmingai pasinaudojo ukrainiečių nusivylimu tradicine politika, karu su Kremliaus palaikomais separatistais, skurdu ir giliai įsišaknijusia korupcija. 

Komiko šalininkai sako, kad jis gali apvalyti Ukrainos politiką, o jo iškilimą lygina su taikia revoliucija prieš isteblišmentą – jau trečiąja po 2004-ųjų ir 2014-ųjų sukilimų. 

Dėl savo nestandartiško stiliaus ir politikos pašaliečio įvaizdžio V. Zelenskis neretai palyginamas su į politiką įsitraukusiu italų komiku Beppe Grillo (Bepe Grilu) ir JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu). 

Tačiau daugelis kalba, kad V. Zelenskio atveju stilius nustelbia turinį, o P. Porošenka yra pavadinęs savo varžovą „kate maiše“.

Kritikai pabrėžia, kad komiko politinė programa mažų mažiausiai miglota, o karo krečiamos šalies vairas neturėtų būti patikėtas politikos naujokui. 

Daugelis atkreipia dėmesį į V. Zelenskio ryšius su prieštaringai vertinamu oligarchu Ihoriu Kolomoiskiu – vienu iš turtingiausių žmonių Ukrainoje.  

V. Zelenskis rinkimų kampanijos mitingus iškeitė į komedijos šou, o bendravimui su elektoratu pasirinko socialinius tinklus, tarp jų „Instagram“, kur turi 3,7 mln. sekėjų. 

V. Zelenskis nori, kad Vašingtonas ir Londonas prisijungtų prie Minsko taikos proceso, kuriuo siekiama užbaigti karą su separatistais, ir pasisako, kad būtų tęsiamas bendradarbiavimas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).

Ukrainos pietuose esančiame pramoniniame Kryvyj Riho mieste gimęs V. Zelenskis, turintis du vaikus, yra vadinamasis dolerinis milijonierius. Jis baigęs teisę, tačiau pasirinko karjerą pramogų srityje. 

V. Zelenkis yra žydų kilmės, tačiau pabrėžia, kad tikėjimas yra asmeninis reikalas, nedarantis jokios įtakos jo kampanijai.  

P. Porošenka: neryžtingas reformatorius

P. Porošenka iškovojo tvirtą pergalę 2014-ųjų prezidento rinkimuose, vykusiuose po provakarietiško sukilimo, per kurį buvo nušalintas Kremliaus remtas jo pirmtakas Viktoras Janukovyčius.

53 metų buvęs magnatas, praturtėjęs iš šokolado verslo, pagrindine savo kadencijos užduotimi paskelbė siekį užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarais ir atsiriboti nuo sovietinės praeities. 

P. Poroshenkos šalininkai priskiria jam nuopelnus už kariuomenės atkūrimą, Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios nepriklausomybės nuo Rusijos įtvirtinimą ir bevizes keliones į Europą. 

P. Porošenka tvirtina esąs vienintelis kandidatas, pajėgus duoti atkirtį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Maskvą kurstant Rytų Ukrainoje 2014 metais įsiplieskusį konfliktą, pareikalavusį jau maždaug 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Tačiau prezidento kritikai sako, kad jis padarė per mažai kyšininkavimui pažaboti, gyvenimo lygiui pagerinti ar įstatymo viršenybei įtvirtinti.

Po pirmojo rinkimų turo P. Porošenka  atgailaujančiu tonu pareiškė rinkėjams, kad jam reikia daugiau laiko šaliai pakeisti.

„Ukrainai reikalingas vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, gebantis organizuoti stiprią kariuomenę, tvirtą gynybą ir šiuo pagrindu pasiekti taiką. Ukrainai reikalingas užsienio politikos vadovas, suprantamas pasaulio lyderiams, kalbantiems su juo ta pačia kalba, susigaudantis painioje tarptautinėje diplomatijoje. Ukrainai reikalingas prezidentas, užtikrinsiantis negrįžtamą europinį ir euroatlantinį [Ukrainos] kursą“, – ketvirtadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi pabrėžė jis.

„Penkerių metų prezidento kadencija nėra komedija, kurią būtų galima bet kuriuo momentu perjungti, kai tampa jau nebe juokinga, ir ne siaubo filmas, kurį lengva sustabdyti, kai tampa ypač baisu“, – kalbėjo valstybės vadovas.

Jis taip pat ėmėsi žingsnių palenkti į savo pusę daugiau jaunų rinkėjų. 

Keturių vaikų tėvas P. Porošenka gimė mažame Bolhrado miestelyje šalies pietvakariuose, studijavo ekonomiką Kijevo valstybiniame universitete.

Į neramų Ukrainos politikos pasaulį jis įžengė 1998 metais, kaip grupės, lojalios tuometiniam prezidentui Leonidui Kučmai, parlamentaras. P. Porošenka buvo vienas iš 2000 metais įkurtos V.Janukovyčiaus Regionų partijos steigėjų.

Po 2004 metais V. Janukovyčiaus laimėtų prezidento rinkimų, kuriuos daugelis laikė suklastotais, P. Porošenka perėjo į kitą stovyklą.

Praėjusiais metais tiriamosios žurnalistikos laida „Schemy“ paskelbė, kad P. Porošenka su šeima mėgavosi prabangiomis atostogomis privačioje saloje Maldyvuose, kurioms išleido 500 tūkst. JAV dolerių. Tai sukėlė pasipiktinimo bangą šalyje.

P. Porošenka yra sakęs, kad svajoja kada nors kandidatuoti į Europos Parlamentą.

„Prieš antrą rinkimų ratą apgailestaujame, kad nebuvo rimtų abiejų kandidatų debatų. Man tai – pagarbos rinkėjams trūkumas. Kandidatai privalo pademonstruoti rimtas diskusijas, kad rinkėjai gautų informaciją apie jų politiką“, – penktadienį Kijeve Europos rinkimų stebėjimo organizacijų tinklo ENEMO stebėtojams sakė H. Mingarelli.

ENEMO stebės antrą Ukrainos prezidento rinkimų ratą balandžio 21 dieną.

Pasak H. Mingarelli, informacija apie kandidatų politikos kryptis labai svarbi rinkėjams.

Anksčiau buvo paskelbta, kad kandidatų į Ukrainos prezidentus Petro Porošenkos ir Volodymyro Zelenskio debatai Kijevo olimpiniame stadione prasidės balandžio 19 dieną 19 valandą vietos laiku.

Dabartiniam Ukrainos prezidentui P. Porošenkai iššūkį metusį V. Zelenskį politologas vertina skeptiškai. Pasak jo, kandidatas taip ir neišsakė rimtų pozicijų, kaip užbaigti konfliktą su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje. A. Medalinsko teigimu, Ukrainos žmonės, remiantys V. Zelenskį, renkasi ne ką kitą, o visišką enigmą. Pasak politologo, V. Zelenskio politinės gairės yra visiškai neaiškios, nes jas pristato ir komentuoja tik jo patarėjai.

„Pačio V. Zelenskio kompetencijos mes visiškai nematome, išskyrus sugebėjimą iš politikos daryti šou. Ar jisai žino, ką ruošiasi daryti tapęs prezidentu, ar iš tiesų slepiasi tik po savo patarėjais, kurie iš principo tik ir komentuoja neva jo pozicijas“, – svarstė A. Medalinskas.

Pasak jo, V. Zelenskio elektoratas – išskirtinis. Tai jauni žmonės, kurie visiškai nesidomi politinėmis aktualijomis bei yra pasiekiami tik per socialinius tinklus.

„Nemaža V. Zelenskio rinkėjų dalis nežiūri nei politinių laidų, nei pokalbių laidų, o gyvena tiesiog kelių minučių videoklipais, kuriuos V. Zelenskio štabas nuolat leidžia į eterį. Tai dalis elektorato, kurie nesidomi visiškai jokiomis politinėmis aktualijomis. Tuos, kurie gyvena tik socialiniuose tinkluose, V. Zelenskis per internetinį tinklą ir pagavo – tą dalį jaunimo. Man teko Kijeve važiuoti metro ir prie Olimpinio stadiono jaunimas klausia: gal nusiperkame bilietus ir pažiūrėsime, kaip V. Zelenskis skandins P. Porošenką, ir visi juokiasi“, –įspūdžiais, patirtais Kijeve, dalinosi politologas.

Kovo 31 dieną vykusiame pirmajame prezidento rinkimų rate V. Zelenskis surinko 30,24 proc., o P. Porošenka – 15,95 proc. balsų. Pasak politologo, atotrūkis dabar dar ryškesnis, todėl tikėtis dabartinio prezidento pergalės – nereikėtų.

„Praeitą savaitę, ketvirtadienį, buvo paskelbti duomenys, kad V. Zelenskio populiarumas lenkia jau 61 proc. – tai iš tikrųjų labai daug. Jeigu P. Porošenka nesuras galimybės rasti kelio į V. Zelenskio rinkėjus, tai tikėtis P. Porošenkai laimėti – naivu. Nebent paties rinkėjams pasirodytų keista, kad kandidatas į prezidentus V. Zelenskis taip vengia bet kokių viešų diskusijų“, – teigia A. Medalinskas.

Pasak MRU dėstytojo, V. Zelenskio prezidento vaidmuo seriale ,,Tautos tarnas“ kelia taip pat klausimų, ar šis serialas nebuvo jo kaip rinkimų kampanijos elementas. Pasak politologo, seriale rodoma kova prieš korupciją persikėlė ir į V. Zelenskio rinkimų kampaniją.

„Liaudies tarnas“ – tai yra prezidentinės kampanijos filmas. Filmas taip meistriškai padarytas, kaip politinės technologijos elementas, kad abejonių man nekilo. (...) „Liaudies tarnas“ – visiškas filmas pagal politinę technologiją. Tai tikrai rinkiminės kampanijos filmas, nes Mariupolyje daugelio paklausus, už ką balsavo, žmonės atsakydavo, kad jie balsavo už V. Holoborodką (Vasyl Petrovych Holoborodko serialo personažas. – ELTA), tai reiškia, kad jie balsavo V. Zelenskį“, – teigė A. Medalinskas.

Politologas nesistebi, kodėl pirmajame ture V. Zelenskis surinko daugiausia balsų Kijeve ir centrinėje Ukrainos dalyje. Pasak jo, visuomenė Ukrainoje susiskaldžius ir tik Donbase vyksta karas, o kituose regionuose žmonėms didžiausia problema ne Rusijos hibridinis karas, o korupcija.

„Kodėl Kijevas ir centrinė Ukrainos dalis balsavo už Zelenskį – tai iš tikro šalis gyvena labai keistą, siurrealistinį gyvenimą. Karas yra čia pat, Donbase, ir ten nuolat girdi pranešimus, apšaudymus, o Kijevas ir Centrinė Ukraina gyvena visiškai taikiai. Todėl visuomenėje visai palankiai būtų sureaguota į naują veidą prezidento poste, kuris kovoja su korupcija. Žmonės atrodo užmiršę sudėtingą geopolitinę situaciją, susijusią su karu Donbase“, – teigia politologas.

Kita vertus, A. Medalinskas teigia, kad V. Zelenskio populiarumas yra susijęs su didžiuliu gyventojų nepasitikėjimu Ukrainos politine sistema ir politikais apskritai. Pasak politologo, žmonės taip pat balsuoja ne už V. Zelenskį, o prieš dabartinę valdžią.

„Žmonės nepatenkinti P. Porošenkos valdymu ir tiesiog balsuoja prieš dabartinę valdžią. Žmonės nepatenkinti praktiškai visomis valdžios institucijomis, tarp jų ir pačiu P. Porošenka, nes jis yra aukščiausia valdžia, ir tuomet žmonės nepatenkinti viskuo – tiek korupcija, tiek pakilusiais tarifais, tiek nebaigtu karu. Kalbant apie korupciją, žmonių nepasitenkinimas teisingas, nes korupcija iš tiesų išliko ir tikrai yra aukštame valdžios lygyje“, – teigė politikos ekspertas.

Pasak politologo, pasikeitus prezidentams, kažin ar keistųsi Ukrainos geopolitikos kryptis. Nors socialinėje erdvėje Rusija rodo palaikymą V. Zelenskiui, A. Medalinskas pažymi, kad visi kandidatai į prezidentus orientuojasi į Vakarus, todėl, sakė A. Medalinskas, baimintis, kad V. Zelenskis darys nuolaidas Rusijai, nereikėtų.

„Dėl prezidento P. Porošenkos Rusija puikiai supranta, kokia politikos linija buvo ir būtų, o dėl V. Zelenskio jie nežino. Iš tiesų tas palaikymas šiam kandidatui per socialinius tinklus ir per kitus kanalus labai didžiulis. Tačiau prisiminkime, kad Rusija labai aktyviai palaikė D. Trumpą, bet vėliau nusivylė. Tai Rusijos palaikymas bei simpatijų reiškimas vienam ar kitam dar nebūtinai reiškia, kad V. Zelenskis yra koks prorusiškas kandidatas, tik tiek, kad jo pozicija nėra labai aiški. Labiausiai Rusijos interesą atitiktų silpnas prezidentas ir sumaištis po prezidento ir parlamento rinkimų“, – apibendrino politologas.

Antrasis prezidento rinkimų ratas Ukrainoje vyks balandžio 21 d.