-
„Universa Via“ tarptautinė mokykla: kaip pagerinti mokymąsi arba padėti mokytis 22
Nuo pradinuko link gimnazisto
Pradiniame mokymosi etape, jeigu vaikas gabus, jam nereikia ypatingai stengtis, viskas sekasi gana gerai. Tačiau, kaip rodo patirtis, neretai dėl įgimtų gabumų tokie vaikai ne visada išmoksta dirbti ir mokytis.
Remiantis įvairiais šaltiniais, galima teigti, kad tokių gabių, ar vaikų, kuriems sunkiau sekasi mokytis, kategorijai galima priskirti tik iki 5 procentų besimokančiųjų. Dauguma yra vidutinių gebėjimų vaikai, kurių pasiekimai labai priklauso nuo to, kiek jie patys ir jų pedagogai bei tėvai įdeda darbo į ugdymą ir ugdymąsi.
Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinėje mokykloje nepriklausomai nuo vaiko amžiaus (darželinukas, pradinukas ar vyresniųjų klasių mokinys), gabumų, t. y. gabus ar vidutinių gebėjimų, ypač vertinamas ir puoselėjamas kiekvieno vaiko individualumas. Skiriamas kiekvienam mokiniui reikalingas asmeninis dėmesys atliekant užduotis, bendraujant, atsakant į visus kylančius klausimus. Mokiniai gali rinktis įdomias veiklas, į kurias nori gilintis, bei būdus ir strategijas, kaip jiems mokytis. Mokymosi pagalbą mokykloje teikia lietuvių ir anglų kaip gimtosios kalbos specialistai, užsienio (anglų, ispanų, rusų) kaip antrosios kalbos mokytojai bei mokyklos socialinė pedagogė, psichologė.
Mokytojai dalykininkai didžiąją laiko dalį dirba kartu su informacinių technologijų specialistu integruodami dalyką su IT. Fizinio ugdymo veikla organizuojama integruojant anglų kalbą, sveiką gyvenseną, testinę sportinę analizę ir informacines technologijas. Visi pedagogai, dalyvaujantys ugdymo procese, kuria strategijas ir tobulina vaikų įgūdžius, skatinančius jų savarankiškumą ir pasitikėjimą savo jėgomis, kartu ne tik mokydami įsisavinti žinias, bet ir ugdydami gebėjimus jas analizuoti, pritaikyti, kelti problemas.
Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinėje mokykloje skatinama lyderystė, puoselėjami socialiniai ir komunikaciniai įgūdžiai. Įvairių veiklų metu mokiniai susipažįsta su skirtingomis gyvenimo sritimis: prisideda prie mokinių tarybos iniciatyvų, mokosi viešo kalbėjimo ir debatų mokinių konferencijose, dalyvauja konkursuose. Mokykla priklauso Tarptautinio bakalaureato organizacijai (International Baccalaureate Organization), kuri skatina mokinius bendrauti, būti atviru, aktyviu ir drąsiai varžytis įvairių konkursų metu.
Individuali pažanga ir mokymo turinio individualizavimas
Vėlesniaisiais mokymo etapais, maždaug 8–9 klasėse, mokymosi programos sudėtingėja, didėja darbų apimtis ir reikalavimai. Vis svarbesni tampa mokėjimo mokytis įgūdžiai, gebėjimas kelti klausimus, analizuoti ir sisteminti mokymo(si) medžiagą. Jeigu šie įgūdžiai silpni, atsiranda mokymosi motyvacijos praradimo pavojus. Mokiniui gali pradėti darytis nuobodu, suprastėti mokymosi pasiekimai, sumažėti užsiėmimų produktyvumas ir rezultatų kokybė. Dalis buvusių gabiųjų mokinių gali nebesiekti realizuoti savo gebėjimų, imti prasčiau mokytis.
Vyresnėse klasėse, sustiprėjus vaiko asmenybės raiškai, iškyla nauji iššūkiai, susiję su paauglystės amžiaus tarpsniu. Šiame etape mokyklos mokytojai atidžiai stebi individualią besimokančiojo pažangą, nes sisteminis žingsnių pritaikymas sprendžiant individualias problemas tampa vis aktualesnis.
Pasak mokyklos direktorės prof. dr. Dalios Kiliuvienės, „Universa Via“ tarptautinėje mokykloje kryptingai ugdant mokinio gebėjimus laikomasi nuostatos, kad kiekvienas mokinys yra apdovanotas įvairiais gebėjimais. Šiems gebėjimams ugdyti būtina sudaryti individualų mokinio mokymosi planą, kuris padeda mokiniui siekti aukštesnių mokymosi rezultatų.
Kokybiškai individualizuojant ugdymo turinį, atitinkantį mokinio asmenines duotybes, charakterio savybes, sukuriant darnų mokytojo ir mokinio tarpusavio ryšį, galima pasiekti geriausių individualios pažangos rezultatų. Gerų rezultatų siekti taip pat padeda užduočių diferencijavimas bei nedidelis ugdytinių skaičius klasėse.
Kodėl vyresniųjų vaikų žinios paviršutiniškos?
Šiuolaikinio penkiolikmečio gyvenime didesnį vaidmenį vaidina vaizdas, ne žodis. Vis patrauklesnis vaikams yra skaitmeninis skaitymas, papildomas paveikslais, garsais, skambučiais, kurie visi kartu atskleidžia prasmę. Tai neleidžia besimokančiajam nuobodžiauti, žadina susidomėjimą. Tačiau toks skaitymas labai dažnai pernelyg nutolina nuo pirminės ieškomos informacijos, silpnina gebėjimus suprasti ir išlaikyti tekstą atmintyje, neskatina gilintis į esmę, detales, o informacija suprantama ir įsimenama tik tada, kai pateikiama mažomis dalimis. Be to, „skaitmeniniai“ vaikai yra hiperaktyvūs, judrūs, dažnai negali ilgą laiką koncentruotis į kurį nors vieną dalyką, todėl mažomis dalimis pateikiama informacija jiems lengviau suprantama ir prieinama. Dėl šios priežasties besimokančiojo žinios tampa paviršutiniškos, neparemtos reiškinio suvokimu ar supratimu: sako „žinau ir tiek“, „girdėjau“ ir pan. Skaityti spausdintą tekstą – varginantis darbas, tačiau būtent spausdinto teksto skaitymas padeda daugiau suprasti ir atsiminti. Skaitmeninio teksto skaitymas mokykloje nepakeičia linijinio (spausdinto) teksto skaitymo; jis pastarąjį tik paįvairina, papildo bei praplečia. Be to, mokinio mokymąsi apsunkina informacijos gausa skaitmeninėje erdvėje. Todėl vyresniųjų klasių mokiniams ypač svarbu mokėti atskirti svarbią informaciją nuo nesvarbios, teisingai ir pagrįstai atsirinkti tinkamus duomenis, įvertinti informaciją naudingumo požiūriu, rasti galimus problemos sprendimo būdus ir atsirinkti patį geriausią. Mokytojai vis dažniau pastebi, kad šiuolaikiniams vaikams dažnai atrodo, kad problemos išsprendimui tinkamas tik vienas būdas. Čia mokiniui padeda jo mokėjimas kritiškai mąstyti, t. y. diskutuojant atrandama, kad kai kuriose situacijose sprendimo būdų gali būti žymiai daugiau nei vienas. Visa tai gali padėti geriau mokytis, skatinti mokymosi motyvaciją siekiant geresnių rezultatų.
Mokytis motyvuoja ne pažymys, o noras sužinoti, atrasti, pažinti
Nebūtinai visų dalykų rezultatai turėtų būti aukšti. Visi mes turime savo silpnąsias ir stipriąsias puses. Tarkime, vaikas puikus matematikas, bet jo rašiniai galėtų būti ir geresni. Kodėl nesiseka rašyti rašinių? Kokios priežastys? Gali būti, kad mokinys labiau orientuojasi į matematiką, o rašinius rašyti jam neįdomu.
Remiantis Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros atlikto išorinio mokyklų vertinimo rezultatais, absoliuti dauguma pedagogų savo mokinius motyvuoja siekti daugiau nei per pamokas, o pasibaigus joms apkrauna neįdomiais papildomais darbais. „Universa Via“ tarptautinėje mokykloje mokymosi iššūkius mokinys gauna pamokų metu pasitelkiant diferencijavimą bei personalizavimą. Pastebėjome, kad toks pamokos organizavimas labiau motyvuoja, skatina norą sužinoti naujų dalykų, gauti įdomesnių, kūrybiškesnių užduočių atsižvelgiant į vaiko individualias savybes.
Taigi, kalbant apie tai, kaip pagerinti mokymąsi arba padėti mokytis geriau, tikslingiausia – ne reikalauti gerų rezultatų ilgiau sėdint prie užduočių, o išmokyti vaiką mokytis, kad jis tas užduotis atliktų susidomėjęs ir efektyviai. Visada reikia tikėti, kad vaikas gali geriau mokytis, bet kartu būtina jį mokyti, kaip tai daryti.
Kviečiame prisijungti prie Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinės mokyklos bendruomenės tuos, kurie tiki, kad vaikas galėtų mokytis geriau tada, kai jis yra išmokomas mokytis. Jūsų laukia 5–9 klasės, pradinis (1–4 kl.), priešmokyklinis ir ikimokyklinis ugdymas lietuvių ir anglų mokomąja kalba. Informacija telefonu +370 616 55 389.
-
„Universa Via“ tarptautinė mokykla: ambicingi ir atviri 1
Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinės mokyklos direktorė prof. Dalia Kiliuvienė, kalbėdama apie ugdymo programos išskirtinumą, teigia, kad ugdydami moksleivį pedagogai ieško atsvaros tarp žinių ir įgūdžių formavimo, konceptualaus mąstymo ugdymo, teigiamo požiūrio demonstravimo ir atsakingos veiklos.
Mokykloje suteikiamos žinios atitinka pasaulio tarptautinių mokyklų standartus. Pasak mokyklos direktorės, moksleiviai jas įgyja tyrinėdami, remdamiesi savo ankstesne patirtimi. Sąvokas išmoksta veikdami: aiškinasi jų funkcijas (kaip veikia), priežastinius ryšius (kodėl taip yra), pokyčius (kaip keičiasi), ryšius su kitais dalykais, perspektyvas, susijusias su požiūrių įvairove. Baigę patyrimo veiklą ugdytiniai reflektuoja.
Prof. D.Kiliuvienės nuomone, svarbią vietą mokyklos mokymo programoje užima tokių nuostatų, kaip mokėjimo bendradarbiauti, atsakomybės, pasitikėjimo, kūrybiškumo, smalsumo, empatijos, savarankiškumo, pagarbos ir tolerancijos ugdymas veikloje. Mokykloje auga ir bręsta analizuojantis, kritiškai mąstantis, keliomis kalbomis komunikuojantis, atsakingas, darnus žmogus.
Mokyklos komandą sudaro pedagogai, dirbę užsienio mokyklose.
Aukšti akademiniai standartai ir mokymosi procese nuolat akcentuojamos moralinės vertybės.
Mokymas(is) ir moralės vertybės
Anglų kalbos mokytoja Kristina Saltonaitė-Hassan beveik dešimtmetį dirbo Kembridžo tarptautinėje mokykloje, Katare mokydama vaikus pagal britų švietimo sistemą, kuri dažniausiai apibūdinama kaip prestižinė, išskirtinė, struktūrizuota. Šios sistemos išskirtinumas – dėmesys įvairių gebėjimų ir pasiekimų mokiniams. Sukauptą patirtį pedagogė taiko planuodama ir dėstydama ugdymo turinį, vertindama mokinių žinias, kurdama individualias ir (ar) diferencijuotas užduotis pagal moksleivių poreikius ir galimybes. Sėkmingas vaikų ugdymas pagal britiškąją sistemą – tai ne tik akademiniai pasiekimai. Labai dažnai ugdymo(si) rezultatai priklauso nuo moralinių vertybių, tokių kaip atsakomybė, rūpestingumas, sąžiningumas, savarankiškumas ir pan. Britiškoji mokymo sistema stipriai akcentuoja moralines vertybes, kurios lemia aukštesnę mokymosi motyvaciją ir geresnius mokymosi rezultatus.
Tarptautinės klasės mokytoja Kristina Saltonaitė-Hassan.
Lituanistė Rita Aukštuolė lietuvių kalbos mokė vaikus Vilniaus tarptautinės mokyklos tarptautinio bakalaureato klasėse. Pedagogės nuomone, tarptautinio bakalaureato programos turinys geriausiai subalansuoja dalykų žinių integraciją, aktyvų ir atsakingą mokymąsi, ugdo globaliai mąstančią asmenybę, bet šiandieninėje lietuvių kalbos ir literatūros pamokoje reikia aiškiai brėžti ribą tarp gramatikos ir literatūros pasaulių. Dirbant su vyresniųjų klasių mokiniais, būtina taikyti strategijas, mokančias analizuoti, kritiškai mąstyti, kūrybiškai dirbti. Visa tai padeda ugdyti moralų, vertybes suvokiantį, humanišką XXI a. žmogų.
Lietuvių kalbos mokytoja Rita Aukštuolė.
Mokyti įdomiau: Švedijos patirtis
Socialinių mokslų dėstymo patirtį mokytoja Daiva Oestling sukaupė dirbdama Švedijos Karalystės mokyklose. Mokomųjų dalykų dėstymo pagrindą sudaro tvirtos žinios bei tiriamoji veikla. Tiriamąją veiklą (inquiry action) pedagogė praktikuoja pamokų metu klasėje arba kitose erdvėse.
Mokymo(si) procesą mokytoja Daiva plėtoja dviem kalbomis (integruodama su anglų kalba) ir organizuoja taip, kad būtų skatinama aktyvi mokinių veikla: vaikai klausia, tyrinėja, ieško, analizuoja, sprendžia problemas ir kuria. Mokiniams paliekama erdvės pasirinkti jiems tinkamą veiklą ir patirti mokymosi sėkmę. Taigi ugdymo(si) procesas tampa dinamiškas, prasmingas, o mokymosi turinys susiejamas su realiu pasauliu.
Socialinių mokslų mokytoja Daiva Oestling.
Į pagalbą vaikui: sportas, sveikata
Fizinio ugdymo pedagogas Viney Prakash Dubey išsiskiria savo netradiciniu pasirengimu dirbti mokykloje: pratimų fiziologijos ir mitybos magistro laipsnį įgijo Indijoje, o sportinės veiklos analizių tarptautinį magistro laipsnį – Lietuvos sporto universitete. Jis yra tarpuniversitetinio trijų Europos universitetų Otto von Guericke universiteto Magdeburge (Vokietija), Trás-os-Montes ir Alto Douro universiteto Vila Reale (Portugalija) magistro studijų absolventas.
Taip pat mokytojas yra antrepreneris (t. y. geba atlikti aukšto lygmens vaiko sportinės veiklos analizę ir taikyti ją mokyklos mokinių fizinio ugdymo bei sveikatos srityje). Jo iniciatyva dabar mokykloje vaikai ne tik sportuoja, bet ir mokosi atlikti kiekybinę ir kokybinę savo judesių technikos biomechanikos analizę. Integruodamas IT ir fizinio ugdymo pamokas, moko vyresniųjų klasių mokinius analizuoti ir vertinti judesių technikos efektyvumą, atlikti žaidimų taktikos ir strategijos, judesių, darbingumo ir fizinio pajėgumo, traumų rizikos analizę. Mokiniai kartu su mokytoju atlieka psichologinių sportinės veiklos aspektų, tokių kaip agresija ir dėmesio koncentracija, analizę. Judesių technikos analizės išvados vėliau pritaikomos praktiškai vaikams dalyvaujant individualiose ir komandinėse sporto šakose.
Kineziterapeutas ir fizinio ugdymo mokytojas Viney Prakash Dubey.
Tikslas – mąstantis žmogus
Pradinių klasių mokytoja Aida Viršilienė savo darbe taiko Didžiosios Britanijos mokyklose sukauptą beveik septynerių metų darbo patirtį inicijuodama kūrybingumo ugdymo projektus. Kūrybingumo gebėjimų ugdymui pedagogė neskiria specialių pamokų. Vaikų kūrybingumą ugdo skatindama jų tikėjimą savo galimybėmis, mokydama įžvelgti problemas ir jas spręsti. Ji taiko išmaniąsias technologijas, nes tai galimybė daugiau sužinoti, greičiau išsiaiškinti, kas, kaip ir kodėl.
Tarptautinės klasės mokytoja Aida Viršilienė.
Atvirumas įvairioms pedagoginėms patirtims, atsivėrimas kitoms kultūroms bei ambicijos būti patraukliems tarptautiniame kontekste suteikia galimybę mokiniams įgyti aukštesnių kompetencijų ir patirties šiuolaikiško ugdymosi aplinkoje. Būsimuosius pirmokus, penktokus, devintokus kviečiame išbandyti naujas galimybes Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinėje mokykloje. Telefonas pasiteirauti +370 616 55 389.
-
„Universa Via“ tarptautinė mokykla: vaikas mokydamasis turi būti laimingas 3
Mokykla šįmet švenčia 25 metų jubiliejų. Džiugu, kad 1995-aisiais šiai švietimo įstaigai atvėrus duris nuosekliai įgyvendiname tokius ugdymo tikslus, kurie veda į kokybiškus mokymosi rezultatus.
Šiuo metu mūsų bendruomenę sudaro beveik 200 sumanių, išskirtinių ir unikalių asmenybių, iš kurių net 12 proc. atvyko iš JAV, Anglijos, Norvegijos, Malaizijos, Prancūzijos, Ispanijos, Airijos, Rusijos ir kt.
26-ąjį rugsėjį „Universa Via“ tarptautinė mokykla pasitinka įgyvendindama idėją, brandintą ne vienerius metus.
Įgyvendinama Tarptautinio bakalaureato programa padės puoselėti mokyklos filosofiją, paremtą žinojimu, jog visos bendruomenės pastangos veda į sėkmę. Tam, kad mokykloje vaikai jaustųsi laimingi ir juos lydėtų sėkmė, reikalingi tam tikri gebėjimai, kuriuos padeda įgyti supantys žmonės ir smalsumą stimuliuojanti aplinka, kurioje įžiebiama aistra mokymuisi ir aukščiausiems pasiekimams.
Ką daryti, kad vaikas mokykloje jaustųsi laimingas?
Vaikai nuo pat mažumės susipažįsta su jį supančiu pasauliu. Šiuolaikiniai vaikai pasaulį pradeda pažinti žiūrėdami „YouToube“, naršydami išmanųjį telefoną ir naudodami kitas šiuolaikines priemones.
Mokykloje nepakanka tik susipažinti, bet reikia ir tikslingai mokytis bei išmokti skaičiuoti, rašyti ir skaityti. Mokymasis yra sudėtingas procesas – jis nėra visiškai laisvas, nes nuolat turi save apriboti ir nuolat grįžti prie to, ko sieki išmokti.
Ar vaikas bus laimingas mokydamasis skaičiuoti, rašyti ir skaityti? Kada vaikas laimingas? Ką gali padaryti mokykla, kad vaikas būtų laimingas?
„Universa Via“ nuotr.
Mokytojas moko mokytis, moko mąstyti. Mokytojas – padėjėjas, įkvėpėjas, motyvatorius. Dažniausiai mokomasi ne dėl pažymių. Vaikams svarbu jaustis pripažintiems, vertinamiems, svarbiems ir kad tai, ką jie daro, turi tikslą, prasmę ir (ar) naudą. Kai mokymasis tampa monotoniškas, vaikas pavargsta, nebesukaupia dėmesio, darosi neįdomu, nebejaučia pasitenkinimo...
Ką gali padaryti mokykla, kad vaikas būtų laimingas?
Vaiko sėkmė mokykloje – mokytojo rankose
„Universa Via“ tarptautinėje mokykloje suburta pedagogų profesionalų komanda, turinti darbo su vaikais patirties tiek Lietuvos, tiek užsienio (Švedijos, Anglijos, JAE ir kt.) mokyklose. Visus pedagogus, dirbančius pagal Tarptautinio bakalaureato programą, parengia Tarptautinio bakalaureato organizacija ir suteikia leidimą dirbti.
Pagrindinė orientacija rengiant pedagogą darbui šioje programoje – supažindinti su šiuolaikiškais ugdymo metodais, skatinančiais mokinių saviraišką siekiant aukšto akademinio lygio. Tarptautiniu mastu pripažįstama Tarptautinio bakalaureato programa, įgyvendinama mokykloje, sujungia pasaulinio lygio mokymo programą, aukštus reikalavimus pedagogo kompetencijai, kvalifikacijai, asmenines jo savybes ir integruotą ugdytinių pasiekimų vertinimą.
Mokyklos ugdytiniai jau nuo darželio (3–4 metų) mokosi anglų kalbos, matematikos, susipažįsta su informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis.
Užsienio tarptautinių mokyklų patirtis ir moksliniai tyrimai byloja, kad mokytojui ypač svarbu pažinti vaiką: stebėti tokias savybes kaip gebėjimą suvokti, mąstyti, atsiminti, sukaupti dėmesį.
Ne mažiau įtakos sėkmingam mokymuisi mokykloje turi vaiko mokėjimas valdyti emocijas, motyvacija, darbiniai įgūdžiai, asmeninės savybės (smalsumas, atkaklumas, pastabumas, stropumas).
Stebėdami vaiko pažintinius gebėjimus, mokytojai padeda vaikams ne tik mokytis ir išmokti, bet ir skatina mokymosi motyvaciją, padeda planuoti ir organizuoti mokymosi veiklą.
„Universa Via“ nuotr.
Matematika ir lietuvių kalba nėra paprasti dalykai – formuoja žmogaus išsilavinimą nuo darželio iki mokyklos baigimo. „Universa Via“ tarptautinėje mokykloje pradinių klasių mokytojų darbas visą dieną, o vyresnėse klasėse pakankamas papildomų užsiėmimų skaičius bei besimokančiųjų veiklos organizavimas leidžia mokytojui ne tik geriau suprasti, kaip vaikas mokosi, ir suteikti papildomą pagalbą, bet ir tikėtis stebuklo, kad vaikas patirs mokymosi sėkmę ir pažinimo džiaugsmą.
Mokymosi sėkmė ir ugdomasis vertinimas
Tarptautinio bakalaureato programos išskirtinumas – vertinimo sistema. Mokymosi sėkmei ir kokybei įtakos turi ne tik mokytojo profesionalumas, bet ir vertinimo sistema.
Mokymasis ir jo vertinimas turbūt apskritai viena pagrindinių problemų mokykloje. Mokykla nėra vien tik socializacijos terpė, kur atliekama daug įvairių veiklų, bet mokymasis kažkur paskęsta... Jau pradinėje mokykloje profesionalus mokytojas tiksliai apsibrėžia, ko mokyti ir kaip mokyti.
„Universa Via“ nuotr.
Dar svarbiau išmatuoti, ką mokiniai išmoko. Kai mokytojas nustato, ką matuos, kaip dažnai ir kokiu būdu, tai jis iš esmės žino, ko mokys. Tarptautinio bakalaureato vertinimo sistema, kuria paremtas pasiekimų vertinimas „Universa Via“ tarptautinėje mokykloje, orientuota ne tik į įgytų žinių kiekio matavimą, bet ir į tai, kaip mokinys įsitraukęs, motyvuotas, kiek kūrybiškai žvelgė į užduotį, kaip mąstė, kiek suprato.
Žmogus nuo mažumės mokosi ne tik įvardyti daiktą, reiškinį, bet ir nustatyti tam tikrus ryšius. Būtent toks mokymasis ugdo vaikų mąstymą, o tai galima pavadinti proto gimnastika, kuri pasako apie vaiką daugiau, nei mokėti įrašyti praleistą raidę mokytojo nurodytame pratime...
Taigi vaikas bus laimingas tada, kai matys savo pažangą, tobulėjimą, kai galės save realizuoti, užsiimti įdomia veikla. Suprantama, mokykla negali užtikrinti, kad visi vaikai būtų visiškai laimingi. Tačiau mokykla gali padaryti labai daug, kad vaikai būtų laimingesni. Mokyklos veikla yra sėkminga tiek, kiek sėkmingai ji padeda mokytis vaikui.
„Universa Via“ internetinis puslapis: https://www.universavia.lt/.
„Universa Via“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyra: https://www.facebook.com/universavia/.
