Du universitetai informacijos apie užimtumą pateikti kol kas negalėjo.

Anot VDU atstovės Agnės Smolienės, lyginant su praėjusiais mokslo metais, studentams apgyvendinti skirtų vietų skaičius bendrabučiuose yra padidėjęs.

„Bendrabučiai užpildyti maksimaliai, galimos naujos tik tos vietos, kurių patys studentai atsisako, o jei jos ir atsiranda, jų nelieka po kelių akimirkų“, – komentare BNS nurodė universiteto atstovė.

Pasak jos, dėl vasaros metu vykdyto remonto neapgyvendintuose kambariuose bendras lovų skaičius išaugo beveik šimtu – iki 1,6 tūkstančio.

Dešimtys laisvų vietų

Klaipėdos universitetas (KU) BNS nurodė, kad bendrabutyje esančiame Universiteto alėjoje laisvų vietų yra 56, 20 iš jų numatytos „Erasmus“ mainų programos studentams. Statybininkų prospekto bendrabutyje vis dar laisvos 70 vietų.

„Praėjusiais metais pirmu etapu visiems norėjusiems negalėjome pasiūlyti bendrabučio, tai šiemet esame nusimatę papildomų apgyvendinimo galimybių ne mūsų valdomuose objektuose“, – nurodė universitetas.

Pasak „Vilnius Tech“ kanclerio Vaidoto Trinkūno, universiteto bendrabutyje šįmet planuota apgyvendinti apie 500 pirmojo kurso studentų, tačiau sulaukta apie 450 paraiškų.

„Taigi, su vietų trūkumo problema nesusidūrėme ir jau vykdome antrąjį paraiškų etapą, kuomet bus užpildomos likusios laisvos vietos bendrabučiuose“, – rašė kancleris.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) vietų bendrabučiuose taip pat netrūksta: vis dar laisvos 157 vietos.

Bendrabučiai užpildyti maksimaliai, galimos naujos tik tos vietos, kurių patys studentai atsisako.

Tuo metu Vilniaus universiteto (VU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovai BNS sakė, kad kol kas tikslūs laisvų bendrabučių vietų skaičiai nėra aiškūs.

KTU teigė bendrabučiuose galintis apgyvendinti virš 2,5 tūkst. studentų, o VU – apie 5,5 tūkstančius.

Kainos svyruoja nuo 50 iki 248 eurų

Bendrabučio kambarių kainos didžiųjų miestų aukštosiose mokyklose svyruoja nuo 50 eurų per mėnesį iki 248 eurų.

Pigiausią apgyvendinimą už 50 eurų siūlo LSMU, tačiau kambario kaina gali siekti ir 232 eurus.

Tuo metu VU pigiausias kambarys kainuoja 55 eurus, o brangiausias – 240 eurų, jei jis yra tam tikrame universitetui priklausančiame bendrabutyje, trivietis ir jame gyvena vienas studentas. Į šią kainą taip pat įskaičiuota patalynė ir jos keitimas du kartus per mėnesį.

KTU pigiausias bendrabučio kambarys kainuoja 72 eurus, o brangiausias, atnaujintame bendrabutyje – 248 eurus.

KU Universiteto alėjos bendrabutyje kambario kaina svyruoja nuo 99 eurų iki 220 eurų, o Statybininkų prospekto bendrabutyje siekia nuo 63 iki 98 eurų per mėnesį.

VDU kambario kaina bendrabutyje svyruoja nuo 75 eurų iki 210 eurų, o „Vilnius Tech“ – nuo 80 eurų iki 240 eurų. Vis tik universiteto kancleris pridūrė, kad detalesnė kaina priklauso nuo kambario tipo ir gyventojų skaičiaus, kambaryje esančių patogumų, remonto ir apgyvendinimo trukmės. 

Vienu metu – du diplomai

Vos dešimt dienų skiria dvi A. Zaleckytei svarbias datas: birželio 22 d. ji atsiėmė bakalauro diplomą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, o dar kartą mantija ir specialia kepure pasipuošė liepos 2 d. Bordo, KEDGE verslo mokykloje.

Svajonę studijuoti pirmojoje Lietuvoje privačioje aukštojoje mokykloje Austėja puoselėjo jau nuo devintos klasės. „Žavėjo tai, kad studijos vyksta anglų kalba, kad yra galimybė išvykti į kitas šalis, ypač – Ameriką, ir gauti dvigubą diplomą. Sužinojusi, kad už tokias studijas reikia sumokėti didelę sumą asmeninių lėšų, tos minties teko atsisakyti, tačiau liko kita galimybė, nereikalaujanti papildomų mokesčių, – KEDGE verslo mokykloje Prancūzijoje“, – pasakojo mergina.

Tiesa, gimnazijoje, prisipažino pašnekovė, apie studijas užsienyje ji nė negalvojo, nors tuo metu daug kas važiavo studijuoti į Didžiąją Britaniją. „Ji man nepatiko, o į kitas Europos šalis išvykti studijuoti plačių galimybių turėjo ISM universitetas“, – sakė babtiškė. Vienas iš jos klasės draugų įstojo ir jau taip pat baigė universitetą Didžiojoje Britanijoje.

ISM vadybos ir ekonomikos universitete A. Zaleckytė pasirinko Industrinių technologijų vadybą. „Ši programa jungia vadybą, ekonomiką ir inžinerinius pagrindus. KEDGE verslo mokykloje neturėjau plataus pasirinkimo: iš rinkodaros, lyderystės, strateginių derybų valdymo ir tiekimo grandinės valdymo, galėjau rinktis tik pastarąją programą. Iš pradžių labiau norėjau studijuoti rinkodarą, bet dabar esu labai patenkinta, nes įgytos tiekimo grandinės valdymo žinios šiuo metu man yra naudingesnės“, – džiaugėsi pašnekovė.

Pasak Austėjos, daugiau iššūkių kilo du pusmečius studijuojant užsienyje. „Tuos pusmečius buvo daugiau dalykų. Pavyzdžiui, jei Lietuvoje jų būdavo penki, tai Prancūzijoje – aštuoni, taigi gerokai didesnis krūvis. Tačiau studijos užsienyje man labiau patiko, nes jų metu turėjau galimybę susipažinti su įvairių šalių studentais ir jų šalių kultūromis. Be to, užsienio dėstytojų metodai buvo itin interaktyvūs ir skatinantys aktyvų studentų įsitraukimą į mokomąjį dalyką“, – vardijo pašnekovė.

Kadangi ISM vadybos ir ekonomikos universitetas ir KEDGE verslo mokykla yra pasirašę mainų sutartį, studijos abiejose aukštosiose mokyklose vyko lygiagrečiai, Prancūzijoje išlaikyti dalykai buvo įskaityti ir Lietuvoje.

Siekdama antrojo diplomo A. Zaleckytė dar labiau pagilino anglų kalbos žinias. „ISM paskaitos vyko anglų kalba, bet KEDGE visi studentai buvo iš užsienio: Ispanijos, Vokietijos, Lenkijos, Ukrainos, netgi iš Kosta Rikos, keletas ir iš pačios Prancūzijos, su jais lietuviškai nepakalbėsi“, – šypsojosi mergina.

Pasak Austėjos, pati didžiausia antrojo diplomo nauda yra tai, kad jis suteikia studentui platų žinių spektrą, leidžiantį giliau suvokti skirtingas sritis ir jų sąsajas, kurti novatoriškas idėjas. „Įgyta tarptautinė patirtis puikiai paruošia studentą dirbti globalioje darbo rinkoje, kadangi stiprina supratimą apie tarpkultūrinius skirtumus. Turėdamas dvigubą diplomą studentas visuomet išsiskirs darbo rinkoje, rodydamas didelį akademinių pasiekimų lygį ir daugialypį gebėjimą dirbti“, – pasakojo buvusi Babtų gimnazijos auklėtinė.

Du bakalauro diplomus rankose laikanti Austėja ketina siekti ir magistro laipsnio. Tai bus ne šiemet ir tikriausiai ne Lietuvoje. „Reikia išsigryninti, ko noriu toliau, kurioje šalyje galėčiau studijuoti. Greičiausiai tai bus verslo analitika, nes šios studijos pagilintų esamas žinias apie duomenų panaudojimą sprendžiant verslo problemas“, – ateities planais dalijosi ambicinga mergina.

Ji ragino kitus jaunus žmones drąsiau siekti savo svajonių. „Dvigubo diplomo programoje dalyvavau viena iš savo kurso ISM universitete. Nėra ko bijoti, nes susipažinti ir bendrauti su žmonėmis, turinčiais tokį pat tikslą, labai lengva“, – tvirtino pašnekovė.

Dvigubas: A. Zaleckytė birželio 22 d. atsiėmė bakalauro diplomą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, o liepos 2 d. – Bordo, KEDGE verslo mokykloje. / A. Zaleckytės asmeninio archyvo nuotr.

Galvoja apie postdoktorantūrą

Buvęs Raudondvario gimnazijos mokinys Edvinas Stankūnas, Vienos universitete įgijęs magistro laipsnį, šioje aukštojoje mokykloje kitais metais baigs doktorantūrą ir jau galvoja apie kitą žingsnį – postdoktorantūrą, tik dar neapsisprendė, kur norėtų tęsti savo mokslinius tyrimus. „Galbūt kitoje Atlanto pusėje“, – šypsojosi jaunas vyras.

Edvinas prisiminė, kad Raudondvario gimnazijoje jau ir anksčiau buvo abiturientų, pasirinkusių studijas užsienyje, tačiau tai įtakos jo apsisprendimui neturėjo.

„Dėl magistro studijų Vienoje apsisprendžiau studijuodamas biochemijos bakalauro studijų programoje Vilniaus universitete: sėkmingai perėjau atranką į Vienos universiteto Biocentro vasaros stažuočių programą, skirtą bakalauro ir magistro studentams, norintiems įgyti praktikos gyvybės mokslų srityje. 2016 m. Austrijos sostinėje praleisti du mėnesiai paliko gerą įspūdį tiek mokslo, tiek kultūros prasme, todėl 2018 m. į Vieną sugrįžau magistro studijų“, – pasakojo E. Stankūnas.

Pasak buvusio Raudondvario gimnazisto, didelių iššūkių studijuojant Austrijoje nekilo, tačiau juokingų nesusipratimų pasitaikė, dažniausiai susijusių su jo vardu. „Dėl man nežinomų priežasčių nemažai austrų mano, kad Edvinas yra moteriškas vardas. Atėjęs atsiimti magistro diplomo iš administracijos darbuotojos sulaukiau keisto žvilgsnio, kadangi ji tikėjosi išvysti merginą, – juokėsi pašnekovas. – Be to, dėl vokiečių kalbos tarimo taisyklių iš Stankūno pavirtau į Štankūną.“

Pasak E. Stankūno, studijos Vienos universitete reikšmingai skiriasi nuo studijų Vilniaus universitete. „Vienoje daugiau laisvės susidarant studijų planą, be to, skirtingose paskaitose retai sutinki tuos pačius studentus, priešingai nei Vilniuje, kur įprastai studijas pradedi ir baigi su tais pačiais bendrakursiais. Po paskaitos ar pristatymo studentai Austrijoje atsidėkoja ne plojimais, o barbenimu į stalus. Tai buvo turbūt didžiausias tiesiogiai su studijomis susijęs kultūrinis šokas“, – šypsojosi Edvinas.

Pašnekovas patikino: dėl studijų pasirinkimo nesigailįs, prie to reikšmingai prisidėjo Prof. Alwino Koehlerio laboratorija, kurioje jis mokslinius tyrimus atlieka nuo 2018 m. „Didelis palaikymas, palankios sąlygos tobulėti, draugiška atmosfera, eksperimentų neribojantys finansiniai ištekliai ir plačių pažiūrų kolegos, su kuriais gali diskutuoti tiek apie dirbtinio intelekto sistemų pritaikymą baltymų struktūros tyrimuose, tiek apie Pieterio Bruegelio Vyresniojo paveikslus“, – vardijo daktaro laipsnio siekiantis vyras.

Edvinas džiaugėsi: per penkerius metus pavyko gerai susipažinti su Austrijos gamta ir kultūra. Kalnų žygiai Alpėse, lankymasis muziejuose, dailės ir skulptūros parodose, Vienos filharmonijos orkestro koncertuose ar Vienos operos pastatymuose tapo įprastiniais savaitgalio užsiėmimais. „Austrų rašytojo Karlo Krauso pasakyme, kad „Vienoje gatvės išgrįstos kultūra, kituose miestuose – asfaltu“ yra dalis tiesos. Tiesa, nemėgstu obuoliais įdarytų kepinių, todėl Vienos obuolių štrudelis didelio įspūdžio nepadarė“, – juokėsi pašnekovas.

Evinas Stankūnas./ linkedin.com nuotr.

Kurse – tautų įvairovė

VDU Ugnės Karvelis gimnazijos abiturientė Enrika Medimaitė Leideno universitete (Nyderlandai) pasirinko Tarptautines studijas. Skirtingai nei A. Zaleckytė ir A. Stankūnas, Enrika jau nuo dešimtos klasės tvirtai žinojo, kad nori studijuoti užsienyje.

„Pagrindinė priežastis, kodėl nusprendžiau studijuoti užsienyje, buvo noras pažinti ir pamatyti platesnį pasaulį, susipažinti su žmonėmis iš kitų šalių. Pasirinkau Tarptautines studijas, nes programoje buvo galima pasirinkti Rytų Azijos regioną ir jame specializuotis. Be to, šiose bakalauro studijose dėstoma ekonomika, politika, istorija, kultūros ir kalbos. Kadangi tvirtai nežinojau, ką noriu veikti gyvenime, šios studijos atrodė tinkamos, nes moko įvairių dalykų“, – pasakojo Enrika.

Tiesa, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos abiturientė buvo pateikusi prašymą studijuoti Yonsei universitete Pietų Korėjoje. „Įstoti pavyko, bet nusprendžiau pasirinkti Leideno universitetą dėl studijų kainos“, – sakė pašnekovė.

Mergina neslėpė, kad ir kultūrine prasme artimesnėje šalyje pirmi įspūdžiai buvo šiek tiek bauginantys, kadangi viskas buvo nauja ir dar nepažinta. „Tačiau vėliau pripratau prie mokymosi sistemos ir paties universiteto“, – šypsojosi mergina.

Dėl man nežinomų priežasčių nemažai austrų mano, kad Edvinas yra moteriškas vardas. Be to, dėl vokiečių kalbos tarimo taisyklių iš Stankūno pavirtau į Štankūną.

E. Medimaitės kurse yra 500 studentų. Maždaug pusė jų yra iš Nyderlandų, likusieji – iš viso pasaulio. Ji tvirtino pažįstanti studentų iš Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos, Australijos, Šiaurės Amerikos, Europos. Šias studijas renkasi studentai iš viso pasaulio, todėl studentų įvairovė yra nemaža.

„Savo patirtį apibūdinčiau kaip išskirtinę, pilną iššūkių ir naujų atradimų. Po vienų metų susipažinau su žmonėmis iš viso pasaulio, suradau artimų draugų, tačiau per metus buvo ir sunkumų, kuriuos teko įveikti. Manau, pasirinkau sau tinkamas studijas, kadangi galiu mokytis apie pasaulio regioną, kuris mane labai domina“, – pasirinkimu neabejojo pašnekovė.

Enrika patikino, kad per vienus metus spėjo susipažinti su Nyderlandais, jau geba orientuotis Hagoje. „Esu ne vieną kartą buvusi ir kituose šios šalies miestuose. Šiek tiek suprantu olandų kalbą. Dirbu restorane, todėl dažnai tenka bendrauti su vietos gyventojais“, – pirmųjų metų įspūdžiais dalijosi buvusi VDU Ugnės Karvelis gimnazistė.

Sąrašas – įspūdingesnis

Tos pačios gimnazijos auklėtinė Miglė Juknevičiūtė kitame Nyderlandų – Amsterdamo – universitete studijuoja mados verslą.

Evita Rakauskaitė, buvusi Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos abiturientė, studijuoti išvyko į Birmingamo universitetą Didžiojoje Britanijoje, o ateitį su sveikatos apsauga siejanti Ugnė Bieliauskaitė iš Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos – į Monaghano institutą Airijoje.

Kalbama, kad esama buvusių Kauno rajono mokinių, baigusių ir prestižinius užsienio universitetus, tokius kaip Prinstono (JAV), tačiau „Kauno dienai“ apie juos gauti duomenų nepavyko.

Pažymėjimų atsiėmimo dieną LSMU Z. Januškevičiaus auditorijoje susirinkusius gabiausius vaikus ir jų artimuosius muzikiniais pasirodymais pasveikino Kauno sakralinės muzikos mokyklos auklėtiniai bei mokytojai. Programoje dalyvavusiems mokiniams gerų žodžių negailėjo prie jos įgyvendinimo prisidedančių universitetų bei teatrų vadovai.

„Mūsų miestas vertas geriausių žmonių, idėjų ir darbų. Mums labai gera matyti, kad geros idėjos tampa realybe. Ši programa, kurioje dalyvauja gausus partnerių ir bendražygių būrys, suveda mus kasmet. Ji įgyvendinama vardan ateities Kauno šeimininkų – jūsų, mielieji. Mes labai džiaugiamės, kad mūsų miestas suteikia unikalią galimybę kitaip jį pažinti. Tikime, kad šita kelionė jums padės likti Kaune, dar labiau jį puoselėti ir gražinti, vystyti“, – vylėsi Kauno mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.

Tarpdisciplininio itin gabių mokinių ugdymo programos veiklas, padedančias miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams plėtoti savo prigimtinius gebėjimus, koordinuoja Kauno švietimo inovacijų centras. Atranka dalyvauti programoje kasmet sulaukia didelio jaunųjų miesto gyventojų ir jų tėvelių susidomėjimo. Pavyzdžiui, šiemet pagal programą mokėsi 45 trečiokai. Norinčiųjų buvo keturiskart daugiau.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Ištisus metus jaunuoliai drauge su universitetų dėstytojais, teatro ir meno edukatoriais integraliai derino skirtingas kryptis: matematiką, gamtos, socialinius, humanitarinius mokslus bei sportą ir menus. Mokomieji dalykai apėmė psichologiją, biochemiją, komunikaciją ir kalbas, vaiko teises, ekonomiką, politologiją, kibernetinį saugumą ir daugelį kitų. Tuo pačiu dėmesys skirtas vaikų asmenybiniams gebėjimams ugdyti.

„Ši programa parodo, kaip įvairios specialybės, mokslo sritys bei kryptys gali kartu veikti dėl mūsų ateities. Didžiausias turtas, kurį mes turime, yra vaikai. Tie, kurie mus pakeis jau artimiausioje ateityje. Tikiuosi, kad šis diplomas bus didelis žingsnis jūsų ateičiai. Linkiu, kad išsipildytų visos svajonės“, – linkėjo LSMU Medicinos akademijos kanclerė prof. habil. dr. Daiva Rastenytė.

Prie gausių sveikinimų projekto dalyviams prisidėjo ir Kauno technologijos universiteto rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka: „Noriu padėkoti visiems už bendrystės stebuklą, kuris, manau, tęsis dar ne vienerius metus. Tai – unikalu. Ačiū jums, vaikai. Jūs esate tiltai, kurie jungia savivaldybę, universitetus, teatrus ir visą bendruomenę. Jūs auginate mus savo idėjomis, mintimis“.

2022–2023 m. m. programoje dalyvavo 350 mokinių, o paskaitas skaitė ir aktyvias veiklas organizavo apie 100 universitetų dėstytojų ir teatrų menininkų. Programą baigusiems 42 vienuoliktos klasės mokiniams vicemeras M. Jurgutis įteikė Kauno miesto dovanų kortelę „Kaunastic“.

Tarpdisciplininio itin gabių mokinių ugdymo programa pradėta įgyvendinti daugiau kaip prieš šešerius metus. Edukatoriais dirba patyrę lektoriai iš Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų, Lietuvos sporto, Mykolo Romerio, Vilniaus universitetų bei Vilniaus dailės akademijos. Meno sritį kuruoja scenos profesionalai iš Nacionalinio Kauno dramos ir Kauno valstybinio muzikinio teatrų.

Apie tai trečiadienį paskelbė kasmet švietimo įstaigų lentelę sudarantis žurnalas „Reitingai“.

Pernai Kauno kolegija buvo antrojoje pozicijoje. Tuo metu ilgą laiką lyderiavusi Vilniaus kolegija šįmet liko antra, Kauno technikos kolegija – trečia, ketvirtoje vietoje yra Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Penktąja vieta pasidalijo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija bei Šiaulių valstybinė kolegija.

Anot „Reitingų“ žurnalistės Jonės Kučinskaitės, tam įtakos galėjo turėti kriterijai pagal kuriuos buvo vertinamos kolegijos – kolegijų mokslo veikla įvertinta pagal panašius kriterijus kaip ir universitetų mokslo veikla.

„Kauno kolegija lyderiauja pagal mokslo veiklą“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo J. Kučinskaitė.

Pasak reitingų sudarytojų, dar viena pirmos pozicijos pokyčio tarp kolegijų priežastis – nemažas skaičius studentų, nutraukusių studijas Vilniaus kolegijoje.

„Pagrindinė žinia – savivaldybių ir valstybinės mokyklos jau pradeda atsilikti nuo privačių mokyklų. Tendencija ta, kad jau netrukus privačios mokyklos taps absoliučiomis gimnazijų reitingo lyderėmis. O tai didžia dalimi lėmė ir lems pastarųjų metų švietimo politikų sprendimai“, – nurodoma „Reitingų“ pranešime.

„Ką tai reiškia mums? Sakyčiau, ir gerai, ir blogai, Tie kurie turi pinigų, aukštesnių pajamų šeimoms, tai tikrai yra gerai, tos šeimos, kurios neturi pinigų apmokėti už vaiko mokslą privačiose mokyklose (...) vidutinių ir žemesnių pajamų šeimoms tai tikrai drama sakyčiau“, – sakė J. Kučinskaitė.

Ji taip pat pridūrė pastebėjusi, kad daugėja privačių mokyklų, kurios pasirenka dirbti pagal tarptautinio bakalaureato programą.

„Pagrindinė žinia – savivaldybių ir valstybinės mokyklos jau pradeda atsilikti nuo privačių mokyklų. Tendencija ta, kad jau netrukus privačios mokyklos taps absoliučiomis gimnazijų reitingo lyderėmis. O tai didžia dalimi lėmė ir lems pastarųjų metų švietimo politikų sprendimai“, – nurodoma „Reitingų“ pranešime.

Tarp universitetų lyderiai išlieka tie patys, skiriasi tik žemesnės pozicijos

Šiais metais kitaip rikiuojasi ir žemesnes pozicijas užimantys universitetai.

Antroje vietoje valstybinių universitetų reitingų lentelėje yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, pernai jis buvo trečias.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Pagal daugelį parametrų ar mes žiūrėtume pagal moksliškumą, ar pagal kitus parametrus, LSMU lyderiauja“, – kalbėjo J. Kučinskaitė.

Į trečią iš ketvirtosios vietos per metus pakilo Vytauto Didžiojo universitetas. Ketvirtoje reitingų lentelės vietoje atsidūrė Kauno technologijos universitetas. 2022-aisias jis buvo antras.

Penktoje vietoje, kaip ir pernai, pozicijas išlaikė Vilnius TECH universitetas.

Pagrindinė žinia – savivaldybių ir valstybinės mokyklos jau pradeda atsilikti nuo privačių mokyklų. Tendencija ta, kad jau netrukus privačios mokyklos taps absoliučiomis gimnazijų reitingo lyderėmis.

Tarp privačių universitetų tradiciškai pirmauja ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, antroje vietoje – Europos humanitarinis universitetas, o trečioje – Kazimiero Simonavičiaus universitetas, pernai buvęs ketvirtas.

Universitetai buvo vertinami pagal 39 skirtingus parametrus, jie sugrupuoti į penkis kriterijus. Sudarant reitingus, didžiausias dėmesys kreipiamas į darbdavių vertinimus, studentus ir studijas, mokslo, meno ar sporto veiklą bei personalo pasiekimus.

Prasčiausi mokinių pasiekimai – Pagėgiuose, geriausi – sostinėje

Tarp gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti moksleivius, reitingų lentelėje pirmauja Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, trečioje vietoje liko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija. Pernai šią poziciją užėmė Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija. Vilniaus jėzuitų gimnazija liko ketvirta, o Vilniaus M. Biržiškos gimnazija – penkta.

Moksleivių neatsirenkančiose mokyklose pirmasis yra Klaipėdos licėjus, antroje vietoje – Panevėžio J. Balčikonio gimnazija. Pernai ji liko ketvirta. Toliau rikiuojasi Šiaulių J. Janonio gimnazija, Kauno „Saulės“ gimnazija ir Marijampolės marijonų gimnazija.

Gimnazijų reitingai sudarytas remiantis pernai metų valstybinių brandos egzaminų rezultatais. Gimnazijos gavo taškų tik už tuos abiturientus, kurie išlaikė egzaminus ne žemesniais nei 36 balų įvertinimais. Žemiausius balus gavusių abiturientų rezultatai nebuvo vertinti.

Pagal moksleivių pasiekimus pirmauja Vilnius, Kaunas, Palanga, Klaipėda ir Šiauliai.

Prasčiausi mokinių pasiekimai užfiksuoti Pagėgiuose, Šilalėje, Alytaus, Šiaulių ir Šakių rajonuose bei Kalvarijoje.

Įprastai parodoje dalyvauja ir užsienio universitetai, tačiau šiemet studijų mugė yra skirta tik Lietuvos švietimo įstaigoms. 

Išsirinkti bei įstoti į užsienio universitetus studentams padedanti organizacija „Kastu International“ mugėje dalyvauja nuo 2009 metų, tačiau pernai rudenį gavo laišką iš „Litexpo“, kad mugėje dalyvauti šiemet negalės.

„Kaip jie patys paaiškino susirašinėjimo laiškuose, šitas sprendimas buvo padarytas todėl, kad jiems darė spaudimą Lietuvos universitetai ir būtent jie reikalavo, kad paroda būtų be užsienio universitetų“, – televizijai sakė „Kastu International“ vadovas Artūras Jefimovas.

Tokią poziciją „Litexpo“ neigė, organizacija sakė, jog  norėta, kad paroda būtų daugiau orientuota į Lietuvos švietimą.

Pasak A. Jefimovo, visgi organizacija kovo 17 dieną iš „Litexpo“ gavo kvietimą dalyvauti, tačiau rezervacijos atstatyti nebuvo galima, jas buvo užpildę kiti dalyviai.

Lietuvos studentai užsienio universitetų parodoje pasigedo.

Tai – viena iš priemonių, numatytų Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU), Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sporto (LSU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetų pasirašytoje sutartyje, apimančioje bendradarbiavimą mokslo, studijų ir praktikos srityse.

Plečiant bendradarbiavimą studijų srityje, keturi universitetai rengia jungtinį studijų modulį, skirtą miesto, regiono iššūkiams spręsti, veiklas ir iniciatyvas viešinti visuomenei.

„Šiuo metu intensyviai rengiamas jungtinis studijų modulis kompleksinėms Kauno miesto problemoms spręsti, kuriame studijuoti bus kviečiami studentai iš visų bendradarbiaujančių universitetų. Džiugu, kad į parengiamuosius šio modulio darbus įsitraukė ne tik administracijos atstovai, bet ir universitetų dėstytojai, ekspertai. Tad jau planuojame, kaip informuoti ir pritraukti studentų šiai perspektyviai iniciatyvai“, – universitetų pranešime sakė LSMU prorektorius studijoms Kęstutis Petrikonis.

Kaip BNS sakė VDU Studijų prorektorė Simona Pilkienė, šiame modulyje studentai galės įgyti tarpdisciplininių gebėjimų, spręsdami realias mieste kylančias problemas.

Kaunas yra kontekstas.

„Subūrėme komandą iš tarpdisciplininių žmonių: sveikatos mokslų, sporto, iš VDU prisijungė menotyrininkai, sociologai, iš KTU – urbanistai, verslo dizaino žmonės“, – sakė S. Pilkienė.

Pasak jos, šie specialistai iki rugsėjo parengs laisvai pasirenkamą modulį, kuriame studentai mokysis analizuoti ir spręsti su miestu susijusius visuomenės iššūkius, tam pasitelkdami skirtingas perspektyvas.

„Tarkime, tai galėtų būti sprendiniai klimato kaitos, miesto taršos, parkavimo, urbanistikos, logistikos, kuriuos padiktuos Kauno miesto strateginis planas, tiek ateinantys iš miesto tyrimo atvejai“, – pasakojo prorektorė.

Akademikės teigimu, šio modulio tikslas – išmokyti studentus bendradarbiauti tarpdisciplininėje srityje, nes tokio požiūrio iš šiuolaikinio specialisto reikalauja rinka.

„Kaunas yra kontekstas“, – sakė S. Pilkienė.

Modulį rengia aštuoni dėstytojai – po du iš kiekvieno universiteto. Pasak VDU atstovės, tai pirmas toks bendras universitetų projektas.

Šį modulį kaip laisvai pasirenkamąjį galės rinktis visų keturių universitetų studentai.

Pasak universitetų, jų studentai jau gali laisvai rinktis dominančius dalykus ir kituose Kauno universitetuose. Išklausiusiems tokį pasirenkamąjį studijų dalyką/modulį studentams rezultatai būtų įskaitomi universitetų studijų reglamentuose numatyta tvarka.

Ateinančiais metais Kauno universitetai taip pat rengiasi suaktyvinti Kauno kaip tarptautinio akademinio miesto statusą, numatyta bendrų projektų kaip pritraukti daugiau užsienio studentų, kaip Kaunas galėtų labiau reprezentuoti kaip patrauklus miestas užsienio studentams.

„Šiandien turime kalbėti ne apie konkuravimą šalies viduje, o apie tarptautiškumo didinimą ir mūsų universitetų patrauklumą studentams iš kitų šalių. Šiandieninis Kaunas, kaip studentų miestas, tikrai turi kuo didžiuotis – nuo studijų krypties pasirinkimo, darbo rinkos pasiūlos iki infrastruktūros plėtros. Esami bei būsimi studentai turi puikias perspektyvas savo ateitį kurti būtent čia ir mūsų universitetų indėlis yra labai svarbus“, – pranešime teigė KTU Studijų prorektorius Jonas Čeponis.

Pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą Vilniaus universitetas pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra 36-iose studijų kryptyse, Vilnius TECH universitetas – 12-oje studijų krypčių.

Vertino kokybę

Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – pirmas dešimtadalyje visų vertintų studijų krypčių, Kauno technologijų universitetas – 6-iose studijų kryptyse.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Lietuvos muzikos ir teatro akademija, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas bei Vilniaus dailės akademija, Klaipėdos universitetas ir Lietuvos sporto universitetas.

Tarp kolegijų pirmauja Vilniaus kolegija, antroje vietoje – Kauno kolegija, toliau rikiuojasi Kauno technikos, Vilniaus dizaino bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Šiaulių valstybinė kolegija.

Pasak reitingo sudarytojų, svarbiausias universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų vertinimo parametras vertinant aukštąsias mokyklas buvo tai, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė.

Sudarant vertinimus remtasi sociologinių tyrimų bendrovės „Prime consulting“ atlikta apklausa, kuriose darbdaviai vertino kolegijų bei universitetų absolventų pasirengimą, duomenimis. „Reitingai“ nurodo, kad darbdavių nuomonė sudarė 30 proc., iš viso apklausti 2260 darbdaviai iš visų šalies regionų ir sektorių.

Dominuoja atranką vykdančios mokyklos

Tyrimo rezultatus pristačiusi „Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė pastebėjo, kad geriausių mokyklų penketukuose dominuoja atrankas vykdančios švietimo įstaigos.

Anot J. Kučinskaitės, daugelio dalykų geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, LSMU gimnazija, Vilniaus Mykolo Biržiškos, Vilniaus Žirmūnų, Vilniaus ir Kauno jėzuitų gimnazijos.

Ar estete girdėję nors kažkokį žingsnį, sprendimą, pagalbos priemonių paketą, kas Lietuvoje yra daroma su matematikos ugdymo stiprinimu, spragų taisymu, su elementaria pagalba dvyliktokams?

Dalykinis gimnazijų reitingas rodo, kad matematikos geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, po to – Klaipėdos licėjus ir KTU gimnazija, lietuvių kalbos – Vilniaus licėjus, LSMU gimnazija ir KTU gimnazija.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas trečiadienį spaudos konferencijoje pristatydamas tyrimą pažymėjo, kad šiuo metu nėra imamasi pakankamų veiksmų gerinti švietimą valstybiniu lygiu.

„Ar estete girdėję nors kažkokį žingsnį, sprendimą, pagalbos priemonių paketą, kas Lietuvoje yra daroma su matematikos ugdymo stiprinimu, spragų taisymu, su elementaria pagalba dvyliktokams?“ – klausė jis.

„Lūžinis momentas įvyksta dešimtoje klasėje, kai absoliuti dauguma vaikų turi nuspręsti, kokią kryptį jie rinksis (…). Natūralu, tokioje klasėje dauguma žmonių renkasi lengviausią kelią. Tai yra atsisakymą mokytis sunkių disciplinų ir jaunų žmonių nuomone, nereikalingų disciplinų: fizikų, chemijos, IT ir matematikos A lygiu“, – sakė G. Sarafinas.

Lūžio tikėtis nereikia

Jo teigimu, esant dabartinėms sąlygomis švietime nereikėtų tikėtis lūžio. Pasak G. Sarafino, į sunkiausias disciplinas stos vis mažiau jaunuolių, kai tuo tarpu stojančių į socialinius ir humanitarnius mokslus stojančių daugės.

Geriausiai istorijos išmoko Vilniaus licėjus, biologijos – Klaipėdos licėjus, informacinių technologijų – Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, chemijos – KTU gimnazija, fizikos – Vilniaus jėzuitų gimnazija, anglų kalbos ir geografijos – Vilniaus licėjus, rodo trečiadienį žurnalo „Reitingai“ paskelbti vertinimai.

„Šiemet ypatingą dėmesį kreipėme pokalbiams su šimtukininkų mokytojais, su tais mokytojais, kurie paruošia daugiausia abiturientų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaiko nuo 95 ir aukštesniais balais“, – sakė J. Kučinskaitė.

Pasak J. Kučinskaitės, stebino tai, jog didelė dalis mokytojų, kurie parengia mokinius šimtukams, neužduoda namų darbų, pamokų metu kartu su mokiniais daug juokiasi.

„Mokytojai sako, kad esmė yra struktūra. Ar tu gebi struktūruoti pamoką, ar negebi“, – nurodė ji.

Iš viso „Reitingai“ pagal dalyko išmokymą vertino 360 šalies gimnazijų, reitinguotos tos, kuriose bent penki abiturientai laikė lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir anglų kalbos valstybinius egzaminus ir trys – kitus pasirenkamus, tokius kaip IT, chemija ir pan.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija artėjančiais mokslo metais numato finansuoti studijas 700 ukrainiečių studentų, dalimi prisidedant ir pačioms aukštosioms mokykloms.

Ukrainiečių prašymai aukštąsias mokyklas vis dar pasiekia, tačiau jų jau sulaukta gausiai.

„Šiai akimirkai turime 369 ukrainiečių paraiškas, o populiariausios studijų programos – informatika, dirbtinis intelektas, verslo skaitmenizavimo vadyba. Esame suplanavę, kad galėtume priimti kiek daugiau nei 400 studentų“, – BNS informavo Kauno technologijos universiteto atstovas Mantas Lapinskas.

Pavasarį, prasidėjus karui Ukrainoje, ši mokslo įstaiga priėmė 103 studentus iš Ukrainos.

Šiai akimirkai turime 369 ukrainiečių paraiškas, o populiariausios studijų programos – informatika, dirbtinis intelektas, verslo skaitmenizavimo vadyba.

Vilniaus universitetas (VU) jau sulaukė apie 300 ukrainiečių prašymų studijuoti bakalauro ir apie 100 prašymų studijuoti magistro studijų programose.

„Ukrainiečiai daugiausiai renkasi programavimo, vadybos, humanitarines studijas“, – informavo universitetas.

Pavasarį VU priėmė 133 ukrainiečius, pasirinkusius studijas tęsti Vilniaus universitete, tuo metu jie daugiausiai rinkosi teisės, vadybos, medicinos studijas.

Kelias dešimtis jau priėmė

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų prorektorė Simona Pilkienė BNS teigė, jog apie 70 ukrainiečių universitetas jau priėmė.

„Šiai dienai yra 69, kurie jau priimti. Yra dar apie šimtas paraiškų, visi tikisi valstybės paramos, bet, deja, negalėsime jų visų tenkinti. Mūsų universitete stebima pasirinkimų tendencija – informatika, multimedijos, apskaita ir finansai. Kadangi turime labai daug anglų kalba vykdomų programų, įvairiai pabirę, kas renkasi ir politologiją, sociologiją ar ekonomiką “, – sakė prorektorė.

Priimti studentai, anot S. Pilkienės, mokyklas yra baigę anksčiau arba nori atvykti studijuoti iš kitų Ukrainos universitetų. Priimti studentai tenkina keliamus reikalavimus – jų aukštas anglų kalbos žinių lygis, egzaminų įvertinimai.

Prasidėjus karui Ukrainoje VDU pavasarį priėmė apie 80 studentų.

„Yra pilna grupė ukrainiečių informatikos studijose, matosi, kad yra jų poreikis. Įdomi detalė, kad grupėje visos merginos, nes vaikinai negalėjo palikti šalies. Merginos irgi renkasi informatikos studijas, turime nestandartinę situaciją, su kuria iki šiol nesusidūrėme“, – teigė S. Pilkienė.

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tvarką, VDU gaus valstybės finansavimą apie 60 studentų, tačiau įstaiga ketina vertinti, kiek ukrainiečių studentų gali priimti savo lėšomis.

„Yra vaikų, kurie iš finansiškai sunkių šeimų, yra Ukrainoje, bet jie nori studijuoti Lietuvoje, jų rezultatai puikūs. Remiantis tuo, kažkiek vietų skirsime, o likusiems teks mokėti, jei turės tokią galimybę“, – sakė prorektorė.

Ketina priimti visus norinčius

Klaipėdos universitetas (KU) pasirengęs priimti visus norinčius studijuoti ukrainiečius.

„Nustatytų ribų, kokį kiekį ukrainiečių galėtų priimti KU nėra. Čia, matyt, bus svarbiausia, kiek patys stojantieji bus pajėgūs finansiškai studijuoti, koks bus valstybės prisidėjimas ar kiti socialinės pagalbos mechanizmai“, – informavo atstovė Dalia Grikšaitė.

Anot jos, šiuo metu universitetas yra gavęs 87 prašymus iš Ukrainos piliečių priimti studijuoti į aukštesnius kursus ar II pakopos studijas. Taip pat yra 30 paraiškų studijuoti pirmame bakalauro studijų programų kurse, tačiau čia dar laukiama baigiamųjų abitūros egzaminų rezultatų.

„Studijų programų pasirinkimai įvairūs – anglų filologija, vadyba, verslo vadyba (magistro studijos), Europos istorija, informatika, kineziterapija, rekreacija ir turizmas, laisvalaikio sportas. Yra prašymų priimti ir į Jūrų transporto inžinerijos bei chemijos inžinerijos studijų programas“, – sakė atstovė.

Anot jos, KU turi penkias bakalauro studijų programas, dėstomas rusų kalba, 19 bakalauro lygmens studijų programų – anglų kalba, šia kalba vykdoma ir 11 magistro studijų programų.

Iki prasidedant karui universitetas turėjo 42 studentus iš Ukrainos, trys iš jų šiemet jau baigė studijas.

Apie šimtą studentų pasirengusi priimti Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Praėjusią savaitę paraiškas studijuoti buvo pateikę apie 70 ukrainiečių.

„Jie nori studijuoti tiksliuosius mokslus, tas programas, kur pilnai anglų kalba. Mielai priimtume į pedagogiką, bet čia jau kalbos specifika. Tarp pasirinkimų – programų sistemos, ekonomika, finansų matematika, o magistrantūros – regionų valdymas“, – vardijo Šiaulių akademijos direktorė Renata Bilbokaitė.

Anot jos, pavasarį universitete pradėję studijuoti ukrainiečiai „labai geri studentai, gabūs, neišlepę“.

Finansuos studijas 700 ukrainiečių

Centralizuotos informacijos, kiek tiksliai ukrainiečių yra pateikę prašymus skirtingiems universitetams kol kas nėra, BNS informavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

„Stojantieji kreipiasi tiesiai į aukštąsias mokyklas, jos priėmimą vykdys iki mokslo metų pradžios. Dėl kelių dešimčių asmenų, kurie kreipėsi į LAMA BPO, duomenis sprendimui priimti perduosim aukštosioms mokykloms taip pat. Per LAMA BPO vyks tik ukrainiečių duomenų patikra“, – informavo įstaiga.

Kaip BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ukrainiečių studentai priimami į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, tačiau jiems numatoma kompensuoti iki 100 proc. studijų kainos.

„700 ukrainiečių studentų, priimtų į Lietuvos aukštąsias mokyklas, 60 proc. studijų kainos planuojama finansuoti valstybės biudžeto lėšomis, likusią dalį padengs aukštosios mokyklos. Aukštosios mokyklos gali priimti ir daugiau ukrainiečių studentų ir jiems kompensuoti studijų kainą pagal savo galimybes“, – informavo ministerija.

Taip pat per Švietimo mainų paramos fondo priemonę dar 60 studijų vietų numatoma finansuoti ukrainiečiams studentams, norintiems studijuoti magistrantūros studijų programoje. Priemone planuojama padengti visą jų studijų kainą ir skirti papildomą stipendiją.

Anot ministerijos, ukrainiečiams, norintiems studijuoti Lietuvoje ir įgijusiems vidurinį išsilavinimą Ukrainoje, reikia pateikti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Taip pat 2022 metų ukrainiečių abiturientai turi būti išlaikę šių metų Ukrainos nacionalinį testą, įgijusieji vidurinį išsilavinimą 2008–2021 metais – Ukrainoje organizuotą išorinį nepriklausomą įvertinimą, o vidurinį išsilavinimą įgijusieji iki 2008 metų – Ukrainos brandos egzaminus.

Ukrainiečiai, vidurinį išsilavinimą šiemet įgiję Lietuvoje, čia stodami į aukštąsias mokyklas turi pateikti brandos atestatą ir būti išlaikę du pasirinktus valstybinius brandos egzaminus arba Ukrainos nacionalinį testą.

Šios priėmimo sąlygos taikomos ukrainiečiams, kurių studijų kaina finansuojama iš valstybės biudžeto ir aukštųjų mokyklų lėšų. Ukrainiečius priimant į aukštąsias mokyklas, pirmenybė teikiama vidurinį išsilavinimą įgijusiesiems šiemet, informavo ministerija.

Vis dėlto jų negavusieji, pasak studentų atstovų, yra priversti dirbti, kad galėtų save išlaikyti, o apgyvendinimo infrastruktūra bendrabučiuose – prasta.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur studijuoja daugiausiai studentų, nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, nuomos kainos lyginant su pernai pakilo penktadaliu ir daugiau, be to, šiemet rinkoje laisvų nuomojamų būstų yra apie keturis kartus mažiau nei pernai dėl į šalį plūstelėjusių ukrainiečių bei baltarusių. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, praėjusiais metais į aukštųjų mokyklų bendrabučius pateko devyni iš dešimties juose gyventi pageidavusių studentų.

Valstybinių universitetų bendrabučių nuomos kainos didmiesčiuose svyruoja nuo kone pusšimčio iki maždaug 180 eurų per mėnesį. 

Lietuvos studentų sąjungos teigimu, būstų nuomos kainos šiuo metu gąsdina, o bendrabučių negavusiam jaunimui paprastai studijas tenka derinti su darbu. 

Bendrabučių kainos nesikeitė

„Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendrabučio kambario kaina, priklausomai nuo kambario tipo ir bendrabučio, asmeniui kainuoja nuo 60 iki 180 eurų per mėnesį. Kaina nebuvo koreguojama, išliko kaip pernai“, – BNS informavo universitetas. 

VDU duomenimis, bendrabučiuose yra daugiau nei 1 500 vietų, tenkinama apie 95 proc. norinčių apsigyventi prašymų. 

Kaip BNS informavo Vilniaus universiteto (VU) atstovė Liudmila Januškevičienė, pernai į universitetą buvo priimta per 4000 bakalauro ir vientisųjų studijų pirmakursių. VU bendrabučiai iš viso gali apgyvendinti 5500 studentų.

„Pernai metais rudenį 95 proc. prašymus pateikusių pirmakursių gavo vietas VU bendrabučiuose. Kiek pirmakursių bus apgyvendinta VU bendrabučiuose šiemet, galėsime pasakyti tik rugsėjo mėnesį, kai bus pasirašytos apgyvendinimo sutartys“, – BNS sakė L. Januškevičienė.

Anot jos, VU nusprendė šiemet apgyvendinimo bendrabučiuose kainų nekelti. Jos šiuo metu svyruoja nuo 44 iki 174 eurų per mėnesį, priklausomai nuo kambario vietų ir gyventojų jame skaičiaus. 

Šio universiteto Šiaulių akademijos direktorė Renata Bilbokaitė BNS teigė, jog įstaiga turi apie 500-600 vietų bendrabutį. Bakalauro studijas rudenį turėtų pradėti iki 150 studentų, tad vietų turėtų pakakti. 

„Įprastai ne visi nori gyventi bendrabutyje. Dalis patys iš Šiaulių regiono, pas tėvus gyvena. Bendrabučiai reikalingi atvykstantiems, juk dar neseniai, pandemijos laikotarpiu jie apskritai tušti buvo, studentai atsisakė, kad nemokėtų mokesčių“, – sakė direktorė.

Anot jos, kaina bendrabutyje koreguojama nežymiai, vos keliais eurais ir priklauso nuo kambaryje gyvenančių asmenų skaičiaus bei jo dydžio.

„Vienviečiam kambary kainuoja apie šimtą eurų, šiek tiek komunaliniai mokesčiai, bet gyvenant trise ar keturiese būna apie 50 eurų. Kaina labai žmogiška. Šiek tiek pabranginome, apvalinome į studento pusę, gal apie 5 eurais, bet rudenį reikės peržiūrėti, nes skelbiama, jog vanduo trečdaliu pabrango, o tai rimtas reikalas, studentai maudosi labai dažnai, skalbiasi, šiek tiek gali kilti“, – teigė direktorė.

R. Bilbokaitė pabrėžė, jog bendrabučiuose nesiekiama gauti pelno, tad kaina yra palanki studentui. Tiesa, anot vadovės, nors įstaigai pavyko keletą aukštų sutvarkyti, atnaujinti baldus, visgi bendrabučiams labai stinga valstybės investicijų jų modernizavimui.  

Gali apgyvendinti trečdalį

Kauno technologijos universitetas (KTU) bendrabučiuose gali apgyvendinti apie trečdalį studentų, tačiau daugelio norinčiųjų patekti prašymai patenkinami. 

„Remiantis penkerių metų studentų skaičiaus vidurkiu bei KTU bendrabučių vietų skaičiumi, mūsų universitetas gali apgyvendinti apie 31 proc. priimtų studentų – šiuo metu turime 2569 vietas“, – sakė KTU atstovas Mantas Lapinskas. 

Anot jo, studentai, pasirašę sutartį su KTU ir pateikę prašymą gyventi bendrabutyje, nereitinguojami – internetinė registravimosi sistema paremta bendros eilės principu, tačiau prioritetinė vieta gali būti skiriama negalią turintiems studentams.

„Šiuo metu bendrabučių nuomos kainų kėlimas nėra planuojamas, o kainos svyruoja nuo 60 iki 153 eurų“, – teigė M. Lapinskas. 

 Bendrabučių vietų prašymų teikimas prasideda rugpjūčio pradžioje. Pasak atstovo, ankstesnių metų patirtys rodo, kad studentų, kurių poreikis yra gyventi bendrabutyje, didžiąja dalimi prašymai patenkinami.

Statys naują bendrabutį

Klaipėdos universiteto (KU) infrastruktūros ir plėtros prorektoriaus Benedikto Petrausko teigimu, situacija dėl studentų apgyvendinimo nėra paprasta, vietų bendrabučiuose visada trūksta.

„Dėl to pradedame dar vieno bendrabučio statybas. Jį tikimės atverti 2023-iaisiais“, – sakė B. Petrauskas. 

KU studentus kol kas apgyvendins dviejuose bendrabučiuose. Naujiems mokslo metams pirmakursiams bus paruošta apie 60 vietų – 40 naujos statybos bendrabutyje, esančiame KU miestelyje, 20 – bendrabutyje, esančiame pietinėje miesto dalyje, nors poreikis, anot prorektoriaus, paprastai būna dvigubai-trigubai didesnis.

KU bendrabučiuose yra apgyvendinta apie 20 ukrainiečių karo pabėgėlių.

„Kainos už bendrabučius didėja palyginti nedaug, apie 10-15 proc. Kainų didinimą sąlygojo situacija rinkoje bei augantys energetinių išteklių kaštai. Planuojama, kad nuo rugsėjo asmuo už mėnesio gyvenimą bendrabutyje, esančiame KU miestelyje, mokės 120 eurų, apsigyvensiantieji Statybininkų prospekte – 70-80 eurų“, – sakė prorektorius.

Pirmumas skirstant vietas taikomas atsižvelgiant į studentų gyvenamąją vietą, kiek ji nutolusi nuo Klaipėdos, į socialinę padėtį. Pagalba suteikiant gyvenamąją vietą teikiama ir sportuojantiems bei taip universiteto vardą garsinantiems studentams.

Studentams tenka dirbti

Lietuvos studentų sąjungos atstovė Gabrielė Šturmaitė teigia, jog daugelis studentų gauna vietą bendrabutyje, tačiau jo negavusiems tenka nuomotis būstą ir studijas derinti su darbu. 

„Iš studentų kol kas negirdime nuogąstavimų dėl išaugusių nuomos kainų, tačiau faktas, kad kaina yra švelniai tariant gąsdinanti. Taigi, jei studentas pasirenka nuomotis būstą didžiuosiuose miestuose ir jo tėvai ar globėjai negali suteikti reikiamos finansinės paramos, didelė tikimybė, kad studentas studijas derins su darbu. Tokia praktika rodo, kad nukenčia tiek studijų rezultatai, tiek studento sveikata, emocinė būsena“, – BNS sakė G. Šturmaitė. 

Anot jos, šiuo metu studentų paramos mechanizmai „nėra pakankami net baziniams poreikiams patenkinti, o jei kalbame apie valstybės remiamą paskolą, jos grąžinimo sąlygos nėra patrauklios studentams, tik apie 6 proc. renkasi tokią galimybę“.

„Kita vertus, galima pasidžiaugti, kad vietą universiteto ar kolegijos bendrabutyje gauna beveik kiekvienas besikreipiantis studentas. Kiek girdime iš aukštųjų mokyklų, tik keli procentai negauna vietos, jei jau neužtenka visiems. Tik čia matome kitą problemą – studentų apgyvendinimo sąlygoms yra skiriama per mažai dėmesio ir finansų. Lietuvoje dar stovi bendrabučiai menantys sovietmetį, kur vienu ar keliais dušais dalijasi visas gyventojų aukštas“, – teigė G. Šturmaitė. 

Ketina atnaujinti bendrabučius

Kaip BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), siekiama, kad studentams, besimokantiems šalies aukštosiose mokyklose, būtų prieinama kokybiška infrastruktūra ir jie galėtų naudotis aukštųjų mokyklų teikiamomis apgyvendinimo bendrabučiuose paslaugomis.

„Tai numatyta ir ministerijos suformuluotose pažangos priemonėse – kuriamos sąlygos atnaujinti aukštųjų mokyklų pastatus bei studentų bendrabučius ir taip užtikrinti geresnes studentų mokymosi ir gyvenimo sąlygas“, – informavo ministerija.

Anot jos, nuo 2020 metų Viešųjų investicijų plėtros agentūra aukštojo mokslo ir profesinio mokymo infrastruktūrų atnaujinimui bei plėtrai teikia paskolas. Jos lėšomis gali būti finansuojamas aukštojo mokslo ir profesinio mokymo pastatų, įskaitant bendrabučius, išorės ir vidaus atnaujinimas, naujų pastatų statyba, kiti su pastato atnaujinimu ar plėtra susiję rangos darbai.

„Šiuo metų yra sudaryta 10 sutarčių dėl aukštojo mokslo įstaigų modernizavimo, trys iš jų – dėl aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių renovacijos. Šalia to ministerija dar šiais metais pradėjo įgyvendinti aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programą. Jai iki 2025 metų skirta per 8,5 mln. eurų“, – teigiama ministerijos BNS pateiktoje informacijoje.

Ministerijos duomenimis, valstybinių aukštųjų mokyklų bendrabučių paslaugomis praėjusiais studijų metais naudojosi beveik 90 proc. visų studentų, pageidavusių gyventi bendrabučiuose.

„Kol kas sudėtinga pasakyti, kiek pirmakursių šiemet turėtų pradėti studijuoti, nes nėra pasibaigęs pirmasis priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Preliminariai valstybės lėšomis numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – 8,4 tūkst. į universitetus, 4,3 tūkst. į kolegijas. Šiuo metu, remiantis LAMA BPO duomenimis, stojančiųjų, turinčių bent po vieną visas konkurso sąlygas tenkinantį pageidavimą, yra 14,9 tūkst.“, – informavo įstaiga.

Lietuvoje yra 100 valstybinių aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių. Bendras gyvenamųjų vietų bendrabučiuose skaičius – daugiau kaip 25 tūkstančiai. 

Nuoma brango penktadaliu

Kaip BNS teigė nekilnojamojo turto brokeris Marius Čiulada, šiemet studentus pasitinka ne mažiau nei 20 proc. pakilusios būsto nuomos kainos. Skelbimų portaluose už dviejų kambarių buto Vilniuje nuoma vidutiniškai prašoma 600-750 eurų. Kaune kaina siekia apie 500-550 eurų, panašiai ir Klaipėdoje. 

Be to, rinkoje, anot M. Čiulados, šiuo metu yra keturis kartus mažiau laisvo nuomojamo būsto nei pernai.

„Skaičiuodavome rinkoje apie 2000 nuomojamo būsto, dabar atsidarius specializuotus portalus pasiūla nesiekia net 500“, – sakė M. Čiulada.

Anot jo, įtemptą nuomos rinką padiktavo „labai didelis suaktyvėjimas iš Baltarusijos, bent jau Vilniuje, o visoje Lietuvoje ukrainiečių daug“.

„Būsto pastatoma mažiau tris metus iš eilės, naujų statybų kiekis mažėja, tad pasiūla, kuri ateina į rinką mažėja, o poreikis išaugo stipriai“, – teigė M. Čiulada.

Jo teigimu, nuomos rinka kol kas nėra aktyvi, juntamas atostogų sezonas ir atoslūgis, tačiau nuo Žolinių iki pat spalio jaučiama „karštinė, kai nuomos kainos tiesiog sezoniškai pakyla dar plius 10 proc. lyginant su metų vidurkiu“. 

„Kokios prognozės šiems metams – bus sunkiau. Vienintelis dalykas kuris daro įtaką, tai, kad kiekvienais metais pirmakursių yra mažiau apie dešimt procentų. Tuo tarpu universitetų siūlomo būsto vietų skaičius lieka tas pats. Kas netelpa į bendrabutį, jų skaičius vis mažėja“, – teigė M. Čiulada.

Anot jo, vyraujant išaugusioms nuomos kainoms, bendrabučiai „bus populiarūs ir gelbės daugelį studentų“. 

„Nebus lengva. Patarimas mano būna – nelaukti paskutinės minutės, ieškotis jau dabar, nes tikrai konkuruos su ukrainiečiais, baltarusiais labai stipriai. Dar patarimas kooperuotis ir keliese nuomotis vieną didesnį būstą“, – sakė brokeris. 

„Šiandien Rusijos teroristai atakavo du didžiausius Mykolajivo universitetus. [Paleido] bent 10 raketų. Dabar jie kėsinasi į mūsų švietimą. Prašau visų demokratinių šalių universitetų patvirtinti, kad Rusija yra tai, kas ji iš tikrųjų yra – teroristė“, – rašė V. Kimas.

Ukrainos portalas unian.net citavo V. Kimą: „Buvusioje Sovietų Sąjungoje buvo tik du laivų statybos universitetai – Mykolajive ir Sankt Peterburge... Man štai kas įdomu: jie užblokavo mūsų uostus, jūrą, naikina uostus, dabar naikina laivų statybos universitetą. Kaip jie reaguotų, jei ant Sankt Peterburgo universiteto nukristų penkios raketos?“

Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius pranešė, kad apšaudymo vietose jau dirba gelbėtojų komandos: „Dabar žinome apie du sužeistuosius. Šį kartą rašistai smogė Mykolajivui apie 7.50 val. ryto, puikiai žinodami, kad tokiu metu gatvėse jau būna daug žmonių. Tikri teroristai!“.

Sužeisti keturi žmonės

Per Rusijos raketų ataką Mykolajivo mieste sužeisti keturi žmonės, pranešė Mykolajivo srities tarybos pirmininkė Hanna Zamazejeva, kuria remiasi agentūra „Ukrinform“.

„Šįryt Mykolajivas vėl smarkiai apšaudytas. Mažiausiai 10 raketų pataikė į du universitetus ir civilinės infrastruktūros objektus. Apgadinti gyvenamieji pastatai. Atakos metu sužeisti keturi žmonės“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė H. Zamazejeva.

Tarybos pirmininkė pridūrė, kad atakos metu vaikai nenukentėjo. Visi sužeistieji išgabenti į medicinos įstaigas, kur jiems teikiama visa reikalinga pagalba.