Ją ves Alytaus Dzūkijos mokyklos prancūzų kalbos mokytoja, frankofoniško teatro būrelio vadovė Neringa Svinkūnienė. Vieša nuotolinė prancūzų kalbos pamoka bus transliuojama 13 val., pranešė ŠMSM.

Kaip pasakoja pati mokytoja, prancūzų kalba ją sužavėjo pirmą kartą nuvykus į Prancūziją ir būdama 15 metų ji jau žinojo, ką norės studijuoti ir su kuo sies savo gyvenimą.

N. Svinkūnienė prancūzų kalbos filologiją studijavo tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete, vėliau kalbos mokė VGTU inžinerijos licėjuje, Prancūzų institute, ISM universitete, Užsienio kalbų mokymo centre, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijoje.

Lietuvai siekiant nuo dominuojančio rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokymo pereiti prie Europos Sąjungos (ES) kalbų ministerija vaikus ir jų tėvus kvies į pažintines nuotolines prancūzų ir vokiečių kalbų pamokas. Jos rengiamos kartu su Prancūzų ir Goethe's (Gėtės) institutais. Vokiečių kalbos pamoka vyks kovo 7 dieną.

Pasitelkus interaktyvias priemones pamokose vaikai galės susipažinti su kalbomis, jų ypatumais, išmokti pirmų žodžių, dalyvauti viktorinose, užduoti klausimų mokytojoms, susidaryti savo įspūdį apie kalbą. Pamokos orientuotos į 4–5 klasių mokinius.

„Anglų kalba yra šiuolaikinio pasaulio kalba – dauguma ją mokame, be jos sunku įsivaizduoti ne tik keliones, bet ir įprastą darbo dieną Lietuvoje. Antroji užsienio kalba jau yra privalumas, galintis atverti gerokai daugiau bendravimo, mokymosi, profesijos pasirinkimo, studijų, karjeros galimybių“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Antroji užsienio kalba jau yra privalumas, galintis atverti gerokai daugiau bendravimo, mokymosi, profesijos pasirinkimo, studijų, karjeros galimybių.

Pirmąją užsienio kalbą mokiniai renkasi nuo 2 klasės, antrąją – nuo 6 klasės ir ji yra privaloma iki 10 klasės.

Ministerija siekia, kad nuo kitų mokslo metų mokiniai visose mokyklose galėtų rinktis antrą užsienio kalbą bent iš dviejų kalbų, kaip ir numatyta ugdymo programose, o nuo 2024–2025 mokslo metų visos mokyklos turės pasiūlyti rinktis bent iš dviejų ES kalbų.

Pasak ŠMSM pranešimo, besirenkančių mokytis vokiečių ar prancūzų kalbą daugėja. Šiuo metu rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą mokosi 73 proc. mokinių, vokiečių – 17,8 proc., prancūzų – 7 proc. mokinių.

Lietuvos švietimo vadovai yra nurodę rekomenduojantys mokykloms atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos. 

Tampa aktualus kalbos vaidmens šiuolaikiniame pasaulyje suvokimas. Gimtoji kalba – tarsi mūsų tėvai, seneliai, protėviai, kurie gyvena mūsų prisiminimuose ar, laimei, tebėra šalia. Kitos kalbos – mūsų draugai ir svečiai (kviesti ar nekviesti). Tik nuo mūsų priklauso, kaip mes juos priimame: kaip draugaujame ir kuo vaišiname? Kiek laiko su jais praleidžiame? Kaip puoselėjame tą draugystę ar bendrystę? O gal norime savo ateitį sieti ne tik su viena ar dviem kalbomis, bet su keturiomis, penkiomis? Ar skaitome ir bendraujame kitomis kalbomis, gal dainuojame, o gal žiūrime filmus originalo kalba su subtitrais, taip treniruodami ne tik savo klausą, bet ir gilindami smegenų vingius? Gal kalbos – mūsų draugai – mus skatina keliauti ir pažinti pasaulio įvairovę, kitus žmones, atpažinti įvairių šalių valgių pavadinimus, neišsimušant iš vėžių, kai norime kavos su pienu ir net Lietuvoje taisyklingai itališkai ištariame žodį „latte“ (kirtis ant pirmojo skiemens), nors vis dar galime girdėti tarsi prancūzišką žodžio tarimą (neteisingai dėdami kirtį ant balsės „e“). Smagu girdėti užkietėjusius greičio mėgėjus, subtiliai tariančius „Lamborghini“ („g“) ar rimtus realistus, vis svarstančius „Volkswagen“ pranašumus ir jau pradedančius suvokti kontroversiškos frazės „Das auto“ pirmo žodžio (artikelio) reikšmę. Jau turbūt nieko nebestebina vis dažniau girdimas posakis „vyšnia ant torto“ (pranc. „la cerise sur le gâteau“), nors mums lietuviškai jis ir skamba kiek neįprastai, ar ne visai tikęs posakis – atvykėlis iš anglų kalbos – „turėti gerą laiką“ (angl. „to have a good time“). Vienos kalbos mums artimos – lyg seserys ar broliai, kitos – galbūt seniai matyti ar užmiršti pažįstami. Štai kad ir ukrainiečių kalba mums jau tampa sava – lyg draugas, kurį seniai matėme, o dabar džiaugiamės sutikę, todėl ir norisi su juo būti, bendrauti, tiesiog klausytis. Džiugina ir Ministrės Pirmininkės teiginys, kad jau ne tik supranta ukrainiečių kalbą, bet ja ir bendrauja. Nebestebina ir ES šalių internautų teiginiai apie įprastinę rytmečio rutiną: „atsikeliu, geriu kavą ir klausausi prezidento Zelenskio naktinių-rytmetinių įžvalgų“ (teisingai spėjate – būtent ukrainiečių kalba). Na, ir mes visi juk labai greitai išmokome ir kartojame šmaikščias, garbingas frazes ukrainietiškai. Prisiminėme ir kiek primirštą rusų kalbą (ypač tardami skambius posakius). Deja, ne visada anglų ar kita kalba gelbėja bendraujant su ukrainiečiais. Štai prie šio aspekto ir norėčiau stabtelėti.

Ukrainiečių kalba įgijo stipresnes pozicijas 2019 m. birželio 16 d. įsigaliojus įstatymui, skelbiančiam ją valstybine kalba. Tai buvo tarsi lingvistinis perversmas Ukrainoje, sulaukęs stipraus pasipriešinimo iš prorusiškosios opozicijos. Bendraujant su ukrainiečiais išryškėja jų gėrėjimasis savo valstybine kalba. Tuo neseniai teko įsitikinti ne tik „Eurovizijos“ dainų konkurso metu, bet ir kalbantis su dviem šauniomis studentėmis iš Ukrainos, kurios, prasidėjus karui, buvo priimtos tęsti studijų VDU bakalauro studijų Anglų filologijos programoje. Kilusios iš to paties miesto – Žytomyro – susitiko Kaune. Abi kalba ir ukrainiečių, ir rusų kalbomis, tačiau tik vienos jų šeimoje kalbama ukrainietiškai ir tuo mergina itin didžiuojasi. Abi svarstė, kaip būtų keitęsis gyvenimas, jei ukrainiečių kalba jau seniai būtų buvusi valstybinė. Šios VDU Anglų filologijos trečio kurso studentės taip pat pripažino, kad ir anglų kalba, ir kitos užsienio kalbos nepakankamai gerai mokomos Ukrainoje: nors pastaraisiais metais jų gimtojoje šalyje ir įvyko tam tikrų pokyčių, tačiau užsienio kalboms vis dar neskiriama daug dėmesio. Studentės pastebėjo, kad Lietuvoje žmonės daug geriau kalba užsienio kalbomis (ypač anglų) nei Ukrainoje, ir apgailestavo, kad užsienio kalbų padėtis Ukrainoje žymiai skiriasi nuo kalbų politikos Lietuvoje. Jos taip pat išsakė nuomonę, kad čia atvykusius ukrainiečių vaikus ir suaugusiuosius reiktų mokyti ne tik lietuvių kalbos, bet ir anglų – tai, pasak šių studenčių, jiems atvertų naujų galimybių, kurių galbūt nebūtų turėję net gimtojoje šalyje. Anglų kalba jiems padėtų stebėti objektyvią informaciją įvairiuose užsienio žinių portaluose, susipažinti su ES dokumentais ir bendrauti su ES šalių piliečiais.

Po šio įkvepiančio pokalbio su ukrainietėmis pabandžiau prisiminti, kada gi Lietuvoje, pavyzdžiui, anglų kalba tapo pirmąja privaloma užsienio kalba. Suradus reikalingą informaciją teko gerokai nustebti, kad tik nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. anglų kalba buvo pradėta mokyti visose pradinėse mokyklose nuo antros klasės. 2008 m. ir anksčiau vyko aršūs debatai dėl šios privalomos kalbos: buvo svarstoma, ar užsienio kalbos įtraukimas į ugdomąsias programas nebus žalingas vaikų psichinei sveikatai, ar nepakenks jų vystymuisi ir t.t. Įdomiausia, kad daugelis priešininkų dar nesunkiai galėjo prisiminti tuos laikus, kai būtent rusų kalba buvo sudėtinė mokomųjų programų privalomoji dalis, nors nebuvo ar negalėjo būti iniciatorių tam priešintis. Taigi, tai, kas buvo karštų diskusijų objektas, dabar yra savaime suprantamas dalykas. Atlikti įvairūs tyrimai rodo, kad lingvistinis ugdymas, mokant vienos ar daugiau užsienio kalbų ne tik visokeriopai prisideda prie vaikų ugdymo, bet ir lavina jų klausą, jautrumą įvairiems lingvistiniams niuansams. Galime džiaugtis, kad atsiranda vis daugiau tėvų, skatinančių savo vaikus mokytis kelių užsienio kalbų.

Kalba yra ir nuosavybė, mūsų turtas, kurį galime nuolat puošti, tobulinti, atstatyti. Tai turtas, kuris nei sudegs, nei sugrius, nei išnyks, o bus visada šalia.

Kiekviena kalba yra jėga, padedanti mums pažinti pasaulį ir save. Kalba – tarsi instrumentas, įgalinantis mus suvokti aplinką ir matyti joje save pačius. Tai tarsi veidrodis, kurio atspindyje matome ir save, ir mus supantį pasaulį. Kalba mums suteikia galimybių atrasti naujų iššūkių, išspręsti problemas, suprasti kitus, skleisti žinias, daryti atradimus, gilintis į pasaulio kultūrinius lobynus, skaityti, dainuoti ir svajoti. Kalba ar kalbos yra mūsų tapatybės tvarinys: ne veltui vis primenama, kad esi tiek kartų žmogus, kiek kalbų moki. Kalbėdami mes tampame artimesni kitiems, su kiekviena kalba įgauname daugiau pasitikėjimo savimi, daugiau žinių ir supratimo apie kitus.

Kalba yra ir nuosavybė, mūsų turtas, kurį galime nuolat puošti, tobulinti, atstatyti. Tai turtas, kuris nei sudegs, nei sugrius, nei išnyks, o bus visada šalia. Kalba yra neatsiejama nuo mūsų dalis – mes gyvename su ja, o ji gyvena su mumis. Kalbos yra ginklai, padedantys kovojant su priešais ir, galbūt, net galintys užkirsti kelią agresijai.

Kiekviena išmokta kalba mums suteikia ryžto, kviečia įgyvendinti naujus siekius. Todėl ypač džiugina tokie reiškiniai, kaip visais medijų kanalais transliuojami įkvepiantys Jugtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono pasisakymai ugninga anglų kalba, JAV prezidento Joe Bideno rimti teiginiai ir paraginimai, prezidento Volodymyro Zelenskio kalbų (pirmaisiais karo mėnesiais) rinkinio pasirodymas prancūzų kalba. Beje, pastarasis reiškinys, suvienijęs ir vertėjus, ir diplomatus, ir politikus, nustebino operatyvumu. Kai kurie V.Zelenskio pasisakymai išversti iš ukrainiečių kalbos, kiti – iš anglų. Jau pats faktas, kad šį balandį pasirodęs pirmasis tokio pobūdžio rinkinys išleistas Paryžiuje prancūzų kalba, yra tarsi kalbų vienybės įrodymas – puikus pavyzdys, kad ši lingvistinė vienybė yra stipri jėga. Šią savaitę Kanadoje pasirodęs prancūzų kalba rašančio kanadiečių poeto Bernard'o Antono eilėraščių rinkinys „Laurai Ukrainai“ („Lauriers pour l’Ukraine“) yra tarsi laurų vainikai visoms kalboms – ir pasakytoms, ir išmoktoms, ir toms, kurių mokomės visą gyvenimą nuolat jas tobulindami ar ypač toms, kurias norime studijuoti!

Tai vieni nepopuliariausių egzaminų. Prancūzų kalbos egzaminą pasirinko 32 kandidatai, vokiečių – 99, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.

Antradienį jie atliks klausymo, skaitymo ir rašymo dalių užduotis.

Užsienio kalbos brandos egzaminą sudaro keturios dalys. Balandžio 22 dieną kandidatai jau laikė kalbėjimo dalį.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 1 dieną ir truks iki birželio 23 dienos. Šios egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos.

Švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laiko 27 tūkst. 731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivis.

Lietuvoje norintieji gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Birželio 21–23 dienomis vyks anglų kalbos, birželio 22–23 dienomis – rusų kalbos, birželio 23 dieną – prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminų kalbėjimo dalys.

Iki pandemijos ši egzamino dalis vykdavo balandį, šiemet vyksta panašiu laiku kaip ir pernai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.

Klausymo, skaitymo ir rašymo anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminų dalis abiturientai laikė praėjusią savaitę, o rusų kalbos – laikys kitą savaitę. Kiekviena egzamino dalis sudaro ketvirtadalį bendro vertinimo.

„Užsienio kalbos egzamino kalbėjimo dalis susideda iš 3–4 minučių trukmės mokinio monologo ir 4–5 minučių trunkančio dialogo, kai kalbasi du mokiniai. Mokinių poros yra sudaromos iš anksto. Porą turėtų sudaryti mokiniai, kurių III gimnazijos klasių dalyko metiniai įvertinimai yra panašūs“, – sakė Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Kiekvienas abiturientas į egzamino vykdymo ir vertinimo centrą turi atvykti iki jam paskirto laiko.

Egzamino kalbėjimo dalies trukmė vienam mokiniui – iki 30 minučių, iš jų 15 minučių skiriama pasirengti užduočiai atlikti. Pavėlavus ne daugiau kaip 15 minučių, abiturientui egzaminą laikyti leidžiama, tačiau jam skirtas egzamino laikas nepratęsiamas.

Brandos atestatui gauti mokinys ir buvęs mokinys turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą ar atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Dėl koronaviruso pandemijos egzaminų metu privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Naudojantis bendromis knygomis, žinynais reikia dezinfekuoti paviršius arba naudotis vienkartinėmis pirštinėmis.

Nepaisant pandemijos, šiemet brandos egzaminų sesija prasidėjo pora savaičių anksčiau nei pernai, birželio 7-ąją. Pagrindinė sesija baigsis liepos 2 dieną.

Iš viso brandos egzaminus pasirinko laikyti 27 tūkst. 539 mokiniai.

Tarptautinio daugiašalio „Erasmus+“ projekto MELT svečiai iš Italijos, Portugalijos, Prancūzijos (Baskų krašto), Anglijos ir Maltos mokyklų mokėsi pagal lietuviškas tradicijas.

Spalio 8–12 d. Kauno senamiesčio progimnazijoje lankėsi keturiolika mokytojų ir šešiolika mokinių iš tarptautiniame projekte dalyvavusių valstybių. Tai jau ketvirtas projekto susitikimas, suteikiantis galimybę mokiniams mokytis kitaip, o mokytojams – tobulėti.

Svečiai gyveno šeimose ir lankė pamokas. Tad Senamiesčio progimnazijos mokiniams, kurie globojo svečius, anglų kalbos pamokos tą savaitę truko net po 14 valandų per parą. Juk visą laiką su naujuoju draugu reikėjo bendrauti tik angliškai.

Mokytojai taip pat neleido svečiams atsipalaiduoti: įtraukė į visas mokyklines veiklas ir užsiėmimus. Tuo metu mokytojai diskutavo apie bendrąsias mokytojų kompetencijas, analizavo projekto pirmųjų metų rezultatus ir planavo naujas veiklas kuriant bendrą Europos mokytojo profilį.

Kiekviena projekto savaitės diena šalia pamokų buvo skirta vis kitokiai veiklai. Vieną dieną visi projekto dalyviai lankėsi Kauno miesto savivaldybėje. Ten vaikus priėmė ir Kauno miesto vardu sveikino mero pavaduotojas Mantas Jurgutis. Jis trumpai papasakojo mūsų svečiams apie Kauno mokyklas ir koks svarbus Kaunui yra švietimas, kuriam skiriama net 46 proc. miesto biudžeto. Tai svečiams padarė didelį įspūdį. Pasėdėję mero kėdėje ir apdovanoti simbolinėmis dovanomis, svečiai išskubėjo apžiūrėti miesto. Mokytojai taip pat svečiavosi ir Milikonių progimnazijoje bei Veršvų gimnazijos Romainių pradinėje mokykloje, kur skleidė žinią apie projektą ir susipažino su kitokiomis ugdymo aplinkomis.

Jau kitą dieną įvairiakalbis klegesys skambėjo Anykščiuose. Projekto dalyviai vaikščiojo medžių viršūnėmis – medžių lajų taku ir susipažino su lietuvių tautinio paveldo tradicijomis Arklio muziejuje. Šilta pačių iškepta duona, tarsi tai dienai užsakytas puikus oras ir žaidimai lauke nepaliko nė vieno abejingo.

Ketvirtadienio pavakarę į mokyklą rinkosi gerokai gausesnis būrys – bendruomenės vakaras sujungė mokytojus, svečius, mokinius ir jų tėvelius. Linksmos dainos, šokiai įtraukė visus ir parodė, kokie galime būti vieningi ir kokie esame panašūs, net jei ir esame iš skirtingų šalių.

Paskutinė projekto dalyvių viešnagės diena buvo itin aktyvi. Visi skubėjo į netradicinius fizinio ugdymo užsiėmimus. Juk ne visi yra bandę kovos menus ar linksmąsias estafetes.

Nors oras ir nelepino, o savaitė prabėgo greitai, visi jautėsi tiesiog kaunastiškai! Svečiai išvyko pilni entuziazmo ir užsidegimo toliau vykdyti projekto veiklas ir žadėjo dar kada nors sugrįžti.

Šis straipsnis yra finansuojamas remiant Europos Komisijai. Jis atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija ar Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra  negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Kaune veiklą pradėjusios tarptautinės įmonės per 2019–2021 m. planuoja sukurti beveik 1 600 naujų ir gerai apmokamų darbo vietų, t. y. vidutiniškai beveik po 530 darbo vietų kiekvienais metais.

Siekdamos surasti tinkamiausius specialistus naujoms darbo vietoms užimti, įmonės pirmiausiai bendradarbiauja su vietos aukštojo ir profesinio ugdymo įstaigomis, ieško reikalingų darbuotojų Kaune ir Kauno rajone, tačiau dalį darbuotojų – dažniausiai aukščiausios ir vidurinės grandies vadovų – užsienio kapitalo įmonės į Kauną persivilioja iš kitų padalinių užsienio šalyse.

Pagrindinis uždavinys, keliamas užsienio ekspertams, yra gerosios patirties ir žinių perdavimas, pagalba pradėti ir išvystyti kertinius įmonės veiklos procesus. Kadangi įmonių statyba, įrengimas, veiklos pradžia ir procesų įgyvendinimas neretai užtrunka ne vienerius metus, dalis šių vadovų į Kauną persikelia kartu su šeimomis.

Tarptautinio išsilavinimo aktualumas užsieniečių ir mišrioms šeimoms

Nors grįžtamosios lietuvių migracijos srautas, deja, neauga sparčiai, tiek Lietuvoje, tiek Kaune įsikuria vis daugiau mišrių šeimų. Kasmet į Lietuvą grįžta daugiau kaip 1 000 ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų.

Užsieniečių bei mišrioms šeimoms aktualus dvikalbis ugdymas arba mokymasis užsienio kalba. „Džiaugiamės, kad nusprendus reemigruoti, ar atvykstant iš užsienio dirbti į Lietuvą, Kaunas pasirenkamas kaip tinkamas miestas šeimoms. Šioms šeimoms Kaunas gali pasiūlyti patogią infrastruktūrą ir kokybišką kasdienybę, patrauklias sąlygas vaikams pilnavertiškai mokytis, augti ir tobulėti“ – įsitikinusi VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vyr. projektų vadovė Neringa Valantinė.

Šioms šeimoms Kaunas gali pasiūlyti patogią infrastruktūrą ir kokybišką kasdienybę, patrauklias sąlygas vaikams pilnavertiškai mokytis, augti ir tobulėti.

„Globalizacijos proceso iššūkiai, Kauno Jėzuitų gimnazijos mokinių veržimasis įgyti tarptautinį išsilavinimą užsienyje, emigrantų tėvų, gyvenančių užsienyje, bet suvokiančių išsilavinimo svarbą, prašymai sudaryti galimybę vaikams mokytis mūsų gimnazijoje bei tokių mokinių adaptavimosi problemos, nes jie menkai mokėjo komunikuoti gimtąja kalba, paskatino Kauno Jėzuitų gimnaziją labiau domėtis galimybe Kauno Jėzuitų gimnazijoje mokomuosius dalykus dėstyti anglų kalba“, – prisimena Kauno Jėzuitų gimnazijos, kurioje ugdymas anglų kalba vyksta jau nuo 2013 m., direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aušrinė Šerepkienė.

„Matome užsienio investicijų augimą Kaune ir su jomis vis daugiau atvykstančių užsieniečių. Sulaukiame daug užklausų iš besirengiančių atvykti dirbti mūsų mieste bei gyvenančių lietuvių šeimų ne Lietuvoje dėl galimybės mokytis anglų kalba. Taip pat „Erudito licėjuje“ gana didelis procentas (apie 15 proc.) mokinių iš mišrių ar užsienyje ilgą laiką gyvenusių šeimų, kurių vaikams lietuvių kalba nėra pagrindinė. Laikomės nuostatos, kad apie 30 proc. ugdomojo turinio būtų pateikiama anglų kalba, o licėjuje šiuo metu mokosi mokiniai iš daugiau nei 10 šalių. Pati mokyklos komanda taipogi tarptautinė – turime specialistų iš Taivano, Gruzijos, Kamerūno, Portugalijos, Indijos.“, – pasakoja Erudito Licėjaus direktorius dr. Nerijus Pačėsa.

„Vaikystės Sodo“ ir „Karalienės Mortos mokyklos“ Kauno regiono vadovė Elvija Petkevičienė pasakoja, kad: „Ugdymo anglų kalba poreikis Kaune jaučiamas pastaruosius keletą metų. Kadangi didelį dėmesį skiriame kalbų ugdymui, pas mus mokosi vaikai iš trikalbių ar dvikalbių šeimų. Šiemet turime vaikų, kalbančių tik anglų kalba, todėl „Vaikystės Sode“ atidarėme tarptautinę klasę ikimokyklinukams, kurioje mokytojai su vaikais ir tėvais kalba tik anglų kalba. Kadangi jaučiame didėjantį susidomėjimą bei  Kauno investicinio augimo pulsą, planuojame atidaryti tarptautinę klasę ir pradinėje mokykloje“.

Integracijos iššūkiai

Kraustymasis į kitą šalį yra tikrai nemažas iššūkis ne tik vaikams, bet ir visai šeimai, o nauja mokykla vienas iš aktualiausių klausimų į Lietuvą grįžtančių bei atvykstančių užsieniečių šeimoms. Tačiau, anot E. Petkevičienės, „akivaizdu, kad Kaunas ir ugdymo įstaigos tam ruošėsi ir yra pasiryžęs šį iššūkį priimti – vis daugiau informacijos pateikiama anglų kalba. Be to, ir kauniečiai yra labai svetingi bei visada pasiryžę pagelbėti“. E. Petkevičienė pastebi, kad „šeimos mus susiranda ir renkasi dėl panašumo į kitų užsienio ar tarptautinių mokyklų ugdymo procesų organizavimą, tai tikrai labai palengvina šeimų apsisprendimą kraustytis ir kurtis Kaune.“

Kauno Jėzuitų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui A. Šerepkienė akcentuoja, kad dažniausiai emigrantų vaikų integracijoje pagrindiniai iššūkiai kyla dėl jų menko gimtosios lietuvių kalbos mokėjimo ir mokomųjų dalykų programų neatitikimo, tačiau šią problemą puikiai sprendžia tarptautinės ugdymo programos.

Dr. N. Pačėsa pasakoja, kad sklandi integracija neatsiejama nuo bendros socialinės infrastruktūros, paslaugų sektoriaus prieinamumo užsieniečiams anglų kalba: „Iš šeimų girdime įvairių atsiliepimų. Jie džiaugiasi gyvendami moderniame ir patogiame mieste, kur dauguma gyventojų, bent jau dirbančių aptarnavimo sferoje, puikiai kalba anglų kalba. Tačiau jie pasigenda daugiau tarptautinių vietų, pradedant pramogomis anglų kalba ir baigiant įvairesnės virtuvės pasiūlymais. Tarkim meksikiečių šeima, kurios vaikai mokosi „Erudito licėjuje“ yra atradę vienintelį meksikiečių restoraną ir susiduria su sunkumais randant daugiau jiems įprastos virtuvės galimybių bei labai nedidelėmis galimybėmis ispanakalbio viešojo ir laisvalaikio organizavime.“

Naujos tarptautinės klasės Kaune

Iki šių metų rugsėjo, mokymas užsienio kalba buvo teikiamas tik vyresnių klasių moksleiviams, nuo 9 iki 12 klasės: Kauno Jėzuitų gimnazijoje jau ne vienerius metus ugdymas vykdomas pagal į gabius vaikus orientuotą tarptautinio bakalaureato programą. Tačiau augantis susidomėjimas ir poreikiai mieste turėti ir daugiau klasių užsienio kalbomis, paskatino ir šių paslaugų pasiūlos augimą. 2018 m. rugsėjį įkurtos tarptautinės klasės ir artimiausių ateinančių metų planai stipriai išplėtė ugdymo anglų, anglų/lietuvių kalba, pasiūlą Kaune.

Jau nuo šių mokslo metų pradžios, patys mažiausieji – nuo 2-jų iki 5-erių metų – vaikai gali lankyti dvikalbio ugdymo klasę „Eurekos“ ankstyvojo ugdymo mokykloje bei tarptautinę klasę „Vaikystės Sode“. Akredituota tarptautinė Kembridžo mokykla „Erudito licėjus“ nuo šių metų integruoja anglakalbius vaikus nuo 0 iki 9 klasės.

„Pagrindinis 3-5 metų vaikams skirtos ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ unikalumas – dvikalbė ugdymo filosofija, kuri suteikia galimybę vaikams pažinti pasaulį lietuvių ir anglų kalbomis. Mūsų nuoširdi misija yra sukurti pamatą unikalios asmenybės brandai. Asmenybės ugdymo prioritetas yra emocinio-socialinio intelekto stiprinimas, pasitelkiant šiuolaikinį mokymą paremtą integralumu, patirtiniu mokymusi ir žaidybiniais metodais. Ir visą šią ugdymo sistemą organizuojame dvejomis kalbomis, taip užtikrindami galimybę visiems vaikams gauti profesionalų ugdymą“, – teigia „Eurekos“ vadovė Kristina Gadliauskienė.

„Vaikystės Sodo“ ikimokyklinio ugdymo programos pagrindas – unikali kontekstinio ugdymo programa, kuri tarptautinėje klasėje įgyvendinama anglų kalba imersijos metodu, kai mokytojai bendrauja su mokiniais ir tėvais tik anglų kalba“, – pasakoja E. Petkevičienė.

Užsienio kalbas integruoti į mokymo turinį taip pat siūlo dvi Kauno bendrojo lavinimo mokyklos: Jurgio Dobkevičiaus progimnazija ir Jono Jablonskio gimnazija, kurios ruošiasi Tarptautinio bakalaureato programų nuo 1 iki 12 klasės įgyvendinimui. Kauno J. Dobkevičiaus progimnazijoje šiuo metu vykdoma dvikalbė programa, kurios tikslas – tinkamai pasiruošti tarptautiniam bakalaureato pradinio ugdymo (PYP) ir pagrindinio ugdymo (MYP) programoms, o J.Jablonskio gimnazijoje vidurinio ugdymo (DP) programai 9-12 klasėse. Nuo 2019 m. rugsėjo Kauno J. Dobkevičiaus progimnazijoje planuojama pradėti vykdyti 1 -5 klasių PYP ir 6-8 klasių mokinių MYP programas, J.Jablonskio gimnazija – priima mokinius į dvikalbio ugdymo 9-10 klases, kurie 11-12 klasėje galės mokytis pagal tarptautinio bakalaureato Diplomo programą.

„Tarptautinis bakalaureatas su sava integruoto visuminio ugdymo ir vertybių filosofija yra ypač pažangus ir subalansuotas kiekvienam besimokančiajam tapti visapusišku, harmoningai su aplinka ir pasauliu sąveikaujančiu žmogumi, gebančiu kūrybiškai ir socialiai reikštis visuomenėje, komunikuoti įvairiomis kalbomis bei praktiškai pritaikyti įvairias akademines žinias. Kurti tokią aukštų vertybinių ir akademinių standartų mokyklą vaikams nuo 1 klasės yra ne tik didžiulis iššūkis, bet svarbiausia įkvepiantis naujas mokyklos ateities kelias“ – teigia progimnazijos direktorė Lina Viršilienė.

„Ypatingai džiugina tai, kad tiek valstybinės, tiek privačios mokyklos, yra linkusios į dialogą ir įsiklausymą apie tikruosius poreikius, kuriuos diktuoja rinka. Net ir tais atvejais, kai mokykloje dar nėra suformuotos klasės vienai ar kitai amžiaus grupei, mokyklos yra pasiruošusios sudaryti galimybes mokytis iš svetur atvykusių šeimų vaikams bei ieškoti individualių sprendimų kiekvienam“, – apibendrino VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vyr. projektų vadovė Neringa Valantinė.

Už tokias konservatorių Lauryno Kasčiūno, Žygimanto Pavilionio, Pauliaus Saudargo, Vytauto Kernagio pataisų priėmimą balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė penki.

„Šiuo metu net iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje yra rusų kalba“, – teigė L.Kasčiūnas.

Pagal priimtą Visuomenės informavimo įstatymo papildymą, televizijos programos oficialiomis ES kalbomis turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. programų kiekio teikiant Lietuvos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas ir ne mažiau kaip 90 proc. retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame pagrindiniame televizijos programų pakete.

Šis reikalavimas netaikomas už papildomą mokestį platinamiems televizijos programų paketams.

Programos, kurios yra verčiamos į oficialią ES kalbą arba rodomos su oficialios ES kalbos subtitrais, bus prilyginamos programoms oficialia ES kalba.

„Taip skatinsime valstybinės kalbos ir kitų oficialių kalbų vartojimą, mažinsime priklausomybę nuo Kremliaus informacinės erdvės“, – sakė L.Kasčiūnas.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kovo 6-12 dienomis tyrusi lietuviškų kanalų programų tinklelį, nustatė, kad „Lietuvos ryto“ televizijoje 38 proc. eterio laiko užėmė Rusijoje sukurta produkcija, įskaitant filmų ar laidų anonsus. BTV rusiškos laidos, filmai sudarė 35,5 proc. eterio laiko, TV6 eteryje – daugiau kaip 7 proc., TV3 ir TV8 – maždaug po 2 proc. eterio.

Vyriausybės atstovė teigia, kad nelietuviškos lentelės prieštarauja įstatymui ir gali kurstyti nesantaiką, savivaldybė teigia, kad tai tėra puošybos dalis.

Teismui skundą pateikusi Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė sako, kad pavadinimai privalo būti lietuviški ir tik tokie, kokie yra oficialiame adresų registre. Ji pabrėžė, kad gatvės pavadinimus gali suteikti tik savivaldybės taryba, o ne atskiri politikai. Be to, V.Vaičiūnienė mano, kad pavadinimai užsienio kalbomis gali kurstyti tautinę nesantaiką.

Vyriausybės atstovo poziciją teisme palaikė Valstybinės kalbos inspekcijos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai.

Tautinės mažumos irgi stebi šią situaciją, nes joms irgi aktualu, kaip buvo su bylomis Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, žiūrima, kaip šis klausimas bus išspręstas.

„Bandžiau aptarti šį reikalą su meru ir nurodyti, kad bendruomenė priešinasi toms lentelėms. Būtent mūsų visa bendruomenė. Noriu neakcentuoti, ar vienos tautinės mažumos, ar kitos. Mes gyvename Lietuvoje, matome visus skundus, kurie suplaukia“, - teisme dėstė V.Vaičiūnienė.

Jos teigimu, skundus dažniausiai teikia lietuviai, bet reakcijos sulaukta ir iš tautinių mažumų, kurios ima kelti klausimus dėl dvikalbių lentelių ir kitose vietovėse. Vyriausybės atstovė teigia gavusi Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Lietuvos tautininkų sąjungos, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, savivaldybės kalbos tvarkytojo, pavienių skundų.

„Tautinės mažumos irgi stebi šią situaciją, nes joms irgi aktualu, kaip buvo su bylomis Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, žiūrima, kaip šis klausimas bus išspręstas“, - žurnalistams po posėdžio teigė V.Vaičiūnienė.

Savivaldybės atstovė Neringa Aleksonytė teigė, kad lentelės nėra nauji oficialūs gatvių pavadinimai, jos pakabintos siekiant pabrėžti Vilniaus kaip daugiakultūrinio miesto privalumus, skatinti toleranciją.

„Nepritariame pareiškėjo nuomonei, kad šios lentelės yra nauji gatvių pavadinimai (...) šios lentelės nėra informacinio pobūdžio, jos nėra oficialios nuorodos“, - teisme dėstė savivaldybei atstovaujanti Neringa Aleksonytė.

Tuo metu V.Vaičiūnienė pabrėžė, kad tiek savivaldybės teisininkai, tiek ir savivaldybės vadovai viešuose pasisakymuose lenteles įvardija kaip gatvių pavadinimus, o ne kaip dekorą. Anot jos, jei tai iš tiesų būtų eksterjero detalės, teisės aktų nustatyta tvarka lentelės turėtų būti numatytos eksterjero-interjero brėžiniuose.

„Abejoju, ar tokia detalė buvo“, - sakė ji.

„Atskirų brėžinių, kiek man žinoma, nebuvo rengta. Bet teisės aktai tokio pobūdžio lentelėms atskirų reikalavimų nenumato“, - savivaldybės poziciją gynė N.Aleksonytė.

V.Vaičiūnienė lygino aplinkybes su ankstesnėmis bylomis dėl dvigubų gatvių pavadinimų, kurias pralaimėjo kelios Rytų Lietuvos savivaldybės.

Ji taip pat svarstė, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius bando primesti savo vadovaujamų liberalų ideologines nuostatas savivaldybei. Ji sutinka su savivaldybės argumentu, kad lentelės skatina turistų susidomėjimą, bet ne dėl savo pirminės idėjos, o dėl to, jog „teisei prieštaraujantys veiksmai visą laiką sulaukia didesnio susidomėjimo“.

„Manytumėme, kad susidomėjimas nėra teigiamas ir nekuria Vilniaus miesto kaip kultūrinės sostinės reiškinio“, - pabrėžė Vyriausybės atstovė.

Vilniaus savivaldybė dar iki atverčiant bylą taip pat siekė, kad procese suinteresuotais asmenimis dalyvautų tautinių mažumų bendruomenių atstovai, trečiuoju asmeniu byloje pripažintos Valstybinė lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovė Daiva Vaišnienė. Šiuos pageidavimus pirmadienį dar kartą patvirtino N.Aleksonytė, tačiau bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pirmadienį nutarė abiejų savivaldybės prašymų netenkinti, nematydama jiems pagrindo.

Savivaldybė nurodo, kad D.Vaišnienės dalyvavimas svarbus, nes laikyti lenteles dekoro elementais papuošiant jas, pavyzdžiui, valstybinių vėliavų spalvomis buvo būtent jos idėja. Tuo metu teikdama išvadą teismui, anot savivaldybės, VLKK poziciją pakeitė.

Savo ruožtu V.Vaičiūnienė teigia, kad dvigubų gatvių pavadinimų klausimas kelia diskusijų ne tik tarp tautinių mažumų, tad į teismą reikėtų kviesti ir kitą bendruomenės dalį. Pirmadienį teisme pasisakydama dėl prašymo įpareigoti teisme dalyvauti D.Vaišnienę, V.Vaičiūnaitė pabrėžė, kad svarbus yra ne asmeninę nuomonę susitikime su Vilniaus savivaldybe pareiškusios vadovės, o institucijos dalyvavimas. Tokius pat argumentus dėstė ir VLKK atstovas Saulius Česnavičius, prašydamas atmesti savivaldybės prašymą.

S.Česnavičius teisėjai negalėjo įvardinti, kokių veiksmų ėmėsi VLKK siekiant įgyvendinti Valstybinės kalbos įstatymą. Pasak jo, VLKK nemano, jog į lenteles reaguoti yra jos kompetencija.

S.Česnavičius žurnalistams teigė, kad nepaisant to, jog palaiko Vyriausybės atstovo poziciją, „Komisija tikrai nesiūlys jų (lentelių - BNS) nuiminėti“.

Teismas sprendimą turėtų skelbti vasario 15 dieną.

Devynios lentelės Žydų, Totorių, Rusų, Lenkų, Vokiečių, Islandų, Latvių, Karaimų gatvėse bei Vašingtono aikštėje užsienio kalbomis nuo 2015-ųjų pabaigos imtos kabinti Vilniaus savivaldybės vadovų iniciatyva.

Ir iš tiesų, ne vienas laikomės nuostatos, jog vaikai naujos užsienio kalbos visada išmoksta daug lengviau nei suaugusieji. Manome, jog egzistuoja tariamas „kritinis periodas“, kurį peržengus, kalbos niekada neišmoksime taip gerai, kaip galėjome būdami vaikais.

Pagrįsti šią nuostatą moksliškai yra daug sunkiau, nei gali pasirodyti, tačiau remiantis sudėtingomis technikomis – tiriant smegenų veiklą ir pritaikant sudėtingus statistinius modelius – buvo gauta išvada, jog gebėjimas mokytis kalbų bėgant metams iš tiesų palaipsniui mažėja.

Be populiarios nuostatos, jog vaikai naujos kalbos žodžius „įsiurbia tarsi kempinės“, yra dar daugiau priežasčių manyti, kodėl vaikams tai sekasi ženkliai geriau: jie gali daugiau laiko leisti kalbos mokymuisi, jų motyvacija didesnė – mokymosi procesas vaikams yra daugiau įdomus žaidimas nei varginantis darbas, be to, vaikų gimtosios kalbos įpročiai dar ne taip giliai įsišakniję.

Vis dėlto nė vienas iš šių veiksnių neturi nieko bendro su konkrečiu slenkstiniu amžiumi, kurio sulaukus kalbos mokymasis tampa neįveikiama kliūtimi.

Gramatikos iššūkiai

Kalbos mokymosi procesą lydi daug paslapčių. Tyrimą atlikusi profesorė Schmid atkreipė dėmesį, jog kartais suaugusieji stebina nepaprastai sudėtingų žodžių išmanymu, komplikuotų sakinių konstrukcijų taikymu, tačiau neretai padaro pačių elementariausių gramatikos klaidų.

Kodėl suaugusiems taip sunku įvaldyti paprastas ir dažniausiai pasitaikančias taisykles, kai tuo pat metu lengvai susidorojama su retais žodžiais ir gramatikos išimtimis, su kuriomis buvo susidurta vos keletą kartų?

Mokslininkai dar nežino atsakymų į šiuos klausimus, tačiau tampa aišku, jog egzistuoja tam tikrų gramatikos „duobių“ kurias, nepriklausomai nuo gimtosios kalbos, ir kalbos kurią mokotės, beveik visada sunku įvaldyti.

Būtent tai ir yra laikoma pagrindiniu minėto tariamo kritinio kalbos mokymosi amžiaus įrodymu. Šis pastebėjimas formuoja nuomonę, kad brendimo metu egzistuoja ribotas laikas, kai žmogaus smegenys specifiškai ir jautriai reaguoja į naujus girdimus garsus ir žodžius, ir ypač į jos gramatiką.

Nors šie klausimai jau buvo moksliškai analizuojami anksčiau, ir nors tradiciniai statistiniai metodai užfiksuoja lėtą gebėjimų mokytis užsienio kalbą mažėjimą bėgant metams, tačiau niekada nebuvo nustatytas slenkstinis barjeras ir įvardytas amžius, kurio sulaukus, gebėjimas lengvai išmokti kalbą prarandamas.

Naujai atliktame tyrime buvo bandyta rasti atsakymą į šį klausimą. 29 tyrimo dalyviai, kuriems vokiečių kalba gimtoji ir 66 dalyviai, kuriems ši kalba antroji, klausėsi skaitomų sakinių, kurių tam tikra dalis buvo neteisingai ištarta arba gramatiškai klaidinga.

Tuo pat metu visiems dalyviams buvo matuojamos smegenų biosrovės ir fiksuojami jų elektriniai virpesiai. Taip pat buvo pritaikytas niekada iki šiol tokiuose tyrimuose nenaudotas statistinės analizės metodas, pavadintas apibendrintuoju pridėtiniu modeliu. Jis padėjo įvertinti kalbos mokymosi pastangas konkrečiame žmogaus amžiuje apimant ir įvairius gretutinius veiksnius, pavyzdžiui kiek laiko mokinys praleidžia laiko kalbos mokymuisi.

Vos išgirdus gramatiškai neteisingus sakinius, visiems, kuriems kalba buvo gimtoji, nedelsiant buvo užfiksuoti aiškūs elektrinių bangų pokyčiai smegenyse. Tačiau tie kam kalba nebuvo gimtoji, jokių pokyčių neparodė arba pokyčiai buvo tokie, tarsi tiriamieji girdėtų blogai pavartotą žodį, bet ne gramatinę klaidą.

Be to, pastarasis reiškinys dažniau buvo pastebimas tiems, kurie antrosios kalbos pradėjo mokytis vėlesniame gyvenimo etape.

Taigi, pokytis palaipsninis. Nėra jokio aiškaus slenksčio, nuo kurio kalbą tampa pasidaro labai sunku.

Pagalvokite apie tai, ir užuot reiškę apmaudą, kad jūsų laikas jau praėjo, mokykitės, nes ir šio tyrimo rezultatai tik patvirtina liaudies išmintį, teigiančią, kad mokytis niekada nevėlu.